CP v2

Tag: Emmanuelis Macronas

  • Versalio rūmai atidaro JAV nepriklausomybės 250-mečiui skirtą galeriją: ką joje pamatys lankytojai

    Versalio rūmai atidaro JAV nepriklausomybės 250-mečiui skirtą galeriją: ką joje pamatys lankytojai

    Nauja galerija istorinėse erdvėse

    Versalio rūmai Prancūzijoje nuo liepos 4 dienos lankytojams atveria naują galeriją, skirtą Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės 250-mečiui. Ekspozicija įrengta apartamentuose, kuriuose karalius Liudvikas XVI priėmė Benjaminą Frankliną, o 1778 metais Prancūzija oficialiai pripažino JAV suverenitetą.

    Rūmų atstovai pabrėžia, kad naujasis maršrutas neapsiriboja vien meno kūriniais. Jis pasakoja ir apie Paryžiaus bei Vašingtono santykių raidą, kuri XVIII amžiuje turėjo tiesioginę įtaką JAV valstybingumo įtvirtinimui tarptautinėje arenoje.

    „Versalyje kurti lankytojų maršrutą, skirtą JAV nepriklausomybei, yra logiška, nes jau Liudviko XVI laikais buvo siekis pabrėžti ryšį su tais įvykiais“, – sakė Versalio rūmų kuratorė Clara Terreaux.

    Galerijos kontekstas susijęs ir su 1783 metais pasirašytais susitarimais, kurie prisidėjo prie JAV Nepriklausomybės karo pabaigos ir jaunos respublikos pripažinimo. Versalis šioje istorijoje minimas kaip viena iš vietų, kur diplomatiniai sprendimai virto realiais politiniais rezultatais.

    Akcentas – asmenybės ir simboliai

    Ekspozicijoje sujungiami rūmų kolekcijose saugomi paveikslai, skulptūros ir portretai, išryškinant politines, diplomatines ir karines nepriklausomybės epochos figūras. Tarp jų – Benjaminas Franklinas, markizas de Lafajetas ir Georgeas Washingtonas.

    Kūrinių atranka suformuota taip, kad lankytojas matytų ne tik JAV istorijos didžiuosius vardus, bet ir Prancūzijos vaidmenį. Rūmuose primenama, kad paramos sukilėliams istorija buvo abipusė, o jos atgarsiai vėliau veikė ir XX amžiaus politinę atmintį.

    „Šis noras minėti ir pagerbti siekia laikotarpį po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo norėta įvertinti amerikiečių vaidmenį padedant Europai“, – sakė Versalio rūmų muziejaus direktorius Laurent Salomé.

    Pasak jo, po 1918 metų jau buvo kuriamos su Amerikos revoliucija susijusios galerijos, tačiau jos ilgainiui įvairiomis formomis išnyko. Dabartinis atnaujinimas pristatomas kaip bandymas sugrąžinti šį pasakojimą į nuolatinę rūmų ekspozicijų struktūrą.

    Versalis kaip kultūrinė diplomatija

    Versalio rūmai Prancūzijos politiniame ir kultūriniame gyvenime dažnai laikomi viena ryškiausių minkštosios galios priemonių. Veidrodžių salė, reprezentaciniai sodai ir kruopščiai prižiūrima istorinė aplinka kuria foną, kuriame oficialūs susitikimai įgauna simbolinį svorį.

    Rūmų vadovybė pabrėžia, kad tokia erdvė veikia kaip „atmosferos kūrėjas“ deryboms ir politinėms žinutėms, o tai buvo apgalvota dar nuo Liudviko XIV laikų. Dėl to naujos galerijos atidarymas vertinamas ne tik kaip kultūrinis įvykis, bet ir kaip platesnio istorinio naratyvo stiprinimas.

    „Ši vieta sukurta tam, kad žmonės mąstytų kitaip. Ji turi būti įspūdinga ir rodyti Prancūzijos didybę, bet kartu kalba ir apie grožį bei pasaulio darną“, – sakė Laurent Salomé.

    Galerijos atidarymas sutampa su aktyvesniu Versalio vaidmeniu šiuolaikinėje diplomatijoje. Pastarosiomis savaitėmis rūmuose viešėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, o tai dar kartą priminė, kad istorinis pastatas ir šiandien naudojamas kaip politinės simbolikos erdvė.

  • Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Nuo G7 Eviane iki Briuselio: užkulisinė diplomatinė savaitė ir netikėtas ES skambutis Rusijai

    Europos sostinėse pastaroji savaitė priminė diplomatijos sprintą: nuo G7 susitikimo Prancūzijos Eviane iki įkaitusio Briuselio, kur Europos Vadovų Taryba derino pozicijas dėl Ukrainos karo, sankcijų ir tolesnių saugumo garantijų. Šį kartą užkulisiuose išryškėjo dvi linijos: Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pastangos sutelkti sąjungininkus ir naujas ES bandymas neprarasti balso kalbantis apie galimas derybas.

    G7 susitikime Eviane vienu iš svarbiausių rezultatų tapo politinis signalas, kad parama Ukrainai išlieka darbotvarkės centre, o spaudimas Rusijai nemažėja. Europos diplomatai tai vertino kaip bandymą išvengti ankstesnių viršūnių susitikimų scenarijaus, kai nesutarimai tarp sąjungininkų nustelbdavo bendrus sprendimus.

    Greta Ukrainos temos ryškėjo ir platesnis kontekstas: energetikos rinkų jautrumas geopolitinėms įtampoms ir didžiųjų valstybių noras užkirsti kelią naujam eskalacijos ratui Artimuosiuose Rytuose. Tokie sprendimai Europai svarbūs ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai, nes naftos bei dujų kainų svyravimai tiesiogiai atsiliepia infliacijai ir pramonės konkurencingumui.

    Netikėtas kanalas su Maskva

    Didžiausią diskusiją Briuselyje sukėlė žinia, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa inicijavo diplomatinį kontaktą su Rusija, o apie jį iš anksto nebuvo plačiai informuotos visos ES valstybės narės. Nors pats kontaktas formaliai nereiškia derybų pradžios, daliai sostinių jis pasirodė kaip nukrypimas nuo po plataus masto invazijos į Ukrainą įtvirtintos praktikos riboti ryšius su Kremliumi.

    ES diplomatijoje tokie kanalai dažnai vertinami kaip instrumentas, o ne nuolaida: jie gali būti reikalingi krizių valdymui, apsikeitimui technine informacija ar signalų perdavimui, ypač kai sprendžiami Europos saugumo architektūros klausimai. Kita vertus, bet koks kontaktas su Maskva tampa politiškai jautrus, nes Rusija jį gali išnaudoti propagandiškai, pateikdama kaip Vakarų „nuovargio“ ar spaudimo mažėjimo įrodymą.

    Kodėl laikas dabar?

    Diskusijos dėl kontaktų su Rusija atsinaujino ir dėl pasikeitusio tarptautinio fono: JAV politika Rusijos atžvilgiu gali būti mažiau nuspėjama, o europiečiai vis dažniau akcentuoja, kad sprendimai dėl taikos Europoje negali būti priimami be Europos. Tai reiškia, kad ES ieško būdų turėti ne tik poziciją, bet ir realius svertus bei komunikacijos mechanizmus.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastaraisiais mėnesiais taip pat ragino partnerius išlaikyti spaudimą Rusijai ir kartu būti pasirengusiems procesams, kurie leistų patikrinti Maskvos ketinimus. Tokia taktika siekia vieno tikslo: parodyti, ar Rusija iš tiesų pasirengusi rimtam dialogui, ar tik ieško pauzės persigrupuoti.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai yra pabrėžusi, kad bet kokie svarstymai apie derybų mandatą galimi tik tuomet, jei procesą veda Ukraina ir jei jis neprieštarauja jos saugumo interesams. Briuselyje tai verčiama į praktinį klausimą: kas ES vardu turėtų sėdėti prie stalo, jei derybų formatas apskritai atsirastų.

    Kas kalbės Europos vardu?

    Ši dilema nėra vien protokolinė. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas atstovauja 27 valstybių narių politinei krypčiai, ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas koordinuoja bendrą užsienio politiką, o didžiosios Europos valstybės, turinčios karinių pajėgumų ir galinčios prisidėti prie saugumo garantijų, neišvengiamai siekia lemiamo vaidmens.

    Tokioje sandaroje Costa inicijuotas kontaktas tapo katalizatoriumi viešai diskusijai, kuri anksčiau dažnai vykdavo tik kabinetuose. Pagrindinis klausimas, kurį kelia diplomatai, lieka tas pats: kokiam tikslui ES naudos komunikacijos kanalą, kaip išvengs vidinių nesutarimų ir kaip užtikrins, kad bet koks procesas stiprintų, o ne silpnintų paramą Ukrainai.

    Kol kas Briuselis siunčia signalą, kad kontaktas savaime nėra krypties keitimas. Tačiau jis rodo, jog ES rengiasi scenarijams, kuriuose vien sankcijų ir paramos paketų nepakaks, o reikės ir koordinuotos politinės strategijos, apimančios spaudimą, atgrasymą ir aiškų planą, kas ir kaip atstovaus Europai, jei skambučiai taps reguliaria praktika.

    „Atidaryti diplomatinį kanalą nereiškia pradėti derybas, tačiau be kanalo Europa rizikuoja būti nustumta į šalį“, – sakė ES diplomatinėse diskusijose dalyvaujantis pareigūnas.

  • Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Europos Komisija ruošia diversifikavimo priemonę: kaip ji keistų prekybą su Kinija ir verslą

    Komisija ruošia naują instrumentą

    Europos Komisija rengia naujus prekybos gynybos įrankius, skirtus reaguoti į makroekonominius disbalansus, ypač augantį Europos Sąjungos prekybos deficitą su Kinija. Apie tai birželio 19 dieną po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje kalbėjo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    Jos teigimu, per pastaruosius metus ES jau sukūrė platų priemonių rinkinį, tačiau dabar esą reikia jį naudoti aktyviau ir strategiškiau. Akcentuojama, kad tikslas nėra nutraukti ryšius, o sumažinti rizikas ir stiprinti Europos interesų apsaugą.

    „Europa jau sukūrė platų priemonių rinkinį. Dabar turime jį taikyti proaktyviau ir strategiškiau, kad apgintume Europos interesus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kas yra diversifikavimo priemonė?

    Vienas aptariamų sprendimų yra diversifikavimo priemonė, kuri būtų taikoma ne konkrečiai valstybei, o tam tikriems sektoriams ir kritinėms tiekimo grandinėms. Idėja siejama su praktine problema: įmonių tiekimo diversifikavimas, ypač kritinių komponentų, vyksta per lėtai.

    Pagal ankstyvas diskusijas, instrumentas galėtų skatinti arba net įpareigoti verslą svarbiausių dalių ir žaliavų tiekimą paskirstyti taip, kad nebūtų priklausomybės nuo vienos ar dviejų šalių. Tai turėtų sumažinti riziką, kad tiekimo „siaurieji taškai“ bus panaudoti ekonominiam spaudimui ar politiniam šantažui.

    ES lyderiai: deficitas tapo problema

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pabrėžė, kad dabartinė padėtis, jo vertinimu, nebegali tęstis. Diskusijose akcentuota, jog ES sieks de-risking, o ne decoupling, tačiau kartu reikalauja apčiuopiamų rezultatų dialoge su Pekinu.

    Viešai įvardyta ir deficito dinamika: buvo teigiama, kad ES prekybos deficitas su Kinija yra maždaug 1 milijardas eurų per dieną. Politinis signalas aiškus: jeigu vien dialogo nepakanka, Briuselis ieškos priemonių greitesnei reakcijai.

    „Mūsų strategija aiški: rizikos mažinimas, o ne atsiejimas, kartu palaikant dialogą. Tačiau 1 milijardas eurų prekybos deficito per dieną yra tiesiog netvaru“, – sakė António Costa.

    Vienybės testas: skirtingi interesai ES viduje

    Ne visos ES valstybės narės vienodai vertina griežtesnę prekybos liniją Kinijos atžvilgiu. Vokietija išlieka jautri bet kokiems žingsniams, kurie galėtų išprovokuoti atsakomąsias priemones, nes jos pramonė stipriai remiasi eksportu į Kiniją.

    Tuo metu kai kurios šalys, tarp jų ir Ispanija, siekia išlaikyti Kinijos investicijų srautus ir dažniau pasisako už atsargesnę retoriką. Diplomatinėse diskusijose pabrėžiama, kad dialogo kanalo išsaugojimas gali tapti dar svarbesnis, jei globali prekybos aplinka toliau aštrės.

    „Norime modernizuoti šias prekybos priemones, o Komisija turi mandatą reaguoti greičiau ir apsaugoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Ursula von der Leyen taip pat pripažino, kad tikrasis išbandymas bus sprendimų įgyvendinimas, kai teks rinktis tarp ekonominių interesų ir politinės rizikos. Pasak jos, didėjant spaudimui, instrumentai bus naudojami dažniau, nes poreikis „perbalansuoti skaičius“ tik auga.

    „Spaudimas didelis. O kai spaudimas didelis, instrumentas bus naudojamas, nes jo reikia. Skaičiai kalba patys už save“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Kol kas Europos Komisija neįvardijo tikslios datos, kada pristatys naujus prekybos gynybos instrumentus. Tačiau ES pareigūnai yra užsiminę, kad realistiškas momentas gali būti rugsėjį, kai paprastai skelbiamos pagrindinės politinės gairės ateinantiems metams.

  • G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    G7 viršūnių susitikimas Prancūzijoje: vietoj bendro pareiškimo – atskiros deklaracijos dėl prioritetų

    Birželio 15–17 dienomis Eviano mieste Prancūzijoje vyksiantis G7 lyderių susitikimas šiemet, tikėtina, apsieis be tradicinio bendro komunikato. Vietoj vieno viską apimančio dokumento planuojama patvirtinti kelias atskiras deklaracijas, skirtas konkrečioms politikos sritims.

    Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komanda nurodė, kad deklaracijos turėtų apimti kritinių mineralų tiekimo saugumą, vėžio tyrimų stiprinimą, vaikų apsaugą internete, tarptautinį solidarumą, socialinio poveikio investicijas ir investicijų rizikos mažinimą trapių valstybių aplinkoje.

    Tuo pačiu geopolitiniai klausimai, kurie dažnai tampa didžiausiais nesutarimų taškais, būtų atspindėti atskirame Prancūzijos pirmininkavimo pareiškime. Į šią kategoriją patenka pasauliniai ekonominiai disbalansai, krizė Artimuosiuose Rytuose, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio ir karas Ukrainoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento biuro atstovo, toks formatas leidžia greičiau pasiekti apčiuopiamų rezultatų ten, kur įmanomas sutarimas, ir kartu neužblokuoja viso susitikimo dėl kelių ypač jautrių temų. Panašus sprendimas buvo taikytas ir ankstesniame G7 susitikime, kai pirmininkaujanti šalis pasirinko lankstesnę dokumentų struktūrą.

    Prieš susitikimą Paryžius taip pat siekia palaikyti dialogą dėl pasaulinės prekybos disbalansų, ypač akcentuojant Kinijos vaidmenį. Ketvirtadienį Emmanuelis Macronas surengė nuotolinį pokalbį su G7 šalių atstovais, tarp jų Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Kanados ministru pirmininku Marku Carney, taip pat su ne G7 šalių pareigūnais, įskaitant Kinijos vicepremjerą Zhang Guoqing.

    Pokalbyje pabrėžta būtinybė tęsti diskusijas dėl disbalansų G20 formate, įtraukiant Tarptautinį valiutos fondą. Prancūzija pastaraisiais metais nuosekliai ragina stiprinti Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemones, argumentuodama, kad Europos pramonė patiria spaudimą dėl augančio importo iš Kinijos.

    Analitikų vertinimu, sprendimas atsisakyti vieningo komunikato atspindi sudėtingą realybę: G7 šalys siekia rodyti vienybę strateginėse srityse, tačiau vis dažniau susiduria su skirtingais požiūriais į konfliktų valdymą, sankcijų politiką ir globalios ekonomikos perbalansavimą. Dėl to atskiros deklaracijos tampa praktišku kompromisu, leidžiančiu fiksuoti sutartas kryptis ir kartu palikti erdvės politinėms interpretacijoms jautriausiais klausimais.

    „Kalbant apie turinį, šis G7 susitikimas jau yra sėkmingas“, – sakė Prancūzijos prezidento biuro atstovas.

    Eviane laukiama, kad darbotvarkėje dominuos tiekimo grandinių atsparumo ir saugumo klausimai, investicijų kryptys bei informacinės erdvės apsauga. Vis dėlto pagrindinis susitikimo fonas išliks geopolitinis, o būtent šiose temose ryškiausiai matysis, ar G7 pavyks išlaikyti bendrą toną be visų lyderių pasirašyto vieno dokumento.

  • Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Makronas po 11-metės nužudymo: visuomenės pasitikėjimas institucijomis Prancūzijoje ant ribos

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad po 11 metų mergaitės Lyhannos dingimo ir tikėtino nužudymo visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis atsidūrė pavojuje. Rezonansą sukėlė tai, kad pagrindinis įtariamasis anksčiau buvo kaltintas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tačiau tyrimai strigo arba buvo nutraukti.

    Lyhanna dingo gegužės 29 dieną pietvakarių Prancūzijos Fleurance miestelyje, o jos kūnas rastas po kelių dienų. Įtariamasis, 41 metų mergaitės mokyklos draugo tėvas, kol kas oficialiai įtariamas pagrobimu, o teismo medicinos ekspertizės išvados viešai dar nepaskelbtos.

    Pasak vyriausybės atstovės Maud Bregeon, Macronas ministrų kabineto posėdyje pabrėžė, kad būtina ramiai įvertinti, kur buvo asmeninė atsakomybė, o kur pasireiškė sisteminės spragos. Prezidentas ragino tragedijos neatsakyti emocijų protrūkiais, tačiau pripažino, kad tyrimo grandinėje fiksuoti akivaizdūs veiklos sutrikimai.

    Protestai ir spaudimas teisingumo sistemai

    Lyhannos bylos eiga sukėlė plataus masto pasipiktinimą: visoje Prancūzijoje vyko protestai, kuriuose dalyvavo apie 60 000 žmonių. Dalis demonstrantų reikalavo atsistatydinti teisingumo ministrą Géraldą Darmaniną, teigdami, kad valstybė neapsaugojo vaiko, nors rizikos signalai buvo žinomi anksčiau.

    Ministras atsistatydinti atsisakė, tačiau viešai atsiprašė ir įvardijo situaciją kaip didžiulę nesėkmę. Valdžia tuo pat metu akcentuoja, kad dėl konkretaus įtariamojo veiksmų ir galimų institucinių klaidų turi būti atliktas nuoseklus patikrinimas, o išvados pateiktos visuomenei.

    Ankstesni įtarimai ir neištirtos aplinkybės

    Viešojoje erdvėje daugiausia klausimų kelia tai, kad įtariamasis anksčiau buvo du kartus oficialiai kaltintas vaikų išžaginimu, tačiau bylos nepasiekė aiškaus teisinio finalo. Viena moteris dar praėjusių metų rugpjūtį pateikė skundą, kuriame teigė, kad jos dukra, gimusi 2014 metais, patyrė seksualinę prievartą laikotarpiu nuo 2024 metų rugsėjo iki 2025 metų gegužės.

    Teisingumo ministras nurodė, kad skundą buvo pagrindęs medicininis įvertinimas, tačiau iki Lyhannos dingimo įtariamasis nebuvo apklaustas. Šis faktas tapo vienu pagrindinių kritikos taškų, keliančių klausimą, kaip greitai ir efektyviai reaguojama į pranešimus apie galimą smurtą prieš vaikus.

    „Teisingumo sistema neatliko savo darbo“, – sakė motina, prašiusi neviešinti jos tapatybės.

    „Skambindavau kiekvieną pirmadienio rytą, kol mano dukra būdavo pas psichologą. Skambinau policijai. Paskutinį kartą man pasakė, kad jei ir toliau juos trukdysiu, jie pradės bylą prieš mane“, – pridūrė ji.

    Sisteminės spragos ir vaikų apsaugos kontekstas

    Nepriklausomos komisijos CIIVISE vertinimu, tik maža dalis nepilnamečių seksualinės prievartos bylų baigiasi apkaltinamaisiais nuosprendžiais: nurodoma, kad teistumas pasiekiamas apie 7 proc. atvejų. Šis rodiklis dažnai minimas kaip vienas signalų, rodančių, kad aukų apsauga ir tyrimų kokybė susiduria su rimtais iššūkiais.

    Prancūzijoje taip pat anksčiau buvo viešai kalbėta apie ribotus pajėgumus ir laiką, reikalingą kruopščiam tokių nusikaltimų tyrimui. Tyrimų praktika neretai kritikuojama dėl nepakankamo įrodymų rinkimo, pavyzdžiui, delsimo analizuoti ryšių duomenis, vaizdo stebėjimo medžiagą ar skaitmeninius įrenginius.

    Lyhannos byla įsilieja į platesnį vaikų apsaugos klausimų kontekstą: pastaraisiais mėnesiais Paryžiuje tėvai taip pat kėlė įtarimus dėl galimo nepilnamečių išnaudojimo mokyklose. Miesto valdžia skelbė, kad nuo metų pradžios buvo nušalinti 52 prižiūrėtojai, įtariami seksualiniu ar seksistiniu elgesiu, o visuomenės spaudimas griežtinti patikrų ir atsakomybės mechanizmus tik stiprėja.

    Kol kas Lyhannos byloje pagrindiniai atsakymai priklausys nuo ekspertizių rezultatų ir tolesnių prokuratūros sprendimų. Tačiau politinė žinutė jau aiški: visuomenė tikisi, kad institucijos ne tik nustatys kaltuosius, bet ir įvardys, kokie sprendimai leis užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.

  • Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Makronas Paryžiuje atidarė Kipro parodas: „Luvras“ pirmąkart rodo 16 salos senienų

    Kipro paveldas Paryžiaus centre

    Paryžiuje atidarytos dvi didelės parodos, skirtos Kipro kultūriniam paveldui ir istoriniams ryšiams su Prancūzija bei Europa. Atidaryme dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Kipro prezidentas Nikosas Christodoulides.

    Parodos siejamos su Kipro pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir šiai progai parengta kultūros programa. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie projektai tampa ir „minkštosios galios“ įrankiu, leidžiančiu šaliai išryškinti savo tapatybę bei vietą Europos istorijoje.

    „Luvras“ pirmąkart priėmė Kipro senienas

    Pirmoji paroda vyksta „Luvre“ ir išskirtinė tuo, kad muziejus pirmą kartą eksponuoja 16 Kipro antikinių radinių, perduotų Kipro kultūros institucijų. Ekspozicija pristato salos vaidmenį kaip prekybos ir kultūrinių mainų mazgą Viduržemio jūros regione.

    Kuratoriai pasakojimą dėlioja per daiktus, siejamus su chalkolito ir bronzos amžiumi, kai Kipras dėl geografijos ir žaliavų tapo svarbia jungtimi tarp Rytų ir Vakarų. Paroda lankytojų laukia iki 2026 metų birželio 22 dienos.

    Nacionalinėje bibliotekoje – Kipras per prancūzų žvilgsnį

    Antroji paroda rengiama Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje ir veiks iki 2026 metų birželio 14 dienos. Joje Kipras pristatomas per įvairius istorinius šaltinius: nuo grafikos ir kelionių liudijimų iki religinių meno kūrinių.

    Ekspozicijoje rodomi dailininko Louis-François Cassas graviūrų ciklai, sukurti po jo kelionės į salą 1785 metais, taip pat XVII–XVIII amžių ikonos, paskolintos iš Kipro kultūros fondų ir Nikosijos Panagia Faneromeni bažnyčios. Rengėjai pabrėžia, kad Bizantijos ir ortodoksų tradicija yra vienas kertinių Kipro tapatybės sluoksnių.

    Tokios parodos Paryžiuje pratęsia pastaraisiais metais ryškėjančią tendenciją, kai didžiosios Europos institucijos daugiau dėmesio skiria Viduržemio jūros regiono istorijoms ir kultūrų sankirtoms. Kipro atvejis ypač parankus, nes salos paveldas leidžia vienoje erdvėje kalbėti ir apie senąsias civilizacijas, ir apie šiuolaikinę Europos politinę darbotvarkę.

  • Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Zelenskis sekmadienį Londone susitiks su Macronu, Merzu ir Starmeriu: ko tikimasi iš derybų

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Londone planuoja susitikti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu ir Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Keiru Starmeriu. Prancūzijos prezidentūra nurodė, kad pokalbių centre bus tolesnis spaudimas Rusijai ir bendri žingsniai siekiant tvarios taikos.

    Susitikimas numatytas Dauningo gatvėje, o lyderiai ketina aptarti, kaip koordinuoti karinę, politinę ir ekonominę paramą Kyjivui, taip pat kokių signalų galima tikėtis Maskvai. Pasak Paryžiaus, darbotvarkėje bus ir iki šiol atliktų darbų apžvalga, orientuota į „teisingą ir ilgalaikę taiką“ Ukrainoje bei Europos žemyne.

    Koalicija ir taikos scenarijai

    Macronas taip pat pranešė, kad kitas vadinamosios Norinčiųjų koalicijos susitikimas turėtų vykti Paryžiuje liepos 13–14 dienomis. Ši iniciatyva, kurią pastaraisiais metais aktyviai stūmė Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, vienija apie 25 valstybes, svarstančias galimą daugianacionalinių pajėgų modelį po taikos susitarimo.

    Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė ir Zelenskio siūlymas dėl tiesioginio susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kartu pabrėžiant pasirengimą visapusiškoms paliauboms. Vakarų sostinėse toks signalas vertinamas kaip bandymas perkelti iniciatyvą į diplomatinį lygmenį, tačiau pabrėžiama, kad bet kokios derybos priklausys nuo realių veiksmų fronte.

    Smūgiai Ukrainoje ir fronto dinamika

    Kol vyksta diplomatinės pastangos, Rusijos atakos prieš Ukrainą neslūgsta. Per naktį į penktadienį, pagal Ukrainos institucijų skelbiamą informaciją, žuvo mažiausiai septyni žmonės, o dalis jų buvo civiliai objektai ir darbuotojai.

    Tarp taikinių minima maisto pramonės įmonė netoli Kyjivo, kur žuvo keturi žmonės, taip pat pranešta apie aukas Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse. Ukrainos vertinimu, per naktį Rusija panaudojo 216 tolimojo nuotolio dronų ir dvi raketas, o kariuomenė skelbė numušusi 198 taikinius.

    Analizuojant Institute for the Study of War duomenis, kuriuos apibendrino AFP, teigiama, kad Ukraina gegužę antrą mėnesį iš eilės susigrąžino daugiau teritorijos, nei jos prarado. Tuo pat metu Rusijos ekonominė padėtis, Vakarų vertinimu, sudėtingėja dėl augančių kainų, didesnių mokesčių, brangaus skolinimosi, darbo jėgos trūkumo ir verslų užsidarymo, o tai didina spaudimą Kremliui tęsiant karą.

    Londono susitikimas laikomas bandymu suvienodinti pagrindinių Europos sostinių pozicijas dėl tolesnės paramos Ukrainai ir galimų derybinių rėmų. Sprendimų dėl konkrečių įsipareigojimų tikimasi ne iš karto, tačiau pats formatas rodo siekį išlaikyti iniciatyvą ir aiškią koordinaciją artėjant naujiems politiniams sprendimams vasarą.

  • Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Makronas atsisveikino su Edgaru Morinu: ką 104 metų mąstytojas paliko Prancūzijai ir Europai

    Trečiadienį Paryžiuje, Les Invalides komplekse, surengtas valstybinis atsisveikinimas su filosofu ir sociologu Edgaru Morinu, mirusiu sulaukus 104 metų. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pagerbimo ceremonijoje pabrėžė Morino intelektinį savarankiškumą ir jo gebėjimą nepasiduoti vienai „tiesai“ ar stovyklai.

    Prie didelio šypsena spindinčio Morino portreto Macronas kalbėjo apie žmogų, kurio mintis formavo visą šimtmetį ir kuris, pasak prezidento, išliko „nepavaldus vienam dogmatizmui“. Ceremonija vyko Dome des Invalides pietiniame kieme, dalyvaujant šeimai ir gausiam politikos bei kultūros pasaulio atstovų būriui.

    Ką akcentavo Macronas?

    Prezidentas savo kalboje grįžo prie Morinui būdingo principo: įsipareigojimas idėjai neturi virsti aklu rikiavimusi ir paklusimu. Macronas tvirtino, kad Morinas įspėjo apie pavojų, kai visuomenės ateitį ima valdyti neviltis, apatija ir polinkis viską aiškinti vienu, patogiu atsakymu.

    „Jam tiesa niekada nebuvo vienoje pusėje, viename dogmų rinkinyje. Įsipareigojimas negalėjo reikšti rikiuotės, o ateitis virsta chaosu, jei pasiduodame nevilties ar neveiklumo pagundai“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Macronas taip pat pabrėžė, kad Morino humanizmas buvo plataus, pasaulinio masto, tačiau kartu tvirtai įsišaknijęs Prancūzijos laisvės, lygybės ir brolybės idėjose. Jo kalboje skambėjo mintis, kad tokia „dosni, universali“ Prancūzijos intelektinė energija nenustoja atsinaujinti.

    Morino biografija ir kelias

    Edgaras Morinas gimė 1921 metų liepos 8 dieną Paryžiuje žydų šeimoje, kurios šaknys siejosi su Salonikais Graikijoje. Jo tikroji pavardė buvo Nahoumas, o Morino pavardę jis pasirinko Antrojo pasaulinio karo metais, kai prisijungė prie Prancūzijos pasipriešinimo.

    1941 metais jis įstojo į Prancūzijos komunistų partiją, tačiau vėliau nuo jos nutolo ir buvo pašalintas. Savo paties nusivylimą stalinizmu ir politinio aklumo pasekmes Morinas aprašė knygoje „Autokritika“, kuri tapo vienu ryškesnių jo biografinės refleksijos taškų.

    Kuo svarbus jo palikimas?

    Morinas buvo itin plataus profilio autorius: nuo sociologijos ir politinės minties iki epistemologijos, kultūros analizės ir ekologijos. Jo darbai buvo skaitomi gerokai už Prancūzijos ribų, o pats mąstytojas net ir garbaus amžiaus išliko aktyvus viešojoje erdvėje, dažnai cituojamas diskusijose apie demokratiją, karus ir visuomenės susiskaldymą.

    Po Berlyno sienos griūties 1989 metais Morinas rašė apie Vakarų politinio ir ekonominio modelio sekinimą, giliėjančią ekologinę krizę, religinio fundamentalizmo sugrįžimą, tarptautinės tvarkos trapumą ir karo grėsmę Europoje. Šios įžvalgos šiandien vėl minimos kaip kontekstas, padedantis suprasti, kodėl jo tekstai tebėra aktualūs.

    Jis dirbo Prancūzijos nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (CNRS) ir parašė dešimtis knygų, o reikšmingiausiu jo projektu laikomas daugiatomis veikalas „Metodas“, kuriame Morinas siekė apmąstyti sudėtingų sistemų logiką ir žmogaus pažinimo ribas. Šiuolaikinėse diskusijose jo idėjos dažnai siejamos su kompleksinio mąstymo būtinybe, kai visuomenės problemas tenka spręsti ne vienos srities, o kelių disciplinų sankirtoje.

    Atsisveikinimo ceremonijoje Paryžiuje Morinas įvardytas kaip žmogus, kurio gyvenimas apėmė beveik visą modernios Europos dramą ir viltis. Prezidento kalboje skambėjusi žinia buvo aiški: Morino palikimas aktualus ne tik Prancūzijai, bet ir Europai, ieškančiai būdų, kaip išlikti demokratiškai, atvirai ir atspariai dogmoms.

  • PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    PSG triumfas Čempionų lygoje: šventė „Parc des Princes“ ir neramumai, temdę pergalę

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygoje Budapešte, Paryžiaus klubas sekmadienio vakarą sugrįžo švęsti į „Parc des Princes“ stadioną. Į renginį susirinkę sirgaliai pergalę vadino istorine, o komandos pasirodymą – įrodymu, kad klubas pagaliau išpildė svarbiausią tikslą Europoje.

    Šventinę nuotaiką kūrė fejerverkai, dūmai ir pirotechnika, o aplink stadioną minios skandavo komandos vardą. Daliai sirgalių šis titulas reiškė ne tik sezono kulminaciją, bet ir naują PSG statusą Europoje, ypač po ankstesnių metų nesėkmių atkrintamosiose varžybose.

    Sirgaliai išskyrė trenerį ir vienybę

    Kalbinti PSG gerbėjai akcentavo, kad šįkart komanda atrodė brandesnė ir geriau pasirengusi spaudimui. Pasak jų, lemiamu faktoriumi tapo patirtis ir sugebėjimas prisitaikyti rungtynių metu, kai varžovai keitė tempą ir taktinius sprendimus.

    „Pirmoji žvaigždė yra istorijai, antroji – legendai“, – sakė PSG sirgalius Tarekas.

    Kiti sirgaliai pabrėžė trenerio Luiso Enrique indėlį ir komandinę dvasią, kuri, jų teigimu, buvo juntama viso sezono metu. Ne vienas kalbėjęs gerbėjas kartojo, kad PSG šį sezoną atrodė labiau kaip susitelkusi komanda, o ne pavienių žvaigždžių projektas.

    Neramumai užgožė dalį šventės

    Vis dėlto PSG triumfo šventę aptemdė smurtiniai incidentai, fiksuoti ne tik Paryžiuje, bet ir kituose Prancūzijos miestuose. Nepaisant sustiprintų saugumo pajėgų ir policijos kontrolės, vietomis kilo susirėmimų, buvo pranešta apie vandalizmą ir konfliktus su pareigūnais.

    Prancūzijos institucijų duomenimis, sulaikyta daugiau nei 890 žmonių, o sužeistųjų skaičius siekė 220. Taip pat pranešta, kad per eismo įvykį Paryžiaus žiediniame kelyje žuvo žmogus, o Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad sužeista 178 policijos pareigūnai ir žandarai.

    „Tai, kas vyko gatvėse, yra nepriimtina“, – sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

    Vis dėlto oficialiuose pasisakymuose kartu buvo pabrėžiama ir sportinė pergalės reikšmė: PSG titulas įvardytas kaip didelis pasididžiavimas šaliai. Tuo metu dalis sirgalių jau kalbėjo apie kitą tikslą – kitą sezoną siekti dar vieno Čempionų lygos triumfo ir „trečios žvaigždės“ klubo istorijoje.

  • PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    PSG grįžo į Paryžių su Čempionų lygos taure: šventę temdė naktiniai neramumai ir sulaikymai

    Praėjus dienai po PSG pergalės UEFA Čempionų lygos finale prieš „Arsenal“, komanda sekmadienį sugrįžo į Paryžių, kur ją pasitiko minios sirgalių ir miesto valdžios atstovai. Pagrindiniai šventės vaizdai persikėlė į Šampo de Marso parką prie Eifelio bokšto, kur buvo įrengti dideli ekranai.

    Sostinėje sirgaliai dar kartą stebėjo svarbiausius finalo epizodus: ankstyvą Londono klubo įvartį ir PSG atsaką, kai rezultatą išlygino Ousmane’as Dembélé. Nugalėtojas paaiškėjo tik po 120 minučių ir baudinių serijos, o tai dar labiau pakurstė emocijas tiek stadione, tiek vėliau mieste.

    Komandos kapitonas Marquinhos po rungtynių pabrėžė, kad antrasis titulas turi išliekamąją vertę ne mažiau nei pirmasis. Vienu labiausiai aptartų momentų tapo jo gestas po lemiamo varžovų nerealizuoto baudinio, kai gynėjas pirmiausia nuėjo paguosti „Arsenal“ žaidėją ir tik tada prisijungė prie komandos šventimo.

    Po parado PSG futbolininkus priėmė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, o vėliau suplanuota dar viena vieša ceremonija Parc des Princes stadione, kur sirgaliai turėjo progą išvysti trofėjų iš arti. Klubui tai ne tik emocinė viršūnė, bet ir ženklas, kad po ilgametės investicijų strategijos projektas pagaliau įtvirtino save Europoje.

    Vis dėlto šventinį savaitgalį temdė incidentai naktį: Paryžiuje fiksuoti rimti neramumai, dėl kurių sulaikyta 780 žmonių, o sužeistųjų skaičius viršijo 280. Taip pat pradėtas tyrimas dėl mirties atvejo, kuris, pareigūnų vertinimu, galėjo būti susijęs su po finalo kilusiais susidūrimais.

    Artimiausios dienos klubui bus intensyvios ne tik dėl šventinių renginių, bet ir dėl sportinio kalendoriaus, nes dalis žaidėjų netrukus išvyksta į rinktines. PSG jau dabar teks spręsti kitą uždavinį: išlaikyti aukščiausią lygį, apginti titulą ir įrodyti, kad pergalė nėra vienkartinis sėkmės blyksnis.