Tag: Energetikos infrastruktūra

  • Ukrainoje – elektros tiekimo atjungimai: ką reiškia žodis „відключення світла“

    Ukrainietiška frazė „відключення світла“ reiškia elektros tiekimo atjungimą arba laikinas elektros tiekimo pertraukas.

    Pateiktoje medžiagoje nėra pačios naujienos apie atjungimų laiką, priežastis ar geografiją – matomas tik svetainės prisijungimo ir autorinių teisių tekstas.

    Dėl to neįmanoma patikimai nurodyti, kur ir kada planuojami ar vyksta elektros išjungimai, taip pat kokie vartotojai būtų paveikti.

    Jei turite pilną straipsnio tekstą (ar bent jau pastraipas apie atjungimų grafiką), galima parengti informatyvią publikaciją su aiškia praktine nauda skaitytojams.

  • Ukrainos atstatymas kainuos šimtus mlrd. dolerių: Lenkija nori vietos prie stalo

    Ukrainos atstatymas gali kainuoti šimtus milijardų JAV dolerių, o Lenkijos verslas siekia kuo anksčiau įsitraukti į būsimus projektus. Didžiausios galimybės įvardijamos energetikos, žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, taip pat mažoms ir vidutinėms įmonėms.

    Apie tai skelbiama po Varšuvoje vykusios „Rebuild Ukraine“ konferencijos, kurioje Ukrainos ekonomikos ir aplinkos ministras Oleksandras Krawčenka teigė, kad viešasis sektorius vienas tokio masto darbų nepatemps. Todėl, jo teigimu, būtinas privataus kapitalo įsitraukimas.

    Ministras pabrėžė, kad Ukrainai tai gali tapti didžiausiu investiciniu projektu nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Pasak jo, jau dabar matomas investuotojų pasirengimas įgyvendinti projektus, kurių bendra vertė siekia beveik 100 mlrd. dolerių.

    Lenkijos pusė taip pat signalizuoja norą aktyviai dalyvauti šiame procese: anot Varšuvoje kalbėjusio valstybės sekretoriaus Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijoje Jaceko Karnowskio, dvišalį bendradarbiavimą remia dešimtys skirtingų instrumentų, įskaitant ir ES paramos mechanizmus.

    Sektoriai, kuriuose Lenkija mato šansus

    Diskusijose akcentuota, kad Ukrainos rinka ypač patraukli Lenkijos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Kaip viena priežasčių įvardyta tai, kad mažiau prisotintoje rinkoje konkurencija gali būti mažesnė nei Vakarų Europoje, o paklausa – didelė.

    Perspektyviausi sektoriai, kuriuos mini verslo atstovai, – žemės ūkis, maisto pramonė ir energetika. Taip pat pabrėžta Ukrainos verslo specialistų, dirbančių Lenkijoje, reikšmė – jie gali tapti svarbiais partneriais įmonėms, svarstančioms apie plėtrą į Ukrainą.

    Energetikoje konkretūs planai jau skamba viešai: konferencijoje minėta, kad Lenkijos bendrovė „E-HUB Energy“ deklaravo norą prisidėti prie Ukrainos energetikos infrastruktūros plėtros. Taip pat užsiminta apie vykstančias Lenkijos ir Ukrainos derybas kuro sektoriuje.

    Kas trukdo investicijoms: siena, biurokratija ir viešieji pirkimai

    Nors galimybės vertinamos kaip didelės, verslo atstovai įvardija ir konkrečias kliūtis. Tarp jų – neišspręstos problemos pasienyje, administraciniai barjerai bei ribotas priėjimas prie Ukrainos viešųjų pirkimų.

    Lenkijos ir Ukrainos prekybos rūmų atstovas Jacekas Piechota atkreipė dėmesį, kad Ukraina naudoja viešųjų pirkimų sistemą „Prozorro“, tačiau Lenkijos įmonėms nepalanku tai, jog projekto dokumentacija turi būti parengta ukrainiečių kalba.

    Jo teigimu, investicinį klimatą lemia ne tik naujų investuotojų pritraukimas, bet ir dėmesys toms įmonėms, kurios jau dirba Ukrainoje. Būtent jos, anot jo, gali tapti geriausiais rinkos „ambasadoriais“ – arba atvirkščiai, atbaidyti kitus, jei susidurs su per didele rizika ir sunkumais.

    Siūlymas: institucija, kuri koordinuotų Ukrainos atstatymą

    Verslo bendruomenė kelia ir koordinavimo klausimą. Business Centre Club vadovas Jacekas Goliszewskis paragino sukurti instituciją, kuri koordinuotų veiksmus, susijusius su Ukrainos atstatymu, kad šalys turėtų aiškesnius „instrumentus“ dalyvauti procese.

    Kaip viena idėjų paminėta speciali Europos Sąjungos agentūra, kuri būtų atsakinga už pokario Ukrainos atstatymo koordinavimą, o jos būstinė galėtų būti, pavyzdžiui, Liubline ar Žešuve. Tokia struktūra, iniciatorių teigimu, galėtų padėti verslui lengviau orientuotis projektuose ir sumažinti dalį administracinių kliūčių.

  • Smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai: ką skelbia vietos žiniasklaida

    Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie smūgius šalies energetikos infrastruktūrai.

    Pateiktoje ištraukoje nėra detalių, kur ir kada smūgiai įvyko, kokie objektai buvo apgadinti ar ar yra nukentėjusiųjų.

    Originali medžiaga, panašu, yra techninio pobūdžio portalo puslapio fragmentas su registracijos ir prisijungimo pranešimais bei autorių teisių įspėjimu.

    Dėl to, remiantis vien šiuo tekstu, neįmanoma patikimai atkurti įvykio aplinkybių ar pateikti patikrintų faktų apie atakas prieš energetikos infrastruktūrą.

    Jei būtų pateikta pilna publikacija (su data, vietove, šaltiniais ir oficialiomis institucijų reakcijomis), būtų galima tiksliau įvardyti situaciją ir jos galimas pasekmes gyventojams, įskaitant elektros tiekimo sutrikimus.

  • Ukrainoje skelbiami elektros tiekimo atjungimų grafikai

    Ukrainoje gyventojams primenami ir skelbiami elektros tiekimo atjungimų grafikai.

    Pateiktoje originalioje medžiagoje nėra pačių grafikų ar paaiškinimų – matomas tik prisijungimo ir registracijos langas bei prašymas patvirtinti el. paštą.

    Taip pat pateikiami standartiniai teisiniai pranešimai apie turinio citavimo taisykles ir autorines teises.

    Dėl to iš turimos informacijos neįmanoma tiksliai nurodyti, kuriuose regionuose, kada ir kokia apimtimi planuojami elektros atjungimai.

    Norint parengti išsamesnę publikaciją, reikalingas pilnas straipsnio tekstas arba viešai paskelbti oficialūs atjungimų grafikų duomenys.

  • Masinis Rusijos smūgis Ukrainos energetikai: Kyjive – avariniai elektros atjungimai ir vandens sutrikimai

    Ukrainos energetikos infrastruktūra nuo nakties patiria vieną didžiausių Rusijos atakų, o padėtis elektros sistemoje blogėja, praneša valstybinė bendrovė „Ukrenerho“.

    Pasak įmonės, vien per pastarąją parą energetikos objektai buvo sąmoningai atakuoti daugiau kaip 20 kartų, panaudojant itin daug smogiamųjų priemonių. Dėl to fiksuojami dideli infrastruktūros pažeidimai įvairiuose regionuose, taip pat ir Kyjive.

    „Ukrenerho“ nurodo, kad po smūgių daugelyje vietovių tenka taikyti avarinius elektros atjungimus. Tai reiškia, kad elektra atjungiama skubiai, kai sistema nebegali stabiliai veikti po patirtų pažeidimų.

    Apie sutrikimus sostinėje praneša ir Kyjivo valdžia: po atakų buvo apgadintas regioninis energetikos mazgas, o tai turėjo tiesioginę įtaką ne tik elektros tiekimui, bet ir kitoms paslaugoms mieste.

    Kyjive sutriko vandens tiekimas ir viešasis transportas

    Kyjivo meras Vitalijus Klyčko teigė, kad dėl smūgių apgadintas svarbus energetikos mazgas. Jo teigimu, dėl to mieste fiksuojami vandens tiekimo sutrikimai.

    Taip pat nurodoma, kad sutriko ir viešojo transporto darbas – dalis miesto infrastruktūros tiesiogiai priklauso nuo stabilaus elektros tiekimo.

    Pažeidimai fiksuoti devyniuose Ukrainos regionuose

    Ukrainos premjeras Serhijus Koreckis anksčiau antradienį pareiškė, kad po naktinių atakų reikšmingi sugriovimai nustatyti elektros energiją gaminančiuose objektuose devyniuose šalies regionuose.

    Pasak jo, tarp taikinių buvo didelės elektrinės Dnipropetrovsko, Vinicos ir Charkivo srityse. Be to, atakuotos ir svarbios pastotės, įskaitant esančias vakarinėje Ukrainos dalyje.

    Ukrainos institucijos pabrėžia, kad tokie smūgiai ne tik sukelia momentinius elektros tiekimo trikdžius, bet ir komplikuoja sistemos atstatymą, nes pažeidžiami pagrindiniai perdavimo ir skirstymo mazgai.

  • Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Iš Rusijos okupuoto Oleshkų miesto pietų Ukrainoje į Baltarusiją šeštadienį atvyko evakuoti gyventojai. Perkėlimas vyko tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva buvo sutarę dėl lokalios humanitarinės paliaubų pertraukos, skirtos civiliams išgabenti.

    Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į Baltarusiją nusileidusiu lėktuvu atskraidinti žmonės. Pasak jo, dalis evakuotųjų keliavo kartu su augintiniais, o operaciją lydėjo Ukrainos delegacija.

    „Netrukus grįšime namo. Kol kas esame Baltarusijos Respublikos teritorijoje kartu su savo žmonėmis ir net jų mylimais augintiniais“, – rašė Dmytro Lubinecas.

    Apie skrydžių pabaigą pranešė ir Ukrainos politikas Davydas Arachamija, teigęs, kad paskutinis, ketvirtasis, orlaivis nusileido Gomelyje. Jo teigimu, per kelias valandas evakuoti Ukrainos piliečiai turėjo grįžti į Ukrainos teritoriją.

    Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Oleshkų gyventojai, pareiškę norą išvykti, buvo nuskraidinti į Gomelį. Skelbta, kad žmonės buvo atvežti autobusais ir įlaipinti į lėktuvą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Skelbta, kad ši lokali paliaubų pertrauka turėjo galioti iki sekmadienio vakaro. Tokios ribotos humanitarinės pauzės dažniausiai siejamos su bandymais sukurti saugesnes sąlygas civilių evakuacijai, tačiau jų trukmė ir apimtis paprastai būna griežtai ribojama.

    JAV pirmoji ponia Melania Trump buvo pristatyta kaip tarpininkė, prisidėjusi prie susitarimo. Ji penktadienį teigė, kad konvojus buvo parengtas evakuoti daugiau kaip 750 žmonių, o operacijoje turėjo dalyvauti dešimtys medikų ir greitosios pagalbos ekipažai.

    Smūgiai energetikai: be elektros liko šimtai tūkstančių

    Ši žinia pasirodė fone, kai Ukraina skaičiuoja naujų Rusijos smūgių padarinius. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po naktinių atakų be elektros liko apie 280 000 namų ūkių skirtinguose regionuose.

    Pasak V. Zelenskio, apie 200 000 namų ūkių elektros tiekimas nutrūko Dnipro mieste ir platesniame regione, dar daugiau nei 80 000 namų ūkių problemos fiksuotos Kyjivo srityje. Jis pridūrė, kad remonto brigados dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti tiekimą.

    Ukrainos vadovas teigė, kad smūgių metu taikiniu tapo ir Kyjive esanti kombinuoto šilumos ir elektros gamybos elektrinė, taip pat keturios elektros pastotės Dnipro regione. Energetikos infrastruktūra Ukrainoje išlieka vienu pagrindinių atakų taikinių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Tuo pat metu evakuacijos operacijos, vykdomos net ir trumpų paliaubų metu, laikomos vienomis sudėtingiausių, nes reikalauja koordinacijos, saugių koridorių ir aiškių garantijų civiliams. Ukrainos institucijos ragina gyventojus sekti oficialią informaciją ir vengti nepatikrintų pranešimų, ypač karo zonoje.

  • Vietnamas netikėtai skyrė paramą Ukrainai: prieš žiemą – solidi suma humanitarinei pagalbai

    Vietnamas netikėtai skyrė paramą Ukrainai: prieš žiemą – solidi suma humanitarinei pagalbai

    Vietnamas paskelbė skiriantis naują humanitarinės pagalbos paketą Ukrainai, artėjant žiemai ir tęsiantis Rusijos smūgiams į energetikos infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, padėkojęs Vietnamo valdžiai ir visuomenei už sprendimą.

    Paramos vertė siekia apie 460 000 eurų, perskaičiavus iš 500 000 JAV dolerių pagal naujausią plačiai taikomą valiutų kursą. Pasak A. Sybihos, tai yra reikšmingas geros valios, atjautos ir solidarumo ženklas, ypač svarbus prieš šaltąjį sezoną.

    Pagalba prieš kritinį sezoną

    Ukrainos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais ne kartą pabrėžė, kad energetikos infrastruktūra išlieka vienu pagrindinių Rusijos taikinių. Tokie smūgiai, ypač rudenį ir žiemą, tiesiogiai didina riziką gyventojams likti be elektros, šildymo ir vandens.

    Humanitarinė parama šiame kontekste turi praktišką reikšmę: ji gali būti skiriama būtiniausioms priemonėms, pagalbai pažeidžiamoms grupėms ir kritinių paslaugų užtikrinimui. A. Sybiha pažymėjo, kad Vietnamo sprendimas įgauna papildomos svarbos būtent dėl sezoniškumo.

    Ne pirmas Vietnamo žingsnis

    Vietnamas jau buvo prisidėjęs prie pagalbos Ukrainai ir anksčiau, dar 2022 metais. Tuomet, pasak Ukrainos pusės, panašios vertės parama buvo nukreipta per tarptautinius humanitarinius kanalus, įskaitant Jungtinių Tautų mechanizmus ir pagalbą per Raudonąjį Kryžių.

    Ukrainos diplomatijos vadovas išreiškė lūkestį, kad šis žingsnis padės stiprinti dvišalius santykius ir didinti praktinį bendradarbiavimą. Jo teigimu, tai rodo, kad net geografiškai nutolusios valstybės gali imtis apčiuopiamų veiksmų reaguodamos į humanitarinius poreikius.

    Pastaraisiais metais Ukrainos partneriai vis dažniau akcentuoja, kad be karinės paramos itin svarbios ir investicijos į civilinę atsparą, energetikos atstatymą bei pagalbą gyventojams. Todėl net ir santykinai nedideli, bet tiksliniai paketai, ypač prieš žiemą, gali tapti reikšminga grandimi bendrame paramos tinkle.

  • „Skeleton Technologies“ peržengė 1 mlrd. eurų vertę: „Siemens“ investicija atveria kelią plėtrai JAV

    „Skeleton Technologies“ peržengė 1 mlrd. eurų vertę: „Siemens“ investicija atveria kelią plėtrai JAV

    Estijoje įkurta energijos kaupimo technologijų bendrovė „Skeleton Technologies“ pranešė pritraukusi strateginę „Siemens“ investiciją, po kurios įmonės vertė viršijo 1 milijardo eurų ribą. Partnerystė siejama su augančia didžiųjų debesijos tiekėjų paklausa sprendimams, kurie stabilizuoja energijos tiekimą DI duomenų centrams.

    Bendrovė skelbia, kad naujas finansavimas pirmiausia bus nukreiptas į gamybos pajėgumų plėtrą JAV ir mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą Silicio slėnyje. Tikslas yra priartėti prie stambiausių klientų ir greičiau komercializuoti sprendimus, skirtus didelio tankio skaičiavimams.

    DI duomenų centrai keičia elektros poreikį

    Pastaraisiais metais didžiausiu iššūkiu tampa ne tik serverių kiekis, bet ir tai, kaip jie vartoja elektrą. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad pasaulinis duomenų centrų elektros suvartojimas iki 2030 metų gali beveik padvigubėti, o DI darbo krūvius aptarnaujančių centrų poreikiai gali augti dar sparčiau.

    DI skaičiavimams naudojami GPU klasteriai apkrovą keičia milisekundėmis, todėl tinkle atsiranda staigūs šuoliai, pikai ir harmonikos. Tokios svyravimų bangos didina nuostolius, apsunkina įrangos apsaugą ir gali mažinti realų skaičiavimo našumą, jei energijos tiekimo grandinė nespėja reaguoti.

    Superkondensatoriai kaip atsakas į apkrovos šuolius

    „Skeleton Technologies“ teigia, kad jų didelės galios sistemos padeda suvaldyti greitus apkrovos pokyčius arčiau pačios įrangos, sumažina harmonikas ir stabilizuoja maitinimą. Įmonė nurodo, kad toks sprendimas gali lemti iki 40 proc. energijos sutaupymą ir dviženklį GPU našumo pagerėjimą, priklausomai nuo infrastruktūros architektūros.

    Technologijos pagrindas yra bendrovės kuriama „Curved Graphene“ medžiaga, skirta itin greitam energijos atidavimui, efektyvumui ir ilgaamžiškumui. Įmonė pabrėžia, kad vien elementų nepakanka, todėl superkondensatoriai jungiami su galios elektronika ir valdymo sistemomis, leidžiančiomis valdyti sparčiai kintančius DI klasterių poreikius.

    „DI plečiasi greičiau nei jį palaikanti energijos infrastruktūra. Ribojantis veiksnys dažnai yra ne tai, kiek GPU galite nusipirkti, o kiek skaičiavimo galite išspausti iš kiekvieno GPU ir kiekvieno turimo megavato“, – sakė „Skeleton Technologies“ vadovas Taavi Madiberkas.

    „Mūsų sistemos pašalina energijos svyravimus kaip apribojimą, leidžia greičiau gauti daugiau skaičiavimo galios ir kartu suteikia iki 40 proc. energijos taupymą bei dviženklį GPU našumo pagerėjimą. Ši devynių skaitmenų investicija, kuriai vadovauja „Siemens“, suteikia pramoninį mastą plėsti gamybą JAV ir sukurti pilną vertės grandinę nuo elementų iki sistemų“, – teigė jis.

    Ką reiškia „Siemens“ partnerystė

    „Siemens“ ir „Skeleton Technologies“ bendradarbiauja ne pirmus metus, o naujas etapas orientuotas į DI duomenų centrų infrastruktūrą JAV rinkoje. „Siemens Digital Industries“ anksčiau prisidėjo projektuojant ir automatizuojant „Skeleton Technologies“ gamyklą Leipcige, kuri tapo svarbia įmonės gamybos plėtros dalimi.

    Dabar bendrovės planuoja jungti „Siemens“ patirtį pramoninėje elektros infrastruktūroje su „Skeleton Technologies“ greito atsako energijos sistemomis. Akcentuojama kryptis nuo elektros tinklo iki serverių spintų, kad duomenų centrai galėtų stabiliau veikti, geriau išnaudoti galią ir mažinti energijos nuostolius.

    „Skeleton Technologies“ taip pat skelbia planuojanti reikšmingas investicijas veiklos mastelio didinimui ir moksliniams tyrimams JAV, įskaitant vietinės elementų gamybos kūrimą. Tai leistų suformuoti integruotą vertės grandinę JAV ir sumažinti tiekimo bei diegimo rizikas klientams, kurie sparčiai plečia DI infrastruktūrą.

    „„Skeleton Technologies“ portfelis puikiai papildo „Siemens“ visapusišką duomenų centrų pasiūlą. Mūsų bendras inovacijų planas leis pasiūlyti etaloninius sprendimus naujos kartos duomenų centrų infrastruktūrai, pasitelkiant stiprų gamybos tinklą Europoje ir JAV“, – sakė „Siemens“ atstovas Markus Grabmeier.

  • Zelenskis siūlo sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms: sąlyga Maskvai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina būtų pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, jei Rusija liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Pasak jo, bet koks deeskalacijos žingsnis privalo būti abipusis ir paremtas realiomis garantijomis.

    „Ukraina bus pasirengusi sustabdyti smūgius Rusijos perdirbimo gamykloms, jei Rusija nustos atakuoti mūsų energetikos infrastruktūrą. Deeskalacija turi būti abipusė ir su tikromis garantijomis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Šis pareiškimas nuskambėjo tęsiantis intensyviems Rusijos smūgiams prieš Ukrainos miestus ir energetikos objektus. Zelenskio teigimu, Zaporižioje po atakos žuvo 23 žmonės, tarp jų keturi vaikai, o paieškos ir gelbėjimo darbai ten baigėsi tik ryte.

    Pasak prezidento, smūgiai tęsėsi ir kituose regionuose: Charkive buvo apgadinta medicinos įstaiga, naktį atakuota civilinė infrastruktūra, gyvenamieji namai ir energetikos objektai. Taip pat pranešta apie smūgį į penkiaaukštį gyvenamąjį namą Slovjanske, kur viena laiptinė buvo visiškai sugriauta, o po griuvėsiais galėjo likti žmonių.

    Zelenskis nurodė, kad vien per šią savaitę Rusija panaudojo apie 1 450 valdomų aviacinių bombų, 75 įvairių tipų raketas ir daugiau nei 1 640 smogiamųjų dronų. Jo teigimu, maždaug 60 proc. dronų buvo reaktyviniai, o tai rodo Rusijos pastangas didinti atakų greitį ir apsunkinti oro gynybos darbą.

    Ukrainai siūlant abipusį smūgių prieš energetiką mažinimą, tema išlieka jautri ir tarptautiniu mastu. Zelenskis pranešė sekmadienį planuojantis telefoninius pokalbius su Europos lyderiais, su kuriais, anot jo, beveik kasdien derinami sprendimai dėl papildomų gynybos paramos paketų.

    „Tikroji karo Europoje priežastis yra Rusija ir tik ji. Jau šiandien galima realiai sustabdyti atakas prieš energetiką, tačiau Putinas to daryti nenori“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Tekste taip pat minima, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai. Tokie smūgiai Rusijai yra skausmingi, nes gali riboti kuro gamybą ir logistiką, o kartu veikia ir karo finansavimo galimybes.

  • Trumpas skelbia energetinį paliaubų susitarimą: Zelenskis sako, kad Kyjivui tai buvo netikėta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusija ir Ukraina sutiko nedelsiant stabdyti smūgius į energetikos infrastruktūrą. Apie tai jis paskelbė socialiniame tinkle „Truth Social“, tačiau detalių, kaip ir kada įsigaliotų toks susitarimas, nenurodė.

    Trumpas savo įraše teigė, jog abi pusės pritarė vadinamajam energetiniam ugnies nutraukimui. Tai reikštų įsipareigojimą nesiimti atakų prieš elektrines, skirstomuosius tinklus, naftos perdirbimo gamyklas ir kitą kritinę energetikos infrastruktūrą, kuri karo metu ne kartą tapo taikiniu.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad toks pranešimas Kyjivui buvo netikėtas, tačiau Ukraina būtų pasirengusi sutikti su paliaubomis, jei jos iš tiesų suderintos ir būtų aiškūs jų parametrai. Jo teigimu, esminė sąlyga yra simetriškumas ir realus Rusijos įsipareigojimas nebetęsti smūgių prieš Ukrainos energetiką.

    „Man tai buvo naujiena. Jei rusai sutinka su energetiniu paliaubų režimu, Ukraina taip pat sutiks. Tik pasakykite, kada jis prasideda“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Pastaraisiais mėnesiais energetikos infrastruktūra tapo viena jautriausių karo ašių: Ukraina atakavo Rusijos naftos perdirbimo objektus, o Rusija tęsė smūgius prieš Ukrainos elektrines ir tinklus. Tokie smūgiai daro tiesioginę įtaką civilių gyvenimui, pramonės pajėgumams ir kariuomenės logistikai, todėl bet koks ribotas susitarimas dėl energetikos dažnai vertinamas kaip tarpinis žingsnis prieš platesnes paliaubas.

    Pasak anksčiau viešai skelbtų Ukrainos pozicijų, Kyjivas yra signalizavęs, kad galėtų riboti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą, jeigu Maskva liautųsi atakuoti Ukrainos energetikos objektus. Zelenskis taip pat yra nurodęs ketinantis šiuos klausimus aptarti su Europos lyderiais platesniame gynybos ir saugumo kontekste.

    Kol kas neaišku, ar Trumpas kalba apie formalų abiejų pusių patvirtintą mechanizmą, ar apie politinį pareiškimą, kuriam dar trūktų įgyvendinimo detalių. Tokių susitarimų praktikoje kritinis elementas yra patikimas stebėjimas, aiški pradžios data ir apibrėžta, kas laikoma energetikos infrastruktūros taikiniais.