CP v2

Tag: Emmanuel Macron

  • Glucksmannas įspėja apie GRU šmeižto operaciją: ką tai reiškia Prancūzijos 2027 metų rinkimams?

    Glucksmannas įspėja apie GRU šmeižto operaciją: ką tai reiškia Prancūzijos 2027 metų rinkimams?

    Centro kairės europarlamentaras ir galimas kandidatas į Prancūzijos prezidentus Raphaëlis Glucksmannas pranešė tapęs, jo teigimu, Rusijos dezinformacijos kampanijos taikiniu. Politikas tvirtina, kad Prancūzijos institucijos jam nurodė, jog operacija siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU.

    Pasak Glucksmanno, apie incidentą jį informavo Prancūzijos generalinis sekretoriatas gynybai ir nacionaliniam saugumui. Jis teigia gavęs vertinimą, kad tai buvusi koordinuota informacinė ataka, nukreipta į jo reputaciją ir politinę veiklą.

    Kaip ataka buvo vykdoma?

    Glucksmannas aiškino, kad kampanijoje naudotos įprastos šiuolaikinių įtakos operacijų taktikos. Viena jų, anot politiko, buvo suklastotas straipsnis interneto svetainėje, imituojančioje kairiųjų pažiūrų žiniasklaidos priemonę, taip siekiant sukurti patikimumo įspūdį.

    Taip pat, jo teigimu, socialiniuose tinkluose platintas vaizdo įrašas, kuriame skleidžiami kaltinimai dėl tariamo bandymo papirkti žurnalistus. Glucksmannas šiuos teiginius atmeta ir tvirtina, kad tokios istorijos kuriamos tam, jog būtų pasėta abejonė bei skaldoma visuomenės nuomonė.

    Kodėl tai svarbu 2027 metų kampanijai?

    Prancūzijoje artėjant 2027 metų prezidento rinkimams, užsienio įtakos rizika tampa vis aktualesnė tema. Prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau yra pabrėžęs, kad rinkimų apsauga nuo išorės kišimosi bus vienas valstybės prioritetų, o šios diskusijos Europoje stiprėja po ankstesnių incidentų, siejamų su koordinuotomis dezinformacijos veiklomis.

    Glucksmannas yra žinomas kaip griežtas Kremliaus kritikas ir yra dalyvavęs 2013 metų Maidano įvykiuose Kyjive. Dėl tokio viešo profilio jis laikomas patogiu taikiniu informacinėms atakoms, ypač jei jo galimas dalyvavimas rinkimuose pradėtų realiai keisti politinę dinamiką.

    „Rusijos tarnybos jau pradėjo operacijas, skirtas destabilizuoti 2027 metų prezidento rinkimus. Ši ataka tėra užuomina į tai, kas dar gali laukti“, – sakė Raphaëlis Glucksmannas.

    Rusijos ambasada Paryžiuje, pagal viešai skelbtą informaciją, operatyviai nekomentavo šių kaltinimų. Tuo metu Prancūzijos institucijos ir Europos partneriai vis dažniau akcentuoja, kad rinkimų saugumas apima ne tik kibernetines atakas, bet ir manipuliacijas informacine erdve, naudojant netikras svetaines, anoniminius tinklus bei koordinuotą turinio sklaidą.

  • Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija siunčia galingą smūgį Rusijai: Ukrainą pasieks papildomos SAMP/T sistemos

    Prancūzija paskelbė, kad Ukrainai perduos dar dvi papildomas oro gynybos sistemas SAMP/T ir paspartins raketų Aster 30 tiekimą. Šie sprendimai priimti po Paryžiuje vykusių konsultacijų dėl Ukrainos priešraketinės gynybos stiprinimo.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė, kad Prancūzija įsipareigojo dalį papildomos ginkluotės perduoti dar šiais metais. Kartu Ukraina Paryžiuje planuoja įsigyti ir papildomų oro gynybos priemonių, kurios sustiprintų miestų apsaugą nuo raketų ir dronų.

    SAMP/T: ką gali ši sistema

    SAMP/T, dar žinoma kaip Mamba, yra Prancūzijos ir Italijos sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, vystoma konsorciumo Eurosam. Ji laikoma viena moderniausių europinių platformų, skirtų kovai su įvairaus tipo oro grėsmėmis.

    Ši sistema yra mobili ir gali perimti aerodinaminius taikinius bei kai kurių tipų balistines grėsmes daugiau nei 100 kilometrų nuotoliu. Praktikoje tai reiškia didesnes galimybes kovoti su sparnuotosiomis raketomis, atakos dronais ir taktinėmis balistinėmis raketomis.

    Raketos Aster 30 ir gamybos plėtra

    Kartu su sistemomis svarbiausias elementas yra perėmimo raketų atsargos, todėl Paryžius akcentuoja Aster 30 tiekimo spartinimą. Be pakankamos amunicijos net moderniausios sistemos praranda efektyvumą, ypač intensyvių smūgių laikotarpiais.

    Skelbiama, kad Prancūzija taip pat sieja paramą su platesniu pramoniniu bendradarbiavimu, įskaitant licencinius sprendimus dėl Aster 30 gamybos didinimo. Tai atitinka bendrą Europos kryptį plėsti gynybos pramonės pajėgumus, kad tiekimas būtų stabilesnis ir greitesnis.

    Kodėl oro gynyba tampa kritiška

    Oro gynybos poreikis Ukrainoje išlieka vienas didžiausių, nes Rusija masiškai naudoja dronus ir raketas smūgiams prieš miestus bei energetikos infrastruktūrą. Artėjant žiemos sezonui, tokie smūgiai tradiciškai suaktyvėja, todėl perėmimo priemonių atsargos tampa strateginės.

    Volodymyras Zelenskis anksčiau viešai pabrėžė, kad žiemos metu Ukrainai reikia reikšmingų JAV gamybos „Patriot“ raketų kiekių per mėnesį, kad būtų galima palaikyti patikimą apsaugą. Tai rodo, kad net ir didėjant europinei paramai, Ukrainos oro gynyba remiasi kelių partnerių sistemų deriniu.

  • ES ombudsmenė kritikuoja Komisiją: dingusi Macrono žinutė von der Leyen dėl „Mercosur“ kelia klausimų

    ES ombudsmenė kritikuoja Komisiją: dingusi Macrono žinutė von der Leyen dėl „Mercosur“ kelia klausimų

    Europos Sąjungos ombudsmenė Teresa Anjinho pareiškė, kad Europos Komisija netinkamai administravo prašymą suteikti prieigą prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono trumposios žinutės Ursulai von der Leyen. Žinutėje, kuri buvo išsiųsta 2024 metų pradžioje, Macronas ragino stabdyti derybas dėl prekybos susitarimo su „Mercosur“ bloku.

    Tyrimas pradėtas po žurnalistinio prašymo susipažinti su šia žinute, kai Komisija pripažino, kad pranešimas egzistavo, tačiau nurodė, jog jis buvo automatiškai ištrintas. Pasak Komisijos, taip nutiko todėl, kad susirašinėjimui naudotoje programėlėje „Signal“ buvo įjungta dingstančių žinučių funkcija.

    Ką rekomenduoja ombudsmenė?

    Ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti, kad tekstinės ir momentinių žinučių platformose siunčiami pranešimai, susiję su ES politikos formavimu, veikla ar sprendimais, būtų išsaugomi pagrįstą laikotarpį. Tai turėtų galioti ir tais atvejais, kai naudojamos automatinio ištrynimo funkcijos.

    Be to, ombudsmenė sukritikavo Komisiją dėl to, kad atsakymas į prašymą pateikti informaciją užtruko apie 15 mėnesių. Anot jos, toks delsimas kelia abejonių, ar institucijos tinkamai laikosi skaidrumo ir dokumentų valdymo pareigų.

    „Tai, kaip Komisija tvarkė pareiškėjo prašymą dėl viešos prieigos, buvo netinkamas administravimas“, – rašė Teresa Anjinho.

    Komisijos pozicija ir platesnis kontekstas

    Europos Komisija teigia, kad ombudsmenės pastabos pirmiausia susijusios su vėlavimu atsakyti, o ne su pačiu faktu, kad žinutė nebuvo išsaugota. Komisijos atstovas taip pat akcentavo, jog Komisijos pirmininkei ir valstybių vadovams svarbu turėti galimybę bendrauti pasitikėjimo ir konfidencialumo aplinkoje.

    Šis atvejis prisideda prie platesnių diskusijų apie tai, kaip ES institucijos turi tvarkyti aukšto lygio pareigūnų susirašinėjimą, kai sprendimai ir derybos vis dažniau aptariami ne tik oficialiais raštais, bet ir momentinių žinučių programėlėse. Praktikoje tai reiškia, kad skaidrumo principas vis dažniau susiduria su technologiniais įpročiais, kai dalis komunikacijos išnyksta automatiškai.

    Ombudsmenės rekomendacijos ypač aktualios ir dėl ankstesnių ginčų, kai von der Leyen susirašinėjimas žinutėmis buvo atsidūręs viešumoje, o institucijų pareiga užtikrinti dokumentų prieinamumą tapo teisiniu bei reputaciniu klausimu. Tikėtina, kad po šios išvados Komisija turės tikslinti vidaus taisykles, kaip fiksuojami ir archyvuojami su sprendimų priėmimu susiję pranešimai.

  • Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Vengrijos premjeras Péter Magyar vyksta į Berlyną ir Paryžių: kaip jis siekia atkurti ryšius su ES

    Naujas kursas po rinkimų

    Vengrijos ministras pirmininkas Péter Magyar šią savaitę vyksta į Vokietiją ir Prancūziją, kur susitiks su kancleriu Friedrichu Merzu ir prezidentu Emmanueliu Macronu. Tai viena pirmųjų didelių jo užsienio politikos kelionių po to, kai 2026 metų gegužę jis perėmė valdžią po triuškinamos pergalės prieš Viktoro Orbáno partiją „Fidesz“.

    Magyaras siekia perorientuoti Budapešto politiką į glaudesnį bendradarbiavimą su pagrindinėmis ES sostinėmis. Pastaraisiais metais Vengrijos santykius su Briuseliu temdė ginčai dėl teisinės valstybės, korupcijos prevencijos ir institucijų nepriklausomumo.

    Susitikimai Berlyne ir Paryžiuje

    Vokietijos kanclerio biuras pranešė, kad Berlyne numatytas oficialus priėmimas ir bendra spaudos konferencija. Derybose ketinama aptarti dvišalius ir europinius klausimus, įskaitant paramą Ukrainai bei euroatlantinio saugumo stiprinimą.

    Apie susitikimo Paryžiuje darbotvarkę viešai detalių pateikta mažiau, tačiau vizitas vertinamas kaip signalas, kad Budapeštas siekia sugrįžti į vadinamąjį Europos politinį pagrindinį srautą. Tokie susitikimai su ES įtakingiausiais lyderiais paprastai laikomi svarbiais kuriant pasitikėjimą ir ieškant paramos sprendimams Briuselyje.

    Įšaldytų lėšų klausimas ir Ukraina

    Vizitai vyksta netrukus po to, kai Magyaras pasiekė politinį susitarimą su Europos Komisija dėl 16,4 mlrd. eurų ES lėšų, anksčiau įšaldytų dėl su teisinės valstybės standartais susijusių rizikų. Tačiau lėšų atblokavimas siejamas su papildomomis sąlygomis, o daliai finansavimo taikomi terminai.

    Skelbiama, kad 10 mlrd. eurų, numatytų pagal ES ekonomikos gaivinimo priemonę po pandemijos, Vengrija gali prarasti, jei iki rugpjūčio pabaigos neįvykdys visų likusių reikalavimų. Be to, galutiniam išmokėjimui reikalingas valstybių narių pritarimas, todėl Magyaras ieško politinės paramos ir nacionalinių sostinių lygmeniu.

    Dar vienas jautrus klausimas yra Vengrijos pozicija dėl Ukrainos stojimo į ES. Magyaras yra pareiškęs, kad Budapeštas galėtų pritarti proceso judėjimui, jei Ukraina pateiks garantijas dėl švietimo ir kalbos teisių Vengrijos mažumai Ukrainoje.

    „Norime grąžinti Vengriją į konstruktyvų europinį bendradarbiavimą, bet kartu apginti mūsų bendruomenių interesus už šalies ribų“, – sakė Péter Magyar.

    Diplomatinė kelionė į Berlyną ir Paryžių tampa testu, ar naujoji Vengrijos valdžia sugebės ne tik pakeisti toną, bet ir pateikti konkrečius žingsnius, kurie atitiktų ES keliamus teisinės valstybės kriterijus. Nuo to priklausys tiek įšaldytų lėšų likimas, tiek Budapešto įtaka priimant sprendimus dėl Ukrainos ir Europos saugumo darbotvarkės.

  • Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkai meta iššūkį Briuseliui: „InPost“ vadovas aiškina, kaip panaikino 200 taisyklių

    Lenkija per pastaruosius 14 mėnesių įgyvendino beveik 200 konkrečių ekonomikos reguliavimo pakeitimų, kurie, pasak siuntų bendrovės „InPost“ vadovo Rafało Brzoskos, palengvina gyvenimą ir verslui, ir gyventojams. Apie tai jis kalbėjo Europos ekonomikos kongrese, pabrėždamas, kad pradėtas procesas esą tėra didesnių reformų pradžia.

    R. Brzoska teigė, kad dereguliavimas neįmanomas be politinio ir verslo bendradarbiavimo, o Lenkijoje tam pavyko sutelkti platesnį palaikymą. Jo teigimu, parengus 500 siūlymų paketą, maždaug 350 idėjų gavo pritarimą judėti pirmyn, o dalis jau virto galiojančiais teisės aktų pakeitimais.

    „Tam reikia dviejų pusių: nei verslas, nei politika vieni patys šio šokio nesušoks“, – sakė R. Brzoska.

    Vienais svarbiausių sprendimų jis įvardijo mokesčių mokėtojo teisių stiprinimą, įskaitant nekaltumo prezumpcijos principą santykiuose su mokesčių administratoriumi. Taip pat akcentuota galimybė taikiau susitarti su mokesčių institucijomis, kai kyla ginčų ar neaiškumų dėl apskaičiavimo.

    Pasak pašnekovo, dalis supaprastinimų jau pasiekia ir kasdienius žmonių reikalus, nes daugiau paslaugų perkeliama į automatizuotus procesus. Kaip pavyzdį jis pateikė šeimos išmokos 800 plius mokėjimų automatizavimą, kuris nuo birželio turėtų sumažinti papildomos biurokratijos ir prašymų poreikį.

    „Sprendimas paprastas, bet jis realiai palengvina žmonių kasdienybę“, – tvirtino jis.

    Lenkijos modelis domina Briuselį

    R. Brzoska aiškino, kad Lenkijos dereguliavimo kryptis sulaukia dėmesio ir už šalies ribų, o pagrindiniai siūlymai esą ne kartą pristatyti Briuselyje kartu su ekspertais. Jo vertinimu, šis požiūris galėtų tapti pavyzdžiu Europos Sąjungai, ypač tada, kai vis daugiau valstybių kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą.

    Verslininkas tikino šią temą aptaręs ir su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, šiam viešint Gdanske. Pasak R. Brzoskos, Prancūzijoje panašios problemos taip pat kelia įtampą, todėl Paryžiui esą aktualu išgirsti, kokie instrumentai suveikė Lenkijoje.

    „Tokie konkretūs pavyzdžiai Prancūzijoje irgi yra skausmingi klausimai“, – sakė R. Brzoska.

    Jo teigimu, didžiausia kliūtis platesniems pokyčiams Europos Sąjungoje išlieka Europos Komisijos biurokratija, o esminius sprendimus gali išjudinti tik valstybių lyderių politinė valia. R. Brzoska pabrėžė, kad sisteminiai supaprastinimai ES lygiu būtų svarbūs konkurencingumui, ypač didėjant spaudimui iš JAV ir Azijos rinkų.

    „Europos Komisijos pareigūnai patys savęs nedereguliuos. Šiuos pokyčius turės prastumti Europos lyderiai“, – teigė jis.

    „InPost“ taikosi į visą ES

    Pokalbyje paliesta ir „InPost“ plėtra Europoje. Bendrovė, pradėjusi veiklą Lenkijoje, šiuo metu dirba devyniose šalyse, tačiau R. Brzoska tvirtino, kad ambicijos gerokai didesnės ir apima praktiškai visą Europos Sąjungą.

    Anot jo, iki kitų metų pabaigos „InPost“ paslaugos turėtų būti prieinamos beveik visoje ES, tiek siunčiant siuntas iš Lenkijos į užsienį, tiek pristatant į Lenkiją iš kitų šalių. Plėtra planuojama daugiausia per partnerystes su vietos logistikos įmonėmis, kurios leistų greičiau išplėsti tinklą ir prisitaikyti prie skirtingų rinkų taisyklių.

  • Brigitte Macron vėl pavergė stiliumi Atėnuose ir Paryžiuje: detalės, kurios išdavė jos triuką

    Brigitte Macron vėl pavergė stiliumi Atėnuose ir Paryžiuje: detalės, kurios išdavė jos triuką

    Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron pastarosiomis dienomis vėl atsidūrė dėmesio centre dėl viešuose renginiuose demonstruoto stiliaus. Oficialiuose susitikimuose Atėnuose ir vėliau Paryžiuje ji rinkosi klasiką, tačiau kiekvieną kartą įvaizdį papildė akcentais, kurie patraukė fotografų žvilgsnius.

    Vizito Graikijoje metu susitikime su Graikijos prezidentu Konstantinu Tasulou Brigitte Macron vilkėjo ryškiai mėlyną midi ilgio suknelę. Santūrų siluetą išryškino tamsus, blizgus raštas ties pečių linija, o prie jo priderinti juodi aksesuarai suvienijo visą įvaizdį.

    Kitame programos etape, lankantis Stavroso Niarchoso fondo kultūros centre Atėnuose, ji pasirinko tamsesnę, formalesnę kryptį. Pirmoji ponia pasirodė su juodu aksominiu švarku ir prie jo derančiomis kelnėmis siaurėjančiomis klešnėmis, o avalynė ir rankinė išlaikė tą pačią spalvinę liniją.

    Aksomas Brigitte Macron garderobe nėra atsitiktinis sprendimas: ši medžiaga pastaraisiais sezonais vėl dažniau grįžta į oficialų aprangos kodą, ypač vėsesniais mėnesiais. Ji dažnai renkasi aiškias konstrukcines formas, kurios atrodo tvarkingai kadre ir tinka protokoliniams renginiams.

    Sugrįžus į Prancūziją, balandžio 29 dieną Eliziejaus rūmuose vykusiame priėmime, skirtame sportininkams, atstovavusiems Prancūzijai 2026 metų Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse, pirmoji ponia pasirinko tamsiai mėlyną dryžuotą kostiumėlį. Jį sudarė tiesaus kirpimo suknelė iki kelių ir ilgesnis švarkas, o derinį užbaigė klasikiniai juodi aukštakulniai.

    Stiliaus stebėtojai atkreipia dėmesį, kad Brigitte Macron nuosekliai remiasi tais pačiais principais: aiški spalvų paletė, minimalūs, bet prabangiai atrodantys aksesuarai ir siluetai, kuriuose svarbus proporcijų balansas. Net ir keičiantis progoms, ši formulė leidžia išlaikyti atpažįstamą, protokolui tinkantį įvaizdį.