CP v2

Tag: Energijos efektyvumas

  • Karšta tiesa apie airfryer: ar jis tikrai ryja mažiau elektros nei orkaitė?

    Karšta tiesa apie airfryer: ar jis tikrai ryja mažiau elektros nei orkaitė?

    Karšto oro gruzdintuvės, dažnai vadinamos airfryer, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių virtuvės prietaisų. Vienas svarbiausių argumentų jas renkantis – mažesnės elektros sąnaudos nei naudojant įprastą orkaitę. Tačiau realybėje viską lemia ne vien galia, o tai, kiek laiko prietaisas veikia ir kokį kiekį maisto gaminate.

    Daugumos rinkoje esančių airfryer galia siekia apie 1 400–1 800 vatų. Elektros sąnaudos skaičiuojamos paprastai: galia kilovatais dauginama iš veikimo laiko valandomis. Pavyzdžiui, 1,5 kilovato prietaisas, veikdamas 20 minučių, sunaudoja apie 0,5 kilovatvalandės, o per 30 minučių – apie 0,75 kilovatvalandės.

    Kiek tai kainuoja pinigais, priklauso nuo konkretaus tarifo ir papildomų dedamųjų, tačiau principas aiškus: trumpas, greitas kepimas dažnai atsieina pigiau. Būtent čia airfryer turi pranašumą, nes jam nereikia ilgai įkaitinti didelės ertmės, o karštas oras cirkuliuoja intensyviai ir greitai pasiekia reikiamą temperatūrą.

    Kodėl orkaitė dažnai pralaimi?

    Įprasta orkaitė dažnai būna gerokai galingesnė, o svarbiausia – pradžioje sunaudoja nemažai energijos įkaitinimui. Įkaista ne tik oras, bet ir sienelės, skardos, grotelės, todėl vien dėl pasiruošimo ciklo mažai porcijai energijos sąnaudos gali būti neproporcingai didelės.

    Dėl to dviem bandelėms, nedideliam daržovių kiekiui, keliems vištienos gabalėliams ar greitam užkandžiui airfryer neretai būna racionalesnis pasirinkimas. Praktikoje tai reiškia trumpesnį veikimo laiką ir mažesnį energijos praradimą, palyginti su didele orkaite.

    Ekspertai airfryer dažnai apibūdina kaip mažą konvekcinę orkaitę, kuri ypač pasiteisina vienam ar dviem žmonėms. Nepriklausomi bandymai taip pat rodo, kad tam tikrais scenarijais jis gali būti kelis kartus pigesnis, nors svarbi riba išlieka talpa.

    Kada airfryer nebėra pigiausias?

    Didžiausias airfryer trūkumas – ribota kepimo kamera. Jei gaminate šeimai arba kepate didesnius patiekalus, neretai tenka prietaisą jungti kelis kartus, o tuomet sutaupymas tirpsta. Tokiais atvejais orkaitė, ypač kepant keliuose lygiuose, gali panaudoti energiją efektyviau.

    Taip pat verta prisiminti dažną klaidą: vien galia dar neparodo, kiek kainuos gaminimas. Svarbiausia yra faktiškai sunaudota energija, tai yra galia padauginta iš laiko. Todėl prietaisas su didesne galia, bet trumpu darbo ciklu, gali kainuoti mažiau nei mažesnės galios įrenginys, veikiantis ilgai.

    Šiuolaikinės orkaitės, ypač naudojamos su karšto oro cirkuliacija, gali būti gana efektyvios, kai kepama didelė porcija. Dėl to teiginys, kad airfryer visada pigesnis, nėra tikslus: kasdieniams greitiems ir mažiems patiekalams jis dažniausiai laimi, tačiau dideliems kepiniams ar kelių patiekalų ruošai pranašumas gali persikelti į orkaitės pusę.

  • Dujinis šildymas pinga, bet lieka tarp brangiausių: kiek per metus kainuoja 150 kv. m namui?

    Dujomis vis dar šildosi milijonai Lenkijos namų ūkių, tačiau naujausi skaičiavimai rodo netikėtą pokytį – metinės išlaidos 150 kv. m namui sumažėjo. Remiantis Centraline pastatų emisijų apskaitos sistema, dujinį šildymą naudoja apie 5 000 000 namų ir butų savininkų.

    Pagal Lenkijos smogo pavojaus signalą, 2026 metais 150 kv. m namo šildymas gamtinėmis dujomis atsieina apie 1 995 eurus per metus. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, tai yra maždaug 31 euru mažiau, tačiau dujos vis dar išlieka vienu brangesnių pasirinkimų.

    Brangiausias šildymo būdas išlieka katilas kūrenamas šildymo alyva – apie 3 427 eurai per metus. Tuo metu granulių (A1) katilo sąnaudos šoktelėjo iki maždaug 2 960 eurų per metus, todėl granulės reitinge aplenkė dujas ir tapo antru brangiausiu sprendimu.

    Kur pigiausia šildytis?

    Organizacijos vertinimu, pigiausia alternatyva yra šilumos siurblys. Priklausomai nuo sistemos tipo, metinės 150 kv. m namo šildymo išlaidos gali siekti apie 1 082–1 657 eurus.

    Mažiausios sąnaudos paprastai fiksuojamos tuomet, kai naudojamas grunto šilumos siurblys ir žematemperatūrinė sistema, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Toks derinys leidžia efektyviau išnaudoti elektros energiją ir sumažinti bendrą šildymo kainą.

    „Šilumos šaltinį namams reikia rinktis labai atsakingai ir geriausia tai daryti pasikonsultavus su patikimu ekokonsultantu, montuotoju arba energijos auditoriumi“, – sakė Piotras Siergiejus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien kuro ar energijos kaina ne visada parodo tikrąjį vaizdą. Galutinė sąskaita priklauso nuo namo šilumos izoliacijos, šildymo sistemos efektyvumo, temperatūrinių režimų, taip pat nuo to, ar gyventojai investuoja į energijos taupymo sprendimus.

  • DI Lenkijos gamyklose: kodėl svarbiausi ne „tokenai“, o energijos taupymas, duomenys ir sauga

    Lenkijos pramonė vis aktyviau bando diegti dirbtinį intelektą, tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne dėl madingų įrankių, o dėl labai konkrečių tikslų: energijos sąnaudų mažinimo, procesų našumo ir patikimų duomenų. ABB Korporacinio technologijų centro Lenkijoje vadovas Przemysławas Zakrzewskis pabrėžia, kad DI yra tik viena priemonė produktyvumui kelti, o ne tikslas savaime.

    Jo teigimu, pramonėje svarbiausia yra galutinis rezultatas: trumpesnis ciklo laikas, mažesnės energijos sąnaudos, geresnė kokybė ir efektyvesnė įrangos priežiūra. DI sprendimų vertė matuojama tuo, ar jie realiai gerina operacinius rodiklius, o ne tuo, kiek „išteklių“ sunaudojama eksperimentams.

    DI negalima „prijungti“ prie valdymo

    Didelėse gamyklose kritinės infrastruktūros valdymas negali tapti bandymų poligonu. Todėl praktikoje atskiriamas pagrindinis valdymo sluoksnis nuo optimizavimo sluoksnio, kuriame gali veikti skaitmeniniai dvyniai ar sprendimai tinklo pakraštyje.

    Toks atskyrimas padeda diegti inovacijas nekeliant pavojaus gamybos stabilumui. Pramonės valdymo sistemos turi veikti patikimai, todėl DI dažniau pasitelkiamas analizei, rekomendacijoms ir planavimui, o ne tiesioginiam kritinių procesų valdymui.

    Energijos efektyvumas prasideda nuo matavimo

    Energetinis efektyvumas Lenkijos pramonėje įvardijamas kaip vienas svarbiausių prioritetų, tačiau realios investicijos į modernizaciją dažnai stringa dėl trumpo planavimo horizonto. Pokyčiai, susiję su energijos taupymu, paprastai atsiperka per ilgesnį laiką, todėl įmonės neretai vertina juos per vienų metų rezultatų prizmę.

    Kitas praktinis barjeras – nežinojimas, kur energijos prarandama daugiausia. Zakrzewskis akcentuoja, kad jei procesas nematuojamas, jo neįmanoma suprasti ir optimizuoti, o šiandien matavimą galima nuleisti iki konkretaus įrenginio lygio, paverčiant jį patikimu duomenų šaltiniu.

    Vis dėlto vien duomenų rinkimas problemos neišsprendžia. Reikia duomenų konteksto, modelių ir tarpusavyje sujungtų sistemų, kad būtų galima pereiti nuo paprastos automatizacijos prie didesnės autonomijos, kai sistema gali ne tik stebėti, bet ir prognozuoti, siūlyti veiksmus ar tam tikrose ribose reaguoti pati.

    Didžiausios kliūtys: mastelis ir atsakomybė

    Pasak ABB atstovo, pilotinius DI projektus pradėti lengva, ypač kai sprendimai greitai parodo pirmą efektą. Tačiau kuo procesas sudėtingesnis, tuo daugiau klausimų kyla dėl duomenų kokybės, tinkamų informacijos šaltinių, modelių parinkimo ir to, kur sprendimą gali priimti sistema, o kur būtinas žmogus.

    Diegimas pramonėje reiškia ir investicijas: pilotas paprastai apima mažą proceso dalį, o vėliau reikia apimti kur kas daugiau duomenų, sistemų ir organizacinių pokyčių. Būtent čia išryškėja organizacijos pasirengimas keisti kasdienį darbą, pavyzdžiui, įrangos priežiūros komandų sprendimų priėmimą.

    Kibernetinis saugumas – ne priedas

    Didelė dalis gamyklų vis dar dirba su senomis sistemomis, todėl saugumo stiprinimas dažnai prasideda nuo bazinės „higienos“: inventorizacijos, konfigūracijų kontrolės, atnaujinimų disciplinos ir aiškaus matomumo, kas ir kaip jungiasi prie infrastruktūros. Kuo daugiau įrenginių ir sistemų sujungiama, tuo didesnis galimos atakos paviršius.

    „Prieš galvojant apie kibernetinį saugumą kaip apie pažangų karą su įsilaužėliais, reikia pasirūpinti profilaktika“, – sakė Przemysławas Zakrzewskis.

    Jo teigimu, sprendimai, susiję su debesija, DI ar mašininiu mokymusi, gali naudoti procesinius duomenis, tačiau turi būti tinkamai atskirti nuo kritinio valdymo. Tokia architektūra padeda suderinti inovacijas su saugumu ir patikimumu, kurie pramonėje yra lemiami.

    Kiek pažengusi Lenkijos pramonė?

    Vertinant technologinę brandą, vieno balo visai rinkai nėra: dideli ir maži gamintojai veikia skirtingoje rizikos, investicijų ir atsakomybės skalėje. ABB atstovo vertinimu, didelės Lenkijos gamyklos, turinčios gamybos, logistikos ir planavimo sistemas bei diegiančios optimizavimo priemones, dažnai pasiekia 7–8 lygį dešimties balų skalėje.

    Aukščiausias lygis reikštų situaciją, kai didžioji dalis sistemų yra sujungtos tiek, kad autonominės operacijos gali apimti visą grandinę nuo įeinančios logistikos iki gamybos, kokybės kontrolės ir išsiuntimo. Mažesnėms įmonėms, anot pašnekovo, reikšmingą vaidmenį gali atlikti inovacijų ekosistemos, kompetencijos ir finansavimas, nes vien technologijos neužtenka.

  • „GreenYellow“ ir „STX Group“ telkia jėgas: įmonėms žada greitesnes energijos taupymo investicijas

    Atsinaujinančios energetikos ir energijos sprendimų bendrovė „GreenYellow“ kartu su aplinkosauginių produktų rinkoje veikiančia „STX Group“ pradeda partnerystę, skirtą įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Šalys siekia, kad energijos taupymo projektai verslui būtų įgyvendinami greičiau, o jų finansinė nauda būtų aiškesnė dar prieš priimant investicinį sprendimą.

    Tokie susitarimai rinkoje daugėja dėl kelių priežasčių: išaugusių energijos kainų svyravimų, griežtėjančių reikalavimų mažinti emisijas ir spaudimo didinti veiklos efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad modernizuojant šildymo, vėdinimo, vėsinimo ar apšvietimo sistemas įmonės nori ne tik mažesnių sąskaitų, bet ir papildomų mechanizmų, kurie pagerintų projektų atsiperkamumą.

    Baltieji sertifikatai kaip paskata

    Pagal planuojamą modelį „GreenYellow“ imtųsi viso projekto ciklo: įvertintų taupymo potencialą, parengtų techninius sprendinius, organizuotų finansavimą ir įgyvendintų diegimą kliento objekte. Toks požiūris artimas ESCO modeliui, kai investicijos gali būti vykdomos neįšaldant įmonės nuosavų lėšų, o sutaupymas tampa pagrindiniu grąžos šaltiniu.

    „STX Group“ vaidmuo būtų susijęs su sutaupytos energijos vertės monetizavimu ir administracine dalimi, kuri ypač svarbi taikant vadinamuosius baltuosius sertifikatus. Šis mechanizmas, taikomas energijos taupymo rezultatams patvirtinti, gali suteikti papildomą finansinę naudą, tačiau dažnai reikalauja techninių skaičiavimų, dokumentacijos ir procedūrų išmanymo.

    Kokiems projektams tai aktualu

    Partneriai pabrėžia, kad baltieji sertifikatai paprastai siejami su priemonėmis, kurios duoda ilgalaikį ir patikrinamą energijos sutaupymą. Dažniausiai tai būna šildymo sistemų atnaujinimas, vėdinimo ir vėsinimo optimizavimas, pastatų atnaujinimo projektai ar apšvietimo modernizavimas.

    Tokių sprendimų nauda paprastai apima kelis sluoksnius: mažesnį energijos vartojimą, mažesnes su tuo susijusias emisijas ir stabilesnes veiklos sąnaudas. Verslui tai svarbu ne tik dėl sąskaitų, bet ir dėl tiekimo grandinių reikalavimų, klientų lūkesčių bei vidinių dekarbonizacijos tikslų.

    „Baltieji sertifikatai yra patrauklus instrumentas, tačiau pilnam jo panaudojimui reikia techninių ir reguliacinių žinių bei praktinės patirties procese“, – sakė „STX Group“ atstovas Wojciechas Domagała.

    „Įtraukdami baltuosius sertifikatus į pasiūlą, siekiame sujungti projektavimą, finansavimą ir diegimą su galimybe gauti papildomų pajamų už pasiektą energijos sutaupymą“, – sakė „GreenYellow“ atstovas Piotr Kolasiński.

    Abiejų įmonių teigimu, sutaupymas, kuris yra patvirtinamas reguliuotojo, tampa apčiuopiama finansine verte ir sumažina investicinės rizikos dalį. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios energijos vartojimo efektyvumo projektus vertina kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą ir įgyvendinti emisijų mažinimo strategijas.

  • Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyne įsikūręs „Nanolope“ užsitikrino 800 000 eurų ankstyvosios stadijos investiciją, kurią skirs šilumos energijos kaupimo sprendimams pastatuose vystyti. Startuolis kuria didelės talpos šilumos kaupimo medžiagas, leidžiančias sienas, lubas ar grindis paversti pasyviais šilumos akumuliatoriais.

    Finansavimo raunde dalyvavo IBB Ventures per savo ikiseed fondą, taip pat keli verslo angelai ir energetikos, nekilnojamojo turto bei medžiagų technologijų sričių ekspertai. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos padės didinti gamybos apimtis, įgyvendinti pirmuosius bandomuosius projektus ir plėsti komandą.

    Sprendimas senam fondui

    „Nanolope“ pabrėžia, kad tvaraus šildymo proveržis daugiausia priklausys nuo esamų pastatų, kuriuose dažnai veikia pasenusios šildymo sistemos ir trūksta energinio efektyvumo. Dėl to didėja sąnaudos, o reikalavimai efektyvumui griežtėja, tačiau kapitalinis atnaujinimas daugeliui savininkų išlieka per brangus ir užtrunkantis.

    Startuolio kuriami skydai skirti spręsti būtent šią problemą: jie projektuojami taip, kad būtų galima diegti modernizuojant pastatus be didelių konstrukcinių intervencijų. Tokiu būdu siekiama sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį, stabilizuoti vidaus temperatūrą ir mažinti piko apkrovas, kurios ypač svarbios energijos sistemoms.

    „Perėjimą prie tvaraus šildymo lems esami pastatai. Daugeliui jų reikia sprendimų, kuriuos būtų galima įdiegti greitai ir ekonomiškai, be didelių statybinių intervencijų. Būtent tai kuriame su savo šilumos kaupimo skydais“, – sakė „Nanolope“ vadovas ir vienas įkūrėjų Felixas Marske.

    Kaip veikia šilumos kaupimo skydai

    Pasak bendrovės, jos technologija leidžia pastato apdailos elementus paversti šilumos ir vėsos kaupikliais, kurie sugeria energijos perteklių ir vėliau ją atiduoda, kai jos reikia. Praktikoje tai reiškia mažesnius temperatūros svyravimus patalpose tiek žiemą, tiek vasarą ir efektyvesnį šildymo bei vėsinimo sistemų darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl rinkos tendencijų: Europoje daugėja šilumos siurblių diegimo atvejų, o elektros tinklams vis svarbiau valdyti vartojimo pikus. Šilumos energijos kaupimas pastatuose gali tapti papildomu įrankiu, kuris leidžia geriau suderinti šildymo poreikius su energijos kainų svyravimais ir tinklo apkrovomis.

    Žaliosios chemijos kryptis

    „Nanolope“ teigia medžiagas kurianti pagal žaliosios chemijos principus: skydams naudojamos atsinaujinančios augalinės kilmės žaliavos, gaunamos Europos Sąjungoje. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad gamyboje nenaudojami retieji žemės elementai, o produktai numatomi perdirbti pasibaigus jų eksploatacijos laikui.

    Startuolis orientuojasi į būsto bendroves ir komercinio nekilnojamojo turto valdytojus, tarp kurių minimi viešbučiai, biurai ir maitinimo įstaigos. Tikslas – didinti pastatų energinį efektyvumą ir gerinti šiluminį komfortą, kartu mažinant sąnaudas ir emisijas.

    „Komanda mus įtikino savo kompetencija, patirtimi ir ambicija, klimato kaitos kontekste nustatant naujus standartus statybų sektoriuje su patentuotomis energijos kaupimo medžiagomis“, – sakė IBB Ventures atstovė Sabine Wolff.

    „Nanolope“ įkurta 2025 metais, o jos technologija, pasak įmonės, yra apsaugota patentais. Artimiausias etapas – pilotiniai diegimai realiuose objektuose, kurie turėtų parodyti, kiek praktikoje galima sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį bei pagerinti vidaus mikroklimatą.

  • „Orlen“ ir „Veolia“ sutaria dėl bendrų projektų: dėmesys pramonei, energetikai ir savivaldai

    Lenkijos energetikos ir komunalinių paslaugų rinkoje bręsta nauja partnerystė: „Orlen“ ir „Veolia“ grupė Lenkijoje pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė ieškoti bendrų projektų pramonėje, energetikoje bei miestuose. Įmonės teigia matančios didžiausią sinergiją ten, kur susikerta energijos efektyvumas, atliekų tvarkymas ir vandens ūkis.

    Pagal susitarimą abi pusės pirmiausia atliks galimų iniciatyvų peržiūrą ir atrinks projektus, kuriuos realu įgyvendinti Lenkijoje. Memorandumas taip pat palieka galimybę vertinti pasirinktas idėjas ir užsienio rinkose, kuriose „Orlen“ ir „Veolia“ jau veikia arba planuoja plėtrą.

    Sritys: nuo perdirbimo iki biometano

    Įvardijamos bendradarbiavimo kryptys apima mechaninį ir cheminį perdirbimą, taip pat biogazo ir biometano plėtrą. Kartu akcentuojamas energijos efektyvumas pramonėje, kur didžiausią poveikį paprastai duoda procesų modernizavimas, šilumos atgavimas ir pažangesnis vartojimo valdymas.

    Susitarime minimos ir vandentvarkos temos: vandens tiekimo bei nuotekų ūkio sprendimai, kurie pramonei ir savivaldybėms tampa vis aktualesni dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir didėjančių kaštų. Atskirai įvardijama geotermija bei sprendimai atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

    Kas svarbu miestams ir pramonei?

    „Veolia“ pabrėžia patirtį dirbant su savivaldybėmis, ypač šilumos ūkyje, vandentvarkoje ir aplinkosaugos paslaugose. „Orlen“ savo ruožtu išskiria investicinius pajėgumus ir veiklą, susijusią su energijos tiekimo saugumu bei transformacija, įskaitant paslaugas transportui ir pastatams.

    Įmonės tikisi, kad bendri projektai galėtų padėti miestams efektyviau naudoti energiją ir žaliavas, geriau panaudoti atliekas bei šalutinius produktus, o kartu mažinti emisijas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas savivaldybėms ir pramonei, stabilesnį energijos tiekimą ir aiškesnį investicijų atsiperkamumą.

    „Didžiausi iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, reikalauja bendradarbiavimo ir potencialo sujungimo. Norime kartu ieškoti iniciatyvų, kurios duotų apčiuopiamą naudą gyventojams, ekonomikai ir aplinkai“, – sakė „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania.

    „Orlen“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė siejama su projektais, kurie didina energijos ir žaliavų panaudojimo efektyvumą bei prisideda prie modernios infrastruktūros vystymo. Abi bendrovės pabrėžia, jog dabar, kai energijos kainų svyravimai ir reguliaciniai pokyčiai išlieka reikšmingi, bendri sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Padarykite tai su radiatorium dar rugpjūtį: žiemą nustebins, kiek šilumos prarasite

    Padarykite tai su radiatorium dar rugpjūtį: žiemą nustebins, kiek šilumos prarasite

    Šildymo sezonas artėja, todėl dar vasaros pabaigoje verta skirti kelias minutes radiatorių patikrai. Laiku atlikti paprasti veiksmai padeda išvengti situacijų, kai namuose vėsu, nors šildymas jau įjungtas. Be to, tvarkinga sistema šilumą paskirsto tolygiau ir komfortas juntamas greičiau.

    Vienas dažniausių signalų, kad radiatoriui reikia dėmesio, yra netolygus įšilimas. Jei viršus išlieka vėsus, o apačia šilta, sistemoje gali būti susikaupusio oro, trukdančio vandens cirkuliacijai. Kartais tai lydi šnypštimas, ūžesys ar gurguliavimas.

    Kaip suprasti, kad oras viduje?

    Užsiorinęs radiatorius dažniausiai šyla dalimis, todėl patalpoje temperatūra pasiekiama lėčiau. Tokiu atveju termostatas gali „prašyti“ daugiau šildymo, nors reali problema yra ne katilo galia, o prastesnis šilumos atidavimas. Dėl to verta reaguoti dar iki pirmųjų šaltesnių naktų.

    Jei pastebite drėgmę prie sujungimų, korozijos pėdsakus ar menką nuotėkį, delsti nereikėtų. Net nedidelis pratekėjimas laikui bėgant gali virsti rimtesne avarija, ypač pradėjus sistemai dirbti reguliariai. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į meistrą.

    Radiatoriaus nuorinimas: ką daryti

    Prieš nuorinant šildymą reikia išjungti ir palaukti, kol radiatorius atvės. Tuomet termostatinę galvutę patartina nustatyti į uždarytą padėtį, o po nuorinimo vožtuvu pasidėti indą ar šluostę, nes kartu su oru gali pasirodyti vanduo.

    Nuorinimo vožtuvą reikia atlaisvinti lėtai, jo neišsukant iki galo. Iš pradžių paprastai girdisi išeinantis oras, o kai šnypštimas baigiasi ir pasirodo pastovi vandens srovė, vožtuvą galima užsukti. Po to verta patikrinti, ar radiatorius šyla tolygiai per visą plotą.

    Jei šildymo sistema turi nuosavą katilą, po nuorinimo pravartu pasižiūrėti sistemos slėgį. Vienos universalios reikšmės nėra, nes ji priklauso nuo konkretaus įrenginio ir sistemos tipo. Patikimiausia vadovautis katilo gamintojo instrukcija.

    Ne tik nuorinimas: kas dar svarbu

    Per vasarą ant radiatorių ir tarpeliuose susikaupia dulkės, kurios šildymo pradžioje gali būti pakeliamos į orą. Todėl verta kruopščiai išsiurbti radiatoriaus paviršių, plyšius ir erdvę už jo. Tai paprasta priemonė, kuri dažnai pagerina ir oro kokybę patalpoje.

    Taip pat svarbu, kad šilumos srauto neužstotų baldai ar storos užuolaidos. Kai radiatorius „paslėptas“, šiltas oras sunkiau cirkuliuoja, o patalpa šyla lėčiau. Prieš sezoną verta patikrinti ir termostato veikimą: reguliatorius turi suktis sklandžiai, o nustatymai turi realiai keisti šilumos atidavimą.

    Vien nuorinimas nebūtinai automatiškai sumažins sąskaitas, tačiau jis atkuria normalų šilumos paskirstymą, jei problema buvo oras sistemoje. Rugpjūčio pabaiga tam ypač patogi, nes dar yra laiko pastebėtus gedimus pašalinti be skubos. Jei po nuorinimo radiatorius vis tiek šyla prastai, girdisi neįprasti garsai ar matomas nuotėkis, reikėtų kviesti specialistą.

  • Vėsinantis lubų sprendimas vietoj kondicionieriaus: tylu, nematyti, bet montavimas kainuoja

    Karščių bangoms tampant vis dažnesnėms, namų vėsinimas vis dažniau sprendžiamas ne vien kondicionieriais. Pastaraisiais metais Europoje sparčiau plinta lubinis vėsinimas, dar vadinamas spinduliniu vėsinimu, kai patalpos temperatūra mažinama be triukšmo, skersvėjų ir intensyvaus oro pūtimo.

    Tokios sistemos esmė paprasta: po lubų apdaila įrengiami ploni vamzdeliai ar kilimėliai, kuriais cirkuliuoja vėsus vanduo. Šiluma iš patalpos į lubas perduodama palaipsniui, todėl vėsinama tolygiai, o sprendimas praktiškai „dingsta“ interjere.

    Kaip veikia lubinis vėsinimas

    Skirtingai nei įprastas kondicionierius, lubinis vėsinimas patalpos nešaldo stipria oro srove. Didžioji dalis komforto pasiekiama per šilumos spinduliavimą ir natūralią konvekciją, todėl nejaučiamas skersvėjis ir rečiau keliamos dulkės, kas aktualu alergiškiems žmonėms.

    Vis dėlto tai nėra sprendimas, skirtas „greitam atvėsinimui“. Praktikoje efektas dažniau juntamas po kelių valandų, nes sistema veikia stabiliai ir lėtai, palaikydama pasirinktą temperatūrą, o ne staigiai ją „numušdama“.

    Projektuojant būtina įvertinti rasos taško riziką: jei lubų paviršius per daug atšaldomas, gali kondensuotis drėgmė. Dėl to tokios sistemos paprastai komplektuojamos su automatiniais valdikliais ir drėgmės stebėsena, o kai kuriuose būstuose papildomai prireikia vėdinimo su sausinimo funkcija.

    Vienas sprendimas ir vasarai, ir žiemai

    Lubinė sistema gali būti naudojama ir šildymui, jei per kontūrą leidžiamas šiltas vanduo. Toks derinys ypač dažnai minimas kartu su šilumos siurbliu, nes tiek vėsinimui, tiek šildymui galima naudoti žemesnių temperatūrų vandenį, lyginant su dalimi tradicinių sprendimų.

    Privalumas tas, kad namuose išlieka vientisa estetika: nereikia matomų vidinių kondicionieriaus blokų, mažiau triukšmo, o sistema neužima vietos ant sienų. Tai ypač aktualu naujos statybos būstuose arba atliekant kapitalinį remontą, kai lubas vis tiek planuojama ardyti.

    Kaina ir kada apsimoka

    Didžiausias trūkumas dažniausiai yra įrengimo kaina ir darbų apimtis. Kadangi vamzdeliai įrengiami lubose, patogiausia tai planuoti statybų metu arba prieš galutinę apdailą, o įrengiant jau įrengtame būste gali tekti demontuoti lubų konstrukcijas.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnė priežiūros būtinybė dažnai įvardijami kaip argumentai už. Tačiau galutinį atsakymą, ar sprendimas finansiškai naudingas, lemia konkreti situacija: namo šiluminės savybės, vėdinimo sistema, drėgmės režimas, pasirinkta automatikos kokybė ir tai, ar vėsinimas bus derinamas su šilumos siurbliu.

    Specialistai pabrėžia, kad prieš renkantis lubinį vėsinimą verta pasidaryti skaičiavimus ir projektą, o ne vadovautis vien reklaminiais pažadais. Tinkamai suprojektuota sistema gali duoti labai aukštą komfortą, bet klaidos parinkime dažniausiai kainuoja brangiai ir vėliau sunkiai pataisomos.

  • Lenkija keičia „Švaraus oro“ programą: nuo liepos 20 dienos didesnės išmokos ir daugiau išimčių

    Lenkijoje nuo liepos 20 dienos įsigalios pirmieji vadinamosios mažos reformos pakeitimai programoje „Švarus oras“, kuri finansuoja būsto termomodernizaciją ir taršą mažinančius sprendimus. Apie tai pranešė Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo vadovybė.

    Fondo teigimu, pakeitimų tikslas yra supaprastinti paramos gavimo tvarką ir išplėsti galimų pareiškėjų ratą, kartu sustiprinant viešųjų lėšų panaudojimo kontrolę. Programa Lenkijoje yra viena svarbiausių priemonių mažinant namų ūkių šildymo taršą ir energijos vartojimą.

    Kas keičiasi nuo liepos 20 dienos?

    Nuo liepos numatoma didesnė parama termomodernizacijai: daliai darbų parama bus padidinta papildomais 10 proc. Taip pat atsiras naujų išimčių taisyklei, pagal kurią paramai gauti iki šiol dažnai buvo vertinamas ne trumpesnis kaip 3 metų nuosavybės laikotarpis.

    Dar viena svarbi naujovė susijusi su išankstinių mokėjimų atsiskaitymu: laikas pateikti dokumentus ir pagrįsti avansų panaudojimą bus pailgintas iki 180 dienų vietoje 120 dienų. Praktikoje tai turėtų sumažinti riziką, kad projektai strigs dėl terminų ar rangos darbų vėlavimo.

    Mažiau paramos elektriniam šildymui

    Fondas taip pat planuoja palaipsniui atsitraukti nuo paramos elektriniam šildymui, jei tai nėra šilumos siurbliai. Numatyta pereinamoji tvarka galios iki 2026 metų pabaigos, kad gyventojai ir rinka spėtų prisitaikyti.

    Antroje metų pusėje dar ketinama įdiegti auditui skirtą kuponą, kuris turėtų paskatinti gyventojus sprendimus grįsti energinio efektyvumo vertinimu. Rudenį planuojamos derybos su Europos investicijų banku dėl platesnių programos pakeitimų, kurie galėtų startuoti nuo 2027 metų.

  • Įmontuojamas orkaitės pasirinkimas: 7 detalės, kurios sutaupo nervų ir mažina sąskaitas

    Įmontuojamas orkaitės pasirinkimas: 7 detalės, kurios sutaupo nervų ir mažina sąskaitas

    Vienas pirkinys ilgam laikui

    Įmontuojama orkaitė dažniausiai perkama daugeliui metų, todėl verta vertinti ne vien kainą, bet ir ilgalaikes eksploatacijos išlaidas. Daugiausia skirtumų atsiranda dėl talpos, energijos vartojimo, valymo sistemų ir papildomų technologijų.

    Renkantis pirmiausia svarbu atsakyti, kaip dažnai gaminate ir kiek žmonių maitinate kasdien. Nuo to priklauso, ar reikalinga bazinė orkaitė, ar modelis, leidžiantis vienu metu ruošti kelis patiekalus skirtinguose lygiuose.

    Talpa ir energijos sąnaudos

    Mažesniam namų ūkiui dažnai pakanka apie 60 litrų talpos orkaitės, o didesnei šeimai patogesni modeliai, kurių talpa viršija 70 litrų. Didesnė kamera suteikia daugiau lankstumo, tačiau kartu gali reikšti didesnes sąnaudas, jei orkaitė dažnai kaitinama iki aukštos temperatūros.

    Ne mažiau svarbi energinio efektyvumo klasė, nes orkaitė – vienas dažniausiai naudojamų virtuvės prietaisų. Efektyvesnis modelis per kelerius metus gali apčiuopiamai sumažinti elektros sąskaitas, ypač jei kepate beveik kasdien.

    Funkcijos, kurios keičia rezultatą

    Šiuolaikinėje orkaitėje termoapytaka tapo praktiškai standartu: ventiliatorius paskirsto karštį tolygiau, todėl patiekalai mažiau perdžiūsta ir vienodžiau iškepa. Tai ypač praverčia kepant keliuose lygiuose arba ruošiant kelis patiekalus vienu metu.

    Vis dažniau pasirenkami ir garo režimai arba garo papildymas, nes jie padeda išlaikyti mėsą sultingesnę, o kepiniams suteikia traškesnę plutą. Patogumą didina termometras zondas, rodantis temperatūrą patiekalo viduje ir leidžiantis tiksliau pagauti norimą iškepimo lygį.

    Valymas: kur slypi didžiausias skirtumas

    Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų kriterijų – kaip bus valoma orkaitė. Nuo to priklauso, ar valymas bus greitas įprotis, ar nuolatinė kova su pridegusiais riebalais ir kvapais.

    Katalitinis valymas remiasi specialiais paviršiais, sugeriančiais riebalus kepimo metu, o garinis valymas suminkština nešvarumus, kad juos būtų lengviau nuvalyti šluoste. Efektyviausia laikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje likučiai paverčiami pelenais, tačiau tokie modeliai paprastai kainuoja daugiau.

    Detalės, kurios kasdien gelbsti

    Kasdieniam patogumui daug reiškia aiškus ekranas, logiškas valdymas ir geras kameros apšvietimas. Taip pat verta pasidomėti durelių konstrukcija: kelių stiklų sprendimas geriau sulaiko šilumą viduje ir mažina įkaitimą išorėje.

    Prie saugumo ir komforto prisideda teleskopiniai bėgeliai, leidžiantys stabiliai ištraukti karštą skardą. Prieš perkant pravartu pasitikrinti komplektaciją, nes papildomos skardos, grotelės ar bėgeliai vėliau gali kainuoti brangiau nei iškart pasirinktas tinkamas rinkinys.