Tag: Emmanuelis Macronas

  • Ilija Srdanovičius – kardiologas, tapęs Serbijos studentų judėjimo veidu Briuselyje ir Paryžiuje

    Ilija Srdanovičius – kardiologas, tapęs Serbijos studentų judėjimo veidu Briuselyje ir Paryžiuje

    Serbijoje iškilusio „Studentų sąrašo“ tarptautiniu veidu tapo kardiologas ir universiteto profesorius Ilija Srdanovičius. Pastarosiomis dienomis jis sulaukia skambučių iš Europos lyderių, tačiau kol kas neaišku, ar jis pats taps būsimos Serbijos valdžios vadovu.

    Apie tai rašo „Euronews“, apžvelgdamas, kaip per palyginti trumpą laiką anksčiau plačiau nežinotas Novi Sado universiteto dėstytojas atsidūrė pačiame politinių permainų epicentre. I. Srdanovičius tapo pagrindiniu judėjimo kontaktu tiek Briuselyje, tiek Europos sostinėse.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pranešė kalbėjęs su I. Srdanovičiumi, kurį įvardijo „Studentų sąrašo“ Serbijoje vadovu. Anot E. Macrono, pokalbyje jis pakartojo Prancūzijos draugystę Serbijai ir paramą jos europiniam keliui.

    I. Srdanovičiaus vaidmuo išryškėjo po spalio 25 dieną vykusių rinkimų, kuriuose „Studentų sąrašas“ nugalėjo Aleksandro Vučičiaus Serbijos pažangos partiją (SNS), valdžiusią 14 metų. Judėjimas laimėjo 140 mandatų iš 250 ir, pagal paskelbtus rezultatus, gali formuoti Vyriausybę vienas.

    Kaip iškilo I. Srdanovičius

    56 metų kardiologas tapo viena ryškiausių figūrų po studentų protestų, kilusių dėl Novi Sado geležinkelio stoties nelaimės. Per ją 2024 metų lapkričio 1 dieną žuvo 16 žmonių.

    I. Srdanovičius gimė Novi Sade, augo Vrbase. Nuo 1997 metų jis dirba Vojvodinos širdies ir kraujagyslių ligų institute Sremska Kamenicoje ir dėsto Novi Sado universiteto Medicinos fakultete.

    Nelaimė tapo masinių protestų katalizatoriumi: ji imta sieti su viešųjų institucijų korupcija ir valdžios koncentracija per SNS valdymo laikotarpį. I. Srdanovičius tapo atviru A. Vučičiaus kritiku, ypač dėl, kaip teigiama, smurtinio protestų slopinimo ir kišimosi į akademinę autonomiją.

    2025 metų rugsėjį serbų dienraščiui „Nova“ jis sakė, kad tie, kurie nemato visuomenėje kylančios „nesustabdomos bangos“, esą „neverti laiko, kuriame gyvena“. Ši citata vėliau dažnai kartota, apibūdinant judėjimo retoriką.

    Signalai Briuseliui: ES kursas ir jautrios temos

    Užsienio politikos klausimais I. Srdanovičius viešai patvirtino judėjimo siekį stoti į Europos Sąjungą ir akcentavo kovą su korupcija, teismų nepriklausomybę bei žiniasklaidos laisvę. Interviu „Radio Free Europe“, publikuotame spalio 27 dieną, jis teigė, kad „išlieka įsipareigojęs Europos integracijai“.

    Vis dėlto pats „Studentų sąrašas“ susiformavo iš nevienalytės protesto koalicijos – joje esama ir radikalesnių kairiųjų, ir konservatyvesnių veikėjų. Judėjimą labiau vienijo ne ideologija, o reikalavimas keisti šalies kursą vidaus politikoje ir pasipriešinimas SNS valdymui.

    Tekste pabrėžiama, kad rinkimų kampanijoje daugiausia kalbėta apie vidaus klausimus, o Serbijos tarptautinė orientacija liko antrame plane. Nors I. Srdanovičius jau pareiškė, kad geresni santykiai su kaimynais bus prioritetas, kai kuriomis kryptimis pokyčiai gali būti riboti.

    Vienas svarbiausių klausimų Briuseliui – Serbijos nesuderinamumas su ES sankcijomis Rusijai. Straipsnyje primenama, kad dalis serbų visuomenės vis dar prisimena, kaip Vakarų sankcijos Slobodano Miloševičiaus režimui paveikė gyventojus.

    Kosovo tema taip pat išlieka jautri: Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama „Euronews“ sakė manantis, kad „Studentų sąrašas“ nenusiteikęs svarstyti pripažinimo, o „muzika Belgrade nepasikeis“. I. Srdanovičius yra sakęs, kad dialogas su Priština turi tęstis, tačiau paliko atvirą galimybę peržiūrėti iki šiol pasiektus susitarimus.

    Ar jis taps premjeru?

    I. Srdanovičius nėra vienintelis ryškus „Studentų sąrašo“ veidas, o pats judėjimas dar nėra iki galo susitaręs dėl lyderystės struktūros ir būsimos Vyriausybės sudėties. Sprendimus dėl to priims išrinkti judėjimo atstovai.

    Tekste nurodoma, kad jis nebuvo keturių asmenų delegacijoje, kuri pirmadienį Briuselyje susitiko su už plėtrą atsakinga Europos Komisijos nare Marta Kos. Susitikimas iš anksto nebuvo anonsuotas, o Europos Komisija atsisakė įvardyti dalyvius.

    Toks atsargumas siejamas su tuo, kad delegacijos nariai dar nėra parlamento nariai, o senoji, A. Vučičiaus vadovauta politinė struktūra formaliai vis dar lieka valdžioje. Respublikos rinkimų komisija galutinius rezultatus paskelbė tik ketvirtadienį, nuo to momento pradėjo tiksi terminai parlamento sušaukimui ir Vyriausybės formavimui.

    Pastaruosius dvejus metus studentų judėjimas veikė kolegialiai – be aiškaus vieno lyderio ir sąmoningai vengiant kovą suasmeninti. Todėl I. Srdanovičiaus iškilimas nėra savaime suprantamas: Belgrado savaitraštis „Vreme“ rašė, kad pirmasis sąrašo numeris iš pradžių galėjo atitekti Belgrado universiteto rektoriui Vladanui Djokičiui, tačiau judėjimo plenumas jo kandidatūros galiausiai atsisakė.

    Tarp kitų galimų pretendentų į svarbiausius postus minimi buvęs Serbijos nacionalinio banko vadovas Dejan Šoškić ir universiteto profesorius Radomiras Saičić. Tuo metu I. Srdanovičius „Radio Free Europe“ interviu sakė, kad sutiktų būti nominuotas premjeru, tačiau pabrėžė, jog judėjimas neturi vieno lyderio, o kandidatai bus renkami kolektyviai.

    Ar jam pavyks įtikinti iš apačios susiformavusį judėjimą, kad būtent jis turėtų vadovauti šaliai, kol kas lieka atviras klausimas. Šiuo metu jis – labiausiai tarptautiniu mastu atpažįstamas „Studentų sąrašo“ veidas.

  • Šaudynės Trape: įtariamasis perkeltas į Paryžiaus policijos psichiatrijos skyrių, aiškėja detalės

    Šaudynės Trape: įtariamasis perkeltas į Paryžiaus policijos psichiatrijos skyrių, aiškėja detalės

    Įtariamąjį stebės iki 48 valandų

    Po šaudynių Trape mieste Prancūzijos Nacionalinė antiteroristinė prokuratūra (PNAT) pranešė, kad įtariamojo sulaikymas laikinai sustabdytas dėl psichikos sveikatos būklės. Vyras perkeltas į Paryžiaus policijos prefektūros psichiatrijos padalinį stebėjimui, kuris gali trukti iki 48 valandų.

    Pasak prokurorų, ši procedūra taikoma siekiant įvertinti, ar įtariamojo psichikos būklė suderinama su tolesnėmis apklausomis. Tokiais atvejais sprendžiama, ar asmuo gali būti apklausiamas nepažeidžiant jo teisių ir ar apklausos metu jis suvokia savo veiksmų prasmę.

    Auka žuvo, tarp sužeistųjų – vaikas

    Šaudynėse žuvo 26 metų vyras, dar penki žmonės sužeisti. Tarp nukentėjusiųjų yra 12 metų mergaitė, kurios būklė, kaip skelbiama, išlieka kritinė.

    Įvykis sukėlė platų atgarsį ne tik dėl aukų skaičiaus, bet ir dėl tyrėjų nagrinėjamo galimo motyvo. Prancūzijos pareigūnai šį incidentą tiria kaip galimą teroristinio pobūdžio nusikaltimą.

    Narkotinių medžiagų pėdsakai ir kratos radiniai

    PNAT nurodė, kad toksikologinių tyrimų metu įtariamojo kraujyje aptikta kanapių ir kokaino pėdsakų. Tyrėjai taip pat tęsia apklausas: keturi įtariamojo aplinkos žmonės, šeimos nariai ar artimo rato asmenys, vis dar apklausiami.

    Žiniasklaidos cituojami tyrimui artimi šaltiniai teigia, kad per kratą įtariamojo namuose rasta Adolfo Hitlerio knygos Mein Kampf egzempliorius, taip pat Biblija ir Koranas. Pareigūnai taip pat nustatė, kad būstas buvo užminuotas buitinėmis dujų talpomis ir laidais, sujungtais su laikmačio mechanizmu.

    Šaudymas, kaip skelbiama, prasidėjo penktadienį apie 10.30 valandą ryto, kai įtariamasis iš automobilio apšaudė praeivius Trape ir netoliese esančiame La Verrière. Vyras netrukus buvo sulaikytas, o automobilyje, tyrėjų teigimu, rasta Antrojo pasaulinio karo laikų automatinis ginklas ir ašarinės dujos.

    Motyvą vertina kaip rasistinį

    Žuvusysis įvardijamas kaip Pengo Bossio Wangi, kurį dalis Prancūzijos žiniasklaidos pristatė kaip perspektyvų mišrių kovos menų sportininką. Po atakos šimtai žmonių rinkosi į įvykio vietą pagerbti aukos, reikalaudami teisingumo ir atsakymų.

    „Tai galėjo nutikti bet kam. Jis šaudė į juodaodžius, į arabus“, – sakė vietos parduotuvės savininkas.

    Aukos artimieji viešai kėlė klausimą, ar įtariamasis anksčiau buvo žinomas institucijoms ir ar jo elgesys buvo tinkamai stebimas. Tuo metu tyrėjai tikrina informaciją apie galimą iš anksto suformuotą planą ir ideologinę motyvaciją.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, apsilankęs Trape, incidentą pavadino rasistiniu teroristiniu išpuoliu. Tyrimas tęsiamas, o procesiniai sprendimai dėl įtariamojo apklausų ir jo būklės bus priimami gavus medikų išvadas.

  • Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankoje auga įtampa: JAV įspėja dėl Irano, o rinkimų fonas kelia karo grėsmę

    Persijos įlankos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas vis atviriau ruošiasi galimam naujam JAV ir Irano karo etapui. Įtampą kaitina didėjantis JAV karinių pajėgų telkimas, pranešimai apie galimus smūgių planus ir Irano perspėjimai, kad atsakas būtų nukreiptas ne tik į JAV interesus, bet ir į regiono infrastruktūrą.

    Vašingtonas šią savaitę paskelbė kelionių ir saugumo perspėjimus, akcentuodamas, kad padėtis gali sparčiai blogėti. JAV Valstybės departamentas nurodė iš Saudo Arabijos išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimoms, motyvuodamas rizika, kad karo veiksmai gali greitai išplisti už vienos teritorijos ribų.

    Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė pranešimų, esą analogiški nurodymai galėjo paliesti diplomatinio personalo šeimas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Katare ir Bahreine. Vis dėlto JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Tommy Pigott šiuos teiginius paneigė ir pabrėžė, kad privalomas išvykimas paskelbtas tik Saudo Arabijai.

    Rinkimai ir grėsmė eskalacijai

    Politinis kalendorius regione ir JAV laikomas vienu iš veiksnių, didinančių nerimą dėl eskalacijos. Izraelyje artėjant įtemptiems rinkimams, o JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimų kampanijai, dalis analitikų ir žiniasklaidos komentatorių neatmeta scenarijaus, kad karinė operacija galėtų būti svarstoma kaip spaudimo priemonė Iranui.

    Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad JAV ir Izraelis galėjo rengti konkretesnius planus galimiems smūgiams po JAV vidurio kadencijos rinkimų. Minimi taikiniai apima Irano energetikos infrastruktūrą, branduolinius objektus bei raketų ir bepiločių arsenalą, o tikslas būtų priversti Teheraną daryti nuolaidas ir mažinti grėsmę laivybai.

    JAV regione stiprina atgrasymo pajėgumus, siųsdama papildomus karinius vienetus ir oro bei jūrų platformas. Toks telkimas Persijos įlankoje laikomas signalu, kad Vašingtonas siekia būti pasiruošęs tiek gynybai, tiek galimai greitai operacijai, jei situacija dar labiau paaštrėtų.

    Hormūzo sąsiauris ir energijos kainų rizika

    Didžiausias ekonominis pažeidžiamumas siejamas su Hormūzo sąsiauriu, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis. Bet kokie sutrikimai šiame maršrute greitai persiduoda į pasaulines energijos kainas, o tai ypač jautru tiek Europos, tiek Azijos rinkoms.

    Pranešta, kad Hormūzo sąsiauryje užsidegė arba buvo apgadinti keli naftos tanklaiviai, o tai dar labiau sustiprino nervingumą rinkose ir laivybos sektoriuje. Įvykiai šiame ruože paprastai skatina draudimo įmokų augimą, didina krovinių gabenimo kaštus ir kelia grėsmę tiekimo grandinėms.

    Iranas jau anksčiau ne kartą demonstravo, kad sąsiauris gali tapti pagrindiniu svertu derybose ir spaudimo priemone konflikto metu. Dėl to Persijos įlankos valstybės vertina scenarijus, kuriuose jos gali atsidurti tiesioginėje rizikos zonoje, net jei smūgiai būtų nukreipti į Irano taikinius.

    Diplomatija tęsiasi, bet neapibrėžtumas išlieka

    Nors kariniai signalai ryškėja, tarpininkaujant tarptautiniams partneriams toliau vyksta kontaktai ir bandymai išlaikyti diplomatinį kanalą. Regiono valstybės, tarp jų Kataras, dažnai vaidina tarpininko vaidmenį, nes palaiko ryšius su skirtingomis konflikto pusėmis ir turi interesą stabilizuoti laivybą bei energijos eksportą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito Katare metu paragino elgtis itin atsargiai, pabrėždamas, kad situacija yra trapi ir jos raida artimiausiomis dienomis bei savaitėmis sunkiai prognozuojama. Jo vertinimu, rinkimų laikotarpis JAV ir Izraelyje didina riziką, todėl diplomatinės pastangos turi būti stiprinamos, o ne silpninamos.

    „Turime elgtis itin atsargiai, nes šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kaip situacija klostysis artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad plataus masto karas regione turėtų tiesiogines pasekmes civiliams, o net ir ribota eskalacija greitai paveiktų energijos kainas, trąšų ir chemijos produktų rinkas bei krovinių gabenimą. Dėl to Persijos įlankos šalys siekia apsidrausti, tačiau kartu vengia žingsnių, kurie galėtų būti interpretuojami kaip tiesioginis įsitraukimas.

  • Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Prancūzija ir Italija kaltina užsienį dėl riaušių: Europos Komisija sako neturinti įrodymų

    Užsienio įtaka ar vidaus problemos?

    Prancūzija ir Italija pastarosiomis savaitėmis viešai pareiškė, kad riaušes ir neramumus įvairiuose Europos miestuose esą kursto užsienio valstybės, išnaudodamos socialinius tinklus. Tačiau Europos Komisija pabrėžia, kad šiuo metu neturi galutinių įrodymų, jog protestus iš esmės būtų suorganizavę ar „vairavę“ išoriniai veikėjai.

    Briuselyje vis garsiau kalbama apie atotrūkį tarp politinių pareiškimų ir institucijoms prieinamų faktų. Komisija teigia esanti pasirengusi padėti nacionalinėms institucijoms, bet ragina pirmiausia remtis patikrinamais duomenimis.

    Ką sako Paryžius ir Roma?

    Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlis Barrotas yra akcentavęs, kad demokratijai vis dažniau daromas spaudimas informacinėje erdvėje, o socialiniai tinklai tampa poliarizaciją didinančių kampanijų kanalu. Pasak jo, dalis protestų Prancūzijoje buvo išnaudoti priešiškų naratyvų, siejamų su Rusija, Kinija, Iranu ir vadinamąja MAGA bendruomene, sklaidai.

    Italijos gynybos ministras Guido Crosetto panašiai kalbėjo apie hibridinį poveikį, kai neramumai esą stiprinami pasitelkiant netradicines priemones, įskaitant „TikTok“, „Youtube“ ir kitas platformas. Italijos pareigūnai akcentuoja, kad skaitmeninėje erdvėje susikerta tiek vidaus, tiek išorės interesai.

    Komisija primena DSA ribas

    Europos Komisijos pozicija kol kas atsargesnė. ES pareigūnai nurodo, kad neturi patvirtintos informacijos, jog užsienio informacinė manipuliacija būtų buvusi tiesioginė protestų priežastis Prancūzijoje ar kitur, nors atskiri bandymai išnaudoti situaciją sklaidai internete fiksuojami.

    Komisijos atstovas Thomasas Regnier yra pabrėžęs, kad situacija pirmiausia valdoma nacionaliniu lygmeniu, o Europos Komisija pasirengusi teikti pagalbą, kai to reikia. Praktikoje tai reiškia, kad tyrimų iniciatyva, įrodymų rinkimas ir procesiniai sprendimai pirmiausia tenka nacionalinėms institucijoms.

    Svarbus įrankis čia yra Skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį nacionaliniai reguliuotojai, tokie kaip Prancūzijos Arcom ir Italijos AGCOM, gali reikalauti iš platformų duomenų, vertinti rizikas ir taikyti priemones, jei aptinkami sistemingi pažeidimai. Vis dėlto Komisija kol kas nemato pakankamo pagrindo pradėti plataus masto oficialų tyrimą ES lygiu.

    Manipuliacija po įvykių – kita istorija

    Institucijos atskiria dvi situacijas: ar protestai buvo sukurstyti iš išorės, ir ar informacinė erdvė buvo išnaudota po įvykių. Pagal viešai aptariamus vertinimus, su Rusija siejami tinklai galėjo pasinaudoti smurto epizodais, kad sustiprintų savo kampanijas internete, tačiau tai savaime dar neįrodo, kad būtent jie inicijavo neramumus.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat yra sakęs, kad nėra įrodymų apie tiesioginį užsienio kišimąsi į pačius įvykius, tačiau pripažino, jog po jų pasireiškė informacinė manipuliacija. Tai atitinka dažną šiuolaikinių krizių modelį, kai realūs socialiniai konfliktai tampa patogia medžiaga dezinformacijai ir propagandai.

    Platformos ir teisėsauga: duomenų prašymai

    Lygiagrečiai vyksta ir praktiniai veiksmai, susiję su vandalizmo bei plėšimų tyrimais. Teisėsaugos institucijos kreipiasi į platformas, prašydamos informacijos, kuri padėtų identifikuoti įtariamuosius ir atsekti neteisėtą veiklą, įskaitant bandymus realizuoti galimai pavogtas prekes interneto prekyvietėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiais atvejais itin svarbu išlaikyti aiškią ribą tarp kriminalinių tyrimų ir politinių išvadų apie priežastis. Skubotos etiketės apie „užsienio kurstymą“ gali nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų, kurios paprastai ir tampa protestų pagrindu, pavyzdžiui, socialinės įtampos, jaunimo nepasitenkinimo ar ekonominių veiksnių.

  • Prancūziją sukrėtę neramumai: vaizdo įrašai rodo, kaip pardavėjai ir gyventojai stojo prieš plėšikus

    Prancūziją sukrėtę neramumai: vaizdo įrašai rodo, kaip pardavėjai ir gyventojai stojo prieš plėšikus

    Prancūzija po savaitgalį dalį šalies apėmusių neramumų vis dar skaičiuoja žalą, o socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai kelia didelę visuomenės reakciją. Dalis jų rodo, kaip parduotuvių darbuotojai ir vietos gyventojai patys bandė stabdyti plėšikus ir riaušininkus, kol atvyksta pareigūnai.

    Vienu ryškiausių epizodų tapo scena Nicoje, kur vaizdo įraše užfiksuotas žaidimų parduotuvės darbuotojas Pierre’as stojo prie įėjimo ir bandė neleisti į vidų besiveržiantiems žmonėms. Matyti, kaip jis sulaukia smūgių ir į jį mėtomi daiktai, tačiau galiausiai aplinkiniai prisijungia ir padeda atremti bandymus patekti į parduotuvę.

    Vyras Prancūzijos televizijai BFM pasakojo, kad paprasčiausiai atsistojo priekyje ir tikėjosi, jog minia nebandys veržtis itin agresyviai. Vaizdai tapo plačiai aptariami ne tik Prancūzijoje, bet ir už jos ribų, o internete Pierre’as imtas vadinti simboliniu pasipriešinimo plėšimams veidu.

    Kitas daug dėmesio sulaukęs įrašas nufilmuotas Paryžiuje, kur mobiliojo ryšio telefonų parduotuvės savininkas po apiplėšimo matomas nevilties apimtas. Vietos žiniasklaida pranešė, kad jis vardu Hassanas, o parduotuvę buvo atidaręs vos prieš kelis mėnesius.

    Po šio įrašo internete pradėta vieša paramos rinkimo iniciatyva. Iki pirmadienio popietės buvo surinkta daugiau kaip 88 000 eurų, o tai tapo dar vienu ženklu, kaip greitai visuomenė mobilizuojasi, kai smurtas paliečia smulkųjį verslą ir bendruomenes.

    Tuo pat metu internete atsirado ir daugiau vaizdo įrašų, kuriuose gyventojai ginasi patys. Viename jų matyti Paryžiuje dirbanti parduotuvės savininkė, stumianti plėšikus atgal, kitoje situacijoje užfiksuota, kaip žmogus iš aukščiau pilamu vandeniu bando atbaidyti puolimą prieš optikos saloną.

    Platesniame kontekste šie įrašai atskleidžia ne tik emocinę visuomenės reakciją, bet ir didėjantį nesaugumo jausmą, kai neramumai perauga į plėšimus. Tokiose situacijose žmonės dažnai imasi savisaugos veiksmų, nors pareigūnai nuolat pabrėžia, kad tai gali kelti papildomų rizikų ir apsunkinti tyrimus.

    Prancūzijos valdžia skelbė, kad per savaitgalio smurtą buvo sužeista šimtai policininkų, žandarų ir ugniagesių, o sulaikytųjų skaičius siekė apie 2 400. Prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad už niokojimą atsakingi asmenys turės sumokėti, o plėšikavusieji bus įpareigoti atlyginti žalą.

    Vidaus reikalų ir gynybos pareigūnai taip pat pranešė apie didelės apimties teisėsaugos operacijas, kuriomis siekiama stabilizuoti padėtį ir užkirsti kelią naujiems išpuoliams. Tyrėjai ragina gyventojus perduoti turimą medžiagą pareigūnams, nes vaizdo įrašai gali padėti identifikuoti įtariamuosius ir atkurti įvykių eigą.

  • Macronas ir Merzas gali atrakinti 2 trln. eurų ES biudžeto susitarimą, bet spaudimas namuose kausto

    Macronas ir Merzas gali atrakinti 2 trln. eurų ES biudžeto susitarimą, bet spaudimas namuose kausto

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Briuselyje laikomi dviem politikais, galinčiais pastūmėti į priekį derybas dėl kito septynerių metų Europos Sąjungos biudžeto. Vis dėlto abiejų lyderių manevro laisvę riboja vidaus politika ir augantis spaudimas namuose.

    ES daugiametė finansinė programa yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį finansuojamos bendros bloko prioritetinės sritys: nuo žemės ūkio ir regioninės sanglaudos iki mokslinių tyrimų, gynybos, sienų apsaugos ir kibernetinio saugumo. Bendra būsimo laikotarpio suma, apie kurią kalbama derybose, siekia maždaug 2 trilijonus eurų, todėl susitarimas taps vienu svarbiausių Europos politinių sprendimų artimiausiais mėnesiais.

    Pastaruoju metu ryškėja konfliktas tarp valstybių, pasisakančių už mažesnį biudžetą, ir šalių, kurios priešinasi karpymams. Vienoje pusėje yra Vokietijos vadovaujama grupė, akcentuojanti taupymą ir atsargų požiūrį į bendras išlaidas, kitoje pusėje – Prancūzija ir kitos valstybės, siekiančios išlaikyti ambicingą finansavimą naujiems iššūkiams.

    Europos Parlamente biudžeto derybas bendrai kuruojantis Siegfriedas Mureșanas įspėja, kad užsitęsusios diskusijos tarp ES sostinių kelia riziką visam procesui. Jo teigimu, kuo greičiau biudžetas bus patvirtintas, tuo greičiau ES galės įgyvendinti priemones konkurencingumui didinti, saugumui stiprinti ir paramai ūkininkams bei mokslui užtikrinti.

    „Vėlavimai ir užsitęsusios nesutarimų linijos Taryboje kelia nerimą. ES biudžetas gali būti sukurtas tik per kompromisą“, – sakė Siegfriedas Mureșanas.

    Nors galutiniam susitarimui reikės visų valstybių pritarimo, Briuselyje plačiai manoma, kad Prancūzijos ir Vokietijos pozicijų suartinimas būtų esminis lūžio taškas. Diplomatai pabrėžia, kad prie sprendimo taip pat svarbios Italijos ir Lenkijos lyderystės, tačiau startas dažniausiai prasideda nuo Paryžiaus ir Berlyno.

    Problema ta, kad abu lyderiai šiuo metu yra politiškai pažeidžiami. Macronui artėjant prie kadencijos pabaigos, bet kokios didesnės nuolaidos, ypač jei jos būtų siejamos su biudžeto karpymais, gali tapti lengvu taikiniu artėjančios prezidento kampanijos kontekste.

    Prancūzijos vidaus diskusijose reguliariai keliama mintis, kad šalis už savo įnašą į ES biudžetą neva gauna per mažai, todėl Paryžiui sudėtinga viešai pristatyti sprendimus, kurie galėtų atrodyti kaip nusileidimas taupymo stovyklai. Papildomą spaudimą Macronui kelia ir opozicinės politinės jėgos, pasirengusios bet kokį kompromisą pateikti kaip Prancūzijos interesų išdavimą.

    Merzo padėtis Berlyne taip pat komplikuota: po nesėkmių regioniniuose rinkimuose kancleriui tenka skaičiuoti kiekvieną žingsnį, kad oponentai jo neapkaltintų „siunčiant mokesčių mokėtojų pinigus į Briuselį“. Vokietijos pozicija dažnai formuluojama taip, kad geriau jokio susitarimo, nei toks, kuris reikšmingai didintų bendrą biudžeto apimtį.

    Vis dėlto užkulisiuose teigiama, kad Paryžiaus ir Berlyno požiūriai nėra visiškai nesuderinami. Prancūzija linkusi pabrėžti, kad diskusija turėtų suktis ne vien apie karpymus, bet ir apie papildomus pajamų šaltinius ES lygiu, vadinamuosius nuosavus išteklius, pavyzdžiui, tam tikrus sektorių mokesčius.

    Vokietija tokią kryptį svarstyti sutinka, tačiau yra skeptiškesnė dėl to, kiek realiai nauji nuosavi ištekliai galėtų sugeneruoti lėšų. Tai reiškia, kad derybos gali įstrigti tarp dviejų logikų: vieni sieks didesnio finansavimo per naujas pajamas, kiti primins, kad reikės aiškaus ir patikimo lėšų šaltinio, o ne tik politinių pažadų.

    Papildomą įtampą kelia tai, kad ES biudžeto derybos vyksta tuo metu, kai valstybės narės vienu metu spaudžiamos didinti išlaidas gynybai, investuoti į pramonės konkurencingumą ir tuo pat metu amortizuoti ekonominius sukrėtimus. Dėl to net nedideli biudžeto pokyčiai tampa politiškai jautrūs, o kompromisas reikalauja ne tik skaičių, bet ir aiškaus susitarimo, kokias prioritetines sritis Europa finansuos pirmiausia.

    Nors Briuselio susitikimai gali suteikti progą dvišalėms Macrono ir Merzo konsultacijoms, greito proveržio lūkesčiai išlieka santūrūs. ES sostinėse vyrauja nuostata, kad galutinis sprendimas greičiausiai vis tiek remsis Prancūzijos ir Vokietijos kompromisu, tačiau tam prireiks laiko ir politinės drąsos, kurios šiuo metu abiem lyderiams stinga.

  • ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    Europos Sąjunga ir Kinija po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasiekė prekybos susitarimą, kuris turėtų sumažinti tiesioginio prekybos karo riziką. Tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama, kad trumpalaikė ramybė gali kainuoti politinį ryžtą toliau griežtinti poziciją Pekino atžvilgiu.

    Europos Komisija susitarimą pristato kaip pirmąjį etapą platesniame procese, kuriuo siekiama perbalansuoti prekybos santykius. ES jau kurį laiką akcentuoja didelį prekybos deficitą su Kinija ir spaudimą Europos pramonei, kurį kelia sparčiai augantys importo srautai.

    Pagal susitarimą Kinija įsipareigojo riboti hibridinių automobilių eksportą į ES, o taip pat sušvelninti retųjų žemių licencijavimo apribojimus. Mainais ES sutiko su šalims priskirtomis kvotomis, kurios leistų į Europos rinką per metus įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių ketverių metų laikotarpiu, numatant 6 proc. metinį koregavimo tempą.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad šis sprendimas reikšmingai apkarpytų dabartines eksporto apimtis ir suteiktų atokvėpį Europos automobilių sektoriui, ypač Vokietijos gamintojams, kurie pastaraisiais metais susiduria su aštria konkurencija. Kita vertus, dalis Briuselio diplomatų baiminasi, kad kompromisas gali sumažinti skubą kurti naujas apsaugos priemones prieš, ES vertinimu, iškraipytą konkurenciją.

    „Tai gana geras susitarimas, bet bijau, kad Europos Vadovų Taryboje jis gali sukelti atsipalaidavimą“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.

    Susitarimas pasiektas politiniame fone, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino kurti naują ES prekybos gynybos instrumentą, skirtą sistemingai reaguoti į rinkos iškraipymus. Briuselyje šią savaitę ES lyderiai Kinijos klausimą aptaria aukščiausiu lygiu, todėl susitarimo poveikis bendrai strategijai vertinamas ypač atidžiai.

    Ekonominiu požiūriu susitarimas sprendžia tik dalį problemos. Kinijos automobilių eksportas į ES vertinamas maždaug 15 000 000 000 eurų, kai bendras dvišalis ES prekybos deficitas su Kinija yra kelis kartus didesnis, todėl vien automobilių segmentas esminių disproporcijų nepanaikina.

    Europos Komisija taip pat nurodo išsiderėjusi tarifų liberalizacija kai kurioms prekių grupėms, tarp jų automobilių dalims, avalynei, ledams ir alyvuogių aliejui, o sutaupytos muito išlaidos, Komisijos skaičiavimu, turėtų siekti bent 225 000 000 eurų. Vis dėlto Briuselyje pripažįstama, kad šie palengvinimai labiau simboliniai, nes platesnį prekybos disbalansą lemia struktūriniai veiksniai.

    Derybų tęstinumas jau suplanuotas: ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ketina nuotoliniu būdu kalbėtis su Kinijos kolega 2027 metų sausį, o dar vienas politinių konsultacijų etapas numatomas 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad dabartinis susitarimas vertinamas kaip tarpinė stotelė, o ne galutinis sprendimas.

    „Praėjusios savaitės susitarimas rodo, kad kinai pradeda rimtai vertinti Europą ir supranta, jog čia yra rimta politinė, o ne tik ekonominė problema“, – sakė Peteris Chase’as.

    Lygiagrečiai Europos Komisija žada iki tradicinio gruodžio mėnesio ES vadovų susitikimo pateikti pasiūlymus dėl naujo mechanizmo, kuris padėtų nuosekliau atsakyti į rinkos iškraipymus. Ši iniciatyva siejama su platesne ES prekybos gynybos priemonių peržiūra, apimančia ir idėjas, kaip skatinti tiekimo grandinių diversifikavimą bei stiprinti solidarumą, jei atskiros valstybės narės susidurtų su prekybos atsakomosiomis priemonėmis.

    Komisijos viduje taip pat primenama, kad ES jau turi nemažai veikiančių instrumentų, įskaitant antidempingo priemones, investicijų patikrą ir antispraudimo priemonę, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta praktikoje. Pagrindinis klausimas, kuris dabar kyla Briuselyje, ar politinė valia šiuos įrankius naudoti ir toliau stiprinti sistemą išliks tokia pati, kai tiesioginė įtampa su Pekinu laikinai sumažėjo.

  • Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus automobilių parodoje ragina Europos Sąjungą ryžtingiau ginti savo gamintojus ir valstybės paramą labiau sieti su realia gamyba Europoje. Paryžiuje jis akcentuoja, kad konkurencija iš Kinijos jau tapo sisteminiu iššūkiu, o Europos pramonė turi išmokti remti tai, ką pati pagamina.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad automobilių pramonė Prancūzijoje išlieka strateginė ir, valdžios teigimu, suteikia apie 400 000 tiesioginių darbo vietų. Prezidentūra kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų įvardija elektromobilių gamybos augimą ir nacionalinės baterijų pramonės kūrimą.

    Vis dėlto Prancūzijos rinka vis dar labiau vartotoja nei gamintoja. INSEE duomenimis, 2025 metais šalyje buvo įregistruota apie 331 000 naujų elektrinių lengvųjų automobilių, kai tuo metu Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 216 000 tokių automobilių.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad didelė dalis Prancūzijoje pagamintų elektromobilių iškeliauja į eksportą. Dėl šios priežasties, remiantis viešai skelbiamais skaičiavimais, tik maždaug ketvirtadalis naujų Prancūzijoje perkamų elektromobilių yra pagaminti šalies teritorijoje, o likusią paklausą padengia importas.

    Kas yra europinė preferencija?

    Paryžius siekia, kad ES subsidijos ir kitos viešosios paskatos aiškiau prioritetizuotų automobilius, pagamintus Bendrijoje, įskaitant visą tiekimo grandinę. Prancūzijos pozicija tokia, kad neužtenka galutinio surinkimo Europoje, jeigu baterijos, pagrindiniai komponentai ar didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama už ES ribų.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad Prancūzija iš principo neatmeta kokybiškų investicijų iš Kinijos, ypač kai jos apima technologijų perdavimą ir realų gamybos perkėlimą į Europą. Tačiau kartu perspėjama dėl rizikos kurti vadinamąsias atsuktuvų gamyklas, kai Europoje atliekamas tik paskutinis surinkimo etapas.

    Derybos su Vokietija tęsiasi

    Vienas jautriausių šio klausimo taškų yra Prancūzijos ir Vokietijos interesų skirtumai. Eliziejaus rūmai atkreipia dėmesį, kad Vokietija eksportuoja gerokai daugiau automobilių nei Prancūzija, todėl ir požiūris į galimas atsakomąsias priemones bei prekybos rizikas su Kinija skiriasi.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tariamą kompromisą, kuriuo Prancūzija esą sutiktų su lankstesniais CO2 mažinimo tikslais naujiems automobiliams, o Vokietija paremtų griežtesnes Made in Europe nuostatas. Vis dėlto Eliziejaus rūmai tai paneigė ir nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nėra, nors derybos dėl europinės preferencijos vyksta.

    Paryžiaus automobilių parodoje prezidento vizitas tradiciškai derinamas su susitikimais su sektoriaus atstovais, o darbotvarkėje numatyti sustojimai prie „Stellantis“, „Renault“ ir „Valeo“ stendų. Vizito pabaigoje planuojama diskusija apie autonominius automobilius, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Europos technologinės konkurencijos laukų.

    Pati paroda, laikoma viena seniausių ir geriausiai lankomų pasaulyje, šįkart Paryžiuje vyksta Porte de Versailles parodų centre. Organizatoriai skelbia, kad po dienos, skirtos žiniasklaidai ir oficialiems vizitams, lankytojams ji atveriama spalio 13–18 dienomis.

  • Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Makronas Londone atidarys Bayeux gobeleno parodą: „ypatinga paskola“ ir naujas dialogas su JK

    Gobelenų kelionė į Londoną

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugsėjo 2 dieną vyks į Londoną, kur Britų muziejuje atidarys Bayeux gobelenui skirtą parodą. Tai XI amžiaus kūrinys, pasakojantis Vilhelmo Užkariautojo įsiveržimą į Angliją ir 1066 metų įvykius.

    Eliziejaus rūmai vizitą įvardija kaip reikšmingą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės santykiams momentą. Pasak prezidentūros, Macronas siekia atkreipti dėmesį į jo paties 2025 metais patvirtintą išskirtinę šio kūrinio paskolą.

    Paroda lankytojams bus atverta nuo rugsėjo 10 dienos ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos. Skelbiama, kad per pirmuosius keturis mėnesius jau parduota 100 000 bilietų, todėl muziejus tikisi itin didelio susidomėjimo.

    Kaip bus eksponuojamas Bayeux gobelenas?

    Apie 70 metrų ilgio lininis siuvinėjimas Londone pirmą kartą bus eksponuojamas paguldytas horizontaliai, o ne pakabintas vertikaliai, kaip ilgus dešimtmečius buvo rodytas Bayeux mieste Normandijoje. Britų muziejus teigia, kad toks sprendimas leis geriau suvokti kūrinio mastą ir detales.

    Muziejus jau pristatė dalį fragmentų, vaizduojančių Hastingso mūšį ir normanų invaziją. Kultūros paveldo specialistams tai reta proga iš arti pamatyti vieną svarbiausių Europos viduramžių pasakojimų, perteiktų vaizdais.

    Kritika ir būklės klausimai

    Kūrinio perkėlimas iš Prancūzijos sukėlė dalies restauratorių ir paveldo ekspertų protestus. Jie perspėjo, kad gobelenas yra pažeidžiamas: minėtos dešimtys nestabilių įplyšimų ir tūkstančiai skylučių, todėl bet koks transportavimas didina riziką.

    Tuo metu internete buvo platinama peticija, raginanti atsisakyti paskolos, tačiau kelionė vis tiek įvyko, taikant griežtas saugumo ir konservavimo priemones. Prancūzijos kultūros ministrė Catherine Pégard po vizito Londone 2026 metų liepą teigė, kad gobelenas eksponuojamas labai geros būklės.

    Politinis vizito fonas

    Be parodos atidarymo, Macronas planuoja susitikti su naujuoju Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Andy Burnhamu. Prezidentūra šį pokalbį apibūdina kaip pirmą išsamų apsikeitimą nuomonėmis, po to kai Burnhamas pareigas perėmė prieš mėnesį.

    Taip pat numatyta galimybė pasisveikinti su karaliumi Karoliu III, nors detalių dėl formato ar darbotvarkės kol kas neskelbiama. Šis vizitas bus pirmasis Europos Sąjungos vadovo atvykimas po Jungtinės Karalystės premjero pasikeitimo.

    „Tai ypač reikšmingas momentas, prezidento inicijuotas siekiant stiprinti Prancūzijos ir Britanijos santykius“, – sakė Eliziejaus rūmų atstovas.

    Macrono aplinka pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Burnhamu turėtų išlikti intensyvus, ypač tarptautinio saugumo temomis. Nurodoma, kad ryšys su naująja vyriausybe buvo užmegztas nedelsiant, o Londonas išlaiko aiškų dėmesį paramai Ukrainai.

  • Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija spalio 6 dieną prie Bretanės krantų pirmą kartą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant paleido naujausią strateginės balistinės raketos versiją M51.3. Bandymas buvo vykdomas Atlanto vandenyne, o raketa buvo be branduolinės kovinės galvutės.

    Skrydis stebėtas Prancūzijos matavimo ir sekimo sistemomis, o raketa, kaip skelbta, nukrito Šiaurės Atlante šimtus kilometrų nuo pakrantės. Prancūzijos institucijos pabrėžė, kad tai buvo techninis bandymas, o ne signalas dėl konkrečios geopolitinės situacijos.

    M51.3: kuo ji skiriasi

    M51 raketų šeima Prancūzijos ginkluotėje naudojama nuo 2010 metais pradėtos eksploatacijos ir yra jūrinės branduolinio atgrasymo dalies pagrindas. M51.3 laikoma trečiąja šios sistemos evoliucija, skirta modernizuoti galimybes atsižvelgiant į naujas grėsmes.

    Raketa yra apie 12 metrų ilgio, jos masė viršija 50 tonų, ji naudoja kietąjį kurą ir turi tris pakopas. Tokios klasės raketos yra skirtos tarpžemyniniam nuotoliui, o trajektorijos fazėse jos pasiekia itin didelius greičius grįžtant į atmosferą.

    Prancūzijos pusė nurodo, kad M51.3 tikslas yra didesnis nuotolis, tikslumas ir geresnės galimybės įveikti priešraketinę gynybą. Skelbta, kad ši versija į operacinę tarnybą įvesta 2025 metų spalį.

    Le Vigilant vaidmuo ir bandymo prasmė

    Ne mažiau svarbi bandymo dalis buvo pats povandeninis laivas Le Vigilant, kuris prieš tai buvo remontuotas ir modernizuotas. Paleidimas turėjo patvirtinti, kad po darbų laivo ginkluotės ir valdymo sistemos vėl pilnai suderinamos su M51.3.

    Tokie bandymai paprastai tikrina ne vien raketą, bet ir visą grandinę: paleidimo įrangą, ugnies valdymo sprendimus, ryšio ir saugos procedūras, taip pat matavimo infrastruktūrą. Pranešta, kad stebėjimui buvo pasitelkta ir specializuota Prancūzijos matavimo priemonių bazė, įskaitant laivą Monge.

    Macrono žinutė ir Europos kontekstas

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandymą stebėjo iš fregatos Auvergne. Po bandymo jis akcentavo, kad tik nedaugelis valstybių turi tokį technologinį ir pramoninį pajėgumą savarankiškai kurti bei palaikyti jūrinį strateginį atgrasymą.

    „Iš daugiafunkcės fregatos Auvergne stebėjau pirmąjį naujos balistinės raketos M51.3 paleidimą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant. Labai nedaug valstybių turi tokį išmanymą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Šis bandymas vertinamas kaip nuosekli Prancūzijos branduolinio atgrasymo modernizacijos dalis, o ne momentinė reakcija į dienos įvykius. Platesniame Europos saugumo kontekste tokios programos rodo ilgalaikį strateginį planavimą, kai didėja dėmesys atgrasymui, priešraketinei gynybai ir kritinių pajėgumų atsparumui.