Tag: Endometriumo vėžys

  • Menopauzė gali užmaskuoti onkologinių ligų simptomus: gydytoja įvardijo signalus

    Menopauzės laikotarpiu atsirandantys negalavimai kartais gali „uždengti“ onkologinių ligų požymius, todėl moterys delsia kreiptis į gydytoją. Ginekologė akušerė dr. Anna Knafel pabrėžia, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje sutampa ir natūralūs hormonų pokyčiai, ir didesnis sergamumas kai kuriais piktybiniais navikais.

    Kaip ji aiškino „Interia Zdrowie“, klinikinėje praktikoje vis dažniau matomas reiškinys, kai vėžio simptomai palaikomi „normaliomis“ menopauzės bėdomis – karščio bangomis, nuovargiu, virškinimo sutrikimais ar nuotaikų kaita. Tačiau ankstyvas naviko nustatymas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę.

    Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugelio vėžio formų klinikiniai simptomai išryškėja tik navikui augant ar plintant į aplinkinius audinius. Dėl to tai, kad nieko „skauda“ ar nejaučiama, nėra priežastis atsisakyti reguliarių profilaktinių patikrų.

    Menopauzės metu ypač svarbu neignoruoti naujų, anksčiau nebūdingų ir nuolat pasikartojančių simptomų. Jei gydymas, skirtas menopauzės sukeliamiems negalavimams, nepadeda arba atsiranda kraujavimas, neįprastos išskyros, staigūs virškinimo pokyčiai – tai signalai, kuriuos verta įvertinti kuo greičiau.

    Kada simptomai gali klaidinti?

    Kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžį, gydytoja pabrėžė, kad jam pasireiškus simptomams juos lengva supainioti su urogenitaliniu menopauzės sindromu. Estrogenų sumažėjimas gali sukelti makšties gleivinės plonėjimą, sausumą, deginimą ir skausmą lytinių santykių metu.

    Vis dėlto panašūs pojūčiai, ypač jei juos lydi kontaktinis tepliojimas po lytinių santykių ar neįprastos išskyros, gali būti susiję ir su onkologiniais pakitimais. Pasak gydytojos, atrofiniai simptomai gali palengvėti taikant vietinę estrogenų terapiją, o navikiniai pakitimai į simptominį gydymą paprastai nereaguoja – todėl būtina diagnostika, pavyzdžiui, citologinis tyrimas ar kolposkopija.

    Kita dažnai minima rizika – kiaušidžių vėžys, vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl besimptomės pradžios ir nespecifinių, su kitomis būklėmis lengvai supainiojamų požymių. Simptomai neretai išryškėja vėlesnėse stadijose.

    Nuolatiniai pilvo simptomai ir kraujavimas – ne „tiesiog menopauzė“

    Prie dažnesnių pavojaus signalų, kuriuos gydytoja įvardijo kalbėdama apie kiaušidžių vėžį, priskiriami užsitęsęs pilvo pūtimas, didėjanti pilvo apimtis, sumažėjęs apetitas, greitas sotumo jausmas suvalgius nedaug, lėtinis nuovargis ir nepaaiškinami svorio pokyčiai.

    Skirtumas nuo epizodinių virškinimo sutrikimų ar energijos svyravimų, pasak specialistės, dažnai yra tas, kad onkologiniai simptomai būna nauji organizmui, užsitęsę ir kartojasi kone kasdien.

    Dar vienas, anot gydytojos, dažnai nuvertinamas ženklas – nenormalus kraujavimas iš lytinių takų, kuris gali būti susijęs su endometriumo (gimdos kūno) vėžiu. Perimenopauzės metu menstruacijos tampa nereguliarios, todėl budrumas neretai sumažėja.

    Gydytoja pabrėžia aiškią ribą: bet koks kraujavimas ar tepliojimas po menopauzės – tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo paskutinių natūralių mėnesinių – turi būti vertinamas kaip simptomas, reikalaujantis ištyrimo. Tokiais atvejais gali būti reikalinga echoskopija ir histopatologinis patvirtinimas.

    Žarnynas, krūtys ir limfmazgiai: kur slypi painiava

    Specialistė atkreipė dėmesį, kad simptomų „persidengimas“ svarbus ne vien ginekologijoje. Pavyzdžiui, estrogenų sumažėjimas gali sulėtinti žarnyno peristaltiką ir sukelti vidurių užkietėjimą, todėl ankstyvi storosios žarnos vėžio požymiai ne visada iškart kelia įtarimų.

    Vis dėlto storosios žarnos vėžys gali pasireikšti ne tik tuštinimosi ritmo pokyčiais, bet ir slaptesniu kraujavimu, kuris ilgainiui sukelia geležies stokos mažakraujystę. Nuolatinis silpnumas ir mieguistumas kartais priskiriami nemigai ar karščio bangoms, nors priežastis gali būti kita – todėl kraujas išmatose, staigūs tuštinimosi pokyčiai ar nepaaiškinamas svorio kritimas yra argumentai neatidėlioti ištyrimo.

    Krūtų srityje menopauzė taip pat gali sukelti daugiau neapibrėžtumo: hormonų svyravimai prieš galutinį mėnesinių išnykimą gali lemti jautrumą, skausmingumą ar tinimą, o liaukinis audinys palaipsniui keičiasi riebaliniu. Gydytoja primena, kad menopauziniai pokyčiai dažniau būna simetriški, o įtartini onkologiniai požymiai gali būti vienas kietas, neskausmingas guzelis, krūties asimetrija, spenelio ar odos įtraukimas, kraujingos išskyros.

    Dar viena sritis, kur, pasak gydytojos, lengva suklysti – naktinis prakaitavimas ir karščio bangos, laikomos tipišku menopauzės požymiu. Tačiau itin gausūs naktiniai prakaitai gali būti ir vadinamųjų „B simptomų“ dalis limfomų atveju, ypač jei kartu pasireiškia subfebrili temperatūra, odos niežulys, neplanuotas svorio kritimas ar neskausmingai padidėję limfmazgiai.

    Gydytoja taip pat primena apie didesnį budrumą toms moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties, kiaušidžių, storosios žarnos ar kitų vėžio formų, galinčių būti susijusių su paveldimu polinkiu – tokiu atveju verta aptarti individualią riziką su gydytoju.

    Pasak specialistės, profilaktinių patikrų tikslas – užčiuopti ligą tada, kai simptomų dar nėra arba jie menki. Todėl, kilus abejonių dėl savijautos, saugiau išsitirti ir gauti aiškų atsakymą, nei ilgai laukti tikintis, kad „praeis savaime“.

  • Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Tyrimas perspėja: svarbu ne tik svoris, bet ir kada priaugate – vėžio rizika gali keistis

    Naujas Švedijos mokslininkų darbas primena seniai žinomą faktą: antsvoris ir nutukimas siejami su didesne daugelio vėžio rūšių rizika. Tačiau šįkart akcentuojama kita detalė – svarbi ne vien kūno masė, bet ir amžius, kada svoris pradeda augti.

    Tyrėjai analizavo daugiau nei 630 000 žmonių sveikatos duomenis, kuriuose buvo keli svorio matavimai nuo 17 iki 60 metų. Šie rodikliai buvo sugretinti su vėžio atvejais, kad būtų galima įvertinti skirtingas svorio kitimo trajektorijas per gyvenimą.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad daug ankstesnių darbų rėmėsi vienu matavimu, dažniausiai vidutinio ar vyresnio amžiaus. Šį kartą pasirinktas požiūris leidžia matyti, ar rizika susijusi su pradiniu svoriu jauname amžiuje, ar su vėlesniu priaugimu, ir ar svarbus pokyčių greitis.

    Kada priaugtas svoris siejamas su didesne rizika

    Duomenys parodė, kad spartus svorio augimas bet kuriuo gyvenimo etapu buvo susijęs su didesne kelių vėžio formų rizika. Vyrams ryškiausiai išsiskyrė kepenų vėžio ir stemplės adenokarcinomos sąsajos, moterims – endometriumo vėžio, o abiem lytims – inkstų ląstelių karcinomos ir hipofizės navikų.

    Vyrams stipresnės sąsajos nustatytos tuomet, kai svoris augo iki 45 metų. Tyrėjai svarsto, kad reikšmės gali turėti lėtinis uždegimas, atsparumas insulinui ir gastroezofaginio refliukso liga, kuri siejama su stemplės pažeidimais.

    Moterims didesnė rizika labiau siejosi su svorio augimu po 30 metų. Kaip galimą paaiškinimą autoriai mini hormoninių pokyčių laikotarpį, kuris daliai moterų sutampa su kūno masės didėjimu ir metaboliniais pokyčiais.

    Jauno amžiaus svoris ir ilgalaikės pasekmės

    Kai kurių vėžio rūšių, įskaitant kasos vėžį, rizika labiausiai siejosi su svoriu 17 metų amžiuje, o ne su vėlesniais pokyčiais. Tai rodo, kad ankstyvos su kūno mase susijusios būklės gali turėti ilgalaikį biologinį pėdsaką.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo bendrą tendenciją: kuo anksčiau žmogui išsivysto nutukimas, tuo didesnė vėžio rizika vėlesniame amžiuje. Toks ryšys dera su platesniu moksliniu kontekstu, siejančiu ilgalaikį perteklinį riebalinį audinį su hormonų pusiausvyros pokyčiais, uždegiminiais procesais ir metaboliniais sutrikimais.

    Ką svarbu žinoti interpretuojant rezultatus

    Šis darbas yra stebimasis, todėl jis neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio. Be to, tyrėjai neturėjo visų detalių, kurios galėtų daryti įtaką rezultatams, pavyzdžiui, išsamios informacijos apie mitybą, fizinį aktyvumą ar kitus gyvenimo būdo veiksnius.

    Vis dėlto tyrimas papildo vis gausėjančius duomenis, kad vėžio prevencijoje svarbus gyvenimo eigos požiūris: ne tik siekti sveikesnio svorio, bet ir kuo anksčiau sustabdyti spartų svorio augimą. Autoriai teigia, kad ateityje prevencinės priemonės gali būti tikslinamos pagal amžių ir lytį, atsižvelgiant į skirtingas rizikos kreives.

    Tyrimo rezultatai pristatyti Europos nutukimo kongrese, o pats darbas paskelbtas kaip išankstinė publikacija ir dar nėra recenzuotas. Tai reiškia, kad išvados gali kisti po vertinimo, tačiau pateikta analizė jau dabar kelia svarbių klausimų sveikatos politikai ir asmeninei prevencijai.