CP v2

Tag: Energijos efektyvumas

  • Lenkija keičia „Švaraus oro“ programą: nuo liepos 20 dienos didesnės išmokos ir daugiau išimčių

    Lenkijoje nuo liepos 20 dienos įsigalios pirmieji vadinamosios mažos reformos pakeitimai programoje „Švarus oras“, kuri finansuoja būsto termomodernizaciją ir taršą mažinančius sprendimus. Apie tai pranešė Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo vadovybė.

    Fondo teigimu, pakeitimų tikslas yra supaprastinti paramos gavimo tvarką ir išplėsti galimų pareiškėjų ratą, kartu sustiprinant viešųjų lėšų panaudojimo kontrolę. Programa Lenkijoje yra viena svarbiausių priemonių mažinant namų ūkių šildymo taršą ir energijos vartojimą.

    Kas keičiasi nuo liepos 20 dienos?

    Nuo liepos numatoma didesnė parama termomodernizacijai: daliai darbų parama bus padidinta papildomais 10 proc. Taip pat atsiras naujų išimčių taisyklei, pagal kurią paramai gauti iki šiol dažnai buvo vertinamas ne trumpesnis kaip 3 metų nuosavybės laikotarpis.

    Dar viena svarbi naujovė susijusi su išankstinių mokėjimų atsiskaitymu: laikas pateikti dokumentus ir pagrįsti avansų panaudojimą bus pailgintas iki 180 dienų vietoje 120 dienų. Praktikoje tai turėtų sumažinti riziką, kad projektai strigs dėl terminų ar rangos darbų vėlavimo.

    Mažiau paramos elektriniam šildymui

    Fondas taip pat planuoja palaipsniui atsitraukti nuo paramos elektriniam šildymui, jei tai nėra šilumos siurbliai. Numatyta pereinamoji tvarka galios iki 2026 metų pabaigos, kad gyventojai ir rinka spėtų prisitaikyti.

    Antroje metų pusėje dar ketinama įdiegti auditui skirtą kuponą, kuris turėtų paskatinti gyventojus sprendimus grįsti energinio efektyvumo vertinimu. Rudenį planuojamos derybos su Europos investicijų banku dėl platesnių programos pakeitimų, kurie galėtų startuoti nuo 2027 metų.

  • Įmontuojamas orkaitės pasirinkimas: 7 detalės, kurios sutaupo nervų ir mažina sąskaitas

    Įmontuojamas orkaitės pasirinkimas: 7 detalės, kurios sutaupo nervų ir mažina sąskaitas

    Vienas pirkinys ilgam laikui

    Įmontuojama orkaitė dažniausiai perkama daugeliui metų, todėl verta vertinti ne vien kainą, bet ir ilgalaikes eksploatacijos išlaidas. Daugiausia skirtumų atsiranda dėl talpos, energijos vartojimo, valymo sistemų ir papildomų technologijų.

    Renkantis pirmiausia svarbu atsakyti, kaip dažnai gaminate ir kiek žmonių maitinate kasdien. Nuo to priklauso, ar reikalinga bazinė orkaitė, ar modelis, leidžiantis vienu metu ruošti kelis patiekalus skirtinguose lygiuose.

    Talpa ir energijos sąnaudos

    Mažesniam namų ūkiui dažnai pakanka apie 60 litrų talpos orkaitės, o didesnei šeimai patogesni modeliai, kurių talpa viršija 70 litrų. Didesnė kamera suteikia daugiau lankstumo, tačiau kartu gali reikšti didesnes sąnaudas, jei orkaitė dažnai kaitinama iki aukštos temperatūros.

    Ne mažiau svarbi energinio efektyvumo klasė, nes orkaitė – vienas dažniausiai naudojamų virtuvės prietaisų. Efektyvesnis modelis per kelerius metus gali apčiuopiamai sumažinti elektros sąskaitas, ypač jei kepate beveik kasdien.

    Funkcijos, kurios keičia rezultatą

    Šiuolaikinėje orkaitėje termoapytaka tapo praktiškai standartu: ventiliatorius paskirsto karštį tolygiau, todėl patiekalai mažiau perdžiūsta ir vienodžiau iškepa. Tai ypač praverčia kepant keliuose lygiuose arba ruošiant kelis patiekalus vienu metu.

    Vis dažniau pasirenkami ir garo režimai arba garo papildymas, nes jie padeda išlaikyti mėsą sultingesnę, o kepiniams suteikia traškesnę plutą. Patogumą didina termometras zondas, rodantis temperatūrą patiekalo viduje ir leidžiantis tiksliau pagauti norimą iškepimo lygį.

    Valymas: kur slypi didžiausias skirtumas

    Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų kriterijų – kaip bus valoma orkaitė. Nuo to priklauso, ar valymas bus greitas įprotis, ar nuolatinė kova su pridegusiais riebalais ir kvapais.

    Katalitinis valymas remiasi specialiais paviršiais, sugeriančiais riebalus kepimo metu, o garinis valymas suminkština nešvarumus, kad juos būtų lengviau nuvalyti šluoste. Efektyviausia laikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje likučiai paverčiami pelenais, tačiau tokie modeliai paprastai kainuoja daugiau.

    Detalės, kurios kasdien gelbsti

    Kasdieniam patogumui daug reiškia aiškus ekranas, logiškas valdymas ir geras kameros apšvietimas. Taip pat verta pasidomėti durelių konstrukcija: kelių stiklų sprendimas geriau sulaiko šilumą viduje ir mažina įkaitimą išorėje.

    Prie saugumo ir komforto prisideda teleskopiniai bėgeliai, leidžiantys stabiliai ištraukti karštą skardą. Prieš perkant pravartu pasitikrinti komplektaciją, nes papildomos skardos, grotelės ar bėgeliai vėliau gali kainuoti brangiau nei iškart pasirinktas tinkamas rinkinys.

  • „GreenYellow“ per trejus metus Lenkijoje žada 100 mln eurų: saulė, baterijos ir taupymas verslui

    Prancūzijos energetikos grupė „GreenYellow“ pranešė per artimiausius trejus metus Lenkijoje ketinanti investuoti apie 100 mln eurų į energetikos transformaciją. Lėšos būtų nukreiptos į saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas ir energijos vartojimo efektyvumo projektus.

    Bendrovė skelbia, kad Lenkijoje jau valdo arba įgyvendina projektus, kurių bendra galia siekia 145 MWp. Tarp klientų minimi didieji prekybos ir paslaugų tinklai, įskaitant Biedronka, Decathlon ir Orange, taip pat pramonės įmonės.

    Modelis be pradinio kapitalo

    Plėtra daugiausia remiama paslaugų modeliu, kai įrangą finansuoja, įrengia ir prižiūri paslaugos teikėjas, o klientas moka sutartą mokestį už naudojimąsi sistema. Tokia schema leidžia įmonėms greičiau diegti saulės elektrines ar efektyvumo sprendimus neįšaldant nuosavų investicijų.

    „GreenYellow“ teigimu, būtent mažmeninės prekybos sektorius Lenkijoje tapo vienu aktyviausių energijos projektų užsakovų, nes standartizuoti sprendimai gali būti kartojami šimtuose vietų. Augant elektros kainų ir sąnaudų svyravimų rizikai, verslui tampa svarbu turėti labiau prognozuojamą energijos savikainą.

    Kodėl auga baterijų reikšmė

    Įmonė pabrėžia, kad vis dažniau saulės elektrinės jungiamos su baterijomis, nes tai padeda didinti vietoje suvartojamos energijos dalį ir valdyti apkrovas piko metu. Energijos kaupimo sistemos taip pat padeda sumažinti priklausomybę nuo tinklo apribojimų, kurie daugelyje rinkų tampa vis aktualesni.

    Lygiagrečiai planuojami ir efektyvumo projektai, apimantys pastatų inžinerines sistemas, vėdinimą, vėsinimą bei kitus sprendimus, mažinančius energijos poreikį. „GreenYellow“ nurodo, kad šios krypties įgyvendinamų ir vertinamų projektų vertė sudaro dešimtis milijonų eurų.

    Galimi įsigijimai ir platesnis regionas

    Be organinės plėtros, bendrovė neatmeta įsigijimų galimybės, kuri galėtų paspartinti mastą ir portfelio augimą. Tokia strategija atitinka platesnę Europos tendenciją, kai energetikos paslaugų rinka konsoliduojasi, o tarptautiniai žaidėjai ieško didesnio projektų kiekio vienoje šalyje.

    „GreenYellow“ įkurta 2007 metais, veikia keliuose žemynuose, o pagrindinis akcininkas yra investicijų fondas Ardian. Įmonė orientuojasi į atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo ir efektyvumo sprendimus verslui.

  • Grindinis šildymas turi silpną vietą: kodėl pavasarį ir rudenį namuose lengva perkaisti

    Grindinis šildymas iš prabangos sprendimo daugelyje naujų ar renovuotų būstų tapo beveik standartu. Jį renkasi dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo ir komforto, ypač kai šiluma tiekiama žemos temperatūros režimu.

    Skirtingai nei sieniniai radiatoriai, grindinis šildymas šilumą atiduoda per didelį plotą, todėl patalpose dažnai juntama stabilesnė temperatūra. Toks sprendimas ypač gerai dera su šilumos siurbliais, kurie efektyviausiai dirba tada, kai nereikia labai karšto šilumnešio.

    Didžiausia bėda – šiluminė inercija

    Pagrindinis grindinio šildymo trūkumas siejamas su vadinamąja šilumine inercija. Vamzdžiai ar kabeliai yra po grindų sluoksniais, o betonas ar išlyginamasis sluoksnis sukaupia šilumą ir ją atiduoda lėtai.

    Dėl to sistema ne visada greitai reaguoja į termostato pakeitimus. Net sumažinus nustatytą temperatūrą, grindys kurį laiką dar šildo, nes sukaupta šiluma nedingsta iš karto.

    Kodėl problema ryškiausia pereinamaisiais sezonais?

    Pavasarį ir rudenį orai dažnai keičiasi per kelias valandas: ryte būna vėsu, o dieną, išlindus saulei, patalpos pradeda šilti natūraliai. Jei ryte grindinis šildymas buvo įjungtas intensyviau, iki vidurdienio jis gali „nebespėti“ sustoti, todėl namuose atsiranda perkaitimo pojūtis.

    Panaši situacija ir atvirkščiai: staiga atvėsus, grindiniam šildymui prireikia daugiau laiko vėl „įsibėgėti“. Radiatoriai įšilti gali greičiau, o grindims dažnai reikia valandų, kol temperatūra taps komfortiška.

    Ką verta įvertinti planuojant ir valdant sistemą

    Norint sumažinti šiuos svyravimus, itin svarbus tinkamas valdymas ir automatika, ypač jei namai turi didelius langus ir saulėtomis dienomis greitai įkaista. Praktikoje padeda laipsniškas temperatūros koregavimas, o ne staigūs termostato šuoliai.

    Taip pat reikšmę turi pastato šiluminės savybės, grindų konstrukcija ir pasirinkti reguliavimo sprendimai. Kuo didesnė masė ir storesni sluoksniai virš šildymo kontūrų, tuo ilgesnis sistemos reakcijos laikas pereinamaisiais sezonais.

  • Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna, išvesta per langą ar balkono duris, vasarą daugeliui atrodo greičiausias būdas atvėsinti kambarį. Jo veikimo principas panašus į šaldytuvo ar įprasto kondicionieriaus: įrenginys paima šilumą iš patalpos oro ir ją turi išmesti į lauką per lankstų ortakį.

    Viduje kompresorius ir šilumokaičiai atlieka pagrindinį darbą: šiltas patalpos oras atvėsinamas ir grąžinamas atgal į kambarį, o susikaupusi šiluma nukreipiama į išmetimo žarną. Būtent todėl tokio tipo kondicionierius be žarnos praktiškai neveiktų, o netinkamas žarnos išvedimas gali greitai „suvalgyti“ didelę dalį naudos.

    Didžiausia problema prasideda tada, kai langas paliekamas praviras, o aplink žarną lieka tarpai. Karštas oras išmetamas lauk, bet pro nesandarumus į kambarį nuolat grįžta nauja karščio porcija, todėl įrenginys dirba ilgiau, garsiau ir sunaudoja daugiau elektros energijos.

    Vienos žarnos trūkumas

    Daugiausia klausimų kelia populiariausi vienos žarnos modeliai. Jie dalį patalpos oro naudoja įrenginio „karštajai“ daliai vėsinti, o vėliau tą įkaitusį orą išpučia į lauką, todėl kambaryje susidaro nedidelis neigiamas slėgis.

    Trūkstamas oras tuomet pradedamas traukti iš laiptinės, kitų kambarių ar lauko per langų ir durų tarpus, ventiliacijos angas bei įvairius pralaidumus. Kuo lauke karščiau ir kuo būstas mažiau sandarus, tuo labiau kondicionierius kovoja ne tik su esama šiluma, bet ir su ta, kurią pats netiesiogiai įsiurbia atgal.

    Kodėl verta svarstyti dvi žarnas

    Dėl to vis dažniau pasirenkami dviejų žarnų įrenginiai, kuriuose viena žarna įtraukia orą iš lauko į kondicionieriaus aušinimą, o kita išmeta įkaitusį srautą lauk. Taip patalpa nepraranda tiek oro, todėl sumažėja karšto oro pritekėjimas per nesandarumus.

    Praktikoje tai dažnai reiškia stabilesnę temperatūrą ir mažesnes sąnaudas, ypač per ilgus karščio periodus. Vis dėlto efektyvumas vis tiek labiausiai priklauso nuo to, ar teisingai įrengtas išmetimas ir ar patalpa nėra nuolat „maitinama“ karščiu iš lauko.

    Kaip išvengti dažniausių klaidų

    Žarna montuojama tam, kad šiluma paliktų būstą, todėl pats blogiausias sprendimas yra tiesiog praverti langą ir iškišti ortakį. Tokiu atveju kondicionierius atvėsina orą, bet tuo pat metu pro atvirą ertmę į patalpą nuolat plūsta karštis, o dalis elektros tiesiog iššvaistoma.

    Gamintojai ir HVAC specialistai paprastai rekomenduoja naudoti specialius lango sandarinimo komplektus, skirtus būtent nešiojamam kondicionieriui. Idealu, kai langas aplink sandarinimą lieka kuo labiau uždarytas, o žarnos antgalis įstatomas į tam skirtą angą, kad karštas oras nepatektų atgal į vidų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra žarnos ilgis ir trajektorija. Kuo ji ilgesnė ir kuo daugiau staigių posūkių, tuo didesnis pasipriešinimas oro srautui, kompresorius dirba sunkiau, o pati žarna įkaista ir dalį šilumos atiduoda atgal į kambarį.

    Įrenginį verta statyti stabiliai, paliekant atstumą nuo sienų, baldų ir užuolaidų, kad oro įsiurbimas nebūtų ribojamas. Taip pat svarbu reguliariai prižiūrėti filtrus ir pasirūpinti kondensato surinkimu ar nuvedimu, nes užsikimšę filtrai pastebimai mažina vėsinimo efektyvumą.

    Nešiojamas kondicionierius su žarna dažniausiai geriausiai pasiteisina kaip sezoninis sprendimas vienam kambariui, pavyzdžiui, miegamajam ar darbo kambariui. Jei tikslas yra vėsinti visą butą, o patalpos nesandarios, realus rezultatas gali nuvilti, nes įrenginys nuolat kovos su į vidų grįžtančiu karščiu.

    Renkantis verta vertinti ne vien tik vardinę galią, bet ir tai, ar įmanoma sandariai išvesti žarną, kokio tipo modelis pasirenkamas ir kokiomis sąlygomis jis veiks. Tokiu atveju nešiojamas kondicionierius gali tapti realia pagalba per karščius, o ne brangiu, bet menkai efektyviu kompromisu.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.

  • Kondicionierius gali vėsinti prasčiau: ekspertas įspėja, kokią klaidą vasarą daro daugelis

    Karščio bangų metu kondicionieriai dažnai dirba beveik be perstojo, o žmonės ieško būdų, kaip sumažinti elektros sąnaudas. Vienas populiariausių „taupymo“ sprendimų yra uždaryti ventiliacijos angas nenaudojamuose kambariuose, tikintis daugiau vėsos ten, kur būnama dažniausiai. Tačiau šis įprotis, pasak ŠVOK specialistų, neretai duoda priešingą rezultatą.

    Ekspertai pabrėžia, kad uždarant ventiliacijos angas sutrikdomas visos vėdinimo ir vėsinimo sistemos balansas. Dauguma namų ŠVOK sistemų suprojektuotos taip, kad oras cirkuliuotų tam tikru, iš anksto apskaičiuotu srautu per visus ortakius. Kai dalis angų uždaroma, pasikeičia slėgiai ir sistema pradeda veikti mažiau efektyviai.

    Uždarius ventiliacijos angas, ortakiuose gali didėti statinis slėgis. Dėl to oras sunkiau pasišalina, o ventiliatorius ir kitos mechaninės dalys priverstos dirbti didesne apkrova. Ilgainiui tai gali didinti gedimų riziką, ypač jei sistema jau yra senesnė arba ortakiuose yra nesandarumų.

    ŠVOK serviso vadovas Bradas Martinas aiškina, kad oro srauto ribojimas vienoje vietoje dažnai sukelia grandininę reakciją kitur.

    „Ne, niekada nereikėtų uždaryti ventiliacijos angų atskirose patalpose. Tai gali padidinti slėgį ortakiuose ir sutrikdyti sistemos darbą“, – sakė Bradas Martinas.

    Specialistai lygina situaciją su užspaudimu sistemoje: oras vis tiek bando judėti tais pačiais ortakiais, bet nebeturi kur išeiti. Tokiu atveju vėsumos pojūtis namuose gali net suprastėti, nes kondicionierius priverstas dirbti ilgiau, kad pasiektų termostate nustatytą temperatūrą.

    Nors logika atrodo paprasta, praktikoje uždarytos angos dažnai ne mažina, o didina sąnaudas. Kai sistema dirba su per dideliu slėgiu, gali kaisti ventiliatoriaus variklis ir kompresorius, o tai reiškia didesnę elektros apkrovą. Be to, prastesnė oro cirkuliacija gali lemti netolygią temperatūrą namuose ir dažnesnį kondicionieriaus įsijungimą.

    Šilumos siurbliai ir kondicionieriai efektyviausiai veikia tada, kai oras teka laisvai, o grįžtamojo oro srautas ir tiekimas yra subalansuoti. Dėl to kai kuriais atvejais uždarytos angos tampa viena iš priežasčių, kodėl patalpos vėsta lėčiau, o sąskaitos auga.

    Jei norisi geriau sureguliuoti temperatūrą skirtinguose kambariuose, specialistai pataria ne „smaugti“ patalpų angas, o sprendimą perkelti į pagrindinę ortakių liniją. Tam gali būti naudojamos sklendės, kurios leidžia tiksliau subalansuoti oro paskirstymą ir neperkrauti sistemos.

    Jeigu nėra patirties dirbant su ŠVOK įranga, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą meistrą. Net ir nedideli oro srauto reguliavimo darbai, atlikti netinkamai, gali sukelti daugiau problemų nei naudos, ypač karščiausiu sezono metu.

  • Lenkų „Zetkama“ taikosi į duomenų centrų aušinimą: DI bumas kelia poreikį taupyti energiją

    Duomenų centrų rinka Europoje ir pasaulyje pastaraisiais metais auga vienu sparčiausių tempų infrastruktūros sektoriuje. Kartu su DI sprendimų plėtra ir debesijos paslaugų paklausa didėja ir kritiškai svarbi grandis – energiją taupančios duomenų centrų aušinimo sistemos.

    Į šią kryptį aiškiai orientuojasi Lenkijos pramonės bendrovė „Zetkama“, priklausanti grupei „Mangata Holding“. Įmonė siekia stiprinti pozicijas aušinimo grandinėje, kur reikalinga patikima armatūra ir komponentai uždaroms aušinimo sistemoms.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didėjant skaičiavimo apkrovoms, auga ir energijos poreikis, todėl aušinimas tampa ne tik techniniu, bet ir ekonominiu klausimu. Pramonės stebėtojai fiksuoja, kad planuojami projektai didėja, o naujos kartos objektai dažnai projektuojami jau šimtų megavatų galios poreikiui.

    Šią tendenciją iliustruoja ir Uptime Institute skaičiai: nuo 2025 metų sausio iki gruodžio 10 dienos užfiksuota 127 didelių duomenų centrų statybos iniciatyvų, kurių kiekvieno numatomas elektros poreikis siekia bent 100 MW. Tai reiškia, kad rinka vis labiau krypsta į didelio masto objektus, kuriems reikia maksimaliai patikimų inžinerinių sprendimų.

    Elektra ir vanduo – du ribojantys veiksniai

    Duomenų centrams būtina ne tik elektros energija, bet ir aušinimo resursai, ypač vanduo, jei taikomos vandeniu paremtos schemos. Intensyviai dirbantys serveriai ir tinklo įranga generuoja daug šilumos, todėl šilumos šalinimas tampa nuolatiniu procesu, o ne epizodine užduotimi.

    „Duomenų centrų aušinimo rinka yra labai patraukli, auga dinamiškai, bet kartu kelia aukštus technologinius ir kokybės reikalavimus“, – sakė „Zetkama“ vadovas Marekas Felsztyńskis.

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad įrangos patikimumas čia tikrinamas griežčiau nei daugelyje kitų pramonės sričių. Aušinimas turi veikti ir tada, kai atliekami priežiūros ar remonto darbai, todėl visos sistemos projektuojamos su rezervavimu ir tęstinumo scenarijais.

    Nerūdijančios medžiagos ir robotizacija

    Augant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, aušinimo sprendimai greitai keičiasi. „Zetkama“ skelbia lygiagrečiai dirbanti ties naujais gaminiais, įskaitant nerūdijančių medžiagų sprendimus, pritaikytus duomenų centrų aušinimo sistemoms.

    „Didėjant reikalavimams energijos efektyvumui, patikimumui ir našumui, rinka labai greitai evoliucionuoja. Todėl kuriame naujus sprendimus, plečiame nerūdijančių medžiagų gaminius ir investuojame į gamybos technologijas, įskaitant pasirinktų procesų robotizaciją“, – sakė „Zetkama“ strategijos ir plėtros direktorius Robertas Wojtynekas.

    Tokios investicijos leidžia didinti gamybos mastelį, užtikrinti kokybės pakartojamumą ir greičiau prisitaikyti prie duomenų centrų operatorių reikalavimų. Bendrovė teigia, kad artimiausiais metais duomenų centrų ir serverinių segmentas turėtų tapti vis svarbesne jos pajamų dalimi.

  • Šaldytuvas genda per greitai? 7 įpročiai, kurie gali prailginti jo tarnavimo laiką iki 10 metų

    Kiek tarnauja šaldytuvas ir kodėl genda

    Šaldytuvas daugeliui atrodo prietaisas, kuris turi veikti dešimtmečius, tačiau realybėje jo tarnavimo laikas dažnai siekia apie 10 metų. Tam įtakos turi ne tik gamintojo sprendimai, bet ir kasdieniai įpročiai: temperatūros nustatymai, ventiliacija, priežiūra ir net tai, kaip dažnai paliekamos atidarytos durelės.

    Dažniausiai nukenčia kompresorius ir sandarinimo gumos, nes šaldytuvas nuolat dirba palaikydamas stabilų šaltį. Kuo daugiau šilumos patenka į vidų ir kuo prasčiau ji pasišalina iš išorės, tuo intensyviau dirba sistema, o tai trumpina prietaiso amžių.

    Temperatūra ir lentynų tvarka

    Viena dažniausių klaidų yra pernelyg žema temperatūra, tikintis, kad produktai taip išsilaikys ilgiau. Praktikoje tai reiškia didesnį krūvį kompresoriui ir didesnes elektros sąnaudas, ypač jei šaldytuvas stovi šiltoje patalpoje ar dažnai varstomas.

    Saugiam maisto laikymui įprastai rekomenduojama laikyti apie 4 laipsnius šilumos šaldytuvo skyriuje. Dar svarbiau neperkrauti lentynų: kai produktai sudėti per tankiai, šaltas oras cirkuliuoja prasčiau, o temperatūra tampa netolygi.

    Tvarka taip pat sutrumpina laiką, kurį durelės būna atidarytos, kol ieškote produktų vakarienei. Kuo trumpiau laikomos atidarytos durelės, tuo mažiau šilto oro patenka į vidų ir tuo rečiau šaldytuvas turi dirbti maksimaliu režimu.

    Sandarinimas, vieta ir paprasta priežiūra

    Durelių sandarinimo guma yra tylus, bet kritiškai svarbus elementas: jai susidėvėjus ar apsinešus nešvarumais, šaltis ima „bėgti“, o kompresorius dirba ilgiau. Pravartu periodiškai nuvalyti gumą, išdžiovinti ir patikrinti, ar nėra įtrūkimų, deformacijų ar pelėsio židinių.

    Ne mažiau svarbu, kur stovi šaldytuvas. Jį verta laikyti atokiau nuo tiesioginių šilumos šaltinių ir palikti tarpą ventiliacijai aplink korpusą, kad šiluma galėtų pasišalinti, o agregatai neperkaistų.

    Jei šaldytuvas stovi kreivai, gali prastėti durelių prisispaudimas ir greičiau dėvėtis mechaninės dalys. Todėl naudinga patikrinti lygumą ir, jei reikia, sureguliuoti kojeles.

    Dar vienas dažnas įprotis, trumpinantis tarnavimo laiką, yra daiktų laikymas ant šaldytuvo viršaus, kai tam nenumatyta gamintojo instrukcijose. Viršuje susikaupusi šiluma ir uždengta ventiliacija gali pabloginti aušinimo efektyvumą.

    Galiausiai, kelis kartus per metus verta ištraukti šaldytuvą ir švelniai išsiurbti dulkes nuo kondensatoriaus grotelių ar ritinių, jei jie pasiekiami. Dulkės veikia kaip izoliacija, todėl šaldytuvas prasčiau atiduoda šilumą ir ilgiau dirba, o tai didina gedimų riziką.

    Specialistai primena ir paprastą taisyklę: dureles uždaryti švelniai, ne trenkimu. Smūgiai ilgainiui atlaisvina tvirtinimus ir gali pakenkti sandarumui, o tai tiesiogiai atsiliepia ir prietaiso patvarumui, ir sąskaitoms už elektrą.

  • Įmonės gali sumažinti energijos sąnaudas bent 15 proc.: nuo ko pradėti ir ką rodo „Schneider Electric“ duomenys

    Energetika daugeliui – tik sąskaita

    Beveik pusė įmonių energijos vartojimo realiai nestebi ir jo aktyviai nevaldo, todėl vienintelis atskaitos taškas lieka mėnesinė sąskaita. Tokią situaciją fiksuoja „Schneider Electric“ atlikta įmonių praktikos apžvalga apie energijos vartojimo valdymą.

    Duomenys rodo, kad dažniausiai pasirenkami paprasčiausi sprendimai, pavyzdžiui, LED apšvietimas ar pastatų šiltinimas. Tuo metu pažangesnės energijos valdymo sistemos ir nuoseklus vartojimo optimizavimas vis dar yra mažumos įmonių darbotvarkėje.

    Kur dingsta pinigai už elektrą?

    „Schneider Electric“ duomenimis, LED apšvietimą diegia apie 38 proc. įmonių, o pastatų šiltinimą renkasi apie 30 proc. Tačiau tik maždaug 10–12 proc. įmonių investuoja į labiau pažangius sprendimus, kurie leidžia automatizuotai stebėti ir reguliuoti vartojimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugelyje organizacijų nėra tikslaus vaizdo, kas, kada ir kiek energijos sunaudoja, todėl sunku rasti prioritetines taupymo vietas. Be matavimo ir aiškių rodiklių energijos efektyvumas dažnai lieka vienkartinių iniciatyvų lygyje.

    „Neturime technologijų trūkumo, jos yra prieinamos. Didžiausias iššūkis yra sąmoningumo ir žinių didinimas“, – sakė „Schneider Electric“ atstovė Anna Nowak-Jaworska.

    Trys pagrindinės kliūtys verslui

    Ataskaitoje išskiriamos trys priežastys, dėl kurių įmonės dažniau delsia investuoti į energijos efektyvumą: per ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis, finansavimo stoka arba didelė kaina, taip pat reguliacinis neapibrėžtumas dėl dažnų teisės aktų pokyčių.

    Prie to prisideda ir žinių trūkumas: dalis įmonių neseka energijos rinkos ir prasčiau orientuojasi energetinės transformacijos sąvokose. Tai mažina motyvaciją diegti sprendimus, kurie leidžia lanksčiau reaguoti į kainų svyravimus ir geriau planuoti vartojimą.

    Mikroverslas atsilieka, pramonė – aktyvesnė

    Skirtumai ryškūs pagal įmonių dydį ir veiklos pobūdį. Energijai imlioms įmonėms, kur energija sudaro daugiau nei 20 proc. veiklos sąnaudų, vartojimo optimizavimas dažniau tampa kasdiene praktika.

    Tuo metu mikroįmonės dažniau lieka nuošalyje: dvi iš trijų, kaip nurodoma „Schneider Electric“ apžvalgoje, apskritai nesiima investicijų į energijos vartojimo valdymą. Pramonėje rinką reguliariau seka apie 32 proc. įmonių, o prekybos ir paslaugų sektoriuje šis rodiklis siekia tik apie 9–12 proc.

    Kodėl auditas tampa geriausiu startu

    Vienas dažniausiai minimų pirmų žingsnių yra energijos auditas ir vartojimo apskaita, nes be jų neįmanoma tiksliai nustatyti, kur realiai prarandama daugiausia energijos. Auditas padeda susidėlioti prioritetus ir pasirinkti sprendimus pagal didžiausią poveikį, o ne pagal nuojautą.

    „Schneider Electric“ atstovų teigimu, vien auditas ir vartojimo matavimas gali sudaryti prielaidas sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo audito rezultatų: nuo greitų eksploatacinių pakeitimų iki automatizuoto energijos valdymo ir investicijų į vietinę generaciją.

    „Energijos valdymo pamatas yra auditas ir suvartojimo apskaita. Ši investicija leidžia sumažinti bent penkiolika procentų suvartojamos energijos, o ką daryti toliau, parodo audito rezultatai“, – sakė Anna Nowak-Jaworska.

    Finansines kliūtis daliai įmonių gali mažinti paslaugų modeliai, kai energijos valdymo technologijos diegiamos be didelių pradinių investicijų, o mokama periodinė įmoka. Tokie sprendimai paprastai siejami su įsipareigojimais pasiekti sutartą taupymo rezultatą ir dalį rizikos perkelia paslaugos teikėjui.