CP v2

Tag: Energetinė nepriklausomybė

  • Ministras Savickas atvyko į Visaginą: ką nuspręs dėl Ignalinos AE ir miesto ateities?

    Ministras Savickas atvyko į Visaginą: ką nuspręs dėl Ignalinos AE ir miesto ateities?

    Rugpjūčio 14 dieną Visagino savivaldybėje lankėsi energetikos ministras Lukas Savickas su komanda. Ministras susitiko su meru Erlandu Galaguz, vicemere Aleksandra Grigiene ir administracijos direktoriumi Virginijumi Andriumi Bukausku.

    Susitikime aptarta Visagino reikšmė Lietuvos energetikos istorijoje, taip pat tai, kaip miestas galėtų išnaudoti energetikos sektoriaus pokyčius ateityje. Daug dėmesio skirta procesams Ignalinos atominėje elektrinėje ir su ja susijusių darbų tęstinumui.

    Ministras su komanda taip pat apsilankė Ignalinos atominėje elektrinėje ir įvertino vykdomus projektus. Pagrindinis tikslas išlieka saugus, nuoseklus eksploatavimo nutraukimas bei darbų planavimas taip, kad būtų valdoma rizika ir užtikrinamas finansinis bei techninis stabilumas.

    „Visaginas išlieka svarbiu Lietuvos energetikos tašku, todėl nuolatinis dialogas su ministerija ir energetikos partneriais yra vienas svarbiausių mūsų miesto prioritetų“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Lukas Savickas Energetikos ministerijai vadovauja nuo liepos 14 dienos. Pradėjęs darbą, ministras akcentavo, kad energetinė nepriklausomybė turi būti ne tik saugoma, bet ir paversta Lietuvos konkurenciniu pranašumu.

    Ministerijos darbotvarkėje išlieka keli strateginiai tikslai: patikima energetikos infrastruktūra, didesnė nauda vartotojams ir konkurencingos sąlygos verslui. Šiame kontekste Visaginas dažnai minimas kaip miestas, kuriam svarbūs ne tik istoriniai energetikos ryšiai, bet ir naujos galimybės, susijusios su kvalifikuota darbo jėga bei pramonės transformacija.

    Pastaraisiais metais Lietuvos energetikos kryptį formuoja spartus atsinaujinančių išteklių plėtros tempas, didesnė elektros gamyba šalies viduje ir tinklų modernizavimo poreikis. Tokie pokyčiai didina poreikį regionams siūlyti aiškias investicines kryptis, o Visaginui tai reiškia klausimą, kaip energetikos kompetencijas paversti ilgalaikėmis darbo vietomis ir tvaria miesto raida.

  • „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    „ABB“ ir „Schneider Electric“ vadovai įspėja: Europos nepriklausomybę nulems energija

    Europos strateginė nepriklausomybė vis dažniau siejama ne tik su gynyba ar technologijomis, bet ir su energija. Pramonės lyderiai pabrėžia, kad Rusijos karas Ukrainoje atskleidė, kaip stipriai Europos ekonomika ir saugumas priklauso nuo importuojamų išteklių.

    Įtampas sustiprinę konfliktai Artimuosiuose Rytuose, anot jų, dar kartą priminė, jog krizės dažnai sprendžiamos laikinais sprendimais. Tačiau vien išgyventi nepakanka, nes ilgalaikės priklausomybės išlieka, o kainų šuoliai ir tiekimo rizikos kartojasi.

    Dešimties Europoje įsikūrusių bendrovių vadovai, tarp jų „ABB“, „Alfa Laval“, „Danfoss“, „ROCKWOOL“, „Saint-Gobain“, „Schneider Electric“, „Signify“, „SSAB“ ir „VELUX Group“, teigia, kad kelias į mažesnį pažeidžiamumą prasideda nuo efektyvumo, elektrifikacijos ir vietinės švarios energijos plėtros. Jų vertinimu, Europa turėtų daugiau energijos pasigaminti pati, o pastatuose ir pramonėje mažinti švaistymą.

    „Konkurencingumas ir dekarbonizacija nėra pasirinkimas vienas prieš kitą, jie gali stiprinti vienas kitą“, – sakė bendrovių vadovai bendrame komentare.

    Verslo atstovai ginčija naratyvą, kad klimato politika esą mažina konkurencingumą. Jie akcentuoja, kad energijos efektyvumas per pastaruosius dešimtmečius jau leido mažinti bendrą energijos vartojimą, nors ekonomika augo, o didesnis produktyvumas energijos atžvilgiu tiesiogiai mažina sąnaudas.

    Jų teigimu, didžiausia Europos silpnybė nėra pati dekarbonizacija, o uždelstos investicijos, priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro ir neefektyvus energijos vartojimas. Sprendimas, jų manymu, veikia tik tada, kai priemonės derinamos: pirmiausia mažinamas energijos poreikis, tuomet paklausa perkeliama į elektrą, o elektra gaminama iš vietinių mažai taršių šaltinių.

    Šio požiūrio esmė yra paprasta: kuo mažiau importuojamų dujų, naftos ar anglies reikia ekonomikai, tuo mažesnė geopolitinė priklausomybė ir tuo stabilesnė kainų dinamika verslui bei gyventojams. Dėl to pramonė ragina Europos institucijas pereiti nuo strategijų prie įgyvendinimo, užtikrinant aiškias taisykles ir ilgalaikį nuspėjamumą.

    Vadovai taip pat akcentuoja ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vaidmenį finansuojant pramonės transformaciją. Jų nuomone, dalis lėšų turėtų sparčiau pasiekti projektus, kurie mažina taršą ir didina efektyvumą, pavyzdžiui, elektrifikuotus pramonės procesus ar mažai taršias medžiagų gamybos technologijas.

    Didelis dėmesys skiriamas ir pastatų sektoriui, nes renovacija, šildymo elektrifikacija bei modernesni energijos valdymo sprendimai yra vienas greičiausių būdų mažinti energijos sąskaitas ir priklausomybę nuo importo. Verslas pabrėžia, kad kiekvienas atnaujintas būstas ir modernizuotas tinklas didina atsparumą, tačiau tam reikia greitesnių leidimų, tinklo plėtros ir aiškių 2040 metų tikslų.

    Pramonės lyderiai primena, kad kapitalo investicijų sprendimai daromi šiandien ir lemia konkurencingumą dešimtmečiams. Todėl, jų vertinimu, svarbiausia politinė užduotis yra sukurti stabilų reguliavimą, kuris sumažintų riziką investuotojams ir leistų sparčiau įgyvendinti elektrifikacijos bei efektyvumo projektus visoje Europos Sąjungoje.

  • ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    ES vadovai perspėja: Europos priklausomybė nuo iškastinio kuro gali tapti ginklu karo metu

    Europos Sąjungos klimato ir gynybos politikos vadovai perspėja, kad priklausomybė nuo importuojamos naftos ir dujų gali tapti rimta saugumo spraga, jei Europoje kiltų platesnio masto karinis konfliktas. Pasak jų, priešiškos valstybės ar tiekimo grandinių sutrikdytojai galėtų pasinaudoti energijos srautais kaip spaudimo priemone.

    Šiuo metu ES didžiąją dalį iškastinio kuro atsiveža iš užsienio: apie 95 proc. naftos ir apie 85 proc. gamtinių dujų, kurias sunaudoja namų ūkiai, transportas ir pramonė. Toks importo mastas, anot Europos Komisijos atstovų, reiškia, kad energetika konflikto metu gali tapti ne tik ekonomikos, bet ir gynybos planavimo klausimu.

    Energetika kaip gynybos rizika

    ES klimato komisaras Wopke Hoekstra pabrėžia, kad net ir taikos metu Europa jau patiria apribojimų bei kainų šuolių, kai tarptautiniai konfliktai išbalansuoja rinką. Jo teigimu, karo ar beveik karo situacijoje energijos ištekliai galėtų būti panaudoti siekiant „užsmaugti“ ekonomiką, trikdyti logistiką ir pramonės pajėgumus.

    „Įsivaizduokite, kas būtų situacijoje, kai esame arti karo arba kare, o kita pusė tuo naudojasi, kad jus užsmaugtų“, – sakė Wopke Hoekstra.

    Gynybos komisaras Andrius Kubilius primena, kad ankstesnė patirtis, kai Rusija ribojo dujų tiekimą reaguodama į Europos paramą Ukrainai, parodė, jog energija gali būti naudojama kaip spaudimo instrumentas. Pasak jo, priklausomybė nuo autoritarinių režimų prekyboje ilgainiui virsta sistemine rizika.

    Kodėl elektrifikacija laikoma sprendimu

    Komisarai akcentuoja, kad energijos perėjimas prie vietinių, mažai taršių šaltinių yra svarbus ne tik klimato tikslams, bet ir strateginiam atsparumui. Kadangi ES neturi didelių iškastinio kuro išteklių, ilgalaikėje perspektyvoje didžiausią reikšmę įgyja atsinaujinanti energetika, branduolinė energija ir kiti Europoje gaminami sprendimai.

    Wopke Hoekstra teigia, kad vien tiekėjų diversifikacija problemos neišsprendžia, nes tai vis tiek palieka Europą priklausomą nuo importo. Jo nuomone, atsparumo pagrindas yra gausi, Europoje pagaminta ir konkurencingos kainos energija, kuri mažintų ekonomikos pažeidžiamumą sukrėtimų metu.

    Vienas svarbiausių instrumentų, apie kurį kalbama Briuselyje, yra spartesnė transporto, šildymo ir pramonės elektrifikacija. Logika paprasta: kuo daugiau sektorių pereina prie elektros, tuo mažesnė bendroji priklausomybė nuo naftos ir dujų, o ribotus skystojo kuro išteklius lengviau nukreipti ten, kur jų neišvengiama prireikia.

    Naujos priklausomybės grėsmė

    Kartu ES vadovai įspėja, kad atsisakant iškastinio kuro svarbu nesukurti naujų vienpusių priklausomybių, ypač nuo kritinių žaliavų ir švarių technologijų tiekimo. Jų vertinimu, energetinė nepriklausomybė turi eiti kartu su pramonės politika, gamybos pajėgumų stiprinimu ir tiekimo grandinių saugumu.

    „Tai darome ne tam, kad vėliau suteiktume kitai valstybei naują svertų rinkinį, kuriuo būtų galima mus spausti“, – sakė Wopke Hoekstra.

    ES institucijos pripažįsta, kad tai ilgas procesas, trunkantis dešimtmečius, tačiau pabrėžia skubą mažinti pažeidžiamumą kuo greičiau. Pastarųjų metų krizės, įskaitant karą Ukrainoje ir įtampas Artimuosiuose Rytuose, Europos energetikos politikoje vis aiškiau susiejo kainų stabilumą, pramonės konkurencingumą ir nacionalinį saugumą.

  • Saulės parkas Visagine įgauna pagreitį: savivaldybė tikisi mažesnių sąskaitų ir daugiau lėšų paslaugoms

    Saulės parkas Visagine įgauna pagreitį: savivaldybė tikisi mažesnių sąskaitų ir daugiau lėšų paslaugoms

    Visagino savivaldybė rengia saulės elektrinių parko projektą, kurį sieja su ilgalaikiu tikslu mažinti elektros energijos išlaidas ir stiprinti energetinį savarankiškumą. Savivaldybė pabrėžia, kad sutaupyti biudžeto pinigai galėtų būti nukreipiami į švietimą, socialines paslaugas ir miesto infrastruktūrą.

    Projektas įtrauktas į savivaldybės strateginius planus ir pristatomas kaip dalis platesnės miesto transformacijos krypties. Visaginas, kurio istorija ilgą laiką buvo susijusi su energetikos sektoriumi, deklaruoja siekį šį identitetą perkelti į modernesnius, tvarius sprendimus.

    „Visaginas visada buvo energetikos miestas. Šiandien mūsų tikslas – šią patirtį paversti modernia, tvaria ir žmonėms naudinga ateitimi“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kam būtų naudojama pagaminta elektra?

    Pagal savivaldybės komunikaciją, saulės parkas pirmiausia būtų skirtas efektyviau valdyti viešojo sektoriaus elektros poreikį ir mažinti pastovias išlaidas. Tai ypač aktualu savivaldybėms, nes elektros kainų svyravimai pastaraisiais metais tiesiogiai veikia biudžetų planavimą, o ilgalaikiai gamybos sprendimai leidžia stabilizuoti sąnaudas.

    Planuojama, kad projektas būtų įgyvendinamas etapais, derinant techninius sprendimus ir finansavimo modelį. Savivaldybė taip pat akcentuoja platesnę naudą Ignalinos atominės elektrinės regionui, kur energetikos transformacija ir socialinė ekonominė aplinka išlieka jautrios temos.

    Platesnės tendencijos Lietuvoje

    Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga saulės energetikos apimtys, o saulės parkai vis dažniau tampa sprendimu ne tik gyventojams, bet ir viešajam sektoriui. Savivaldybių ir viešųjų įstaigų projektai paprastai siejami su dviem kryptimis: mažesnėmis ilgalaikėmis išlaidomis ir indėliu į klimato kaitos mažinimo tikslus.

    Visagino atveju projektas įvardijamas ir kaip žingsnis nuo ankstesnių laikino pobūdžio kompensavimo ar lengvatų modelių link ilgalaikių, vietoje pagaminta energija paremtų sprendimų. Savivaldybė neatmeta, kad ateityje tai galėtų atverti daugiau galimybių platesniam vartotojų ratui gauti naudą iš vietinės elektros gamybos.

    Kokie sprendimai dar laukia?

    Artimiausiu metu savivaldybei teks pereiti per planavimo, techninių sprendinių vertinimo ir derinimų etapą. Taip pat bus reikalingi savivaldybės tarybos sprendimai, nuo kurių priklausys projekto įgyvendinimo tempas ir konkreti apimtis.

    Savivaldybė žada apie svarbiausius projekto etapus ir priimamus sprendimus informuoti papildomai. Kol kas pabrėžiama kryptis išlieka ta pati: investicija į saulės parką turėtų tapti įrankiu mažinti išlaidas ir didinti lėšas viešosioms paslaugoms.