Menopauzės laikotarpiu atsirandantys negalavimai kartais gali „uždengti“ onkologinių ligų požymius, todėl moterys delsia kreiptis į gydytoją. Ginekologė akušerė dr. Anna Knafel pabrėžia, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje sutampa ir natūralūs hormonų pokyčiai, ir didesnis sergamumas kai kuriais piktybiniais navikais.
Kaip ji aiškino „Interia Zdrowie“, klinikinėje praktikoje vis dažniau matomas reiškinys, kai vėžio simptomai palaikomi „normaliomis“ menopauzės bėdomis – karščio bangomis, nuovargiu, virškinimo sutrikimais ar nuotaikų kaita. Tačiau ankstyvas naviko nustatymas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių gydymo sėkmę.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad daugelio vėžio formų klinikiniai simptomai išryškėja tik navikui augant ar plintant į aplinkinius audinius. Dėl to tai, kad nieko „skauda“ ar nejaučiama, nėra priežastis atsisakyti reguliarių profilaktinių patikrų.
Menopauzės metu ypač svarbu neignoruoti naujų, anksčiau nebūdingų ir nuolat pasikartojančių simptomų. Jei gydymas, skirtas menopauzės sukeliamiems negalavimams, nepadeda arba atsiranda kraujavimas, neįprastos išskyros, staigūs virškinimo pokyčiai – tai signalai, kuriuos verta įvertinti kuo greičiau.
Kada simptomai gali klaidinti?
Kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžį, gydytoja pabrėžė, kad jam pasireiškus simptomams juos lengva supainioti su urogenitaliniu menopauzės sindromu. Estrogenų sumažėjimas gali sukelti makšties gleivinės plonėjimą, sausumą, deginimą ir skausmą lytinių santykių metu.
Vis dėlto panašūs pojūčiai, ypač jei juos lydi kontaktinis tepliojimas po lytinių santykių ar neįprastos išskyros, gali būti susiję ir su onkologiniais pakitimais. Pasak gydytojos, atrofiniai simptomai gali palengvėti taikant vietinę estrogenų terapiją, o navikiniai pakitimai į simptominį gydymą paprastai nereaguoja – todėl būtina diagnostika, pavyzdžiui, citologinis tyrimas ar kolposkopija.
Kita dažnai minima rizika – kiaušidžių vėžys, vadinamas „tyliuoju žudiku“ dėl besimptomės pradžios ir nespecifinių, su kitomis būklėmis lengvai supainiojamų požymių. Simptomai neretai išryškėja vėlesnėse stadijose.
Nuolatiniai pilvo simptomai ir kraujavimas – ne „tiesiog menopauzė“
Prie dažnesnių pavojaus signalų, kuriuos gydytoja įvardijo kalbėdama apie kiaušidžių vėžį, priskiriami užsitęsęs pilvo pūtimas, didėjanti pilvo apimtis, sumažėjęs apetitas, greitas sotumo jausmas suvalgius nedaug, lėtinis nuovargis ir nepaaiškinami svorio pokyčiai.
Skirtumas nuo epizodinių virškinimo sutrikimų ar energijos svyravimų, pasak specialistės, dažnai yra tas, kad onkologiniai simptomai būna nauji organizmui, užsitęsę ir kartojasi kone kasdien.
Dar vienas, anot gydytojos, dažnai nuvertinamas ženklas – nenormalus kraujavimas iš lytinių takų, kuris gali būti susijęs su endometriumo (gimdos kūno) vėžiu. Perimenopauzės metu menstruacijos tampa nereguliarios, todėl budrumas neretai sumažėja.
Gydytoja pabrėžia aiškią ribą: bet koks kraujavimas ar tepliojimas po menopauzės – tai yra praėjus dvylikai mėnesių nuo paskutinių natūralių mėnesinių – turi būti vertinamas kaip simptomas, reikalaujantis ištyrimo. Tokiais atvejais gali būti reikalinga echoskopija ir histopatologinis patvirtinimas.
Žarnynas, krūtys ir limfmazgiai: kur slypi painiava
Specialistė atkreipė dėmesį, kad simptomų „persidengimas“ svarbus ne vien ginekologijoje. Pavyzdžiui, estrogenų sumažėjimas gali sulėtinti žarnyno peristaltiką ir sukelti vidurių užkietėjimą, todėl ankstyvi storosios žarnos vėžio požymiai ne visada iškart kelia įtarimų.
Vis dėlto storosios žarnos vėžys gali pasireikšti ne tik tuštinimosi ritmo pokyčiais, bet ir slaptesniu kraujavimu, kuris ilgainiui sukelia geležies stokos mažakraujystę. Nuolatinis silpnumas ir mieguistumas kartais priskiriami nemigai ar karščio bangoms, nors priežastis gali būti kita – todėl kraujas išmatose, staigūs tuštinimosi pokyčiai ar nepaaiškinamas svorio kritimas yra argumentai neatidėlioti ištyrimo.
Krūtų srityje menopauzė taip pat gali sukelti daugiau neapibrėžtumo: hormonų svyravimai prieš galutinį mėnesinių išnykimą gali lemti jautrumą, skausmingumą ar tinimą, o liaukinis audinys palaipsniui keičiasi riebaliniu. Gydytoja primena, kad menopauziniai pokyčiai dažniau būna simetriški, o įtartini onkologiniai požymiai gali būti vienas kietas, neskausmingas guzelis, krūties asimetrija, spenelio ar odos įtraukimas, kraujingos išskyros.
Dar viena sritis, kur, pasak gydytojos, lengva suklysti – naktinis prakaitavimas ir karščio bangos, laikomos tipišku menopauzės požymiu. Tačiau itin gausūs naktiniai prakaitai gali būti ir vadinamųjų „B simptomų“ dalis limfomų atveju, ypač jei kartu pasireiškia subfebrili temperatūra, odos niežulys, neplanuotas svorio kritimas ar neskausmingai padidėję limfmazgiai.
Gydytoja taip pat primena apie didesnį budrumą toms moterims, kurių šeimoje yra buvę krūties, kiaušidžių, storosios žarnos ar kitų vėžio formų, galinčių būti susijusių su paveldimu polinkiu – tokiu atveju verta aptarti individualią riziką su gydytoju.
Pasak specialistės, profilaktinių patikrų tikslas – užčiuopti ligą tada, kai simptomų dar nėra arba jie menki. Todėl, kilus abejonių dėl savijautos, saugiau išsitirti ir gauti aiškų atsakymą, nei ilgai laukti tikintis, kad „praeis savaime“.
Leave a Reply