CP v2

Tag: Energetikos ministerija

  • Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Parama saulės elektrinėms: Energetikos ministerija patvirtino sąlygas ir didesnius įkainius už kW

    Energetikos ministerija patvirtino finansavimo sąlygas gyventojams, planuojantiems įsirengti nuosavas saulės elektrines. Artimiausiam kvietimui numatyta 13 mln. eurų, o paraiškų administravimą ir toliau vykdys Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

    Ministerija skelbia, kad kvietimą planuojama paskelbti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Parama orientuota į naujų saulės elektrinių įrengimą, siekiant toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių ir mažinti gyventojų išlaidas elektrai.

    Kas galės pretenduoti į paramą?

    Pagal patvirtintas nuostatas finansavimas galės būti skiriamas ir tiems gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė nuo 2022 metų vasario 1 dienos. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, nespėjusių pasinaudoti ankstesniais kvietimais, turės galimybę pretenduoti į dotaciją ir dabar.

    Energetikos viceministras Airidas Daukšas pabrėžė, kad ministerijos tikslas yra išlaikyti augantį gaminančių vartotojų tempą. Pasak jo, vien pernai prie tinklo prisijungė daugiau nei 53 tūkst. gaminančių vartotojų, todėl skatinimas išlieka vienu prioritetų.

    „Siekiame ir toliau didinti gaminančių vartotojų skaičių Lietuvoje ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas gyventojams įsirengti saulės elektrines“, – sakė energetikos viceministras Airidas Daukšas.

    Kokio dydžio parama numatyta?

    Patvirtintas bazinis paramos dydis sieks 170 eurų už 1 kW įrengtosios galios. Taip pat numatyta didesnė išmoka, jei pasirenkama įranga atitiks papildomus kriterijus: tuomet parama sieks 221 eurą už 1 kW.

    Dotacija bus skiriama už saulės elektrinę, kurios įrengtoji galia neviršija 7 kW. Gyventojai gali įsirengti ir didesnės galios elektrines pagal savo vartojimo poreikius, tačiau kompensuojama bus tik nustatyta maksimali dalis.

    Kada taikoma didesnė išmoka?

    Didesnė parama bus taikoma tuomet, jei dokumentais bus pagrįsta, kad įranga atitinka du reikalavimus. Pirma, technologija ir jos komponentai nėra pagaminti trečiojoje šalyje, kurios atitinkamos produkcijos dalis Europos Sąjungos pasiūloje viršija 50 proc.

    Antra, saulės modulio efektyvumas turi viršyti 23 proc. Ministerija šiuo sprendimu sieja paramą su efektyvesnėmis technologijomis ir didesne pridėtine verte Europoje pagamintiems sprendimams.

    Taip pat pabrėžiama, kad pagal šį kvietimą dotacijos nenumatytos jau įrengtų saulės elektrinių galios didinimui. Finansavimas orientuotas tik į naujų elektrinių įsirengimą, kad parama kuo plačiau pasiektų dar neįsirengusius gyventojus.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutolusioms saulės elektrinėms šios sąlygos nebus taikomos. Joms numatomas atskiras kvietimas antroje šių metų pusėje.

  • Kas gali grįžti į visuomeninį elektros tiekimą: pažeidžiami ir mažai vartojantys iki 2030 metų

    Pagal atnaujintas Elektros energetikos įstatymo nuostatas dalis buitinių vartotojų Lietuvoje gali likti visuomeniniame elektros tiekime arba į jį sugrįžti, net jei anksčiau buvo pasirinkę nepriklausomą tiekėją. Ši galimybė aktuali tiems, kuriems svarbus aiškesnis reguliuojamas tiekimas ir paprastesnės sąlygos.

    Visuomeninis tiekimas taikomas dviem pagrindinėms gyventojų grupėms: pažeidžiamiems vartotojams ir mažai elektros energijos suvartojantiems gyventojams. Įstatyme numatyta, kad šioms grupėms visuomeninis tiekimas užtikrinamas iki 2030 metų.

    Kas laikomi pažeidžiamais vartotojais?

    Pažeidžiami vartotojai paprastai yra gyventojai, kuriems taikoma socialinė parama, taip pat asmenys su negalia ar gaunantys šalpos išmokas. Šiai grupei neprivaloma rinktis nepriklausomo elektros tiekėjo, todėl jie gali likti visuomeniniame tiekime arba bet kada į jį grįžti.

    Praktikoje tai reiškia, kad jei žmogaus socialinis statusas pasikeitė ir jis tapo pažeidžiamu vartotoju, jis gali kreiptis dėl grįžimo į visuomeninį tiekimą. Svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju reikės pateikti papildomus duomenis, patvirtinančius teisę į šį statusą.

    Mažai vartojantys: riba – 1 000 kWh

    Antra grupė yra mažai elektros energijos vartojantys gyventojai, kurių suvartojimas neviršija 1 000 kWh per metus. Toks kriterijus dažniausiai aktualus mažiems būstams, vieno asmens namų ūkiams, retai naudojamiems būstams ar sodyboms, kur elektros poreikis per metus išlieka nedidelis.

    Norint įsitikinti, ar patenkate į šią kategoriją, svarbiausia remtis faktiniu suvartojimu pagal apskaitą. Jei suvartojimas svyruoja, verta pasitikrinti kelių paskutinių laikotarpių duomenis, kad sprendimas būtų pagrįstas.

    Kaip grįžti, jei turite sutartį su nepriklausomu tiekėju?

    Grįžti į visuomeninį tiekimą galima bet kuriuo metu, net jei šiuo metu galioja sutartis su nepriklausomu tiekėju. Pirmas žingsnis yra nutraukti turimą sutartį ir tuomet pasirinkti visuomeninį tiekėją.

    Lietuvoje visuomeninį elektros tiekimą vykdo „Ignitis“. Dėl konkrečių sutarties nutraukimo terminų, galimų įsipareigojimų ir techninio perėjimo trukmės verta pasitikslinti sutartyje su nepriklausomu tiekėju ir pasirinkto tiekimo sąlygose.

    Informaciją apie elektros tiekimo pasirinkimus, vartotojų teises ir reguliavimo principus skelbia Energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama įvertinti savo statusą ir realų metinį suvartojimą, kad pasirinktas tiekimo būdas atitiktų situaciją.

  • Įsigalioja energetikos įstatymo pataisos: greitesnis OZE prijungimas ir daugiau apsaugų vartotojams

    Įsigalioja energetikos teisės pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti naujų elektros gamybos šaltinių prijungimą prie tinklo ir padidinti vartotojų apsaugą. Pokyčius pristatanti Energetikos ministerija pabrėžia, kad taip kuriama lankstesnė ir atsparesnė sistema, geriau pasirengusi augančiai atsinaujinančių išteklių generacijai.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratiją ir sutrumpinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais daugelyje rinkų tapo vienu didžiausių OZE plėtros „kamščių“. Kuo daugiau projektų realiai pasiekia statybų ir gamybos etapą, tuo lengviau subalansuoti gamybą, investuoti į kaupimą ir mažinti kainų svyravimus.

    Kas keičiasi tinklų prijungimuose?

    Numatomi aiškesni projekto įgyvendinimo terminai ir vadinamieji tarpiniai įsipareigojimai, susiejantys rezervuotus pajėgumus su realia pažanga. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai prieigos prie tinklo galios ilgą laiką „įšaldomos“ neįgyvendinamais arba nejudančiais projektais.

    Taip pat įtvirtinamos priemonės, kurios didina investuotojų atsakomybę: jei projektas nevykdomas, galima netekti prijungimo galimybės, o papildomi mokesčiai ar finansiniai užtikrinimai turėtų riboti spekuliacinį pajėgumų rezervavimą. Ministerijos logika paprasta – prioritetas turi tekti tiems, kurie iš tiesų stato ir gamina.

    Pokyčiai aktualūs ne tik saulės ar vėjo projektams: numatomi ir procedūriniai patikslinimai, skirti energijos kaupimo sprendimams bei biogazui. Pastaraisiais metais būtent kaupimo technologijos vis dažniau laikomos būtina sąlyga patikimam tinklų darbui, kai OZE dalis sistemoje didėja.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Vartotojų apsaugos dalyje numatoma galimybė sudaryti terminuotas sutartis su fiksuota kaina, kad būtų daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Pardavėjams taip pat keliami reikalavimai pateikti paprastesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie kainą, naudą ir galimas rizikas.

    Socialiai jautresnėms grupėms numatomi instrumentai, susiję su skolų valdymu: galimybė įsiskolinimą išdėstyti dalimis, o tam tikrais atvejais taikyti dalinį palengvinimą, jei nustatoma energetinio skurdo rizika. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su tikslu sumažinti staigių mokėjimų šokų pasekmes ir išvengti konfliktinių situacijų.

    Kodėl tai svarbu energetikos transformacijai?

    Ministerija pataisas sieja su priemonėmis, skirtomis sistemos patikimumui didinti ir išjungimų rizikai mažinti, taip pat su dereguliavimo kryptimi. Praktikoje tai reiškia bandymą vienu metu spręsti du uždavinius: paspartinti OZE prijungimus ir sutvarkyti taisykles taip, kad tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai.

    Didžiausia šių pakeitimų sėkmės sąlyga bus įgyvendinimas: kaip greitai tinklų operatoriai ir rinka prisitaikys prie naujų terminų, užtikrinimų ir informavimo standartų. Jei mechanizmai veiks taip, kaip numatyta, jie turėtų sumažinti laukimo laiką, pagerinti prognozuojamumą investuotojams ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams.

  • Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė siūlo riboti degalų kainų kilimą: degalinės branginti galėtų tik kartą per dieną

    Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui įtvirtinti naują taisyklę degalinių tinklams: degalų kainas didinti būtų leidžiama tik kartą per dieną. Pagal projektą, branginimas galėtų vykti tik 10.00 valandą, o kainas mažinti būtų galima bet kuriuo metu.

    Siūlomos permainos siejamos su didesniu kainų skaidrumu ir galimybe vairuotojams lengviau palyginti pasiūlymus. Argumentuojama, kad dažni kainų pokyčiai dienos eigoje apsunkina realų palyginimą, nes atvykus į degalinę kaina gali nebesutapti su anksčiau matyta.

    Nuo balandžio 8 dienos Lietuvos energetikos agentūra kasdien skelbia visų degalinių kainas, galiojančias 10.00 valandą. Gyventojai gali lyginti kainas pagal pasirinktą degalinę, savivaldybę ar gyvenvietę, o valdžios vertinimu toks viešinimas kartu su planuojamu ribojimu turėtų sustiprinti konkurenciją.

    Energetikos ministerija nurodo, kad panašūs modeliai taikomi kai kuriose Europos šalyse, tarp jų Austrijoje ir Vokietijoje, kur ribojamas kainų didinimo dažnumas. Tokiose sistemose paprastai siekiama sumažinti dienos metu atsirandančius svyravimus ir suteikti vartotojams stabilesnį atskaitos tašką kainų palyginimui.

    „Dažni degalų kainų pokyčiai reiškia, kad gyventojai ne visada gali pasikliauti informacija, kurią mato – kainos degalinėje gali skirtis nuo to, ką jie matė prieš atvykdami“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

    Numatoma, kad reikalavimų laikymąsi prižiūrėtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri galėtų taikyti poveikio priemones už pažeidimus. Toliau iniciatyva bus teikiama Seimui, kuris spręs dėl galutinio reguliavimo įtvirtinimo.

  • Degalų kainos vėl perskaičiuotos: naujos lubos benzinui ir dyzeliui nuo rytojaus

    Maksimalios degalų kainos

    Energetikos ministerija paskelbė naujas maksimalias mažmenines degalų kainas artimiausiam laikotarpiui. Pagal sprendimą 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,33 euro, 98 markės benzino – apie 1,44 euro, o dyzelino – apie 1,52 euro.

    Palyginti su ankstesniu nustatymu, benzino kainų lubos šiek tiek kyla, o dyzelino – mažėja. Tokie pasikeitimai paprastai atspindi didmeninių kainų dinamiką ir mokesčių korekcijų poveikį galutinei kainai degalinėse.

    Kaip veikia kainų lubos

    Maksimali kaina nustatoma pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina vidaus rinkoje ir prie jos pridedamais privalomais mokesčiais. Taip pat įskaičiuojama fiksuota mažmeninės prekybos marža, kuri sudaro apie 0,06 euro už litrą, ir pridėtinės vertės mokestis.

    Nustatyta lubų kaina įsigalioja nuo kitos dienos po oficialaus paskelbimo ir galioja iki kito sprendimo arba, jei sprendimas priimamas prieš nedarbo dienas, iki artimiausios darbo dienos imtinai. Praktikoje tai reiškia, kad kainos degalinėse dažniausiai koreguojamos greitai, tačiau ne visada iki maksimalaus leistino lygio.

    Kokios sankcijos gresia

    Prekyba degalais viršijant nustatytą maksimalų lygį laikoma pažeidimu. Už tai gali būti taikomos baudos, kurios gali siekti iki maždaug 212 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Tokios priemonės paprastai taikomos siekiant trumpuoju laikotarpiu riboti kainų šuolius ir užtikrinti, kad vartotojai nebūtų spaudžiami staigių didmeninių kainų svyravimų ar rinkos sutrikimų.

    Mokesčių mažinimo įtaka kainai

    Degalų kainų luboms didelę įtaką daro laikinos mokestinės priemonės, ypač sumažintas PVM tarifas ir koreguotas akcizas. Kai šios priemonės galioja, jos tiesiogiai mažina formulėje įskaičiuojamą mokestinę dalį, todėl galutinė maksimali kaina būna mažesnė, nei būtų įprastomis sąlygomis.

    Rinkoje tai dažniausiai reiškia, kad kainų pokyčiai degalinėse tampa labiau priklausomi nuo didmeninės kainos ir naftos produktų biržų svyravimų. Tuo pat metu vartotojams svarbiausias signalas išlieka paprastas: benzinas gali kiek pabrangti, o dyzelinas turi potencialo atpigti.

  • Energetikos ministerija griežtina naftos ir degalų atsargas: kas keisis verslui ir RARS?

    Energetikos ministerija rengia įstatymo pataisas, kurios turėtų patikslinti naftos, naftos produktų ir gamtinių dujų atsargų kaupimo bei išlaikymo tvarką. Siekiama daugiau aiškumo ir prognozuojamumo, kad degalų saugumo sistema būtų atsparesnė staigiems rinkos pokyčiams.

    Pagal Vyriausybės teisėkūros planuose numatomą kryptį, pakeitimai rengiami reaguojant į rinkos dalyvių siūlymus dėl pareigos kaupti privalomąsias atsargas atsiradimo ir šios pareigos vykdymo. Kartu akcentuojamas tikslas mažinti spragas, leidžiančias daliai įmonių laikinai išvengti atsargų laikymo naštos.

    Kaip bus saugomos atsargos?

    Vienas svarbiausių siūlymų susijęs su įmonėmis, kurios sustabdo ar nutraukia veiklą degalų rinkoje. Numatoma ilginti laikotarpį, kada tokios įmonės privalėtų išlaikyti privalomąsias atsargas, kad sistema nebūtų išbalansuojama staigiais pasitraukimais.

    Projektas taip pat numatytų galimybę kreiptis į RARS dėl privalomųjų atsargų sudarančių degalų atpirkimo. Tokia priemonė būtų skirta tam, kad pasitraukimas iš rinkos nesukeltų spragos bendrame atsargų kiekyje ir jų prieinamume.

    Kitas siūlymas orientuotas į finansinių įsipareigojimų suvaldymą: planuojamas mechanizmas, kuris neleistų įmonėms užbaigti veiklos neatsiskaičius dėl galimų mokėtinų sumų ar reikalavimų RARS atžvilgiu. Tai turėtų mažinti situacijų, kai atsargų sistemoje atsiranda neapmokėtų įsipareigojimų rizika.

    Kodėl prireikė pataisų?

    Degalų sektoriaus atstovai pastaruoju metu viešai kėlė klausimą dėl vadinamųjų ciklinių praktikų, kai subjektai periodiškai įeina į privalomųjų atsargų sistemą ir iš jos pasitraukia. Tokie veiksmai leidžia laikinai sumažinti arba išvengti pareigos laikyti atsargas, nors realūs degalų kiekiai rinkoje dažnai lieka tie patys.

    Tokia schema reiškia, kad atsargų laikymo našta pasiskirsto netolygiai: daugiau sumoka nuolat veikiantys ir reikalavimų besilaikantys rinkos dalyviai. Ilguoju laikotarpiu tai silpnina tiekimo saugumo sistemos stabilumą, nes atsargos tampa labiau priklausomos nuo trumpalaikių verslo sprendimų.

    Koks RARS vaidmuo?

    Lenkijos atsargų modelyje atsakomybė dalijama tarp verslo ir valstybės: privalomąsias atsargas kaupia bei laiko gamintojai ir prekybininkai, o agentūrines atsargas formuoja ir prižiūri RARS. Planuojamos pataisos numato didesnį RARS vaidmenį, kad sistemos veikimas būtų vientisesnis ir labiau kontroliuojamas.

    Pagal planuojamą grafiką, įstatymo pakeitimų projektas Vyriausybėje galėtų būti svarstomas antrąjį šių metų ketvirtį. Galutinės nuostatos priklausys nuo derinimo su institucijomis ir rinkos dalyviais, tačiau kryptis aiški: mažiau landų, daugiau atsakomybės ir stabilesnė atsargų sistema.

  • Degalinėse brangs visi degalai: ministro nustatytos lubos kyla, kas lemia kainas ir kiek tai kainuos vairuotojams

    Degalinėse artimiausiomis dienomis numatomas visų pagrindinių degalų brangimas, nes Energetikos ministerija pakėlė leistinas maksimalias benzino ir dyzelino kainas. Naujose lubose matyti augimas, palyginti su kainomis, galiojusiomis savaitgalį ir pirmadienį.

    Pagal ministro skelbiamas ribas, 95 markės benzino litras negali kainuoti daugiau nei apie 1,40 euro, 98 markės benzino litras apie 1,51 euro, o dyzelino litras apie 1,60 euro. Anksčiau nustatytos ribos buvo mažesnės: atitinkamai apie 1,39 euro, 1,51 euro ir 1,58 euro už litrą.

    Maksimalios kainos skelbiamos darbo dienomis, o jos įsigalioja kitą dieną po paskelbimo oficialiame leidinyje. Jei ribos paskelbiamos prieš nedarbo dienas ar šventes, jos taikomos iki artimiausios darbo dienos imtinai.

    Kas sudaro kainų lubas?

    Maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir pridedamais mokesčiais. Prie bazės taip pat įtraukiama nustatyta pardavimo marža, o galutinėje sumoje atsiranda ir pridėtinės vertės mokestis.

    Tokia sistema reiškia, kad net ir nedidelis didmeninės kainos pokytis gana greitai atsispindi nustatomose lubose. Vairuotojams tai paprastai pasijunta per trumpą laiką, nes degalinių kainodara dažnai orientuojasi į ribas ir konkurentų veiksmus.

    Ką keičia mokesčiai ir lengvatos?

    Laikinai taikomos mokestinės lengvatos gali reikšmingai sumažinti galutinę kainą, tačiau jų galiojimo terminai turi aiškią pabaigą. Straipsnyje minimą laikotarpį iki balandžio 30 dienos buvo taikomas sumažintas pridėtinės vertės mokesčio tarifas degalams bei sumažintas akcizas.

    Akcizo mažinimas benzino ir dyzelino litrui buvo vienas pagrindinių veiksnių, amortizuojančių kainų šuolius, kai didmeninės kainos kyla. Vis dėlto, net ir esant lengvatoms, kainų lubos gali didėti, jei brangsta nafta, degalų komponentai ar didmeninė pasiūla regione.

    Kas laukia degalinėse artimiausiomis dienomis?

    Skelbiamose ribose matomas kilimas rodo, kad spaudimas kainoms išlieka, o degalinių švieslentėse pokyčiai gali pasirodyti jau kitą dieną po naujų lubų įsigaliojimo. Praktikoje galutinė kaina gali būti ir mažesnė už nustatytą ribą, tačiau riba dažnai tampa orientyru rinkai.

    Už prekybą virš nustatytos maksimalios kainos numatytos baudos iki maždaug 227 000 eurų, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos. Tai reiškia, kad lubos veikia ne kaip rekomendacija, o kaip privaloma taisyklė visiems degalų pardavėjams.