Tag: Energetikos ministerija

  • Lenkijoje nuo lapkričio 13-osios mažėja degalų kainų „lubos“: atpigs benzinas ir dyzelinas

    Lenkijos vairuotojams prieš savaitgalį žadama pigesnė kelionė į degalinę – nuo penktadienio, 2026 metų lapkričio 13 dienos, mažinamos maksimalios benzino ir dyzelino kainos.

    Naujus, žemesnius kainų limitus paskelbė Energetikos ministerija. Apie sprendimą pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.

    Pagal ketvirtadienį paskelbtą pranešimą, benzino 95 maksimalus įkainis mažėja iki 6,06 zloto už litrą, kai iki tol riba siekė 6,10 zloto.

    Pokyčiai palies ir kitus degalų tipus. Dalis vairuotojų realų kainų skirtumą pajus jau artimiausiomis dienomis, nes naujieji limitai taikomi visą parą.

    Pinga ir 98 benzinas, ir dyzelinas

    Brangesnio 98 markės benzino maksimalus įkainis taip pat mažinamas – nuo 6,70 iki 6,68 zloto už litrą.

    Didžiausias sumažėjimas numatytas dyzelinui: maksimalus tarifas krenta nuo 7,66 iki 7,54 zloto už litrą.

    Skelbiama, kad kitas ministerijos pranešimas dėl savaitgalio kainų ribų bus paskelbtas penktadienį.

    Programos CPN tikslas – mažesnės kainos degalinėse

    Kainų „lubos“ – dalis trečiosios programos „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) dalies, kuria siekiama sumažinti degalų brangimo poveikį gyventojų biudžetams.

    Programą Lenkija pradėjo 2026 metų kovo pabaigoje, reaguodama į naftos kainų šuolį, siejamą su įtampa Artimuosiuose Rytuose. Antroji programos dalis vyko rugpjūtį, o dabartinė, kaip skelbiama, turėtų tęstis iki metų pabaigos.

    Nurodoma, kad paketas remiasi mažesniu PVM degalams (nuo 23 iki 8 proc.), akcizo mažinimu ir nuolatine kainų stebėsena.

    Už limitų nesilaikymą – iki milijono zloto bauda

    Degalinių savininkai įpareigoti laikytis nustatytų maksimalių įkainių. Už degalų pardavimą virš nustatyto limito gresia administracinės sankcijos.

    Skelbiama, kad bauda už reikalavimų ignoravimą gali siekti iki 1 mln. zlotų, o kontrolės institucijos reguliariai tikrina degalines.

    Tuo pat metu nurodoma, kad iki šiol patikrinimų metu nustatyta kelios dešimtys pažeidimų atvejų, nors dauguma degalinių kainų ribojimo laikosi.

    Iš kur finansuojamas degalų pigimas?

    Mokesčių mažinimo kaštus planuojama dengti iš naujos įmokos – 60 proc. mokesčio nuo „viršpelnio“, taikomo degalų sektoriaus bendrovėms.

    Šis mokestis apima papildomas pajamas, gautas nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, o apmokestinimo bazė siejama su 2025 metų referencine marža.

    Nurodoma, kad įstatymą pasirašė prezidentas, tačiau jis kartu perduotas Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei. Kol kas taisyklės galioja, o CPN mechanizmas, valdžios teigimu, turi realų poveikį degalų kainoms degalinėse.

  • Prieš savaitgalį mažės degalų kainų lubos: nustatytos naujos benzino ir dyzelino ribos

    Prieš savaitgalį vairuotojams žadamos mažesnės degalų kainos: Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias benzino ir dyzelino kainų ribas. Jos įsigalioja penktadienį ir yra kiek žemesnės nei galiojusios ketvirtadienį.

    Pagal ministerijos pranešimą, benzino 95 kaina negalės viršyti maždaug 1,50 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,88 euro. Ketvirtadienį galiojusios lubos buvo simboliškai didesnės, todėl pokytis labiau primena korekciją nei ryškų atpigimą.

    Ministerija taip pat nurodo, kad kitas sprendimas dėl degalų kainų lubų turėtų būti skelbiamas penktadienį ir apims šeštadienį, sekmadienį bei pirmadienį. Tai reiškia, kad realios kainos degalinėse gali kisti dar kartą, priklausomai nuo nustatytų limitų ir rinkos dinamikos.

    Kaip veikia kainų lubos?

    Maksimalių kainų mechanizmas yra platesnio priemonių paketo dalis, kuriuo siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse. Paprastai tokie paketai remiasi laikinais mokesčių sprendimais ir papildomomis taisyklėmis rinkos dalyviams, kad kainų svyravimai vartotojams būtų mažiau skausmingi.

    Šioje schemoje kartu numatytos laikinos mokestinės lengvatos degalams, o finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios gauna viršplaninį pelną iš degalų prekybos. Už reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomos didelės baudos, kurios, kaip skelbiama, gali siekti iki 1 000 000 eurų.

    Kodėl kainos koreguojamos dabar?

    Degalų kainas pastaraisiais metais labiausiai veikia naftos kainų svyravimai, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos, o Europoje papildomai reikšmę turi ir mokesčių struktūra. Net ir nedidelis kainų lubų sumažinimas prieš intensyvesnį savaitgalio eismą dažnai vertinamas kaip signalas rinkai, nors galutinis efektas vairuotojams priklauso nuo to, ar degalinės dirba arti nustatytų ribų.

    Vartotojams verta atkreipti dėmesį, kad maksimalios kainos nebūtinai reiškia vienodą atpigimą visur: skirtingose vietovėse kainos gali skirtis dėl logistikos, konkurencijos ir konkrečių degalinių kainodaros. Daugiausia įtakos paprastai pajuntama ten, kur kainos priartėja prie nustatytų lubų.

  • Visagine keičia 110 ir 330 kV linijų apsaugos zonas: svarbus sprendimas žemės savininkams

    Visagine keičia 110 ir 330 kV linijų apsaugos zonas: svarbus sprendimas žemės savininkams

    Energetikos ministerijai pateiktas tvirtinti aukštos įtampos 110 kV ir 330 kV elektros perdavimo tinklų, esančių Visagino savivaldybėje, apsaugos zonų teritorijų plano dalies pakeitimas. Šis sprendimas aktualus gyventojams ir sklypų savininkams, kurių teritorijos patenka į elektros tinklų apsaugos zonas.

    Plano iniciatorius yra bendrovė „Litgrid“, valdanti Lietuvos elektros perdavimo tinklą, o planą rengė Registrų centras. Pakeitimai rengiami vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu ir energetikos ministro 2020 metais patvirtinta apsaugos zonų teritorijų planų rengimo ir tvirtinimo tvarka.

    Kodėl koreguojamos apsaugos zonos?

    Pagrindinis tikslas – patikslinti anksčiau nustatytas ir įregistruotas apsaugos zonų ribas, kai nustatyti duomenų neatitikimai faktinei situacijai. Praktikoje tai reiškia, kad registruose fiksuotos apsaugos zonos kai kuriose vietose galėjo nesutapti su realia perdavimo linijų ar jų elementų padėtimi.

    Korekcijos svarbios tiek tinklų saugiam eksploatavimui, tiek aiškumui žemės savininkams, nes nuo apsaugos zonos ribų priklauso, kokios specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos konkrečiam sklypui. Apsaugos zonose paprastai ribojama tam tikra ūkinė veikla, statybos ar želdinių įrengimas, siekiant sumažinti rizikas žmonėms ir infrastruktūrai.

    Atsiras papildomi sprendiniai

    Plane numatoma ne tik tikslinti elektros perdavimo tinklų apsaugos zonas, bet ir įtraukti kitus su perdavimo tinklų veikimu susijusius inžinerinės infrastruktūros objektus. Dokumente nurodoma, kad tai gali būti elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra, vandens tiekimo ir nuotekų bei paviršinių nuotekų infrastruktūra, taip pat jų apsaugos zonos.

    Toks sprendimas aktualus dėl to, kad skirtingų infrastruktūrų susikirtimai ir kaimynystė gali turėti įtakos tiek darbų saugai, tiek leidimų išdavimui. Suderinus sprendinius viename plane, mažėja rizika, kad registruose ar planavimo dokumentuose liks neaiškumų dėl ribojimų konkrečioje teritorijoje.

    Ką tai reiškia gyventojams ir sklypų savininkams?

    Jeigu sklypas patenka į atnaujintą apsaugos zoną, savininkui gali pasikeisti taikomi apribojimai ar jų apimtis, ypač planuojant statybas, žemės kasimo darbus ar medžių kirtimą. Tokiais atvejais įprastai prireikia papildomų derinimų su infrastruktūros valdytojais, o kai kuriais atvejais galioja ir draudimai, skirti užtikrinti elektros tiekimo patikimumą bei žmonių saugumą.

    Plano tvirtinimas Energetikos ministerijoje yra svarbus etapas, nes po jo sprendiniai gali būti atitinkamai įregistruojami ir taikomi praktikoje. Gyventojams rekomenduojama sekti savivaldybės ir plano rengėjų skelbiamą informaciją, o kilus klausimams dėl konkretaus sklypo situacijos kreiptis į plano iniciatorių ar rengėją.

  • ESO parengė svarbų sprendimą dėl elektros tinklų apsaugos zonų: kas keisis gyventojams?

    ESO parengė svarbų sprendimą dėl elektros tinklų apsaugos zonų: kas keisis gyventojams?

    AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė parengusi ir Energetikos ministerijai tvirtinti pateikusi teritorijų plano dalies pakeitimą, susijusį su elektros tinklais, kurie anksčiau buvo išpirkti iš „LTG INFRA“.

    Kaip nurodo ESO, pakeitimo esmė susijusi su apsaugos zonų nustatymu ir jų įregistravimu. Tai daroma vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, kuriame įtvirtinta pareiga infrastruktūros objektams nustatyti ir registruoti teritorijas, kuriose taikomi papildomi naudojimo apribojimai.

    ESO pabrėžia, kad kiekvienam elektros tinklui bus įregistruota arba patikslinta jau įregistruota apsaugos zona, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo tai nebuvo padaryta. Praktikoje tai reiškia, kad daliai sklypų gali atsirasti aiškiau apibrėžti apribojimai, susiję su statybomis, želdiniais ar darbais šalia elektros linijų ir kitos įrangos.

    Apsaugos zonos yra taikomos tam, kad būtų užtikrintas saugus tinklų eksploatavimas ir sumažinta nelaimingų atsitikimų rizika. Tokios zonos taip pat leidžia operatoriui efektyviau planuoti priežiūros ir remonto darbus, ypač ten, kur tinklai kerta privačias teritorijas.

    ESO ragina su teritorijų plano dalies pakeitimo sprendiniais susipažinti viešinimo metu. Susipažinimas aktualus žemės sklypų savininkams ir naudotojams, kurių teritorijose yra ar gali būti nustatytos elektros tinklų apsaugos zonos, nes nuo to gali priklausyti planuojami statybos ar žemės tvarkymo darbai.

  • Degalų kainos vėl keičiasi: benzinas pinga, dyzelinas brangsta – kiek mokėsime ketvirtadienį

    Vairuotojams ketvirtadienį žadama nedidelė atokvėpio akimirka prie benzino kolonėlių, tačiau dyzelinių automobilių savininkams naujienos prastesnės. Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios taikomos visoje Lenkijoje. Pagal jas benzinas atpinga, o dyzelinas brangsta.

    Skelbiama, kad populiariausio 95 markės benzino maksimalus įkainis mažėja 0,07 zloto už litrą, o 98 markės benzino – 0,06 zloto. Tuo metu dyzelino maksimali kaina kyla 0,04 zloto už litrą. Tai reiškia, kad kainų kryptys išsiskiria, nors pokyčiai ir nėra dideli.

    Konvertuotos kainos eurais

    Konvertuojant į eurus pagal tipinį kursą, 95 markės benzino viršutinė riba siekia apie 1,53 euro už litrą, o 98 markės benzino – apie 1,70 euro už litrą. Dyzelino maksimali kaina atitinka maždaug 1,85 euro už litrą. Konkreti suma degalinėje gali skirtis, tačiau nustatomos būtent lubos.

    Palyginti su ankstesne diena, 95 markės benzino pokytis sudaro apie 0,02 euro mažiau už litrą, o dyzelinas pabrangsta maždaug 0,01 euro. Vairuotojui, pilančiam 50 litrų, tai reikštų maždaug 1 euro sutaupymą renkantis 95 markės benziną, o dyzelino atveju – apie 0,50 euro didesnes išlaidas.

    Kodėl dyzelinas brangsta?

    Degalų kainų svyravimai dažniausiai siejami su naftos kaina tarptautinėse rinkose, perdirbimo maržomis ir logistikos kaštais. Dyzelino kainai papildomai įtaką daro sezoniškumas, nes šis kuras plačiai naudojamas krovinių vežime ir žemės ūkyje, todėl paklausos pokyčiai gali greičiau atsispindėti kainose.

    Prie kainų dinamikos prisideda ir mokesčių politika, valstybės taikomos laikinos apsaugos priemonės bei rinkos lūkesčiai. Net ir nedidelis didmeninių kainų pasikeitimas gali būti matomas degalinėse, ypač kai reguliavimas nustato kainų lubas ir rinka prie jų prisitaiko.

    Kada spręsis dėl tęstinumo?

    Pagal Lenkijoje taikomą schemą maksimalios degalų kainos siejamos su laikina vartotojų apsaugos programa, kuri šiuo metu numatyta iki 2026 metų pabaigos. Vyriausybė kol kas nėra galutinai apsisprendusi, ar panašios priemonės bus tęsiamos ir 2027 metais, o sprendimai paprastai siejami su situacija naftos ir degalų rinkoje.

    Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad aiškesni signalai dėl tolimesnio reguliavimo paprastai pasirodo metų pabaigoje, vertinant biudžeto galimybes ir kainų aplinką. Kol kas vairuotojams tenka sekti kasdienius ar kassavaitinius atnaujinimus ir planuoti išlaidas pagal nustatytas ribas.

  • Lenkija derina paramą anglies kasybai: į Europos Komisiją keliaus atnaujinta 2026 metų schema

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai atnaujintą pranešimo projektą dėl valstybės paramos akmens anglies kasybos sektoriui. Per šią instituciją dokumentai turėtų būti perduoti Europos Komisijai, kuri vertina, ar pagalba atitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.

    Atnaujinimas susijęs su pakeistu teisiniu reguliavimu: nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lenkijoje įsigaliojo pataisyta akmens anglies kasybos veikimą reglamentuojanti tvarka. Ji numato iš biudžeto finansuojamas socialines priemones darbuotojams, paliekantiems sektorių, taip pat mechanizmus, kurie turi leisti kontroliuojamai mažinti kasyklų veiklą.

    Ministerijos duomenimis, 2026 metais socialinėmis priemonėmis jau pasinaudojo apie 6 800 žmonių. Dalis darbuotojų gavo vienkartines išeitines išmokas, kiti pasirinko vadinamąsias kasybininkų ir perdirbimo darbuotojų atostogas, kurios taikomos pereinamuoju laikotarpiu, kai veikla mažinama.

    Kas bus notifikuojama Europos Komisijai?

    Ministerija pabrėžia, kad tokios priemonės laikomos svarbia transformacijos dalimi, nes jos mažina staigių pokyčių socialinę kainą ir leidžia sektoriui trauktis labiau prognozuojamai. Kartu tai yra argumentas Europos Komisijai, kodėl parama siejama ne tik su įmonių veikla, bet ir su darbuotojų apsauga pereinant prie kitokio energetikos modelio.

    Atnaujinta tvarka taip pat apibrėžia, kaip įmonės, pasitelkdamos viešąsias lėšas, gali vykdyti kasyklų veiklos nutraukimo procesus, įskaitant techninius ir organizacinius darbus. Atskira pakeitimų dalis skirta kasybos žalai, numatant principus, kaip ji būtų atlyginama ir po to, kai kasykla galutinai uždaroma.

    Lenkija siekia gauti Europos Komisijos pritarimą, nes be jo dalies paramos priemonių taikymas būtų teisiškai ribotas. Ankstesniais metais Varšuva Europos Komisijai jau teikė kelis atnaujinimus, derindama planus su 2021 metais pasirašytomis sektoriaus pertvarkos nuostatomis.

    Du atskiri prašymai ir skirtingi mechanizmai

    Procesas suskaidytas į dvi dalis. Pirmasis pranešimas apima priemones, įtvirtintas 2026 metais įsigaliojusiu pakeistu įstatymu, įskaitant socialines garantijas ir veiklos mažinimo teisinį pagrindą.

    Antrasis pranešimas, kurį ministerija dar rengia, būtų skirtas mechanizmui, siejamam su gamybinių pajėgumų mažinimu. Ministerija nurodo, kad šiai daliai reikia detalesnės analizės, nes būtina peržiūrėti ankstesniais metais taikytas prielaidas ir patikrinti planuojamų priemonių atitikimą ES taisyklėms.

    Viešosios lėšos pajėgumų mažinimui numatytos pagal 2021 metų sektoriaus susitarimą, kuriame pertvarka planuojama iki 2049 metų. Toks laikotarpis Lenkijoje grindžiamas energetinio saugumo argumentais ir regionų, priklausomų nuo anglies pramonės, ekonominio prisitaikymo poreikiu.

    Kiek kainuotų pajėgumų mažinimas?

    Lenkijos pusėje viešai įvardijama, kad 2026 metais pajėgumų mažinimo priemonėms gali prireikti apie 1,0 milijardo eurų. Taip pat nurodoma, kad 2027 metais socialinėms priemonėms planuojama apie 270 milijonų eurų, o anksčiau sektoriaus pateiktas poreikis 2027 metams buvo gerokai didesnis.

    Diskusijose minimos ir prielaidos, kad dalis išlaidų galėtų mažėti dėl rinkos aplinkos. Pavyzdžiui, Lenkijos anglies įmonių vadovai viešai yra kalbėję apie išaugusį energetinės anglies poreikį ir efektyvumo didinimą, kas teoriškai mažintų valstybės paramos poreikį, jei pardavimai ir finansiniai rezultatai viršytų planus.

    Vis dėlto galutinis paramos mechanizmų mastas priklausys nuo Europos Komisijos vertinimo ir nuo to, kaip tiksliai bus apibrėžtos sąlygos, kada parama laikoma būtina, proporcinga ir nepažeidžianti konkurencijos bendrojoje rinkoje. Kol kas Lenkija pasirinko kelią pirmiausia suderinti socialines ir teisinio perėjimo priemones, o pajėgumų mažinimo dalį pateikti atskirai.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • Ustawa sieciowa po prezydento veto: atsinaujinančių išteklių projektai įstrigo dėl terminų aiškinimo

    Lenkijoje vadinamosios tinklų įstatymo pataisos, turėjusios sugriežtinti prisijungimo prie elektros tinklų taisykles, įstrigo po prezidento veto. Kartu išryškėjo praktinė problema: rinkos dalyviai skirtingai aiškina pereinamuosius terminus, todėl daliai atsinaujinančių išteklių projektų kyla reali rizika prarasti prisijungimo sąlygas.

    Diskusijos centre atsidūrė vadinamieji vykdomi projektai, kurie į įstatymo įsigaliojimo momentą jau buvo pateikę paraišką prisijungimo sąlygoms gauti, turėjo išduotas sąlygas arba buvo pasirašę prisijungimo sutartį. Pereinamosios nuostatos jiems turėjo suteikti papildomo laiko atlikti finansinius ir administracinius veiksmus.

    Kur atsirado interpretacijų skirtumai?

    Pereinamosios nuostatos buvo susietos su papildomu prisitaikymo laikotarpiu, kuris turėjo padėti rinkai prisiderinti prie naujų reikalavimų. Tačiau dalis tinklų operatorių tai interpretuoja taip, kad terminai skaičiuojami lygiagrečiai nuo įstatymo įsigaliojimo, o projektų vystytojai laikosi pozicijos, kad terminai turėtų eiti vienas po kito.

    Dėl šio skirtumo skiriasi ir galutinės datos, iki kada projektai privalo sumokėti avansus už prijungimą, pateikti finansines garantijas ar pasiekti svarbų projekto etapą, pavyzdžiui, gauti statybos leidimą. Kai kuriais atvejais tai reiškia ne kelių savaičių, o kelių mėnesių skirtumą.

    Kokios rizikos kyla vystomiems projektams?

    Jei laikomasi griežtesnio operatorių aiškinimo, daliai vykdomų projektų gresia prisijungimo sąlygų galiojimo netekimas dėl laiku nesumokėtų ar nepapildytų avansų. Kita rizika susijusi su prisijungimo sutarčių galiojimu, kai reikalaujama pateikti didesnės apimties garantijas per trumpesnį laiką.

    Rinkos atstovai atkreipia dėmesį, kad tokiomis sąlygomis pažangiausi projektai faktiškai prilyginami naujiems, nors pereinamosios nuostatos buvo kuriamos būtent tam, kad nebūtų keičiamos taisyklės įsibėgėjusių investicijų metu. Tai gali lemti projektų atsisakymą, investicijų stabdymą ir sudėtingesnes derybas su finansuotojais.

    Ko prašoma Energetikos ministerijos?

    Po to, kai pataisos, turėjusios techniniu būdu „uždaryti“ interpretacijų spragas, buvo atmestos prezidento veto, rinkos organizacijos ragina Energetikos ministeriją pateikti oficialų išaiškinimą. Tikimasi, kad tai bent laikinai suvienodintų praktiką ir sumažintų teisinius ginčus.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad išaiškinimas negali pilnai pakeisti aiškiai suformuluotos įstatymo nuostatos, todėl svarstomas ir kelias parengti naują, patikslintą pataisų paketą. Tokiu atveju tikslas būtų vienareikšmiškai apibrėžti, kaip skaičiuojami terminai ir kokios lengvatos taikomos vykdomiems projektams.

  • Granulių kaina gali šoktelėti iki 1 200 eurų už toną: valdžia žada sprendimą dar prieš šildymo sezoną

    Lenkijoje granulių rinka vėl kaitina aistras: pramonės atstovai perspėja, kad 2026–2027 metų šildymo sezoną kainos gali pastebimai kilti, o kraštutiniu atveju priartėti prie maždaug 1 200 eurų už toną. Energetikos ministerija tokią prognozę vadina vienu iš galimų scenarijų ir teigia, kad pagrindiniu jis nelaikomas.

    Situaciją aštrina tai, kad vietinė granulių pasiūla auga lėčiau nei paklausa. Lenkijoje pastaraisiais metais padaugėjo granulių katilų ir krosnelių, o tai natūraliai didina kuro poreikį ir spaudžia tiekimo grandines, ypač prieš šaltąjį sezoną.

    Rinkai svarbūs ir importo apribojimai iš rytinių krypčių, tarp jų iš Ukrainos ir Baltarusijos, todėl dalis anksčiau naudotų tiekimo kanalų tapo mažiau prieinami. Tokiose sąlygose bet koks žaliavos trūkumas arba logistikos sutrikimai gali greitai virsti kainų šuoliu.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Didžiausią nerimą kėlė pramonės organizacijų parengta analizė, kurioje aptariami keli kainų raidos scenarijai 2026–2027 metų sezonui. Neoficialiai minėtas ir vadinamasis juodasis variantas, siejamas su itin šalta žiema, kai granulių kaina galėtų siekti apie 1 200 eurų už toną, o atsargesnės prognozės kalba apie daugiau nei 900 eurų.

    Energetikos ministro Miłoszo Motykos pozicija viešumoje buvo raminanti: jis pabrėžė, kad tokia prognozė nėra dominuojanti ir yra tik viena iš pramonės pateiktų analizių. Tačiau pats faktas, kad rinka diskutuoja apie tokius lygius, rodo, jog paklausa ir pasiūla išlieka jautrios bet kokiems išoriniams veiksniams.

    Kokį sprendimą mato ministerija?

    Ministerija problemą siūlo spręsti dviem kryptimis vienu metu: didinti vietinę gamybą ir ieškoti naujų importo galimybių, negrįžtant prie kritinės priklausomybės nuo vieno regiono. Valdžios argumentas paprastas: importuojamos granulės neretai būna brangesnės, o kainų svyravimai užsienio rinkose gali greitai persiduoti vartotojams.

    „Pasiūla mūsų vidaus rinkoje neaugo taip sparčiai, kaip augo katilų skaičius. Tai pirmas uždavinys, kuris stovi prieš mus ir Valstybinius miškus“, – sakė energetikos ministras Miłoszas Motyka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad granulių rinka priklauso ne tik nuo žaliavos, bet ir nuo sertifikavimo, kokybės kontrolės bei sezoniškumo. Artėjant žiemai pirkėjų aktyvumas tradiciškai didėja, todėl valdžiai svarbiausia laiku užtikrinti papildomą pasiūlą, kad kainų kilimas netaptų savaime išsipildančia prognoze.

  • Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritaria Klaipėdos CO2 terminalo reguliavimui: ką tai keičia pramonei?

    Vyriausybė pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis Lietuvoje įtvirtinamas anglies dioksido terminalų apibrėžimas ir nustatoma jų vieta energetikos infrastruktūroje. Energetikos ministerijos teigimu, taip kuriamas aiškesnis teisinis pagrindas CO2 transportavimui ir su tuo susijusioms investicijoms.

    Pataisomis CO2 terminalai būtų priskiriami energetikos objektams, o Klaipėdos CO2 terminalo projektui suteikiamas nacionalinės svarbos statusas. Tai reikštų didesnį reguliacinį aiškumą planuojant leidimus, techninius reikalavimus ir priežiūrą, ypač pramonės įmonėms, kurios svarsto CO2 surinkimo ir perdavimo sprendimus.

    Kaip veiktų Klaipėdos CO2 terminalas

    Projektą vystanti bendrovė KN Energies Klaipėdoje planuoja atviros prieigos CO2 terminalą, skirtą priimti pramonėje sugautą anglies dioksidą. Terminale CO2 būtų laikinai saugomas ir vėliau išgabenamas į ilgalaikes saugojimo vietas, pirmiausia jūroje.

    Pagal projekto koncepciją, kroviniai galėtų būti nukreipiami į Šiaurės jūros geologinius saugyklų klodus arba prijungiami prie kitų CO2 transporto sistemų. Tokia logistika yra svarbi vadinamiesiems sunkiai dekarbonizuojamiems sektoriams, tarp jų cemento, chemijos ir trąšų pramonei, kur tiesioginis emisijų mažinimas dažnai susiduria su technologinėmis ribomis.

    Investicijos ir priežiūra

    Pradiniai skaičiavimai rodo, kad reikalingos privačios investicijos galėtų siekti apie 300 milijonų eurų. Energetikos ministerija pabrėžia, kad teisinis aiškumas yra viena iš esminių sąlygų, kad tokio masto infrastruktūra galėtų pritraukti finansavimą ir paslaugų naudotojus.

    Pagal naują sistemą techninę priežiūrą vykdytų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Numatoma, kad ši priežiūra būtų užtikrinama ne valstybės biudžeto lėšomis, o reguliuojamoje sistemoje taikomais mechanizmais.

    Kada įsigaliotų pokyčiai

    Įstatymo pataisų paketas toliau keliaus svarstyti į Seimą. Jei parlamentas pritars, naujas reguliavimas įsigaliotų 2027 metų gegužės 1 dieną.

    „CO2 infrastruktūros plėtra ypač svarbi tiems pramonės sektoriams, kuriuose visiškai panaikinti emisijas technologiniu požiūriu yra sudėtinga“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Ministerijos vertinimu, tokie sprendimai turėtų padėti pramonei mažinti emisijas, prisitaikyti prie griežtėjančių klimato politikos reikalavimų ir išlaikyti veiklos tęstinumą. Taip pat akcentuojama ambicija, kad Klaipėda galėtų tapti svarbia Baltijos regiono CO2 logistikos grandinės dalimi.