CP v2

Tag: Emmanuelis Macronas

  • Macronas skelbia apie naujas raketas Ukrainai: po atakos Kryvyj Rihe didina spaudimą Rusijai

    Macronas skelbia apie naujas raketas Ukrainai: po atakos Kryvyj Rihe didina spaudimą Rusijai

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas rugpjūčio 22 dieną pranešė, kad Prancūzija perduos Ukrainai naujų oro gynybos perėmimo raketų. Sprendimas paskelbtas po didelio Rusijos smūgio Kryvyj Rihe, kur taikiniu tapo prekybos centras.

    Ukrainos pareigūnų teigimu, miestas patyrė dvi dronų atakų bangas, per kurias žuvo mažiausiai 16 žmonių, o dar 130 buvo sužeisti, tarp jų 23 vaikai. Kryvyj Rihas yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas, todėl smūgis sukėlė itin aštrią reakciją Europoje.

    Macronas socialiniame tinkle „X“ pabrėžė, kad Ukrainai būtina suteikti visas priemones gintis nuo raketų ir dronų atakų, o Paryžius didina paramą, įskaitant perėmimo priemones. Jis taip pat ragino toliau stiprinti spaudimą Rusijai, kol ši nesutiks stabdyti karo veiksmų.

    „Labai svarbu suteikti Ukrainai visas būtinas priemones apginti savo oro erdvę ir atremti šią agresiją“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    V. Zelenskis atskirai pranešė, kad su Prancūzijos vadovu kalbėjosi beveik dvi valandas, o pokalbyje aptarti oro gynybos poreikiai, finansavimo klausimai ir ryšiai su Vašingtonu. Pasak jo, sutarta paspartinti naujausios Prancūzijos įrangos ir raketų pristatymą, taip pat patvirtintas pasirengimas suteikti licencijas raketų gamybai.

    „Sutarėme paspartinti naujausios Prancūzijos įrangos ir raketų pristatymą. Ačiū už patvirtintą pasirengimą suteikti licencijas raketų gamybai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kijevas jau ilgą laiką ragina sąjungininkus didinti perėmimo raketų atsargas, nes Rusija tęsia intensyvias atakas dronais ir sparnuotosiomis bei balistinėmis raketomis. Oro gynybos pajėgumai Ukrainai išlieka kritiškai svarbūs, nes smūgiai dažnai nukreipiami į miestus ir civilinę infrastruktūrą.

    Ukraina smogė atsakydama

    Per pastarąsias 24 valandas Ukraina taip pat vykdė smūgius taikiniams Rusijos teritorijoje, tarp jų naftos perdirbimo gamyklai Novokuibyševske ir logistikos objektams Samaros regione. V. Zelenskis nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti ir į taikinius Juodojoje jūroje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau taiko vadinamąją ilgųjų nuotolių spaudimo strategiją, siekdama apsunkinti Rusijos karo ekonomikos veikimą. Ypač dažnai taikomasi į energetikos infrastruktūrą, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas, sandėlius ir terminalus, kurie svarbūs degalų tiekimui ir karinei logistikai.

  • Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijoje patvirtinta pagalbinės mirties teisė, bet sustabdytas socialinių tinklų draudimas vaikams

    Prancūzijos Konstitucinė taryba patvirtino įstatymą, įtvirtinantį teisę į pagalbinę mirtį daliai suaugusiųjų, sergančių nepagydoma liga. Kartu ji panaikino nuostatą, kuri turėjo uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais.

    Eliziejaus rūmai sprendimą dėl pagalbinės mirties pavadino vienu svarbiausių Emmanuelio Macrono antrosios kadencijos socialinių pokyčių. Pasak prezidentūros, teisės aktas užbaigia ilgą politinę ir visuomeninę diskusiją bei nustato saugiklius pažeidžiamiausiems pacientams.

    Pagal patvirtintas taisykles, dėl pagalbinės mirties galės kreiptis pilnametis Prancūzijos pilietis arba ilgalaikis gyventojas, patiriantis skausmą, kuris nereaguoja į gydymą, arba, paciento vertinimu, tampa nepakeliamas. Numatyta, kad mirtiną medžiagą pacientas įprastai turėtų suvartoti pats, o išimtys taikomos tais atvejais, kai dėl fizinės būklės to padaryti neįmanoma ir gali padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.

    Konstitucinė taryba atkreipė dėmesį ir į vadinamąją sąžinės išlygą, kai medikai gali atsisakyti dalyvauti procedūroje. Taryba nurodė, kad nuostatos turi būti aiškiau suformuluotos, be kita ko, įvertinant ir privačių gydymo įstaigų situaciją, jei tokia praktika akivaizdžiai prieštarauja jų misijai, tačiau kartu turi būti užtikrinta, kad vietos mastu pacientai neliktų be realios prieigos prie paslaugų.

    Šis sprendimas reiškia, kad Prancūzija prisijungia prie Europos ir kitų valstybių, kuriose pagalbinė mirtis jau yra įteisinta arba reglamentuota skirtingomis formomis, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Šveicariją ir Kanadą. Prancūzijoje diskusijos dėl eutanazijos ir gydytojo pagalbos mirštant tęsėsi ne vienerius metus, o įstatymas parlamente buvo priimtas po ilgų ginčų dėl etikos, medicinos atsakomybės ir žmogaus teisių.

    Tuo pačiu Konstitucinė taryba sudavė smūgį kitai prezidento iniciatyvai: panaikino įstatymo dalį, kuri nuo rugsėjo 1 dienos turėjo įvesti socialinių tinklų draudimą jaunesniems nei 15 metų. Taryba konstatavo, kad toks ribojimas nepagrįstai pažeistų saviraiškos ir komunikacijos laisvę, be to, keltų rimtų privatumo rizikų dėl privalomo amžiaus patikrinimo sistemos visiems naudotojams.

    Draudimu buvo siekta apriboti vaikų prieigą prie tokių platformų kaip „TikTok“, „Snapchat“ ir „Instagram“. Vyriausybė iniciatyvą pristatė kaip priemonę mažinti su intensyviu socialinių tinklų naudojimu siejamas problemas, tokias kaip nerimas, depresijos simptomai, miego sutrikimai ir patyčios internete.

    Po sprendimo Eliziejaus rūmai pranešė, kad prezidentas neketina atsisakyti tikslo griežtinti vaikų apsaugą internete. Ministrui pirmininkui Sébastienui Lecornu pavesta kuo greičiau parengti teisiškai tvirtesnį projektą, kuris atitiktų tiek Konstitucinės tarybos argumentus, tiek Europos reguliavimo rėmus.

    Šis epizodas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau ieškoma būdų riboti nepilnamečių buvimą socialiniuose tinkluose. Tačiau praktiniai sprendimai dažnai atsiremia į du jautrius klausimus: kaip užtikrinti proporcingumą demokratinėje visuomenėje ir kaip įgyvendinti amžiaus patikrą taip, kad ji netaptų masinio duomenų rinkimo ar privatumo pažeidimų mechanizmu.

  • Prancūzijos rinkimai 2027: buvęs premjeras Gabrielis Attalis sako tapęs Rusijos dezinformacijos taikiniu

    Prancūzijos rinkimai 2027: buvęs premjeras Gabrielis Attalis sako tapęs Rusijos dezinformacijos taikiniu

    Prancūzijoje daugėjant kalbų apie 2027 metais vyksiančius prezidento rinkimus, buvęs ministras pirmininkas Gabrielis Attalis pranešė tapęs, jo teigimu, iš Rusijos kilusio kišimosi į rinkimus taikiniu. Politikas tikina, kad pastarosiomis dienomis prieš jį buvo skleista koordinuota dezinformacija.

    G. Attalis, siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono partija „Renaissance“, ketvirtadienį teigė, kad patyrė bandymą daryti įtaką rinkėjams ir diskredituoti jo pozicijas. Pasak jo, artėjant rinkimams tokių destabilizavimo veiksmų gali tik daugėti.

    Prancūzijos internetinės dezinformacijos stebėsenos ir kovos su ja agentūra Viginum patvirtino aptikusi operaciją, nukreiptą prieš G. Attalį. Agentūra nurodė, kad operaciją su aukštu patikimumo lygiu sieja su prorusiškomis dezinformacijos taktikomis.

    Šis atvejis nėra vienintelis. Pastarosiomis savaitėmis apie panašius bandymus informavo ir kiti su 2027 metais minimais kandidatais siejami politikai, o viešojoje erdvėje vis dažniau kalbama apie koordinuotas kampanijas, kuriomis siekiama kelti nepasitikėjimą politine sistema ir pačiu rinkimų procesu.

    Pasak G. Attalio, prieš jį buvo platinami suklastoti pranešimai, kuriuose imituota žinomų Prancūzijos žiniasklaidos priemonių stilistika ir pateikimas. Tokia taktika paremta tuo, kad skaitytojui iš pirmo žvilgsnio sudaromas patikimo šaltinio įspūdis, o melagingos detalės pasklinda greitai ir sunkiai paneigiamos.

    Viginum dar 2024 metais savo analizėje aprašė panašaus pobūdžio prorusišką veikimo modelį, kai imituojami žiniasklaidos ženklai ir kuriami melagingi straipsniai, vėliau platinami socialiniuose tinkluose bei įvairiuose kanalų tinkle. Tokios operacijos paprastai taikosi į emocines temas, asmens reputaciją ir visuomenės susipriešinimą.

    Prancūzijos valdžia pabrėžia, kad užsienio kišimosi prevencija laikoma prioritetu. Premjeras Sébastienas Lecornu viešai akcentavo, kad nustačius įtartinus atvejus apie juos nedelsiant informuojami galimi taikiniai, o institucijos siekia kuo greičiau identifikuoti platinimo grandines.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad priešrinkiminėse kampanijose dezinformacija dažnai remiasi ne vien melagingu turiniu, bet ir jo platinimo architektūra: netikromis paskyromis, koordinuotais pasidalijimais ir turinio pritaikymu skirtingoms auditorijoms. Dėl to institucijos vis dažniau kalba ne tik apie faktų tikrinimą, bet ir apie atsparumą, greitą reagavimą bei skaidresnį platformų bendradarbiavimą.

    Kol kas viešai neatskleidžiama, kokio masto buvo operacija ir kiek ji galėjo pasiekti rinkėjų. Tačiau Prancūzijos politiniame lauke tai tampa dar vienu signalu, kad 2027 metų rinkimų kampanija gali būti lydima intensyvesnių bandymų daryti įtaką viešajai nuomonei skaitmeninėje erdvėje.

  • Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Prancūziją siaubia milžiniški gaisrai: Zelenskis siūlo siųsti Ukrainos karius ir specialistus

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po pokalbio telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė, kad Ukraina pasirengusi padėti kovojant su dideliais miškų gaisrais pietų Prancūzijoje. Pasak jo, Kijevas galėtų atsiųsti karinių specialistų, kurie prisidėtų prie gesinimo darbų ir logistikos.

    V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina siekia atsidėkoti šalims, kurios nuosekliai rėmė ją ginantis nuo Rusijos agresijos.

    „Ukraina visada pasirengusi padėti tiems, kurie šiais metais rėmė mus kovoje su Rusijos agresija. Pasiūliau Prancūzijai reikalingą pagalbą – mūsų specialistai gali prisijungti prie gaisrų gesinimo“, – sakė V. Zelenskis.

    Pranešama, kad nuo liepos 22 dienos Žirondos departamente išdegė apie 42 000 hektarų miškų. Iš pavojingų zonų evakuota maždaug 220 000 žmonių, o sugadinta ar sunaikinta apie 240 namų.

    Situaciją apsunkina tai, kad ugnis priartėjo prie strategiškai svarbių objektų, įskaitant karinės infrastruktūros teritorijas. Prancūzijos gynybos ministerija į pagalbą jau yra pasitelkusi apie 1 500 karių, kurie padeda gesinimo operacijoms ir teritorijų apsaugai.

    Pagalba atvyksta ir per Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, įskaitant bendrą rescEU pajėgumą, kai valstybės narės dalijasi specializuotais ištekliais, tokiais kaip gaisrų gesinimo orlaiviai. Pastaraisiais metais šis mechanizmas tapo vienu svarbiausių įrankių, kai ekstremalūs karščiai ir sausros didina didelių gaisrų riziką visame Viduržemio regione.

    Ukraina taip pat turi sukauptos patirties teikiant tarptautinę pagalbą gesinant miškų gaisrus. Skelbiama, kad ukrainiečių gelbėtojai ir technika įvairiais metais talkino Ispanijoje, Izraelyje, Juodkalnijoje, Sakartvele, Graikijoje ir Turkijoje, o tokios misijos paprastai apima ne tik tiesioginį gesinimą, bet ir evakuacijos, ryšių, medicinos bei logistinės paramos užduotis.

    Pokalbyje V. Zelenskis ir E. Macronas aptarė ir platesnį darbotvarkės paketą: diplomatinę padėtį po Ukrainos prezidento vizito JAV, pasirengimą žiemai, oro gynybos sistemų poreikį bei energetikos infrastruktūros stiprinimą. Kijevas viešai ne kartą pabrėžė, kad artėjant šaltajam sezonui itin svarbios tiek priešlėktuvinės gynybos priemonės, tiek atsparumo elektros tiekimui sprendimai.

    Gaisrai pietų Prancūzijoje šią vasarą tapo dar vienu priminimu, kad ekstremalūs orai Europoje dažnėja, o valstybės vis dažniau remiasi tarptautiniu solidarumu ir bendrais reagavimo mechanizmais. Prancūzijos institucijos kol kas nekomentavo, kada ir kokio masto Ukrainos pagalba galėtų būti priimta, tačiau pats siūlymas signalizuoja apie glaudesnį praktinį bendradarbiavimą krizių valdyme.

  • Brigitte Macron vėl pavergė Eliziejaus rūmus: vienas aksesuaras įvaizdžiui suteikė prancūziškos klasės

    Brigitte Macron vėl pavergė Eliziejaus rūmus: vienas aksesuaras įvaizdžiui suteikė prancūziškos klasės

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Gabono vadovą Brice Clotaire Oligui Nguemą, atvykusį valstybinio vizito. Po oficialių pokalbių ir kelių susitarimų pasirašymo delegacijos susitiko iškilmingoje vakarienėje.

    Renginyje dalyvavo politikos, verslo ir sporto atstovai, tarp jų buvę ir esami Prancūzijos ministrai, taip pat žinomi verslininkai bei futbolo pasaulio žmonės. Tokie priėmimai Eliziejaus rūmuose paprastai tampa ne tik diplomatinio protokolo, bet ir viešo įvaizdžio scena.

    Vakaro dėmesį traukė pirmoji ponia Brigitte Macron, ištikima savo atpažįstamai estetikai. Ji pasirinko elegantišką šviesų kostiumą, kurio atspalvis balansavo tarp dramblio kaulo ir vos juntamos pudrinės rožinės.

    Ilgesnio silueto švarkas buvo preciziškai pritaikytas figūrai, o ryškiausia detalė tapo medžiaginis surišimas ties liemeniu. Šis sprendimas pakeitė tradicinius sagų akcentus ir suteikė klasikiniam kostiumui švelnesnio, moteriškesnio charakterio.

    Prie švarko derėjo siauresnio kirpimo kelnės, atidengiančios kulkšnis, taip vizualiai prailginant kojas. Įvaizdį papildė šviesūs aukštakulniai ir nedidelė delninė „Dior“ „Petit Dîner“, siejama su kūrybos vadovo Jonathan Anderson vardu.

    Stilizacija išlaikė monochrominę kryptį, kuri laikoma vienu saugiausių būdų sukurti prabangos įspūdį be ryškių puošmenų. Viena spalvinė gama leidžia išryškinti kirpimą, audinių kokybę ir proporcijas, todėl tokį principą dažnai renkasi ir prancūzų mados tradicijomis besiremiantys įvaizdžiai.

    Vis dėlto labiausiai išsiskyrė aksesuaras: platus, minkštai krentantis šalikas šviesios, laužtos baltos spalvos. Brigitte Macron jį apsivijo aplink kaklą, o galai laisvai krito per švarko priekį, sušvelnindami formalų kostiumo įspūdį.

    Prancūziškoje madoje šalikai ir skarelės nuo seno laikomi ne vien praktiška apsauga nuo vėjo ar vėsesnio oro, bet ir stiliaus parašu. Toks akcentas net santūriausią aprangą gali padaryti gyvesnę, o bendrą įvaizdį paversti labiau išbaigtu ir lengvai atpažįstamu.

    Pirmoji ponia panašius aksesuarus renkasi nuolat, nepriklausomai nuo sezono, derindama juos prie klasikinių siluetų. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją atsigręžti į ilgaamžius drabužius ir universalius akcentus, kai stiliaus įspūdis kuriamas ne gausa, o tikslumu.

    Įvaizdį užbaigė jai būdinga šukuosena, kai šviesūs plaukai susegami žemai, paliekant kelias laisvas sruogas prie veido, o makiažas išlieka natūralus. Šalia jos Emmanuelis Macronas vilkėjo klasikinį tamsų kostiumą, o Gabono lyderio sutuoktinė Zita Oligui Nguema pasirinko sodrios spalvos ilgą suknelę, sukūrusią ryškesnį kontrastą.

  • Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzija uždraus socialinius tinklus jaunesniems nei 15 metų: nuo rudens laukia amžiaus patikra

    Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymui, kuris numato, kad jaunesni nei 15 metų vaikai negalės naudotis socialiniais tinklais. Sprendimas siejamas su ilgalaikiu prezidento Emmanuelio Macrono siekiu griežtinti nepilnamečių apsaugą internete.

    Įstatymas numato, kad nuo naujų mokslo metų pradžios platformos turės užtikrinti amžiaus patikrą ir neleisti prisijungti vartotojams, kurie neatitinka nustatyto amžiaus. Praktikoje tai reikš, kad socialiniai tinklai privalės įdiegti techninius sprendimus, galinčius atskirti nepilnamečius nuo suaugusiųjų.

    Kaip veiks amžiaus patikra?

    Didžiausias pokytis teks platformoms, kurios iki šiol dažniausiai rėmėsi pačių vartotojų įrašomu gimimo datų deklaravimu. Dabar reikalaujama patikimesnių priemonių, tačiau kartu tai kelia klausimų dėl privatumo ir to, kiek asmens duomenų turės pateikti vartotojai.

    Skaitmeninių paslaugų bendrovių atstovai viešai ir neviešai pabrėžia, kad toks terminas įgyvendinimui yra labai trumpas, o patikimos amžiaus nustatymo sistemos yra techniškai sudėtingos. Taip pat baiminamasi, kad kai kurie sprendimai gali verstų vartotojus pateikti jautrius duomenis.

    Kodėl ši tema tapo politiniu prioritetu?

    Emmanuelis Macronas socialinių tinklų poveikį jauniems žmonėms ne kartą siejo su visuomenės poliarizacija ir smurto rizikomis, o pastaraisiais metais Prancūzijoje netrūko įvykių, po kurių diskusija dėl interneto įtakos dar labiau suintensyvėjo. Papildomą svorį temai suteikė ir vieši atvejai, kai pirmoji ponia Brigitte Macron tapo kibernetinių patyčių ir melagingų gandų taikiniu.

    „Pažadėjau tai padaryti, ir dabar įstatymas priimtas: socialiniai tinklai jaunesniems nei 15 metų bus uždrausti nuo naujų mokslo metų pradžios“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Sprendimas Prancūzijoje pristatomas kaip vaikų psichikos sveikatos ir saugumo priemonė, tačiau kritikai įspėja, kad vien draudimas neišspręs problemų, jei nebus lygiagrečiai investuojama į skaitmeninį raštingumą, tėvų įrankius ir mokyklų švietimą.

    Europos Komisijos vaidmuo ir ES kontekstas

    Įstatymo rengimo metu buvo ieškoma sprendimų, kaip priemonę suderinti su Europos Sąjungos teise, todėl įgyvendinime numatytas Europos Komisijos vaidmuo. Tai svarbu ir dėl to, kad dalis reikalavimų gali remtis bendresniais ES skaitmeninio reguliavimo principais, ypač susijusiais su platformų atsakomybe ir vartotojų apsauga.

    Prancūzija kartu su kitomis valstybėmis yra raginusi svarstyti bendrą europinį modelį, kuris nustatytų aiškesnes amžiaus ribas interneto socialinėms erdvėms. Tokios iniciatyvos ES mastu galėtų sumažinti situaciją, kai skirtingose šalyse galioja skirtingos taisyklės, o platformoms tenka kurti atskirus sprendimus kiekvienai rinkai.

    Artimiausiais mėnesiais didžiausias klausimas bus praktinis: ar platformos spės įdiegti patikrą taip, kad ji būtų ir veiksminga, ir proporcinga, o kartu neskatintų apeidinėjimo per kitus kanalus. Nuo to priklausys, ar draudimas taps realiu barjeru nepilnamečiams, ar tik formalia taisykle, kurią lengva apeiti.

  • Prancūzijos aplinkos ministrė paskelbė apie pasitraukimą, bet Macronas įkalbėjo likti poste

    Prancūzijos aplinkos ministrė paskelbė apie pasitraukimą, bet Macronas įkalbėjo likti poste

    Prancūzijos ekologinės pertvarkos ministrė Monique Barbut, trečiadienį paskelbusi atsistatydinanti, galiausiai liks pareigose po prezidento Emmanuelio Macrono prašymo persvarstyti sprendimą. Ministro kabinetas nurodė, kad ji apsisprendė tęsti darbą dėl skubaus poreikio reaguoti į klimato kaitos poveikį, kuris, anot jų, jau smarkiai veikia Prancūziją, ir spręsti aplinkos sveikatos problemas.

    Vyriausybės atstovė Maud Bregeon per ministrų kabineto posėdį patvirtino, kad prezidentas atsisakė priimti ministrės atsistatydinimą. Pasak jos, E. Macronas ir M. Barbut sutiko nesutikti dėl parlamento priimto žemės ūkio įstatymo, tačiau esą rado bendrą pagrindą trijose srityse: vandens, miškų ir aplinkos sveikatos politikoje.

    „Prezidentas nepriėmė jos atsistatydinimo, o jie sutarė dėl trijų esminių ramsčių – vandens, miškų ir aplinkos sveikatos“, – sakė Maud Bregeon.

    Politinė įtampa kilo dėl ginčo, susijusio su pesticidų reguliavimu. M. Barbut ankstesniame įraše socialiniame tinkle „LinkedIn“ kritikavo Vyriausybę, teigdama, kad ji atsitraukė nuo anksčiau duotų pažadų žemės ūkiui skirtame teisės akte ir atvėrė kelią diskusijoms dėl tam tikrų pesticidų sugrąžinimo.

    Ministrė tvirtino, kad Vyriausybė esą užkirto kelią platesnėms diskusijoms ir tai vertino kaip dar vieną reikšmingą žingsnį atgal aplinkosaugos politikoje. Jos biuras vėliau patvirtino, kad nors ji ir lieka poste, pozicija dėl pesticidų klausimo nepasikeitė.

    Prancūzijos parlamentas antradienį pritarė skubos tvarka svarstytam žemės ūkio įstatymui. Jame numatyta, kad Prancūzijos maisto, aplinkos ir darbuotojų saugos agentūra galėtų, esant tam tikroms sąlygoms, leisti naudoti acetamipridą ir flupyradifuroną – Europos Sąjungoje leidžiamas, tačiau Prancūzijoje anksčiau draustas medžiagas.

    Pagal priimtą modelį šie pesticidai būtų taikomi tik atskiroms, sunkumų patiriančioms šakoms, tarp jų lazdynų riešutų ir cukrinių runkelių augintojams. Šis sprendimas Prancūzijoje jau ne pirmus metus kelia aštrias diskusijas, nes dalis visuomenės ir aplinkosaugos organizacijų reikalauja griežtesnio cheminių augalų apsaugos priemonių ribojimo.

    Kontroversija turi ir ankstesnį kontekstą: dar prieš metus didelio visuomenės pasipriešinimo sulaukęs įstatymas, kuriuo buvo siekta sugrąžinti acetamipridą, vėliau buvo panaikintas Konstitucinės tarybos sprendimu. Dėl to bet koks bandymas grįžti prie panašių priemonių Prancūzijoje tampa politiškai jautrus ir susiduria su aukštais teisėkūros bei viešosios komunikacijos reikalavimais.

    Šią savaitę valdančiosios daugumos parlamentarų grupė svarstė galimybę išbraukti ginčijamą nuostatą pataisa, tačiau ministrai tam nepritarė. Sprendimas atmesti pataisą ir tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių ministrės viešą pasitraukimo pareiškimą.

    M. Barbut Prancūzijos politikoje laikoma tiesmuka ir principinga figūra. Ji anksčiau ne kartą buvo viešai užsiminusi apie galimą atsistatydinimą ir dėl ministerijos finansavimo, pabrėždama, kad klimato kaitos prisitaikymo priemonėms ir vadinamajam Žaliajam fondui būtini adekvatūs biudžetai.

    Žaliasis fondas Prancūzijoje siejamas su savivaldybių ir vietos institucijų investicijomis į ekologinę pertvarką, įskaitant energijos efektyvumo didinimą, taršos mažinimą ir prisitaikymą prie ekstremalių orų. Nors Vyriausybė neatmetė galimų taupymo priemonių, ministrė teigė siekusi užtikrinti tokį finansavimo lygį, kuris leistų tęsti pagrindines ministerijos programas.

    Šis epizodas atskleidžia platesnę dilemą, su kuria susiduria daug Europos šalių: kaip suderinti ūkininkų konkurencingumą, derliaus apsaugą ir ekonominį stabilumą su visuomenės lūkesčiais mažinti cheminių medžiagų naudojimą bei vykdyti griežtesnę klimato ir biologinės įvairovės politiką. Prancūzijoje tokie sprendimai dažnai tampa ir politinio pasitikėjimo išbandymu Vyriausybei.

  • Lenkija rengia koalicijos manevrus dėl Ukrainos: Vokietija pirmose pratybose nedalyvaus

    Lenkijoje rudenį planuojamos pirmosios vadinamosios koalicijos norinčiųjų karinės pratybos, skirtos pasirengti galimam paramos Ukrainai scenarijui po paliaubų. Vokietija šiose pratybose nedalyvaus, remdamasi Vokietijos vyriausybės šaltiniais pranešė agentūra dpa.

    Koalicija norinčiųjų vienija valstybes, kurios svarsto praktines saugumo garantijas Ukrainai ir regionui, jei būtų pasiektas ugnies nutraukimas. Paryžiuje vykusiame susitikime dalyvavo apie 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, o vienas iš sutartų žingsnių tapo tarptautinės pratybos.

    Kokios tai pratybos?

    Pasak dpa, Lenkijoje numatomas formatas daugiausia būtų štabinės, nedidelio masto pratybos. Jose akcentuojami sprendimų priėmimo procesai, vadovavimo grandinė ir pajėgų permetimo planavimas, o ne didelės technikos ar karių judėjimas vietovėje.

    Toks modelis įprastai naudojamas siekiant greitai suderinti skirtingų šalių procedūras, ryšius ir veiksmų seką. Praktinis tikslas – patikrinti, ar politiniai sprendimai ir karinis planavimas gali būti įgyvendinami laiku, jei situacija pasikeistų.

    Kas pabrėžiama Lenkijoje ir Paryžiuje

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra nurodęs, kad rudenį vyksiantys manevrai Lenkijoje daugiausia vyktų dalyvaujant Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgoms. Šis akcentas siejamas su siekiu koaliciją parengti realioms saugumo garantijoms Ukrainai ir regionui.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra sakęs, kad daugianacionalinės pajėgos, kurios galėtų prisidėti prie paliaubų užtikrinimo, jau būtų pasirengusios veikti. Tačiau praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo politinių sprendimų, šalių mandatų ir suderintų taisyklių.

    Kodėl Vokietija kol kas traukiasi

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Paryžiuje teigė, kad koalicija norinčiųjų gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant saugumo garantijas Ukrainai po paliaubų, glaudžiai bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis. Vis dėlto jis pabrėžė, kad dėl Vokietijos įnašo pobūdžio ir masto spręs federalinė vyriausybė ir Bundestagas.

    Tai reiškia, kad Berlyne sprendimas dėl dalyvavimo konkrečiose pratybose ir platesniuose planuose dar nėra galutinai suformuotas. Vokietijoje karinių įsipareigojimų užsienyje klausimai paprastai reikalauja aiškaus politinio ir parlamentinio pagrindo.

    Koalicija norinčiųjų pirmą kartą susirinko 2025 metais ir šiuo metu vienija apie 37 valstybes, daugiausia Europoje. Pranešama, kad prie jos taip pat įsitraukia ir ne Europos partneriai, o pastaruoju metu prisijungė Moldova bei Šiaurės Makedonija.

  • Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos šalys ir Ukraina kuria priešbalistinių raketų koaliciją: ką tai keis gynyboje

    Devynios Europos valstybės kartu su Ukraina paskelbė kurianti koaliciją, skirtą stiprinti priešbalistinių raketų pajėgumus Europoje. Tikslas – vystyti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, kuri, šalių teigimu, būtų skirta atgrasymui ir apsaugai nuo augančių balistinių grėsmių.

    Bendrame pareiškime pabrėžta, kad iniciatyva yra „grynai gynybinė“ ir orientuota į ilgalaikį pajėgumų kūrimą. Prie deklaracijos prisijungė Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Ukraina.

    „Manome, kad Europos apsaugai reikia visuotinio sprendimo – integruotos priešraketinės gynybos architektūros, kuri atgrasytų ir atremtų būsimas raketų grėsmes“, – teigiama bendrame šalių pareiškime.

    Iniciatyva paskelbta Paryžiuje vykstančių Ukrainą remiančių partnerių susitikimų kontekste, kai sąjungininkai aptaria tolesnę karinę paramą, oro gynybos stiprinimą ir didesnį spaudimą Rusijai. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad balistinių grėsmių akivaizdoje Europa turi vienu metu saugoti Ukrainą ir tvirtinti kolektyvinį saugumą.

    Susitikimų išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Paryžiuje su E. Macronu aptarė padėtį fronte ir konkrečius Ukrainos poreikius, susijusius su gyventojų apsauga nuo atakų. Ukrainos pusė pabrėžė, kad oro ir priešraketinė gynyba išlieka viena kritinių sričių, kuriose reikia greitesnių sprendimų.

    „Svarbu stiprinti Ukrainą, stiprinti mūsų oro gynybą ir spartinti Europos priešbalistinių pajėgumų plėtrą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Koalicijos idėja remiasi prielaida, kad balistinių raketų grėsmė Europoje didėja, o vien tik nacionalinių sistemų nepakanka: reikia suderintų radarų, ankstyvojo perspėjimo, perėmimo ir valdymo grandžių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį įvairių sistemų sąveikai, atsargų kaupimui ir pramonės pajėgumų plėtrai, kad perėmimo priemonių netrūktų ilgalaikėje perspektyvoje.

    Pasak Prancūzijos prezidento, Europa turi būti pasirengusi ginti savo laisves ir teises, o gynybos planai turi atitikti realias grėsmes. Prieš Prancūzijos nacionalinę šventę jis pabrėžė, kad Europos gynybos stiprinimas reiškia ir technologinį šuolį, ir politinį apsisprendimą veikti išvien.

    „Žinutė pasauliui tokia: taip, taika yra mūsų tikslas. Taip, branginame laisvę ir teises. Ir taip, esame pasirengę jas ginti visada“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Ši koalicija taip pat siejama su platesnėmis sąjungininkų diskusijomis dėl paramos Ukrainai ir saugumo garantijų architektūros Europoje. Skelbiama, kad partnerių formate dalyvaujančių šalių ratas yra platesnis ir toliau plečiasi, o Paryžiuje numatyti susitikimai skirti suderinti politinius sprendimus su konkrečiais gynybos pajėgumų projektais.

  • Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija mažina augimo prognozę: skelbia 10 mlrd. eurų karpymą ir pažadą nemokestinti daugiau

    Prancūzija peržiūrėjo 2024 metų ekonomikos augimo prognozę ir dabar tikisi, kad bendrasis vidaus produktas didės 1 proc., o ne 1,4 proc. Apie tai paskelbta kartu su planu mažinti valstybės išlaidas maždaug 10 mlrd. eurų.

    Finansų ministras Bruno Le Maire teigė, kad išlaidų karpymai bus taikomi visoms ministerijoms ir daliai vyriausybinių iniciatyvų, o sprendimai įsigalios nedelsiant. Pasak jo, tikslas yra prisitaikyti prie lėtesnės ekonomikos dinamikos ir išlaikyti fiskalinę drausmę.

    „Mums reikia iš karto prisitaikyti prie silpnesnio augimo ir užtikrinti, kad deficitas mažėtų pagal planą, neperkeliant naštos gyventojams mokesčiais“, – sakė Bruno Le Maire.

    Prancūzija siekia, kad 2024 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 4,4 proc. BVP, kai 2023 metais jis siekė 4,9 proc., todėl išlaidų mažinimas tampa pagrindine priemone, jei papildomų pajamų iš mokesčių neplanuojama.

    Ekonominės perspektyvos korekciją Prancūzijos valdžia sieja su įtempta geopolitine aplinka ir lėtesniu aktyvumu Europoje bei pasaulyje. Tarp įvardijamų veiksnių minimi Rusijos karas Ukrainoje, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išliekantis neapibrėžtumas energijos bei prekybos grandinėse.

    Europos Komisija tuo metu Prancūzijai 2024 metais prognozavo dar kuklesnį, 0,9 proc. augimą, todėl valdžiai didėja spaudimas rodyti, kad fiskaliniai pažadai bus įgyvendinti. Ministerija neatmetė, kad prireikus galėtų būti teikiamas ir patikslintas biudžetas, jei taupymo reikės daugiau.

    Kartu pabrėžiama, kad kai kurios kryptys išliks prioritetinės net ir karpymų fone. Tarp jų įvardijama parama Ukrainai bei pagalba Prancūzijos ūkininkams, pastaraisiais mėnesiais aktyviai spaudusiems valdžią dėl didėjančių sąnaudų ir konkurencijos.

    Ši žinia sudėtinga ir prezidentui Emmanueliui Macronui, kuris pastaraisiais metais rėmėsi verslui palankiomis priemonėmis ir investicijų pritraukimo strategija, tikėdamasis stiprinti viešuosius finansus per augimą. Lėtėjant ekonomikai, didėja rizika, kad įtampa tarp augimo skatinimo ir taupymo tik augs.