CP v2

Tag: Endometriozė

  • Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Apklausa: Jungtinės Karalystės moterys – tarp labiausiai pykstančių Europoje, daugiausia kenčia vyresnės

    Nauja tarptautinė apklausa rodo, kad Jungtinės Karalystės moterys Europoje išsiskiria didesniu pykčio lygiu: daugiau nei penktadalis respondenčių nurodė dažnai jaučiančios įniršį. Tyrimas taip pat fiksuoja emocinės ir fizinės savijautos prastėjimą, ypač vyresniame amžiuje.

    Duomenys pateikiami „Hologic“ Globaliame moterų sveikatos indekse, kuris apima moterų savijautą, galimybes gauti pagalbą ir gyvenimo kokybę. Apklausos rezultatai Jungtinę Karalystę pagal moterų sveikatos rodiklius nustumė žemyn, o kitų Europos valstybių rezultatai, tarp jų Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos, buvo gerokai aukštesni.

    Indeksas išryškina bendrą tendenciją: daug moterų nurodo gyvenančios su nuolatiniu nerimu ir liūdesiu, o pykčio jausmas tampa dar vienu ryškiu emocinės įtampos ženklu. Tyrimo suvestinė rodo, kad nerimą patiria 42 proc. moterų, liūdesį – 28 proc., o vyresnės nei 60 metų moterys buvo vienintelė grupė, kurios emociniai rodikliai, lyginant su 2020 metais, blogėjo labiausiai.

    Kas kelia didžiausią frustraciją?

    Tyrimo interpretacijose dažniausiai kartojasi viena priežastis: paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimas sveikatos sistemoje. Jungtinėje Karalystėje daugeliui specializuotų paslaugų tenka laukti ilgai, o reali pagalba neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir vietinių paslaugų pajėgumo.

    Prie nusivylimo prisideda ir tai, kad dalis moterų sveikatos būklių, pavyzdžiui, lėtiniai dubens skausmai, endometriozė ar menopauzės simptomai, istorijoje dažnai buvo nuvertinami, o diagnozė vėluodavo. Pastaraisiais metais ši problema viešojoje erdvėje vis dažniau apibūdinama kaip sisteminis šališkumas moterų sveikatos atžvilgiu.

    Ne tik emocijos, bet ir skausmas

    Apklausos duomenys rodo, kad daliai moterų emocinė įtampa eina greta kasdienio fizinio skausmo. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė kasdien jaučiančios fizinį skausmą, o beveik kas ketvirta teigė, kad sveikatos problemos trukdo įprastai veiklai ir darbingumui.

    Šis fonas paaiškina, kodėl pykčio rodiklis gali būti susijęs ne vien su psichologiniais veiksniais, bet ir su ilgalaikiu skausmu, neaiškiais simptomais bei sunkiai pasiekiamomis konsultacijomis. Kai pagalba atidedama, didėja ir rizika, kad moterys praranda pasitikėjimą sistema, o sprendimų ieško socialiniuose tinkluose ar bendruomenėse, kur šalia palaikymo gali plisti ir klaidinanti informacija.

    Ko tikisi pačios moterys?

    Indekso rengėjai ir su tyrimu susiję ekspertai akcentuoja, kad moterų siunčiama žinutė yra gana aiški: reikia ankstesnės diagnostikos, greitesnio patekimo pas specialistus ir nuoseklesnio lėtinių būklių gydymo. Taip pat pabrėžiama inovacijų svarba, tačiau kartu primenama, kad technologijos nepakeis bazinio paslaugų prieinamumo.

    „Moterų atsakymai aiškiai rodo toliau prastėjančią sveikatą ir gerovę daugelyje sričių“, – sakė „Hologic“ atstovas Timas Simpsonas.

    „Papildomi Jungtinės Karalystės tyrimai rodo, kad daug moterų susiduria su gydymo vėlavimu ir praranda pasitikėjimą sistema“, – pridūrė jis.

    Tyrėjų išvada – sprendimams reikia ilgalaikio politinio ir institucinio įsipareigojimo: geresnio finansavimo, aiškesnių pacientų kelių ir vienodesnių paslaugų standartų skirtinguose regionuose. Kitu atveju emocinės savijautos prastėjimas ir su juo siejamas pyktis gali išlikti ne pavienis reiškinys, o tęstinė visuomenės sveikatos problema.

  • Neignoruokite mėnesinių: 5 simptomai, kurie gali įspėti apie rimtą sutrikimą

    Mėnesinės kiekvienai moteriai gali skirtis, tačiau dalis požymių laikomi įspėjamaisiais signalais, kurių nereikėtų nurašyti nuovargiui ar stresui. Gydytojai pabrėžia, kad gausus kraujavimas, neįprastas skausmas ar staigūs ciklo pokyčiai kartais rodo ne tik hormonų svyravimus, bet ir ligas, kurias svarbu diagnozuoti laiku.

    Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

    Vienas dažniausių ženklų, kad kraujavimas gali būti per gausus, yra situacija, kai higieninį įklotą reikia keisti dažniau nei kas 2 valandas. Jei tenka keltis naktį vien tam, kad pasikeistumėte priemonę, tai taip pat gali reikšti, kad kraujavimas viršija įprastą ribą.

    Dar vienas signalas, kai vienu metu prireikia ir tampono, ir įkloto, nes kitaip nepavyksta suvaldyti kraujavimo. Jei mėnesinės tęsiasi ilgiau nei 8 dienas, tai laikoma užsitęsusiu kraujavimu, kurį verta aptarti su gydytoju, ypač jei tai kartojasi kelis ciklus iš eilės.

    Dėmesio verta ir kraujo krešulių dydis. Jei krešuliai yra didesni nei maždaug 2 centimetrai, o kartu pasireiškia silpnumas, dusulys, galvos svaigimas ar ryškus nuovargis, tai gali būti susiję su didesniu kraujo netekimu ir didėjančia mažakraujystės rizika.

    Gausias ar skausmingas mėnesines gali lemti įvairios priežastys, įskaitant hormonų disbalansą, gimdos miomas, endometriozę, adenomiozę, polipus ar kraujo krešėjimo sutrikimus. Kartais situaciją pakeičia ir kontracepcijos priemonės, pogimdyminis laikotarpis ar artėjanti perimenopauzė, todėl svarbiausia vertinti pokytį, o ne vien tik tai, kaip buvo anksčiau.

    „Jei pastebite bent kelis iš šių požymių, tai signalas pasitarti su gydytoju. Tai nebūtinai yra organizmo ypatumas, kartais taip pasireiškia būklės, kurias galima sėkmingai gydyti“, – sako gydytojai, pabrėždami ankstyvos diagnostikos svarbą.

    Dažniausi mitai apie mėnesines

    Viena dažniausių klaidų yra įsitikinimas, kad stiprus skausmas per mėnesines yra norma visoms. Nedidelis maudimas ar tempimas gali pasitaikyti, tačiau skausmas, dėl kurio tenka praleisti darbą ar mokslus, arba nuolat vartoti daug nuskausminamųjų, yra priežastis išsitirti.

    Kitas mitas, kad ciklas visada turi būti identiškas. Ciklą gali paveikti stresas, miego trūkumas, reikšmingi svorio pokyčiai, intensyvus sportas, amžius ar hormoniniai svyravimai, tačiau staigūs pokyčiai, ypač kartu su labai gausiu kraujavimu, neturėtų būti ignoruojami.

    Taip pat klaidinga manyti, kad kuo daugiau kraujo per mėnesines, tuo geriau, nes esą organizmas taip „apsivalo“. Iš tiesų mėnesinės yra gimdos gleivinės pasišalinimas, o per didelis kraujavimas gali didinti geležies stokos ir mažakraujystės riziką, todėl svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautą ir simptomų dinamiką.

    Kada kreiptis pagalbos skubiai?

    Jei kraujavimas yra toks gausus, kad per valandą prisipildo kelios priemonės, jaučiate alpimą, stiprų silpnumą, šaltą prakaitą, krenta kraujospūdis ar atsiranda stiprus, neįprastas skausmas, reikėtų nedelsti ir kreiptis skubios pagalbos. Tokiais atvejais svarbu greitai įvertinti būklę ir užkirsti kelią komplikacijoms.

  • Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos dieną skauda labiausiai: kaip kalbėti apie nevaisingumą nežeidžiant ir nedalijant patarimų

    Motinos diena daugeliui asocijuojasi su dėkingumu ir švente, tačiau daliai žmonių ji tampa itin skausmingu priminimu apie nevaisingumą. Reklamose ir socialiniuose tinkluose vyraujančios žinutės apie motinystę gali sustiprinti vienišumo jausmą ir išryškinti tai, ko pora vis dar neturi.

    40-metė Malvina pasakoja, kad gegužė jai sunkiausia, nes aplinkoje nuolat girdimi klausimai apie vaikus ir padrąsinimai, kurie nepadeda. Ji jaučiasi įsprausta į lūkesčius, nors realybėje tenka gyventi tarp vilčių, tyrimų ir nusivylimų.

    „Būti ne mama Motinos dieną dar sunkiau, tarsi tą dieną būčiau nevaisinga dar labiau“, – sakė Malvina.

    Nevaisingumo priežasčių gali būti daug ir jos ne visada greitai nustatomos. Moterims dažniau minimi ovuliacijos sutrikimai, endometriozė, policistinių kiaušidžių sindromas, kiaušintakių nepraeinamumas, taip pat sumažėjusi kiaušidžių rezervų būklė ar priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas.

    Problema gali slypėti ir skydliaukės veikloje, autoimuniniuose susirgimuose ar po persirgtų uždegimų, o daliai porų priežastys siejamos su vyro vaisingumu. Kartais, net ir atlikus išsamią diagnostiką, aiškios priežasties nustatyti nepavyksta, todėl situacija emociškai alina dar labiau.

    Pasaulio sveikatos organizacija nevaisingumą apibrėžia kaip ligą, kai nėštumas nepasiekiamas po 12 mėnesių reguliarių nesaugių lytinių santykių. PSO vertinimu, nevaisingumą per gyvenimą patiria maždaug 1 iš 6 žmonių, todėl tai nėra reta išimtis, nors viešai apie tai vis dar kalbama nedrąsiai.

    Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dažnai akcentuojama tendencija, kad tėvystė planuojama vis vėlesniame amžiuje, o tai mažina natūralaus pastojimo tikimybę. Riziką didina ir gyvenimo būdo veiksniai, tokie kaip rūkymas, nutukimas, lėtinis stresas, miego stoka, taip pat kai kurios lėtinės ligos.

    Gydytojai pabrėžia, kad būtent dėl amžiaus faktoriaus delsti su diagnostika ne visada saugu, ypač jei yra nereguliarus ciklas, įtariama endometriozė, buvusios dubens uždegiminės ligos ar ankstesni persileidimai. Praktikoje svarbu vertinti ir vyro sveikatą, nes poros vaisingumas yra abiejų partnerių klausimas.

    „Nevaisingumas yra medicininė problema, o diagnostikos atidėliojimas gali turėti realų poveikį gydymo galimybėms“, – sakė gydytoja Anna Wajda.

    Ne mažiau svarbus ir psichologinis krūvis: vizitų grafikai, laukimas, procedūrų nesėkmės bei nuolatinis nežinomumas gali keisti kasdienį gyvenimą ir santykius. Tokiais laikotarpiais šeimos šventės, krikštynos ar Motinos diena neretai tampa emociškai sudėtingomis ribinėmis situacijomis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad aplinkinių reakcijos dažnai, nors ir iš gerų ketinimų, skaudina. Tokios frazės kaip pasistenkite mažiau galvoti, jums dar yra laiko ar tikrai pavyks gali stiprinti kaltės jausmą ir kurti įspūdį, kad žmogaus patirtis nuvertinama.

    Užuot dalijus patarimus, kurie primena moralą ar spaudimą, labiau padeda paprastas, neutralus rūpestis. Klausimai kaip kaip tu jautiesi arba kuo galiu padėti palieka žmogui teisę nuspręsti, kiek jis nori pasakoti, ir sumažina riziką netyčia įžeisti.

    Motinos diena gali būti proga ne tik švęsti, bet ir prisiminti, kad dalis žmonių tą dieną išgyvena tyliai ir sunkiai. Didesnis jautrumas, mažiau smalsavimo ir daugiau pagarbos riboms padeda kurti aplinką, kurioje apie nevaisingumą nereikia kalbėti vienumoje.

  • Tai ne virškinimas ir ne nugara: 5 ginekologiniai simptomai, kurių moterys neturi ignoruoti

    Tai ne virškinimas ir ne nugara: 5 ginekologiniai simptomai, kurių moterys neturi ignoruoti

    Pilvo pūtimas dažnai siejamas su mityba ar virškinimu, tačiau užsitęsęs, pasikartojantis ar staiga atsiradęs pūtimas gali turėti ir ginekologinių priežasčių. Ypač svarbu suklusti, jei kartu atsiranda greitas sotumo jausmas net suvalgius nedaug.

    Gydytojai pabrėžia, kad tokie simptomai kartais lydi kiaušidžių cistas, endometriozę ar retesniais atvejais onkologines ligas, įskaitant kiaušidžių vėžį. Kiaušidžių vėžiui būdinga tai, kad ankstyvi požymiai gali būti neryškūs ir priminti kasdienius negalavimus.

    Apatinės pilvo dalies skausmas yra dažnas, bet jo pobūdis labai svarbus. Stiprus, nuolatinis ar didėjantis skausmas, nesusijęs su mėnesinėmis, gali rodyti uždegiminius procesus, endometriozę, gimdos miomas ar kiaušidžių problemas.

    Jei skausmas pasireiškia lytinių santykių metu arba jį lydi karščiavimas, pykinimas, bendras silpnumas, delsti nereikėtų. Tokie požymiai gali būti susiję ir su ūmiomis būklėmis, kai reikalingas skubus ištyrimas.

    Kraujavimas ir ciklo pokyčiai

    Bet koks kraujavimas ar tepliojimas ne menstruacijų metu turėtų būti įvertintas gydytojo. Priežasčių spektras platus: nuo hormonų svyravimų ir infekcijų iki gimdos kaklelio ar gimdos gleivinės pakitimų.

    Ypatingo dėmesio reikalauja tepliojimas po lytinių santykių ir kraujavimas po menopauzės. Tokiose situacijose rekomenduojama neatidėlioti ir kuo greičiau atlikti ginekologinę apžiūrą bei papildomus tyrimus.

    Nereguliarios mėnesinės, itin gausios menstruacijos arba ilgai neatsirandančios mėnesinės taip pat yra signalas, kurio nereikėtų ignoruoti. Tai gali būti susiję su policistinių kiaušidžių sindromu, skydliaukės sutrikimais ar kitomis būklėmis, kurias svarbu diagnozuoti laiku.

    Išskyros ir infekcijų rizika

    Pasikeitusi išskyrų spalva, kvapas ar konsistencija dažnai rodo infekciją. Dažniausios priežastys yra bakterinės ar grybelinės infekcijos, taip pat lytiškai plintančios infekcijos, kurios neretai sukelia niežėjimą, deginimą ir diskomfortą.

    Nors dalis infekcijų gydomos gana paprastai, negydomos jos gali sukelti komplikacijų, įskaitant dubens uždegiminę ligą, lėtinį skausmą ar vaisingumo problemas. Dėl to savarankiškas gydymas, neatlikus tyrimų, ne visada yra saugus pasirinkimas.

    Kodėl svarbu reaguoti greitai

    Reikšminga tai, kad nėra visuotinai taikomos patikimos patikros programos kiaušidžių vėžiui nustatyti, todėl dėmesys simptomams ir savalaikės konsultacijos tampa itin svarbios. Pasaulyje kasmet nustatoma daugiau nei 1 000 000 ginekologinių vėžio atvejų, o Lenkijoje apie 12 000 moterų per metus išgirsta ginekologinės onkologinės ligos diagnozę.

    Šie požymiai ne visada reiškia onkologinę ligą, tačiau jie gali būti ir endometriozės signalas. Medicinos literatūroje pabrėžiama, kad endometriozė dažnai siejama su dubens skausmu ir vaisingumo problemomis, o daliai pacienčių simptomai tęsiasi metų metus, kol nustatoma tiksli diagnozė.

    „Jei simptomai trunka ilgiau nei kelias dienas, kartojasi arba akivaizdžiai stiprėja, geriausia nelaukti ir kreiptis į ginekologą“, – pabrėžia gydytojai.

    Reguliarūs profilaktiniai vizitai, dėmesys kūno siunčiamiems signalams ir greita reakcija į naujus ar neįprastus simptomus didina tikimybę laiku nustatyti priežastį. Kuo anksčiau atliekami tyrimai, tuo daugiau gydymo galimybių ir mažesnė komplikacijų rizika.