CP v2

Tag: Energetikos transformacija

  • Prasidėjo registracija į Energy Days 2026: Katovicuose suplanuota daugiau nei 50 energetikos sesijų

    Prasidėjo registracija į konferenciją Energy Days 2026, kuri vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia, kad programoje numatyta daugiau nei 50 teminių sesijų, skirtų energetikos saugumui, konkurencingumui ir sektoriaus transformacijai.

    Šių metų darbotvarkėje akcentuojami keli aktualūs blokai: vietinės vertės grandinės stiprinimas, skaitmeninimas ir technologijų diegimas bei investicijos į naujos energetikos infrastruktūrą. Konferencijoje taip pat planuojama nagrinėti reguliavimo ir finansavimo kryptis, kurios lemia, kaip greitai į rinką ateina nauji projektai.

    Anot renginio organizatorių, ankstesnė konferencijos laida pritraukė apie 2 500 dalyvių gyvai ir nuotoliniu būdu. Tuomet vyko 30 turinio sesijų, dalyvavo 160 pranešėjų, o parodų erdvėje sprendimus pristatė daugiau nei 100 partnerių.

    Energy Days formatas orientuotas į praktinius sektoriaus klausimus, kai vienoje vietoje susitinka politikos formuotojai, reguliuotojai, pramonės atstovai ir technologijų tiekėjai. Tai ypač svarbu dabartinėje situacijoje, kai Europos energetikos politika vis labiau sieja tiekimo saugumą su konkurencingomis kainomis, elektrifikacija ir spartesniu tinklų modernizavimu.

    Greta sesijų planuojama EXPO zona, kurioje įmonės pristatys įrangą ir paslaugas energetikai. Organizatoriai pabrėžia, kad būtent ši dalis dažnai tampa vieta, kur užsimezga partnerystės ir aptariami konkretūs projektai, nuo skaitmeninių sprendimų iki infrastruktūros atnaujinimo.

    Konferencija vyks dvi dienas, o dalyvavimas numatomas tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Dalyviams tai proga vienu metu išgirsti rinkos įžvalgas, palyginti technologinius sprendimus ir suprasti, kaip keičiasi investicijų logika bei reikalavimai energetikos sektoriuje.

  • Vario kainos artėja prie rekordo: rinkos skuba užsitikrinti tiekimą prieš galimus JAV muitus

    Vario rinka vėl kaista: kainos tarptautinėse biržose artėja prie istorinių aukštumų, o Londone stipriai išaugęs artimiausių ir vėlesnių pristatymų kainų skirtumas rodo neįprastai didelę konkurenciją dėl greito metalo gavimo. Toks signalas dažniausiai reiškia, kad pirkėjai linkę mokėti daugiau vien tam, kad varis pasiektų sandėlius kuo greičiau.

    Šį judėjimą skatina ne tik paklausa, susijusi su energetikos transformacija, bet ir geopolitinė bei prekybos politikos rizika. Rinkos dalyviai vis aktyviau vertina scenarijų, kad JAV administracija gali įvesti muitus importuojamam variui, todėl dalis pirkėjų skuba persidėlioti tiekimo grandines ir sukaupti atsargas iš anksto.

    Kas vyksta biržose?

    Londono metalų biržoje (LME) vario kotiruotės priartėjo prie ankstesnio rekordo, o kainų dinamika pastarosiomis savaitėmis išliko auganti. JAV „Comex“ biržoje matomas panašus impulsas, o Azijos rinkose, įskaitant Šanchajų, kainos taip pat kyla, atspindėdamos globalų paklausos ir pasiūlos spaudimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad pirkėjai konkuruoja ne vien dėl kainos, bet ir dėl pristatymo termino. Kai greitesnių pristatymų kaina atitrūksta nuo vėlesnių, rinka siunčia žinutę apie trumpalaikį trūkumą arba bent jau apie išaugusį poreikį varį turėti dabar, o ne po kelių mėnesių.

    Kodėl JAV veiksnys toks svarbus?

    Pastaruoju metu fiksuojamas intensyvesnis vario srautų nukreipimas į JAV, o tai mažina prieinamą pasiūlą kituose regionuose. Jei muitai būtų paskelbti, importuotojai patirtų papildomas sąnaudas, todėl logiška strategija tampa vario įsigijimas iki galimų tarifų įsigaliojimo.

    Toks „išankstinio apsipirkimo“ efektas gali laikinai dar labiau pakelti kainas ir sustiprinti įtampą fizinėje rinkoje, kur svarbiausia ne tik biržos kaina, bet ir realių krovinių prieinamumas. Ilgainiui muitai, jei jie atsirastų, gali perbraižyti prekybos srautus ir paskatinti naujas kainodaros anomalijas tarp regionų.

    Ilgalaikės tendencijos: paklausa auga, pasiūla stringa

    Vario paklausą struktūriškai palaiko elektros tinklų plėtra, atsinaujinančios energetikos projektai, elektromobilių infrastruktūra ir duomenų centrų plėtra. Varis yra viena pagrindinių elektrifikacijos žaliavų, todėl rinkos dalyviai šį metalą vertina kaip strategiškai svarbų tiek pramonei, tiek energetikos sistemoms.

    Tuo pat metu naujų kasyklų plėtra užtrunka, o finansavimas ir leidimų gavimas daugelyje šalių išlieka sudėtingas. Kai pasiūlos didinimas vėluoja, o paklausa auga, kainos tampa jautresnės bet kokiems papildomiems sukrėtimams, įskaitant prekybos apribojimus ar logistikos trikdžius.

    „Atrodo, kad rinka skuba link rekordo“, – sakė BNP Paribas metalų strategijos vadovas Davidas Wilsonas.

    Artimiausiomis savaitėmis rinkos dėmesys išliks sutelktas į JAV sprendimus dėl muitų, vario atsargų pokyčius biržų sandėliuose ir fizinės rinkos įtampą. Jei „skubėjimo“ efektas neslops, kainos gali likti aukštos net ir be staigių paklausos šuolių, vien dėl tiekimo konkurencijos.

  • Energy Days 2026 jau visai netoli: plečiasi partnerių sąrašas ir aiškėja renginio temos Katovicuose

    Partneriai jungiasi, programa pildosi

    Pasirengimas Energy Days 2026 įgauna pagreitį, o rėmėjų ir partnerių sąrašas, organizatorių teigimu, nuolat auga. Prie renginio prisijungia didžiosios energetikos įmonės, perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai, pramonės bendrovės, finansų sektoriaus atstovai bei sprendimų tiekėjai.

    Organizatoriai skelbia, kad artimiausiu metu turėtų startuoti dalyvių registracija. Pats renginys planuojamas 2026 metais rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Ką rodo praėjusių metų mastas?

    Praėjusių metų Energy Days statistika signalizuoja apie renginio ambicijas: organizatorių duomenimis, sulaukta apie 2 500 dalyvių gyvai ir nuotoliu. Programoje buvo 30 teminių sesijų ir susitikimų, o pranešimus skaitė 160 ekspertų.

    Taip pat dalyvavo daugiau nei 100 partnerių, pristatančių naujausias technologijas bei paslaugas energetikos sektoriui. Tokie skaičiai leidžia manyti, kad 2026 metų renginys ir vėl bus orientuotas ne tik į konferencinį turinį, bet ir į praktinių sprendimų demonstravimą.

    Akcentas – investicijos ir nauja energija

    Tarp šių metų akcentų organizatoriai išskiria sprendimų priėmėjų, reguliuotojų, valstybinių įstaigų ir verslo organizacijų sutelkimą vienoje vietoje. Taip siekiama sukurti platformą diskusijoms, kuriose susitinka politika, reguliavimas, kapitalas ir technologijos.

    Numatoma, kad daug dėmesio bus skiriama investicijoms į naują energiją, jų infrastruktūriniam pagrindui, reguliacinei paramai ir finansavimui. Šios temos aktualios visam regionui, nes energetikos transformacija remiasi ilgalaikiais projektais, kuriems būtinas prognozuojamas reguliavimas ir patikimos finansavimo schemos.

    „Į renginį kviečiame sektoriaus sprendimų priėmėjus ir partnerius, kad vienoje vietoje galėtume aptarti investicijų kryptis, reguliavimo aplinką ir finansavimo galimybes“, – teigia organizatoriai.

    Be konferencinės dalies, planuojama ir EXPO zona, kurioje įmonės demonstruos įrangą bei paslaugas, o renginio darbotvarkėje numatomi tinklaveikai skirti formatai. Organizatoriai nurodo, kad renginio svetainėje jau paskelbtas preliminarus temų sąrašas, kuris artėjant datai turėtų būti detalizuojamas.

  • Rybnik elektrinėje anglies blokai veiks ilgiau: „PGE GiEK“ pakeitė uždarymo grafiką iki 2028

    Lenkijos Rybnik elektrinėje dalis senų anglimi kūrenamų blokų bus eksploatuojami ilgiau, nei numatyta ankstesniuose planuose. Sprendimą dėl etapinio uždarymo grafiko korekcijos priėmė bendrovė „PGE GiEK“, valdanti šią elektrinę.

    Pagal atnaujintą planą 5-asis blokas darbą baigs 2026 metų antroje pusėje, 8-asis blokas – 2027 metais. 6-asis ir 7-asis blokai dar veiks iki 2028 metų pirmosios pusės.

    Bendrovė teigia, kad grafikas koreguojamas įvertinus technines, ekonomines ir sistemos poreikio aplinkybes. Esminiu kriterijumi įvardijamas elektros ir šilumos tiekimo saugumas, ypač laikotarpiu, kai iš rinkos traukiami seni pajėgumai, o nauji dar tik statomi.

    Rybnik elektrinėje iki šiol dirbantys 5–8 anglies blokai yra pradėti eksploatuoti 1978 metais, jų bendra galia siekia apie 900 megavatų. „PGE GiEK“ atkreipia dėmesį, kad tai vieni seniausių tokio tipo blokų šalyje, o didėjančios priežiūros sąnaudos ir santykinai žemas naudingumo koeficientas apsunkina jų ekonominį pagrindimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad anglies blokai dar kurį laiką atliks atsarginio ir balansuojančio pajėgumo funkciją, kol į sistemą bus įjungti nauji, lankstesni šaltiniai. Tokia kryptis atitinka platesnę energetikos transformacijos tendenciją regione, kai dėl patikimumo reikalavimų pereinamasis laikotarpis dažnai prailginamas.

    Gyventojams svarbus ir šilumos tiekimas: iki 2029 metų kovo 31 dienos elektrinė turėtų toliau tiekti šilumą išoriniams vartotojams. Bendrovė pabrėžia, kad terminų išdėstymas leidžia išvengti staigių pokyčių ir išlaikyti tiekimo tęstinumą, kol šilumos ūkis bus perorganizuotas.

    Lygiagrečiai Rybnik vyksta naujų dujinių pajėgumų plėtra. Statomas kombinuoto ciklo dujinis blokas, kurio galia – 882 megavatai, o jo paleidimas planuojamas 2027 metų pirmoje pusėje.

    Be to, 2026 metais pasirašyta sutartis dėl dar vienos dujinės jėgainės – maždaug 600 megavatų piko apkrovų bloko – statybos. Šio projekto darbai jau pradedami, o elektros gamybos startas numatomas 2030 metais.

    „PGE GiEK“ sprendimą taip pat sieja su socialine atsakomybe: akcentuojamas dialogas su profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų perspektyvos naujuose projektuose. Skelbiama, kad dalis personalo bus perkvalifikuota ir įdarbinta naujame dujiniame bloke, o pereinamajam laikotarpiui numatytos papildomos socialinės priemonės.

    Toks modelis – laikinas senų anglies blokų pratęsimas kartu sparčiai vystant naujas, mažiau taršias dujines elektrines – šiuo metu dažnai pasirenkamas siekiant suderinti dekarbonizacijos tikslus su realiu elektros sistemos patikimumu. Rybnik atvejis rodo, kad net ir aiškiai deklaruojant pasitraukimą iš anglies, praktinį tempą gali koreguoti rinkos bei tinklo stabilumo poreikiai.

  • „Tauron Dystrybucja“ jau įdiegė 3 mln. išmaniųjų skaitiklių: ką tai keičia pusei klientų

    Lenkijos elektros tinklų operatorius „Tauron Dystrybucja“ skelbia pasiekęs reikšmingą etapą diegiant išmaniuosius nuotolinio nuskaitymo elektros skaitiklius. Bendrovės duomenimis, iki šiol sumontuota daugiau nei 3 mln. tokių įrenginių, o jais naudojasi maždaug pusė operatoriaus klientų.

    Didžiausias proveržis fiksuotas 2025 metais, kai įdiegta per 1 000 000 išmaniųjų skaitiklių. 2026 metų pirmąjį pusmetį tempas išliko panašus ir papildomai sumontuota dar apie 530 000 įrenginių.

    Kas yra nuotolinio nuskaitymo skaitikliai?

    Išmanieji skaitikliai automatiškai perduoda suvartojimo duomenis operatoriui, todėl nereikia rankinio rodmenų deklaravimo. Tai leidžia greičiau nustatyti gedimus, tiksliau apskaityti suvartojimą ir mažinti administracines sąnaudas.

    Vartotojui tai dažniausiai reiškia galimybę matyti detalesnį suvartojimo vaizdą, lengviau pastebėti šuolius sąskaitose ir, priklausomai nuo tiekėjo siūlomų planų, rinktis lankstesnius tarifus. Praktikoje tai tampa pagrindu sprendimams, susijusiems su elektros vartojimo perkėlimu į pigesnes valandas.

    Ką tai reiškia elektros tinklui?

    Operatorius pabrėžia, kad masinis skaitiklių diegimas yra viena esminių modernios, vadinamosios išmaniosios tinklo infrastruktūros dalių. Tikslesni ir dažniau atnaujinami duomenys padeda planuoti apkrovas, investicijas į tinklą ir geriau valdyti vietinę gamybą, pavyzdžiui, iš saulės elektrinių.

    Tokios technologijos taip pat svarbios energetikos transformacijai, kai tinklas turi prisitaikyti prie augančio decentralizuotos gamybos, elektromobilių įkrovimo ir šilumos siurblių naudojimo. Kuo daugiau realaus laiko duomenų, tuo lengviau išvengti perkrovų ir efektyviau paskirstyti pajėgumus.

    „Išmanieji skaitikliai keičia tai, kaip mūsų klientai naudojasi elektra. Prieiga prie aktualių duomenų leidžia geriau suprasti savo vartojimą, naudotis naujais tarifais ir aktyviai dalyvauti energetikos transformacijoje“, – sakė „Tauron Dystrybucja“ valdybos viceprezidentas Jerzy Rzemyszkiewicz.

    Finansavimas ir kiti artimiausi žingsniai

    Projektas finansuojamas su parama iš Lenkijos Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo, pagal prioritetinę programą, skirtą pažangiai energetikos infrastruktūrai. Taip pat nurodoma, kad dalis lėšų susijusi su Modernizavimo fondu, kuris finansuojamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

    „Tauron Dystrybucja“ teigia planuojanti ir toliau diegti išmaniuosius skaitiklius panašiu mastu ir 2026, ir 2027 metais. Tokia kryptis rodo, kad nuotolinio nuskaitymo apskaita Lenkijoje tampa nebe atskiru projektu, o nauju standartu didelėje dalyje elektros tinklų.

  • Anduose aptiktas milžiniškas vario lobis: „Lundin Mining“ ir BHP turi vieną rimtą bėdą

    Anduose aptiktas milžiniškas vario lobis: „Lundin Mining“ ir BHP turi vieną rimtą bėdą

    Aukštai Anduose, Argentinos ir Čilės pasienyje netoli Atakamos dykumos, esantis Filo del Sol telkinys gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių radinių vario rinkoje. Skelbiama, kad naujesni tyrimai iš esmės pakeitė ankstesnį telkinio masto vertinimą ir parodė didesnį metalų kiekį gilesniuose sluoksniuose.

    Projektą vystančios bendrovės „Lundin Mining“ ir BHP pranešė, kad įvertinimai atnaujinti remiantis papildomų gręžinių duomenimis. Pagal pateiktus skaičius, telkinyje gali būti apie 13 mln. tonų vario, apie 907 tūkst. kilogramų aukso ir apie 18,6 mln. kilogramų sidabro, o žvalgyba šiauriniuose ir pietiniuose pakraščiuose dar tęsiama.

    Vario svarba pastaraisiais metais sparčiai išaugo dėl pasaulinės energetikos transformacijos ir ekonomikos elektrifikacijos. Šis metalas plačiai naudojamas elektros tinkluose, atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje, elektromobiliuose, įkrovimo bei perdavimo sistemose, todėl daugelyje prognozių pabrėžiama rizika, kad pasiūla gali nespėti su augančia paklausa.

    Kas stabdo kasybos pradžią?

    Vis dėlto Filo del Sol atvejis turi akivaizdžią silpnąją vietą: telkinys yra maždaug 5 000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tokios sąlygos reiškia mažesnį deguonies kiekį, žemas temperatūras, stiprius vėjus ir itin sudėtingą logistiką, o kelių, energijos bei perdirbimo infrastruktūros statybos gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Praktiniai iššūkiai persikelia ir į kasdienę veiklą: darbuotojų sauga, darbo režimai aukštikalnėse, tiekimo grandinės ir įrangos eksploatacija ekstremaliame klimate dažnai reikalauja papildomų investicijų. Dėl to net ir labai dideli telkiniai gali būti ekonomiškai įgyvendinami tik tada, kai suderinami technologiniai sprendimai, energijos šaltiniai ir infrastruktūra.

    Aplinkosauga ir vanduo – jautriausi klausimai

    Didžiausių diskusijų kelia galimas poveikis aplinkai, nes teritorija yra šalia periglacialinių zonų, kurioms taikoma apsauga pagal Argentinos ledynų teisinį reguliavimą. Aplinkosaugininkai perspėja, kad kasyba gali paveikti geriamojo vandens išteklius ir jautrias aukštikalnių ekosistemas, o ledynai ir amžinas įšalas regione yra svarbūs vietos bendruomenių vandens šaltiniai.

    Ne mažiau aktualus ir vandens poreikis: vario rūdos gavyba bei sodrinimas paprastai reikalauja didelių vandens kiekių, o sausringame Andų klimate tai tampa struktūriniu apribojimu. Įmonės deklaruoja ketinančios taikyti modernesnes technologijas ir naudoti atsinaujinančią energiją, tačiau vandens balanso ir ilgalaikio poveikio klausimai išlieka kertiniai, vertinant projekto ateitį.

    Filo del Sol tampa platesnio dilemos simboliu: pasauliui reikia daugiau vario, kad įvyktų energetikos pertvarka, tačiau dideli telkiniai dažnai slypi jautriose teritorijose, kur kiekvienas sprendimas kelia ginčų. Dėl to šio projekto sėkmę lems ne tik geologija, bet ir leidimai, infrastruktūra, technologijos bei visuomenės pasitikėjimas poveikio valdymu.

  • Ar tai paskutinė tokio masto kasybos investicija Lenkijoje? Jaworzne užbaigtas Grzegorz šachtos gilinimas

    2026 metų liepos 13 dieną Jaworzne, anglies kasykloje Zakład Górniczy Sobieski, surengta ceremonija, pažymėjusi šachtos Grzegorz gilinimo darbų pabaigą. Projektą įgyvendino Południowy Koncern Węglowy, o vietos pramonės atstovai jį vadina viena svarbiausių pastarųjų metų investicijų regione.

    Šis objektas Lenkijos viešojoje erdvėje aptariamas ir platesniame kontekste: šalia vykstančios energetikos transformacijos, griežtėjančių klimato tikslų ir anglies sektoriaus mažėjimo planų. Dėl to kyla klausimas, ar tokio masto infrastruktūra gali tapti viena paskutinių panašių investicijų šalies akmens anglies gavyboje.

    Kam reikalinga Grzegorz šachta

    Bendrovė pabrėžia, kad šachtos statyba yra atnaujinamojo pobūdžio: tikslas nėra staigus gamybos didinimas, o kasyklos Sobieski pajėgumų palaikymas ir techninių sąlygų užtikrinimas darbui ilgesnėje perspektyvoje. Kartu siekiama supaprastinti kasyklos veiklos modelį ir palaipsniui atsisakyti dalies senesnių iškasų bei infrastruktūros.

    Numatoma, kad šachta atliks ir saugos funkcijas: ji gerins vėdinimo schemą, o taip pat bus pritaikyta žmonių bei medžiagų transportui. Bendrovės teigimu, tai svarbu ne tik darbų organizavimui, bet ir rizikų valdymui, nes kasybai gilėjant vėdinimas ir logistika tampa kritiniais veiksniais.

    Skaičiai ir terminai

    Grzegorz šachtos gylis siekia 591,2 metro, o skersmuo yra 7,5 metro. 2025 metų balandį buvo pasiektas sujungimas 540 metrų gylyje su veikiančiomis kasyklos iškasomis, o tai leido užtikrinti oro srautų cirkuliaciją ir, pasak investuotojo, pastebimai pagerino požeminio ūkio vėdinimą.

    Eksploataciją Dąb telkinyje planuojama pradėti 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį. Teigiama, kad telkinio anglis pasižymi aukšta šilumingumo verte, siekiančia 23,5–25 MJ kilogramui, o chloro kiekis yra mažesnis nei 0,05 proc., kas svarbu elektrinėms dėl korozijos ir emisijų kontrolės reikalavimų.

    Koncesija ir energetikos grandinė

    Południowy Koncern Węglowy nurodo turintis koncesiją, leidžiančią Dąb telkinyje vykdyti gavybą iki 2063 metų. Įmonės pateiktais duomenimis, telkinio plotas siekia apie 36 kvadratinius kilometrus, o operatyviniai ištekliai vertinami 92 mln. tonų, kai balansiniai ištekliai nurodomi apie 1,1 mlrd. tonų.

    Kasykla Sobieski tiekia anglį 910 MW galios energetikos blokui Jaworzne, o logistikai svarbus tiesioginis geležinkelio ryšys: atstumas iki elektrinės yra mažesnis nei 4 kilometrai. Tai mažina transportavimo kaštus ir leidžia greičiau reaguoti į kuro kokybės reikalavimus, kurie šiuolaikiniuose blokuose yra griežtesni.

    „Šachtos Grzegorz esmė yra saugumas: žmonių, kasyklos darbo ir platesne prasme energetinio tiekimo stabilumas“, – sakė Południowy Koncern Węglowy vadovas Wojciechas Kamińskis.

    Investuotojas taip pat akcentuoja socialinį aspektą: dalies darbų perkėlimas į mažiau urbanizuotas zonas, pasak bendrovės, turėtų sumažinti poveikį gyventojams, o kasybos koncentravimas naujame rajone padėti gerinti darbo organizavimą ir saugą. Kartu tai vyksta tuo metu, kai Lenkijoje intensyvėja diskusijos dėl anglies sektoriaus ateities ir investicijų prioritetų, todėl kiekvienas didelis projektas sulaukia papildomo politinio ir visuomeninio dėmesio.

    Południowy Koncern Węglowy valdo kelias kasybos įmones pietų Lenkijoje, o ankstesniais metais jos bendra metinė gavyba siekė apie 4,6 mln. tonų, įmonėje dirbo apie 6 000 žmonių. Šie skaičiai rodo, kad net ir mažėjant sektoriui, kai kurie objektai išlieka reikšmingi regionų užimtumui ir energetikos grandinei.

  • Modernizavimo fondas iš ES taršos leidimų: Lenkijos energetikai ragina jį palikti ir po 2030 metų

    Kas yra Modernizavimo fondas?

    ES Modernizavimo fondas, finansuojamas iš dalies pajamų už taršos leidimų pardavimą pagal EU ETS, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetikos pertvarkos finansavimo šaltinių Vidurio ir Rytų Europoje. Jis skirtas padėti valstybėms modernizuoti energetikos sistemas, mažinti emisijas ir spartinti perėjimą prie švaresnių technologijų.

    Fondas veikia nuo 2021 metų ir šiuo metu apima 13 ES valstybių, kurių pajamos ir ekonominiai rodikliai istoriškai lėmė didesnį transformacijos poreikį. Lėšos skiriamos projektams, kurie prisideda prie klimato tikslų, bet kartu didina sistemos patikimumą ir mažina energijos kainų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Kiek lėšų jau pasiekė projektus?

    Lenkijos Elektros energijos komitetas (PKEE) savo apžvalgoje pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus fondas rėmė šimtus iniciatyvų. PKEE nurodo, kad 2021–2025 metais patvirtinta arba rekomenduota 294 projektai, o išmokėtų lėšų vertė viršijo 20 mlrd. eurų.

    Šios investicijos apima atsinaujinančių išteklių elektrines, perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, energijos kaupimo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą, centralizuotą šilumos ūkį ir mažo anglies intensyvumo transportą. Tokia kryptis atitinka bendrą ES liniją, kad vien generacijos plėtra be tinklų ir lankstumo priemonių nebeišsprendžia sistemos stabilumo klausimų.

    Kodėl Lenkija nori tęstinumo po 2030 metų?

    PKEE argumentas paprastas: dabartinis fondo veikimo langas susietas su šiuo EU ETS etapu, kuris apima 2021–2030 metus, tačiau realus investicijų poreikis po 2030 metų tik didės. Augant elektrifikacijai pramonėje, transporte ir šilumos ūkyje, papildomos tinklų, kaupimo ir naujų gamybos pajėgumų investicijos taps ne pasirinkimu, o būtinybe.

    PKEE taip pat pabrėžia, kad fondu remiami projektai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų: apžvalgoje minimi 1,15 mlrd. MWh energijos sutaupymo, 837 mln. tonų CO2 emisijų sumažinimo ir 25 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų potencialas. Tokie skaičiai naudojami kaip pagrindas teigti, kad priemonė veikia ir ją verta įtvirtinti ilgesniam laikui.

    „Dabartinės taisyklės baigiasi 2030 metais, tačiau ES klimato tikslai ir investicijų poreikis po 2030 metų tik augs“, – teigiama PKEE pozicijoje.

    Komitetas rekomenduoja po 2030 metų Modernizavimo fondą išlaikyti kaip nuolatinę EU ETS architektūros dalį, o taip pat svarstyti didesnį finansavimo mastą ir platesnį remiamų technologijų spektrą. Tai reikštų, kad diskusijos dėl EU ETS peržiūros turėtų apimti ne tik taršos leidimų pasiūlą ar kainodaros mechanizmus, bet ir aiškų, nuspėjamą investicijų finansavimo modelį šalims, kurios dar tik vejasi labiau pažengusias energetikos sistemas.

  • Lenkijoje įkurta nauja partija Unia Centrum: jai vadovaus klimato ministrė Paulina Hennig-Kloska

    Lenkijoje sekmadienį paskelbta apie naujos politinės partijos Unia Centrum įkūrimą. Jos pirmininke išrinkta dabartinė klimato ir aplinkos ministrė Paulina Hennig-Kloska, o iniciatoriai teigia sieksiantys sutelkti tvirtą, modernų ir atsakingą politinį centrą.

    Partijos steigimą pristatančioje spaudos konferencijoje dalyvavo ir Europos Parlamento narys Michałas Kobosko. Jis tapo vienu iš Unia Centrum vicepirmininkų, kartu su Mirosławu Suchońiu, Elżbieta Bińczycka ir Ewa Szymanowska.

    „Unia Centrum bus tvirtas koalicijos, susiformavusios po spalio 15-osios rinkimų, pamatas“, – sakė Paulina Hennig-Kloska.

    Pasak steigėjų, partija sieks atstovauti rinkėjams, kurie tikisi atsakingos valstybės, stiprios ekonomikos ir modernių viešųjų paslaugų. Tarp deklaruojamų prioritetų įvardijami konkurencinga ekonomika, parama verslumui, gerai apmokamų ir stabilių darbo vietų kūrimas, valstybės ir piliečių saugumas bei Lenkijos pozicijų Europos Sąjungoje stiprinimas.

    Atsakinga energetikos transformacija

    Vienu iš programos pamatų įvardijama atsakinga energetikos transformacija. Ši kryptis aktuali visam regionui, nes Lenkija pastaraisiais metais balansuoja tarp būtinybės mažinti iškastinio kuro dalį, energetinio saugumo tikslų ir kainų spaudimo pramonei bei gyventojams.

    Partija taip pat akcentuoja stiprų savivaldos vaidmenį ir kompromisų paiešką, pabrėždama, kad politinis centras, jų vertinimu, yra vieta, kur skirtingos grupės gali susitarti dėl pragmatiškų sprendimų. Unia Centrum pasirinko mėlynai žalią spalvinę tapatybę, kuri, pasak vadovės, simbolizuoja ekonominę laisvę ir atsakomybę aplinkai.

    Rudeniop žadama programos konvencija

    Paulina Hennig-Kloska pranešė, kad rugsėjį turėtų įvykti pirmoji Unia Centrum programinė konvencija. Joje ketinama pristatyti detalesnes politines kryptis ir konkrečius pasiūlymus, kurie, pasak partijos, turėtų tapti ilgalaikės centristinės jėgos pagrindu.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad parlamento frakcijos Centrum nariai lieka valdančiojoje koalicijoje. Tai reiškia, kad naujas politinis projektas bent artimiausiu metu sieks augti ne per konfrontaciją su dauguma, o per savo atskirą identitetą koalicijos viduje.

    Frakcija Centrum susikūrė vasario viduryje po skilimo partijoje Polska 2050. Tuomet Paulina Hennig-Kloska, pralaimėjusi vidinius rinkimus naujam lyderiui, kartu su keliolika parlamentarų pasitraukė ir įkūrė atskirą klubą, o gegužės pabaigoje buvo įregistruota asociacija Centrum, kuriai ji vadovauja.

  • Turów byla teisme baigta, bet klausimai lieka: kodėl regionui vis dar siūloma speciali įstatymo schema?

    Teismas užbaigė vieną ginčo etapą

    Lenkijos vyriausiasis administracinis teismas birželio 26 dieną atmetė kasacinį skundą, susijusį su Turów rudosios anglies kasyklos koncesija, galiojusia 2020–2026 metų laikotarpiui. Sprendimą viešai pristatė PGE grupės bendrovė PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna.

    Byla buvo viena iš ilgai trukusio teisminio ir politinio ginčo dalių, kuriame dalyvavo ir nevyriausybinės organizacijos. Tačiau sprendimas iš esmės uždarė tik procedūrinį klausimą, o ne platesnę diskusiją apie kasyklos ateitį.

    Dvi koncesijos ir skirtingi terminai

    Ginčo šerdis kilo dėl leidimo tęsti gavybą iki 2026 metų, išduoto pagal vėliau pakeistas taisykles. Būtent šią, laiko prasme jau pasibaigusią, koncesiją siekta ginčyti teismuose.

    Tuo pat metu Turów kasyklai galioja ir kita koncesija, suteikianti teisę eksploatuoti telkinius iki 2044 metų. Todėl net ir palankus sprendimas dėl senesnio leidimo praktinėje plotmėje būtų turėjęs ribotą poveikį.

    „Frank Bold“: sprendimas neatsako į esminius klausimus

    Organizacija „Frank Bold“, dalyvavusi teisiniuose ginčuose, teigia, kad teismas nevertino pačios gavybos teisėtumo ar koncesijos atitikties teisės aktams. Pasak organizacijos atstovų, nagrinėta daugiausia tai, ar apskritai buvo pagrindas atnaujinti procedūrą dėl anksčiau priimto sprendimo.

    „Šis sprendimas nepasako, ar anglies gavyba Turów kasykloje vykdoma teisėtai, nes teismas nevertino pačios koncesijos turinio ir jos atitikties teisei“, – sakė „Frank Bold“ teisininkė Agnieszka Stupkiewicz.

    Organizacija taip pat kartoja poziciją, kad ankstesniais etapais koncesijų pratęsimas, jų vertinimu, galėjo būti atliktas pažeidžiant Europos Sąjungos teisės reikalavimus ir nepakankamai įtraukiant visuomenę. Kartu pabrėžiama, jog procesai dėl senesnio laikotarpio šiandien jau mažai ką pakeistų.

    Regiono transformacija: planas vis dar miglotas

    Turów kompleksas yra glaudžiai susietas su Bogatynios apylinkių ekonomika ir darbo rinka: kasykla ir elektrinė veikia kaip viena sistema, nes rudoji anglis paprastai deginama netoli gavybos vietos. Elektrinės galia siejama su maždaug 2 gigavatų lygiu, todėl objektas vertinamas kaip reikšmingas pietvakarių Lenkijos energetiniam balansui.

    Vis dėlto spaudimas anglies sektoriui Europoje didėja, o rudosios anglies vaidmuo energetikoje ilgainiui mažėja dėl klimato politikos, taršos kaštų ir atsinaujinančių išteklių plėtros. Dėl to vis dažniau keliama tema, kaip regionas gyvens, kai anglies poreikis kris arba veikla bus ribojama greičiau, nei numatyta dokumentuose.

    „Frank Bold“ nurodo, kad Turów subregionui vis dar trūksta aiškaus socialinio ir ekonominio perėjimo plano. Organizacija teigia, kad kartu su vietos savivalda kreipėsi į Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, ragindama inicijuoti konkrečius sprendimus ir priimti specialų įstatymą, skirtą regiono transformacijai.

    Šiame kontekste teismo sprendimas PGE grupės naudai labiau užfiksuoja vieno teisinio fronto pabaigą, tačiau neatsako į pagrindinį klausimą: kokia bus Turów kasyklos, elektrinės ir aplinkinių bendruomenių ateitis artimiausiais dešimtmečiais.