Tag: Energetikos kainos

  • Vokietijos ekonomika keičia kryptį: naujos prognozės ir tai, ką netrukus pajus Lietuvos eksportuotojai

    Vokietijos ekonomika po kelerius metus trukusios stagnacijos rodo atsargius atsigavimo ženklus. Penki svarbiausi šalies ekonomikos institutai naujausiose bendrose prognozėse padidino 2026 metų bendrojo vidaus produkto augimo lūkestį nuo 0,6 iki 1,3 proc.

    Panašią kryptį rodo ir verslo apklausos. Ifo instituto verslo klimato indeksas ūgtelėjo iki 89,9 punkto, o lūkesčių subindeksas pakilo iki 90,4 punkto, signalizuodamas, kad nuotaikos įmonėse po truputį gerėja.

    Kas Vokietijoje tempia augimą?

    Ekonomikos institutai pabrėžia, kad atsigavimas kol kas remiasi gana siaura baze. Didesnį impulsą suteikia viešosios išlaidos, investicijos ir vartojimo atsitiesimas, tačiau pramonė vis dar susiduria su struktūriniais iššūkiais.

    Vienas svarbiausių spaudimo veiksnių išlieka energijos kainos ir jų įtaka gamybos savikainai. Institutos taip pat įspėja, kad augimo tempas vėlesniais metais gali išlikti nepastovus, o ilgalaikės prognozės išlieka santūrios.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    Lietuvai Vokietijos ekonomikos pulsas yra ypač reikšmingas dėl glaudžių prekybinių ryšių: Vokietija išlieka viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių. Kai Vokietijos pramonė ir vartojimas atgauna pagreitį, dažniausiai greitai išauga ir tarpinio vartojimo prekių bei komponentų paklausa iš tiekėjų regione.

    Verslui tai gali reikšti didesnį užsakymų srautą, ypač pramonės kooperacijos grandinėse, kur Lietuvos įmonės tiekia detales, pusgaminius ar paslaugas. Kitaip tariant, net ir nuosaikus atsigavimas už Nemuno dažnai virsta apčiuopiamu efektu Lietuvos eksportuotojams.

    Kartu rizikos neišnyksta: jei energijos kainų spaudimas ir struktūrinės problemos Vokietijoje užsitęs, atsigavimas gali būti banguotas. Todėl Lietuvos įmonėms šis signalas palankus, bet planuojant gamybos ir pardavimų apimtis svarbu vertinti tiek augimo galimybes, tiek galimus svyravimus.

  • Le Pen startavo su pažadu prancūzams būti pirmiems: štai kas laukia dėl būsto ir sąskaitų

    Le Pen startavo su pažadu prancūzams būti pirmiems: štai kas laukia dėl būsto ir sąskaitų

    Marine Le Pen savaitgalį šiaurės Prancūzijoje, Hénin-Beaumont mieste, pasakė pirmąją didžiąją kalbą, kuria pradėjo kampanijos etapą prieš 2027 metų prezidento rinkimus. Politikė akcentavo dvi temas, kurios šiuo metu ypač jautrios daugeliui rinkėjų: būsto prieinamumą ir pragyvenimo kainų šuolį.

    Savo kalboje ji kartojo nacionalinio prioriteto principą ir teigė, kad prancūzai turi būti „pirmi savo šalyje“, nepriklausomai nuo odos spalvos, religijos ar kilmės. Šį principą ji siejo su socialinio būsto sistema ir pažadėjo keisti jo skirstymo taisykles.

    Nacionalinis prioritetas ir socialinis būstas

    Le Pen teigimu, nacionalinis prioritetas būtų taikomas būstui, ypač socialiniam, kur eilės daugelyje regionų tęsiasi metų metus. Tokia kryptis iš karto kelia klausimų dėl suderinamumo su Prancūzijos konstituciniais lygybės principais ir Europos Sąjungos teise, nes diskriminacija pagal pilietybę ar kilmę socialinėse paslaugose paprastai vertinama itin griežtai.

    Prancūzijos būsto krizę pastaraisiais metais aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, brangus finansavimas ir išaugusios statybų sąnaudos. Didžiuosiuose miestuose ir jų priemiesčiuose juntamas nuomos rinkos įkaitimas, o socialinio būsto laukiančiųjų skaičiai dideli ne tik Paryžiaus regione.

    Pažadai dėl kainų ir mokesčių

    Politikė daug dėmesio skyrė pragyvenimo kaštams ir kritikavo mokesčių naštą, klausdama, kodėl didėjant mokesčiams viešųjų paslaugų kokybė, anot jos, prastėja. Ji taip pat žadėjo mažinti pridėtinės vertės mokestį energijai ir šildymui, kad gyventojams sumažėtų sąskaitos.

    Toks pasiūlymas Prancūzijoje tradiciškai sulaukia plataus visuomenės dėmesio, nes energijos kainos ir infliacija pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių politinių temų visoje Europoje. Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad PVM mažinimas gali trumpuoju laikotarpiu sumažinti kainų spaudimą, tačiau kartu reikšmingai mažina biudžeto pajamas, todėl būtina aiškiai įvardyti kompensavimo šaltinius.

    Hénin-Beaumont fenomenas ir vietos nuotaikos

    Hénin-Beaumont jau seniai laikomas Nacionalinio susivienijimo tvirtove: miestas ir aplinkinės teritorijos patyrė deindustrializaciją, o dalis rinkėjų nusivylė tradicinėmis partijomis. Būtent tokiose vietovėse dažnai stiprėja suvereniteto, migracijos ir viešųjų paslaugų atstatymo naratyvai.

    Vietos gyventojų nuotaikos išlieka įvairios. Vieni kalbėjo apie paramą Le Pen ir jos akcentuojamai „tvarkos“ darbotvarkei, kiti priminė, kad regione yra daug žmonių, kurie nepritaria kraštutinių dešiniųjų idėjoms, tačiau ne visada tai viešai reiškia.

    Priešingą vertinimą pateikė ir antifašistinių judėjimų atstovai, tvirtinę, kad ekonominiai sunkumai, nedarbas ir postindustrinis nuosmukis sudaro palankią dirvą paprastiems kaltininkų paieškos pasakojimams. Jie pabrėžė, kad vietos bendruomenė nėra vienalytė, o dalis gyventojų bijo konfliktų ar stigmos.

    Kampanijos foną temdo ir teisiniai klausimai. Šią vasarą Paryžiaus apeliacinis teismas pakoregavo, bet iš esmės paliko galioti Le Pen nuosprendį byloje dėl Europos Sąjungos lėšų pasisavinimo, kartu pritaikydamas ribojimą eiti pareigas, kurio dalis sustabdyta. Teismas taip pat konstatavo, kad ji gali dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose, o politikė pranešė ketinanti sprendimą skųsti Kasaciniam teismui.

    Nacionalinio susivienijimo strategija, stebėtojų vertinimu, ir toliau remiasi bandymu sujungti socialinio jautrumo temas su griežtesne tapatybės ir suvereniteto darbotvarke. Artėjant rinkimams, būsto prieinamumas, energijos kainos ir realių pajamų dinamika greičiausiai taps vienais svarbiausių klausimų, pagal kuriuos rinkėjai vertins kandidatų siūlomas priemones.

  • BRICS ragina laikytis santūrumo Artimuosiuose Rytuose: Iranas ir JAE netikėtai pritarė pareiškimui

    BRICS viršūnių susitikime Delyje priimtame pareiškime šalys paragino laikytis maksimalios santūrumo politikos Artimuosiuose Rytuose ir vengti veiksmų, galinčių dar labiau eskaluoti įtampą. Kreipimąsi palaikė ir Iranas bei Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), o tai tarptautiniu mastu įvertinta kaip reikšmingas signalas regione.

    Pareiškime taip pat akcentuojama civilių apsauga, valstybių suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimas bei būtinybė saugoti pasaulinę prekybą. BRICS pabrėžė tiekimo grandinių, energijos srautų ir jūrinio saugumo svarbą, nes bet kokia eskalacija Artimuosiuose Rytuose greitai atsispindi naftos, dujų ir logistikos kainose.

    Kas slypi už Irano ir JAE pritarimo

    Tą pačią dieną Irano prezidentas Masudas Pezeškianas susitiko su Abu Dabio emyrato sosto įpėdiniu Khaledu bin Mohamedu Al Nahyanu. Tai laikoma aukščiausio lygio kontaktu tarp abiejų šalių atstovų per pastarąjį konfliktų ir tarpusavio įtampos etapą.

    Pasak Abu Dabio valdžios pranešimo, susitikime aptarti regioniniai ir tarptautiniai klausimai, saugumas bei stabilumo užtikrinimas. Vis dėlto apie konkrečius susitarimus nepranešta, todėl diplomatinis gestas labiau siejamas su siekiu sumažinti rizikas ir išlaikyti komunikacijos kanalus atvirus.

    Įtampa regione ir tiesioginė rizika ekonomikai

    Pastaruoju metu regione fiksuoti abipusiai Irano ir JAV smūgiai, o tai didina nerimą dėl platesnės eskalacijos. Tarp minimų epizodų nurodomi ir atakų taikiniai JAE teritorijoje, susiję su JAV kariniu buvimu, kas JAE verčia itin jautriai vertinti saugumo klausimus.

    Tokie incidentai ypač svarbūs dėl strateginių jūrinių maršrutų ir energijos eksporto, nuo kurių priklauso ne tik Persijos įlankos valstybės, bet ir pasaulinės rinkos. Dėl to BRICS raginimai saugoti prekybą ir jūrinį saugumą laikomi ne tik politiniu pareiškimu, bet ir ekonominės prevencijos žinute.

    Kas yra BRICS ir kodėl grupė plečiasi

    BRICS iš pradžių sudarė Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, tačiau pastaraisiais metais grupė sparčiai plečiasi. Prie jos prisijungė ir kelios sparčiai augančios ekonomikos bei regiono žaidėjai, įskaitant Iraną ir JAE.

    Plėtra sustiprina BRICS kaip alternatyvios daugiašalės platformos svorį, ypač energetikos ir prekybos temose. Tuo pat metu skirtingi narių interesai reiškia, kad bendri pareiškimai dažnai formuluojami taip, kad telktų dėl bendrų tikslų, bet paliktų erdvės skirtingoms interpretacijoms.

    „Išreiškiame gilų susirūpinimą tolesne įtampos eskalacija ir raginame laikytis maksimalios santūrumo politikos bei vengti veiksmų, galinčių dar labiau pabloginti situaciją“, – sakoma BRICS dokumente.

  • ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    ECB kelia palūkanas dėl brangios energijos: ar tai sustabdys infliaciją, ar smogs augimui?

    Energetikos šokas vėl kaitina kainas

    Euro zonoje atsinaujino dvigubas spaudimas: energija brangsta, o skolinimasis dėl centrinių bankų sprendimų darosi sunkesnis. Tai klasikinė situacija, kai pasiūlos šokas per energijos kainas persiduoda į kasdienes išlaidas ir verslo kaštus.

    Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį pagrindines tris palūkanų normas padidino 0,25 proc., o indėlių palūkanų normą pakėlė iki 2,5 proc. Tai antras kėlimas per tris mėnesius, o pagrindinis argumentas – rizika, kad energijos brangimas įsišaknys kainų ir atlyginimų dinamikoje.

    Naftos rinkoje „Brent“ kaina vėl kilo virš 100 JAV dolerių už barelį, o įtampą stiprina sutrikimai svarbiuose tiekimo maršrutuose. Dujų rinkoje spaudimas Europai dar aštresnis: Nyderlandų TTF etalonas, plačiai naudojamas kaip regiono orientyras, nuo metų pradžios buvo pašokęs apie 190 proc.

    Ką palūkanos gali padaryti, o ko ne

    ECB vadovė Christine Lagarde sprendimą apibūdino kaip akivaizdų, pabrėždama, kad geopolitiniai konfliktai ir energijos kainos toliau kuria infliacinį spaudimą. Tuo pat metu ji pripažino, kad tai bus ilgesnis laikotarpis, kai infliacija išliks aukščiau tikslo.

    „Artimųjų Rytų konfliktas ir toliau kelia infliacinį spaudimą, o infliacija ilgą laiką išliks gerokai virš tikslo“, – sakė Christine Lagarde.

    Palūkanų normos negali padidinti naftos gavybos ar greičiau pripildyti dujų saugyklų prieš žiemą. Tačiau jos gali sumažinti paklausą vidaus rinkoje ir pristabdyti kainų kilimo persidavimą į kitus sektorius, ypač paslaugas, kur kainas labiau veikia atlyginimai ir vartojimas.

    Iki šiol požymiai, kad energijos šokas būtų pilnai virtęs plačiu vidaus kainų įsibėgėjimu, buvo mišrūs. Bendroji infliacija rugpjūtį euro zonoje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos kainos per metus augo 14,3 proc., kai mėnesiu anksčiau metinis augimas siekė 10,3 proc.

    Didžiausias taikinys – lūkesčiai

    ECB dėmesys vis labiau krypsta į tai, ką ekonomistai vadina infliacijos lūkesčiais: jei gyventojai ir verslai ima tikėti, kad kainos nuolat kils, atlyginimų derybos ir kainodara tampa savaime infliaciją palaikančiu mechanizmu. Tokiu atveju vien energijos brangimas tampa nebe vienkartiniu epizodu, o ilgiau trunkančiu režimu.

    Rugpjūtį bazinė infliacija, neįskaičiuojanti energijos, maisto, alkoholio ir tabako, sumažėjo iki 2,4 proc. nuo 2,5 proc. Paslaugų infliacija, kurią ECB dažnai traktuoja kaip vidaus spaudimo barometrą, taip pat lėtėjo iki 3,0 proc. nuo 3,3 proc.

    „Šiame etape atlyginimai nerodo reikšmingos reakcijos į energijos šoką“, – sakė Christine Lagarde.

    Vis dėlto ECB prognozėse vėlesnių metų infliacijos trajektorija buvo peržiūrėta į viršų, o bankas atvirai kalba apie rizikas: papildomus tiekimo sutrikimus, šaltą žiemą ar mažesnes dujų atsargas. Tokie veiksniai gali vėl kelti energijos kainas ir per transporto, logistikos bei gamybos grandines spausti bendrą kainų lygį.

    Ar norma gali pasiekti 3 proc.?

    Finansų rinkos po sprendimo dar aktyviau svarsto scenarijų, kad indėlių palūkanų norma galėtų kilti iki 3,0 proc. Per spaudos konferenciją Christine Lagarde tiesiogiai neįsipareigojo nei dėl tolimesnio kėlimo, nei dėl pauzės, pabrėždama, kad sprendimai priklausys nuo naujausių duomenų.

    Ekonomistai išsiskiria vertindami, kiek dar griežtinimo reikės ir kokia bus kaina ekonomikos augimui. Viena vertus, griežtesnė pinigų politika slopina vartojimą ir investicijas, kita vertus, per didelė infliacija ilgainiui taip pat ardo perkamąją galią ir didina neapibrėžtumą.

    Didžiausia rizika – kad brangi energija ir aukštesnės palūkanos vienu metu suspaus ir namų ūkius, ir įmones. Didesnės paskolų įmokos gali atvėsinti būsto rinką, o brangesnis finansavimas verčia verslą atidėti plėtrą, ypač mažesnes įmones, kurioms kredito kaina yra kritinis veiksnys.

    Tuo pat metu ECB atnaujintose projekcijose augimo perspektyvos šiems ir kitiems metams įvertintos kiek palankiau, o kai kurias ekonomikos veiklas palaiko technologijų sektoriaus dinamika ir fiskalinės priemonės, ypač Vokietijoje. Vis dėlto galutinis rezultatas priklausys nuo to, kaip greitai Europoje atslūgs energetinis spaudimas ir ar šis šokas nepersikels į plačiai išplitusią kainų ir atlyginimų spiralę.

  • Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Eurostatas įvardijo 3 išlaidas, kurios suvalgo 46 proc. biudžeto: kaip žmonės vis tiek randa džiaugsmui?

    Europos Sąjungos namų ūkių biudžetai tebėra įtempti, o didžiausią spaudimą kelia būtinosios išlaidos. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad beveik pusė visų namų ūkių išlaidų tenka trims kategorijoms, be kurių kasdienybė tiesiog neįmanoma.

    Maistas, būstas su komunalinėmis paslaugomis ir transportas kartu sudaro apie 46 proc. visų ES namų ūkių vartojimo išlaidų. Tai reiškia, kad didelė dalis pajamų yra skiriama ne pasirinkimams, o baziniams poreikiams ir galimybei nuvykti į darbą.

    Sunkiausios biudžeto eilutės

    Didžiausia našta dažniausiai tenka būstui ir komunalinėms paslaugoms, nes šios išlaidos jautriai reaguoja į energijos kainų svyravimus. Eurostato infliacijos struktūroje energija išlieka viena nepastoviausių dedamųjų, todėl sąskaitos namų ūkiams gali kisti net ir tuomet, kai kitos kainos stabilėja.

    Maisto kainos po ankstesnių šuolių daug kur nusistovėjo aukštesniame lygyje, todėl pirkėjai vis dažniau ieško akcijų, renkasi pigesnius prekės ženklus ar keičia įpročius. Transporto išlaidos taip pat išlieka reikšmingos dėl degalų, viešojo transporto bilietų ir automobilio išlaikymo.

    Kur pinigai juda toliau

    Nors būtinosios išlaidos užima didžiausią biudžeto dalį, Eurostatas fiksuoja ir kitą tendenciją: dalis vartotojų ne tiek nustoja leisti, kiek perplanuoja, kam skiria laisvesnes lėšas. Tarp 2025 metų sausio ir 2026 metų sausio didžiausias išlaidų dalies augimas buvo matomas poilsio, sporto ir kultūros kategorijoje.

    Pagal Eurostato skaičiavimus, šios kategorijos dalis ūgtelėjo 1,2 procentinio punkto. Restoranų ir apgyvendinimo paslaugų dalis didėjo 0,3 procentinio punkto, o švietimui skiriama dalis augo 0,1 procentinio punkto, signalizuodama, kad net brangstant kasdienybei žmonės bando išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę.

    Išlaidos, kurias žmonės karpo

    Kad biudžetas „sueitų“, dalis namų ūkių labiau spaudžia kitas eilutes. Transporto išlaidų dalis per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o informacijos ir ryšių paslaugų dalis krito 0,3 procentinio punkto, rodydama pastangas optimizuoti planus, prenumeratas ar ryšio paslaugų paketus.

    Ekonomistai pabrėžia, kad tokie pokyčiai ne visiems vienodai pasiekiami: mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai turi mažiau erdvės manevrui, kai auga būtinosios sąskaitos. Vis dėlto bendras vaizdas rodo labiau selektyvų vartojimą, kai taupoma „nematomose“ vietose, bet stengiamasi išsaugoti emocinę gerovę ir socialinį gyvenimą.

    Eurostato duomenys taip pat primena, kad būtent šios bazinės kategorijos dažniausiai labiausiai veikia bendrą infliacijos pojūtį, nes jas žmonės apmoka kas savaitę ar kas mėnesį. Kai beveik pusė biudžeto iš anksto „užrakinta“, kiekvienas papildomas euras tampa sprendimu, ką atidėti, o ką išlaikyti.

  • Šlėzija siekia tapti Lenkijos Silicio slėniu: kodėl skaitmeninis suverenumas prasideda nuo lustų

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą ir dirbtinio intelekto plėtrą, tačiau verslas perspėja, kad diskusijos gali likti vien pažadais. Kompiuterinių atminties įrenginių gamintojos Wilk Elektronik valdybos viceprezidentė Monika Wilk teigia, kad kai kuriuos gebėjimus verta auginti, o kai kuriuos būtina susikurti, nes priešingu atveju kyla grėsmė valstybės saugumui.

    Jos teigimu, skaitmeninis suverenumas neturėtų būti suprantamas vien kaip programinė įranga ar debesijos paslaugos. Esminė grandis yra ir fizinė infrastruktūra, ypač puslaidininkių sektorius, kuris tampa kritiškai svarbus spartėjant DI diegimui versle ir viešajame sektoriuje.

    Suverenumas prasideda nuo infrastruktūros

    Monika Wilk atkreipia dėmesį, kad net pažangiausi DI sprendimai praranda dalį strateginės vertės, jei veikia infrastruktūroje, kuri priklauso ne Europos tiekėjams. Tai, kas valdo technologiją ir duomenis, realiai įgauna galios svertų, todėl priklausomybė nuo išorinių grandinių ilgainiui gali tapti politinės ir ekonominės įtakos priemone.

    Pasak jos, technologinis savarankiškumas turi būti vertinamas „iš viršaus į apačią“: nuo programinės įrangos iki įrangos, gamybos pajėgumų, tiekimo grandinių ir kompetencijų. Jei dėmesys sutelkiamas tik į programėles ir paslaugas, o ignoruojamas aparatinės dalies pagrindas, suverenumas lieka daugiau deklaracija nei realybė.

    „Net geriausias DI modelis turi labai ribotą suverenitetą, jei jis veikia infrastruktūroje, kuri atsiranda už Europos ribų. Apie technologinį suverenumą turime galvoti kaip apie visumą: ne tik apie programinę įrangą, bet ir apie įrangą“, – sakė Monika Wilk.

    Šlėzijos ambicija ir vietinių įmonių vaidmuo

    Wilk Elektronik savo gamybą ir bandymų bazę vysto Laziskų Gurnų mieste Šlėzijoje, todėl natūraliai kyla klausimas, ar regionas gali tapti technologiniu traukos centru. Monika Wilk teigia, kad Šlėzija turi stiprias technines kompetencijas ir pramoninį pagrindą, o tai suteikia prielaidų kurtis aukštos pridėtinės vertės technologijų ekosistemai.

    Jos vertinimu, ilgalaikį regiono ir šalies konkurencingumą lemia vietinių įmonių potencialas, o ne vien užsienio investuotojų sprendimai. Jei pagrindiniai produktai ir grandinės nėra kuriami po vietiniais prekių ženklais, strateginiai sprendimai neišvengiamai bus priimami už šalies ribų.

    „Šlėzija turi labai stiprias technines kompetencijas ir, mano nuomone, visas prielaidas tapti Lenkijos Silicio slėniu. Nuodėmė būtų neišnaudoti sektorių, svarbių technologiniam suverenitetui, pavyzdžiui, puslaidininkių“, – sakė Monika Wilk.

    DI keičia darbo rinką, bet žinių nepanaikina

    Kalbėdama apie DI poveikį darbo rinkai, Monika Wilk pabrėžia, kad kai kurios užduotys jau automatizuojamos, o pokyčiai bus greiti ir sunkiai prognozuojami. Dėl to, jos nuomone, vis didesnę vertę darbuotojams kuria gebėjimas prisitaikyti, mokytis savarankiškai ir greitai perprasti naujus įrankius.

    Ji taip pat atskiria du dalykus: turimus įrankius ir turimas žinias. Net plačiai prieinami DI sprendimai neatleidžia nuo būtinybės suprasti technologijų ribas, duomenų kokybės įtaką, saugumo klausimus bei atsakomybę priimant sprendimus.

    „Turėti gerus įrankius nereiškia turėti žinių. Žinios leidžia tais įrankiais naudotis atsakingai, ir šio etapo praleisti neįmanoma“, – sakė Monika Wilk.

    Pašnekovė taip pat akcentuoja dar vieną kritinį veiksnį DI plėtrai: energijos kainas. DI modelių mokymas ir didelės apimties duomenų apdorojimas reikalauja daug elektros, todėl be konkurencingos energijos kainos sunku kalbėti apie masto projektus, duomenų centrų plėtrą ar didesnes gamybos investicijas.

    Jos vertinimu, jei valstybės rimtai svarsto apie DI ekosistemą, gigafabrikas ar strategines skaitmenines iniciatyvas, lygiagrečiai turi atsakyti į klausimą, kaip bus užtikrinta stabili ir prieinama energija. Priešingu atveju technologinės ambicijos gali atsiremti į paprastą, bet lemiamą ribą – sąnaudų realybę.

  • Europoje brangsta skolinimasis: kyla obligacijų pajamingumai, bankai peržiūri paskolų palūkanas

    Europoje brangsta skolinimasis: kyla obligacijų pajamingumai, bankai peržiūri paskolų palūkanas

    Kas vyksta obligacijų rinkose?

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai kyla, o tai reiškia brangesnį skolinimąsi ne tik vyriausybėms, bet ilgainiui ir gyventojams bei verslui. Investuotojams reikalaujant didesnės grąžos už riziką, brangsta naujas valstybės skolos finansavimas, o rinkos palūkanos tampa aukštesniu atskaitos tašku visai ekonomikai.

    Didžiausias šio judėjimo praktinis efektas jau matomas kredito rinkoje: kai kuriose šalyse bankai pradeda kelti būsto paskolų palūkanas. Nors ryšys tarp obligacijų pajamingumų ir paskolų kainodaros skirtingose valstybėse nevienodas, bendras mechanizmas paprastas: brangesni pinigai rinkoje anksčiau ar vėliau atsispindi ir paskolų pasiūlymuose.

    Kodėl pajamingumai kyla būtent dabar?

    Pastarosiomis savaitėmis rinkos jautriai reaguoja į energijos kainų pokyčius ir infliacijos lūkesčius, o tai tiesiogiai veikia ilgalaikes palūkanas. Kai investuotojai tikisi, kad infliacija gali užsitęsti, jie dažniau reikalauja didesnio pajamingumo už ilgesnės trukmės obligacijas, kad apsisaugotų nuo perkamosios galios mažėjimo.

    Kitas veiksnys – Europos Centrinio Banko sprendimų trajektorija. Rinkos palūkanų normos dažnai juda iš anksto, nes investuotojai kainomis įvertina tikėtinus ECB veiksmus ateityje, todėl net ir be naujo sprendimo pajamingumai gali kilti, jei pasikeičia lūkesčiai dėl būsimų palūkanų.

    Prie spaudimo prisideda ir suintensyvėjusi obligacijų pasiūla, kai po sezoninių atokvėpių vyriausybės aktyviau grįžta į skolos rinkas. Didesnė pasiūla, ypač esant padidėjusiam neapibrėžtumui, paprastai reiškia didesnį pajamingumą, kurio reikalauja pirkėjai.

    Greičiausias poveikis: būsto paskolos

    Būsto paskolų palūkanos kai kuriose didžiosiose euro zonos ekonomikose jau rodo kilimo požymius. Vokietijoje būsto paskolų kainodara yra glaudžiai susijusi su ilgalaikių Vokietijos obligacijų pajamingumu, todėl rinkai pakilus dalis bankų pasiūlymus koreguoja greitai, kartais net per kelias dienas.

    Prancūzijoje situacija kiek kitokia: būsto paskolų palūkanos dažniau siejamos su ECB bazinėmis palūkanomis, tačiau ilgalaikis valstybės skolos pajamingumas istoriškai taip pat veikė skolinimosi kainą. Pastaruoju metu šį ryšį gali silpninti bankų finansavimo struktūra ir didesnės gyventojų santaupos, tačiau jei aukštesnės rinkos palūkanos išsilaikys, poveikis gali persiduoti ir čia.

    Italijoje fiksuotų palūkanų būsto paskolos dažniau orientuojasi į euro palūkanų apsikeitimo sandorių lygius, nors jie dažnai juda ta pačia kryptimi kaip ir vyriausybių obligacijos. Jei rinkos palūkanos išliks aukštos, bankai turi paskatą peržiūrėti naujų paskolų kainodarą, tik šis procesas gali būti lėtesnis ir priklausyti nuo konkurencijos bei maržų.

    Lėtesnis, bet svarbus poveikis: valstybės skolos aptarnavimas

    Vyriausybėms palūkanų šuolis neveikia akimirksniu, nes didelė dalis skolos yra išleista anksčiau, mažesnėmis palūkanomis, ir bus aptarnaujama tokiomis sąlygomis iki išpirkimo termino. Tačiau kuo ilgiau išlieka aukštesni pajamingumai, tuo didesnė skolos dalis bus refinansuojama brangiau, o tai palaipsniui didins biudžetų palūkanų išlaidas.

    Didelėms euro zonos ekonomikoms tai reiškia mažiau fiskalinės erdvės: daugiau biudžeto pajamų tenka skirti palūkanoms, o ne viešosioms paslaugoms, investicijoms ar mokesčių mažinimui. Finansų rinkos paprastai ramiau vertina aukštesnes palūkanas, jei jos kyla kartu su augimu, tačiau rizika didėja, kai pajamingumai šauna dėl abejojimo valstybės gebėjimu suvaldyti deficitą ir skolą.

    Gyventojams tai svarbu ir netiesiogiai: jei valstybės skolos aptarnavimo kaina didėja, ateityje gali daugėti spaudimo peržiūrėti išlaidas, prioritetus ar pajamų surinkimą. Tuo pat metu brangesnis skolinimasis rinkose gali atvėsinti būsto rinką ir lėčiau slopinti vartojimą, nes dalis namų ūkių atideda didesnius pirkinius arba renkasi mažesnes paskolų sumas.

  • Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas meta ultimatumą JAV: Hormuzo sąsiauris liks uždarytas, kol Vašingtonas sumokės

    Iranas pareiškė neketinantis atnaujinti laivybos Hormuzo sąsiauryje, kol Jungtinės Valstijos neįvykdys Teherano keliamų sąlygų. Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant įtampai dėl karo pasekmių ir energijos tiekimo saugumo regione.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailas Baghaei sakė, kad sprendimas dėl sąsiaurio atvėrimo priklauso nuo JAV veiksmų. Pasak jo, Vašingtonas pirmiausia turi nutraukti, kaip teigiama Teherane, neteisėtus veiksmus ir atlyginti padarytą žalą.

    „JAV pusė turi sustoti ir atitaisyti savo neteisėtus bei destruktyvius veiksmus“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Anot Irano, tarp pagrindinių reikalavimų yra ekonominių sankcijų švelninimas, įšaldyto Irano turto atlaisvinimas ir kompensacijos už per kelis mėnesius patirtą karo žalą. Teheranas taip pat sieja sąsiaurio atvėrimą su JAV jūrinių priemonių, kurias vadina blokada, nutraukimu Irano uostų atžvilgiu.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos arterijų, nes per jį tradiciškai gabenama reikšminga dalis pasaulinės prekybos nafta ir naftos produktais. Ilgiau trunkantys ribojimai šioje kryptyje paprastai didina svyravimus rinkose, brangina draudimą ir laivybą, o galutinį poveikį dažnai pajunta ir vartotojai degalų kainose.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai leido suprasti, kad ketina didinti ekonominį spaudimą Iranui, nors kartu signalizavo atsargumą dėl tolesnio karinio eskalavimo. Jo retorikoje derybos su Teheranu buvo palygintos su šachmatų partija, į ką Irano pusė sureagavo taip pat metaforiškai.

    „Išjungus ar įjungus šviesą, iranai parodė, kad yra profesionalūs šachmatininkai“, – sakė Esmailas Baghaei.

    Tuo pat metu Iranas pranešė apie atskiras diskusijas su Omanu dėl tranzito per sąsiaurį, svarstant ir laikino laivybos koridoriaus idėją. Vis dėlto Teheranas pabrėžia, kad realus atvėrimas, jo vertinimu, liks susietas su derybomis su JAV ir jų baigtimi.

    Vidaus politikos fone Irane taip pat paskelbta apie prezidento Masoudo Pezeshkiano susitikimą su ajatola Mojtaba Khamenei. Šis, pasak Irano pranešimų, aptarė šalies problemas, karinės padėties raidą ir ateities perspektyvas, o dėl jo viešų pasirodymų stokos regione ir už jo ribų pastaruoju metu netrūko spėlionių.

    Be to, Teheranas komentavo ir naują regioninį saugumo susitarimą, kurį pasirašė Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas. Irano diplomatai tai įvardijo kaip ženklą, kad dalis regiono valstybių peržiūri ankstesnį požiūrį į saugumo garantijas, nors kartu tvirtino nematantys priežasčių šį paktą laikyti nukreiptu prieš Iraną.

  • FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    FED sprendimas nustebino: palūkanos nepajudėjo, bet trys vadovai reikalauja didinimo

    Palūkanos paliktos be pokyčių

    JAV Federalinis rezervų bankas liepos 29 dieną penktą posėdį iš eilės nusprendė nekeisti bazinių palūkanų normų. Tikslinis intervalas ir toliau siekia 3,50–3,75 proc., nors infliacija, centrinio banko vertinimu, išlieka padidėjusi.

    Sprendimas sutapo su rinkų lūkesčiais, tačiau posėdžio baigtis nebuvo vieninga. Iš 12 balsavimo teisę turinčių narių trys pasisakė už dar vieną 0,25 proc. punkto palūkanų didinimą.

    Trys prieštaravimai ir signalas rinkoms

    Už griežtesnę pinigų politiką balsavo Klivlando federalinio rezervo banko prezidentė Beth Hammack, Mineapolio federalinio rezervo banko prezidentas Neel Kashkari ir Dalaso federalinio rezervo banko prezidentė Lorie Logan. Tokie prieštaravimai rodo, kad komitete stiprėja „vanagiška“ stovyklos dalis, labiau akcentuojanti infliacijos rizikas.

    FED vadovas Kevinas Warshas po sprendimo pabrėžė, kad ekonomika, nepaisant pastarųjų sukrėtimų, demonstruoja atsparumą. Pasak jo, augimo tendencijos išlieka palankios, tačiau infliacija vis dar yra per toli nuo 2 proc. tikslo.

    Infliacija lėtėja, bet energija kelia grėsmę

    Metinė vartotojų kainų infliacija pastaruoju metu buvo sumažėjusi iki 3,5 proc., tačiau padėtį komplikuoja išaugusios energijos kainos, kurias kursto atsinaujinęs karinis konfliktas Irano regione. Energetikos kainų šuoliai istoriškai greitai persiduoda transporto, gamybos ir maisto kainoms, todėl centriniai bankai tokias bangas vertina kaip papildomą riziką.

    Rinkoms tai reiškia, kad palūkanų mažinimo scenarijus tampa mažiau užtikrintas, net jei bendras infliacijos rodiklis trumpuoju laikotarpiu atrodo gerėjantis. Finansų rinkose toliau išlieka juntama tikimybė, kad jau rugsėjį FED gali grįžti prie palūkanų didinimo, jei duomenys vėl pablogėtų.

    Fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris iš „Quilter Cheviot“ teigė, kad pastarosiomis savaitėmis buvo svarstomas net ir griežtesnis žingsnis, tačiau FED pasirinko palikti manevro laisvę. Jo vertinimu, bankas tarsi pasilieka palūkanų didinimą kaip atsarginį variantą, jei infliacijos trajektorija vėl išgąsdintų politikos formuotojus.

    Kas toliau: svarbiausi duomenys prieš rugsėjį

    Artimiausi sprendimai bus itin priklausomi nuo makroekonominių rodiklių. JAV Komercijos departamentas artimiausiomis dienomis skelbs pirminį balandžio–birželio laikotarpio ekonomikos augimo įvertį, o kartu bus paviešintas ir FED labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas.

    K. Warshas akcentavo, kad centrinis bankas sieks sugrąžinti kainų stabilumą, tačiau greitų sprendimų nėra. „Mes dirbame ir pasieksime rezultatą, bet nėra stebuklingos lazdelės, kuri akimirksniu grąžintų infliaciją į 2 proc. tikslą“, – sakė jis.

  • Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Verslo signalas Europai: „BusinessEurope“ vadovas įspėja – bendros rinkos nebaigsite, prarasite milijardus

    Europos darbdavių konfederacijos „BusinessEurope“ prezidentas Maciejus Wituckis ragina Europos Sąjungą kuo greičiau užbaigti bendrosios rinkos projektą. Jo teigimu, planų ir teisės aktų pasiūlymų netrūksta, tačiau didžiausia problema yra lėtas įgyvendinimas.

    Pasak jo, pokyčių laukia ne tik įmonės, bet ir piliečiai, kuriems svarbu matyti apčiuopiamą rezultatą kasdienybėje: mažiau kliūčių dirbti, teikti paslaugas ar plėsti veiklą kitose ES šalyse. Verslo atstovai akcentuoja, kad neužbaigta rinka reiškia mažesnį produktyvumą ir lėtesnį augimą.

    Kas stabdo bendrąją rinką

    ES bendroji rinka kuriama nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio, tačiau paslaugų sektoriuje, finansuose ir skaitmeninėje ekonomikoje iki šiol išlieka daug nacionalinių taisyklių skirtumų. Praktikoje tai reiškia papildomus leidimus, skirtingas licencijavimo sąlygas, nevienodas vartotojų ar duomenų tvarkymo taisykles.

    Wituckis pabrėžia, kad tokios kliūtys ypač brangiai kainuoja mažesnėms įmonėms, kurios neturi didelių teisės ir atitikties komandų. Dėl to dalis verslų atsisako plėtros už savo šalies ribų, nors teoriškai ES turėtų veikti kaip viena vidaus rinka.

    „Jei nesuteiksime žmonėms vilties dėl ateities, Europos politinis pasaulis kentės“, – sakė Maciejus Wituckis.

    Energija, pramonė ir žaliasis kursas

    Kitas jo išskiriamas prioritetas yra energija: kainos, tiekimo patikimumas ir geopolitinės rizikos. Po pastarųjų metų sukrėtimų Europoje išaugo supratimas, kad priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių kelia ir ekonominių, ir saugumo grėsmių.

    „BusinessEurope“ vadovas pripažįsta, kad ekonomikos dekarbonizacija yra būtina, tačiau pabrėžia balansą: be konkurencingos pramonės mažėja pajamos, mokesčių bazė ir investicinės galimybės. Jo teigimu, klimato tikslai turi eiti kartu su realiomis sąlygomis investuoti, gaminti ir kurti darbo vietas Europoje.

    Talentai yra, trūksta masto

    Kalbėdamas apie konkurenciją su JAV ir kitais ekonominiais centrais, Wituckis teigia, kad Europa turi talentų, stiprų švietimą ir universitetus, tačiau dažnai pritrūksta masto, kapitalo ir vienodų taisyklių, kurios leistų greitai auginti tarptautines bendroves. Jo vertinimu, tam svarbios iniciatyvos, susijusios su bankų sąjunga, investicijų ir santaupų nukreipimu į produktyvias sritis.

    Kaip pavyzdį jis mini Lenkijos pastarųjų metų ekonominį tempą ir deregulacijos pastangas, kai teisės aktų supaprastinimas tapo politine darbotvarke. Pasak jo, panašaus greičio ir ryžto reikia ir ES lygmeniu, jeigu Europa nori išlikti konkurencinga ir išvengti investicijų nutekėjimo į kitas rinkas.