Nauja tarptautinė apklausa rodo, kad Jungtinės Karalystės moterys Europoje išsiskiria didesniu pykčio lygiu: daugiau nei penktadalis respondenčių nurodė dažnai jaučiančios įniršį. Tyrimas taip pat fiksuoja emocinės ir fizinės savijautos prastėjimą, ypač vyresniame amžiuje.
Duomenys pateikiami „Hologic“ Globaliame moterų sveikatos indekse, kuris apima moterų savijautą, galimybes gauti pagalbą ir gyvenimo kokybę. Apklausos rezultatai Jungtinę Karalystę pagal moterų sveikatos rodiklius nustumė žemyn, o kitų Europos valstybių rezultatai, tarp jų Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos, buvo gerokai aukštesni.
Indeksas išryškina bendrą tendenciją: daug moterų nurodo gyvenančios su nuolatiniu nerimu ir liūdesiu, o pykčio jausmas tampa dar vienu ryškiu emocinės įtampos ženklu. Tyrimo suvestinė rodo, kad nerimą patiria 42 proc. moterų, liūdesį – 28 proc., o vyresnės nei 60 metų moterys buvo vienintelė grupė, kurios emociniai rodikliai, lyginant su 2020 metais, blogėjo labiausiai.
Kas kelia didžiausią frustraciją?
Tyrimo interpretacijose dažniausiai kartojasi viena priežastis: paslaugų prieinamumas ir ilgas laukimas sveikatos sistemoje. Jungtinėje Karalystėje daugeliui specializuotų paslaugų tenka laukti ilgai, o reali pagalba neretai priklauso nuo gyvenamosios vietos ir vietinių paslaugų pajėgumo.
Prie nusivylimo prisideda ir tai, kad dalis moterų sveikatos būklių, pavyzdžiui, lėtiniai dubens skausmai, endometriozė ar menopauzės simptomai, istorijoje dažnai buvo nuvertinami, o diagnozė vėluodavo. Pastaraisiais metais ši problema viešojoje erdvėje vis dažniau apibūdinama kaip sisteminis šališkumas moterų sveikatos atžvilgiu.
Ne tik emocijos, bet ir skausmas
Apklausos duomenys rodo, kad daliai moterų emocinė įtampa eina greta kasdienio fizinio skausmo. Maždaug trečdalis respondenčių nurodė kasdien jaučiančios fizinį skausmą, o beveik kas ketvirta teigė, kad sveikatos problemos trukdo įprastai veiklai ir darbingumui.
Šis fonas paaiškina, kodėl pykčio rodiklis gali būti susijęs ne vien su psichologiniais veiksniais, bet ir su ilgalaikiu skausmu, neaiškiais simptomais bei sunkiai pasiekiamomis konsultacijomis. Kai pagalba atidedama, didėja ir rizika, kad moterys praranda pasitikėjimą sistema, o sprendimų ieško socialiniuose tinkluose ar bendruomenėse, kur šalia palaikymo gali plisti ir klaidinanti informacija.
Ko tikisi pačios moterys?
Indekso rengėjai ir su tyrimu susiję ekspertai akcentuoja, kad moterų siunčiama žinutė yra gana aiški: reikia ankstesnės diagnostikos, greitesnio patekimo pas specialistus ir nuoseklesnio lėtinių būklių gydymo. Taip pat pabrėžiama inovacijų svarba, tačiau kartu primenama, kad technologijos nepakeis bazinio paslaugų prieinamumo.
„Moterų atsakymai aiškiai rodo toliau prastėjančią sveikatą ir gerovę daugelyje sričių“, – sakė „Hologic“ atstovas Timas Simpsonas.
„Papildomi Jungtinės Karalystės tyrimai rodo, kad daug moterų susiduria su gydymo vėlavimu ir praranda pasitikėjimą sistema“, – pridūrė jis.
Tyrėjų išvada – sprendimams reikia ilgalaikio politinio ir institucinio įsipareigojimo: geresnio finansavimo, aiškesnių pacientų kelių ir vienodesnių paslaugų standartų skirtinguose regionuose. Kitu atveju emocinės savijautos prastėjimas ir su juo siejamas pyktis gali išlikti ne pavienis reiškinys, o tęstinė visuomenės sveikatos problema.
Leave a Reply