CP v2

Tag: Energetikos krizė

  • Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Pirmą kartą pasaulyje vėjas ir saulė aplenkė dujas: ką rodo balandžio elektros gamybos duomenys

    Kas įvyko ir kodėl tai svarbu

    2026 metų balandį vėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 22 proc. pasaulio elektros, o dujos sudarė apie 20 proc. Tokį lūžį fiksuoja energetikos analitikos centras „Ember“, vertinantis šalių ir regionų elektros gamybos duomenis.

    Tai pirmas kartas, kai vėjo ir saulės generacija per mėnesį viršijo dujų elektrinių gamybą pasauliniu mastu. Nors metiniu pjūviu dujos dar nėra aplenktos, pats faktas rodo sparčią energetikos miksų kaitą.

    Skaičiai: kiek pagamino vėjas, saulė ir dujos

    „Ember“ skaičiavimu, 2026 metų balandį vėjas ir saulė pagamino rekordinį apie 531 teravatvalandės elektros kiekį. Dujomis kūrenamos elektrinės tuo pačiu laikotarpiu pagamino apie 477 teravatvalandes.

    Palyginimui, 2021 metų balandį dujų generacija buvo panaši, apie 476 teravatvalandes, tačiau vėjo ir saulės bendra gamyba tuomet siekė tik apie 245 teravatvalandes. Per penkerius metus šių dviejų šaltinių gamyba iš esmės daugiau nei padvigubėjo.

    Kodėl lūžis fiksuotas būtent balandį

    Analitikai pabrėžia, kad balandis yra palankiausias mėnuo tokiam rekordui dėl sezoninių veiksnių. Šiaurės pusrutulyje, kur sutelkta didelė pasaulio saulės elektrinių dalis, pavasarį dažnai sutampa didesnė vėjo gamyba ir sparčiai auganti saulės generacija.

    Tuo pat metu elektros paklausa dažnai būna mažesnė tarp šildymo ir vėsinimo sezonų, todėl mažėja poreikis lanksčioms dujų elektrinėms. Dėl to dujų dalis miksuose pavasarį linkusi trauktis, palikdama daugiau erdvės atsinaujinantiems šaltiniams.

    Ryšys su energijos krize ir ilgalaike tendencija

    „Ember“ šį pasiekimą vertina kaip ilgalaikės krypties tąsą, o ne vienkartinę reakciją į išaugusį neapibrėžtumą iškastinio kuro rinkose. Organizacijos apžvalgoje pažymima, kad 2025 metais vėjo ir saulės plėtra padengė visą pasaulinį elektros paklausos augimą.

    Vis dėlto momentas simboliškas: geopolitinė įtampa ir svyruojančios dujų kainos daugeliui šalių išryškina importo priklausomybės rizikas. Auganti vėjo ir saulės gamyba, kartu su tinklų plėtra ir energijos kaupimo sprendimais, tampa vienu iš būdų tą riziką mažinti.

    Ką tai gali reikšti artimiausiais metais

    Vieno mėnesio rezultatas dar nereiškia, kad dujos jau prarado savo vaidmenį energetikos sistemoje. Dujos daugelyje rinkų išlieka svarbios balansavimui, ypač kai atsinaujinančių išteklių gamyba smarkiai kinta dėl oro sąlygų.

    Tačiau rekordas rodo, kad vėjo ir saulės plėtra pasiekė mastą, kai net trumpalaikiai sezoniniai pokyčiai gali perstumti tradicinių kuro rūšių pozicijas. Jei išliks investicijų tempas į generaciją, tinklus ir kaupimą, panašūs mėnesiai gali kartotis vis dažniau, o vėliau persikelti ir į metinius skaičiavimus.

  • Vokietija pradėjo „Uniper“ kontrolinio paketo pardavimą: kas gali pasikeisti dujų rinkoje?

    Vokietijos vyriausybė pradėjo procedūrą, kuria siekia parduoti kontrolinį energetikos bendrovės „Uniper“ akcijų paketą. Ši įmonė 2022 metais buvo perimta valstybės, kai dėl dujų krizės atsidūrė ties bankroto riba.

    Potencialūs pirkėjai kviečiami pateikti pirminius ketinimus iki birželio 12 dienos. Procesą koordinuoja finansų tarpininkai „JPMorgan“ ir „UBS“, kurie vertins gautus pasiūlymus ir teiks rekomendacijas Vokietijos valdžiai.

    Kodėl „Uniper“ teko gelbėti?

    „Uniper“ problemos paaštrėjo Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje ir sumažėjus dujų tiekimui į Europą. Įmonė buvo sudariusi sutartis su klientais keliose Europos šalyse, įsipareigodama tiekti dujas už iš anksto sutartą kainą, todėl staigus kainų šuolis jai tapo itin skausmingas.

    Per trumpą laiką bendrovė patyrė didžiulių nuostolių, o jos žlugimas būtų reiškęs rimtą smūgį ne tik Vokietijos, bet ir platesnei Europos dujų bei elektros rinkai. Dėl to valstybė įsikišo ir galiausiai faktiškai nacionalizavo įmonę.

    Pirmame etape Vokietija suteikė apie 15 mlrd. eurų paskolą, mainais įsigydama dalį akcijų per naują emisiją. Vėliau šių priemonių nepakako, todėl buvo priimtas sprendimas perimti kontrolę, iš ankstesnių akcininkų išperkant paketus ir užtikrinant įmonės finansinį stabilumą.

    Ką reiškia akcijų pardavimas?

    Šiuo metu Vokietijos valstybė valdo apie 99,12 proc. „Uniper“ akcijų. Pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, taikomas strateginei energetikos infrastruktūrai, Vokietija turi terminą iki 2028 metų sumažinti savo dalį.

    Tuo pačiu teisės aktai leidžia valstybei išlaikyti vadinamąjį blokuojantį paketą, kuris gali siekti 25 proc. ir vieną akciją. Toks modelis dažnai pasirenkamas siekiant išlaikyti įtaką strategiškai svarbiose įmonėse, bet kartu grąžinti jas į privačias rankas.

    Įmonės vaidmuo Vokietijos energetikoje

    „Uniper“ laikoma viena svarbiausių Vokietijos energetikos grandžių: bendrovė prisideda prie reikšmingos šalies gamtinių dujų paklausos dalies užtikrinimo. Po tiekimo iš Rusijos sumažėjimo didesnę reikšmę įgijo suskystintų gamtinių dujų importas ir tiekimas iš Norvegijos telkinių.

    Bendrovė taip pat valdo dujų saugyklų veiklą, kuri svarbi sezoniškumui ir tiekimo saugumui, o jos gamybos portfelyje yra tiek dujomis kūrenamos elektrinės, tiek atsinaujinantys šaltiniai. Be to, „Uniper“ veikia ir Švedijoje, kur turi branduolinės ir hidroenergetikos aktyvų.

    Rinkai šis pardavimo procesas svarbus tuo, kad „Uniper“ ateities savininkų strategija gali turėti įtakos investicijoms į infrastruktūrą, ilgalaikių tiekimo sutarčių struktūrai ir pasirengimui galimiems kainų šuoliams. Vokietijai tai taip pat yra testas, kaip greitai po krizės galima atsitraukti nuo tiesioginio valstybinio valdymo, neprarandant tiekimo saugumo.

  • Energetikos krizė keičia planus: naftos rinka stabilizuosis greičiau, o dujoms laukia ilgesnis kelias

    Nauja įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl išjudino energijos išteklių rinkas ir parodė, kad energetikos transformacija Europoje tebėra glaudžiai susieta su geopolitika. Europos ekonomikos kongrese aptarta, jog trumpuoju laikotarpiu svarbiausia tampa ne tik klimato tikslai, bet ir pakankami elektros gamybos pajėgumai bei tiekimo saugumas.

    Diskusijoje akcentuota, kad naftos rinka paprastai atsigauna greičiau nei dujų, nes nafta lengviau perorientuojama logistikoje. Dujos, ypač SGD, yra labiau priklausomos nuo brangios infrastruktūros, ilgų remonto terminų ir ribotų alternatyvių maršrutų.

    Naftai prisitaikyti paprasčiau

    „Orlen“ atstovas Łukasz Strupczewski kongrese teigė, kad po sukrėtimų greičiau stabilizuotųsi būtent naftos segmentas. Jo vertinimu, naftos tiekimo grandinė turi daugiau „apėjimų“ ir lankstumo, o krovinių srautai gali būti greičiau nukreipiami į kitus uostus bei maršrutus.

    „Su nafta lengviau, nes šį produktą paprasčiau transportuoti, o eksporto ir logistikos sistema turi daugiau alternatyvų“, – sakė Łukasz Strupczewski.

    Tuo metu dujų rinkoje, anot jo, didžiausią įtampą kelia SGD infrastruktūros pažeidžiamumas ir dideli atstatymo kaštai. Jei svarbūs terminalai ar jų dalys patiria sutrikimų, realus pajėgumų sugrįžimas dažnai matuojamas mėnesiais, o ne savaitėmis, todėl kainų svyravimai gali užsitęsti.

    Kas po 2030 metų?

    Ministerijos atstovė Dorota Jeziorowska kongrese pabrėžė, kad valstybėms svarbu laiku susitarti dėl mechanizmų, kurie užtikrintų pakankamus pajėgumus po 2030 metų. Tokie sprendimai energetikos sektoriui reikalingi planuojant investicijas, ypač kai vienu metu plečiami atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir lankstumo priemonės.

    „Tikimės artimiausiomis savaitėmis pristatyti sprendimus dėl pajėgumų rinkos po 2030 metų“, – sakė Dorota Jeziorowska.

    Diskusijoje taip pat skambėjo mintis, kad elektros sistemoje vis dar gali prireikti anglies elektrinių kaip rezervinių pajėgumų. Tai siejama ne su dideliu nuolatiniu anglies naudojimu, o su atsarginės generacijos vaidmeniu tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys ištekliai negali užtikrinti pakankamos gamybos.

    Anglis kaip rezervas iki branduolinės energetikos

    Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorz Onichimowski dėmesį kreipė į spartėjančią ekonomikos elektrifikaciją ir poreikį išlaikyti sistemos patikimumą. Jo teigimu, atsinaujinantys ištekliai turi tapti miksą „nešančia“ dalimi, tačiau rezervas, įskaitant dalį anglies pajėgumų, dar kurį laiką gali būti reikalingas.

    „Neatmeskime, kad rezerve turi likti ir dalis anglies. Kalbame ne apie didelį anglies vartojimą, o apie elektrines kaip atsarginį sprendimą“, – sakė Grzegorz Onichimowski.

    PGE vadovas Dariusz Lubera pridūrė, kad be aiškaus sprendimo dėl pajėgumų rinkos po 2030 metų ir be sutarto vaidmens anglies blokams, stabilumo klausimas tik aštrės. Pasak jo, artėjant 2035–2036 metams, kai pagal dabartinius planus turėtų startuoti pirmasis branduolinės energetikos blokas, pereinamuoju laikotarpiu reikės aiškiai nuspręsti, kiek generacijos bus dengiama anglimi, kiek dujomis ir kokiomis kitomis priemonėmis.

    Diskusijoje pažymėta, kad energetikos sistemos saugumą lemia ir tinklų būklė: skirstomųjų tinklų operatoriai susiduria su kibernetinėmis, fizinėmis ir eksploatacinėmis rizikomis. Stoen Operator vadovas Robert Stelmaszczyk teigė, jog vienas efektyviausių būdų didinti fizinį tinklų atsparumą yra jų plėtra, nes didesnė ir geriau sužiedinta infrastruktūra lengviau atlaiko sutrikimus.

    „Didesnis tinklas yra saugesnis“, – sakė Robert Stelmaszczyk.

    Buvusi pramonės ministrė dr. hab. Marzena Czarnecka atkreipė dėmesį ir į reguliavimo problemą: energetikos teisės aktų gausa bei nuolatiniai pakeitimai apsunkina ilgalaikį planavimą. Jos vertinimu, reguliavimas turi būti stabilus ir aiškiai sutvarkyti naujas sritis, tokias kaip energijos kaupimas ar modernūs ilgalaikiai tiekimo modeliai.

  • Laivybos sektorius skambina pavojaus varpais: Hormuzo sąsiaurio krizė gali pabranginti viską

    Laivybos sektorius skambina pavojaus varpais: Hormuzo sąsiaurio krizė gali pabranginti viską

    Pasaulinė laivyba perspėja dėl galimo laivų kuro trūkumo, kuris, sutrikus tiekimui per Hormuzo sąsiaurį, gali greitai padidinti gabenimo kainas ir atsiliepti vartotojų išlaidoms. Įtampa regione didina riziką tiek degalų tiekėjams, tiek vežėjams, nes šiuo maršrutu juda reikšminga pasaulinės energijos ir krovinių srautų dalis.

    Laivams dažniausiai reikalingas vadinamasis bunkeris, sunkus naftos produktas, kurio rinka jautri tiek žaliavos tiekimui ir logistikos trikdžiams. Dėl ribotų alternatyvų trumpuoju laikotarpiu vežėjai priversti mokėti daugiau arba mažinti sąnaudas lėtinant laivų greitį ir koreguojant reisų grafikus.

    Kas yra bunkeris ir kodėl jis svarbus

    Bunkeris yra žemesnės kokybės, sunkesnis ir labiau taršus naftos produktas nei automobiliuose ar aviacijoje naudojami degalai. Nors jis nėra „švarus“, būtent šis kuras ilgą laiką buvo pagrindas laivams, kurie jūra perveža apie 80 proc. pasaulio prekių.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad net trumpalaikis tiekimo sutrikimas gali išauginti frachto kainas, o tai virsta brangesniu importu, didesnėmis sandėliavimo ir atsargų finansavimo sąnaudomis. Efektas dažnai išsiplečia per tiekimo grandines ir galiausiai matomas parduotuvių kainose.

    Pirmasis smūgis Azijai, bet banga globali

    Didžiausias spaudimas paprastai pirmiausia juntamas Azijoje, nes regionas itin priklausomas nuo Artimųjų Rytų energijos srautų, o Singapūras yra didžiausias pasaulyje laivų kuro papildymo centras. Esant neapibrėžtumui, atsargos griežtėja, o kainos kyla, todėl vežėjai ieško kompromiso tarp greičio ir sąnaudų.

    Viešai skelbta, kad iki konflikto laivų kuras Singapūre kainavo apie 460 eurų už toną, o gegužės pradžioje kaina buvo pakilusi virš maždaug 740 eurų už toną. Tokie šuoliai paprastai ne iškart, bet neišvengiamai pasiekia užsakovus per kuro priemokas ir didesnius gabenimo tarifus.

    Analitikai pažymi, kad dalį išlaidų vežėjai kurį laiką gali absorbuoti, tačiau ilgėjant krizei spaudimas perkelti kaštus klientams didėja. Transporto ir aplinkosaugos organizacijų vertinimu, dabartinė situacija laivybos pramonei gali kainuoti apie 340 000 000 eurų per dieną.

    Alternatyvūs degalai ir ribotos išeitys

    Vežėjų galimybės ribotos: mokėti daugiau už kurą, taupyti mažinant greitį, retinti reisus arba laikinai stabdyti dalį maršrutų. Rinkos duomenimis, nuo konflikto pradžios kai kurių laivų segmentų vidutinis greitis globaliai sumažėjo apie 2 proc., nes lėtesnis plaukimas leidžia mažinti sąnaudas.

    Kartu spartėja investicijos į laivus, galinčius naudoti alternatyvius degalus, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas. Vis dėlto pramonė pripažįsta, kad technologijos egzistuoja, tačiau alternatyvių degalų gamyba ir infrastruktūra dar nepasiekė masto, kuris užtikrintų sklandų perėjimą be kainų šoko.

    „Nepastovioje aplinkoje galimybė rinktis kurą turi apčiuopiamą ekonominę vertę“, – sakė laivų valdymo bendrovės vadovas Angadas Banga.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis sukrėtimas gali tapti dar vienu postūmiu greitinti perėjimą prie mažiau taršių sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinka išlieka priklausoma nuo tradicinio laivų kuro ir jo tiekimo maršrutų. Dėl to bet kokie trikdžiai Hormuzo sąsiauryje gali atsiliepti ne tik energetikai, bet ir kasdienėms prekių kainoms įvairiuose žemynuose.

  • ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    ES energetikos krizė aštrėja: klimato komisaras ragina spartinti atsinaujinančią energiją

    Europos Sąjungai susiduriant su nauja energijos kainų banga, už klimato politiką atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra ragina veikti ryžtingiau ir greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro. Jo teigimu, Europa per dažnai į krizes reaguodavo pavėluotai, o šįkart delsti nebegalima.

    Interviu metu komisaras pabrėžė, kad atsparumas energijos sukrėtimams prasideda namuose, didinant vietinę gamybą ir spartinant perėjimą prie alternatyvių šaltinių. Tai, pasak jo, reiškia daugiau elektrifikacijos, atsinaujinančios energetikos, šilumos siurblių, jungčių tarp valstybių ir, kai kuriose šalyse, branduolinės energijos.

    „Po kiekvienos ankstesnės krizės turėjome būti radikalesni ir veikti labiau į priekį. Dabar būtent to ir reikia“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Komisaras priminė, kad Europa nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio naftos krizių aiškiai matė savo pažeidžiamumą, nes žemyne ribota vietinių energijos išteklių pasiūla. Jo vertinimu, atsisakyti rusiškų dujų buvo būtina, tačiau dalis priklausomybės tiesiog persikėlė kitur.

    Pasak W. Hoekstros, Europos dujų pirkimai vis labiau remiasi suskystintomis gamtinėmis dujomis, o tai didina jautrumą geopolitikai ir pasaulinėms kainų bangoms. Tokia situacija, jo teigimu, verčia kelti klausimą, ar naujos priklausomybės yra pakankamai saugios ilguoju laikotarpiu.

    Kaip vieną iš dabartinės įtampos veiksnių jis įvardijo geopolitinį nestabilumą Artimuosiuose Rytuose ir karą Ukrainoje, kurie didina žaliavų kainų svyravimus. Straipsnyje pažymima, kad 2026 metų gegužės pradžioje „Brent“ naftos kaina buvo pakilusi virš maždaug 85 eurų už barelį ribos, o tai vėl kelia spaudimą tiek verslui, tiek gyventojų išlaidoms.

    Augant energijos kainoms, brangsta ne tik degalai ar šildymas, bet ir dauguma prekių bei paslaugų, nes energija yra svarbi tiekimo grandinių dalis. Europos Komisija ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad aukštos kainos didina energetinio skurdo riziką, todėl ieškoma priemonių, kaip mažinti sąskaitas ir geriau apsaugoti pažeidžiamus vartotojus.

    Komisaras pripažino, kad artimiausiais metais Europa vis tiek neišvengs iškastinio kuro vaidmens, ypač gamtinių dujų, kurios dažnai laikomos pereinamuoju kuru. Kartu jis akcentavo, kad energijos paklausa gali augti ir dėl sparčios skaitmenizacijos bei didelių skaičiavimo pajėgumų poreikio, įskaitant dirbtinis intelektas sprendimus, net jei energijos efektyvumas bus nuosekliai didinamas.

    „Dujos dar kurį laiką išliks pereinamuoju kuru, o energijos paklausa, net ir taikant efektyvumo priemones, greičiau augs nei mažės“, – teigė Wopke Hoekstra.

    Milijardai tinklams ir įkrovimui

    Kalbėdamas apie tai, kodėl infrastruktūros modernizavimas vyksta lėtai, W. Hoekstra sutiko, kad Europos Sąjunga „turi daugiau namų darbų“. Jo teigimu, būtinos milijardinės investicijos į elektros tinklų atnaujinimą, jų pralaidumo didinimą ir įkrovimo stotelių plėtrą.

    Komisaras argumentavo, kad kiekvienas į energetikos transformaciją investuotas euras mažina ilgalaikę Europos priklausomybę ir pažeidžiamumą, todėl yra racionalus sprendimas tiek ekonominiu, tiek saugumo požiūriu. Jo vertinimu, be spartesnių investicijų ES bus sunku užtikrinti stabilesnes kainas per kitą sukrėtimą.

    JAV atsitraukimas ir naujos partnerystės

    Tarptautinės klimato politikos kontekste W. Hoekstra apgailestavo dėl JAV pasitraukimo iš plataus masto bendradarbiavimo klimato srityje, kuris, jo teigimu, apsunkina pasaulinių susitarimų įgyvendinimą. Vis dėlto komisaras pabrėžė, kad Europa toliau stiprina ryšius su panašiai mąstančiomis valstybėmis.

    Jo teigimu, glaudesnis bendradarbiavimas vyksta su Norvegija, Jungtine Karalyste, Kanada, Australija, taip pat su partneriais Lotynų Amerikoje, kai kuriomis Afrikos ir Azijos šalimis, tarp jų Japonija. Komisaras priminė, kad 2023 metais Dubajuje vykusioje klimato konferencijoje pavyko suburti plačią šalių daugumą, peržengusią tradicinę Šiaurės ir Pietų takoskyrą.

    Šiandien, pasak W. Hoekstros, užduotis išlieka ta pati: mažinti priklausomybę nuo importo, didinti vietinę energijos gamybą ir modernizuoti infrastruktūrą taip, kad kitas kainų šokas neatsidurtų ant namų ūkių ir įmonių pečių.

  • Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas įspėja: energijos sutrikimai gali pristabdyti Ramiojo vandenyno augimą

    Azijos plėtros bankas (ADB) perspėja, kad Ramiojo vandenyno regiono ekonomikos 2026 metais gali augti lėčiau, nes didėja energijos tiekimo sutrikimų poveikis ir brangsta importas. Banko vertinimu, augimo tempas regione gali sumažėti nuo 4,2 proc. 2025 metais iki 2,8 proc. 2026 metais, o nepalankus scenarijus augimą galėtų nustumti ir iki 2,0 proc.

    ADB teigimu, prastesnė prognozė siejama su blogėjančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, kurias paaštrina įtampos Artimuosiuose Rytuose ir dėl jų kylantys energijos tiekimo trikdžiai. Tokie sukrėtimai ypač skaudžiai atsiliepia valstybėms, kurios daugiausia energijos išteklių importuoja ir turi mažai alternatyvų greitai pakeisti tiekimo grandines.

    „Gavome ne vieną prašymą suteikti paramą ir norime ją pristatyti greitai, neapsiribodami vien skubiais poreikiais“, – sakė ADB vadovas Masato Kanda.

    Pasak jo, bankas yra pasirengęs padėti šalims didinti atsparumą, pirmiausia diversifikuojant energijos šaltinius. ADB pabrėžia, kad mažos salų valstybės yra ypač pažeidžiamos išorinių šokų, nes jų vidaus rinkos mažos, o importo dalis ekonomikoje didelė.

    Kaip pavyzdį ADB pateikia Tongą, kuri, banko vertinimu, iškastinio kuro importui skiria daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad bet koks naftos ir logistikos kainų šuolis greitai persiduoda į elektros, transporto ir būtiniausių prekių kainas, o kartu slopina vartojimą ir investicijas.

    Energijos transformacija ir investicijos

    ADB akcentuoja, kad vien tik trumpalaikės priemonės situacijos neišspręs, todėl plečia ilgalaikių investicijų paketą į energetinį saugumą ir infrastruktūrą. Tarp prioritetų minimi atsinaujinančios energetikos projektai, tinklų modernizavimas ir energijos kaupimo sprendimai, kurie mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Vienas ryškesnių pavyzdžių – 15 megavatų galios „Tina River“ hidroenergijos projektas Saliamono Salose, kurį planuojama užbaigti 2028 metais. ADB nurodo, kad projektas ateityje galėtų patenkinti apie 70 proc. šalies elektros poreikio, taip sumažindamas degalų importo sąnaudas ir kainų svyravimų riziką.

    „Matome investicijas į energijos kaupimo sistemas keliose šalyse, ir tai gali padėti ekonomikoms tapti atsparesnėms ilguoju laikotarpiu“, – sakė M. Kanda.

    Maisto kainų ir trąšų spaudimas

    Be energetikos, ADB įvardija ir kitą rizikos kanalą – brangstančias trąšas, kurios didina žemės ūkio savikainą ir spaudžia maisto kainas. Banko vertinimu, daugelyje Azijos subregionų importas sudaro daugiau nei 60 proc. vartojimo, todėl išoriniai kainų svyravimai greitai persiduoda į vidaus rinkas.

    Didžiausias pažeidžiamumas, ADB teigimu, fiksuojamas Pietų Azijoje, kur 34 proc. trąšų importo tenka Artimiesiems Rytams. Toliau rikiuojasi Centrinė ir Vakarų Azija su 24 proc., Pietryčių Azija su 17 proc., o Rytų Azija – su 13 proc., todėl bet kokie tiekimo trikdžiai gali paveikti derliaus apimtis ir kainas.

    ADB pabrėžia, kad labiausiai rizikuoja mažesnių pajamų ekonomikos, kuriose žemės ūkis sudaro reikšmingą BVP dalį, o socialinė apsauga silpnesnė. Tokiu atveju kainų šuoliai gali tapti ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu iššūkiu, skatindami valstybės išlaidų augimą ir didindami skolos naštą.

    Skubi parama ir regioninis bendradarbiavimas

    Bankas teigia mobilizuojantis ir neatidėliotinas, ir vidutinės trukmės priemones, įskaitant prekybos finansavimą, biudžetinę paramą ir atsparumo programas. Tikslas – sušvelninti kainų šokų poveikį, užtikrinti esminių prekių tiekimą ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

    „Mūsų prekybos ir tiekimo grandinių finansavimas padeda patenkinti trumpalaikius poreikius, o greita biudžetinė parama leidžia apsaugoti pažeidžiamas grupes ir stabilizuoti ekonomiką“, – sakė M. Kanda.

    ADB taip pat akcentuoja regioninio bendradarbiavimo svarbą, ypač tiekimo grandinių diversifikavimą ir energijos transformaciją. Banko vertinimu, būtent šių priemonių sparta nulems, ar regiono ekonomikos gebės prisitaikyti prie užsitęsusių tiekimo sutrikimų ir išorinių šokų, išlaikydamos augimą bei kainų stabilumą.

  • Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo pradžios perka rusišką naftą: ką reiškia Ormuzo krizė

    Japonija pirmą kartą nuo karo Artimuosiuose Rytuose pradžios priims rusiškos naftos krovinį, pranešė Tokijo prekybos ir energetikos sektoriaus atstovai. Pasak jų, sprendimas susijęs su išaugusia rizika Persijos įlankoje, kai dėl įtampos regione sutriko laivyba per Ormuzo sąsiaurį.

    Į Japoniją šiuo metu plaukia tanklaivis su nafta iš Sachalino-2 telkinio, o krovinį įsigijo Japonijos naftos bendrovė Taiyo Oil. Tai reikšmingas pokytis šaliai, kuri po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje nuosekliai mažino rusiškų energijos išteklių vaidmenį, bet išlaikė kai kuriuos išimtinius projektus.

    Sachalino-2 projektą valdo Rusijos valstybinė „Gazprom“, tačiau jame ilgą laiką dalyvauja ir Japonijos įmonės Mitsubishi ir Mitsui. Naftos gavyba šiame telkinyje vykdoma nuo 2008 metais, o suskystintų gamtinių dujų eksportas pradėtas 2009 metais, todėl projektas laikomas vienu svarbiausių Japonijos energijos tiekimo grandinėje Azijoje.

    Japonijos priklausomybė nuo importuojamų energijos išteklių išlieka itin didelė, o Persijos įlanka tradiciškai buvo pagrindinis naftos šaltinis. Iki dabartinės krizės per Ormuzo sąsiaurį, kaip skelbta ankstesniais metais, keliaudavo daugiau kaip 90 proc. Japonijos importuojamos naftos ir apie 11 proc. suskystintų gamtinių dujų.

    Tarptautinėje prekyboje Ormuzo sąsiauris laikomas kritiniu „siauruoju tašku“, nes per jį paprastai gabenama apie penktadalis pasaulinio naftos srauto ir maždaug ketvirtadalis pasaulinės SGD apimties. Todėl bet koks ribojimas ar saugumo rizikos augimas tiesiogiai didina tiekimo neapibrėžtumą ir spaudžia kainas, o importuotojai ieško alternatyvų.

    Todėl Tokijas siekia diversifikuoti tiekimą, kad sumažintų priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų, net jei tai reiškia politiškai jautrius sprendimus. Rusiškos naftos krovinys Japonijai šiuo atveju tampa ne tiek ilgalaikės krypties signalu, kiek pragmatišku atsaku į suaktyvėjusią geopolitinę riziką ir laivybos sutrikimus.

    „Svarbiausia užduotis yra užtikrinti stabilų tiekimą ir kuo mažesnę riziką, kai regione didėja neapibrėžtumas“, – sakė Japonijos prekybos ministerijos atstovas.

    Analitikai pažymi, kad artimiausiu laikotarpiu Japonijos energijos politika greičiausiai ir toliau balansuos tarp saugumo, kainos ir sankcijų režimų realybės. Energetikos rinkoje tai reiškia didesnį dėmesį atsargoms, lankstesnėms tiekimo sutartims ir logistikos maršrutų draudimui, ypač kai rizika Artimuosiuose Rytuose išlieka padidėjusi.

  • Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija leidžia subsidijuoti dujas elektrai: kas pasikeis valstybės pagalbos taisyklėse iki 2026?

    Europos Komisija patvirtino laikiną valstybės pagalbos sistemą, skirtą sušvelninti Artimųjų Rytų krizės sukeltą poveikį labiausiai paveiktiems sektoriams. Priemonė apima žemės ūkį, žuvininkystę, transportą ir energijai imlią pramonę, o numatytos lengvatos galios iki 2026 metų gruodžio 31 dienos.

    Naujasis laikinasis mechanizmas leidžia valstybėms narėms paramą teikti keliais būdais. Pagalba gali būti siejama su faktiniu vartojimu ir kompensuoti dalį išaugusių degalų ar trąšų kainų, taip pat numatyta supaprastinta tvarka mažesnėms paramos sumoms.

    Kas keičiama elektros kainų šuoliams

    Kartu numatyta laikina jau galiojančios pramonės dekarbonizacijai skirtos valstybės pagalbos sistemos korekcija, kuri suteikia daugiau lankstumo reaguojant į staigius elektros kainų šuolius. Tai reiškia, kad kai kurioms įmonėms gali būti taikomos didesnės paramos intensyvumo ribos, jei tenkinamos nustatytos sąlygos.

    Energijai imlioms įmonėms, kurios atitinka reikalavimus gauti paramą už elektrą, didžiausia pagalbos intensyvumo riba gali didėti nuo 50 proc. iki 70 proc. Praktikoje tai gali sumažinti dalį su elektra susijusios finansinės naštos laikotarpiais, kai rinkos kainos staigiai išauga.

    Iki kiek kompensuojama ir kam

    Žemės ūkyje, žuvininkystėje, vidaus transporte ir trumpųjų nuotolių laivyboje ES viduje valstybės narės gali kompensuoti iki 70 proc. papildomų sąnaudų, atsiradusių dėl pabrangusių degalų ir trąšų. Šiuose sektoriuose taip pat numatyta supaprastinta galimybė, kai vienas gavėjas gali gauti iki 50 000 eurų paramos.

    Šios ribos ir modeliai svarbūs tuo, kad leidžia greičiau nukreipti pagalbą į labiausiai pažeidžiamas veiklas, kai sąnaudas didina išoriniai geopolitiniai veiksniai. Tačiau konkrečias nacionalines schemas dar turės parengti valstybės narės, o jų atitiktį prižiūrės Europos Komisija.

    Subsidijos dujoms elektrai: galimybė su sąlygomis

    Didžiausią dėmesį kelia nuostata, kad Europos Komisija pasirengusi atskirais atvejais patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamų elektrinių kuro sąnaudoms. Tai nereiškia automatinio ar visuotinio subsidijavimo, nes kiekviena schema būtų vertinama individualiai pagal valstybės pagalbos taisykles.

    „Komisija yra pasirengusi kiekvienu atveju atskirai patvirtinti laikiną paramą dujomis kūrenamos elektros gamybos kuro sąnaudoms“, – sakė Europos Komisijos atstovai.

    Energetikos rinkoje tai gali tapti papildomu įrankiu, kai dujinės elektrinės būtinos sistemos balansavimui ar tiekimo saugumui, tačiau jų gamybos savikaina staigiai išauga. Kartu Europos Komisija pabrėžia laikinumo principą: priemonės turi būti tikslinės, proporcingos ir ribotos trukmės.

  • JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    JAE traukiasi iš OPEC: Hormūzo sąsiaurio krizė kaitina rinkas, naftos kainos gali šoktelėti

    Jungtiniai Arabų Emyratai antradienį pranešė, kad nuo gegužės 1 dienos pasitraukia iš Naftą eksportuojančių šalių organizacijos OPEC. Šis žingsnis laikomas reikšmingu smūgiu aljansui, kuris koordinuoja dalies pasaulinės naftos gavybos politiką ir daro įtaką pasiūlai.

    Valstybinė naujienų agentūra WAM paskelbė pareiškimą, kuriame JAE sprendimą sieja su nacionaliniais interesais ir įsipareigojimais investuotojams, klientams bei partneriams. Pasak JAE, sprendimas priimtas po išsamios gavybos politikos ir esamų bei būsimų pajėgumų peržiūros.

    „Atėjo laikas sutelkti pastangas į tai, ką diktuoja mūsų nacionaliniai interesai ir įsipareigojimai investuotojams, klientams, partneriams bei pasaulinėms energijos rinkoms“, – teigiama JAE pareiškime.

    Sprendimas priimtas augant įtampai

    JAE pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai energijos rinkos jautriai reaguoja į geopolitinius sukrėtimus Persijos įlankoje. Straipsnyje minima Irano vykdoma Hormūzo sąsiaurio blokada kelia papildomą riziką tiekimo grandinėms, nes tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų maršrutų.

    Dėl bet kokių sutrikimų Hormūzo sąsiauryje dažniausiai brangsta nafta, o tai per trumpą laiką persiduoda degalų ir logistikos kainoms daugelyje šalių. Analitikai tokiose situacijose paprastai vertina ne tik realų tiekimo sumažėjimą, bet ir vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į ateities sandorių kainas.

    Ką tai reiškia OPEC ir rinkoms

    OPEC istorinis tikslas yra koordinuoti narių naftos politiką, o kartu su sąjungininkais, įskaitant Rusiją, formatas dažnai vadinamas OPEC plius. JAE pasitraukimas reiškia, kad šalis galės laisviau priimti sprendimus dėl gavybos ir eksporto apimčių, nebesiderindama prie bendrų kvotų ar politinių kompromisų.

    JAE akcentuoja, kad ir toliau ketina elgtis atsakingai pasaulinėse energijos rinkose, o sprendimas esą didina šalies galimybes greičiau reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius. Kartu pabrėžiama ilgalaikė energetikos sektoriaus plėtros strategija ir siekis išlaikyti patikimo tiekėjo reputaciją.

    „Šis sprendimas sustiprina mūsų įsipareigojimą būti atsakingu ir patikimu gamintoju, kuris numato pasaulinių energijos rinkų ateitį“, – teigiama JAE pareiškime.

    Politinis fonas Persijos įlankoje

    Straipsnyje taip pat nurodoma, kad JAE anksčiau kritikavo kai kuriuos partnerius dėl, jų vertinimu, nepakankamos reakcijos į Irano keliamas grėsmes ir atakas regione. Tai leidžia manyti, kad sprendimas turi ne tik ekonominę, bet ir politinę dedamąją, susijusią su regioniniu saugumu ir sąjungininkų tarpusavio parama.

    JAE prezidento diplomatinis patarėjas Anwaras Gargashas neseniai viešai kalbėjo apie politinio ir karinio palaikymo trūkumą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos viduje. Tokios pastabos rodo, kad energetikos sprendimai regione vis dažniau persipina su platesniais saugumo ir užsienio politikos skaičiavimais.

    „Logistiškai šalys viena kitą rėmė, bet politiškai ir kariškai jų pozicija istoriškai buvo silpniausia“, – sakė Anwaras Gargashas.

    Artimiausiu metu rinkos dalyviai stebės, ar JAE paskelbs konkrečius gavybos politikos pokyčius ir kaip į pasitraukimą reaguos likę OPEC nariai. Ne mažiau svarbu ir tai, ar išliks ar sustiprės įtampa Hormūzo sąsiauryje, nes būtent ji gali tapti pagrindiniu kainas judinančiu veiksniu.

  • Lenkijos skalūnų dujų bumas užgeso per greitai: geologai įvardijo pagrindinę klaidą

    Nauji energetikos sukrėtimai Europoje vėl grąžina diskusiją apie skalūnų dujas Lenkijoje ir klausimą, kodėl prieš maždaug dešimtmetį skambėję pažadai taip ir netapo realybe. Tuo metu šalis buvo lyginama su būsimu dideliu dujų tiekėju regione, tačiau investuotojų entuziazmas greitai išblėso.

    Lenkijos geologai pabrėžia, kad vienas ryškiausių to laikotarpio trūkumų buvo per optimistiškai interpretuoti ankstyvieji duomenys. Kai lūkesčiai buvo grindžiami ribotu gręžinių skaičiumi ir ne iki galo palyginamomis geologinėmis prielaidomis, rinkoje susiformavo pernelyg didelė „greitos sėkmės“ iliuzija.

    Kodėl skalūnų dujos nepasiteisino?

    Pasak Lenkijos valstybinio geologijos instituto vadovo prof. Krzysztofo Szamałeko, Lenkijos uolienų sandara nėra tokia palanki, kaip Jungtinėse Valstijose, kur skalūnų revoliucija tapo ekonominiu lūžiu. JAV telkiniuose dažniau pasitaiko daugiau silicio junginių turinčios uolienos, o tai geriau „laiko“ hidraulinio ardymo metu sukurtus plyšius.

    Lenkijoje, anot jo, didesnė molingų mineralų dalis lemia, kad po hidraulinio ardymo poros ir mikroįtrūkimai linkę vėl užsiverti, todėl dujų srautas išlieka mažesnis ir trumpiau stabilus. Prie to prisideda ir mažesnis produktyvių sluoksnių storis, o tai blogina ekonominę gręžinių grąžą.

    Pagrindinė klaida buvo skaičiuose

    Svarbia klaida geologas įvardija pernelyg išpūstą TOC rodiklį, kuris parodo bendrą organinės anglies kiekį uolienoje ir yra vienas iš pagrindinių skalūnų dujų potencialo indikatorių. Būtent šis rodiklis prisidėjo prie ankstyvųjų prognozių, kad telkiniai gali būti itin stambūs.

    „TOC lygis 6 proc. buvo neteisingas. Vidutinė vertė siekė apie 0,6 proc.“, – sakė prof. Krzysztofas Szamałekas.

    Kai vėlesni gręžiniai ir laboratoriniai tyrimai parodė kuklesnius parametrus, daliai projektų tapo sunku pateisinti dideles žvalgybos ir technologines sąnaudas. Šalia geologinių rizikų svarbų vaidmenį turėjo ir ekonominis fonas, įskaitant pasaulines dujų kainų svyravimo fazes bei konkurenciją su kitais energijos šaltiniais.

    Ar tema gali sugrįžti?

    Skalūnų dujų klausimas regione gali vėl tapti aktualesnis ir dėl Ukrainos planų vykdyti žvalgybą šalies vakaruose netoli Lenkijos sienos. Minima teritorija siejama su kryptimi Lvovas–Liublinas, todėl bet kokie sėkmingi bandymai būtų atidžiai stebimi ir Lenkijoje.

    Profesorius atkreipia dėmesį, kad ankstesnio Lenkijos žvalgybos bumo metu buvo atlikta apie 70 gręžinių, tačiau didžioji dalis jų koncentravosi šalies šiaurėje, o ne prie rytinės sienos. Jei Ukrainos bandymai patvirtintų palankesnes sąlygas ar geresnį technologinį pritaikomumą, tai galėtų tapti papildomu argumentu peržiūrėti ir regionines prielaidas.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad vien teigiami žvalgybos signalai dar nereiškia greito komercinio proveržio. Norint grįžti prie skalūnų dujų projekto mastu, reikėtų ne tik tikslesnių geologinių duomenų, bet ir aiškaus reguliacinio stabilumo, patikimos infrastruktūros bei ekonomikos, kuri atlaikytų kainų ciklus.