CP v2

Tag: Emocinė gerovė

  • Vaikai klasėje tampa svetimi? „Herojaus kelionės“ programa rodo, kaip sustabdyti patyčias

    Klasėje gali būti 25 mokiniai, tačiau tai dar nereiškia, kad joje yra bendruomenė. Vaikai neretai mokosi kartu metų metus, bet jaučiasi nesaugūs, nepasitiki vieni kitais ir vengia kalbėtis. Tokiose aplinkose patyčios ir konfliktai greitai tampa kasdienybe, o ne pavieniais atvejais.

    Švietimo bendruomenė vis dažniau pabrėžia, kad vien drausminės priemonės ar moralizuojančios paskaitos problemų neišsprendžia. Tam reikia ilgalaikio darbo su grupės santykiais, aiškių taisyklių, suaugusiųjų nuoseklumo ir vaikams suprantamų būdų mokytis bendravimo. Būtent tokį kelią siūlo patyriminė programa „Herojaus kelionė“.

    Saugi erdvė sudėtingoms situacijoms

    Programą kūrusi VšĮ „Domus Solis“ vadovė dr. Irena Blaževičė pabrėžia, kad sudėtingo elgesio neįmanoma pakeisti vien nurodymais, kas yra gerai ir blogai. Jos teigimu, vaikams svarbiausia ne teorija apie emocijas, o patirtis, kuri leidžia kitaip pamatyti save ir kitus. Tam kuriamos situacijos, kuriose mokomasi išgyvenant, o ne klausantis.

    „Vaikams ir paaugliams reikia ne teorinių pamokų apie emocijas, o realios patirties, po kurios galima kalbėtis ir suprasti, kas įvyko“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje naudojami patirtinio mokymosi principai: vaikai pirmiausia patenka į užduotį ar socialinį išbandymą, o vėliau kartu su grupe reflektuoja. Taip aptariami tokie klausimai kaip ribos, pasitikėjimas, kaltė, diskomfortas, skirtingumas ir poliarizacija, tačiau visa tai daroma saugioje, aiškiai struktūruotoje aplinkoje.

    Ne pamokslauti, o leisti patirti

    Vienas svarbiausių programos principų yra atsisakyti pamokslavimo, kuris dažnai sukelia pasipriešinimą. Užuot kartojus taisykles, kurių vaikai jau ne kartą girdėjo, kuriamos užduotys, reikalaujančios susitarti, pasidalinti atsakomybe ir išbūti su skirtinga nuomone. Tokiose situacijose vaikai praktiškai pamato, kaip veikia pasitikėjimas ir kas jį griauna.

    „Susiskaldžiusios klasės nepaversi bendruomene vien paliepimu būti draugiškiems. Reikia patirčių, kurios leistų vaikams patiems suprasti, kaip susitarti ir veikti kartu“, – sakė I. Blaževičė.

    Programoje pasitelkiama grupės dinamika, judesys, kūrybinės užduotys ir teatro metodai, o svarbi dalis skiriama refleksijai. Idėja paprasta: kai vaikai išmoksta kalbėtis klasėje, šie įgūdžiai persikelia ir į kitas erdves. Keičiasi ir santykis su mokytojais, atsiranda daugiau atvirumo, iniciatyvos ir atsakomybės.

    Metodai, kuriuos gali perimti pedagogai

    Iš pradžių programą mokyklose įgyvendindavo atvykstantys specialistai, dirbantys su konkrečiomis grupėmis. Tačiau ilgainiui tapo aišku, kad ilgalaikiam poveikiui neužtenka vien epizodinių vizitų. Dėl to pradėta kryptingai perduoti metodus tiems, kurie su vaikais būna kasdien.

    Taip buvo sukurtas metodinių priemonių rinkinys, kuriame numatyti 101 užsiėmimas su instrukcijomis. Priemonės pritaikomos skirtingoms amžiaus grupėms, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, o papildomai naudojamas emocijų savistabos žemėlapis. Tikslas – kad mokytojai, edukatoriai ir kiti specialistai turėtų praktišką, aiškiai struktūruotą įrankį darbui su klasės mikroklimatu.

    Socialinės inovacijos švietime pastaraisiais metais įgauna pagreitį, nes daugėja supratimo, jog emocinė gerovė tiesiogiai susijusi su mokymosi rezultatais ir mokyklos lankomumu. Lietuvoje tokioms iniciatyvoms taip pat numatomas finansavimas: socialinių inovacijų kūrimui ir išbandymui skiriama beveik 24 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų. Tai atveria galimybes sprendimus išbandyti plačiau ir vertinti jų poveikį ne pavieniams vaikams, o visai bendruomenei.

  • Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Sensorinės erdvės Alytaus rajono mokyklose: kaip jos padeda mokiniams nusiraminti ir susikaupti

    Alytaus rajono ugdymo įstaigose įrengtos sensorinės erdvės, skirtos stiprinti mokinių emocinę gerovę ir gerinti švietimo pagalbos prieinamumą. Šios erdvės atsirado įgyvendinant projektą Švietimo pagalbos ir koordinuotai teikiamų paslaugų užtikrinimas Alytaus rajono savivaldybėje.

    Sensorinės erdvės įrengtos Daugų Vlado Mirono gimnazijos Alovės pagrindinio ugdymo skyriuje, Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijoje, Simno gimnazijoje, Miroslavo gimnazijoje, Butrimonių gimnazijoje ir Butrimonių gimnazijos Pivašiūnų pagrindinio ugdymo skyriuje. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Alytaus rajono savivaldybės biudžeto lėšomis.

    Kam skirtos sensorinės erdvės?

    Tokiose erdvėse mokiniai gali nusiraminti, sumažinti įtampą ir lengviau susikoncentruoti į mokymosi užduotis. Jos ypač svarbios vaikams, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie aplinkos pokyčių, valdyti emocijas, išlaikyti dėmesį ar megzti ryšį su bendraamžiais.

    Specialiai pritaikyta aplinka padeda saugiai atlikti sensorines veiklas, kurios gali prisidėti prie smulkiosios motorikos, koordinacijos ir komunikacijos įgūdžių stiprinimo. Praktikoje tai reiškia, kad mokykla įgyja papildomą įrankį, padedantį mokiniui grįžti į pamoką labiau pasirengus mokytis.

    Koks poveikis tikimasi mokyklose?

    Švietimo pagalbos specialistai pabrėžia, kad emocinės savijautos stabilizavimas tiesiogiai susijęs su elgesiu ir mokymosi rezultatais. Kai mokinys turi galimybę trumpam atsitraukti į ramią, aiškios struktūros erdvę, dažniau pavyksta išvengti konfliktų, sumažinti impulsų valdymo sunkumus ir didinti pasitikėjimą savimi.

    Alytaus rajono savivaldybė nurodo, kad sensorinės erdvės papildo koordinuotai teikiamų paslaugų spektrą ir prisideda prie saugesnės, įtraukesnės ugdymo aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad ilgainiui tai padės nuosekliau atliepti skirtingus mokinių poreikius ir stiprinti emocinės gerovės kultūrą mokyklose.

  • Tarptautinė šeimos diena Zarasuose: savivaldybės šeimos komisija siunčia žinutę visoms šeimoms

    Tarptautinė šeimos diena Zarasuose: savivaldybės šeimos komisija siunčia žinutę visoms šeimoms

    Tarptautinės šeimos dienos proga Zarasų rajone paskelbta savivaldybės šeimos komisijos žinutė, skirta visoms krašto šeimoms. Sveikinime akcentuojama šeimos svarba kasdieniam saugumui, tarpusavio ryšiui ir bendruomenės stiprybei.

    Pasak komisijos, šeima pirmiausia siejama su meile, palaikymu ir rūpesčiu, o šios vertybės tampa pagrindu vaikų ugdymui ir tarpusavio pasitikėjimui. Žinutėje dėkojama šeimoms už kuriamą šilumą namuose ir perduodamas vertybes, kurios, anot sveikinimo, stiprina visą kraštą.

    Kodėl minima Šeimos diena?

    Tarptautinė šeimos diena minima gegužės 15 dieną ir kasmet primena apie šeimos vaidmenį visuomenėje bei poreikį stiprinti tarpusavio ryšius. Ši diena dažnai tampa proga savivaldybėms, bendruomenėms ir organizacijoms pakviesti šeimas skirti laiko vieni kitiems bei atkreipti dėmesį į emocinės gerovės svarbą.

    Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie laiką kartu ir jo kokybę, ypač kai kasdienybėje daugėja įsipareigojimų, o ryšiai neretai persikelia į ekranus. Todėl simboliniai sveikinimai ir bendruomenės dėmesys šeimai tampa priminimu, kad paprasti dalykai, tokie kaip pokalbis, bendros veiklos ar tarpusavio pagalba, kuria ilgalaikį stabilumą.

    Ką palinkėjo Zarasų šeimoms?

    Sveikinime šeimoms linkima jaukumo, supratimo ir gražių akimirkų kartu, pabrėžiant artimųjų meilės reikšmę. Taip pat raginama branginti vieni kitus ir saugoti šeimos židinį, kaip kasdienės bendrystės ir rūpesčio simbolį.

    Zarasų rajono savivaldybės šeimos komisijos žinutė išlaiko tradicinį šventinį toną, tačiau kartu akcentuoja ir praktinę mintį: šeimos tarpusavio palaikymas yra viena svarbiausių asmeninės ir bendruomeninės gerovės prielaidų. Ši proga daugeliui tampa paskata sustoti, įvertinti artimuosius ir sąmoningai skirti laiko buvimui drauge.

  • Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: renginys Stipresnės kartu sukvietė šeimas prie ežerų

    Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: renginys Stipresnės kartu sukvietė šeimas prie ežerų

    Druskininkuose balandžio 29 dieną paminėta Mamų psichikos sveikatos diena – surengtas jau trečius metus vykstantis bendruomenės renginys Stipresnės kartu. Į jį susirinko mamos, šeimos ir visi, kuriems svarbi emocinė gerovė, tarpusavio palaikymas bei atviras pokalbis apie psichikos sveikatą.

    Renginio pradžioje dalyves ir svečius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown. Ji pabrėžė, kad motinystė dažnai reiškia nuolatinį rūpinimąsi kitais, o savi poreikiai lieka paraštėse.

    „Visi žinome paprastą tiesą – brangiausia, ką turime, yra sveikata, todėl pirmiausia turėtume pasirūpinti savimi. Tačiau mamos labai dažnai gyvena kitaip – jos pirmiausia rūpinasi vaikais, šeima, artimaisiais, o save palieka kažkur paskutinėje vietoje“, – sakė vicemerė.

    Programa startavo prie Druskonio ežero amfiteatro, kur dalyvių laukė bendra mankšta. Vėliau bendruomenė leidosi į simbolinį ėjimą, apėjusį Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą – organizatorių teigimu, tai buvo kvietimas lėtinti tempą ir skirti laiko sau.

    Po žygio dalyviai įsitraukė į įvairias veiklas: vyko šokio ir judesio terapijos užsiėmimas, taip pat kūrybinės užduotys vaikams ir tėvams. Tokie užsiėmimai dažnai pasirenkami todėl, kad padeda mažinti įtampą, stiprinti ryšį šeimoje ir kurti saugią erdvę emocijoms įvardyti.

    Iniciatyva Stipresnės kartu Lietuvoje siekia atkreipti dėmesį į mamų emocinę sveikatą, mažinti stigmas ir paskatinti laiku ieškoti pagalbos. Specialistai pabrėžia, kad emociniai sunkumai po gimdymo ar vaikų auginimo laikotarpiu gali pasireikšti įvairiai, todėl svarbūs ir artimųjų pastebėjimai, ir profesionali pagalba, kai jos prireikia.

    Šiemet Mamų psichikos sveikatos dienos renginiai vyko 35 Lietuvos miestuose. Nacionaliniu mastu iniciatyvą koordinuoja VšĮ „Mama mums rūpi“, o Druskininkuose renginį organizavo „Šalto kavos klubas“, pakvietęs bendruomenę prasmingam laikui kartu.

  • Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: kas slypi už iniciatyvos Stipresnės kartu augimo?

    Mamų psichikos sveikatos diena Druskininkuose: kas slypi už iniciatyvos Stipresnės kartu augimo?

    Druskininkuose balandžio 29 dieną surengtas Mamų psichikos sveikatos dienai skirtas renginys Stipresnės kartu, subūręs mamas, šeimas ir visus, kuriems svarbi emocinė gerovė. Mieste jis įvyko jau trečią kartą ir, organizatorių teigimu, kasmet pritraukia vis platesnę bendruomenę.

    Renginio dalyvius pasveikino Druskininkų savivaldybės vicemerė Diana Brown, pabrėžusi, kad rūpestis savimi mamoms dažnai nusikelia į antrą planą. Pasak jos, tokios iniciatyvos primena, kad emocinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė, o pagalbos prašymas neturėtų kelti gėdos.

    Mamos emocinė sveikata – kodėl tai svarbu

    Mamų psichikos sveikatos tema Lietuvoje vis dažniau siejama ne tik su pogimdyminiu laikotarpiu, bet ir su ilgalaike kasdiene įtampa, miego stoka, darbu bei vaikų priežiūra derinamu krūviu. Specialistai pabrėžia, kad laiku atpažinti nerimo ar depresijos požymius svarbu ne tik pačiai mamai, bet ir visai šeimai.

    Pastaraisiais metais daugėja viešų diskusijų apie psichikos sveikatą ir mažėja stigma, tačiau praktikoje daliai žmonių vis dar sudėtinga kreiptis pagalbos. Bendruomeniniai renginiai, kuriuose psichikos sveikata aptariama natūraliai, laikomi viena iš priemonių, padedančių normalizuoti atvirą pokalbį.

    Kas vyko Druskininkuose

    Renginys prasidėjo prie Druskonio ežero amfiteatro, kur dalyvių laukė bendra mankšta. Vėliau bendruomenė leidosi į simbolinį ėjimą aplink Vijūnėlės tvenkinį ir Druskonio ežerą, pabrėžiant judėjimo ir buvimo kartu reikšmę emocinei savijautai.

    Po žygio vyko šokio judesio terapijos užsiėmimas, taip pat kūrybinės veiklos vaikams ir tėvams. Organizatorių tikslas buvo sukurti aplinką, kurioje mamos galėtų ne tik atsikvėpti, bet ir patirti palaikymą be vertinimo.

    Iniciatyva Stipresnės kartu plečiasi

    Iniciatyva Stipresnės kartu Lietuvoje rengiama siekiant atkreipti dėmesį į mamų emocinę sveikatą, skatinti atvirą kalbėjimą apie sunkumus po gimdymo ir auginant vaikus. Šiemet Mamų psichikos sveikatos dienos renginiai vyko 35 Lietuvos miestuose, o tai rodo augantį visuomenės dėmesį temai.

    Visos Lietuvos iniciatyvą koordinuoja VšĮ „Mama mums rūpi“, o renginį Druskininkuose organizavo „Šalto kavos klubas“. Organizatoriai pabrėžia, kad pagrindinė žinutė išlieka paprasta: mama neturi būti viena su savo nuovargiu ar nerimu, o bendruomenė gali tapti pirmu žingsniu į realią pagalbą.

  • Molėtų seniūnijų gyventojams anoniminė apklausa: kaip stiprinti emocinę gerovę ir prevenciją?

    Molėtų rajono savivaldybės seniūnijų gyventojai kviečiami dalyvauti anoniminėje apklausoje, kuri skirta geriau suprasti socialinio palaikymo galimybes bendruomenėse. Apklausos rezultatai turėtų padėti įvertinti, kokios pagalbos ir ryšio formos žmonėms yra reikalingiausios kasdienėje aplinkoje.

    Organizatoriai pabrėžia, kad atsakymai bus naudojami emocinės gerovės stiprinimo ir savižudybių prevencijos priemonėms planuoti. Tokios apklausos leidžia savivaldybėms ir visuomenės sveikatos specialistams remtis ne spėjimais, o realia gyventojų patirtimi bei poreikiais.

    Apklausa anoniminė ir, kaip nurodoma, užtruks tik kelias minutes. Kuo daugiau skirtingų amžiaus grupių ir seniūnijų gyventojų įsitrauks, tuo tiksliau bus galima įvardyti, kur trūksta informacijos, paslaugų ar bendruomeniškumo iniciatyvų.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvai prevencijai, kai pagalba stiprinama dar iki krizinės situacijos. Praktikoje tai dažnai reiškia lengviau pasiekiamas konsultacijas, aiškesnes nukreipimo grandis, artimesnį bendruomenės įsitraukimą ir mažesnę stigmą kalbant apie emocinius sunkumus.

    Apklausą inicijuoja URS Visuomenės sveikatos biuras. Gyventojai raginami skirti kelias minutes ir prisidėti prie sprendimų, kurie gali pagerinti emocinės pagalbos prieinamumą Molėtų rajone.

  • University of Illinois study suggests joint savoring can strengthen relationships, especially under stress

    University of Illinois study suggests joint savoring can strengthen relationships, especially under stress

    Couples who deliberately pause to appreciate enjoyable moments together tend to report stronger, more stable relationships, according to new research from the University of Illinois Urbana-Champaign. The findings suggest that this shared habit, known as joint savoring, is linked to higher satisfaction and fewer conflicts.

    Savoring is commonly described by psychologists as slowing down to notice positive experiences and letting them register, whether in the present or through remembering the past and anticipating the future. While earlier work has tied savoring to individual well-being, the Illinois team examined what changes when partners do it together.

    How joint savoring was measured

    The study analyzed survey responses from 589 adults across the United States who were in committed relationships, most of them married. Participants were asked how often they and their partners intentionally focused on positive shared experiences, using a relationship-focused measure adapted from established savoring research.

    Respondents also reported on relationship quality, including satisfaction, communication conflict, and confidence that the relationship would last. They answered separate questions about stress and well-being, capturing whether they felt on top of responsibilities or overwhelmed in the prior month.

    A buffer when stress increases

    Researchers found that people who reported more joint savoring also reported less conflict, greater relationship satisfaction, and stronger belief in their shared future. The same group also showed signs of better personal well-being, indicating potential spillover benefits beyond the relationship itself.

    The pattern was most pronounced among people experiencing higher stress, where joint savoring appeared to function as a protective factor. In other words, when pressures rose, couples who routinely focused on positive shared moments were more likely to maintain confidence in their relationship and protect mental health.

    Why small rituals may matter

    The authors argue that joint savoring is practical because it does not require major life changes, only intentional attention. They suggest couples can build it into normal routines, such as talking through a good memory, lingering over a meal, or planning something enjoyable together.

    The research also underscores a limitation common to survey-based studies: the data reflects self-reports rather than observations of both partners in real time. Still, the findings add to a growing body of evidence that simple, repeatable relationship habits can help couples stay resilient, particularly during stressful periods.

  • Alytaus rajono mokyklose stiprinamas socialinis emocinis ugdymas: nuo konferencijos iki kasdienės praktikos

    Alytaus rajono mokyklose stiprinamas socialinis emocinis ugdymas: nuo konferencijos iki kasdienės praktikos

    SEU – ne vienkartinė iniciatyva

    Balandžio 29 dieną Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokykloje surengta konferencija Socialinis emocinis ugdymas (SEU): nuo teorijos iki kasdienės praktikos. Į renginį susirinko Alytaus rajono švietimo įstaigų vadovai, pedagogai, pagalbos mokiniui specialistai ir savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai.

    Konferencijoje akcentuota, kad socialinis emocinis ugdymas yra ilgalaikis procesas, kurio rezultatai matomi per nuosekliai kuriamus santykius, mokyklos kultūrą ir kasdienes situacijas klasėje. Toks požiūris atitinka ir platesnes švietimo tendencijas, kai mokinių emocinė gerovė vis dažniau laikoma būtina sąlyga mokymosi pažangai.

    „SEU nėra atskira veikla ar vienkartinis projektas – tai kryptingas, kantrus darbas, vykstantis kasdienėse situacijose ir bendruomenės gyvenime“, – sakė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Giedrė Volungevičienė.

    Dėmesys mokyklos mikroklimatui

    Renginio diskusijose daug dėmesio skirta mokytojų savijautai, mokyklos mikroklimatui ir sprendimams, kuriuos galima taikyti be didelių papildomų resursų. Pabrėžta, kad emocinis saugumas, aiškios taisyklės ir pagarbus bendravimas prisideda prie mažesnio konfliktų skaičiaus ir geresnio mokinių įsitraukimo.

    Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė dr. Daiva Šukytė pristatė praktinius būdus, kaip SEU nuosekliai integruoti į pamokas ir visos mokyklos veiklą. Jos teigimu, svarbiausia, kad susitarimai dėl SEU būtų bendri visai bendruomenei, o pasirinkti metodai būtų taikomi nuolat, o ne epizodiškai.

    Nuo patirties dalijimosi iki kūrybinių užduočių

    Mokyklų atstovai dalijosi patirtimi, kaip SEU principus taiko savo ugdymo procesuose, ir aptarė, kokių žingsnių reikia, kad susitarimai virstų realiais kasdieniais įpročiais. Konferencijos metu sutarta, kad aiškios gairės ir nuoseklus įgyvendinimo planas padeda išvengti situacijos, kai SEU lieka tik deklaracija dokumentuose.

    Dalyviai taip pat įsitraukė į kūrybines veiklas, kurių metu stiprino socialines ir emocines kompetencijas bei kūrė bendrus darbus, tokius kaip Emocijų spalvos, Girdėti ir pajausti, Drąsa būti savimi. Numatyta, kad šios idėjos bus tęsiamos ir kiekvienos mokyklos bendruomenėse, taip išlaikant veiklų tęstinumą.

    Konferencija surengta įprasminant 2025–2026 mokslo metais Alytaus rajono savivaldybės administracijos vykdomą Erasmus+ programos projektą Savivaldybės vaidmuo kuriant mokinių emocinę gerovę. Projekto metu siekiama stiprinti specialistų kompetencijas ir sudaryti palankesnes sąlygas praktiniam SEU taikymui rajono švietimo įstaigose.

    Renginio organizatoriai pabrėžė praktinį tikslą – kad dalyviai išsivežtų aiškesnį supratimą, kaip planuoti, taikyti ir vertinti SEU principus savo mokyklose. Tokie susitikimai, anot dalyvių, padeda suvienodinti požiūrį ir kurti bendrą kryptį, kai emocinė gerovė tampa ne priedu, o ugdymo dalimi.

  • Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Metodinė diena darželyje „Šilas“: kaip partnerystė su tėvais keičia ugdymą ir atmosferą

    Lentvario lopšelyje-darželyje „Šilas“ surengta metodinė diena, skirta vaikų, tėvų ir pedagogų partnerystei stiprinti. Į renginį susirinko rajono mokytojai, kurie dalijosi patirtimis, aptarė veiksmingas bendradarbiavimo formas ir ieškojo būdų, kaip jas pritaikyti kasdienėje praktikoje.

    Įstaigą svečiams pristatė laikinai einanti direktoriaus pareigas Alina Svirnelienė. Ji akcentavo, kad darželio kryptis siejama su vaiko emocine gerove, bendruomeniškumu ir kūrybiškumu, o tėvų įtraukimas laikomas viena svarbiausių sąlygų, padedančių vaikui jaustis saugiai ir nuosekliai augti.

    Kas veikia tėvų ir darželio ryšyje

    Pirmojoje renginio dalyje pristatytas pranešimas Kai kalbamės, bendradarbiaujame ir augame kartu, kurį parengė priešmokyklinio ugdymo mokytojos metodininkės Renata Vladimirenko ir Irena Kraičinska bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Gabija Miliauskaitė. Pranešime pabrėžta, kad partnerystę labiausiai kuria nuoseklus dialogas, pasitikėjimas ir aiškiai sutarti bendri tikslai.

    Pedagogės pateikė praktinių situacijų, kuriose matyti, kaip kasdienė komunikacija su tėvais padeda iš anksto pastebėti vaiko poreikius, sutarti dėl vienodų susitarimų namuose ir grupėje bei greičiau spręsti adaptacijos ar emocinių sunkumų klausimus. Taip pat akcentuota, kad tėvų įtraukimas veikia tuomet, kai jis nėra vien formalus, o tampa nuolatiniu bendru darbu.

    Veiklos gamtoje kaip bendradarbiavimo priemonė

    Antroji metodinės dienos dalis skirta praktinei veiklai gamtoje, kuri pristatyta kaip viena iš partnerystę stiprinančių priemonių. Ši kryptis siejama ne tik su vaikų patyriminio ugdymo stiprinimu, bet ir su emocinės gerovės palaikymu, kai mokymasis vyksta judant, tyrinėjant ir įtraukiant visus pojūčius.

    Refleksijos metu mokytojai aptarė, kad praktinės veiklos už darželio ribų padeda kurti kitokį ryšį tarp vaikų ir suaugusiųjų, o pedagogams suteikia progą geriau pamatyti, kaip vaikai bendrauja, sprendžia problemas ir įsitraukia į užduotis. Taip pat išryškėjo mintis, kad tokias patirtis lengviau paversti bendrais projektais su tėvais, kai šeimos kviečiamos ne stebėti, o dalyvauti.

    Kodėl metodinės dienos svarbios bendruomenei

    Metodinė diena dar kartą parodė, kad partnerystė tarp vaikų, tėvų ir pedagogų nėra vien atskiras renginys, o kasdienė kultūra, kurią reikia nuolat stiprinti. Bendruomeniniai susitikimai padeda suderinti lūkesčius, susitarti dėl vertybių ir kurti nuoseklias taisykles, kurios vaikui suteikia aiškumo.

    Renginio dalyviai pabrėžė, kad patirties mainai tarp įstaigų ir kolegų dažnai atneša greičiausiai pritaikomų sprendimų, ypač kai kalbama apie komunikaciją su šeimomis ir vaikų emocinę savijautą. Tokie susitikimai skatina ne tik idėjų sklaidą, bet ir bendrą požiūrį, kad ugdymas yra bendras darbas, kuriame svarbus kiekvieno vaidmuo.

    Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ informacija

  • Visagine tęsiamas projektas moterims: kas pasikeis „Naujas gyvenimo žingsnis“ stiprinimo etape 2026 metais

    Visagine tęsiamas projektas moterims: kas pasikeis „Naujas gyvenimo žingsnis“ stiprinimo etape 2026 metais

    Visagino savivaldybėje 2026 metais tęsiamas fizinio aktyvumo ir emocinės gerovės projektas vyresnio amžiaus moterims „Naujas gyvenimo žingsnis – stiprinimo etapas“. Tai ankstesnio projekto tęsinys, parengtas remiantis pasiektais rezultatais ir pačių dalyvių įvardytais poreikiais.

    Projekto iniciatorė ir vykdytoja Elena Malyavko, o veiklos finansuojamos Visagino savivaldybės biudžeto lėšomis ir vykdytojos nuosavu indėliu. Savivaldybė šiam etapui skiria 1 350 eurų.

    Kuo išsiskiria naujas etapas?

    Šįkart didžiausias dėmesys skiriamas ne dalyvių skaičiui, o kokybei: individualiam pritaikymui, saugiam fiziniam krūviui ir tvarių įpročių formavimui. Tikslas yra ne trumpalaikis aktyvumo „šuolis“, o ilgiau išliekantys pokyčiai kasdienybėje ir geresnė savijauta.

    Numatoma, kad veiklos padės palaikyti fizinę būklę, mažinti judėjimo baimę ir stiprinti pasitikėjimą savimi. Emocinė gerovė čia vertinama kaip neatskiriama sveikatingumo dalis, todėl greta treniruočių planuojami bendravimo ir patirties dalijimosi susitikimai.

    Dalyvės ir planuojamos veiklos

    2026 metais projekte dalyvaus 30 Visagino savivaldybės moterų, kurios jau buvo įsitraukusios į ankstesnį etapą. Tęstinumas pasirinktas siekiant išlaikyti pasiektą progresą ir mažinti riziką, kad įpročiai nutrūks pasibaigus vienam projekto ciklui.

    Planuojamos reguliarios grupinės treniruotės, individualios fizinio aktyvumo konsultacijos, bendruomeniniai susitikimai ir baigiamoji sveikatingumo veikla. Tokia struktūra leidžia derinti bendrą motyvaciją grupėje su asmeninių poreikių įvertinimu.

    Kur ir kada vyks užsiėmimai?

    Užsiėmimai vyks Visagino socialinių paslaugų centro patalpose Vilties gatvėje 1 ir kitose projekto veikloms pritaikytose erdvėse. Projektas bus įgyvendinamas nuo 2026 metų balandžio iki gruodžio mėnesio.

    Organizatorių teigimu, ankstesnis etapas parodė, kad nuoseklus darbas su ta pačia grupe duoda apčiuopiamų rezultatų ir kuria ilgalaikę bendruomenę. Visagine susiformavusi aktyvi moterų bendruomenė ne tik tęsia fizinį aktyvumą, bet ir pati inicijuoja prasmingas veiklas bei palaiko viena kitą.

    „Tęstinumas leidžia ne tik pagerinti savijautą, bet ir išlaikyti pokyčius, kurie dažniausiai dingsta, kai veiklos baigiasi“, – sakė projekto vykdytoja Elena Malyavko.