CP v2

Tag: Energetikos transformacija

  • Varis vadinamas XXI amžiaus kuru: paklausa auga, o analitikai perspėja dėl galimo deficito

    Varis vis dažniau vadinamas vienu svarbiausių XXI amžiaus metalų, nes be jo neįmanoma spartinti energetikos transformacijos ir elektrifikacijos. Konferencijoje Future Mining Forum & Expo vykusioje diskusijoje apie pasaulinę vario rinką pabrėžta, kad paklausa auga greičiau nei pasiūla, o tai didina kainų svyravimus.

    Vario poreikį itin didina elektromobiliai, atsinaujinančios energetikos infrastruktūra ir elektros tinklų plėtra. Skaičiuojama, kad vidaus degimo varikliu varomas lengvasis automobilis turi keliasdešimt kilogramų vario, o elektrinis gali turėti apie 50 kilogramų, o kai kuriais atvejais ir gerokai daugiau.

    Keičiasi vario tiekimo žemėlapis

    International Copper Study Group atstovė Kamila Slupek akcentavo, kad per pastaruosius 25 metus vario gavybos lyderių sąrašas pastebimai pasikeitė. Nors Čilė išlieka pirmoje vietoje, į aukščiausias pozicijas pakilo Demokratinė Kongo Respublika, o tai reiškia didesnę geopolitinių veiksnių įtaką žaliavų grandinėms.

    „2000 metais lyderių gretose buvo Čilė, Peru, Kinija, JAV, Rusija ir Indonezija“, – sakė Kamila Slupek.

    Pasak jos, ateityje dominuos valstybės, kurios turi ne tik išteklių, bet ir nuoseklią, stabilią kasybos politiką bei politinę valią juos eksploatuoti. Dalis šalių į varį žiūri kaip į strateginį turtą, kuriuo siekiama pritraukti investicijų ir didinti įtaką tarptautinėse rinkose.

    Kodėl Europai svarbi vietinė gavyba?

    Diskusijoje pabrėžta ir Europos priklausomybė nuo patikimų tiekėjų, ypač kai varis reikalingas ne tik energetikai, bet ir gynybos pramonei bei aukštosioms technologijoms. Kanados bendrovės „Lumina Metals“ vadovas Jordanas Pandoffas atkreipė dėmesį, kad NATO šalyse įvardijamas kelių milijonų tonų vario gavybos atotrūkis, kurį šiuo metu dengia importas iš Pietų Amerikos ir Afrikos.

    „Matome maždaug 3 milijonų tonų vario gavybos spragą NATO šalyse“, – sakė Jordanas Pandoffas.

    Jis teigė, kad Lietuvai aktuali žinutė yra platesnė: Europai svarbu išlaikyti bei didinti vietinę gamybą, nes žaliavos poreikis augant elektrifikacijai ir infrastruktūros projektams tampa vis labiau prognozuojamas ir sunkiai pakeičiamas alternatyvomis.

    Paklausa augs, kainos gali svyruoti

    Vario vartotojai pramonėje pabrėžia, kad rinkoje juntamas didelis kainų neapibrėžtumas, nes metalas dažnai perkamas pagal išankstinius kontraktus. Tokiais atvejais reikšmę turi ne tik biržos kainų dinamika, bet ir valiutų kursai bei tiekimo grandinių patikimumas.

    Ekonomistai varį neretai vadina ekonomikos termometru, tačiau pastaraisiais metais kainų ir realios paklausos ryšys tampa mažiau tiesioginis dėl geopolitikos, investuotojų lūkesčių ir energetikos politikos pokyčių. Kartu daugėja įspėjimų, kad be naujų kasybos projektų ir pajėgumų plėtros ateityje gali formuotis struktūrinis deficitas, ypač jei elektrifikacijos tempai išliks aukšti.

    KGHM siekia išnaudoti rinkos langą

    Lenkijos vario gamintojas KGHM diskusijoje pristatytas kaip bendrovė, siekianti didinti gamybą ir kartu plėsti lydinčių metalų portfelį. Įmonė pabrėžia, kad varis išlieka pagrindinis produktas, tačiau technologiniai procesai leidžia išgauti ir kitus metalus, o ilgalaikėje perspektyvoje svarstomos ir papildomos žaliavos, jei tai bus ekonomiškai pagrįsta.

    Konferencijoje akcentuota, kad technologijų pažanga keičia požiūrį į tai, kas anksčiau buvo laikoma atliekomis: kai kuriuos šalutinius srautus galima paversti vertingų metalų šaltiniais. Tokios investicijos gali tapti vienu iš būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir geriau išnaudoti jau turimą pramoninį potencialą.

  • ETS kaštai vis labiau kelia elektros kainas: Lenkija įspėja, kad pramonė jaučia iki 50 proc. naštą

    ETS įtaka kainoms – vis aštresnė

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS) vis dažniau įvardijama kaip vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką elektros kainai ir pramonės konkurencingumui. Briuselyje vykusioje energetikos konferencijoje „PGE“ viceprezidentas Marcin Laskowski teigė, kad ETS kaštai vidutiniškai sudaro apie 11 proc. elektros kainos pramonei ES.

    Pasak jo, Lenkijoje ši dalis gali siekti iki 50 proc., todėl vienodas mechanizmas skirtingoms šalims sukuria nevienodas pasekmes. Pranešėjas pabrėžė, kad valstybės narės energetikos transformaciją pradėjo iš skirtingų atskaitos taškų, o tai atsispindi ir galutinėse kainose.

    Kviečia skubiai koreguoti sistemą

    M. Laskowskio vertinimu, būtini sprendimai, kurie sumažintų ETS poveikį elektros kainoms, kartu išlaikant klimato politikos kryptį. Jo teigimu, sistemos reforma turėtų užtikrinti, kad emisijų kaina derėtų su pramonės poreikiais, ES ekonomikos konkurencingumu ir investicijomis, kurių reikia energetikos pertvarkai.

    Konferencijoje taip pat akcentuota, kad Europai trūksta naujų elektros gamybos pajėgumų, energijos kaupimo sprendimų ir lankstumo, o tinklų plėtra, ypač skirstomųjų, tampa kritiškai svarbi. Pasak „PGE“ atstovo, investicijos į elektros sistemą tiesiogiai siejasi su ekonomikos augimu, atsparumu ir bendru saugumu.

    Lenkija mini OZE lūžį

    Kalbėdamas apie vidaus situaciją M. Laskowskis priminė, kad Lenkija pertvarko vieną didžiausių Europoje energetikos sistemų, kuri ilgą laiką buvo grindžiama anglimi. Jis atkreipė dėmesį, kad vieną iš praėjusių metų vasaros mėnesių atsinaujinančių išteklių gamyba Lenkijoje pirmą kartą aplenkė anglies elektrinių gamybą.

    Taip pat priminta, kad vieną mėnesį atsinaujinančių išteklių dalis Lenkijos elektros gamybos mišinyje buvo pasiekusi 41,6 proc. Šie skaičiai pateikiami kaip argumentas, jog transformacija vyksta, tačiau jos tempas ir kaina skirtingoms šalims gali būti nevienodi.

    Energetika ir pramonė – politinė įtampa

    Diskusijoje dalyvavęs Europos Parlamento narys Borys Budka pabrėžė, kad kainų augimą lemia ne vien ETS, o rezultatų skirtumai tarp šalių rodo, jog vienas modelis gali sukurti labai skirtingą poveikį. Jis ragino energetikos politiką grįsti ekonomine realybe, o ne vien reguliacinėmis prielaidomis.

    „Elektra negali tapti prabangos preke“, – sakė Borys Budka.

    Lenkijos valdžia: ETS – barjeras transformacijai

    Konferencijoje pasisakęs energetikos viceministras Wojciechas Wrochna teigė, kad aukštos energijos kainos, įskaitant su ETS susijusius kaštus, yra viena didžiausių kliūčių tolesnei transformacijai. Pasak jo, Lenkijoje ETS kaštai sudaro apie 40 proc. galutinės elektros kainos galutiniams vartotojams.

    Viceministras taip pat akcentavo, kad Lenkija greitai mažina emisijas, nors pradėjo nuo beveik visiškos priklausomybės nuo anglies. Kaip svarbiausios kryptys įvardyti atsinaujinantys ištekliai, energijos kaupimas, jūrinė vėjo energetika ir branduolinė energetika, taip pat tiekimo diversifikacija, mažinant priklausomybę nuo rusiškų išteklių.

    Lenkijos elektros energetikos komitete veikiančios didžiosios šalies energetikos bendrovės pabrėžia, kad transformacijos tikslai nėra ginčijami, tačiau būtinos sąlygos, leidžiančios ją vykdyti neperkeliant neproporcingos naštos pramonei. Nurodoma, kad nuo 2024 metų organizacija veikia ir Briuselyje, siekdama aktyviau dalyvauti diskusijose dėl ES energetikos ir klimato politikos.

  • Debata Seime apie klimato krizę: ekspertai įspėja dėl nuostolių ir siūlo konkrečius sprendimus

    Seime surengta Nacionalinė diskusija apie klimato saugumą parodė, kad klimato kaita vis labiau laikoma ne vien aplinkosaugos, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Ekspertai akcentavo energetinį, maisto ir sveikatos saugumą, nes ekstremalūs orai tiesiogiai veikia elektros gamybą, derlių, vandens išteklius ir visuomenės sveikatą.

    Diskusijoje pabrėžta, kad klimato krizės komunikacijoje svarbus balansas tarp realios rizikos ir aiškių sprendimų. Seimo vadovybė ragino vengti gąsdinimo, nes visuomenės nuovargis ir nepasitikėjimas gali stabdyti reformas, o tai didintų ilgalaikes ekonomines sąnaudas.

    Ekspertų rekomendacijos valdžiai

    Mokslo bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė rekomendacijas, kurios apimtų tiek emisijų mažinimą, tiek prisitaikymą prie jau vykstančių pokyčių. Tarp siūlymų minėtas klimato įstatymas, kuris nustatytų ilgalaikius tikslus, aiškią emisijų mažinimo trajektoriją ir suderintų valstybės paramą.

    Taip pat akcentuota būtinybė griežtinti teritorijų planavimą ir riboti naujas statybas didelės potvynių rizikos zonose. Kitas dažnai kartotas akcentas buvo pramonės elektrifikacija, nes mažai elektrifikuota ekonomika yra labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir pažeidžiamesnė energijos kainų bei tiekimo svyravimams.

    Diskusijoje nuskambėjo ir siūlymas gamtą traktuoti kaip strateginę valstybės infrastruktūrą, ypač kalbant apie vandens režimo atkūrimą ir durpynų bei šlapynių atgaivinimą. Tokios priemonės mažina sausros ir potvynių padarinius, kaupia anglį dirvožemyje ir stiprina ekosistemų atsparumą.

    Nuostoliai jau matomi ekonomikoje

    Ekspertai pateikė argumentų, kad klimato kaita jau dabar kainuoja brangiai: nuo dažnėjančių sausrų iki karščio bangų, kurios mažina darbo našumą ir didina sveikatos sistemos apkrovą. Žemės ūkio sektoriuje įvardytos metinės su sausromis siejamos žalos siekia apie 1 500 000 000 eurų, o prognozėse iki 2050 metų minimas apie 12 proc. galimas žemės ūkio produkcijos kritimas.

    Energetikoje akcentuotas iššūkis elektrinėms, kurioms reikalingas vanduo aušinimui: karščiai ir žemas upių lygis gali riboti gamybos apimtis. Toks poveikis didina sistemos pažeidžiamumą piko metu, kai dėl karščio auga elektros poreikis, o dalies generacijos galimybės mažėja.

    Pramonės atstovai ir tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tiek žemės ūkis, tiek pramonė dar nėra pakankamai pasirengę prisitaikymui. Viena iš esminių krypčių įvardyta infrastruktūros modernizacija, elektros tinklų plėtra ir investicijų stabilumas, kad verslas galėtų planuoti ilgalaikius pokyčius.

    Kodėl svarbios ugnies gesinimo priemonės?

    Diskusijoje išskirtas ir draudimo sektorius, kuris laikomas jautriu klimato rizikos barometru, nes išmokos už audrų, potvynių ir sausrų sukeltas žalas auga. Ekstremalių reiškinių dažnėjimas didina draudimo kainas ir riziką, kad dalis turto taps sunkiai apdraudžiama, o tai dar labiau kelia finansinį nesaugumą namų ūkiams.

    „Klimato saugumas yra nacionalinio saugumo dalis“, – teigta diskusijoje pristatytų išvadų kontekste.

    Tarp svarbių krypčių įvardyta ir kova su dezinformacija, nes klaidingos naratyvų bangos gali stabdyti tiek prisitaikymo projektus, tiek energetikos pertvarką. Ekspertai pabrėžė, kad pasitikėjimas institucijomis ir aiškus, pamatuotas paaiškinimas, kodėl priemonės reikalingos, yra būtina sąlyga ilgalaikiams sprendimams.

  • Startuoja registracija į Business PRECOP 2026: kaip verslui pasiruošti klimato ir energetikos pokyčiams

    Prasidėjo registracija į Business PRECOP – vieną didžiausių Vidurio Europos konferencijų, skirtų klimato ir aplinkosaugos transformacijai bei jos poveikiui verslui. Renginys vyks 2026 metais rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną Tarptautiniame kongresų centre Katovicuose.

    Organizatoriai skelbia, kad konferencijos dėmesio centre bus praktiniai klausimai, su kuriais susiduria įmonės: energijos kainų nepastovumas, investicijų finansavimas, reguliavimo pokyčiai ir konkurencingumo išlaikymas. Tai tema, kuri ypač aktuali pramonei ir energetikai, kai Europos Sąjunga spartina žaliąją pertvarką.

    Kas laukia verslo Europoje?

    Pastaraisiais metais ES klimato politika įgavo aiškų pagreitį: įmonėms tenka ne tik mažinti emisijas, bet ir įrodyti pažangą duomenimis, ataskaitomis bei tiekimo grandinės vertinimais. Tam įtakos turi ir anglies dioksido kainodara per apyvartinių taršos leidimų sistemą, ir pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, turintis mažinti „anglies nutekėjimo“ riziką.

    Verslui tai reiškia dvejopą spaudimą: viena vertus, reikia investuoti į efektyvumą, elektrifikaciją ar alternatyvius energijos šaltinius, kita vertus, būtina išlikti konkurencingiems pasaulinėse rinkose. Konferencijoje žadama aptarti, kaip įmonės gali suderinti aplinkosauginius tikslus su gamybos kaštais, rizikų valdymu ir energijos tiekimo saugumu.

    Kas apmokės transformaciją?

    Vienas jautriausių klausimų – finansavimas. Dekarbonizacija šilumos ūkyje, pramonės modernizavimas, energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir emisijų mažinimo technologijos reikalauja didelių kapitalo investicijų, o palūkanų normų ir finansavimo sąlygų kaita verčia įmones atsargiau planuoti.

    Organizatoriai akcentuoja, kad Business PRECOP diskusijose bus ieškoma atsakymų, kaip pasitelkti investuotojus, viešąsias paramos priemones ir privačius finansuotojus, kad pertvarka vyktų greičiau. Taip pat numatoma kalbėti apie biologinės įvairovės reikšmę ekonomikai – ši tema vis dažniau atsiranda investuotojų ir rizikų vertinimuose.

    Diskusijų krypties Gospodarka i regulacje centre bus klausimai apie transformacijos finansavimo šaltinius, investuotojų vaidmenį ir biologinės įvairovės svarbą ekonomikai.

    Renginio programoje numatomi pokalbiai apie šilumos ūkio dekarbonizaciją, pramonės konkurencingumą griežtėjančio reguliavimo sąlygomis, tvarių investicijų dinamiką po spartaus augimo laikotarpio ir pasirengimą naujai energetinei realybei. Organizatoriai primena, kad ankstesnėse renginio edicijose dalyvavo apie 1 000 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešėjų bei ekspertų.

  • Lenkijos finansų ministras G20: deregulacija, skaitmenizavimas ir dialogas su verslu turi stumti augimą

    Lenkijos finansų ministras Andrzejus Domańskis G20 finansų ministrų susitikime Asheville, Šiaurės Karolinoje, akcentavo, kad ekonomikos augimą labiausiai spartina deregulacija, skaitmenizavimas ir glaudi valdžios partnerystė su verslu.

    Pasak ministro, Lenkija per kelis dešimtmečius nuėjo kelią nuo centralizuotai planuotos ekonomikos iki didelės rinkos ekonomikos, o augimas esą nėra atsitiktinė politikos pasekmė, bet sąmoningas tikslas, į kurį turi būti orientuotos reformos.

    Beveik 200 reformų paketas

    A. Domańskis teigė, kad 2025 metais Lenkija įgyvendino didžiausią nuo ekonominės transformacijos deregulacijos paketą, apėmusį beveik 200 reformų, rengtas įtraukiant verslo atstovus.

    Ministro žinutė G20 kontekste siejosi su platesne diskusija apie tai, kaip valstybės gali didinti produktyvumą, mažinti administracinę naštą ir pritraukti investicijų, kartu išlaikydamos finansinį stabilumą.

    Trys prioritetai G20 darbotvarkei

    Kalbėdamas apie G20 darbotvarkę, Lenkijos finansų ministras išskyrė tris kryptis: tolesnį reguliavimo supaprastinimą įmonėms, pragmatišką energetikos transformaciją bei investicijas į švietimą.

    Jis pabrėžė, kad energetikos pokyčiai turi derinti klimato tikslus su pramonės konkurencingumu ir ekonominiu saugumu, o švietimo srityje daugiau dėmesio reikėtų skirti tiksliems mokslams, technologijoms ir DI.

    „Transformacija turi atsižvelgti į visuomenę; pokyčiai turi būti vykdomi dialoge, stiprinant pasitikėjimą ir plačią paramą“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ką pabrėžė JAV ir Lenkijos centrinis bankas

    Susitikime Lenkija buvo minima kaip vienas pavyzdžių, apie kuriuos kalbant siekta atverti diskusiją dėl augimo. JAV finansų ministras Scottas Bessentas, kaip skelbta, šalia Lenkijos minėjo ir kitas šalis, pateiktas kaip augimo istorijų pavyzdžiai.

    G20 kontekste pasisakė ir Lenkijos centrinio banko vadovas Adamas Glapińskis. Pagal banko pranešimą, jis taip pat akcentavo deregulacijos svarbą ir pabrėžė, kad tvariam augimui būtina centrinio banko nepriklausomybė, siejama su ilgalaikiu kainų stabilumu.

    Lenkijos centrinis bankas taip pat nurodė, kad šalis, jų vertinimu, neturi ryškių išorinių disbalansų, o eksporto augimas, lydėjęs didesnį konkurencingumą, vyko kartu su didesniais realiais atlyginimais ir augančia vidaus paklausa.

  • Eksporto ateitis keičiasi: oro uostų krovinių centrai ir logistika ima lemti, kur eis investicijos

    Pramonei vis dažniau nebeužtenka vien gamyklų ir gamybos apimties. Eksportuojančios įmonės vertina, ar šalia yra greita logistika, pakankama elektros pasiūla, techninės kompetencijos ir paruošti sklypai, į kuriuos galima ateiti be ilgo laukimo.

    Tokiame modelyje vis svarbesnį vaidmenį įgauna oro uostai, ypač turintys krovinių infrastruktūrą, multimodalinius mazgus ir ryšius su kelių bei geležinkelių tinklais. Krovinių srautai tampa argumentu, kodėl investuotojai renkasi vieną regioną, o ne kitą.

    Oro uostai kaip pramonės ekosistemos dalis

    Katovicų oro uostą valdanti bendrovė GTL SA pabrėžia, kad moderni pramonė vystosi kartu su paslaugomis ir logistikos grandine. Oro uostas tokiu atveju tampa ne tik keleivių vartais, bet ir krovinių centru, techninės priežiūros baze bei vieta, kur susitinka skirtingos transporto rūšys.

    Šis poslinkis ypač aktualus įmonėms, kurios dirba greitų pristatymų režimu arba gamina didelės vertės produkciją. Tokiems verslams svarbu, kad komponentai ir kroviniai judėtų greitai, o tiekimo grandinė būtų patikima ir lanksti.

    Krovinių augimas ir investicijos į multimodalumą

    Katovicų oro uostas skelbia, kad 2025 metais jo krovinių tonažas augo 24,6 proc., o 2026 metų pirmąjį pusmetį – dar 30 proc. Tokie tempai rodo bendrą tendenciją regione: oro krovinių logistika plečiasi ir traukia papildomas investicijas į sandėliavimą, skirstymą bei aptarnavimo paslaugas.

    2025 metais oro uostas aptarnavo 7,3 mln. keleivių ir 46,4 tūkst. tonų krovinių. Skelbiama, kad iki 2030 metų siekiama viršyti 10 mln. keleivių per metus, pasiekti 100 tūkst. tonų krovinių ir auginti užimtumą iki daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų.

    Vienas svarbiausių plėtros akcentų – transporto rūšių sujungimas vienoje vietoje. Planuojama, kad nuo 2027 metų pajėgumus didins krovinių ir degalų perkrovos mazgas su geležinkelio atšaka, o toks sprendimas leidžia efektyviau perkelti srautus tarp oro, kelių ir geležinkelių transporto.

    Didžiausios kliūtys: energija, žemė ir žmonės

    Nors logistika tampa konkurenciniu pranašumu, investicijas gali stabdyti kiti veiksniai. Vienas jautriausių – prieiga prie palyginti pigios mažai taršios elektros, kurios vis dažniau reikalauja tarptautinės įmonės, turinčios tvarumo įsipareigojimų.

    Ne mažiau svarbus ir paruoštų investicinių teritorijų trūkumas. Buvusiuose pramoniniuose regionuose žemės gali būti daug, tačiau investuotojams reikia sklypų, kurie jau sutvarkyti teisiškai ir aplinkosauginiu požiūriu, turi aiškias prisijungimo prie tinklų galimybes ir patogią logistiką.

    Trečias barjeras – kvalifikuotų techninių darbuotojų stygius. Augant automatizacijai ir infrastruktūros sudėtingumui, didėja paklausa mechanikams, aviacijos technikams, avionicijos specialistams, pramonės automatams, mechatronikams ir kibernetinio saugumo ekspertams.

    „Perkrovos ir logistikos centrai gali tapti naująja regiono eksporto kraujotaka“, – sakė GTL SA vadovas Arturas Tomasikas.

    Kartu išryškėja platesnė kryptis: transporto infrastruktūra vis labiau virsta pramonės ir paslaugų ekosistemos dalimi. Ten, kur vienu metu sprendžiami energijos, logistikos, paruoštų teritorijų ir kompetencijų klausimai, investicijos paprastai ateina greičiau ir būna didesnės pridėtinės vertės.

  • Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    Vokietijoje statomas 365 m vėjo milžinas: bus aukštesnis už Eifelio bokštą ir keis energetiką

    365 metrų projektas buvusioje anglių zonoje

    Rytų Vokietijoje, Lusatijos regione, šalia Klettwitz miestelio kyla vėjo jėgainė, kuri turėtų tapti aukščiausia pasaulyje. Planuojamas jos aukštis siekia 365 metrus, tad statinys būtų aukštesnis už Paryžiaus Eifelio bokštą.

    Vieta parinkta neatsitiktinai: Lusatija ilgus dešimtmečius buvo lignito kasybos centras, o kraštovaizdyje iki šiol matyti atvirų karjerų palikti randai. Dabar buvusios kasyklos teritorijose sparčiai plečiami saulės ir vėjo parkai, siekiant pakeisti anglimis paremtą energetiką.

    Kodėl vėjo jėgainės vis aukštėja?

    Projektą vystanti bendrovė „GICON“ teigia, kad esminė idėja paprasta: kuo aukščiau, tuo vėjas paprastai būna stipresnis ir pastovesnis. Toks profilis leidžia stabiliau gaminti elektrą ir didinti metinę energijos išeigą, ypač regionuose, kur prie žemės vėjo sąlygos kinta.

    „Kuo toliau nuo žemės paviršiaus, tuo vėjas stipresnis ir pastovesnis, todėl elektrą galima gaminti gerokai efektyviau“, – sakė „GICON“ įkūrėjas Jochenas Großmannas.

    Pasak jo, rinkoje ryškėja kryptis statyti aukštesnius bokštus ir didesnius rotorius, nes taip iš to paties sklypo galima išgauti daugiau energijos. Tai ypač aktualu Europoje, kur naujiems projektams vis dažniau ribojama erdvė, o leidimų išdavimas griežtėja.

    Du lygiai viename vėjo parke

    „GICON“ siūlo vadinamąją dviejų lygių koncepciją: šalia įprastų vėjo jėgainių įrengti itin aukštas konstrukcijas, kad vėjas būtų panaudojamas skirtinguose aukščiuose. Bendrovė skaičiuoja, kad taip modernizuojant jau veikiančius parkus būtų galima smarkiai padidinti gamybą neplečiant teritorijų.

    „Papildžius esamus parkus aukštesnėmis jėgainėmis, iš to paties ploto galima gauti kelis kartus didesnę grąžą“, – teigė Jochenas Großmannas.

    Praktinis tokio sprendimo tikslas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą, kai saulės generacija krenta arba kai vėjas prie žemės būna nepastovus. Vis dėlto itin aukštos konstrukcijos kelia ir daugiau inžinerinių iššūkių: sudėtingėja logistika, montavimas, reikalingi didžiausios galios kranai, o eksploatacijoje svarbesnė tampa apkrovų ir vibracijų kontrolė.

    Bendrovė planuoja iki 2030-ųjų pradžios pastatyti apie 100 tokių aukštuminio vėjo jėgainių, o vėliau siekti dar didesnio masto. „GICON“ taip pat nurodo, kad vien Vokietijoje teoriškai būtų galima rasti potencialo tūkstančiams papildomų aukštų įrenginių, modernizuojant esamus parkus.

    Projektu domisi ir užsienio rinkos, nes daugelyje regionų atsinaujinančios energetikos plėtra susiduria su tuo pačiu iššūkiu: kaip gaminti daugiau elektros neplečiant užimamos žemės ir išlaikant tinklų stabilumą. Vokietijos pavyzdys Lusatijoje tampa simboliniu posūkiu nuo anglies prie didelio masto atsinaujinančios energetikos.

  • Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Prancūzijos plėtros agentūra skolina 25 mln. eurų Juodkalnijai: ką keis elektros tinklų modernizacija

    Juodkalnijos elektros perdavimo sistemos operatorius CGES pasirašė 25 mln. eurų paskolos sutartį su Prancūzijos plėtros agentūra AFD. Finansavimas suteikiamas su valstybės garantija ir bus skirtas Perućica bei Pljevlja 2 pastočių modernizacijai.

    CGES teigimu, Perućica pastotės rekonstrukcija turėtų sudaryti prielaidas į elektros sistemą integruoti iki 350 megavatų hidroenergetikos pajėgumų. Tuo metu Pljevlja 2 modernizavimas orientuotas į tinklo pralaidumo ir patikimumo didinimą bei geresnes jungtis su Transbalkaniniu elektros tinklu.

    Projektas siejamas ir su šalies energetikos transformacija, nes Juodkalnija palaipsniui mažina priklausomybę nuo anglimi kūrenamos elektros gamybos. Elektros perdavimo infrastruktūros atnaujinimas laikomas būtina sąlyga, kad daugiau atsinaujinančių išteklių galėtų stabiliai veikti tinkle, o sistema atlaikytų didesnius srautų svyravimus.

    AFD šis sandoris yra pirmasis investicinis žingsnis Juodkalnijos energetikos sektoriuje. Tai taip pat signalas, kad Prancūzija siekia ilgalaikės partnerystės regione, o elektros tinklų atsparumas ir modernizacija tampa vienu iš strateginių prioritetų.

    „Ši investicija žymi ilgalaikės AFD ir Juodkalnijos partnerystės pradžią, siekiant tvaresnės šalies plėtros“, – sakė finansų ministras Novica Vuković.

    Prie projekto parengimo prisidėjo ir Prancūzijos perdavimo sistemos operatoriaus „RTE“ tarptautinė padalinio veikla. Nuo 2024 metais teikta techninė pagalba buvo skirta stiprinti CGES kompetencijas ir užtikrinti, kad modernizavimas būtų derinamas su europiniais elektros tinklų standartais bei praktika.

    Platesniame kontekste AFD aktyvumas Juodkalnijoje sutampa su bendra Europos kryptimi investuoti į tinklų atnaujinimą, nes būtent tinklai vis dažniau tampa „siaurąja vieta“ sparčiai augant atsinaujinančiai generacijai. Modernizuojamos pastotės ir perdavimo mazgai didina sistemos patikimumą, mažina avarijų riziką ir padeda efektyviau valdyti tarpvalstybinius elektros srautus.

    Tuo pat metu modernizacijos iniciatyvos vyksta ir elektros skirstymo grandyje: Juodkalnijos skirstymo operatorius CEDIS anksčiau pranešė pasirašęs trišalės techninio bendradarbiavimo partnerystės susitarimą su AFD ir Prancūzijos EDF tarptautinių tinklų padaliniu. Atskirai skelbta ir apie Masdar bei nacionalinės energetikos bendrovės EPCG planus plėtoti atsinaujinančios energetikos pajėgumus.

  • Kinijoje aptiktas itin grynas natūralus vandenilis: tyrėjai aiškinasi, ar tai naujas energijos šaltinis

    Kinijos Sičuano baseine, į pietus nuo Čengdu, mokslininkai aptiko išskirtinai aukšto grynumo natūralaus vandenilio. Iš požemio paimtuose dujų mėginiuose vandenilio koncentracija siekė 97,33–98,24 proc., o azoto ir metano rasta tik pėdsakais.

    Toks grynumas pasaulyje fiksuojamas retai, todėl atradimas iškart sulaukė didesnio tyrėjų ir energetikos sektoriaus dėmesio. Pirmiausia specialistai siekia atsakyti į esminį klausimą: ar tai pavienis vietinis išsiveržimas, ar ženklas, kad regione gali būti didesni natūralaus vandenilio ištekliai.

    Iš kur atsiranda natūralus vandenilis?

    Pagal tyrėjų pateikiamą interpretaciją, aptiktos dujos greičiausiai nėra susijusios su organinių medžiagų irimu, kuris paprastai lemia gamtinių dujų susidarymą. Cheminiai ir izotopiniai duomenys labiau rodo neorganinės kilmės procesus, vykstančius giliai Žemės plutoje.

    Viena iš labiausiai tikėtinų hipotezių – vandenilis susidaro uolienų ir vandens sąveikos metu, o vėliau migruoja aukštyn tektoniniais lūžiais. Spartus judėjimas į paviršių galėjo sumažinti reakcijas, kurios paprastai „užteršia“ dujas kitais junginiais, todėl ir susiformavo neįprastai grynas mišinys.

    Kodėl tai vadinama galimu lūžiu energetikoje?

    Vandenilis dažnai įvardijamas svarbia energijos transformacijos kryptimi, tačiau įprastai jis nėra išgaunamas kaip gamtinis išteklius – dažniausiai gaminamas pramoniniu būdu, o tai reikalauja daug energijos. Dėl to didelę reikšmę turi vandenilio kilmė: nuo jos priklauso ir taršos pėdsakas, ir kaina.

    Natūralaus vandenilio idėja pastaraisiais metais iš „geologinės retenybės“ pamažu virsta rimtai nagrinėjama alternatyva. Kaip pavyzdys dažnai minimas Malis, kur Bourakébougou telkinyje ilgą laiką fiksuotas labai aukštas vandenilio grynumas, artimas 98 proc., ir jis naudojamas vietos poreikiams.

    Kokie bus kiti žingsniai Kinijoje?

    Toliau planuojami išsamesni darbai aplink Čengdu: giliųjų uolienų žemėlapiai, galimų migracijos kelių identifikavimas ir papildomos izotopinės analizės. Tik tokie tyrimai leistų patikimiau įvertinti, ar aptikimas rodo telkinį, ar tik siaurą „nuotėkio“ zoną.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net ir radus daugiau natūralaus vandenilio, praktiniai klausimai išlieka sudėtingi: kaip jį stabiliai išgauti, kaip užtikrinti saugų transportavimą ir kaip išvengti metano priemaišų, jei dujos maišosi su angliavandeniliais kituose geologiniuose sluoksniuose.

    Vis dėlto tokie atradimai keičia pačią diskusijos kryptį. Jei natūralaus vandenilio sankaupos pasitvirtintų ir būtų ekonomiškai išgaunamos, jos galėtų tapti dar vienu energijos šaltiniu šalia atsinaujinančių išteklių ir mažinti spaudimą pramoniniu būdu gaminamam vandeniliui.

  • Lenkijos energetikos transformacijai iki 2040 metų reikia 350 mlrd. eurų: iššūkis ne pinigai

    Lenkija iki 2040 metų planuoja įgyvendinti vieną didžiausių energetikos pertvarkų regione, kuri, įvairiais vertinimais, gali kainuoti per 350 mlrd. eurų. Į šią sumą patenka atominės energetikos projektai, jūriniai vėjo parkai, elektros perdavimo tinklų plėtra, energijos kaupimas ir pramonės modernizavimas.

    Vis dėlto diskusijose vis dažniau pabrėžiama, kad kritinis klausimas yra ne vien finansavimo dydis. Ne mažiau svarbu, ar kapitalas pasieks tinkamus projektus tinkamu metu, nes nuo to priklauso tiek kainos vartotojams, tiek energetinis saugumas.

    Didžiausia rizika – prasti sprendimai

    Transformacijos poreikiai apima visą tarpusavyje susijusių investicijų grandinę: nuo generacijos iki tinklų, nuo lankstumo priemonių iki infrastruktūros uostuose. Jei vienas segmentas vėluoja, stringa ir kiti, o brangiausiai tai kainuoja tada, kai elektros paklausą tenka dengti laikinais ir neefektyviais sprendimais.

    Finansų rinkoms svarbi ne tik grąža, bet ir taisyklių stabilumas. Investuotojai paprastai gali įvertinti technologinę ar statybų riziką, tačiau neapibrėžtumas dėl reguliavimo, leidimų ar politinės krypties didina finansavimo kainą ir lėtina sprendimų priėmimą.

    „Sėkmę nulems ne vien pinigų kiekis, o gebėjimas nukreipti kapitalą į teisingus projektus tinkamu laiku“, – sakė JT Pasaulinio susitarimo tinklo Lenkijoje ekspertė Katarzyna Szwarc.

    Kapitalas yra, bet reikia koordinavimo

    Lenkijos atveju akcentuojama, kad ilgalaikio kapitalo šaltinių netrūksta, o jų potencialas auga didėjant vidaus santaupoms. Tačiau dideliems energetikos projektams reikia ne tik bankų paskolų, bet ir institucinių investuotojų, valstybės garantijų, vystymo bankų dalyvavimo bei aiškių taisyklių, pagal kurias projektai vertinami ir lyginami.

    Dalis finansavimo sprendimų remiasi tvaraus finansavimo principais, kurie Europoje pastaraisiais metais sugriežtėjo: daugiau dėmesio skiriama projektų poveikiui klimatui, rizikų atskleidimui ir skaidrumui. Dėl to vis svarbesnė tampa projektų parengtis: techniniai sprendiniai, leidimai, prijungimo prie tinklo sąlygos ir realistiški terminai.

    Praktikoje tai reiškia, kad laimi ne tie, kurie tik paskelbia ambicingus tikslus, o tie, kurie sugeba paruošti investicijų paketą taip, kad finansuotojai galėtų greitai priimti sprendimus. Energetikos pertvarkoje laikas tiesiogiai virsta kaina: vėlavimai brangina įrangą, darbus ir didina sistemines rizikas.

    Nuo idėjų prie investicijų

    Tvaraus vystymosi idėja finansų rinkose svarbi ne todėl, kad nustato vieną technologiją, o todėl, kad sukuria bendrą kalbą investuotojams ir valstybei. Tai leidžia lyginti projektus pagal ilgalaikį poveikį, o ne tik pagal trumpalaikę grąžą, ir kartu išlaikyti technologinį neutralumą.

    Lenkijos energetikos kryptis apima kelias lygiagrečias trajektorijas: atsinaujinančių išteklių plėtrą, tinklų modernizavimą, šilumos ūkio pertvarką ir branduolinės energetikos projektus. Kiekviena iš šių krypčių turi skirtingą rizikos profilį, todėl kapitalo „suderinimas“ tampa ne mažiau svarbus nei bendra suma.

    Artėjant 2030 metų terminams, su kuriais siejami ES klimato ir energetikos įsipareigojimai, investicijų tempas įgauna papildomą reikšmę. Rinkos dalyviai dažniau kalba apie tai, kad svarbiausia tampa ne deklaracijos, o nuoseklus projektų portfelis, kuriame aiškiai matyti prioritetai, atsakomybės ir finansavimo logika.