CP v2

Tag: Emolientai

  • „Mixa“ kremas iš „TikTok“: kaip pasiruošti žiemai, kad oda neišsausėtų ir netrūkinėtų

    Šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras žiemą dažnai tampa nematomu išbandymu odai: ji greičiau praranda drėgmę, ima šerpetoti, tempia ar net skilinėja. Dėl to dermatologai dažnai pabrėžia prevenciją dar prieš didesnius šalčius, kai odos barjeras dar nėra pažeistas. Viena paprastesnių strategijų yra kasdienis drėkinimas ir barjero stiprinimas vienu universaliu produktu, kurį patogu naudoti veidui, rankoms ir kūnui.

    Žiemą labiausiai nukenčia atviros kūno vietos, ypač veidas ir rankos, nes jos nuolat kontaktuoja su šalčiu, vėju ir temperatūrų kaita. Vis dėlto išsausėjimas dažnai paliečia ir viso kūno odą: šildomos patalpos mažina oro drėgnumą, o karštas dušas ir agresyvūs prausikliai dar labiau ardo apsauginį sluoksnį. Dėl to oda po drabužiais taip pat gali pradėti niežėti, šerpetoti ar šiurkštėti.

    Kas veikia žiemą

    Prieš žiemą odos priežiūroje svarbiausia atkurti ir palaikyti hidrolipidinį barjerą, kuris sulaiko drėgmę ir saugo nuo dirgiklių. Tam paprastai tinka riebesnės tekstūros emolientai ir priemonės su humektantais, kurie pritraukia vandenį, bei ingredientais, kurie padeda mažinti šiurkštumą. Praktikoje tai reiškia nuoseklumą: tepti odą kasdien, o rankas papildomai po plovimo.

    Vienas dažniausiai minimas ingredientas tokiose priemonėse yra šlapalas, dar vadinamas urea, kuris padeda drėkinti ir minkštinti suragėjusį odos sluoksnį. Kosmetikoje šlapalas vertinamas dėl gebėjimo mažinti šiurkštumą ir šerpetojimą, todėl jis dažnai pasirenkamas, kai oda linkusi sausėti ar pleiskanoti. Kartu naudojamos ir aminorūgštys, kurios siejamos su odos barjero palaikymu.

    Kodėl išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose

    Socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, prieš žiemą išpopuliarėjo daugiafunkcės priemonės, kurias patogu naudoti skirtingoms kūno vietoms. Viena tokių yra „Mixa“ „Urea Cica Repair+“ kremas, pristatomas kaip tinkamas kūnui, veidui ir rankoms, kai norisi vieno universalaus sprendimo. Vartotojai dažniausiai akcentuoja greitą susigėrimą ir tai, kad priemonė patogi kasdieniam ritmui.

    Specialistai primena, kad vien priemonės pasirinkimo nepakanka, jei kasdieniai įpročiai toliau sausina odą. Žiemą verta rinktis švelnesnius prausiklius, trumpinti labai karštas maudynes, o kremą tepti iškart po prausimosi, kai oda dar šiek tiek drėgna. Taip drėgmė geriau „užrakinama“, o oda į šaltį reaguoja ramiau.

    Jei oda pradeda skilinėti, atsiranda skausmingų įtrūkimų, stiprus niežėjimas ar bėrimai, ypač vaikams ar turintiems atopinį dermatitą, rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju dermatologu. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik kosmetikos, bet ir tikslesnės priežiūros taktikos, pritaikytos odos būklei ir jautrumui.

  • Dermatologai įspėja: šaltyje rankos trūkinėja dar greičiau – padeda 10 min. šiltos „alyvuogių aliejaus“ vonelės

    Atvėsus orams daugelis pastebi, kad rankų oda ima sausėti, šerpetoti ir skilinėti ties krumpliais. Tai ne tik kosmetinė problema: įtrūkimai gali skaudėti, kraujuoti ir tapti vartais infekcijoms. Vienas paprastų namų būdų sumažinti tempimą ir atkurti odos barjerą – trumpa šilta vonelė su „alyvuogių aliejumi“.

    Šaltis, vėjas ir sausas patalpų oras mažina odos drėgmę, o dažnas rankų plovimas bei dezinfekantai tirpdo natūralius lipidus. Dėl to silpnėja apsauginis odos barjeras, rankos greičiau parausta, peršti, atsiranda šiurkštumas. Žiemą situaciją dažnai pablogina ir buitiniai valikliai, ypač jei tvarkomasi be pirštinių.

    Dermatologai pabrėžia, kad ilgai trunkantis rankų sausumas kartais signalizuoja ir odos ligas, pavyzdžiui, dirginamąjį ar alerginį kontaktinį dermatitą, taip pat atopinį dermatitą. Jei įtrūkimai kartojasi, atsiranda šlapiavimas, pūliavimas, stiprus niežėjimas ar skausmas, vien namų priemonių gali nepakakti. Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku dėl tinkamos priežiūros ir gydymo taktikos.

    Kaip atlikti aliejaus vonelę?

    Švelniai pašildykite „alyvuogių aliejų“ taip, kad jis būtų maloniai šiltas, bet nekaitintų. Tada panardinkite švarias rankas 10 minučių, o po procedūros nusausinkite švelniai, netrinant. Likusį ploną sluoksnį galima įmasažuoti į odą, ypač ties įtrūkimais ir krumpliais.

    Tokia vonelė veikia kaip emolientas: riebalai padeda papildyti odos lipidus ir laikinai sumažina vandens netekimą. Šiluma suminkština suragėjusį sluoksnį, todėl oda trumpam tampa elastingesnė ir mažiau tempia. Vis dėlto ilgalaikiam rezultatui svarbiausia ne vienkartinė procedūra, o nuosekli kasdienė priežiūra.

    Ką dar verta keisti kasdienybėje?

    Rankų būklę dažniausiai pagerina paprasti įpročiai: drungnas vanduo vietoj karšto, švelnus prausiklis ir kremas po kiekvieno plovimo. Jei naudojami dezinfekantai, po jų taip pat pravartu atkurti odos barjerą kremu. Tvarkantis su chemija ar ilgiau būnant lauke, verta rinktis apsaugines pirštines, kad oda mažiau kontaktuotų su dirgikliais.

    Jei įtrūkimai gilūs, padeda storesnės tekstūros emolientai ir apsauginiai barjeriniai tepalai, ypač prieš miegą. Tačiau jei žaizdelės negyja, plinta paraudimas, juntamas pulsavimas ar atsiranda karščiavimas, tai gali būti infekcijos požymiai. Tokiu atveju delsimas gali kainuoti ilgiau trunkantį gydymą.

  • Rudens drėgmė siaubia šukuoseną: ekspertė atskleidė, kaip suvaldyti vėlimąsi ir pūtimą

    Rudenį pakanka kelių minučių lauke, kad kruopščiai suformuotos sruogos imtų pūstis, elektrintis ir prarastų glotnumą. Drėgnas oras ypač išryškina plaukų sausumą ir porėtumą, todėl įprasta rutina ne visada padeda išlaikyti tvarkingą šukuoseną.

    Pagrindinė problema dažnai slypi plauko kutikulėje, arba išoriniame sluoksnyje. Kai jis pažeistas ar pakeltas, drėgmė lengviau patenka į plauką, šis išbrinksta ir keičia formą, todėl atsiranda pasišiaušimas ir vadinamasis frizas.

    Labiausiai tai juntama banguotiems, garbanotiems ir chemiškai ar karščiu dažnai veikiamiems plaukams. Tokie plaukai paprastai būna porėtesni, todėl drėgmė veikia greičiau, o rezultatas matomas iškart po išėjimo į lauką.

    Kas padeda, kai oras drėgnas?

    Kosmetologė ir prekės ženklo „YUMI“ ekspertė Natalia Ciurla sako, kad vien drėkinimo gali nepakakti. Drėgnu sezonu svarbi pusiausvyra tarp drėkinimo, glotninimo ir apsaugos, kad plaukai mažiau prarastų vandenį ir būtų elastingesni.

    „Kai oro drėgmė didesnė, verta galvoti ne tik apie drėkinimą, bet ir apie plauko paviršiaus glotninimą bei apsaugą. Tai padeda išlaikyti minkštumą ir sumažinti pūtimąsi net permainingu oru“, – sakė Natalia Ciurla.

    Praktiškai tai reiškia, kad rutinoje turi atsirasti priemonės, kurios ne tik pritraukia drėgmę, bet ir užrakina ją plauke. Kuo labiau plaukas linkęs pūstis, tuo svarbiau po drėkinančių priemonių naudoti glotninančias.

    PEH logika: drėkinimas, glotninimas, stiprinimas

    Plaukų priežiūroje dažnai minima PEH sistema apima tris ingredientų grupes: humektantus, emolientus ir baltymus. Jos veikia skirtingai, todėl geriausi rezultatai pasiekiami ne renkantis vieną kryptį, o derinant pagal plaukų būklę.

    Humektantai, pavyzdžiui, glicerinas ar hialurono rūgštis, padeda surišti vandenį, todėl ypač praverčia, kai plaukai šiurkštūs, praradę minkštumą ar išsausėję. Dažnai naudojamas ir alavijas, taip pat šlapalas, Sodium PCA ar natūralų drėgmės faktorių imituojantys komponentai.

    Emolientai veikia kitaip: jie glotnina, mažina šiurkštumą ir sudaro apsauginį sluoksnį, kuris padeda sulaikyti drėgmę. Drėgnu sezonu tai viena svarbiausių grandžių, nes emolientai mažina porėtumo pojūtį ir padeda suvaldyti pasišiaušimą.

    Baltymai reikalingi tuomet, kai plaukai nusilpę, praradę elastingumą, lūžinėja ar tapo per minkšti. Vis dėlto jie ne visada turi būti naudojami kasdien, nes per dažnas baltymų perteklius kai kuriems plaukams gali didinti šiurkštumą.

    Maži įpročiai, kurie keičia rezultatą

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip su plaukais elgiamasi po plovimo. Vietoj intensyvaus trynimo rankšluosčiu geriau švelniai nuspausti vandenį, o šukuoti pradėti nuo galiukų, palaipsniui kylant link šaknų.

    Formuojant plaukus karščiu, būtina termoochrana, nes karštis didina plauko pažeidžiamumą ir porėtumą. Drėgnu oru papildomai gali padėti glotninantys purškikliai ar kremai, kurie sumažina plaukų kontaktą su aplinkos drėgme.

    Pasak ekspertės, rudenį ne tiek svarbu turėti kuo daugiau priemonių, kiek stebėti plaukų reakcijas. Vieną savaitę gali labiau reikėti drėkinimo, kitą svarbiausia bus glotninimas ir apsauga, ypač kai orai greitai keičiasi.

    Galiausiai, geriausią rutiną dažniausiai išduoda patys plaukai: jei po priemonės plaukai tampa purūs ir greitai reaguoja į drėgmę, gali trūkti emolientų. Jei plaukai atrodo suglebę ar praradę formą, verta peržiūrėti, ar netrūksta baltymų ir ar neperkraunama vien humektantais.

  • Sausa oda visame kūne? 7 klaidos duše, kurios ją dar labiau sausina – ir ką daryti kitaip

    Sausa oda visame kūne? 7 klaidos duše, kurios ją dar labiau sausina – ir ką daryti kitaip

    Kodėl oda po maudynių sausėja?

    Ilgas ir karštas dušas daugeliui atrodo malonus būdas sušilti, tačiau odai tai dažnai tampa išbandymu. Aukšta vandens temperatūra ardo odos hidrolipidinį sluoksnį, kuris saugo nuo drėgmės netekimo, todėl vėliau atsiranda tempimo jausmas, šiurkštumas, niežulys.

    Nors iškart po maudynių oda gali atrodyti minkštesnė, tai laikinas efektas. Vanduo trumpam sudrėkina paviršių, bet kai apsauginė barjero funkcija nusilpusi, drėgmė greitai išgaruoja ir pojūtis gali tapti dar nemalonesnis.

    Dažniausios klaidos duše ir vonioje

    Viena pagrindinių klaidų yra pernelyg karštas vanduo. Paprasta taisyklė tokia: vanduo turi būti šiltas ir malonus, bet ne deginantis, o jei veidrodis vonioje greitai visiškai aprasoja ir oda parausta, temperatūra greičiausiai per aukšta.

    Ne mažiau svarbi ir trukmė. Ilgi, keliasdešimties minučių dušai ar mirkymas vonioje sausą odą dažnai dar labiau išbalansuoja, todėl jautresnei odai paprastai naudingesnės trumpos, maždaug iki 5 minučių, maudynės.

    Kita dažna priežastis yra per stipriai valantys prausikliai, ypač tie, po kurių lieka vadinamas švaros iki girgždėjimo pojūtis. Tokie produktai pašalina ne tik nešvarumus, bet ir odai reikalingus lipidus, todėl kasdieniam prausimuisi dažnai geriau rinktis švelnesnes prausimosi emulsijas ar aliejus.

    Sausai odai gali pakenkti ir mechaninis trynimas. Šiurkšti kempinė, kūno šepetys ar intensyvus šveitimas šveitikliais gali papildomai dirginti odą, ypač jei ji jau peršti, rausta ar niežti.

    Dar viena klaida yra energingas šluostymasis rankšluosčiu. Vietoj trynimo dažniausiai saugiau švelniai nusausinti odą priglaudžiant minkštą rankšluostį ir palikti ją lengvai drėgną.

    Nemažai žmonių kūno kremą ar losjoną tepa tik vakare arba tik tada, kai oda akivaizdžiai išsausėja. Vis dėlto efektyviausias metas drėkinimui dažniausiai yra kelios minutės po dušo, kai oda dar šiek tiek drėgna ir lengviau sulaiko vandenį.

    Galiausiai, jautrią odą gali apsunkinti gausiai kvapnūs prausikliai, putos, vonios priedai ir parfumuoti losjonai. Jei po konkretaus produkto atsiranda deginimas, paraudimas ar užsitęsęs niežulys, dažnai prasminga laikinai supaprastinti rutiną ir rinktis mažiau dirginančias priemones.

    Ką daryti, kad oda mažiau sausėtų?

    Kasdienybėje dažniausiai padeda keli paprasti pokyčiai: rinktis drungną vandenį, trumpinti dušą ir vengti agresyvių prausiklių. Jei oda linkusi sausėti, prausimuisi dažnai pakanka rankų ir švelnaus produkto, o ne intensyvaus šveitimo priemonių.

    Po maudynių verta kuo greičiau tepti emolientą ar kūno kremą, kuris padeda atkurti barjerą ir sumažina drėgmės garavimą. Sausai odai dažnai tinka priemonės su glicerinu, ceramidais ir lipidais, nes jos ne tik suteikia glotnumo, bet ir padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.

    Jei viso kūno sausumas yra labai ryškus, oda skilinėja, stipriai pleiskanoja, vargina nuolatinis niežulys arba nepagerėja net nuosekliai naudojant emolientus, verta pasitarti su dermatologu. Tokie simptomai kartais susiję ne vien su netinkamais maudynių įpročiais, bet ir su odos ligomis ar kitais sveikatos veiksniais.

  • Tamsėja ir šiurkštėja alkūnės? Dažna klaida tik pablogina, štai kas iš tiesų veikia

    Tamsėja ir šiurkštėja alkūnės? Dažna klaida tik pablogina, štai kas iš tiesų veikia

    Patamsėjusios ir šiurkščios alkūnės dažnai nėra susijusios su prasta higiena. Alkūnių oda natūraliai storesnė, joje mažiau riebalinių liaukų, be to, ji nuolat lankstoma ir spaudžiama, kai remiamės į stalą ar porankius. Dėl trinties epidermis gali ragėti, atrodyti pilkšvas ar rusvesnis, tapti matinis ir šiurkštus.

    Su amžiumi oda atsinaujina lėčiau, lengviau netenka vandens ir prasčiau atkuria apsauginį barjerą. Tam įtakos gali turėti ir hormonų pokyčiai, ypač menopauzės laikotarpiu, todėl vien retkarčiais naudojamo losjono gali nebeužtekti. Tokiais atvejais reikia nuoseklesnės kasdienės priežiūros, o ne intensyvesnio šveitimo.

    Alkūnių spalvą taip pat gali keisti saulė, ankstesni sudirginimai, mikrotraumos ar uždegiminiai procesai, po kurių lieka pigmentacijos. Kuo oda labiau sudirginama, tuo dažniau ji atsako apsaugine reakcija ir dar labiau storėja. Todėl tamsėjimas neretai yra nešvarumų, o odos gynybos nuo žalos pasekmė.

    Didžiausia klaida, kurią daro daugelis, yra bandymas greitai „nušveisti“ alkūnes. Stiprus trynimas pemza, kieta šepetėle ar stambiagrūdžiu šveitikliu gali pažeisti odos barjerą, sukelti paraudimą ir deginimą. Sudirgusi oda neretai ima ragėti dar intensyviau, o pigmentacija tampa ryškesnė.

    Kasdienis minkštinimas ir apsauga

    Pagrindas yra kasdienis minkštinimas ir drėkinimo „užrakinimas“ riebesne priemone. Alkūnes verta prausti drungnu vandeniu ir švelniu prausikliu, vengiant intensyviai kvapnių ar odą sausinančių produktų. Nusausinus, kol oda dar vos drėgna, iškart tepkite tirštesnį kremą ar balzamą, ryte ir vakare.

    Kosmetikoje dažniausiai pasiteisina šlapalas, glicerinas, pieno rūgštis, keramidai, pantenolis, taukmedžio sviestas ir augaliniai aliejai. Mažesnės koncentracijos šlapalas padeda sulaikyti drėgmę, didesnės gali prisidėti prie švelnaus suragėjusio sluoksnio minkštinimo. Jei oda jautri, įtrūkusi ar peršti, pradėkite nuo švelnesnės sudėties ir stebėkite reakciją.

    Vakarais gali padėti regeneruojantis kompresas: po dušo užtepkite storesnį emoliento sluoksnį arba apsauginį tepalą ir uždenkite minkštu medvilniniu audiniu, kad priemonė nenusitrintų. Toks būdas, kartojamas kelis kartus per savaitę, mažina vandens netekimą ir padeda suminkštinti sukietėjusį odos sluoksnį. Svarbiausia čia yra reguliarumas, o ne agresyvios priemonės.

    Šveitimas ir saulės poveikis

    Švelnaus šveitimo dažniausiai pakanka kartą, daugiausia du kartus per savaitę. Vietoj trynimo geriau rinktis fermentinį šveitiklį arba priemones su šlapalu ar pieno rūgštimi, o po procedūros visada tepti riebesnį kremą. Jei oda paraudusi, niežti ar trūkinėja, šveitimą geriau atidėti, kol ji nurims.

    Populiarūs patarimai trinti alkūnes citrina ar naudoti sodos pastą gali labiau pakenkti nei padėti, ypač brandesnei odai. Rūgštus citrinos sokas gali perštėti, o kartu su saule didinti sudirginimo ir naujų dėmių riziką, o soda dėl šarminės reakcijos gali ardyti odos barjerą. Saugiau rinktis lėtą, bet nuoseklią regeneraciją.

    Jei alkūnės vasarą atviros, verta naudoti apsaugą nuo saulės su SPF 30 ar 50. Ultravioletiniai spinduliai gali „užfiksuoti“ pigmentaciją, todėl net ir gera priežiūra duos mažesnį efektą, jei oda nuolat veikiama saulės. Taip pat pravartu mažinti įprotį remtis alkūnėmis ir sumažinti nuolatinį spaudimą.

    Kada verta kreiptis į gydytoją?

    Dažniausiai tamsios ir sausos alkūnės yra priežiūros klausimas, tačiau ne visada. Pasitarti su gydytoju verta, jei pokyčiai atsirado staiga, greitai stiprėja, yra skausmingi, smarkiai niežti, oda trūkinėja ar atsiranda aiškios pleiskanojančios, raudonos plokštelės. Taip gali pasireikšti žvynelinė, egzema ar atopinis dermatitas.

    Jei kartu tamsėja ir storėja oda ant kaklo, pažastyse ar kirkšnyse, tai kartais siejama su medžiagų apykaitos ir gliukozės apykaitos sutrikimais. Nuolatinė sausuma, lydima šalčio netoleravimo, silpnumo, vidurių užkietėjimo ar svorio augimo, gali būti vienas iš skydliaukės funkcijos sumažėjimo signalų. Jei per kelias savaites, nuosekliai prižiūrint odą, pagerėjimo nėra, dermatologas ar šeimos gydytojas padės tiksliau nustatyti priežastį.