CP v2

Tag: Energetiniai gėrimai

  • Per karščius šis gėrimas gali smogti širdžiai: kardiologai įspėja dėl populiaraus įpročio

    Per karščio bangas daugelis instinktyviai griebiasi ledinio vandens ar gėrimų su ledu, tačiau medikai primena, kad toks pasirinkimas ne visada yra saugus. Staigus temperatūros kontrastas gali sukelti organizmui šiluminį šoką ir papildomą krūvį širdies bei kraujagyslių sistemai.

    Žmogui įkaitus, labai šaltas gėrimas gali staiga susiaurinti kraujagysles ir pakeisti širdies darbo ritmą, o jautresniems asmenims sukelti nemalonius simptomus. Dažniausiai tai pasireiškia aštriu skausmu veido ančiuose ar gerklėje, šaltkrėčiu, diskomfortu skrandyje, galvos svaigimu ar staigiu kraujospūdžio kritimu.

    Didžiausia rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie turi širdies ritmo sutrikimų, serga išemine širdies liga, patiria padidėjusį kraujospūdį arba yra dehidratavę. Tokiais atvejais staigus atšaldymas gali išprovokuoti rimtesnius ritmo sutrikimus, o kraštutinėmis situacijomis prisidėti prie ūmių širdies įvykių.

    Kas geriau nei ledas?

    Specialistai karštyje dažniau rekomenduoja rinktis vėsesnius, bet ne ledinius gėrimus, artimesnius kūno temperatūrai, ir gerti mažais gurkšniais. Toks įprotis padeda tolygiau atvėsinti organizmą ir išvengti staigių reakcijų.

    Kasdieniam skysčių papildymui tinkamiausias pasirinkimas išlieka vanduo, ypač jei žmogus daug prakaituoja ar aktyviai juda. Karštomis dienomis skysčių poreikis paprastai išauga, todėl verta gerti reguliariai, nelaukiant troškulio.

    Ką riboti per karščius?

    Per kaitrą pravartu atsargiau vertinti alkoholį, nes jis skatina skysčių netekimą ir gali apsunkinti termoreguliaciją. Taip pat nereikėtų piktnaudžiauti stipria kava, energetiniais ir labai saldžiais gėrimais, kurie daliai žmonių gali didinti širdies ritmą, kelti kraujospūdį ir trukdyti efektyviai atkurti skysčių balansą.

    Papildomai prie vandens gali padėti vandeningi vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, arbūzai, melionai, braškės, persikai ar citrusiniai vaisiai. Vis dėlto, jei karštyje atsiranda krūtinės skausmas, stiprus silpnumas, alpimo jausmas ar sutrinka širdies ritmas, reikėtų nedelsti ir kreiptis į medikus.

  • Ekspertė perspėja: per karščius šie gėrimai tik didina troškulį – kuo juos pakeisti

    Per karščius tinkamas skysčių vartojimas tampa ypač svarbus, nes prakaituodami greičiau netenkame ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Dėl to gali stiprėti nuovargis, skaudėti galvą, prastėti koncentracija, o jautresniems žmonėms didėja perkaitimo rizika.

    Specialistai primena, kad ne kiekvienas šaltas gėrimas iš tiesų padeda atsigauti. Dalis populiarių pasirinkimų trumpam suteikia gaivos pojūtį, tačiau vėliau gali paskatinti dar didesnį troškulį ir apsunkinti organizmo termoreguliaciją.

    Ko geriau vengti karštyje

    Didžiausias rizikos veiksnys yra alkoholis, nes jis skatina skysčių netekimą ir trikdo šilumos atidavimą. Net ir nedidelis kiekis karštą dieną gali prisidėti prie silpnumo, galvos svaigimo ar prastesnės savijautos, ypač būnant saulėje.

    Ne ką geresnis pasirinkimas ir saldinti gazuoti gėrimai bei energetiniai gėrimai. Daug cukraus juose gali didinti troškulio jausmą, o kartu su kofeinu daliai žmonių sukelia širdies plakimą, nerimą ir staigius energijos svyravimus.

    „Karštomis dienomis verta vengti alkoholio, saldžių gazuotų gėrimų, didelių kiekių labai stiprios kavos ir energetinių gėrimų, nes jie nepadeda efektyviai atkurti skysčių balanso“, – sakė gydytoja dietetikė Hanna Stolińska.

    Paslėptas cukrus ir kofeinas

    Ypač apgaulingi gali būti vasariški kavinėse siūlomi gėrimai, pavyzdžiui, saldžios ledinės kavos ar paruošti gėrimai su sirupais. Nors jie atrodo gaivinantys, didelis cukraus kiekis ir riebių priedų gausa gali apsunkinti virškinimą, o skysčių balanso neatkurti.

    Atsargiau vertėtų rinktis ir paruoštus matchos gėrimus, jei jie gaminami su saldžiais sirupais. Taip pat svarbu suskaičiuoti bendrą dienos kofeino kiekį, kai jis gaunamas iš kelių šaltinių, nes karštyje jautrumas kofeinui gali sustiprėti.

    Ką gerti, kad iš tiesų padėtų

    Patikimiausias pasirinkimas išlieka paprastas vanduo, o geriau geriant mažais gurkšniais per visą dieną, nelaukiant stipraus troškulio. Skonį galima pagerinti citrinos skiltele, mėtomis ar vaisiais, tačiau be pridėtinio cukraus.

    Jei gausiai prakaituojate, daugiau judate ar ilgai būnate lauke, praverčia gėrimai, kurie padeda papildyti elektrolitus. Tam gali tikti lengvai sūrus rauginto pieno gėrimas, pavyzdžiui, kefyras, arba jogurto ir vandens gėrimas su žolelėmis, dažnai vadinamas ayranu.

    „Karštu oru geriausiai tinka gėrimai, kurie realiai drėkina organizmą ir padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą, o saugiausias kasdienis pasirinkimas yra vanduo“, – sakė Hanna Stolińska.

    Kai kurie žmonės karštyje renkasi šiltą ar karštą arbatą, nes ji gali paskatinti prakaitavimą ir taip padėti kūnui vėsintis. Vis dėlto toks efektas labiau jaučiamas sausesniame klimate, o tvankiame, drėgname ore palengvėjimas gali būti mažesnis.

  • Yerba mate per karti? Išbandykite guajūzą – švelnesnę „seserį“, kuri žadina valandoms

    Yerba mate daugeliui tapo kasdieniu ritualu, tačiau ne visiems patinka jos dūminis aromatas ir ryški kartuma. Ieškant švelnesnės alternatyvos, vis dažniau minima guajūza – iš Amazonės regiono kilęs lapų gėrimas, vertinamas dėl ilgai juntamo tonizuojančio poveikio.

    Guajūza gaminama iš augalo Ilex guayusa lapų, tradiciškai vartojamų Ekvadoro ir Peru Amazonės bendruomenėse. Vietos gyventojai šį gėrimą naudojo kaip kasdienį energijos šaltinį ir pagalbą susikaupimui, o pasaulyje jis vis dažniau pristatomas kaip alternatyva kavai ar saldintiems energiniams gėrimams.

    Kuo guajūza skiriasi nuo yerba mate?

    Nors abu gėrimai priklauso tai pačiai bugienių šeimai, guajūzos skonis paprastai apibūdinamas kaip švelnesnis ir saldesnis. Skirtumą dažnai lemia mažesnis taninų kartumas, todėl gėrimas gali būti priimtinesnis tiems, kuriems yerba mate atrodo per aštri.

    Guajūzoje natūraliai yra kofeino, todėl ji gali suteikti aiškiau juntamą budrumą, ypač rytais ar ilgos darbo dienos metu. Kartu gėrime aptinkami ir kiti bioaktyvūs junginiai, dėl kurių guajūza neretai siejama su tolygesniu energijos pojūčiu, nors individuali reakcija į kofeiną skiriasi.

    Kaip paruošti guajūzą namuose?

    Paprasčiausias būdas – užplikyti lapus karštu vandeniu, kaip arbatą. Dažniausiai vienam puodeliui dedama apie 2–3 arbatiniai šaukšteliai džiovintų lapų, o vanduo kaitinamas iki maždaug 80–90 laipsnių temperatūros, tuomet plikoma iki 10 minučių.

    Kitas, tradiciškesnis variantas – trumpai pavirti lapus ant silpnos ugnies apie 5 minutes ir dar kelioms minutėms palikti pritraukti. Gėrimą galima perkošti arba gerti naudojant šiaudelį su filtru, o tuos pačius lapus neretai užpliko 2–3 kartus, priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors guajūza dažnai pristatoma kaip natūralus energijos šaltinis, ji vis tiek turi kofeino, todėl ne visiems tinka. Atsargumo paprastai reikia nėštumo ir žindymo laikotarpiu, taip pat žmonėms, kurie jautriai reaguoja į kofeiną ir patiria širdies permušimus, nerimą ar skrandžio dirginimą.

    Jei vargina nemiga, guajūzos verčiau nevartoti vėlai vakare, nes net ir švelnesnis skonis nereiškia silpnesnio tonizuojančio poveikio. Vaikams kofeino turinčių gėrimų paprastai nerekomenduojama, o dėl saugiausio pasirinkimo pravartu pasitarti su sveikatos specialistu.