Tag: Energetikos transformacija

  • Varšuvoje lapkričio 25–26 d. vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“: paskelbti pranešėjai

    Jau lapkričio 25–26 dienomis Varšuvoje, viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“, vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“ (lenk. „Nauka. Rozwój. Biznes“). Renginio darbotvarkėje – daugiau nei 25 diskusijos apie tai, kaip mokslo žinias paversti realiais sprendimais ekonomikai.

    Kaip skelbiama WNP.pl publikuotoje informacijoje, konferencijoje susitiks mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai. Pagrindinis akcentas – inovacijų finansavimas ir tyrimų rezultatų komercinimas.

    Programoje numatytos temos apima dirbtinį intelektą, energetikos transformaciją, kibernetinį saugumą, taip pat kosmoso ir aviacijos technologijas. Renginio formatas – dvi dienos debatų apie bendradarbiavimą tarp akademinės bendruomenės ir pramonės bei kryptis, svarbias Lenkijos ekonomikos augimui.

    Organizatoriai taip pat primena, kad dalyvauti dar galima užsiregistravus iš anksto. Be diskusijų, numatyta ir iškilminga dalis – lapkričio 25 dieną planuojama paskelbti konkurso „Wiedza dla Gospodarki“ rezultatus.

    Kas kalbės konferencijoje

    Pranešėjų ir svečių sąraše – vyriausybės administracijos, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų institucijų bei technologijų ir pramonės įmonių atstovai.

    Tarp paskelbtų pranešėjų – Ireneusz Borowski („Dassault Systèmes“), Jacek Brol („BASF Polska“), Dagmara Brzezińska („Google Polska“), Wojciech Klimek (FAKRO), prof. Marek Pawełczyk (Silezijos technologijos universitetas), Michał Stępień (ZPUE), prof. Andrzej Szeptycki (Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija), dr Ireneusz Tomczak (EdTech Hub Ventures), dr Piotr Wiliński (Muotech), Narcyz Wrześniewski (Epione), Andrzej Żubka (PACTT) ir dr hab. Joanna Żukowska (SGH Varšuvoje).

    Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad renginio tikslas – praktinis: ieškoti būdų, kaip sujungti mokslo potencialą, verslo poreikius ir viešojo sektoriaus sprendimus. Tokia kryptis aktuali ne tik Lenkijai – panašūs klausimai vis dažniau keliami ir visoje Europoje, kur konkurencingumą lemia gebėjimas greitai diegti inovacijas.

    Renginys vyks Varšuvoje, todėl Lietuvos skaitytojams tai gali būti įdomu kaip regiono technologijų ir pramonės kryptis atspindintis forumas, kuriame aptariamos temos svarbios ir tarptautinėms įmonėms bei partnerystėms.

  • Varšuvoje sausio 25-ąją vyks „EEC Trends“: atidaryta registracija į ekonomikos debatų prologą

    Sausio 25 dieną 2027 metais Varšuvoje vyks aštuntoji „EEC Trends“ konferencija, vadinama savotišku Europos ekonomikos kongreso prologu. Į renginį jau pradėta dalyvių registracija.

    Diskusijos numatytos viešbutyje „Sheraton Grand“ ir, kaip teigiama organizatorių pristatyme, taps svarbia pasirengimo dalimi prieš Europos ekonomikos kongresą Katovicuose – vieną didžiausių ekonomikos debatų Vidurio Europoje.

    Renginio organizatorius ir Europos ekonomikos kongreso iniciatorius Wojciechas Kuśpikas pabrėžia, kad „EEC Trends“ metu keliamos temos vėliau formuoja pagrindines kongreso diskusijų kryptis. Pasak jo, programa kuriama remiantis dialogu tarp skirtingų verslo, politikos ir ekspertų bendruomenių.

    2027 metų „EEC Trends“ programą sudarys trys teminės kryptys: nauji augimo šaltiniai, energetika ir saugumas bei technologijos, investicijos, kapitalas. Greta to numatyti ir trumpesnių pokalbių formatai „EEC Talks“.

    Trys temos: nuo pramonės iki DI

    Kryptis „Nauji augimo šaltiniai“ orientuota į Europos pramonės ateitį, reindustrializaciją ir Lenkijos vietą pasaulinėse vertės grandinėse. Taip pat bus aptariamos demografinės tendencijos ir jų poveikis darbo rinkai bei ekonomikos produktyvumui.

    „Energetika ir saugumas“ apims energetikos transformaciją, tiekimo saugumą ir augančią konkurenciją dėl energijos išteklių. Šioje dalyje numatytos ir diskusijos apie gynybos pramonės plėtrą, gamybinių pajėgumų didinimą, investicijas į karines bei dvejopos paskirties technologijas.

    Trečioji kryptis – „Technologijos, investicijos, kapitalas“ – bus skirta praktiniam dirbtinio intelekto, automatizacijos ir kitų technologijų taikymui versle. Taip pat planuojama kalbėti apie infrastruktūros investicijas ir pramonės, energetikos bei inovacijų finansavimą, įtraukiant viešąjį ir privatų kapitalą.

    Numatyta ir ataskaitos premjera bei apdovanojimai

    Renginio programoje numatyta ir ataskaitos „Polska 2027+. Nowe silniki wzrostu“ premjera, kurią parengė WNP redakcija. Leidinyje dėmesys telkiamas į galimus naujus Lenkijos ekonomikos augimo šaltinius, investicijas ir konkurencinius pranašumus ateinančiam dešimtmečiui.

    Organizatoriai taip pat planuoja tradicinį vakarinį „WNP Awards“ apdovanojimų renginį, kuriame įvertinamos įmonės, institucijos ir žmonės, išskirtinai prisidedantys prie Lenkijos ekonomikos plėtros.

    Dalyvavimas „EEC Trends“ siejamas su išankstine registracija, kuri, kaip skelbiama, jau vyksta renginio interneto svetainėje.

  • Lenkija UE kelia rafinerijų pajėgumų klausimą: be jų gali strigti ir gynybos, ir ekonomikos planai

    Lenkija Europos Sąjungoje kelia klausimą, kurį Varšuva vadina strategiškai svarbiu: kaip pereinant prie mažataršės ekonomikos išsaugoti pakankamus naftos perdirbimo pajėgumus Europoje. Apie tai Liuksemburge vykstančioje ES energetikos ministrų taryboje kalbėjo Lenkijos energetikos viceministras Wojciechas Wrochna.

    Jo teigimu, ES dekarbonizacijos tikslai išlieka ambicingi, tačiau perėjimas prie elektrifikacijos užtruks, o pereinamuoju laikotarpiu išliks didelė priklausomybė nuo tradicinių degalų. Todėl, Lenkijos pozicija, europinės rafinerijos negali būti paliktos rinkos savieigai, jei tai reikštų pajėgumų nykimą.

    Rafinerijos kaip saugumo dalis

    Varšuva pabrėžia, kad degalų prieinamumas yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Lenkijos atstovas akcentavo, kad karinė aviacija ir kitos ginkluotosios pajėgos reikalauja patikimų aviacinių degalų ir dyzelino tiekimo grandinių.

    „Prieš pasiekdami visišką elektrifikaciją turime pasirūpinti, kad Europoje išliktų rafinerijų pajėgumai“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Lenkija argumentuoja, kad įtampa NATO rytiniame flange ir karas Ukrainoje keičia planavimo logiką: degalai tampa kritiniu resursu ne tik kasdieniam judumui, bet ir galimam greitam pajėgų permetimui bei ilgalaikėms operacijoms.

    Europos Komisijos signalai pramonei

    Tekste minima, kad Europos Komisijoje Lenkijos pozicijai palankiai nusiteikęs už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Aukšto lygio dialoge su Europos rafinerijų sektoriumi jis įspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi prireikus staigiai didinti vidaus degalų gamybą.

    Kubilius taip pat atkreipė dėmesį į NATO planavimo scenarijus, pagal kuriuos pirmosiomis dienomis galimo konflikto atveju gali tekti greitai perkelti reikšmingas pajėgas, o tai automatiškai didina degalų paklausą. Šiame kontekste išryškėja ir logistikos klausimai, įskaitant kuro tiekimo infrastruktūrą.

    Ko Lenkija siekia derybose

    Varšuva siekia pradėti diskusiją su ES valstybėmis ir Europos Komisija, kaip pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti rafinerijų pajėgumų išlaikymą. Tai apima ir konkurencingumo klausimą: jei europinės gamyklos pralaimėtų globaliai konkurencijai, didėtų importo dalis, o kartu ir priklausomybė nuo išorės tiekėjų.

    Lenkijos siunčiama žinia paprasta: transformacija turi vykti, bet ji neturi sukurti naujų pažeidžiamumų energetikos tiekime. Todėl rafinerijų pajėgumai, Lenkijos vertinimu, turi būti traktuojami kaip strateginė infrastruktūra, kurios vaidmuo išliks dar ne vienerius metus.

  • Anglis grįžta į strategiją: duomenų centrai ir DI kelia energijos apetitą, JAV tai jau skaičiuoja

    Spartėjant duomenų centrų plėtrai ir DI diegimui, vis daugiau šalių iš naujo vertina energijos šaltinius, kurie gali užtikrinti stabilų elektros tiekimą. Tai keičia toną diskusijose apie anglį, kuri dar visai neseniai dažnai buvo vadinama praeities pramonės reliktu.

    Interviu Lenkijos verslo žiniasklaidai buvęs „Kopex“ vadovas Marianas Kostempskis teigė, kad duomenų centrai yra itin energiškai imlūs, todėl anglis kai kuriose rinkose vėl tampa patraukliu kuru. Pasak jo, tokį posūkį jau mato ir Jungtinės Amerikos Valstijos, kur energetinio saugumo argumentas grįžta į pirmą planą.

    Stabili elektra tampa pranašumu

    DI modelių mokymas, didelės apimties skaičiavimai ir debesijos paslaugos reikalauja ne tik daug energijos, bet ir itin patikimos infrastruktūros. Duomenų centrai jautrūs tiekimo sutrikimams, todėl šalia atsinaujinančios energetikos vis dažniau akcentuojami bazinės generacijos pajėgumai, galintys veikti nepriklausomai nuo oro sąlygų.

    Toks pragmatiškas požiūris pastebimas ne vien JAV: anglies gavybos ir anglimi kūrenamos generacijos neskubama atsisakyti ir Azijoje, kur elektros paklausa auga sparčiausiai. Energetikos analitikai pabrėžia, kad technologijų varžybose svarbus tampa ne tik procesorių ar duomenų centrų skaičius, bet ir tai, ar šalis gali užtikrinti pakankamai stabilios ir konkurencingos elektros.

    Kiek energijos gali prireikti?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorius PSE savo scenarijuose prognozuoja ryškų duomenų centrų vartojimo augimą. Pagal šiuos vertinimus, 2036 metais duomenų centrai Lenkijoje galėtų suvartoti apie 17,4 TWh elektros per metus, o 2040 metais jau apie 29,4 TWh.

    Lenkijos ekonomikos institutas yra nurodęs, kad toks lygis galėtų sudaryti maždaug 11 proc. viso šalies elektros poreikio. Tai reikštų, kad duomenų centrų plėtra tampa ne nišiniu, o sisteminiu veiksniu, darančiu įtaką visai energetikos politikai, investicijoms į tinklus ir generaciją.

    Kodėl anglis vėl minima?

    Anglies šalininkai pabrėžia jos logistinį patogumą ir galimybę kaupti kurą prie elektrinių, taip mažinant priklausomybę nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Tokį argumentą savo komentare išsakė ir Lenkijos kalnakasių profesinės sąjungos atstovas Arkadiuszas Siekanecas, raginęs energetikos transformacijoje vadovautis pragmatizmu.

    „Atsakingiems už energetikos transformaciją Lenkijoje siūlyčiau pasižiūrėti, kaip šiandien į anglį žiūri Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė Arkadiuszas Siekanecas.

    Vis dėlto net ir ten, kur anglis įvardijama kaip stabilumo garantas, ji vis dažniau minima kaip laikinas arba papildomas sprendimas pereinamajame laikotarpyje. Augant DI sukeltai paklausai, esminiu klausimu tampa ne vien kuro pasirinkimas, bet ir tai, kaip greitai šalys pajėgs plėsti elektros gamybą, tinklų pralaidumą ir rezervinius pajėgumus, kartu išlaikant klimato tikslus.

  • Pinigai už biometano jėgainę? Ministras Motyka siūlo mokėti gyventojams už sutikimą

    Lenkijoje įsibėgėja diskusija, kaip paspartinti biometano plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo importuojamų dujų. Spalio 28 dieną biometanui skirtoje konferencijoje ministras Miłoszas Motyka pabrėžė, kad technologijos vystymas turi plačią politinę paramą.

    Pasak ministro, didžiausia kliūtis šiandien yra ne technologijos ar kapitalas, o vietos bendruomenių nepritarimas. Todėl svarstoma idėja kurti mechanizmą, pagal kurį gyventojai ar savivaldybės gautų apčiuopiamą finansinę naudą už kaimynystę su nauja biometano ar biodujų gamykla.

    Naujas įstatymas keičia rinką

    Spalio 16 dieną paskelbtas biometanui skirtas įstatymas Lenkijoje įveda aiškesnes taisykles investuotojams, ypač didesniems projektams. Pagrindinis pokytis yra aukcionų sistema įrenginiams, kurių galia viršija 1 MW, kai valstybė nustatytą laiką užtikrina fiksuotą žaliojo dujų produkto kainą.

    Toks modelis mažina pajamų neapibrėžtumą ir palengvina finansavimą, nes bankams ir investuotojams svarbiausia prognozuojamas pinigų srautas. Dėl to rinka, operatorių teigimu, reagavo greitai: dujų skirstymo tinklų valdytojas gavo šimtus užklausų dėl prijungimo sąlygų.

    Kodėl biometanas tampa strateginis

    Biometanas pagal cheminę sudėtį yra labai artimas gamtinėms dujoms, todėl, jį išvalius, galima tiekti į esamus dujų tinklus. Tai reiškia, kad pereinant prie vietinės kilmės kuro nereikia iš esmės perstatyti visos infrastruktūros, kaip dažnai nutinka su kitomis technologijomis.

    Energetiniu požiūriu biometanas laikomas patraukliu ir dėl to, kad gamyba gali vykti ištisus metus, nepriklausomai nuo saulės ar vėjo sąlygų. Žaliava dažniausiai yra žemės ūkio atliekos, mėšlas, srutos ar maisto pramonės likučiai, tad kartu sprendžiami ir atliekų tvarkymo klausimai.

    Mokėjimai už sutikimą ir kitos kliūtys

    Ministras Motyka atvirai įvardijo, kad visuomenės pasipriešinimas yra didžiausia rizika planuojant naujas biometano jėgaines. Siekiant mažinti įtampą, svarstomi bendruomeniniai fondai ir kompensacijos savivaldybėms ar gyventojams, kad nauda būtų juntama ne tik nacionaliniu, bet ir vietos lygmeniu.

    Kartu pažymima, kad vien kompensacijų nepakaks, jei nesutrumpės biurokratinės procedūros. Tarp dažniausiai minimų problemų yra ilgi leidimų derinimai, sudėtingas prijungimas prie tinklų ir poreikis užtikrinti technologinius standartus, kad į tinklą patekęs biometanas atitiktų kokybės reikalavimus.

    Lenkijos tikslas yra ambicingas: pasiekti iki 3 milijardų kubinių metrų biometano per metus gamybą. Tokia apimtis, valdžios argumentu, reikštų ne tik didesnį energetinį saugumą, bet ir naują, stabilesnį pajamų šaltinį ūkiams bei maisto pramonei, kurie galėtų monetizuoti atliekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad realus proveržis priklausys nuo to, kaip greitai veiks aukcionų sistema, ar bus pakankamai tinklo pajėgumų ir ar pavyks susitarti su bendruomenėmis. Jei šie elementai suveiks kartu, biometanas gali tapti vienu greičiausių būdų didinti vietinę dujų pasiūlą pereinamuoju energetikos laikotarpiu.

  • Seimo vadovas apie Trumpo politiką ir kritines žaliavas: žada skubinti įstatymą dėl tiekimo saugumo

    Augant įtampai tarptautinėse žaliavų rinkose ir tęsiantis karui Ukrainoje, Lenkijos politikai vis garsiau kalba apie strateginių išteklių saugumą. Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty viešai įspėjo, kad Donaldo Trumpo politika gali didinti neapibrėžtumą, ir pažadėjo skubinti įstatymo dėl kritinių žaliavų projektą.

    Apie tai kalbėta Valstybinio geologijos instituto konferencijoje Seime, skirtoje investiciniam klimatui mineralų sektoriuje. Renginyje akcentuota, kad žaliavų savarankiškumas vis dažniau vertinamas kaip nacionalinio saugumo dalis, ypač kai tiekimo grandines veikia geopolitiniai konfliktai ir prekybos kelių rizikos.

    Žaliavų saugumas ir energetika

    Energetikos viceministras Marianas Zmarzły pabrėžė, kad žaliavų saugumas praktiškai reiškia ir energetinį saugumą. Pasak jo, energetikos pertvarka tęsiasi, tačiau šalis dar kurį laiką išliks priklausoma nuo tradicinių energijos išteklių, o pokyčiai turi būti planuojami atsižvelgiant į realius sistemos pajėgumus.

    „Žinome, kad traukiantis nuo anglies, dujos tampa pereinamuoju kuru. Tačiau turime ramiai vertinti tai, kas vyksta pasaulyje, ir laukti naujų pajėgumų, tokių kaip branduolinės elektrinės“, – sakė Marianas Zmarzły.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad būtina toliau optimizuoti kasybos sektoriaus vaidmenį, energijos išteklių importą ir visą energetinę ekonomiką. Tokia pozicija atspindi platesnę Europos tendenciją derinti klimatinius tikslus su tiekimo patikimumu, kai kritinių žaliavų paklausa auga dėl energetikos ir pramonės transformacijos.

    Įstatymas dėl kritinių žaliavų

    Seimo maršalka Włodzimierzas Czarzasty teigė, kad nestabili tarptautinė aplinka gali sukelti sutrikimų prekybos maršrutuose, todėl Europa turi stiprinti vietinius pajėgumus. Jo vertinimu, artimesnės tiekimo grandinės žemyne gali būti patikimesnės nei priklausomybė nuo tolimų rinkų.

    „Bijome visiškai neapibrėžtos ir daugeliu aspektų neatsakingos prezidento Donaldo Trumpo politikos. Jis yra chaoso lyderis, iš kurio galima tikėtis ir gero, ir blogo. Turime būti pasirengę įvairiems scenarijams dėl padėties Ukrainoje“, – sakė Włodzimierzas Czarzasty.

    Politikas taip pat pabrėžė, kad kasybos ir žvalgybos projektai privalo vykti dialoge su vietos bendruomenėmis. Jo teigimu, visuomenės palaikymas gali tapti lemiamu veiksniu, kai valstybė siekia greičiau įgyvendinti strateginius projektus.

    Seimo maršalka pažadėjo, kad gavus įstatymo projektą dėl nacionalinės ekonomikos aprūpinimo žaliavomis, įskaitant kritines žaliavas, jam būtų suteiktas procedūrinis prioritetas. Šis teisės aktas yra siejamas su Europos Sąjungos kritinių žaliavų reguliavimo įgyvendinimu, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo riboto skaičiaus tiekėjų ir didinti žvalgybos, gavybos, perdirbimo bei perdirbamumo apimtis Europoje.

    Šiuo metu projektas rengiamas ir derinamas vykdomosios valdžios lygiu. Politinė žinutė aiški: kritinės žaliavos, energetikos pertvarka ir geopolitinės rizikos tampa vienu paketu, kur sprendimai turi būti priimami greičiau, tačiau išlaikant socialinį ir ekonominį pagrįstumą.

  • PGE diegia projektų portfelio valdymo sistemą: realiu laiku duomenis gaus apie 2 tūkstančiai darbuotojų

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį su konsultacijų bendrove „Deloitte“ dėl projektų portfelio valdymo (PPM) sistemos diegimo visose grupės įmonėse. Sprendimas turėtų suvienodinti projektų valdymo praktiką ir suteikti vieną bendrą duomenų šaltinį skirtingoms PGE bendrovėms.

    PGE teigimu, spartėjanti energetikos transformacija ir didelės apimties investicijų programa reikalauja tikslesnio planavimo bei greitesnių sprendimų. Įmonė akcentuoja, kad PPM padės geriau kontroliuoti terminus, biudžetus ir prioritetus, kai vienu metu vykdoma daug skirtingų projektų.

    Kam skirta PPM sistema?

    PPM (project portfolio management) – tai metodų ir technologijų visuma, leidžianti centralizuotai valdyti projektų portfelį: nuo planavimo ir resursų paskirstymo iki pažangos stebėsenos bei rizikų vertinimo. Praktikoje tokios sistemos dažnai tampa vadovams ir projektų komandoms skirtu „vienu langu“, kuriame matomi svarbiausi rodikliai.

    „Pokyčių mastas ir tempas, susiję su energetikos transformacija, reikalauja konkrečių veiksmų, kurie pagerintų mūsų daugiamilijardinę investicijų programą“, – sakė PGE valdybos vicepirmininkas Piotr Dziubałtowski.

    PGE nurodo, kad naujasis sprendimas turėtų standardizuoti projektų procesus visoje grupėje, pagerinti komandų bendradarbiavimą ir palengvinti sprendimų priėmimą. Esminis pažadas – nuoseklūs, palyginami ir nuolat atnaujinami duomenys, kurių dažnai pritrūksta, kai projektai valdomi skirtingais įrankiais.

    Diegimas prasidės nuo procesų analizės

    Prieš techninį sistemos diegimą bus atliekama procesų analizė, siekiant įvertinti, kas labiausiai veikia projektų įgyvendinimą PGE grupėje. Po šio etapo planuojamas techninis įgyvendinimas, už kurį bus atsakinga PGE grupės bendrovė PGE Systemy.

    PGE Systemy valdybos vicepirmininkas Marek Gzowski pabrėžė, kad PPM diegimas visoje grupėje yra sudėtingas, nes reikės integruoti iki šiol naudotus įrankius ir taikomąsias programas. Tokia integracija paprastai yra kritinė sąlyga, kad nauja sistema netaptų dar vienu atskiru „duomenų silosu“.

    „Įdiegus sistemą, daugiau nei 2 tūkstančiai PGE grupės darbuotojų, atsakingų už projektų valdymą, turės prieigą prie aktualių duomenų vienoje vietoje“, – sakė Marek Gzowski.

    Kodėl tai svarbu energetikos įmonėms?

    Energetikos sektoriuje projektų portfeliai dažnai apima skirstomųjų tinklų modernizavimą, generacijos pajėgumų plėtrą, skaitmenizaciją, kibernetinį saugumą ir reguliacinių reikalavimų įgyvendinimą. Dėl to įmonėms svarbu ne tik vykdyti pavienius projektus, bet ir valdyti jų tarpusavio priklausomybes, finansavimo srautus bei resursų trūkumus.

    Tokiose organizacijose PPM sprendimai dažnai diegiami siekiant mažinti dubliavimąsi, aiškiau nustatyti prioritetus ir matuoti realią pažangą pagal vienodus kriterijus. PGE atveju deklaruojamas tikslas – užtikrinti, kad sprendimų priėmėjai turėtų vienodą situacijos vaizdą visos grupės mastu.

  • Brangi elektra smaugia Lenkijos pramonę: Vyriausybė žada subsidijas energijai jau artimiausiomis savaitėmis

    Lenkijos Vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, skirtos daug energijos naudojančioms įmonėms. Apie tai pranešė energetikos viceministras Wojciechas Wrochna, kalbėdamas verslo atstovams, pabrėždamas, kad brangios elektros sąnaudos vis stipriau spaudžia pramonę.

    Pagal jau parengtą įstatymo projektą numatoma sukurti subsidijų sistemą, kuri kompensuotų dalį energijos kaštų įmonėms 2027–2030 metais. Projektas šiuo metu svarstomas Seime, o jo įgyvendinimui suplanuota apie 1,1 milijardo eurų suma.

    „Prieš mažiau nei mėnesį pradėjome pokalbius su Europos Komisija dėl šio projekto notifikavimo“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Viceministro teigimu, Varšuva tikisi, kad Europos Komisija sprendimą priims per kelias artimiausias savaites, o iki metų pabaigos gali įsigalioti ir pats įstatymas, ir su juo susijusi Europos Sąjungos institucijų pozicija. Praktikoje tai reikštų, kad valstybės pagalba galėtų startuoti iš karto, kai tik bus baigtos procedūros.

    Kartu pabrėžiama, kad subsidijos laikomos laikinu sprendimu, nes ilgalaikis pramonės konkurencingumas tiesiogiai priklausys nuo elektros kainų mažėjimo. Pasak viceministro, būtina pertvarkyti energetikos transformacijos modelį taip, kad vidutiniu laikotarpiu jis leistų užtikrinti mažesnes elektros kainas, o ne vien trumpam „užgesinti gaisrą“ kompensacijomis.

    Diskusijose itin daug dėmesio skiriama ir anglies dvideginio emisijų kainos įtakai elektros tarifams. W. Wrochnos teigimu, Lenkijoje emisijų leidimų kaštų dalis elektros kainoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau pasitraukimas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) nelaikomas išeitimi.

    „Pasitraukimas iš ETS nėra sprendimas“, – pabrėžė Wojciechas Wrochna.

    Lenkijos pozicija – siekti derybų su Europos Komisija dėl ETS reformos, užuot bandžius ieškoti vienpusių kelių. Ši kryptis atspindi platesnę Europos pramonės diskusiją: kaip sumažinti energijos kainų spaudimą, kartu išlaikant klimato tikslus ir išvengiant gamybos perkėlimo į regionus, kur energija pigesnė, o reguliavimas švelnesnis.

  • Lenkijos energetikos transformacijai per 10 metų – apie 250 mlrd. eurų: iš kur bus paimti pinigai?

    Milžiniška sąskaita už pertvarką

    Lenkijos valdžios planuose numatyta, kad per artimiausius 10 metų investicijos į energetikos transformaciją gali siekti apie 250 mlrd. eurų. Tokį mastą lemia vienu metu vykstantys projektai: tinklų plėtra, nauji generacijos pajėgumai, energijos kaupimas ir pramonės dekarbonizacija.

    Diskusijose apie finansavimą pabrėžiama, kad vien energetikos bendrovių nuosavų lėšų ir įprastų komercinių paskolų gali nepakakti. Didelės apimties projektams dažnai reikia valstybės įsitraukimo, ypač statybos etape, kai rizika didžiausia.

    Kodėl svarbios valstybės garantijos?

    Konferencijoje Energy Days aptariant finansavimo modelius akcentuota, kad valstybės garantijos ar tiesioginė biudžeto parama leidžia pigiau skolintis ir pritraukti daugiau kapitalo ilgam laikui. Energetikos projektų atsipirkimas dažnai skaičiuojamas 20 ar daugiau metų, todėl kreditorių požiūriu ypač svarbus stabilumas.

    „Energetika statybos fazėje turi būti finansuojama valstybės lėšomis arba su valstybės garantija, nes tik taip sumažinama rizika ir atveriamas kelias dideliems pinigams“, – sakė Lenkijos plėtros fondo atstovas Dariusz Samolej.

    Bankų atstovai pabrėžia, kad finansuoti planuojama ne tik atsinaujinančią energetiką, bet ir infrastruktūrą, nuo kurios priklauso sistemos patikimumas. Prie to prisideda ir Europos Sąjungos taksonomija, kuri apibrėžia, kokie projektai laikomi tvariais ir gali lengviau pritraukti finansavimą.

    Kur keliaus lėšos: nuo vėjo iki kaupimo

    Valstybinis plėtros bankas BGK yra identifikavęs sritis, kuriose rinkai trūksta kreditavimo ir reikia papildomų instrumentų. Tarp prioritetų minimi energijos kaupimo projektai, vėjo elektrinės sausumoje ir jūroje, biometanas bei biogazas, taip pat elektros tinklų modernizavimas.

    Dalis finansuotojų atsargiau vertina rizikingesnes ar dar tik besiformuojančias rinkas, pavyzdžiui, energijos kaupimą. Todėl, pasak diskusijos dalyvių, svarbu, kad rizika būtų dalijama tarp skirtingų institucijų: komercinių bankų, valstybės kapitalo įstaigų ir europinių finansuotojų.

    „Dujiniai blokai turi pajėgumų rinkos mechanizmą, todėl lengviau prognozuoti pajamas, tačiau riziką vis tiek reikia dalintis visame bankų sektoriuje“, – teigė BGK atstovė Joanna Smolik.

    Smulkesniems projektams – atskiri fondai

    Šalia didžiųjų infrastruktūros projektų, atskirai aptarti ir mažesni sprendimai, kurie tiesiogiai mažina išmetimus bei energijos sąnaudas. Regioniniai aplinkosaugos fondai Lenkijoje finansuoja tokias priemones kaip šilumos siurbliai, elektromobilių įkrovimo stotelės, elektromobiliai ir saulės elektrinės iki 100 kW.

    „Finansuojame mažesnius projektus, o lengvatinės paskolos gali siekti iki maždaug 900 000 eurų, dalį jų tam tikrais atvejais galima nurašyti“, – sakė Katovicų vaivadijos aplinkos apsaugos fondo atstovė Elżbieta Kisiel.

    Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys į smulkiojo ir vidutinio verslo padėtį: didesnės palūkanos ir išaugę atsiskaitymų vėlavimai gali riboti galimybes skolintis žaliai pertvarkai. Tai kelia riziką, kad transformacijos naštą lengviau pakels didieji rinkos dalyviai, o mažesniems reikės tikslingų garantijų ar specialių programų.

    ETS ir elektros kainų spaudimas

    Energetikos bendrovės pabrėžia, kad investicijų tempą didina ne tik klimato tikslai, bet ir praktiniai sistemos patikimumo reikalavimai. Kartu daug dėmesio skiriama ES apyvartinių taršos leidimų sistemai ETS, nes ji tiesiogiai veikia gamybos savikainą ir sprendimus dėl kuro bei technologijų.

    „Sistema veikė pirmaisiais metais, tačiau dabar reikalingi pokyčiai, kad CO2 kainos būtų labiau prognozuojamos ir stabilesnės“, – sakė Tauron vadovas Krzysztof Zawadzki.

    Galutinė išvada, kuri dominavo diskusijoje, paprasta: be koordinuoto valstybės, bankų ir energetikos įmonių darbo didelės apimties pertvarkos finansavimas gali sulėtėti. Tuo pat metu susidomėjimas išlieka, tačiau investuotojai tikisi aiškių taisyklių, garantijų ir patikimų pajamų modelių.

  • Paskutinės dienos registracijai į Forumą Naujojo pramonės: kokias temas aptars Katovicuose

    Spalio 13–14 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks Forumą Naujojo pramonės, subursiantis gamybos, energetikos, logistikos, technologijų ir viešojo sektoriaus atstovus. Organizatoriai primena, kad dalyvių registracija artėja prie pabaigos, todėl sprendimą dėl dalyvavimo verta priimti dabar.

    2026 metų renginio ašis – Lenkijos pramonė ir Europos atsparumas, o diskusijose daug dėmesio bus skiriama tam, kaip keičiasi žemyno gamybos žemėlapis. Pastaraisiais metais Europa vis aktyviau kalba apie reindustrializaciją, tiekimo grandinių sutrumpinimą ir strateginių sektorių stiprinimą, ypač po pandemijos ir geopolitinių sukrėtimų.

    Pagrindinės diskusijų kryptys

    Forume numatomos ekspertų sesijos apie ekonominį saugumą, vietinės vertės kūrimą ir pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Taip pat bus aptariama energetikos transformacija, kuri pramonei reiškia ir spaudimą mažinti emisijas, ir būtinybę investuoti į efektyvumą bei naujus energijos šaltinius.

    Ne mažiau svarbi renginio dalis – gamybos skaitmenizavimas ir dirbtinis intelektas, keičiantys planavimą, kokybės kontrolę ir tiekimo grandinių valdymą. Įmonėms tai dažnai tampa praktiniu klausimu, kaip greitai diegti sprendimus, kad būtų didinamas našumas ir mažinama priklausomybė nuo trūkstamų kompetencijų.

    Pramonė ir gynybos poreikiai

    Lygiagrečiai vyks konferencija „Pramonė gynybai“, kuri, pasak organizatorių, turi tapti erdve pokalbiui apie gamybos vaidmenį valstybės saugumui. Pastaruoju metu vis dažniau akcentuojama, kad gynybiniai pajėgumai priklauso ne tik nuo kariuomenės, bet ir nuo pramonės gebėjimo greitai gaminti, remontuoti ir kurti technologijas.

    Renginio programoje numatyti ir papildomi pramonės tematikos formatai, įskaitant apdovanojimų renginį, kuriame dėmesys skiriamas sėkmingai skaitmeninę transformaciją įgyvendinantiems gamybos objektams bei naujoms technologijoms. Tokie įvertinimai dažnai tampa signalu rinkai, kurios praktikos pasiteisina realiose gamyklose, o ne tik prezentacijose.

    Organizatoriai pabrėžia, kad Forumas Naujojo pramonės skirtas ne vien tendencijoms apžvelgti, bet ir konkretiems sprendimams aptarti, kai verslui tenka derinti konkurencingumą, reguliacinius reikalavimus ir investicijų poreikį. Dėl ribotos vietų pasiūlos registraciją rekomenduojama užbaigti artimiausiu metu.