CP v2

Tag: Energetikos transformacija

  • ZE PAK gali pasitraukti iš Varšuvos biržos: „Argumenol Investment“ siūlo apie 72 mln. eurų sandorį

    Siūlo supirkti likusias akcijas

    Didžiausias ZE PAK akcininkas – Kipre registruotas fondas „Argumenol Investment“, valdantis 65,96 proc. bendrovės akcijų – paskelbė planuojantis savanorišką siūlymą supirkti likusias rinkoje esančias akcijas. Siūlymas būtų teikiamas dėl 34,04 proc. akcijų paketo, tai yra 17 299 636 akcijų.

    Jei per šį procesą pavyktų pasiekti 100 proc. valdymą, akcininkas numato inicijuoti ZE PAK akcijų išbraukimą iš prekybos Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Tokia schema rinkoje paprastai reiškia perėjimą prie uždaresnio, nuo viešosios rinkos reikalavimų mažiau priklausomo valdymo modelio.

    Kaina ir sandorio vertė eurais

    Numatoma siūlymo kaina – 18 zlotų už akciją, o tai sudarytų apie 4,2 euro. Viso paketo įsigijimo vertė tokiu įkainiu siektų apie 72 mln. eurų.

    Pranešime taip pat nurodyta, kad dokumentą turės patikrinti Lenkijos finansų priežiūros institucija, o akcijų pardavimo pavedimų priėmimo pradžia prognozuojama apie 2026 metų lapkričio 3 dieną. Galutiniai terminai ir sąlygos turėtų būti detalizuoti oficialiame siūlymo dokumente.

    Transformacija po anglies eros

    Bendrovė pabrėžia esanti pažengusiame veiklos modelio pertvarkos etape, kurį lemia Europos ir Lenkijos energetikos transformacija bei atsitraukimas nuo elektros gamybos iš rudosios anglies. ZE PAK grupė per pastaruosius metus jau sustabdė didelę dalį istorinių konvencinių pajėgumų, o Pątnów vietovėje eksploatuojamas pagrindinis likęs blokas – Pątnów II, kurio galia siekia 474 MW.

    Pranešime nurodoma, kad grupės anglies gavyba turėtų būti užbaigta iki 2026 metų pabaigos. Iki 2026 metų birželio pabaigos jau sumažintos 504 darbo vietos, o bendra 2026 metų apimtis, bendrovės vertinimu, gali siekti apie 700 etatų.

    Didelės investicijos ir pereinamasis laikotarpis

    „Argumenol Investment“ teigia ketinantis toliau remti ZE PAK pertvarką, tačiau pažymi, kad planams įgyvendinti reikės didelių ir ilgalaikių investicijų. Tarp pagrindinių krypčių įvardijamos sąnaudų bazės pertvarka, teritorijų rekultivacija ir buvusių kasyklų plotų pritaikymas, taip pat sprendimai dėl likusios konvencinės infrastruktūros ateities.

    Įmonė akcentuoja, kad grupė yra pereinamuoju laikotarpiu: anglies veiklos pinigų srautai mažėja greičiau, nei reikšmingą indėlį pradės duoti nauji projektai. Vienas svarbiausių – Turku mieste statomas CCGT blokas, kurio paleidimas šiuo metu planuojamas 2027 metų pabaigoje.

    Vėjo parkai, saulė ir energijos kaupimas

    Tarp ateities planų minimas vėjo parkų projektas Opolės vaivadijoje, kurio bendra galia siektų apie 500 MW. Vis dėlto projektas vertinamas kaip ankstyvos stadijos: pasirengimas statybai numatomas 2028–2029 metais, o komercinis paleidimas – apie 2031 metus, todėl investicijų poreikis būtų išskaidytas per daugelį metų.

    Kiti projektai – saulės elektrinės ir energijos kaupimo sprendimai – įvardijami kaip reikalaujantys papildomo vertinimo, atsižvelgiant į besikeičiančias rinkos sąlygas, paramos mechanizmus ir finansavimo galimybes. Bendrovė taip pat mini, kad kai kuriuose segmentuose rezultatai pastaraisiais metais buvo silpnesni nei tikėtasi, o tai didina neapibrėžtumą planuojant kapitalo paskirstymą.

    Įsigijimo tikslą ZE PAK akcininkas sieja ir su tuo, kad didelio masto reorganizaciją, jo vertinimu, paprasčiau vykdyti už viešosios rinkos ribų. Tai, anot pranešimo, galėtų suteikti daugiau lankstumo priimant sprendimus dėl atskirų aktyvų, rekultivacijos darbų tempo ir investicijų krypčių.

    „Argumenol Investment“ yra Kipre registruotas investicinis fondas, siejamas su Zygmunto Solorzo šeima. ZE PAK vadovas yra Piotras Żakas.

  • Dezinformacija taikosi į Lenkijos energetiką: „Orlen“ vardija Rusijos metodus ir tikslus

    Kodėl energetika tampa taikiniu

    Lenkijos energetikos sektorius vis dažniau tampa koordinuotų dezinformacijos kampanijų taikiniu, o vienas ryškiausių jų adresatų – koncernas „Orlen“. Apie tai kalbėta Katovicuose vykusiame renginyje Energy Days, kuriame aptarta energetinė dezinformacija ir informacinis atsparumas.

    „Orlen“ atstovai pabrėžė, kad tokios atakos paprastai nėra pavienių asmenų iniciatyva – jos siejamos su priešiškų valstybių organizuotais veiksmais. Pasak įmonės, ypatingas dėmesys skiriamas naratyvams, kurie turi silpninti visuomenės pasitikėjimą energetikos pertvarka ir strateginiais projektais.

    „Orlen“: spaudžiama energetikos transformacija

    „Orlen“ saugumo ir rizikos srities vadovybė teigė matanti informacinius išpuolius, nukreiptus į projektus, susijusius su energetikos transformacija. Tokios kampanijos, anot įmonės, gali būti naudingos Rusijos interesams, nes mažina paramą pokyčiams, kurie ilgainiui mažintų priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    „Matome dezinformacijos atakas, nukreiptas į projektus, susijusius su energetikos transformacija, nes Rusijos įmonės baiminasi, kad pasibaigus karui Lenkijos bendrovės nebe pirks naftos ir dujų iš to krypties“, – sakė „Orlen“ viceprezidentas saugumo ir rizikos klausimais Pawełas Wojtunikas.

    Naratyvas apie degalus Ukrainoje

    Vienu dažniausių pavyzdžių įvardytas naratyvas apie degalų tiekimą Ukrainai. Socialiniuose tinkluose esą buvo skleidžiamos žinutės, jog Ukrainoje degalai pigesni nei Lenkijoje, taip kuriant įspūdį, kad skirtumą neva apmoka Lenkijos vairuotojai.

    Tokio tipo teiginiai, pasak „Orlen“, siekia ne tik kiršinti visuomenę, bet ir paveikti elgseną – didinti nepasitikėjimą valstybės parama Ukrainai, skatinti pyktį dėl kainų, o kritiniais momentais – sukelti paniką degalinėse.

    „Esame nuolatiniame dezinformacinės veiklos lauke: platinamos žinutės, kad Ukrainoje degalai yra pigesni nei Lenkijoje, ir taip kuriamas įspūdis, jog už tai sumoka Lenkijos klientas“, – sakė Pawełas Wojtunikas.

    Ekspertai pabrėžia, kad energetika – jautri sritis, nes susijusi su kasdienėmis išlaidomis, geopolitika ir infrastruktūros saugumu. Dėl to informacinės atakos dažnai taikosi į emocijas, o ne į faktus, ir išnaudoja kainų svyravimus ar tarptautines krizes kaip progą išprovokuoti nepasitikėjimą.

    „Orlen“ taip pat pateikė pavyzdį, kai buvo išplatintas tariamo įmonės darbuotojo antisąjungininkiškas, antiukrainietiškas įrašas, prie kurio pridėtas bendrovės logotipas. Vidinis patikrinimas esą parodė, kad toks asmuo įmonėje nedirba, o informacija perduota Lenkijos tarnyboms.

  • Lenkijos energetikos transformacijos kaina iki 2050 metų: PSE žada patikimus skaičiuotuvus

    Kiek kainuos permainos energetikoje?

    Lenkijos perdavimo sistemos operatorė PSE rengia prielaidas šalies energetikos strategijai iki 2050 metų ir žada viešai pateikti patikimus skaičiuotuvus, kurie leistų įvertinti pasirinkto energetikos scenarijaus bendrą kainą. Apie tai Energy Days 2026 diskusijoje apie energetikos dezinformaciją kalbėjo PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    PSE tikslas – sujungti skirtingus planuojamus sprendimus į vieną aiškią skaičiavimo logiką: nuo tinklo plėtros ir balansavimo iki naujų gamybos pajėgumų bei sisteminių rezervų. Tokie skaičiuotuvai turėtų padėti politikams, verslui ir vartotojams palyginti alternatyvas, o ne remtis fragmentiškais skaičiais.

    „Pateiksime patikimus energetikos skaičiuotuvus ir rodysime bendras pasirinktų sprendimų sąnaudas“, – sakė G. Onichimowskis.

    Atsinaujinanti energetika ir visuomenės požiūris

    Diskusijose Lenkijoje ypatingas dėmesys tenka ne tik investicijų apimčiai, bet ir visuomenės pasitikėjimui pačia transformacija. PSE vadovas pabrėžė, kad dalį permainų visuomenė priima palankiai, tačiau kita dalis projektų tampa dezinformacijos taikiniu, ypač sausumoje planuojami vėjo parkai.

    Tuo metu fotovoltinės elektrinės vertinamos gerokai šilčiau, nes jų nauda daugeliui gyventojų tapo tiesiogiai apčiuopiama mažesnėse sąskaitose už elektrą. Pasak PSE, būtent asmeninė patirtis ir ekonominė nauda yra viena priežasčių, kodėl šioje srityje skeptiškų naratyvų mažiau.

    „Fotovoltika nepatiria tokio spaudimo, nes apie 1 500 000 lenkų turi saulės modulius ir mato, kiek tai leidžia sutaupyti“, – sakė G. Onichimowskis.

    Dezinformacija ir sprendimų paaiškinamumas

    PSE akcentuoja, kad energetikos transformacijos diskusijose svarbu ne tik skelbti tikslus, bet ir aiškiai parodyti, kaip jie pasiekiami, kokių investicijų reikės ir kokią įtaką tai turės kainoms bei sistemos patikimumui. Skaičiuotuvai būtų vienas būdų sumažinti manipuliacijų erdvę, nes leistų tikrinti prielaidas ir matyti, kas lemia galutinį rezultatą.

    PSE vadovas taip pat atkreipė dėmesį į mokslo bendruomenės vaidmenį: ji galėtų prisidėti prie viešosios komunikacijos, tačiau, jo teigimu, turėtų atsižvelgti į greitai besikeičiančią klimato ir energetikos politiką. Tai ypač aktualu, kai sprendimai priklauso nuo technologijų kainų pokyčių, tinklų pralaidumo ir reguliavimo korekcijų.

  • Milijardinės investicijos į energetiką: „Tauron“ paaiškino, kodėl pigesni pinigai ne visada pigina projektus

    Lenkijos energetikos sektoriui artimiausiais metais numatomos milžiniškos investicijos, o bendrovės vis aktyviau derina skirtingus finansavimo šaltinius. Viena didžiausių šalies energetikos grupių „Tauron“ teigia, kad mažesnės palūkanos dar nereiškia mažesnių bendrų projekto sąnaudų.

    Diskusijoje apie energetikos transformacijos finansavimą bendrovės „Tauron“ finansų ir prekybos viceprezidentas Krzysztofas Zawadzkis pabrėžė, jog įmonė naudojasi bankų kreditais ir lėšomis iš KPO. Pasak jo, skolinimasis iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o viešasis finansavimas dažniau ateina su griežtesnėmis sąlygomis ir atskaitomybės reikalavimais.

    „Turime bankų kreditus ir lėšas iš KPO. Skola iš bankų suteikia daugiau lankstumo, o KPO atveju didelis dėmesys skiriamas tam, kas tiksliai įgyvendinama. Dažnai pigesni pinigai nereiškia pigesnio proceso“, – sakė K. Zawadzkis.

    Kuo skiriasi bankų skola ir KPO?

    Pasak „Tauron“ atstovo, finansavimas iš KPO gali būti patrauklus dėl sąlyginai mažesnės kainos, tačiau kartu reikalauja daugiau vidinės kontrolės ir administracinio darbo. Tai apima detalesnį projektų atrankos procesą, pažangos stebėseną, atitikties tikrinimą ir išsamų atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

    Tokie reikalavimai gali reikšti papildomas personalo, konsultantų, audito, ataskaitų rengimo ir procedūrų kaštų eilutes. Dėl to bendras projekto įgyvendinimo „kaina“ kartais išauga net ir tada, kai nominaliai finansavimo kaina atrodo mažesnė.

    „Tauron“ skolinasi vėjui ir refinansavimui

    Pastaruoju metu „Tauron“ pasirašė investicinės paskolos sutartį su Europos investicijų banku, kuri siekia apie 260 000 000 eurų. Šios lėšos skirtos vėjo jėgainių parko Miejska Górka projektui, kurio planuojama galia yra 190,8 MW.

    Taip pat suderinta refinansavimo paskola su banku PKO BP, kurios vertė siekia apie 210 000 000 eurų. Skelbiama, kad gautos lėšos turėtų pakeisti anksčiau sudarytą konsorciumo kreditą, sumažinti aptarnavimo išlaidas ir prailginti grąžinimo terminą penkeriais metais.

    Energetikos transformacijos sąskaita auga

    Lenkijoje skelbiama, kad energetikos transformacijos investicijų poreikis per artimiausią dešimtmetį gali siekti apie 234 000 000 000 eurų, arba vidutiniškai 23 000 000 000 eurų per metus. Ši suma apima atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimo sprendimus, skirstomųjų tinklų modernizavimą ir branduolinės energetikos projektus.

    „Tauron“ nurodo, kad per pirmąjį metų pusmetį investicijos siekė apie 560 000 000 eurų, o metų prognozėse buvo numatomas 20–30 proc. CAPEX augimas. Tai reikštų, kad metinės investicijos galėtų viršyti 1 600 000 000 eurų, o finansavimo struktūra taps vis svarbesne konkurencingumo dalimi.

  • Lenkija patvirtino branduolinės energetikos planą: iki 9 GWe naujų pajėgumų ir 70 proc. vietos įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kuri numato iki 9 GWe naujų branduolinių elektrinių galios. Sprendimą per konferenciją Katovicuose pristatė energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad tai viena svarbiausių šalies energetikos transformacijos krypčių.

    Atnaujintoje programoje įtvirtinta, kad Lenkija planuoja statyti didelės galios III arba III plius kartos slėgiminius vandens reaktorius. Tokie reaktoriai Europoje laikomi brandžiu standartu, o jų diegimas siejamas su didesniu saugumu ir patikimesne elektros gamyba.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato planą ir ruošiasi atnaujinti valstybės energetikos politiką. Šie dokumentai turėtų apibrėžti ne tik naujas investicijas, bet ir bendrą kryptį, kaip Lenkija planuoja mažinti anglies naudojimą ir užtikrinti tiekimo saugumą.

    Branduolinis projektas kaip pramonės variklis

    Atsinaujinusi programa pabrėžia ne vien elektros gamybą, bet ir siekį sukurti stiprią vietinę branduolinės pramonės grandinę. Skelbiama, kad vėlesniuose projektuose Lenkijos įmonių dalis galėtų siekti iki 70 proc., o tai reikštų daugiau užsakymų rangovams, inžinerijos bendrovėms ir gamintojams.

    Tokie tikslai atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dideli energetikos projektai vis dažniau vertinami ir per ekonominės naudos prizmę. Šalys siekia, kad investicijos į strateginę infrastruktūrą stiprintų vietos pramonę, o ne taptų vien importuojamų technologijų pirkimu.

    Energijos kaupimas iki 2030 metų

    Kartu su branduoliniais planais Lenkija akcentuoja energijos kaupimo plėtrą, kuri turėtų padėti stabilizuoti elektros sistemą. Energetikos ministras įvardijo tikslą iki 2030 metų pasiekti 6 GW įdiegtos galios energijos kaupikliuose.

    „Iki 2030 metų siekiame 6 gigavatų įdiegtos galios energijos kaupikliuose. Tai taip pat turėtų prisidėti prie mažesnių sąskaitų už elektrą“, – sakė Miłosz Motyka.

    Energijos kaupimas, kartu su sparčiai vystomais atsinaujinančiais ištekliais ir planuojamomis bazinės generacijos investicijomis, tampa esminiu elementu, siekiant mažesnių kainų svyravimų ir patikimesnio tiekimo. Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad šalis branduolinę energetiką mato kaip ilgalaikį sprendimą, tačiau paraleliai stato ir trumpesnio laikotarpio stabilizavimo priemones.

  • Energy Days 2026 jau trečiadienį Katovicuose: paskutinės vietos diskusijoms apie energetikos ateitį

    Trečiadienį, 2026 metais rugsėjo 30 dieną, Katovicų Tarptautiniame kongresų centre prasideda Energy Days 2026 – dvi dienos diskusijų apie energetikos sektoriaus transformaciją, investicijų kryptis ir naujausias technologijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai paskutinis metas registruotis norintiems dalyvauti gyvai.

    Renginio darbotvarkėje numatyti pokalbiai apie elektros sistemų patikimumą, tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimą ir pramonės dekarbonizaciją. Praktinis akcentas – kaip greitėjant pokyčiams planuojamos investicijos ir kokių sprendimų tikisi reguliuotojai bei verslas.

    Energy Days suburia didžiųjų energetikos įmonių vadovus, viešojo sektoriaus atstovus, rinkos ekspertus ir mokslininkus. Tokia sudėtis leidžia vienoje vietoje palyginti skirtingas perspektyvas: nuo infrastruktūros plėtros ir finansavimo iki vartotojų kainų bei sistemos saugumo.

    Apdovanojimai už proveržį

    Programos naujiena – Energy Days Awards ceremonija, kurioje bus įteikti apdovanojimai Nowy Impuls ir Człowiek z energią. Pirmasis skirtas projektams ir investicijoms, kurios pagreitina pokyčius sektoriuje, antrasis – asmenims, kurių sprendimai ir kompetencija lėmė apčiuopiamus rezultatus.

    Energetikos kontekstas šiemet itin aktualus: Europoje lygiagrečiai vyksta elektros tinklų atnaujinimo banga, spartėja atsinaujinančių išteklių integracija, o skaitmenizacija tampa būtina tiek tinklų valdymui, tiek prognozavimui. Vis dažniau aptariama ir DI rolė – nuo gedimų prevencijos iki paklausos valdymo, tačiau kartu keliami kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo reikalavimai.

    Greta vyks Business PRECOP

    Lygiagrečiai su Energy Days organizuojama penktoji konferencijos Business PRECOP laida, orientuota į klimato ir aplinkos transformaciją. Ji skirta pasirengimui artėjantiems pasauliniams Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, įskaitant COP31, kuris 2026 metais lapkričio 9–20 dienomis vyks Antalijoje, Turkijoje.

  • „PGE GiEK“ spalį pristatys atnaujintą strategiją: branduoliniai planai Bełchatove ir SMR Turowe

    Lenkijos energetikos grupės „PGE GiEK“ vadovas Jacekas Kaczorowskis paskelbė, kad spalį bendrovė pristatys atnaujintą strategiją, kurioje numatys transformaciją nuo anglies link mažai taršių ir nulinės emisijos šaltinių. Pasak jo, tai bus ne tik rizikų kupinas procesas, bet ir galimybė persitvarkyti taip, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.

    Bendrovė valdo kelis didelius energetikos kompleksus: Bełchatow ir Turów, taip pat Opolę, Rybniką bei Dolną Odrą. Atnaujintoje strategijoje žadama įvardyti, kaip šiuose objektuose bus panaudota esama infrastruktūra ir pajėgumų išvedimo tinklai, kai anglies generacija praras ekonominį pagrįstumą.

    Transformacija: nuo anglies link atomo

    Vadovo teigimu, bendrovė svarsto vadinamąjį Coal-to-Nuclear kelią, kai senus anglimi kūrenamus blokus etapais keičia mažiau taršūs sprendimai, o vėliau pereinama prie branduolinės energetikos. Toks perėjimo modelis Lenkijoje aptariamas kaip vienas realistiškiausių būdų suderinti sistemos patikimumą ir klimato tikslus, ypač esant aukštoms emisijų kainoms.

    „PGE GiEK“ nurodė, kad Bełchatow vietovėje pirmiausia svarstomas maždaug 3 gigavatų galios branduolinis projektas. Tuo metu Turow atveju įvardijamos mažųjų modulinių reaktorių kryptys, kurios Lenkijoje vis dažniau minimos kaip potencialus sprendimas pramoniniams regionams, kur būtinas stabilus bazinės generacijos šaltinis.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad jos valdomi objektai yra reikšmingi Lenkijos elektros sistemai ir teoriškai gali būti pritaikomi kitoms technologijoms, nes turi tiek įrangos bazę, tiek tinklų jungtis. Praktikoje tokios transformacijos sėkmę lemia leidimų, finansavimo ir tiekimo grandinių klausimai, taip pat technologijų brandumas.

    Didžiausia rizika: socialiniai padariniai

    Vienu jautriausių strategijos aspektų įvardijamas užimtumas. Bendrovės vadovo teigimu, „PGE GiEK“ penkiose pagrindinėse vietovėse tiesiogiai dirba apie 11 000 darbuotojų, dar apie 5 000 yra susijusiose įmonėse, todėl pertvarka reiškia didelį socialinį iššūkį artimiausiam dešimtmečiui.

    „Susiduriame su milžinišku iššūkiu. Bendrovė tiesiogiai įdarbina apie 11 000 darbuotojų penkiose vietovėse ir dar apie 5 000 dukterinėse įmonėse. Tai didžiulė socialinė problema, kurią privalome spręsti per artimiausius 10 metų“, – sakė Jacekas Kaczorowskis.

    Jis pabrėžė, kad transformaciją būtina vykdyti atsakingai ir nepamiršti žmogiškojo kapitalo, o sprendimai turi užtikrinti sistemos saugumą. Bendrovė akcentuoja, kad šiandien lignitas vis dar prisideda prie energijos tiekimo patikimumo, tačiau ekonominė realybė sparčiai keičiasi.

    ETS ir pelningumas: spaudimas angliai didėja

    „PGE GiEK“ pripažįsta, kad Bełchatow ir Turow kompleksai dėl išlaidų, susijusių su ES apyvartinių taršos leidimų sistema, tampa nuostolingi ir nekonkurencingi. Šis veiksnys pastaraisiais metais yra vienas svarbiausių, skatinančių Lenkijos energetikos įmones spartinti pasitraukimą iš anglies, nes CO2 kaštai didina gamybos savikainą ir silpnina pozicijas rinkoje.

    Bendrovė teigia dirbanti su vyriausybe, kad transformacija vyktų saugiai, atsakingai ir pagal rinkos principus, išlaikant veiklos tvarumą pereinamuoju laikotarpiu. Atnaujinta strategija turėtų atsakyti, kaip bus suderinti sistemos patikimumo, finansavimo, reguliavimo ir regioninės politikos tikslai.

  • Katovicuose po savaitės startuoja Energy Days ir Business PRECOP: dėmesys energetikos ir klimato pokyčiams

    Rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre, vyks du tarpusavyje susiję renginiai: Energy Days ir Business PRECOP. Abu forumai sutelks politikos formuotojus, verslo vadovus, reguliuotojus, ekspertus ir mokslininkus, kad būtų aptarti energetikos transformacijos ir klimato politikos sprendimai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad renginių tikslas yra ne bendros deklaracijos, o praktiniai atsakymai į klausimus, kurie lemia investicijų kryptis, energijos tiekimo saugumą ir pramonės konkurencingumą. Dalyvių registracija dar vyksta, o darbotvarkėje numatytos diskusijos apie technologijas, reguliavimą ir finansavimo modelius.

    Energy Days: energetika rytojui

    Energy Days apibūdinamas kaip dviejų dienų diskusijų, pristatymų ir kontaktų užmezgimo platforma energetikos sektoriaus dalyviams. Programoje numatyta daugiau kaip 40 teminių sesijų, apimančių energetinį saugumą, sektoriaus konkurencingumą, skaitmeninimą, vietinės vertės kūrimą, reguliavimą ir finansavimą.

    Tokių temų aktualumą didina ES kryptis spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą ir modernizuoti tinklus, kartu ieškant būdų stabilizuoti kainas bei sumažinti priklausomybę nuo importuojamų išteklių. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tinklų pralaidumui, energijos kaupimui, lankstumo sprendimams ir pramonės elektrifikacijai.

    Business PRECOP: klimato transformacijos sprendimai

    Business PRECOP pristatomas kaip viena didžiausių Vidurio Europoje konferencijų, skirtų klimato ir aplinkos transformacijai. Šiemet renginys pirmą kartą vyksta su „Business“ prierašu, akcentuojant, kad klimato tikslai vis labiau persikelia į įmonių strategijas, miestų planavimą ir investicinius sprendimus.

    Renginys siekia sukurti dialogo erdvę tarp verslo, viešojo sektoriaus, tarptautinių organizacijų, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės. Pagrindinis akcentas yra tai, kaip globalius aplinkosaugos tikslus paversti konkrečiomis priemonėmis: nuo kapitalo pritraukimo iki technologinių projektų įgyvendinimo regionuose.

    Business PRECOP taip pat siejamas su pasirengimu artėjantiems Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, kuriuose tradiciškai daug dėmesio skiriama emisijų mažinimo įsipareigojimams, prisitaikymui prie klimato kaitos ir finansavimo mechanizmams. Organizatorių teigimu, diskusijų esmė yra suderinti ambicijas su realia ekonomine logika ir įgyvendinimo terminais.

  • Aliuminio rinka kaista dėl krizės Persijos įlankoje: Kinija muša rekordus, bet pasiūlos vis tiek trūksta

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais patiria išskirtinį spaudimą: sutrikus tiekimui iš Persijos įlankos regiono, pirkėjai aktyviau ėmė ieškoti metalo Azijoje, pirmiausia Kinijoje. Tačiau net ir didžiausias pasaulio gamintojas šiandien nebegali greitai „užpilti“ rinkos papildomais kiekiais.

    Kinijos statistika rodo, kad pirminio aliuminio gamyba rugpjūtį pasiekė istorinį mėnesio rekordą – 3,98 mln. tonų, tai yra 4,7 proc. daugiau nei prieš metus. Per pirmuosius aštuonis metų mėnesius šalis pagamino 31,12 mln. tonų, o augimas siekė 3,9 proc.

    Rekordai nepadengia trūkumo

    Jei dabartinis tempas išsilaikytų, metinė Kinijos gamyba priartėtų prie 46,7 mln. tonų, o tai būtų daugiau nei pernai. Vis dėlto rinką neramina tai, kad Kinijoje jau kurį laiką galioja gamybos pajėgumų ribojimo politika, o nominali riba siejama su maždaug 45 mln. tonų per metus.

    Ši politika sugriežtinta dar 2017 metais, kai Pekinas pradėjo stabdyti nekontroliuojamą pajėgumų plėtrą, siekdamas valdyti pasaulinę pasiūlą ir energijos suvartojimą. Aliuminio lydymas yra itin elektros energijai imlus procesas, todėl gamybos didinimą riboja ne tik administracinės, bet ir energetikos infrastruktūros realijos.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl tokios sistemos Kinija praktiškai neturi daug laisvų rezervų, kuriuos būtų galima greitai aktyvuoti, jei pasaulyje pritrūksta metalo. O tai reiškia didesnę riziką kainoms, ypač jei sutrikimai kituose regionuose užsitęs.

    Persijos įlankos vaidmuo ir rizikos

    Didelę įtaką situacijai daro įtampa Ormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio jūrinių maršrutų. Sutrikus laivybai regione, su problemomis susidūrė ne tik naftos ir suskystintų gamtinių dujų logistikos grandinės, bet ir dalis aliuminio eksporto, nes Persijos įlankos šalys yra reikšmingos šio metalo tiekėjos.

    Regiono svarbą didina tai, kad aliuminio pramonei būtina pigi elektros energija, o Persijos įlankos valstybės ją dažnai gali užtikrinti konkurencingomis sąlygomis. Skaičiuojama, kad Artimieji Rytai pagamina apie 9 proc. pasaulinio pirminio aliuminio, o už Kinijos ribų jų dalis viršija 20 proc., todėl net laikini sutrikimai turi matomą efektą.

    Situaciją dar labiau apsunkina rekordiškai žemi atsargų lygiai, dėl kurių rinka tampa jautri bet kokiems logistikos ar gamybos trikdžiams. Tai didina kainų svyravimų tikimybę ir skatina vartotojus užsitikrinti tiekimą iš anksto, dažnai sutinkant mokėti brangiau.

    Kainos kyla, o paklausa auga

    Aliuminis pastaruoju metu išlieka brangus: už toną tarptautinėse rinkose buvo mokama apie 3 290 JAV dolerių, tai yra maždaug 3 020 eurų. Nors tai mažiau nei ankstesniame pike, palyginti su laikotarpiu prieš karo eskalaciją regione, kainų lygis vis tiek aukštesnis ir rinkoje vėl daugėja kalbų apie naują kilimo bangą.

    Paklausą į viršų stumia ir struktūrinės priežastys. Aliuminis yra vienas svarbiausių metalų energetikos transformacijoje: jo reikia elektros perdavimo tinklams, atsinaujinančios energetikos infrastruktūrai, transporto priemonių lengvinimui ir platesnei elektrifikacijai.

    Analitikų vertinimu, jei investicijos į naujus pajėgumus ir energetikos prieinamumą nepaspartės, artimiausiais metais gali atsiverti reikšmingas deficitas. Pagrindinės kliūtys pasiūlai didėti išlieka riboti pramonės pajėgumai, nepakankamos investicijos ir konkurencingos elektros energijos trūkumas.

  • Business PRECOP artėja: atskleisti nauji pranešėjai ir temos prieš COP31, registracija jau vyksta

    Iki Business PRECOP konferencijos liko vos kelios savaitės: renginys vyks 2026 metų rugsėjo 30 dieną ir spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose. Organizatoriai skelbia papildomus pranešėjus ir akcentuoja, kad dviejų dienų programa skirta pasirengti artėjančioms Jungtinių Tautų klimato deryboms, įskaitant COP31.

    Renginyje numatytos tarpdisciplininės diskusijos apie klimato ir aplinkos politikos kryptis, reguliacinių sprendimų poveikį verslui bei energetikos transformacijos tempą Europoje. Programoje žadami pokalbiai apie atsakomybę tiekimo grandinėse, investicijų rizikas ir tai, kaip keičiasi verslo strategijos po vadinamojo žaliojo entuziazmo bangos.

    Kas pasirodys scenoje

    Tarp naujai pristatomų pranešėjų yra nevyriausybinio sektoriaus, mokslo, finansų ir pramonės atstovų, taip pat buvę ir esami politikos formuotojai. Organizatoriai įvardija, kad tokia sudėtis pasirinkta tam, kad diskusijose būtų sujungtas reguliuotojų, investuotojų ir realiosios ekonomikos požiūris.

    Skelbiama, kad tarp dalyvių bus klimato ir tvarumo ekspertai, energetikos bendrovių bei pramonės įmonių vadovai, taip pat savivaldos atstovai. Programoje taip pat numatyti tinklaveikos formatai, skirti praktiniams susitarimams ir partnerystėms, kurios vis dažniau tampa būtinos įgyvendinant emisijų mažinimo planus.

    Daugiau diskusijų ir apdovanojimai

    Organizatoriai primena, kad ankstesnėje renginio laidoje vyko daugiau nei 30 diskusijų ir debatuose dalyvavo beveik 1 000 dalyvių, o scenoje pasisakė daugiau nei 150 ekspertų. Šis formatas leidžia aprėpti temas nuo energetikos kainų ir infrastruktūros iki pramonės dekarbonizacijos ir klimato politikos įgyvendinimo praktikoje.

    Pirmąją konferencijos dieną numatyta apdovanojimų ceremonija Green Changer, kuri, pasak organizatorių, taps ir neformalių susitikimų erdve. Registracija į konferenciją jau vyksta, o galutinė programa ir dalyvių sąrašas bus pildomi artėjant renginio datai.