Tag: Emmanuelis Macronas

  • Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Trumpo 200 proc. muito grasinimai prancūziškam vynui: Europa perspėja dėl didesnės krizės

    Europos vyno ir stipriųjų gėrimų sektorius ragina reaguoti ramiai po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo, kad Prancūzijos vynui ir šampanui gali būti įvestas 200 proc. muitas. Pramonės atstovai pabrėžia, kad tokie signalai yra ne vien apie gėrimus, o apie platesnę geopolitiką ir ES bei JAV prekybos santykius.

    Grasinimas nuskambėjo tęsiantis transatlantinei įtampai, kuri paaštrėjo po D. Trumpo sugrįžimo į valdžią 2025 metais. JAV išlieka didžiausia Europos vyno ir stipriųjų gėrimų eksporto rinka, todėl net ir retoriniai muitų pažadai kelia riziką tiek užsakymams, tiek kainoms, tiek investicijoms į sektorių.

    Prancūzijos vyno ir stipriųjų gėrimų eksportuotojų federacija (FEVS) pareiškė, kad situacija turi būti sprendžiama Europos lygiu, vieningai ir koordinuotai. Organizacija priminė, kad prekybos politika yra išimtinė Europos Sąjungos kompetencija, todėl dvišaliai spaudimo signalai iš esmės paliečia visos ES interesus.

    „Tai geopolitiniai klausimai, kurie peržengia vyno ir stipriųjų gėrimų sektoriaus ribas“, – sakė FEVS atstovai.

    Įtampą sustiprino ir tai, kad pagal praėjusią vasarą pasiektą ES ir JAV prekybos susitarimą vynui ir stipriesiems gėrimams nebuvo suteikta išimtis nuo 15 proc. JAV muitų. Europos Komisija siekė palankesnio režimo, tačiau derybos dėl specifinių lengvatų užsitęsė, o politinis fonas, kaip rodo pastarųjų mėnesių pareiškimai, tapo dar labiau nenuspėjamas.

    Europos vyno bendrovių komiteto generalinis sekretorius Ignacio Sánchez Recarte aiškino, kad vynas dažnai tampa taikiniu dėl savo simbolinės reikšmės ir žinomų prekių ženklų. Pasak jo, būtent todėl sektorius ne kartą atsidūrė kaip šalutinė žala platesniuose ES ir JAV ginčuose.

    „Kai kalbame apie vyną, kalbame apie terroir produktus, gerai žinomus prekės ženklus; tai ikoniškas produktas Prancūzijoje ir Europoje“, – sakė Ignacio Sánchez Recarte.

    Pramonės atstovai viliasi, kad šią savaitę Davose vykstantys aukšto lygio politiniai susitikimai padės sumažinti įtampą ir sugrąžinti derybas į pragmatišką kelią. Vis dėlto sektorius pripažįsta, kad rizika išlieka, nes net ir laikini muitų signalai gali paskatinti JAV importuotojus keisti pirkimo planus arba atidėti užsakymus.

    Duomenys rodo, kad tarifų grėsmė jau daro apčiuopiamą įtaką prekybai. Eurostato skaičiavimais, ES stipriųjų gėrimų eksporto apimtys 2025 metų rugpjūčio–lapkričio laikotarpiu buvo 25 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, o tai siejama su paklausos svyravimais ir rinkos prisitaikymu prie naujų muitų.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į vadinamąjį išankstinį apsirūpinimą atsargomis, kai importuotojai prieš galimus tarifų pokyčius padidina pirkimus, o vėliau seka ryškesnis nuosmukis. Dėl šios priežasties trumpalaikiai eksporto šuoliai gali klaidinti, o tikrieji padariniai dažniau matomi vėlesniais mėnesiais, kai sandėliai jau užpildyti ir nauji užsakymai pristabdomi.

    Rinkai svarbus ir kainų aspektas: 200 proc. muitas JAV vartotojams reikštų radikalų europietiško vyno ir šampano pabrangimą, o daliai produktų tai praktiškai užvertų kelią į lentynas. Europos gamintojams tai reikštų spaudimą ieškoti alternatyvių rinkų, didinti pardavimus ES viduje arba peržiūrėti kainodarą, tačiau tokie pokyčiai paprastai užtrunka ir reikalauja papildomų kaštų.

  • Euroobligacijos grįžta į darbotvarkę: Macronas spaudžia, Vokietija priešinasi – kas mokės?

    Euroobligacijos grįžta į darbotvarkę: Macronas spaudžia, Vokietija priešinasi – kas mokės?

    Kas yra euroobligacijos?

    Euroobligacijos ES kontekste reiškia bendrą ES institucijų leidžiamą skolą, už kurią atsakomybę solidariai prisiimtų visos valstybės narės. Tokia schema leistų riziką ir palūkanų naštą išskaidyti per visą bloką, o ne palikti ją pavienėms šalims.

    Šalininkai euroobligacijas pristato kaip saugų finansinį instrumentą, galintį pritraukti kapitalo dideliems projektams, kai reikia greitai mobilizuoti lėšas. Kritikai įspėja, kad bendra skola gali silpninti biudžeto drausmę ir sukurti neteisingą paskatų sistemą.

    Diskusija vėl suaktyvėjo po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymų, raginančių didinti bendrą ES skolinimąsi. Jo teigimu, Europa turi investuoti daugiau, kad atlaikytų konkurenciją su Jungtinėmis Valstijomis ir Kinija bei greičiau stiprintų gynybą ir pažangias technologijas.

    Kodėl tema vėl įkaito?

    Pastaraisiais metais ES jau pasinaudojo bendro skolinimosi modeliu, kai 2020 metais patvirtino ekonomikos gaivinimo programą NextGenerationEU. Pagal ją rinkose buvo numatyta pritraukti apie 750 mlrd. eurų, o tai tapo precedentu, kurį dalis šalių norėtų paversti nuolatine priemone.

    Kitas argumentų šaltinis yra 2024 metais paskelbta Mario Draghi ataskaita apie Europos konkurencingumą, kurioje akcentuojama investicijų spraga. Joje teigiama, kad norint išlaikyti globalų konkurencingumą, Europai gali reikėti apie 800 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet, dalį jų pritraukiant iš privataus sektoriaus, bet neišvengiant ir viešųjų lėšų.

    Macrono stovykla pabrėžia, kad nė viena valstybė narė viena pati nepatemps visų iššūkių, todėl racionaliau skolintis bendrai. Tuo metu oponentai tvirtina, kad svarbiausia problema yra ne finansavimo trūkumas, o produktyvumo stagnacija ir lėtos reformos.

    Kas palaiko ir kas priešinasi?

    Euroobligacijų klausimas ES skelia jau dešimtmečius, dar nuo euro zonos skolos krizės laikų. Fiskaliai konservatyvios šalys, tarp jų Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Suomija ir Švedija, tradiciškai laikosi pozicijos, kad bendra skola didina moralinę riziką ir gali užkrauti atsakomybę tiems, kurie tvarkosi griežčiau.

    Priešingoje barikadų pusėje dažniau atsiduria pietinės valstybės, taip pat Prancūzija, kurios euroobligacijas mato kaip būdą pigiau finansuoti bendras investicijas ir sumažinti spaudimą nacionaliniams biudžetams. Kai kurios šalys signalizuoja, kad gynybos finansavimo poreikis gali būti išimtis, dėl kurios įmanomi kompromisai.

    Vokietijos pozicija išlieka viena griežčiausių, o naujausi pareiškimai rodo, kad Berlynas nenori euroobligacijų paversti nuolatiniu instrumentu. Tai reikšmingai riboja politinį pagreitį, nes be Vokietijos pritarimo tokiai iniciatyvai ES sudėtinga rasti vieningą kelią.

    Kas galiausiai mokėtų?

    Euroobligacijos reikštų, kad skola būtų grąžinama bendrai, proporcingai pagal sutartas ES biudžeto taisykles ir įsipareigojimus. Praktikoje tai reikštų ir bendrą atsakomybę už palūkanų mokėjimus, todėl diskusija neišvengiamai paliečia jautrų klausimą, kiek vienos šalys netiesiogiai garantuotų kitų finansinį stabilumą.

    Gaivinimo fondo NextGenerationEU atveju numatyta, kad grąžinimas prasidės 2028 metais ir bus integruotas į naujus ES daugiametio biudžeto sprendimus. Galutinis terminas, kurį ES yra įvardijusi šiam įsipareigojimui užbaigti, yra 2058 metai.

    Prancūzija ir dalis partnerių kelia idėją grąžinimą atidėti arba dalį įsipareigojimų refinansuoti nauju bendru skolinimusi, argumentuodami, kad per greitas grąžinimas gali sumažinti ES galimybes investuoti. Kritikai atsako, kad tai taptų nuolatinio skolos pervyniojimo schema, kurią politiškai ir ekonomiškai sunku pagrįsti.

    Kas bus toliau?

    Kol kas Briuselyje euroobligacijos nėra tapusios pagrindiniu artimiausių posėdžių klausimu, o reali pažanga priklauso nuo didžiųjų valstybių kompromiso. Diplomatiniai signalai rodo, kad diskusiją nustelbia kiti neatidėliotini prioritetai, įskaitant energetikos kainų rizikas ir konkurencingumo darbotvarkę.

    Vis dėlto tema greičiausiai niekur nedings, nes investicijų ir gynybos finansavimo poreikis tik auga, o bendros skolos instrumentas daliai sprendimų atrodo greičiausias. Artimiausi viršūnių susitikimai parodys, ar euroobligacijos liks politiniu tabu, ar taps naujo kompromiso pagrindu.

  • ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    ES lyderiai sureagavo į išpuolį prieš Trumpą: ką tai keičia NATO ir karo Artimuosiuose Rytuose fone

    Po šaudymo incidento Vašingtone, įvykusio prie Baltųjų rūmų žurnalistų asociacijos (WHCA) metinės vakarienės, Europos Sąjungos lyderiai skubiai išreiškė paramą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. JAV pareigūnai pranešė, kad sulaikytas 31 metų įtariamasis, o aukų išvengta.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“ teigė kalbėjusi su JAV prezidentu ir pabrėžė, kad politiniam smurtui demokratijose nėra vietos. Prie pasmerkimo prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

    „Politiniam smurtui nėra vietos mūsų demokratijose“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Incidentas trumpam užgožė įtampas tarp Vašingtono ir kai kurių Europos sostinių, tačiau platesnis fonas išlieka sudėtingas. JAV užsienio politikoje dominuoja karas Artimuosiuose Rytuose ir derybų dėl regiono saugumo paieškos, o Europoje šie procesai vertinami per energetikos, migracijos ir saugumo rizikų prizmę.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje eskaluojamos diskusijos dėl NATO vienybės ir sąjungininkų įsipareigojimų, įskaitant ginčus dėl gynybos finansavimo ir paramos įvairioms karinėms operacijoms. Diplomatai pripažįsta, kad tokie incidentai JAV viduje gali paveikti politinį klimatą, tačiau formali transatlantinė darbotvarkė dėl to nesustoja.

    JAV prezidentas atmetė prielaidas, kad ginkluotas išpuolis galėtų būti tiesiogiai susijęs su Artimųjų Rytų karu, ir pareiškė, kad tai nepakeis jo kurso. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad aukščiausių pareigūnų apsauga JAV yra daugiasluoksnė, tačiau rizikos vertinimai po kiekvieno tokio įvykio paprastai peržiūrimi.

    Kitoje Europos darbotvarkės pusėje išliko ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Minint 40-ąsias Černobylio katastrofos metines, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją keliančia branduolinio saugumo grėsmes, teigdamas, kad virš zonos fiksuojami dronai ir išpuoliai tęsiasi.

    „Pasaulis neturi leisti, kad toks branduolinis terorizmas tęstųsi“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Vokietijoje tuo pat metu stiprėja susirūpinimas dėl kibernetinių ir informacinių atakų: šalies institucijos aiškinasi incidentus, susijusius su bandymais apgauti politikus per susirašinėjimo programėlę „Signal“. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja, kad socialinė inžinerija ir prisijungimų perėmimas išlieka viena dažniausių taktikų, o politikų ir valstybės tarnautojų paskyros yra ypač patrauklus taikinys.

    Tuo metu Briuselis ruošiasi naujam etapui santykiuose su Budapeštu po politinių pokyčių Vengrijoje. Į Briuselį atvykti turintis opozicijos lyderis Péteras Magyaras žada pradėti derybas dėl įšaldytų ES lėšų atlaisvinimo, o jo komanda signalizuoja apie griežtesnį požiūrį į galimą lėšų nutekinimą ir pinigų plovimo rizikas.

    Bendra kryptis Europoje išlieka aiški: didėjant geopolitiniam neapibrėžtumui, lyderiai siekia demonstruoti stabilumą ir institucijų atsparumą, kartu stiprindami saugumo priemones tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje erdvėje. Vašingtono incidentas tapo dar vienu priminimu, kad politinis smurtas ir hibridinės grėsmės šiandien veikia paraleliai.