CP v2

Tag: Energetikos infrastruktūra

  • „Dalkia Polska“ rokiruotė vadovybėje: nuo spalio – nauji prezidentai šilumos ūkiui ir energetikai

    Nuo spalio 1 dienos „Dalkia Polska“ grupės įmonėse įsigalios vadovų pasikeitimai. Pramonės segmentui vadovaus Konradas Borowskis, kuris taps „Dalkia Polska Industry“ ir „Dalkia Polska Industry Services“ prezidentu.

    Tuo pat metu šilumos ūkio ir paslaugų bendrovėms vadovaus Krzysztofas Szalińskis. Jis taps „Dalkia Polska Energia“ ir „Dalkia Polska Energia Serwis“ prezidentu, prie grupės prisijungęs naujai.

    Kas keičiasi grupės įmonėse?

    „Dalkia Polska Industry“ ir „Dalkia Polska Industry Services“ daugiausia dirba su pramonės klientais: organizuoja elektros energijos ir techninių terpių tiekimą, taip pat valdo energetikos infrastruktūrą gamyklose bei kituose objektuose.

    Šilumos ūkio kryptis grupėje apima centralizuotos šilumos gamybą ir tiekimą regionuose, taip pat įrenginių ir tinklų eksploataciją bei priežiūrą. Ši veikla glaudžiai susijusi su šilumos tinklų patikimumu, modernizacija ir sąnaudų kontrole.

    Borowskis pereina į pramonę

    Konradas Borowskis su „Dalkia Polska“ grupe siejamas nuo 2021 metais, iki šiol dirbo šilumos ūkio segmente. Nuo spalio jis perima atsakomybę už pramonės kryptį, kur svarbiausia yra energetinių paslaugų portfelis, klientų poreikių analizė ir sprendimų diegimas gamybos aplinkoje.

    Šias pareigas jis perima iš Jaceko Chodkowskio, kuris dabar yra „Dalkia Polska“ grupės prezidentas ir generalinis direktorius.

    „Pramonės įmonės turi stiprias kompetencijas energetinėje pramonės objektų priežiūroje. Noriu šį potencialą panaudoti tobulinant pasiūlą ir geriau atliepiant klientų poreikius“, – sakė Konradas Borowskis.

    Szalińskis stiprina šilumos ūkio kryptį

    Krzysztofas Szalińskis turi daugiau nei 25 metų patirtį šilumos ūkio sektoriuje. Nuo 2000 metais jis dirbo Gliwicių šilumos energetikos įmonėje, o nuo 2021 metais ėjo prezidento pareigas.

    „Dalkia Polska“ grupėje jis bus atsakingas už šilumos ūkio įmonių strateginių planų įgyvendinimą ir svarbiausių projektų priežiūrą. Tokios pareigos paprastai apima investicijų programų valdymą, efektyvumo didinimą bei pasirengimą reguliavimo ir rinkos pokyčiams.

    „Šiandien šilumos ūkio sektorius išgyvena svarbius pokyčius. Savo patirtį valdant šilumos tiekimo sistemą noriu panaudoti bendram darbui su abiejų įmonių komandomis“, – sakė Krzysztofas Szalińskis.

    Vadovų rokiruotė vyksta tuo metu, kai Lenkijos ir visos Europos šilumos ūkio ir energetikos įmonės vis dažniau orientuojasi į efektyvesnę infrastruktūros priežiūrą, investicijas į modernizaciją ir ilgalaikį sąnaudų mažinimą. Dėl to vadovų patirtis valdant tinklus, projektus ir pramonės klientų aptarnavimą tampa viena svarbiausių konkurencinių dedamųjų.

  • Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Vokietija skiria 249 mln. eurų Ukrainos energetikos fondui: kiek dar trūksta iki žiemos

    Nauja parama prieš šildymo sezoną

    Vokietija per plėtros banką KfW į Ukrainos Energetikos paramos fondą įnešė daugiau kaip 249 mln. eurų įnašą. Šios lėšos skirtos stiprinti šalies energetikos infrastruktūrą artėjant žiemos ir šildymo sezonui, kai tinklų patikimumas tampa kritiškas.

    Tai didžiausias vienkartinis įnašas į fondą nuo jo veiklos pradžios. Po šio sprendimo bendra Vokietijos parama per šį mechanizmą perkopė 641 mln. eurų.

    Kur keliauja pinigai ir įranga

    Fondo lėšomis jau yra sudaryta sutarčių už daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų, o įrangos pristatymai, viešai skelbiamais duomenimis, viršijo 776 mln. eurų. Mechanizmas daugiausia finansuoja kritinę įrangą, atsargines dalis ir kurą energetikos įmonėms įvairiuose Ukrainos regionuose.

    Fondas koordinuojamas kartu su Europos Komisija ir Ukrainos Energetikos ministerija, siekiant greitai nukreipti paramą ten, kur jos labiausiai reikia. Vokietijos įnašo dalis numatyta ir strateginių įrangos atsargų mechanizmui, kad po atakų būtų galima nedelsiant pradėti avarinius remonto darbus.

    Kiek dar trūksta ir kokios rizikos

    Parama skiriama tuo metu, kai prieš šildymo sezoną išlieka atakų prieš energetikos objektus grėsmė, o tinklams reikia greitai atkurti pažeistus pajėgumus. Birželį Ukrainos ir Europos pareigūnai buvo įvardiję 650 mln. eurų skubų finansavimo poreikį prioritetiniams darbams.

    Įvertinus naujausią Vokietijos įsipareigojimą, iki šio tikslo, kaip skelbiama, dar lieka 194 mln. eurų finansavimo spraga. Praktikoje tai reiškia, kad daliai prioritetinių pirkimų ar remonto darbų gali prireikti papildomų donorų sprendimų, kad jie būtų įgyvendinti laiku.

    „Ukraina ir toliau patiria intensyvias Rusijos atakas prieš žmones ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė Vokietijos ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche.

    „Energetikos tiekimas išlieka viena šio karo fronto linijų, todėl remiame Ukrainą saugant ir atkuriant energetikos infrastruktūrą bei raginame tarptautinius partnerius didinti pastangas“, – pridūrė ji.

  • Po audros šokas neslūgsta: Nausėda reikalauja greičio, kabeliavimo ir daugiau generatorių

    Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį sukvietė pasitarimą dėl rugpjūčio 22 dieną Lietuvą nusiaubusios audros padarinių, elektros tiekimo atkūrimo ir priemonių, kurios didintų energetikos infrastruktūros atsparumą. Šalies vadovas pabrėžė, kad tai tapo rimtu išbandymu tiek tinklams, tiek institucijų pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Prezidento teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad praėjus beveik dviem savaitėms po stichijos dalis gyventojų vis dar buvo be elektros. Pasak jo, tokia situacija parodė, jog kritinėms avarijoms valdyti būtina ne tik techninė, bet ir organizacinė parengtis.

    „Žmonėms, kurie taip ilgai gyvena be elektros, situacija yra kritinė. Matome dedamas pastangas, tačiau toks elektros tiekimo atkūrimo tempas netenkina“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

    Pasitarime akcentuota, kad būtina įvertinti ne vien tinklų atsparumą, bet ir krizės valdymo grandinę: klientų informavimą, gedimų šalinimo organizavimą, brigadų sutelkimą bei įrangos prieinamumą. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad audra išryškino ir bendradarbiavimo spragas tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir ESO.

    Vienu iš esminių ilgalaikių sprendimų įvardytas spartesnis prioritetinių elektros oro linijų kabeliavimas, nes būtent oro linijos dažniausiai nukenčia nuo lūžtančių medžių, šakų ir stipraus vėjo. Pasak prezidento, dabartinės apimtys, jo vertinimu, nėra pakankamos, jei siekiama, kad panašaus masto sutrikimai ateityje būtų pašalinami per kelias paras.

    Didelė pasitarimo dalis skirta rezervinėms priemonėms, kurios leistų išlaikyti būtiniausias paslaugas net ir nutrūkus tiekimui. Prezidentas ragino reikšmingai stiprinti generatorių pajėgumus savivaldybėse, strateginėse įstaigose bei pačioje ESO, taip pat sudaryti realesnes galimybes generatoriais apsirūpinti gyventojams, ypač atokesnėse vietovėse.

    Taip pat iškeltas specialistų pajėgumų ir rezervo klausimas, kad ekstremaliose situacijose būtų įmanoma greičiau pasitelkti papildomas brigadas. Prezidentas pažymėjo, jog prireikus turėtų būti numatytos aiškios procedūros, kaip operatyviai įtraukti privačių įmonių pajėgas, savivaldybių darbuotojus ar kaimyninių valstybių specialistus.

    Pasitarime aptarta ir prevencija: efektyvesnė proskynų bei želdinių priežiūra šalia elektros linijų, kad audrų metu būtų mažiau mechaninių pažeidimų. Prezidento teigimu, būtinas glaudesnis ESO ir savivaldybių darbas šalinant kliūtis, derinant teritorijų priežiūrą ir organizuojant pagalbą gyventojams.

    Galiausiai prezidentas pabrėžė, kad po krizės svarbu įvertinti ir sisteminius ESO veiklos bei valdymo aspektus, įskaitant finansinių išteklių paskirstymą tinklo atsparumui didinti. Jis taip pat pasiūlė, užbaigus elektros tiekimo atkūrimą ir kompensacijų išmokėjimą, pavesti Valstybės kontrolei įvertinti kompensacijų tvarkos teisinį reguliavimą ir jo taikymą, siekiant užtikrinti gyventojų pasitikėjimą procesu.

  • Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė papildomus 125 000 eurų Ukrainos energetikos paramos fondui, o bendras šalies indėlis jau viršija 2 700 000 eurų. Ši parama skiriama tuo metu, kai Ukrainos energetikos sistema ir toliau patiria nuolatinius karo smūgius, ypač taikantis į gamybos ir perdavimo infrastruktūrą.

    Europos institucijų vertinimu, maždaug 70 proc. Ukrainos iki karo turėtų elektros gamybos pajėgumų buvo sunaikinta arba tapo nepasiekiami. Artėjant dar vienam šaltajam sezonui, energetikos įmonėms ypač svarbus greitas įrangos ir medžiagų tiekimas, kad būtų galima operatyviai šalinti gedimus po atakų.

    Ukrainos energetikos paramos fondas laikomas pagrindiniu tarptautinės pagalbos kanalu energetikos sektoriui. Fondo lėšomis finansuojami būtini pirkimai, padedantys atkurti pažeistus objektus, palaikyti kritines paslaugas ir mažinti riziką, kad atskirose teritorijose sutriks elektros ar šilumos tiekimas.

    Birželio mėnesį Ukrainos energetikos ministerija kartu su Europos Komisija ir Energetikos bendrijos sekretoriatu paragino mobilizuoti dar 650 000 000 eurų papildomos paramos, apie tai kalbėta Ukrainos atkūrimo konferencijoje. Skelbiama, kad prioritetiniams šalies energetikos poreikiams padengti vis dar trūksta maždaug 443 800 000 eurų.

    Iki šiol per fondą pasirašyta daugiau kaip 1 000 000 000 eurų vertės tiekimo ir viešųjų pirkimų sutarčių. Iš jų daugiau nei 770 000 000 eurų vertės parama jau pristatyta Ukrainos energetikos įmonėms 23 regionuose, siekiant užtikrinti sistemos atsparumą ir pasirengimą galimiems naujiems smūgiams.

  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.

  • Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija su Pasaulio banku stumia beveik 1 mlrd. eurų dujų plėtrą: kas bus tiesiama ir kur

    Serbija kartu su Pasaulio banku artina beveik 1 mlrd. eurų vertės dujų infrastruktūros plėtros programą. Apie tai pranešta po kalnakasybos ir energetikos ministrės Dubravkos Đedović Handanović susitikimo su Pasaulio banko delegacija.

    Pirmasis etapas numato naujo gamtinių dujų vamzdyno statybas, kuris sujungtų Nišą ir Veliką Planą. Pietų Serbijos miestuose jau pradėtos viešos konsultacijos dėl pradinės projekto fazės, o derybos dėl finansavimo sąlygų turėtų įsibėgėti mėnesio viduryje.

    Daugiaetapė plėtra ir saugyklos

    Programa suplanuota kaip kelių etapų iniciatyva: be naujo vamzdyno, numatyta rengti techninę dokumentaciją tolesniems tinklo plėtros darbams. Taip pat planuojami esamų dujų saugyklų modernizavimo sprendimai ir naujų saugyklų infrastruktūros parengimas.

    Vienas iš įvardytų papildomų maršrutų yra vamzdyno kryptis nuo Mokrino iki Belgrado, kuri turėtų sustiprinti tiekimo patikimumą sostinės regione. Tokie projektai paprastai siejami su keliais tikslais vienu metu: didesniu tinklo pralaidumu, atsparumu sutrikimams ir galimybe lanksčiau išnaudoti tarptautinius tiekimo šaltinius.

    Reformos, jungtys ir žvilgsnis į vandenilį

    Serbijos valdžia pabrėžia, kad paraleliai vyksta dujų sektoriaus pertvarkos, susijusios su atskyrimu ir reguliavimo pokyčiais. Pasak ministrės, po naujojo Dujų įstatymo priėmimo įsteigta Dujų infrastruktūros bendrovė, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, kai tuo metu Srbijagas toliau atsako už tiekimą gyventojams ir pramonei.

    „Atskyrimas ir reformos dujų sektoriuje yra beveik baigtos: priimtas naujasis Dujų įstatymas, įsteigta Dujų infrastruktūros įmonė nacionalinei infrastruktūrai valdyti, o Transportgas Serbia sertifikuota kaip nepriklausomas gamtinių dujų perdavimo operatorius, tuo metu Srbijagas išlieka atsakinga už tiekimą gyventojams ir pramonei“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Jos teigimu, naujai tiesiami vamzdynai turėtų padėti geriau išnaudoti dabartines ir būsimas dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Rumunija. Kartu techniniai tyrimai turėtų įvertinti, ar vietinis dujų tinklas ateityje galėtų būti pritaikytas vandenilio transportavimui, nes Europoje vis daugiau dėmesio skiriama infrastruktūros suderinamumui su mažiau taršiomis dujomis.

    Pasaulio banko atstovai, kaip skelbiama, išreiškė pasirengimą padėti užbaigti likusius projekto klausimus iki galutinių derybų dėl finansavimo. Tolimesnė projekto eiga priklausys nuo finansavimo struktūros, techninių sprendinių suderinimo ir viešųjų procedūrų, kurios tokio masto infrastruktūros projektuose lemia ir realų darbų grafiką.

  • Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius: pradedamos konsultacijos dėl vamzdyno Latvijoje

    Latvijoje pradedamas pirmasis visuomenės įtraukimo etapas, susijęs su Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriumi – tarptautiniu projektu, kuris turėtų sujungti Suomiją, Baltijos šalis, Lenkiją ir Vokietiją. Vietos gyventojai, žemės savininkai ir savivaldybės kviečiami teikti pastabas planuojamai infrastruktūrai, kai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

    Pradinę viešąją konsultaciją inicijuoja Latvijos gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo sistemos operatorius Conexus Baltic Grid. Šis etapas skirtas surinkti pasiūlymus dėl to, ką būtina papildomai įvertinti planuojant trasą ir priimant sprendimus dėl poveikio aplinkai, saugumo bei žemės naudojimo.

    Numatoma trasa ir mastas

    Pagal pirminius planus Latvijos atkarpa galėtų siekti apie 270–280 kilometrų. Tyrimų teritorija pradžioje apima 1 773 žemės sklypus, kuriuos gali paliesti planavimo ir vertinimo darbai.

    Planuojama, kad vandenilio vamzdynas, kur įmanoma, eitų greta esamos gamtinių dujų perdavimo sistemos. Toks sprendimas dažnai pasirenkamas siekiant mažinti naujų trasų poreikį, sutrumpinti leidimų derinimo procesus ir riboti poveikį aplinkai bei žemės savininkams.

    Kada projektas galėtų pajudėti į statybas

    Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridorius vystomas kaip tarpvalstybinė energetikos jungtis, orientuota į vandenilio transportavimą pramonės ir energetikos vartotojams regione. Projekto kryptis siejama su Europos Sąjungos tikslais mažinti iškastinio kuro naudojimą, o vandenilį laikyti viena iš priemonių sunkiai dekarbonizuojamuose sektoriuose.

    Projekto parengiamieji darbai įsibėgėjo po 2024 metais atliktos pirminės galimybių analizės. Detalesnių tyrimų ir planavimo etapą numatoma užbaigti iki 2027 metų, o statybų pradžia, jei bus gauti reikalingi leidimai ir užtikrintas finansavimas, galėtų būti planuojama apie 2029 metus.

    Pagal dabartines projekto gaires infrastruktūra galėtų pradėti veikti po 2033 metų. Tai reiškia, kad artimiausiais metais lemiami bus techniniai sprendimai, poveikio aplinkai vertinimo išvados, žemės paėmimo ar servitutų klausimai ir realus rinkos poreikis vandenilio transportui.

    Ką rodo rinkos signalai Baltijos šalyse

    Lietuvoje dujų perdavimo sistemos operatorius Amber Grid yra viešinęs rinkos apklausų rezultatus, kuriais siekiama įvertinti galimą koridoriaus paklausą. Tokie tyrimai paprastai padeda atsakyti į pagrindinį klausimą: ar būsimi pramonės, energetikos ir transporto vartotojai planuoja naudoti vandenilį tokiu mastu, kad investicijos į vamzdynus būtų pagrįstos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vandenilio infrastruktūros projektų sėkmė priklausys ne tik nuo vamzdynų nutiesimo, bet ir nuo gamybos pajėgumų plėtros, kainų konkurencingumo, reguliavimo stabilumo bei aiškių taisyklių, kaip vandenilis bus sertifikuojamas ir įskaitomas į klimato tikslus.

  • Iranas Fars provincijoje aptiko naują dujų telkinį: apie 212 mlrd. kubinių metrų

    Iranas pranešė Fars provincijoje šalies pietuose aptikęs naują gamtinių dujų telkinį, kurio geologiniai ištekliai siekia apie 212 mlrd. kubinių metrų. Apie atradimą viešai informavo Irano naftos ministras Mohsenas Paknedžadas.

    Pasak ministro, įvertinus išgavimo koeficientą, iš telkinio realiai galėtų būti išgaunama apie 161 mlrd. kubinių metrų dujų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis išteklių gali likti techniškai ar ekonomiškai nepasiekiama.

    Ką reiškia šie skaičiai?

    Iranas ir iki šiol laikomas viena dujų supervalstybių: šalis turi antras pagal dydį patvirtintas gamtinių dujų atsargas pasaulyje, nusileisdama tik Rusijai. Valstybiniais vertinimais, patvirtintų atsargų apimtis siekia apie 34 trln. kubinių metrų, tai sudaro maždaug 16 proc. pasaulio atsargų.

    Prieš karinius veiksmus su JAV ir Izraeliu, prasidėjusius 2026 metų vasarį, Irano dujų gavyba, valstybinių institucijų skaičiavimu, siekė apie 650 mln. kubinių metrų per dieną. Tai prilygsta maždaug 238 mlrd. kubinių metrų per metus, jei tokį tempą pavyktų išlaikyti stabiliai.

    Karas, infrastruktūros remontas ir sankcijos

    Reuters cituotas aukšto rango Irano pareigūnas anksčiau teigė, kad per artimiausius mėnesius Iranas tikisi atkurti apie 100 mln. kubinių metrų per dieną gamybos pajėgumų. Tuo pat metu buvo nurodoma, kad smūgiai sumažino gavybą maždaug 230 mln. kubinių metrų per dieną.

    Teheranas skelbia tęsiantis karo metu apgadintos energetikos infrastruktūros remontą, tačiau perspektyvas temdo geopolitika. Planuojamos JAV sankcijos, ribotos investicijų galimybės ir technologiniai barjerai mažina tikimybę, kad net ir nauji telkiniai greitai virstų didesniu eksportu.

    Kodėl eksportą didinti sunku?

    Nors dujų ištekliai dideli, Iranui išlieka keli struktūriniai iššūkiai: ilgalaikis infrastruktūros nefinansavimas, sudėtinga prieiga prie modernių gavybos ir suskystinimo technologijų bei didelis vidaus vartojimas. Dėl to reikšmingas eksporto augimas dažnai priklauso ne vien nuo telkinių atradimų, bet ir nuo investicijų bei politinės aplinkos.

    Energetikos rinkoms tokie pranešimai paprastai signalizuoja potencialą, tačiau artimiausiu laikotarpiu lemiamas veiksnys bus tai, ar Iranas galės stabilizuoti gavybą ir pritraukti kapitalą. Be technologijų ir finansavimo net ir dideli telkiniai dažnai lieka ilgalaikės strategijos dalimi, o ne greitu papildomu srautu pasaulio rinkoms.

  • „Gaz-System“ pasirinko „Stalprofil“: 7,3 mln eurų už dujotiekio darbus, ginčas dėl vietinės vertės tęsiasi

    Lenkijos dujotiekių operatorius Gaz-System išrinko konkurso nugalėtoją dujotiekio DN500 Tworzeń–Szopienice atkarpos rekonstrukcijos statybos darbams. Naudingiausiu pripažintas „Stalprofil“ pasiūlymas – 7,3 mln eurų be mokesčių, o darbų trukmė numatyta iki 24 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.

    Užsakymas apima tik statybos rangos darbus, todėl konkurse nebuvo tokio masto tarptautinės tiekėjų konkurencijos, kokia įprasta, kai kartu perkamos ir medžiagos. Gaz-System apie sutarties pasirašymą žada informuoti atskirai, kai bus baigtos procedūros.

    Kas slypi už local content ginčo?

    Lygiagrečiai su šiuo pirkimu viešojoje erdvėje tęsiasi Gaz-System ir „Stalprofil“ ginčas dėl vadinamųjų local content, arba vietinės vertės, principų taikymo. Ši sąvoka paprastai reiškia, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose vertina ne vien mažiausią kainą, bet ir tai, kiek vertės sukuriama vietos ekonomikai: nuo mokesčių sumokėjimo iki darbo vietų ir tiekimo grandinės.

    „Stalprofil“ vadovas Henrykas Orczykowskis viešai teigia, kad deklaruojami vietinės vertės tikslai realiai neveikia, jei galutiniame vertinime vis tiek dominuoja kaina. Jo argumentas – net ir nedideli kainų skirtumai esą lemia sprendimus, kurie, įmonės požiūriu, dažniau palankūs užsienio tiekėjams.

    Gaz-System pozicija ir praktiniai apribojimai

    Gaz-System savo ruožtu pabrėžia, kad teisinis reguliavimas perkančiosioms organizacijoms skiriasi, o sektoriaus užsakovams ne visada taikomi tokie pat ribojimai, kaip viešajam sektoriui, kai kainos kriterijaus svoris turi būti apribotas. Bendrovė taip pat atkreipia dėmesį, kad rangovai neretai patys perka dalį medžiagų užsienyje, todėl vietinės vertės skaičiavimas nėra tiesmukas.

    Į šį argumentą „Stalprofil“ atsako akcentuodama rinkos realijas: Lenkijoje yra ribotos didelio skersmens vamzdžių gamybos pajėgos, todėl net ir laimėjus kontraktą vietos rangovui, dalis žaliavos gali būti įsigyjama kitose Europos šalyse. Įmonės teigimu, reikšminga dalis vertės vis tiek lieka šalies viduje, nes vietoje atliekami izoliavimo, logistikos ir montavimo darbai, o mokesčiai sumokami Lenkijoje.

    Šis atvejis atskleidžia platesnę tendenciją Europoje: strateginėje infrastruktūroje vis dažniau ieškoma balanso tarp efektyvios kainos, tiekimo saugumo ir vietos pramonės stiprinimo. Tačiau praktikoje ginčai kyla tada, kai vietinės vertės tikslai deklaruojami, bet pirkimų vertinimo metodika daliai rinkos dalyvių atrodo nepakankamai aiški arba nepakankamai įpareigojanti.

  • Rusija nori skraidinti su prastesniu kuru: Ukraina įspėja apie riziką keleiviams ir aviacijai

    Rusija nori skraidinti su prastesniu kuru: Ukraina įspėja apie riziką keleiviams ir aviacijai

    Rusijoje svarstomi siūlymai keisti civilinei aviacijai skirto reaktyvinio kuro reikalavimus, leidžiant naudoti kurą su aukštesne užšalimo temperatūra nei iki šiol. Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba teigia, kad toks žingsnis gali sumažinti sąnaudas, tačiau didinti technines rizikas skrydžių metu.

    Pagal viešai aptariamus planus, kuro užšalimo riba būtų artinama prie minus 50 laipsnių, o ne minus 60 laipsnių, kaip taikoma kai kurioms griežtesnėms specifikacijoms. Taip pat būtų svarstoma leisti daugiau priedų ir platesnį komponentų, įskaitant sintetines dalis, spektrą.

    Ukrainos pareigūnų vertinimu, problema slypi skrydžių aukštyje: lauke temperatūra neretai nukrenta žemiau minus 50 laipsnių. Tokiu atveju, kaip teigiama, kurui pradėjus kristalizuotis gali susidaryti dalelės, galinčios sutrikdyti kuro tiekimo sistemos darbą.

    „Jei kuras pradės kristalizuotis, susidariusios dalelės gali užkimšti kuro sistemą ir nutraukti tiekimą į variklį, o tai gali baigtis avarija ore“, – sakė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

    Rusijos pusė šiuos pokyčius sieja su siekiu stabilizuoti tiekimą ir padidinti gamybos apimtis, į procesą įtraukiant ir mažesnes įmones. Skelbiama, kad taip būtų tikimasi gauti iki 1 800 000 tonų papildomo aviacinio kuro per metus, pirmiausia civiliniam sektoriui.

    Kontekstas glaudžiai susijęs su pastarųjų mėnesių išpuoliais prieš energetikos infrastruktūrą ir bendresniais degalų rinkos svyravimais Rusijoje. Tiekimo sutrikimai, perdirbimo pajėgumų ribojimai ir sankcijų poveikis technologijoms bei atsarginėms dalims verčia ieškoti pigesnių sprendimų, tačiau tai, pasak kritikų, gali reikšti kompromisus kokybės ir saugos srityje.

    Ekspertų praktikoje reaktyvinio kuro kokybė vertinama pagal kelis svarbius parametrus, įskaitant užšalimo temperatūrą, švarumą ir priedų suderinamumą su orlaivių sistemomis. Staigūs specifikacijų pokyčiai paprastai reikalauja bandymų, sertifikavimo ir suderinamumo patikrų, ypač kai kalbama apie skirtingus variklių tipus ir eksploatavimo sąlygas.

    Ukrainos žvalgyba taip pat atkreipia dėmesį į ilgalaikę riziką: nauji priedai ar sunkesni komponentai gali spartinti mazgų dėvėjimąsi. Sankcijų sąlygomis tai reikštų brangesnę priežiūrą, didesnį atsarginių dalių deficitą ir papildomus iššūkius remontui, ypač jei techninės priežiūros grandinė jau dabar patiria spaudimą.

    Kol kas nėra požymių, kad nauji reikalavimai būtų galutinai patvirtinti ir įsigalioję visoje rinkoje, tačiau diskusija rodo, kokią įtampą patiria civilinės aviacijos tiekimo grandinės. Jei standartai būtų sušvelninti, keleiviams svarbiausias klausimas liktų tas pats: ar kuro kokybės kompromisai neperžengs ribos, kai taupymas tampa tiesiogine saugos rizika.