CP v2

Tag: Energetikos ministerija

  • APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    APVA parama jau įsirengusiems saulės elektrines: paraiškos startuoja birželio 9 dieną

    Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 9 dieną nuo 8 valandos ryto pradeda priimti paraiškas gyventojams, kurie jau įsirengė saulės elektrines namų ūkiuose. Šiam Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų.

    APVA nurodo, kad šis kvietimas aktualus tiems, kurie elektrinę jau baigė įsirengti ir yra tapę gaminančiais vartotojais. Tai reiškia, kad teikiant paraišką saulės elektrinė turi būti pilnai įrengta ir paruošta naudojimui.

    Kam skirta parama ir kas keičiasi

    Nuo birželio 9 dienos paraiškas kviečiami teikti tik gyventojai, įsirengę naujas saulės elektrines. Skirtingai nei dalyje ankstesnių kvietimų, nebelieka galimybės gauti dotaciją vien už jau turimos elektrinės įrengtosios galios didinimą.

    Elektrinė gali būti įrengta ir anksčiau, tačiau ne seniau kaip 2022 metų vasario 1 dieną. APVA pabrėžia, kad įrangos įsigijimą ir įrengimą pagrindžiantys dokumentai turi būti išrašyti laikotarpiu nuo šios datos iki paraiškos užregistravimo dienos.

    Gyventojai gali rinktis ir didesnės galios sprendimus, tačiau dotacija bus skaičiuojama ne daugiau kaip už 7 kW įrengtąją galią. Taip pat svarbu, kad parama taikoma tik tiems objektams, kurie anksčiau nėra gavę valstybės kompensacijos už vietoje įrengtą arba nutolusią saulės elektrinę.

    Dotacijos dydis ir įrangos kilmė

    Šiame kvietime numatytos dvi dotacijos „pakopos“, o didesnė suma siejama su įrangos kilme ir efektyvumu. Didesnę paramą galės gauti gyventojai, pateikę dokumentus, patvirtinančius, kad pagrindiniai specifiniai komponentai pagaminti ne Kinijoje, o saulės modulio energinis efektyvumas siekia 23 proc.

    Tokiu atveju parama siekia 220,97 euro už 1 kW įrengtosios galios. Jei bent vienas pagrindinis specifinis komponentas pagamintas Kinijoje arba modulio energinis efektyvumas mažesnis nei 23 proc., dotacija bus 169,96 euro už 1 kW.

    „Gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje sparčiai auga, todėl mūsų tikslas yra užtikrinti, kad kuo daugiau gyventojų galėtų išnaudoti saulėtą sezoną“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kada ir kaip teikti paraišką

    Prašymai paramai gauti bus priimami per APVIS sistemą nuo birželio 9 dienos 8 valandos ryto. APVA ragina iš anksto pasiruošti dokumentus, nes kvietimas paprastai sulaukia didelio gyventojų aktyvumo, o paraiškų priėmimas baigiasi pasibaigus kvietimui numatytai lėšų sumai.

    Gyventojams primenama, kad paraiškos vertinimui gali būti reikalingi įsigijimą ir įrengimą patvirtinantys dokumentai, taip pat papildomi įrodymai, jei siekiama didesnės dotacijos pagal komponentų kilmės ir efektyvumo kriterijus. Prieš teikiant paraišką verta įsitikinti, kad visi dokumentai yra tvarkingi ir išrašyti tinkamu laikotarpiu.

  • Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Rezerviniame sąraše esantiems gyventojams – dar 6,9 mln. eurų saulės elektrinėms ir kaupikliams

    Energetikos ministerijos inicijuota parama gyventojų energetinei nepriklausomybei didinti šiemet sulaukė itin didelio susidomėjimo. Priemonė skirta namų ūkiams, kurie dėl ESO tinklo apribojimų gali į tinklą atiduoti ne daugiau kaip 1 kW galios, todėl jiems aktualūs sprendimai su saulės elektrine ir elektros energijos kaupikliu.

    Priemonę administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) nurodo, kad šiam pilotiniam kvietimui finansavimas jau buvo padidintas iki 15,43 mln. eurų. Iš pradžių kvietimui buvo numatyta 5,3 mln. eurų, o vėliau papildomai skirta 10,13 mln. eurų, tačiau paraiškų srautas greitai pasiekė numatytą apimtį.

    Kai finansavimo riba buvo pasiekta, nuo balandžio 28 dienos pradėtas formuoti rezervinis paraiškų sąrašas. Jo vertė šiuo metu siekia apie 6,8 mln. eurų, tad dalis gyventojų, pateikusių paraiškas vėliau, iki šiol laukė sprendimų dėl paramos.

    Siekdama, kad parama pasiektų ir rezerviniame sąraše esančius pareiškėjus, Energetikos ministerija skiria papildomus 6,9 mln. eurų. Šios lėšos bus nukreiptos gyventojams, kurie jau yra įsirengę saulės elektrines ir elektros energijos kaupimo įrenginius bei pateikę paraiškas kompensacijai gauti.

    APVA praneša, kad rezervinio sąrašo formavimas bus stabdomas birželio 5 dieną 16 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad rezerviniame sąraše esančių paraiškų finansavimo poreikis beveik atitinka skiriamą sumą, nuo šio laiko bus sustabdyta ir galimybė teikti paraiškas finansavimui gauti pagal šią priemonę.

    „Gyventojų aktyvumas rodo, kad ši priemonė tikrai yra naudinga – saulės elektrinių ir kaupiklių sprendimai tampa vis aktualesni namų ūkiams, susiduriantiems su ESO tinklo ribojimais. Papildomos lėšos užtikrins, kad rezerviniame sąraše esantys gyventojai gautų paramą“, – sako energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Ministerija taip pat nurodo, kad bus ieškoma galimybių priemonę tęsti ir ateityje. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad kaupikliai vis dažniau vertinami ne tik kaip būdas didinti savarankišką vartojimą, bet ir kaip praktinis sprendimas ten, kur tinklo pralaidumas riboja saulės elektrinių plėtrą.

  • Kiek kainuos benzinas ir dyzelinas: nustatytos maksimalios kainos, keisis ir mokesčiai

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias degalų kainas: benzino 95, benzino 98 ir dyzelino litras artimiausiomis dienomis negalės kainuoti daugiau nei nustatyta riba. Tokia tvarka taikoma kasdien darbo dienomis, o paskelbta kaina įsigalioja kitą dieną po publikavimo oficialiame leidinyje.

    Pagal pranešimą, nuo šeštadienio iki pirmadienio benzino 95 litro kaina negalės viršyti apie 1,40 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,49 euro. Maksimalios kainos šiek tiek mažesnės nei galiojusios penktadienį, kai ribos buvo atitinkamai apie 1,41 euro, 1,53 euro ir 1,50 euro už litrą.

    Ministerija pabrėžia, kad kitas pranešimas dėl naujų ribų bus skelbiamas pirmadienį ir apims kainas antradieniui. Jei maksimalios kainos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos galioja iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kaip apskaičiuojama maksimali kaina?

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei leistinais antkainiais. Į galutinę ribą įtraukiamas akcizas, degalų mokestis, pridėtinės vertės mokestis ir fiksuota pardavimo marža, kuri šiame reguliavime siekia apie 0,07 euro už litrą.

    Valdžios institucijų tikslas – riboti staigius mažmeninių kainų šuolius, kai didmeninės kainos svyruoja dėl naftos biržų pokyčių, tiekimo grandinių ar valiutų kursų. Praktikoje tai reiškia, kad degalinės negali pardavinėti degalų brangiau nei nustatyta riba, net jei jų kainodara įprastai būtų aukštesnė.

    Laikinos mokesčių lengvatos

    Iki gegužės 31 dienos galioja laikinos mokestinės lengvatos, kurios mažina galutinę kainą vairuotojams. Tarp jų – pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas degalams nuo 23 iki 8 proc., taip pat sumažintas akcizas.

    Akcizas benzinui mažinamas maždaug 0,06 euro už litrą, o dyzelinui – apie 0,06 euro už litrą, iki Europos Sąjungos taisyklėse leidžiamo minimumo. Tokios priemonės įprastai taikomos siekiant amortizuoti energijos kainų šoką ir sumažinti infliacinį spaudimą, nes degalų kaina daro tiesioginę įtaką logistikai ir prekių bei paslaugų savikainai.

    Kas prižiūri ir kokios baudos?

    Pardavimas virš nustatytos maksimalios kainos užtraukia atsakomybę, o baudos gali siekti iki maždaug 215 000 eurų. Kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos, tikrindamos, ar degalinės laikosi nustatytų ribų.

    Vairuotojams tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainos degalinėse turėtų laikytis nustatyto „lubų“ lygio, o realūs pokyčiai dažniausiai matomi tada, kai ministerija atnaujina ribas pagal didmeninės rinkos duomenis ir galiojančius mokesčius.

  • Degalai Lenkijoje pigs ilgiau: Vyriausybė pratęsė mažesnį PVM ir akcizą iki gegužės pabaigos

    Lenkijoje iki gegužės pabaigos pratęstas sumažintų mokesčių taikymas daliai variklinių degalų: galios mažesni PVM ir akcizo tarifai. Tai numatyta naujuose teisės aktuose, paskelbtuose oficialiame leidinyje, o pakeitimai įsigaliojo jų paskelbimo dieną.

    Ankstesnis terminas buvo numatytas iki gegužės 15 dienos, tačiau valdžia nusprendė jį pratęsti dar kelioms savaitėms. Sprendimą viešai pristatė Finansų ir ekonomikos ministerijos bei Energetikos ministerijos vadovai, pabrėžę, kad priemonė orientuota į kainų spaudimo mažinimą vartotojams.

    Šis žingsnis yra dalis vyriausybinio paketo, skirto laikinai sušvelninti degalų kainų šuolius ir jų poveikį namų ūkiams bei verslui. Mokesčių mažinimas trumpuoju laikotarpiu paprastai greičiausiai atsispindi degalinėse, tačiau galutinis efektas priklauso ir nuo naftos kainų, didmeninės prekybos maržų bei logistikos.

    Lenkijos sprendimas svarbus ir regiono kontekste: degalų kainų skirtumai tarp kaimyninių šalių dažnai keičia vairuotojų įpročius ir tarpvalstybinį apsipirkimą. Jei kainų atotrūkis padidėja, daugiau vairuotojų linkę rinktis degalus pilti Lenkijoje, ypač pasienio regionuose.

    Kol kas tai yra laikina priemonė, todėl rinkos dalyviai stebi, ar po gegužės pabaigos nebus priimtas naujas sprendimas dėl mokesčių režimo. Vairuotojams tai reiškia vieną praktišką dalyką: artimiausiomis savaitėmis kainų augimą turėtų riboti mažesnė mokestinė našta, nors pasaulinės rinkos svyravimai išlieka pagrindiniu veiksniu.

  • Lenkijos anglių sektorius įspėja apie chaosą: profsąjungos spaudžia valdžią skubiai tartis

    Lenkijos anglių sektorius įspėja apie chaosą: profsąjungos spaudžia valdžią skubiai tartis

    Lenkijos anglių kasybos sektoriuje auga įtampa dėl valstybės paramos ateities, o profsąjungos ragina derybas pradėti nedelsiant. Daugiausia dėmesio skiriama bendrovei „Polska Grupa Górnicza“ (PGG), kuri, profsąjungų teigimu, be aiškaus finansavimo plano rizikuoja prarasti stabilumą.

    PGG profsąjungos kreipėsi į Energetikos viceministrą Marianą Zmarzly prašydamos kuo greičiau inicijuoti pokalbius dėl finansavimo modelio ateinantiems metams ir vėlesniam laikotarpiui. Jos pabrėžia, kad sprendimus būtina priimti iš anksto, nelaukiant paskutinės minutės.

    „Nenorime visko palikti paskutinei akimirkai, todėl jau dabar inicijavome pokalbius dėl PGG finansavimo 2027 metais. Kartu laukiame sprendimų dėl finansavimo iki šių metų pabaigos“, – sakė PGG NSZZ „Solidarność“ įmonės koordinacinės organizacijos vadovas Bogusławas Hutekas.

    PGG nuostoliai ir paramos klausimas

    Šių metų pradžioje buvo viešai aptariamos prognozės, kad PGG 2025 metais gali patirti apie 1 150 000 000 eurų grynąjį nuostolį, nors anglies pardavimo pajamos siektų maždaug 1 630 000 000 eurų. Tokie skaičiai rodo struktūrinę problemą: sąnaudos ir įsipareigojimai viršija pajamas net ir esant reikšmingam pardavimų mastui.

    Tekste minima, kad bendrovė jau pasinaudojo apie 1 380 000 000 eurų viešosios pagalbos priemonėmis, įskaitant ankstesniais laikotarpiais numatytas ir nepanaudotas lėšas. Valstybės parama anglių sektoriuje siejama su teisės aktais, numatančiais dotacijas pajėgumų mažinimui, kai prioritetu tampa ne plėtra, o kontroliuojamas veiklos traukimas.

    Pagal šią logiką parama nukreipiama į kasybos pajėgumų mažinimą, o ne į ilgalaikį konkurencingumo didinimą. Tokia schema paprastai apima tiesiogines dotacijas ir kapitalo stiprinimą, kai įmonėms suteikiamos priemonės išlaikyti likvidumą vykdant uždarymo ar mažinimo planus.

    Profsąjungos: be sprendimų stringa ir algų tvarka

    Profsąjungos tvirtina, kad PGG tvyrantis neapibrėžtumas trukdo spręsti kasdienius valdymo klausimus, įskaitant vieningos darbo užmokesčio tvarkos derinimą. Jų argumentas paprastas: jei neaišku, koks bus kitų metų biudžetas ir paramos apimtis, sudėtinga įsipareigoti dėl atlygio taisyklių.

    „Sunku kalbėti apie atlyginimų reglamentą, jei nežinome, kokiu biudžetu disponuos įmonė“, – sakė Bogusławas Hutekas.

    Profsąjungos taip pat kritikuoja vėlyvą reguliavimo sprendimų įsigaliojimą ir tai, kad, jų vertinimu, trūksta aiškių finansavimo taisyklių, susietų su 2021 metais pasirašyta socialine sutartimi. Dėl šios priežasties jos situaciją apibūdina kaip chaotišką ir keliančią riziką tiek įmonių planavimui, tiek darbuotojų saugumui.

    Darbuotojų mažinimas ir socialinės garantijos

    Energetikos ministerija deklaruoja, kad įgyvendina atnaujintas anglių sektoriaus taisykles, kurios esą leidžia nuosekliai vykdyti socialinėje sutartyje numatytus tikslus. Tuo pat metu PGG vadovybė buvo numačiusi reikšmingą darbuotojų skaičiaus mažėjimą.

    Skaičiuota, kad bendrovė, kurioje dirba apie 35 000 žmonių, šiemet galėtų sumažinti darbuotojų skaičių maždaug 5 000. Iš jų apie 3 600 darbuotojų galėtų pasinaudoti valstybės biudžeto finansuojamomis socialinėmis priemonėmis, kurios paprastai apima ankstyvesnio pasitraukimo iš darbo mechanizmus ar kitas kompensacijas.

    Ši situacija atspindi platesnę Europos energetikos transformacijos kryptį: anglies sektorius vis dažniau susiduria su spaudimu mažinti apimtis, o valstybės vaidmuo tampa dvejopas. Viena vertus, siekiama užtikrinti socialinį stabilumą regionuose, kita vertus, būtina suderinti paramą su konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėmis.

  • Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Energetikos ministerija patvirtino finansavimo sąlygas gyventojams, planuojantiems įsirengti nuosavas saulės elektrines. Artimiausiam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškų administravimą ir toliau vykdys Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

    Ministerija skelbia, kad kvietimą planuojama paskelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Parama orientuota į naujų saulės elektrinių įrengimą, siekiant toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių ir mažinti gyventojų išlaidas elektrai.

    Kas galės pretenduoti į paramą?

    Pagal patvirtintas nuostatas finansavimas galės būti skiriamas ir tiems gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, nespėjusių pasinaudoti ankstesniais kvietimais, turės galimybę pretenduoti į dotaciją ir dabar.

    Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad ministerijos tikslas yra išlaikyti augantį gaminančių vartotojų tempą. Pasak jo, vien pernai prie tinklo prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gaminančių vartotojų, todėl skatinimas išlieka vienu prioritetų.

    „Siekiame ir toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti saulės elektrines“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Patvirtintas bazinis paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taip pat numatyta didesnė išmoka, jei pasirenkama įranga atitiks papildomus kriterijus: tuomet parama sieks 221 eurą už 1 kW.

    Dotacija bus skiriama už saulės elektrinę, kurios įrengtoji galia neviršija 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės galios elektrines pagal savo vartojimo poreikius, tačiau kompensuojama bus tik nustatyta maksimali dalis.

    Kada taikoma didesnė išmoka?

    Didesnė parama bus taikoma tuomet, jei dokumentais bus pagrįsta, kad įranga atitinka du reikalavimus. Pirma, technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis Europos Sąjungos pasiūloje viršija 50 proc.

    Antra, saulės modulio efektyvumas turi viršyti 23 proc. Ministerija šiuo sprendimu sieja paramą su efektyvesnėmis technologijomis ir didesne pridėtine verte Europoje pagamintiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžiama, kad pagal šį kvietimą dotacijos nenumatytos jau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Finansavimas orientuotas tik į naujų elektrinių įsirengimą, kad parama kuo plačiau pasiektų dar neįsirengusius gyventojus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutolusioms saulės elektrinėms šios sąlygos nebus taikomos. Joms numatomas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje.

  • Kas gali grįžti į visuomeninį elektros tiekimą: pažeidžiami ir mažai vartojantys iki 2030 metų

    Pagal atnaujintas Elektros energetikos įstatymo nuostatas dalis buitinių vartotojų Lietuvoje gali likti visuomeniniame elektros tiekime arba į jį sugrįžti, net jei anksčiau buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Ši galimybė aktuali tiems, kuriems svarbus aiškesnis reguliuojamas tiekimas ir paprastesnės sąlygos.

    Visuomeninis tiekimas taikomas dviem pagrindinėms gyventojų grupėms: pažeidžiamiems vartotojams ir mažai elektros energijos suvartojantiems gyventojams. Įstatyme numatyta, kad šioms grupėms visuomeninis tiekimas užtikrinamas iki 2030 metų.

    Kas laikomi pažeidžiamais vartotojais?

    Pažeidžiami vartotojai paprastai yra gyventojai, kuriems taikoma socialinė parama, taip pat asmenys su negalia ar gaunantys šalpos išmokas. Šiai grupei neprivaloma rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, todėl jie gali likti visuomeniniame tiekime arba bet kada į jį grįžti.

    Praktikoje tai reiškia, kad jei žmogaus socialinis statusas pasikeitė ir jis tapo pažeidžiamu vartotoju, jis gali kreiptis dėl grįžimo į visuomeninį tiekimą. Svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju reikės pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius teisę į šį statusą.

    Mažai vartojantys: riba – 1 000 kWh

    Antra grupė yra mažai elektros energijos vartojantys gyventojai, kurių suvartojimas neviršija 1 000 kWh per metus. Toks kriterijus dažniausiai aktualus mažiems būstams, vieno asmens namų ūkiams, retai naudojamiems būstams ar sodyboms, kur elektros poreikis per metus išlieka nedidelis.

    Norint įsitikinti, ar patenkate į šią kategoriją, svarbiausia remtis faktiniu suvartojimu pagal apskaitą. Jei suvartojimas svyruoja, verta pasitikrinti kelių paskutinių laikotarpių duomenis, kad sprendimas būtų pagrįstas.

    Kaip grįžti, jei turite sutartį su nepriklausomu tiekėju?

    Grįžti į visuomeninį tiekimą galima bet kuriuo metu, net jei šiuo metu galioja sutartis su nepriklausomu tiekėju. Pirmas žingsnis yra nutraukti turimą sutartį ir tuomet pasirinkti visuomeninį tiekėją.

    Lietuvoje visuomeninį elektros tiekimą vykdo „Ignitis“. Dėl konkrečių sutarties nutraukimo terminų, galimų įsipareigojimų ir techninio perėjimo trukmės verta pasitikslinti sutartyje su nepriklausomu tiekėju ir pasirinkto tiekimo sąlygose.

    Informaciją apie elektros tiekimo pasirinkimus, vartotojų teises ir reguliavimo principus skelbia Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama įvertinti savo statusą ir realų metinį suvartojimą, kad pasirinktas tiekimo būdas atitiktų situaciją.

  • Įsigalioja energetikos įstatymo pataisos: greitesnis OZE prijungimas ir daugiau apsaugų vartotojams

    Įsigalioja energetikos teisės pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti naujų elektros gamybos šaltinių prijungimą prie tinklo ir padidinti vartotojų apsaugą. Pokyčius pristatanti Energetikos ministerija pabrėžia, kad taip kuriama lankstesnė ir atsparesnė sistema, geriau pasirengusi augančiai atsinaujinančių išteklių generacijai.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratiją ir sutrumpinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais daugelyje rinkų tapo vienu didžiausių OZE plėtros „kamščių“. Kuo daugiau projektų realiai pasiekia statybų ir gamybos etapą, tuo lengviau subalansuoti gamybą, investuoti į kaupimą ir mažinti kainų svyravimus.

    Kas keičiasi tinklų prijungimuose?

    Numatomi aiškesni projekto įgyvendinimo terminai ir vadinamieji tarpiniai įsipareigojimai, susiejantys rezervuotus pajėgumus su realia pažanga. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai prieigos prie tinklo galios ilgą laiką „įšaldomos“ neįgyvendinamais arba nejudančiais projektais.

    Taip pat įtvirtinamos priemonės, kurios didina investuotojų atsakomybę: jei projektas nevykdomas, galima netekti prijungimo galimybės, o papildomi mokesčiai ar finansiniai užtikrinimai turėtų riboti spekuliacinį pajėgumų rezervavimą. Ministerijos logika paprasta – prioritetas turi tekti tiems, kurie iš tiesų stato ir gamina.

    Pokyčiai aktualūs ne tik saulės ar vėjo projektams: numatomi ir procedūriniai patikslinimai, skirti energijos kaupimo sprendimams bei biogazui. Pastaraisiais metais būtent kaupimo technologijos vis dažniau laikomos būtina sąlyga patikimam tinklų darbui, kai OZE dalis sistemoje didėja.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Vartotojų apsaugos dalyje numatoma galimybė sudaryti terminuotas sutartis su fiksuota kaina, kad būtų daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Pardavėjams taip pat keliami reikalavimai pateikti paprastesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie kainą, naudą ir galimas rizikas.

    Socialiai jautresnėms grupėms numatomi instrumentai, susiję su skolų valdymu: galimybė įsiskolinimą išdėstyti dalimis, o tam tikrais atvejais taikyti dalinį palengvinimą, jei nustatoma energetinio skurdo rizika. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su tikslu sumažinti staigių mokėjimų šokų pasekmes ir išvengti konfliktinių situacijų.

    Kodėl tai svarbu energetikos transformacijai?

    Ministerija pataisas sieja su priemonėmis, skirtomis sistemos patikimumui didinti ir išjungimų rizikai mažinti, taip pat su dereguliavimo kryptimi. Praktikoje tai reiškia bandymą vienu metu spręsti du uždavinius: paspartinti OZE prijungimus ir sutvarkyti taisykles taip, kad tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai.

    Didžiausia šių pakeitimų sėkmės sąlyga bus įgyvendinimas: kaip greitai tinklų operatoriai ir rinka prisitaikys prie naujų terminų, užtikrinimų ir informavimo standartų. Jei mechanizmai veiks taip, kaip numatyta, jie turėtų sumažinti laukimo laiką, pagerinti prognozuojamumą investuotojams ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams.

  • Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui įtvirtinti naują taisyklę degalinių tinklams: degalų kainas didinti būtų leidžiama tik kartą per dieną. Pagal projektą, branginimas galėtų vykti tik 10.00 valandą, o kainas mažinti būtų galima bet kuriuo metu.

    Siūlomos permainos siejamos su didesniu kainų skaidrumu ir galimybe vairuotojams lengviau palyginti pasiūlymus. Argumentuojama, kad dažni kainų pokyčiai dienos eigoje apsunkina realų palyginimą, nes atvykus į degalinę kaina gali nebesutapti su anksčiau matyta.

    Nuo balandžio 8 dienos Lietuvos energetikos agentūra kasdien skelbia visų degalinių kainas, galiojančias 10.00 valandą. Gyventojai gali lyginti kainas pagal pasirinktą degalinę, savivaldybę ar gyvenvietę, o valdžios vertinimu toks viešinimas kartu su planuojamu ribojimu turėtų sustiprinti konkurenciją.

    Energetikos ministerija nurodo, kad panašūs modeliai taikomi kai kuriose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje ir Vokietijoje, kur ribojamas kainų didinimo dažnumas. Tokiose sistemose paprastai siekiama sumažinti dienos metu atsirandančius svyravimus ir suteikti vartotojams stabilesnį atskaitos tašką kainų palyginimui.

    „Dažni degalų kainų pokyčiai reiškia, kad gyventojai ne visada gali pasikliauti informacija, kurią mato – kainos degalinėje gali skirtis nuo to, ką jie matė prieš atvykdami“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Numatoma, kad reikalavimų laikymąsi prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri galėtų taikyti poveikio priemones už pažeidimus. Toliau iniciatyva bus teikiama Seimui, kuris spręs dėl galutinio reguliavimo įtvirtinimo.

  • Degalų kainos vėl perskaičiuotos: naujos lubos benzinui ir dyzeliui nuo rytojaus

    Maksimalios degalų kainos

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines degalų kainas artimiausiam laikotarpiui. Pagal sprendimą 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,33 euro, 98 markės benzino – apie 1,44 euro, o dyzelino – apie 1,52 euro.

    Palyginti su ankstesniu nustatymu, benzino kainų lubos šiek tiek kyla, o dyzelino – mažėja. Tokie pasikeitimai paprastai atspindi didmeninių kainų dinamiką ir mokesčių korekcijų poveikį galutinei kainai degalinėse.

    Kaip veikia kainų lubos

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais privalomais mokesčiais. Taip pat įskaičiuojama fiksuota mažmeninės prekybos marža, kuri sudaro apie 0,06 euro už litrą, ir pridėtinės vertės mokestis.

    Nustatyta lubų kaina įsigalioja nuo kitos dienos po oficialaus paskelbimo ir galioja iki kito sprendimo arba, jei sprendimas priimamas prieš nedarbo dienas, iki artimiausios darbo dienos imtinai. Praktikoje tai reiškia, kad kainos degalinėse dažniausiai koreguojamos greitai, tačiau ne visada iki maksimalaus leistino lygio.

    Kokios sankcijos gresia

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalų lygį laikoma pažeidimu. Už tai gali būti taikomos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 212 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant trumpuoju laikotarpiu riboti kainų šuolius ir užtikrinti, kad vartotojai nebūtų spaudžiami staigių didmeninių kainų svyravimų ar rinkos sutrikimų.

    Mokesčių mažinimo įtaka kainai

    Degalų kainų luboms didelę įtaką daro laikinos mokestinės priemonės, ypač sumažintas PVM tarifas ir koreguotas akcizas. Kai šios priemonės galioja, jos tiesiogiai mažina formulėje įskaičiuojamą mokestinę dalį, todėl galutinė maksimali kaina būna mažesnė, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Rinkoje tai dažniausiai reiškia, kad kainų pokyčiai degalinėse tampa labiau priklausomi nuo didmeninės kainos ir naftos produktų biržų svyravimų. Tuo pat metu vartotojams svarbiausias signalas išlieka paprastas: benzinas gali kiek pabrangti, o dyzelinas turi potencialo atpigti.