Tag: Energetikos krizė

  • JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    JAE žada Europai stabilų energijos tiekimą: naftos eksportas nenutrūko net per krizę

    Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) tikina ir toliau liksiantys patikimu energijos tiekėju Europai bei pasauliui, nepaisant regione besitęsiančios krizės. Tokį pažadą interviu „Euronews“ išsakė JAE Energetikos ir naftos reikalų viceministras Sharifas Al Olama.

    Pasak pareigūno, per visą krizės laikotarpį šalies naftos eksportas buvo tęsiamas, o sukaupta patirtis dabar naudojama stiprinant energetikos infrastruktūrą. Jis kalbėjo Abu Dabyje vykusioje energetikos konferencijoje ADIPEC.

    Sharifas Al Olama pripažino, kad pirmieji mėnesiai sektoriui buvo itin sudėtingi, tačiau pabrėžė, jog JAE sugebėjo užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą. Jo teigimu, tam padėjo ilgalaikė strategija išskaidyti energijos šaltinius.

    Europa, ieškodama saugesnių tiekimo grandinių, vis aktyviau dairosi į Persijos įlankos valstybes. Tokios žinutės apie stabilumą ir eksporto tęstinumą tampa svarbia platesnio energetinio saugumo diskusijos dalimi.

    Diversifikacija: nuo atominės iki atsinaujinančios

    JAE atstovas teigė, kad šalies sprendimas derinti branduolinę energetiką, atsinaujinančius išteklius ir iškastinį kurą pasiteisino. Be to, vystomi ir būsimi sprendimai, tarp jų – vandenilis bei kiti naujos kartos degalai.

    Jo vertinimu, būtent įvairiapusė energetikos struktūra leido sistemoms veikti stabiliai, o tiekimui nesutriko net ir krizės metu. Kartu jis išskyrė investicijas į skirtingus eksporto maršrutus, padėjusius užtikrinti naftos judėjimą tarptautiniams klientams.

    Pasak Sharifo Al Olamos, per krizę įgytos pamokos jau pritaikomos projektuojant energetikos objektus, planuojant naujus pajėgumus ir kuriant atsargines grandis. Daug dėmesio skiriama sistemos atsparumui ir rezerviniams sprendimams.

    Kalbėdamas apie atsinaujinančią energetiką, pareigūnas nurodė, kad šalis šiuo metu turi apie 8,2 gigavato saulės energijos pajėgumų. JAE planas – augti iki 20 gigavatų ir daugiau.

    Augantis DI duomenų centrų apetitas energijai

    Konferencijoje daug dėmesio skirta sparčiai augančiai dirbtinio intelekto (DI) duomenų centrų paklausai, kuri, JAE pareigūno teigimu, tampa globaliu iššūkiu energetikos planuotojams. Šią problemą, pasak jo, vis ryškiau jaučia ir Europa, plečianti savo DI pajėgumus.

    Sharifas Al Olama tvirtino, kad vienas pirmųjų atsakų į didėjančius energijos poreikius – efektyvumas. Jis pateikė pavyzdžių, kai DI įrankiai kai kuriuose duomenų centruose padėjo sumažinti elektros vartojimą 40 proc.

    Tarp kitų krypčių jis minėjo plėtros planavimą, aušinimo sprendimus ir esamos infrastruktūros panaudojimą. Taip pat svarstoma vertinti duomenų centrus pagal energijos efektyvumą ir klimato neutralumą.

    JAE pareigūnas pabrėžė, kad bendradarbiavimą su Europa mato kaip abipusį patirčių apsikeitimą. Jo teigimu, šalys mokosi viena iš kitos, o gerosios praktikos gali padėti greičiau prisitaikyti prie naujų technologinių poreikių.

    Tikslas – klimato neutralumas iki 2050 metų

    Sharifas Al Olama akcentavo, kad JAE žinutė Europai – patikimumas ir partnerystė, kartu tęsiant energetikos transformaciją. Šalis planuoja per ateinančius metus įjungti didelius saulės energetikos projektus.

    JAE siekia klimato neutralumo iki 2050 metų – tai sutampa su Europos Sąjungos keliamu terminu. Ši lygiagreti kryptis, pasak pareigūno, gali tapti papildomu bendradarbiavimo pagrindu energetikos srityje.

  • Eurostatas: nominaliai brangiausia elektra – Airijoje, bet pagal perkamąją galią lenkai moka beveik daugiausiai

    Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad nors vidutinė elektros kaina Europos Sąjungoje 2026 metų pirmąjį pusmetį šiek tiek sumažėjo, sąskaitos gyventojams vis dar didesnės nei iki 2022-ųjų energetikos krizės.

    Lyginant su 2025 metų antrąja puse, vidutinė kaina ES krito 2,2 proc. – nuo 0,29 iki 0,28 euro už kilovatvalandę (kWh). Tačiau skirtumai tarp šalių išlieka ryškūs.

    Nominaliai didžiausia vidutinė elektros kaina fiksuota Airijoje – 0,39 euro už kWh, o mažiausia – Vengrijoje, kur vidurkis siekė 0,11 euro už kWh. Tai skaičiai, kurie parodo kainų lygį, bet ne visada atspindi, kaip jas „jaučia“ skirtingų šalių namų ūkiai.

    Būtent todėl „Eurostat“ taiko ir kitą palyginimo būdą – kainas perskaičiuoja pagal perkamąją galią. Toks vertinimas leidžia matyti, kiek elektra kainuoja atsižvelgiant į bendrą kainų lygį ir gyventojų finansines galimybes konkrečioje šalyje.

    Kur elektra brangiausia ir pigiausia

    Vertinant vien eurais, ES vidurkis 2026 metų pirmąjį pusmetį siekė 0,28 euro už kWh. Tuo metu Airija atsidūrė lentelės viršuje, o Vengrija – apačioje.

    Tokie skirtumai reiškia, kad vien tik nominalios kainos neatsako į klausimą, kur elektros sąskaitos gyventojams yra didžiausia našta. Šalyse su didesnėmis pajamomis aukštesnės kainos dažnai „mažiau skauda“ nei valstybėse, kur gyventojų perkamoji galia mažesnė.

    Ką parodo perskaičiavimas pagal perkamąją galią

    „Eurostat“ kainas taip pat pateikia PPS (perkamosios galios standartu) – tai rodiklis, leidžiantis palyginti, kiek prekių ir paslaugų teorinį „krepšelį“ gyventojai gali įsigyti skirtingose ES šalyse.

    Pagal šį perskaičiavimą brangiausia elektra ES gyventojams 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo Rumunijoje – 46,9 PPS už 100 kWh. Antroje vietoje atsidūrė Lenkija – 41,1 PPS už 100 kWh, o trejetuką užbaigė Čekija.

    Tuo metu Vengrijoje tas pats rodiklis siekė 14,7 PPS už 100 kWh, tad elektros kaina, perskaičiuota į perkamąją galią, ten buvo viena mažiausių.

    Duomenys taip pat išryškina skirtumą tarp nominalios kainos ir realios naštos: Lenkija pagal kainą eurais buvo 7-oje vietoje Europoje, tačiau įvertinus perkamąją galią tapo antra brangiausia ES.

    Kodėl mažesnis vartojimas kartais reiškia brangesnę kWh

    „Eurostat“ atkreipia dėmesį, kad galutinė kWh kaina priklauso ir nuo suvartojimo lygio. Daugelyje ES valstybių mažesnis metinis vartojimas siejamas su didesne vidutine kWh kaina.

    ES vidutiniškai namų ūkiai, suvartojantys mažiau nei 2 499 kWh per metus, už kilovatvalandę moka beveik 16 proc. daugiau nei didesnio vartojimo grupės. Lenkijoje šis skirtumas viršijo 9,6 proc.

    Toks efektas siejamas su tuo, kad dalis sąskaitos yra pastovios – abonentiniai, tinklo, skirstymo ir kiti mokesčiai dažnai skaičiuojami fiksuota suma, nepriklausomai nuo to, kiek elektros sunaudojama. Todėl mažiau vartojant šie kaštai „pasiskirsto“ ant mažesnio kilovatvalandžių skaičiaus ir vieneto kaina tampa didesnė.

  • Europos dujų kainos perkopė 100 eurų už MWh: rinkas spaudžia Artimųjų Rytų rizikos

    Europos gamtinių dujų kainos vėl peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą, o rinkos nervingumą kursto geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Investuotojai vertina scenarijus, kad galimi JAV ir Izraelio veiksmai prieš Iraną gali dar labiau sutrikdyti energijos žaliavų tiekimą.

    Didžiausią dėmesį rinkoje tradiciškai traukia Amsterdamo TTF indeksas, laikomas pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu. Šio etalono ateities sandoriai kilo iki maždaug 101,9 euro už megavatvalandę ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 metų pabaigos.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniniai veiksniai: atvėsę orai didina šildymo poreikį, todėl greičiau naudojamos saugyklose sukauptos atsargos. Kai atsargų lygis mažesnis, rinkoje jautriau reaguojama į bet kokias naujienas apie galimus tiekimo sutrikimus.

    Geopolitinė rizika šį kartą siejama su Artimųjų Rytų regionu, kuris yra svarbus suskystintų gamtinių dujų tiekimo grandinei. Rinkos dalyviai baiminasi, kad užsitęsę ar išsiplėtę neramumai gali riboti srautus, o tai reikštų papildomą spaudimą kainoms Europoje, ypač žiemos sezono metu.

    Analitikai pabrėžia, kad kainas palaiko ir tai, jog Europos dujų atsargos šiuo metu yra palyginti žemos pagal pastarųjų metų standartus. Kai kuriuose vertinimuose nurodoma, kad atsargų užpildymas Europoje siekia apie 75 proc., o tai yra žemiausias tokio metų laiko lygis nuo 2011 metų.

    Didžiausią įtampą patiria Vokietija, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir vienas svarbiausių dujų vartotojų regione. Skelbiama, kad Vokietijos saugyklų užpildymas nesiekia 62 proc., todėl šalis ir visas regionas tampa labiau pažeidžiami, jei šaltasis laikotarpis užsitęstų arba sustiprėtų konkurencija dėl SGD krovinių.

    „Mes irgi norėtume, kad dujų atsargų lygis būtų kiek aukštesnis“, – sakė Federalinės tinklų agentūros vadovas Klausas Mülleris.

    Kartu rinkoje vertinamas ir pasaulinis SGD kainų poveikis paklausai. Jei SGD išlieka brangios, dalis kainoms jautrių regionų, ypač Pietų ir Pietryčių Azijoje, gali mažinti pirkimus, tačiau Europai tai nebūtinai garantuoja pigesnį importą, jei tuo pačiu metu išlieka didelė geopolitinė rizika.

    Ekspertai įspėja, kad žemų atsargų ir įtampos Artimuosiuose Rytuose derinys gali ilgiau išlaikyti dideles trumpalaikių kontraktų kainas. Blogiausiu atveju reikšmingesni tiekimo sutrikimai galėtų turėti pasekmių ir keliems ateinantiems sezonams, todėl rinkos dalyviai stebi tiek orų prognozes, tiek politinius signalus.

  • ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    ES šalys stoja prieš Komisiją: ginčas dėl dujų ir elektros mokesčių kelia įtampą Briuselyje

    Valstybės meta iššūkį planui

    Daugiau nei tuzinas Europos Sąjungos šalių pareiškė nepritarimą Europos Komisijos siūlymui mokesčiais labiau palankinti elektrą nei gamtines dujas. Valstybių teigimu, Briuselis rizikuoja peržengti savo įgaliojimų ribas energetikos apmokestinimo srityje.

    Šis klausimas iškilo per ES energetikos ministrų susitikimą Liuksemburge, kuriame kritiškai pasisakė Vokietija, Italija, Malta, Čekija, Bulgarija, Slovakija, Suomija, Rumunija, Kroatija, Lenkija, Latvija, Estija ir Vengrija. Jos ragino atsisakyti nuostatos, kuri, jų vertinimu, keistų mokesčių politikos pusiausvyrą be vieningo sutarimo.

    Kodėl elektra tapo politine tema

    Europos Komisija siūlymą sieja su elektrifikacijos skatinimu, kai pramonė, duomenų centrai, šilumos siurbliai ir elektromobiliai didina elektros paklausą. Tikslas – spartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir sumažinti energijos sąskaitas, kai elektra taptų santykinai pigesnė.

    Tačiau kartu auga elektros tinklų plėtros ir eksploatacijos kaina, kuri vis dažniau perkeliama vartotojams per tinklo tarifus. Dėl to dalis sostinių perspėja, kad vien mokesčių korekcijos problemos neišspręs, o kai kuriais atvejais gali sukurti naujų iškraipymų.

    Įtampą dar labiau didina pastaruoju metu paaštrėjusi energetikos krizė ir kainų svyravimai, kurie didina spaudimą ES institucijoms ieškoti greitų sprendimų. Pramonės atstovai ne kartą akcentavo, kad Europos elektros kainos tarptautiniame kontekste išlieka sunkiai konkurencingos.

    Mokesčiai ar direktyva?

    Oponentai pabrėžia procedūrinį aspektą: mokesčių politika ES dažniausiai keičiama per Energetikos apmokestinimo direktyvos peržiūrą, kuriai reikalingas vienbalsiškumas. Tuo metu Komisijos siūlymas, valstybių teigimu, atvertų kelią sprendimams kvalifikuota balsų dauguma, taip susilpninant nacionalinę kontrolę.

    Švedijos energetikos ministrė Ebba Busch akcentavo, kad reikalinga geresnė reguliavimo kokybė, o ne papildoma biurokratija. Jos vertinimu, dėl labai skirtingų elektros tinklų struktūrų Europoje negali būti vieno universalaus tarifo modelio.

    „Atsižvelgiant į labai reikšmingus tinklų ir jų savybių skirtumus visoje Sąjungoje, nėra vieno visiems tinkančio tarifo sprendimo“, – sakė Ebba Busch.

    Kas palaiko Komisiją ir ko ieškoma toliau

    Kai kurios šalys, tarp jų Ispanija, Danija ir Liuksemburgas, Komisijos kryptį remia, bet kartu prašo lankstumo, kad valstybės galėtų išlaikyti politines prioriteto teisę. Danijos diplomatas Søren Jacobsen akcentavo, kad taisyklės turėtų leisti valstybėms greitai didinti tinklų plėtros tempą ir mastą.

    Prancūzija siekė tarpinio kelio: ragino užtikrinti tvirtą teisinį pagrindą ir svarstė, kad priemonė galėtų būti taikoma tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dujų krizės metu. Liuksemburgas pasiūlė alternatyvą – vietoj konkrečios nuostatos įtvirtinti bendrą įpareigojimą skatinti elektrifikaciją.

    Didžiausio pasipriešinimo sulaukė ne tik mokesčių idėja, bet ir Komisijos planas nustatyti bendras elektros tinklų tarifų skaičiavimo taisykles be nuolatinio naujo politinio pritarimo. Dalis valstybių įspėja, kad tai susilpnintų nacionalinių reguliuotojų nepriklausomumą ir pernelyg centralizuotų sprendimus.

    Energetikos komisaras Dan Jørgensen laikėsi pozicijos, kad siūlymai yra logiški ir gali turėti tiek greitą, tiek struktūrinį poveikį mažinant sąskaitas. Tuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Airija siekia iki gruodžio mėnesio rasti kompromisą dėl tinklo mokesčių taisyklių.

  • Europos Sąjunga už naftą moka milijardais daugiau: kas stumia kainas ir kas bus toliau?

    Europos Sąjunga už naftą moka milijardais daugiau: kas stumia kainas ir kas bus toliau?

    Europos Sąjungos išlaidos naftos importui 2026 metais šoktelėjo, nors atgabenami kiekiai beveik nepasikeitė. Tai reiškia, kad pagrindinis smūgis ateina ne iš vartojimo augimo, o iš staiga pabrangusios žaliavos ir su tiekimu susijusių rizikų.

    Remiantis Eurostato užsienio prekybos duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį ES už naftos produktų importą vidutiniškai mokėjo apie 27,6 mlrd. eurų per mėnesį. Palyginti su 2025 metais, tai yra maždaug 55,8 proc. daugiau, nors importo apimtys per tą patį laiką paaugo tik apie 1,2 proc.

    Skirtumas pinigine išraiška siekė apie 9,9 mlrd. eurų per mėnesį. Vidutinė kaina už toną pakilo nuo maždaug 487 eurų iki apie 750 eurų, priartėdama prie 2022 metų kainų piko, kai energijos rinkas sukrėtė geopolitiniai įvykiai ir pasiūlos ribojimai.

    Kodėl sąskaita taip išaugo?

    Didžiausią įtaką darė išaugusios naftos kainos pasaulio rinkose, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo grandinių neapibrėžtumas. Rinkoms ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet kokie sutrikimai čia greitai atsispindi kainose.

    Europos energetinis pažeidžiamumas išlieka didelis: Eurostato vertinimu, ES priklausomybė nuo naftos importo dar 2024 metais siekė apie 96,6 proc. Tai reiškia, kad kainų šuoliai tarptautinėse rinkose beveik tiesiogiai persikelia į ES importo sąskaitą ir vartotojų išlaidas.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir pasaulinė paklausa, ypač Azijoje, kur pirkėjai konkuruoja dėl tų pačių tiekimo srautų. Tokiose sąlygose net ir stabilus ES importo kiekis negarantuoja stabilios kainos.

    Smūgis degalinėse ir prekių kainose

    Brangesnė nafta greitai pasiekia degalines, o brangesnis dyzelinas ir benzinas didina tiek gyventojų, tiek verslo sąnaudas. Kai auga degalų kaina, brangsta logistika, viešasis transportas, dalis žemės ūkio ir pramonės procesų, todėl didėja ir galutinė daugelio prekių bei paslaugų kaina.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais didžiausias poveikis tenka transportui, šildymui, žemės ūkiui ir energijai imliai gamybai. Paslaugų sektoriuje poveikis paprastai būna lėtesnis, tačiau ilgainiui ir jis jaučia vartojimo silpnėjimą, kai gyventojai daugiau pinigų skiria degalams ir kasdienėms sąskaitoms.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Rinkos dalyviai vertina, kad greito kainų kritimo tikėtis sudėtinga, nes geopolitinė rizika išlieka, o bet koks laivybos sutrikimas automatiškai kelia ir draudimo bei transportavimo kaštus. Tokios papildomos išlaidos ne visada pilnai atsispindi iškart, todėl importo sąskaitos gali išlikti aukštos ir vėlesniais ketvirčiais.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių, spartindama atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu nafta išlieka kritiškai svarbi transportui, todėl kainų svyravimai ir toliau bus viena jautriausių temų tiek gyventojams, tiek politikams.

  • Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras ruošia naują gynybos partnerystę regione ir įspėja: energetikos sutrikimai dar nepasiekė piko

    Kataras stiprina regioninę gynybą

    Kataras artimiausiu metu ketina paskelbti apie naują regioninę gynybos partnerystę. Tai pirmadienį Dohoje vykusiame tarptautiniame saugumo forume pareiškė šalies vicepremjeras šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Jis pabrėžė, kad iniciatyva formuojama įvertinus pastarųjų konfliktų pamokas ir siekiant geriau apsaugoti Katarą bei kaimynines valstybes. Pasak jo, planai apima ir glaudesnį bendradarbiavimą su sąjungininkais.

    Partnerystė, pasak šeicho, būtų orientuota į gynybą nuo balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir kibernetinių atakų. Tarp prioritetų įvardytas ir vandens saugumas, kuris Persijos įlankos šalims tampa vis svarbesnis.

    Kataras taip pat rengiasi pranešti apie vietinį gynybos pramonės centrą, kuriame būtų vystoma gamyba arba investuojama į gynybos įmones. Nurodoma, kad projekte numatomas darbas su regioniniu partneriu ir bendradarbiavimas su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste bei Prancūzija.

    Kalbėdamas apie oro gynybos patirtį, šeichas akcentavo, kad didžioji dalis atakų prieš regioną buvo sėkmingai atremta dėl ilgamečio Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis. Jis taip pat patvirtino, kad toliau bus vystoma Al Udeid aviacijos bazė, laikoma didžiausia JAV karine baze Artimuosiuose Rytuose.

    Kataras paraleliai siekia išlaikyti ryšius su Teheranu ir pabrėžia dialogo svarbą. Doha argumentuoja, kad komunikacijos kanalai ir ekonominiai ryšiai gali tapti papildomu saugumo instrumentu, padedančiu mažinti eskalacijos riziką.

    Ragina dialogą su Iranu

    Vicepremjeras teigė, kad Kataras norėtų matyti platesnes derybas tarp Irano ir Persijos įlankos valstybių, o taip pat įtraukti Pakistaną ir Turkiją. Jo vertinimu, tokios konsultacijos būtų realistiškesnės po Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo dėl esminių nesutarimų.

    Kol kas, anot jo, Kataras kartu su Pakistanu ir Omanu dalyvauja tarpininkavimo pastangose. Jis šį procesą palygino su ilgu nuotoliu, kuriam reikia nuoseklumo ir atsparumo.

    „Mes niekada nenutraukiame bendravimo“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras primena, kad su Iranu dalijasi vieną didžiausių pasaulyje jūrinį gamtinių dujų telkinį. Dėl to abiem pusėms, pasak Dohos, svarbu išvengti naujų sukrėtimų, kurie galėtų sutrikdyti gavybą ir eksportą.

    Ši aplinkybė, anot Kataro atstovų, kuria ir papildomą paskatą ieškoti praktinių pasitikėjimo priemonių. Tarp galimų žingsnių minimas ir nepuolimo susitarimas, kuris galėtų sumažinti saugumo įtampą regione.

    Energetikos sutrikimai dar nesibaigė

    Doha įspėjo, kad pasaulinė energetikos rinka tebėra jautri regioniniams konfliktams, o tiekimo grandinės iš rytų į vakarus ir iš vakarų į rytus gali būti lengvai sutrikdomos. Kataras akcentuoja, kad tokie sukrėtimai dažnai greitai persiduoda kainoms ir vartotojų išlaidoms.

    Vicepremjero teigimu, energetikos sektorius dar nepasiekė vadinamojo sutrikimų piko. Jis prognozavo, kad artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali iškilti daugiau iššūkių, ypač jei didės neapibrėžtumas laivybos maršrutuose.

    „Energetikos srityje dar nepasiekėme piko, o artimiausiomis dienomis ir mėnesiais gali būti daugiau sunkumų“, – sakė šeichas Saoud bin Abdulrahman Al Thani.

    Kataras taip pat pasisakė prieš tranzito mokesčius Hormūzo sąsiauryje ir perspėjo, kad bet koks papildomas kaštų didinimas galiausiai atsilieptų vartotojams. Doha pabrėžia, kad laivybos neapibrėžtumas didina draudimo ir logistikos kainas, o tai gali kelti kainų spaudimą pasaulio rinkose.

    Anot Kataro atstovų, ilgalaikė regioninė įtampa daro įtaką ir investicijų srautams, įskaitant Persijos įlankos kapitalo kryptis į Europą. Todėl šalis siekia, kad saugumo architektūra būtų stiprinama ne tik karinėmis priemonėmis, bet ir diplomatija bei ekonominiu suinteresuotumu išlaikyti stabilumą.

  • TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    TKA įspėja: Europoje dyzelino kainos gali vėl šokti, rinką spaudimas laikys iki 2027 metų

    Tarptautinė energetikos agentūra (TKA) įspėja, kad artimiausiomis savaitėmis Europoje vėl gali brangti dyzelinas. Agentūros vertinimu, dyzelino rinka išliks įtempta dar ilgai, o atsargų atkūrimas gali užtrukti iki 2027 metų antrosios pusės.

    TKA skaičiuoja, kad rugsėjį pasaulinė naftos pasiūla didėjo iki maždaug 102,3 mln. barelių per dieną, tačiau vis dar nusileido paklausai, kuri siekė apie 103,5 mln. barelių per dieną. Tokia disproporcija palaiko aukštas kainas ne tik žaliai naftai, bet ir rafinuotiems degalams.

    Vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių įvardijami sutrikimai Persijos įlankoje ir Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos srautų. Suintensyvėję išpuoliai ir incidentai regione didina draudimo bei logistikos kaštus, o tai galiausiai atsispindi ir galutinėse dyzelino kainose importuojančiose rinkose.

    „Nauji išpuoliai Persijos įlankoje daro atsigavimą trapų“, – teigiama TKA vertinime.

    Dyzelino deficito priežastys

    TKA pažymi, kad dyzelino kainos po ankstesnių rekordų buvo kiek atslūgusios, tačiau jų santykis su žalios naftos kaina išlieka neįprastai aukštas. Tai rodo, kad problema slypi ne vien žaliavos pasiūloje, bet ir ribotuose perdirbimo pajėgumuose bei dyzelino gamybos grandinėje.

    Situaciją aštrina mažesni Artimųjų Rytų degalų eksporto srautai, taip pat rizikos veiksniai Europai svarbiose tiekimo grandinėse. TKA atkreipia dėmesį, kad dyzelino pasiūlai papildomą spaudimą daro ir rafinavimo sektoriaus pažeidžiamumas, o transportavimo kainų kilimas gali greitai persikelti į didmenines degalų kainas.

    Agentūra prognozuoja, kad prarastos dyzelino atsargos veikiausiai nebus atstatytos daugiau nei sezoninių svyravimų apimtyje iki 2027 metų antrosios pusės. Tai reiškia, kad kiekvienas naujas geopolitinis sukrėtimas ar logistikos trikdis gali sukelti naują kainų šuolį.

    Skiriasi prognozės dėl paklausos

    TKA teigia, kad aukštos kainos ir lėtesnis ekonomikos augimas šiemet gali mažinti pasaulinę naftos paklausą. Agentūra taip pat atsargiau vertina ir paklausos atsigavimą kitais metais, todėl rinkoje ilgiau išlieka neapibrėžtumas.

    Tuo metu naftą eksportuojančių šalių grupė OPEC prognozes vertina optimistiškiau ir tikisi spartesnio paklausos augimo bei atsargų atkūrimo. Skirtingos institucijų prognozės rodo, kad kainas artimiausiais mėnesiais gali lemti ne tik realūs srautai, bet ir lūkesčiai, susiję su karinių konfliktų eiga bei tiekimo saugumu.

    TKA pabrėžia, kad neatslūgstant įtampai regione naftos ir degalų rinkos gali patirti daugiau sukrėtimų, kol galiausiai 2027 metais galėtų atsirasti aiškesni pertekliaus požymiai. Europai tai reikštų didesnę dyzelino kainų riziką transportui ir pramonei, ypač jei didmeninės kainos vėl ims kilti.

  • Graikija smogia sąskaitoms: šildymo išmoka didinama 30 proc., žadama parama ir degalinėse

    Graikija smogia sąskaitoms: šildymo išmoka didinama 30 proc., žadama parama ir degalinėse

    Graikijos vyriausybė paskelbė apie priemones, kuriomis siekiama sušvelninti gyventojams tenkantį energijos kainų šoką artėjant šaltajam sezonui. Šalies finansų ministras ir Eurogrupės vadovas Kyriakos Pierrakakis pranešė, kad šildymo išmoka bus didinama 30 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak ministro, pagalbos paketas apims ne tik didesnę išmoką, bet ir papildomą paramą perkant šildymo kurą. Priemonės, anot jo, turėtų pasiekti šimtus tūkstančių namų ūkių visoje šalyje, ypač tuos, kuriems energijos sąnaudos sudaro reikšmingą mėnesio išlaidų dalį.

    „Sudėtingoje ekonominėje aplinkoje, kai energijos krizė išbando šeimų atsparumą visame pasaulyje, mūsų prioritetas yra sumažinti spaudimą namų ūkiams. Todėl taikysime dvigubą paramą šildymo kurui: tiesioginę subsidiją degalinėse ir 30 proc. didesnę šildymo išmoką nei pernai“, – sakė Kyriakos Pierrakakis.

    Vyriausybė nurodė, kad už priemonių įgyvendinimą atsakingos ministerijos artimiausiomis dienomis turėtų pateikti detales: kam bus taikoma parama, kokie bus pajamų ir turto kriterijai, taip pat kokio dydžio subsidija numatoma perkant šildymo kurą. Tokie paramos modeliai paprastai siejami su deklaruotomis pajamomis, šeimos sudėtimi ir regiono klimato ypatumais.

    Sprendimas skelbiamas platesniame Europos kontekste, kai dalis šalių ieško būdų amortizuoti svyruojančias naftos ir energijos kainas, o kartu saugoti viešuosius finansus. Graikija taip pat ragina Europos Sąjungą suteikti daugiau lankstumo fiskalinėms taisyklėms, kad valstybės galėtų plačiau remti namų ūkius ir verslą.

    Panašias kryptis renkasi ir kitos Europos valstybės, kurios laikinai mažina mokesčius ar taiko kompensacijas degalams, kad sumažintų kainų poveikį. Ekonomistai pabrėžia, kad tikslinės, į pažeidžiamiausius gyventojus nukreiptos priemonės dažniausiai laikomos veiksmingiausiomis, nes mažiau išpučia biudžeto išlaidas ir geriau pasiekia tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

  • Anglies trūkumas Lenkijoje prieš šildymo sezoną: įspėjimai dėl kainų šuolių ir importo rizikų

    Rinka įkaitusi dar neprasidėjus šalčiams

    Lenkijoje vis garsiau kalbama apie anglies prieinamumo problemą, nors šildymo sezonas tik įsibėgėja. Profsąjungos ir dalis politikų tvirtina, kad kasyklų aikštelėse sukauptos atsargos yra menkos, o anglis gyventojams kai kur jau tapo sunkiai randama.

    Viešojoje erdvėje keliama ir kita rizika: jei žiema būtų atšiauri, o vidaus gavyba neatsistatytų pakankamai greitai, trūkumas gali paliesti ne tik namų ūkius, bet ir energetikos bei šilumos gamybos įmones. Tokiame scenarijuje kainų spaudimas tik didėtų.

    Įspėjimai: atsargos ištirpo, gavybos greitai nepadidinsi

    Buvęs už kasybą atsakingas Lenkijos pareigūnas ir parlamento narys Marekas Wesoły viešai įspėjo, kad anglies atsargos, sukauptos ankstesniais laikotarpiais, jau buvo sunaudotos. Jo teigimu, staigiai padidinti gavybos praktiškai neįmanoma, jei anksčiau ji buvo mažinama, nes tam reikia žmonių, technikos ir laiko.

    Jo vertinimu, tai reiškia dvigubą spaudimą: energetikai gali kilti tiekimo rizikų, o gyventojams anglis gali brangti iki lygio, kuris taps sunkiai pakeliamas daliai namų ūkių. Toks vaizdas, pasak jo, būtų ypač tikėtinas, jei šalčiai užsitęstų.

    „Įspėju: bus absoliutus anglies prieinamumo keblumas. Visos atsargos, kurias turėjome, jau sudegintos. Jei žiema bus aštri, turėsime bėdų“, – sakė Marekas Wesoły.

    Profsąjunga: sandėliuose arba nėra, arba brangsta kasdien

    Panašiai situaciją apibūdina ir profsąjungos Sierpień 80 vadovas Bogusławas Zięteka. Jis teigia, kad mažmeninėje rinkoje, kuri svarbiausia individualiam šildymui, problema jau matoma praktiškai: dalyje vietų anglies trūksta, o ten, kur ji yra, kainos esą kyla labai greitai.

    Jo kritika nukreipta ir į valstybės reakciją: esą importo mastai didėja, o dalis rinkos dalyvių tuo naudojasi siekdami didesnių maržų. Pasak jo, tokia padėtis gali lemti, kad šilumos ir elektros gamintojai mokėtų daugiau, o tai vėliau atsispindėtų sąskaitose.

    „Gyventojų rinkoje anglies sandėliuose arba trūksta, arba ji brangsta diena iš dienos“, – sakė Bogusławas Zięteka.

    Importas kaip sprendimas ir kaip rizika

    Tekste minimas pavyzdys – valstybinės ar valstybės kontroliuojamos įmonės, įtrauktos į anglies importą. Tarp jų įvardijama Węglokoks, kuri, kaip teigiama, jau organizavo kelis anglies krovinius energetikos poreikiams ir planuoja tolesnius pirkimus užsienyje.

    Vis dėlto importas čia pateikiamas ne vien kaip išeitis, bet ir kaip priklausomybės šaltinis. Akcentuojama, kad bet kokie logistikos trikdžiai ar geopolitiniai sprendimai tranzito maršrutuose gali greitai sukelti papildomų problemų, ypač jei dėl žiemos piko išaugtų visos Europos paklausa.

    Diskusijose taip pat keliama dilema, kaip turėtų būti paskirstomi valstybės resursai: ar juos nukreipti į brangesnį importą, ar labiau remti vietinę anglies sektoriaus ir su juo susijusių pramonės šakų stabilizaciją. Aiškesnių atsakymų, kaip teigiama, kritikai iš valdžios pasigenda.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europa gali sulaukti dar vieno kainų šoko

    Jungtinėms Valstijoms svarstant galimus dyzelino eksporto ribojimus, Europos šalys įspėjamos apie naują kainų šoko riziką. Degalinių lentynos greičiausiai neištuštėtų per naktį, tačiau dyzelino kaina galėtų šoktelėti, o valdžioms tektų grįžti prie krizių valdymo priemonių.

    Situacija ypač nepatogi Europos Komisijai, nes po rusiškų energijos išteklių atsisakymo Europos Sąjunga tapo labiau priklausoma nuo importuojamų naftos produktų. Komisija nurodo, kad klausimas aptariamas su ES valstybėmis ir pramone, o problemą imasi vertinti kaip energetinio saugumo temą.

    Pasaulinė dyzelino rinka pastaraisiais mėnesiais išlieka įtempta: tiekimą trikdo geopolitiniai sukrėtimai, o dalis eksportuotojų riboja pardavimus į užsienį. Tuo pat metu naftos perdirbimo gamyklos daugelyje regionų dirba arti pajėgumų ribos, todėl staiga padidinti gamybą yra sudėtinga.

    Priklausomybė nuo JAV dyzelino

    Rinkos dalyvių vertinimu, JAV dyzelinas šiemet sudaro reikšmingą dalį ES importo iš trečiųjų šalių, o kai kuriuose regionuose ši priklausomybė dar ryškesnė. Dėl to net dalinis eksporto ribojimas galėtų neproporcingai stipriai paveikti kainas, nes pirkėjai pradėtų varžytis dėl ribotos alternatyvių krovinių pasiūlos.

    „Europai tiesioginis poveikis būtų kainų augimas: Šiaurės Vakarų Europa turėtų permokėti, kad pritrauktų pakaitinius krovinius“, – sakė energetikos analitikas Zameer Yusof.

    Analitikų logika paprasta: jei dingsta dalis tiekimo, kainos nebūtinai kyla tiek pat, kiek sumažėja importas, tačiau konkurencija dėl pakaitinių kiekių gali staigiai padidinti kainodarą biržose ir didmeninėje prekyboje. Tai galiausiai persiduoda transporto, žemės ūkio ir logistikos sąnaudoms, o kartu ir vartotojų kainoms.

    Kur smūgis būtų didžiausias?

    Didžiausio pažeidžiamumo ženklai matomi Prancūzijoje, kur dyzelino importo struktūroje JAV dalis yra viena didžiausių. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad toks sprendimas Europai būtų itin skausmingas, ypač kai energijos kainos jau tapo jautria politine tema.

    Šalia Prancūzijos analitikų minimos ir kitos importui jautrios rinkos, tarp jų Jungtinė Karalystė, kuri po dalies naftos perdirbimo pajėgumų sumažėjimo dar labiau remiasi įvežtiniais degalais. Tiesa, Europos regione dyzelinas yra vienas labiausiai kaupiamų naftos produktų, todėl atsargos galėtų sušvelninti pradinį tiekimo sutrikimą, nors kainų spaudimo jos nepanaikintų.

    Pietų Europos šalys, turinčios didesnį vietinių perdirbimo pajėgumų ir Viduržemio jūros regiono tiekimo „pagalvę“, dažnai laikomos atsparesnėmis. Vis dėlto kainodara bendroje rinkoje linkusi „užkrėsti“ ir mažiau priklausomas šalis, nes degalai yra globali prekė, o kroviniai nukreipiami ten, kur mokama daugiau.

    Europa turi mažai greitų alternatyvų

    Esminė problema, kurią išryškina JAV planai, yra ribotos galimybės greitai pakeisti tiekėją. Kaip viena realiausių alternatyvų įvardijama Indija, tačiau jos eksporto apimtys yra nepastovios, o dalis srautų nukreipiama į kitas rinkas, kur maržos patrauklesnės.

    Kiti galimi šaltiniai, tokie kaip Kinija ar Pietų Korėja, vertinami kaip mažai pajėgūs greitai užpildyti spragą dėl nedidelių esamų srautų į Europą ir dėl prekybos apribojimų. Todėl politinės diskusijos Europoje vis dažniau krypsta į tai, ar nereikia lanksčiau taikyti kuro specifikacijų, geriau koordinuoti atsargas ir stiprinti vietinę perdirbimo bazę.

    Tuo pat metu JAV vidaus politika taip pat spaudžia sprendimų priėmėjus: aukštos degalų kainos kelia nepasitenkinimą rinkėjams, o valdžia ieško būdų, kaip mažinti kainų spaudimą šalies viduje. JAV energetikos sektoriuje svarstomos ir švelnesnės alternatyvos, pavyzdžiui, savanoriški eksporto ribojimai vietoje plataus laikino draudimo.

    Ekspertai įspėja, kad visiškas eksporto ribojimas gali atsisukti prieš pačias JAV, nes perdirbėjai, netekę eksporto rinkų, gali mažinti gamybą dėl logistikos ir atsargų kaupimo ribų. Tokiu atveju pasaulinėje rinkoje sumažėtų ir kitų produktų pasiūla, o tai reikštų dar didesnį kainų spaudimą abiejose Atlanto pusėse.