Tag: Energijos efektyvumas

  • Energetinio efektyvumo investicijos gali atsipirkti per metus: daugėja jų finansavimo

    Gerai suplanuotos investicijos į energijos vartojimo efektyvumą kai kuriais atvejais gali atsipirkti net per vienus metus. Tokią išvadą konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose aptarė energetikos ir finansavimo sričių atstovai.

    Diskusijoje „Kaip matuoti energijos efektyvumo kokybę?“ Krajowej Agencji Poszanowania Energii (KAPE) ekspertas Pawełas Gilewskis pasakojo apie projektą „Energy First Plus“, kuriame daug dėmesio skirta namų ūkių energijos valdymui ir paklausos reakcijai (DSR).

    Pasak jo, tyrimų metu išryškėjo, kad daugiau nei pusė apklaustųjų apskritai nežino, kas yra DSR. Taip pat paaiškėjo, jog sutarti dėl vieningos investicijų vertinimo metodikos sudėtinga, nes bankai, energetikos sektorius ir vartotojai turi skirtingus prioritetus.

    Kartu akcentuota, kad investicijų „kokybę“ lemia ne tik technologijos, bet ir teisingai parinktas sprendimas, aiškūs tikslai bei reali, o ne vien formali, energijos taupymo nauda. Priešingu atveju net ir su parama įgyvendinti projektai gali neatnešti laukto efekto.

    Energetinių auditų kokybė ir patikra

    Banko Gospodarstwa Krajowego (BGK) atstovė Magdalena Czerska teigė, kad energetiniai auditai Lenkijoje tampa vis kokybiškesni, o pati praktika rinkoje veikia jau daug metų. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai auditą reikia patikslinti ar papildyti, ypač jei auditorius dar tik pradeda karjerą.

    Ji pabrėžė, kad bankas vertina dokumentų apimtį, prašo korekcijų ar paaiškinimų, o atsisakymai finansuoti dėl netinkamo audito – reti. Anot jos, auditoriai dažnai būna labiau specializuoti, nei gali pasirodyti, ir geba greitai prisitaikyti prie papildomų reikalavimų.

    Konsultacijos nuo audito iki rezultato

    Katovicų vaivadijos Aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondo atstovas Łukaszas Frydelis sakė, kad jų prioritetų sąraše pirmoje vietoje yra energijos taupymas, o sprendžiant dėl pastatų modernizavimo esminiu dokumentu dažniausiai tampa energetinis auditas.

    Jis atkreipė dėmesį, kad fondo struktūroje veikia energetikos patarėjų komanda, padedanti gyventojams ir kitiems paramos gavėjams viso proceso metu – nuo konsultacijų ir audito iki rezultatų patikros bei kontrolės.

    Taip pat paminėta, kad finansuojant projektus gali būti taikomas efektyvumo „premijavimas“ – geresnės sąlygos skiriamos investicijoms, kurios leidžia pasiekti didesnį ekologinį efektą mažesnėmis sąnaudomis. Energetikos patarėjai dirba ir savivaldybių lygmeniu – jų Lenkijoje daugiau nei 2,5 tūkst.

    Vartotojų klaidos ir atsinaujinančių išteklių įrangos rinka

    Federacijos „Federacja Konsumentów“ prezidentė Monika Kosińska-Pyter teigė, kad dalis vartotojų energetinėje transformacijoje patyrė nuostolių, o atsakomybė ne visada tenka vien pirkėjui. Jos vertinimu, dažnai problemos kyla ir dėl to, kad žmonės nesigilina į sutartis ar produkto veikimą, ir dėl nesąžiningų pardavėjų ar montuotojų elgesio.

    Kaip pavyzdys įvardytos šilumos siurblio įrengimo situacijos, kai pats būstas nėra tam pritaikytas, arba kai vartotojams sudėtinga tinkamai valdyti sistemą. Pasak jos, todėl itin svarbios edukacinės priemonės – aiškinimas, kaip veikia skirtingos technologijos ir, pavyzdžiui, dinaminiai elektros tarifai.

    Verslo patirtis: energijos valdymas ir duomenys

    „Schneider Electric“ atstovas Marekas Marchewka tvirtino, kad energijos efektyvumo priemonėms būtinas ir techninis bei serviso palaikymas po diegimo. Jis pateikė kliento iš automobilių pramonės pavyzdį, kai įdiegus energijos valdymo sistemą (Energy Management System) sutaupyta daugiau, nei planuota, o investicija atsipirko per metus.

    Anot jo, vis didesnę reikšmę įgauna duomenys ir technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, padedantys stebėti ir optimizuoti energijos vartojimą. Kartu jis atkreipė dėmesį į galimus iššūkius elektros tinklo stabilumui, kai daugėja išskaidytų atsinaujinančios energijos šaltinių.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad dėl augančių energijos kainų efektyvumo sprendimai tampa vis svarbesni tiek namų ūkiams, tiek verslui. Kartu pabrėžta, kad ilgainiui dotacijas vis dažniau keis kiti finansiniai instrumentai, todėl gebėjimas įvertinti investicijų naudą ir rizikas taps dar aktualesnis.

  • Kondicionierius kaip alternatyva granulinei krosnelei: šildo ir per didesnį šaltį

    Kondicionieriai daugeliui vis dar siejasi tik su patalpų vėsinimu per vasaros karščius, tačiau vis daugiau modelių turi ir šildymo režimą. Tokie įrenginiai iš esmės veikia kaip oras–oras tipo šilumos siurbliai, todėl gali prisidėti prie namų šildymo rudenį, pavasarį ir net dalį žiemos.

    Šis sprendimas ypač domina gyventojus, kurie šilumai naudoja granules ir ieško būdų sumažinti kuro sąnaudas. Praktika rodo, kad kondicionierių galima naudoti kaip pagrindinį šilumos šaltinį pereinamuoju laikotarpiu, o granulinę krosnelę ar katilą įjungti tik per šalčiausias dienas.

    Kaip kondicionierius šildo?

    Šildymo funkciją turintis kondicionierius perkelia šilumą iš lauko oro į patalpas, todėl vienai kilovatvalandei elektros gali pagaminti kelis kartus daugiau šilumos energijos. Dėl to, esant palankioms sąlygoms, jis gali būti ekonomiškesnis už tiesioginį elektrinį šildymą ir padėti taupyti granules.

    Energijos efektyvumą geriausiai atspindi SCOP rodiklis, t. y. sezoninis šildymo efektyvumo koeficientas. Pavyzdžiui, jei SCOP siekia 4,5, tai reiškia, kad vidutiniškai per sezoną 1 kilovatvalandė elektros gali suteikti apie 4,5 kilovatvalandės šilumos.

    Ar veikia per šaltį?

    Renkantis įrenginį svarbu įvertinti, iki kokios lauko temperatūros gamintojas deklaruoja stabilų darbą šildymo režimu. Vidutinės klasės šiuolaikiniai modeliai dažnai projektuojami veikti ir prie didesnio šalčio, o dalis jų išlaiko šildymo funkciją net kai lauke būna apie minus 22 laipsniai šalčio.

    Vis dėlto realus komfortas priklauso ne tik nuo techninių duomenų, bet ir nuo pastato būklės. Prastai apšiltintame name, esant didžiausiems šalčiams, kondicionierius gali nespėti kompensuoti šilumos nuostolių, todėl rezervinis šilumos šaltinis išlieka praktiškas sprendimas.

    Į ką atkreipti dėmesį prieš perkant?

    Be SCOP, svarbu įvertinti įrenginio galią ir jo darbo temperatūrų diapazoną, nes nuo to priklausys, ar įrenginys realiai šildys jūsų namus, o ne tik palaikys minimalią šilumą. Taip pat reikia atsižvelgti į patalpų išplanavimą, nes šiluma dažniausiai efektyviausiai pasklinda toje erdvėje, kur įrengtas vidinis blokas.

    Jei namai turi kelias atskiras zonas ar aukštus, gali prireikti daugiau nei vieno vidaus bloko arba kitų sprendimų šilumos paskirstymui. Praktikoje kondicionierius dažnai tampa patogiu „antru šildymo šaltiniu“, kuris sumažina granulių poreikį ir kartu suteikia vėsinimą vasarai.

  • Pramonės plėtros agentūra skiria apie 35 mln. eurų paskoloms: kam įmonės galės panaudoti lėšas

    Lenkijos Pramonės plėtros agentūra ARP pranešė pradedanti lengvatinių paskolų programą, skirtą įmonių skaitmeninei ir žaliajai transformacijai. Programos biudžetas siekia 150 mln. zlotų, tai yra maždaug 35 mln. eurų.

    Finansavimas bus teikiamas pagal Europos Sąjungos programą Fundusze Europejskie dla Nowoczesnej Gospodarki 2021–2027, orientuotą į verslo modernizavimą. ARP tikisi, kad lengvatinės sąlygos paskatins įmones sparčiau investuoti į produktyvumą ir energijos efektyvumą.

    Sąlygos: suma ir terminas

    Pagal paskelbtas gaires paskolos bus prieinamos mikro, mažoms, vidutinėms ir didelėms įmonėms. Viena bendrovė galės pasiskolinti nuo maždaug 580 000 iki 3 500 000 eurų.

    Numatytos ir palankios grąžinimo sąlygos: 0,5 proc. metinės palūkanos visam skolinimo laikotarpiui. Paskolos terminas gali siekti iki 15 metų, o pagrindinės sumos grąžinimas gali būti atidėtas iki 24 mėnesių.

    Kam bus skiriamos lėšos?

    ARP nurodo, kad paskolos turėtų padengti investicijas, susijusias su įmonių skaitmenizavimu ir procesų modernizavimu. Tarp numatytų krypčių minimos procesų automatizavimo ir robotizavimo iniciatyvos, informacinių sistemų integravimas, debesijos sprendimų diegimas, taip pat DI ir daiktų interneto pritaikymas.

    Kita didelė kryptis susijusi su žaliąja transformacija: energijos ir žaliavų vartojimo mažinimu, atliekų perdirbimo didinimu ir anglies pėdsako mažinimu. Tokios investicijos, ypač gamyboje, dažnai vertinamos kaip būdas sumažinti sąnaudas ir lengviau atitikti augančius tiekimo grandinių reikalavimus.

    Kada programa bus prieinama?

    Agentūra informavo, kad naujasis instrumentas turėtų būti prieinamas iki 2026 metų lapkričio pabaigos. Tai reiškia, kad įmonės projektus galės planuoti ilgesniam laikotarpiui, derindamos investicijas su kitomis ES paramos priemonėmis.

    ARP taip pat pabrėžia, kad lengvatinės paskolos turėtų padėti įmonėms greičiau įgyvendinti skaitmeninius ir energetinius pokyčius, kurie daugelyje sektorių tampa nebe pasirenkami, o būtini konkurencingumui išlaikyti.

    „Norime sudaryti sąlygas įmonėms drąsiau investuoti į skaitmeninę ir energetinę transformaciją, nes tai lemia jų produktyvumą ir atsparumą ateityje“, – sakė ARP atstovas Krzysztof Telega.

  • Perkate butą? Vienas dalykas, kurį būtina patikrinti prieš didžiausią investiciją

    Perkate butą? Vienas dalykas, kurį būtina patikrinti prieš didžiausią investiciją

    Būsto pirkimas daugeliui yra didžiausias finansinis sprendimas gyvenime, dažnai susijęs su ilgalaike paskola ir įsipareigojimais. Renkantis butą svarbu vertinti ne tik kainą ar kvadratūrą, bet ir detales, kurios vėliau kasdien erzins arba brangiai kainuos.

    Tarp įprastų kriterijų paprastai atsiduria vieta, susisiekimas, kambarių išplanavimas, langų kryptys, balkonas ar terasa, pastato ir inžinerinių sistemų būklė. Vis dėlto pirkėjai neretai nuvertina vieną veiksnį, kuris tiesiogiai lemia komfortą ir net išlaidas: kuriame aukšte yra butas.

    Aukštas lemia daugiau nei kainą

    Jei name nėra lifto, kasdienybė gali greitai tapti nepatogi: nešuliai, vaiko vežimėlis ar dviratis net į antrą aukštą ilgainiui vargina. Tokiu atveju praktiškiausias sprendimas dažnai būna pirmas aukštas, tačiau jis turi ir rizikų.

    Pirmo aukšto butai paprastai pralaimi privatumo prasme, dažniau girdisi gatvės triukšmas, o kai kuriais atvejais pirkėjai labiau nerimauja dėl saugumo. Kita vertus, jie patrauklūs tiems, kuriems svarbus patogus patekimas, ypač vyresniems žmonėms ar šeimoms su mažais vaikais.

    Viršutiniai aukštai: pliusai ir minusai

    Aukštesniuose aukštuose dažnai daugiau šviesos ir atviresni vaizdai, taip pat mažesnė tikimybė girdėti kaimynus virš galvos. Tačiau vasarą tokie butai gali labiau įkaisti, o senesniuose namuose didesnę reikšmę turi stogo būklė ir šilumos nuostoliai.

    Dar vienas praktinis aspektas yra lifto patikimumas: gedimo atveju kasdienis lipimas laiptais gali tapti rimtu iššūkiu. Todėl prieš perkant verta pasidomėti ne tik tuo, ar liftas yra, bet ir kokia jo techninė priežiūra bei namo bendro naudojimo erdvių būklė.

    Koks aukštas dažniausiai laikomas optimalus?

    Nekilnojamojo turto rinkoje dažnai patogiausiais laikomi viduriniai aukštai, pavyzdžiui, nuo antro iki ketvirto. Tai kompromisas tarp patogumo, privatumo ir mažesnio triukšmo, o gedus liftui laiptų kiekis paprastai dar išlieka protingas.

    Viduriniai aukštai dažnai turi ir energetinį pranašumą, nes butą iš šonų supa kitos šildomos patalpos, todėl žiemą lengviau išlaikyti šilumą, o vasarą temperatūra kyla lėčiau. Dėl to tokie variantai neretai išgraibstomi greičiausiai, ypač gerai suplanuotuose projektuose.

    Prieš priimant sprendimą verta įsivertinti savo gyvenimo būdą ir ateities planus: ar dažnai nešite sunkius pirkinius, ar namuose bus mažų vaikų, ar svarbus privatumas, ramybė ir šviesa. Aukštas nėra tik skaičius skelbime, jis nulemia kasdienį patogumą ir ilgalaikę būsto vertę.

  • Leonardo DiCaprio investuoja į Švedijos EnergyTech „Elvy“: kas slypi už energijos prenumeratos idėjos

    Leonardo DiCaprio investuoja į Švedijos EnergyTech „Elvy“: kas slypi už energijos prenumeratos idėjos

    Holivudo aktorius ir klimato iniciatyvų rėmėjas Leonardo DiCaprio paskelbė investuojantis į Stokholme įsikūrusią EnergyTech bendrovę „Elvy“. Įmonė teigia kurianti energijos kaip paslaugos modelį namų ūkiams ir kartu pranešė pradedanti klientų rekomendacijų platformą.

    Investicijos dydis neskelbiamas, tačiau ji įtraukta į antrąjį finansavimo etapo uždarymą, kurio bendra suma siekia apie 1,43 milijono eurų. „Elvy“ taip pat nurodo, kad 2025 metais įmonės pajamos, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dešimt kartų.

    „Leonardo ilgą laiką domisi energetikos sritimi, o jo įsitraukimas yra stiprus pasitikėjimo balsas mūsų potencialu kurti pokytį“, – sakė „Elvy“ vadovas ir vienas įkūrėjų Johanas Outinenas.

    Kas yra „Elvy“ modelis

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, diegia išmanias integruotas namų energijos sistemas ir jas sujungia su optimizavimo programine įranga. Bendrovė šią įrangą siūlo ne vienkartiniu pirkimu, o prenumeratos principu, žadėdama mažesnes pradinės investicijos kliūtis.

    Praktikoje tai reiškia, kad namų ūkiui siūlomas sprendinys apima įrangą ir jos valdymą, o energijos naudojimas optimizuojamas pagal vartojimo įpročius ir tinklo sąlygas. Tokie modeliai Europoje vis dažniau siejami su lankstumo paslaugomis, kai vartotojai tampa aktyviais sistemos dalyviais, o ne tik energijos pirkėjais.

    „Elvy“ teigia, kad jų sprendimai vidutiniškai gali sumažinti namų ūkio energijos vartojimą apie 60 proc. Šį rodiklį vertinant rinkoje, daug kas priklauso nuo pradinės būsto būklės, įrangos komplektacijos ir šildymo tipo, todėl realūs rezultatai skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis.

    Kodėl tokios investicijos daugėja

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija investuoti į namų ūkių elektrifikaciją, pastatų energinį efektyvumą ir paskirstytą energijos valdymą. Šią kryptį skatina brangus energijos išteklių importas, siekis mažinti emisijas ir augantis elektros poreikis, kurį kelia transporto ir šildymo elektrifikacija.

    „Elvy“ investicija iš DiCaprio pasirodė tuo metu, kai panašios krypties įmonės Europoje pritraukia vis didesnius finansavimo etapus. Minimi pavyzdžiai apima tiek sprendimus, leidžiančius namų ūkių įrangą prijungti prie elektros rinkų, tiek sezoninio energijos kaupimo idėjas bei šilumos siurblių diegimo ir optimizavimo platformas.

    DiCaprio investicija į „Elvy“ nėra pirmasis atvejis, kai jis remia energijos transformacijos sprendimus Europoje. Anksčiau jis buvo siejamas su investicija į Vokietijos saulės energetikos paslaugų bendrovę „Enpal“, o tai rodo nuoseklų dėmesį namų ūkių energetikos segmentui.

    Akcentas į prieinamumą vartotojams

    „Elvy“ pozicionuoja prenumeratos modelį kaip alternatyvą schemoms, kuriose vartotojui tenka didelė finansinė našta iš anksto. Bendrovės teigimu, dabartiniai subsidijų mechanizmai dažnai reikalauja, kad gyventojas pirmiausia investuotų savo lėšas, o tai daliai namų ūkių tampa neprieinama.

    „Šiandienos subsidijos dažnai reiškia, kad vartotojas turi prisiimti finansinę perėjimo naštą. Tai perkelia riziką vartotojui ir atmeta tuos, kurie neturi tokių galimybių“, – sakė Johanas Outinenas.

    Įmonė akcentuoja, kad namų ūkiai Europoje yra vieni didžiausių energijos vartotojų, todėl efektyvumo potencialas čia itin didelis. Jei prenumeratos modelis pasiteisins, jis galėtų tapti dar vienu keliu, kaip greičiau atnaujinti būstus ir mažinti sąskaitas be didelių pradinių investicijų.

    Kol kas „Elvy“ neatskleidžia, kokiomis sąlygomis DiCaprio prisijungė prie finansavimo ir ar investicija susijusi su konkrečiais plėtros planais už Švedijos ribų. Vis dėlto bendrovės dešimteriopas pajamų augimas 2025 metais ir papildomas kapitalas rodo ambiciją sparčiai didinti mastą.

  • Karšta tiesa apie airfryer: ar jis tikrai ryja mažiau elektros nei orkaitė?

    Karšta tiesa apie airfryer: ar jis tikrai ryja mažiau elektros nei orkaitė?

    Karšto oro gruzdintuvės, dažnai vadinamos airfryer, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių virtuvės prietaisų. Vienas svarbiausių argumentų jas renkantis – mažesnės elektros sąnaudos nei naudojant įprastą orkaitę. Tačiau realybėje viską lemia ne vien galia, o tai, kiek laiko prietaisas veikia ir kokį kiekį maisto gaminate.

    Daugumos rinkoje esančių airfryer galia siekia apie 1 400–1 800 vatų. Elektros sąnaudos skaičiuojamos paprastai: galia kilovatais dauginama iš veikimo laiko valandomis. Pavyzdžiui, 1,5 kilovato prietaisas, veikdamas 20 minučių, sunaudoja apie 0,5 kilovatvalandės, o per 30 minučių – apie 0,75 kilovatvalandės.

    Kiek tai kainuoja pinigais, priklauso nuo konkretaus tarifo ir papildomų dedamųjų, tačiau principas aiškus: trumpas, greitas kepimas dažnai atsieina pigiau. Būtent čia airfryer turi pranašumą, nes jam nereikia ilgai įkaitinti didelės ertmės, o karštas oras cirkuliuoja intensyviai ir greitai pasiekia reikiamą temperatūrą.

    Kodėl orkaitė dažnai pralaimi?

    Įprasta orkaitė dažnai būna gerokai galingesnė, o svarbiausia – pradžioje sunaudoja nemažai energijos įkaitinimui. Įkaista ne tik oras, bet ir sienelės, skardos, grotelės, todėl vien dėl pasiruošimo ciklo mažai porcijai energijos sąnaudos gali būti neproporcingai didelės.

    Dėl to dviem bandelėms, nedideliam daržovių kiekiui, keliems vištienos gabalėliams ar greitam užkandžiui airfryer neretai būna racionalesnis pasirinkimas. Praktikoje tai reiškia trumpesnį veikimo laiką ir mažesnį energijos praradimą, palyginti su didele orkaite.

    Ekspertai airfryer dažnai apibūdina kaip mažą konvekcinę orkaitę, kuri ypač pasiteisina vienam ar dviem žmonėms. Nepriklausomi bandymai taip pat rodo, kad tam tikrais scenarijais jis gali būti kelis kartus pigesnis, nors svarbi riba išlieka talpa.

    Kada airfryer nebėra pigiausias?

    Didžiausias airfryer trūkumas – ribota kepimo kamera. Jei gaminate šeimai arba kepate didesnius patiekalus, neretai tenka prietaisą jungti kelis kartus, o tuomet sutaupymas tirpsta. Tokiais atvejais orkaitė, ypač kepant keliuose lygiuose, gali panaudoti energiją efektyviau.

    Taip pat verta prisiminti dažną klaidą: vien galia dar neparodo, kiek kainuos gaminimas. Svarbiausia yra faktiškai sunaudota energija, tai yra galia padauginta iš laiko. Todėl prietaisas su didesne galia, bet trumpu darbo ciklu, gali kainuoti mažiau nei mažesnės galios įrenginys, veikiantis ilgai.

    Šiuolaikinės orkaitės, ypač naudojamos su karšto oro cirkuliacija, gali būti gana efektyvios, kai kepama didelė porcija. Dėl to teiginys, kad airfryer visada pigesnis, nėra tikslus: kasdieniams greitiems ir mažiems patiekalams jis dažniausiai laimi, tačiau dideliems kepiniams ar kelių patiekalų ruošai pranašumas gali persikelti į orkaitės pusę.

  • Dujinis šildymas pinga, bet lieka tarp brangiausių: kiek per metus kainuoja 150 kv. m namui?

    Dujomis vis dar šildosi milijonai Lenkijos namų ūkių, tačiau naujausi skaičiavimai rodo netikėtą pokytį – metinės išlaidos 150 kv. m namui sumažėjo. Remiantis Centraline pastatų emisijų apskaitos sistema, dujinį šildymą naudoja apie 5 000 000 namų ir butų savininkų.

    Pagal Lenkijos smogo pavojaus signalą, 2026 metais 150 kv. m namo šildymas gamtinėmis dujomis atsieina apie 1 995 eurus per metus. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, tai yra maždaug 31 euru mažiau, tačiau dujos vis dar išlieka vienu brangesnių pasirinkimų.

    Brangiausias šildymo būdas išlieka katilas kūrenamas šildymo alyva – apie 3 427 eurai per metus. Tuo metu granulių (A1) katilo sąnaudos šoktelėjo iki maždaug 2 960 eurų per metus, todėl granulės reitinge aplenkė dujas ir tapo antru brangiausiu sprendimu.

    Kur pigiausia šildytis?

    Organizacijos vertinimu, pigiausia alternatyva yra šilumos siurblys. Priklausomai nuo sistemos tipo, metinės 150 kv. m namo šildymo išlaidos gali siekti apie 1 082–1 657 eurus.

    Mažiausios sąnaudos paprastai fiksuojamos tuomet, kai naudojamas grunto šilumos siurblys ir žematemperatūrinė sistema, pavyzdžiui, grindinis šildymas. Toks derinys leidžia efektyviau išnaudoti elektros energiją ir sumažinti bendrą šildymo kainą.

    „Šilumos šaltinį namams reikia rinktis labai atsakingai ir geriausia tai daryti pasikonsultavus su patikimu ekokonsultantu, montuotoju arba energijos auditoriumi“, – sakė Piotras Siergiejus.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien kuro ar energijos kaina ne visada parodo tikrąjį vaizdą. Galutinė sąskaita priklauso nuo namo šilumos izoliacijos, šildymo sistemos efektyvumo, temperatūrinių režimų, taip pat nuo to, ar gyventojai investuoja į energijos taupymo sprendimus.

  • DI Lenkijos gamyklose: kodėl svarbiausi ne „tokenai“, o energijos taupymas, duomenys ir sauga

    Lenkijos pramonė vis aktyviau bando diegti dirbtinį intelektą, tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne dėl madingų įrankių, o dėl labai konkrečių tikslų: energijos sąnaudų mažinimo, procesų našumo ir patikimų duomenų. ABB Korporacinio technologijų centro Lenkijoje vadovas Przemysławas Zakrzewskis pabrėžia, kad DI yra tik viena priemonė produktyvumui kelti, o ne tikslas savaime.

    Jo teigimu, pramonėje svarbiausia yra galutinis rezultatas: trumpesnis ciklo laikas, mažesnės energijos sąnaudos, geresnė kokybė ir efektyvesnė įrangos priežiūra. DI sprendimų vertė matuojama tuo, ar jie realiai gerina operacinius rodiklius, o ne tuo, kiek „išteklių“ sunaudojama eksperimentams.

    DI negalima „prijungti“ prie valdymo

    Didelėse gamyklose kritinės infrastruktūros valdymas negali tapti bandymų poligonu. Todėl praktikoje atskiriamas pagrindinis valdymo sluoksnis nuo optimizavimo sluoksnio, kuriame gali veikti skaitmeniniai dvyniai ar sprendimai tinklo pakraštyje.

    Toks atskyrimas padeda diegti inovacijas nekeliant pavojaus gamybos stabilumui. Pramonės valdymo sistemos turi veikti patikimai, todėl DI dažniau pasitelkiamas analizei, rekomendacijoms ir planavimui, o ne tiesioginiam kritinių procesų valdymui.

    Energijos efektyvumas prasideda nuo matavimo

    Energetinis efektyvumas Lenkijos pramonėje įvardijamas kaip vienas svarbiausių prioritetų, tačiau realios investicijos į modernizaciją dažnai stringa dėl trumpo planavimo horizonto. Pokyčiai, susiję su energijos taupymu, paprastai atsiperka per ilgesnį laiką, todėl įmonės neretai vertina juos per vienų metų rezultatų prizmę.

    Kitas praktinis barjeras – nežinojimas, kur energijos prarandama daugiausia. Zakrzewskis akcentuoja, kad jei procesas nematuojamas, jo neįmanoma suprasti ir optimizuoti, o šiandien matavimą galima nuleisti iki konkretaus įrenginio lygio, paverčiant jį patikimu duomenų šaltiniu.

    Vis dėlto vien duomenų rinkimas problemos neišsprendžia. Reikia duomenų konteksto, modelių ir tarpusavyje sujungtų sistemų, kad būtų galima pereiti nuo paprastos automatizacijos prie didesnės autonomijos, kai sistema gali ne tik stebėti, bet ir prognozuoti, siūlyti veiksmus ar tam tikrose ribose reaguoti pati.

    Didžiausios kliūtys: mastelis ir atsakomybė

    Pasak ABB atstovo, pilotinius DI projektus pradėti lengva, ypač kai sprendimai greitai parodo pirmą efektą. Tačiau kuo procesas sudėtingesnis, tuo daugiau klausimų kyla dėl duomenų kokybės, tinkamų informacijos šaltinių, modelių parinkimo ir to, kur sprendimą gali priimti sistema, o kur būtinas žmogus.

    Diegimas pramonėje reiškia ir investicijas: pilotas paprastai apima mažą proceso dalį, o vėliau reikia apimti kur kas daugiau duomenų, sistemų ir organizacinių pokyčių. Būtent čia išryškėja organizacijos pasirengimas keisti kasdienį darbą, pavyzdžiui, įrangos priežiūros komandų sprendimų priėmimą.

    Kibernetinis saugumas – ne priedas

    Didelė dalis gamyklų vis dar dirba su senomis sistemomis, todėl saugumo stiprinimas dažnai prasideda nuo bazinės „higienos“: inventorizacijos, konfigūracijų kontrolės, atnaujinimų disciplinos ir aiškaus matomumo, kas ir kaip jungiasi prie infrastruktūros. Kuo daugiau įrenginių ir sistemų sujungiama, tuo didesnis galimos atakos paviršius.

    „Prieš galvojant apie kibernetinį saugumą kaip apie pažangų karą su įsilaužėliais, reikia pasirūpinti profilaktika“, – sakė Przemysławas Zakrzewskis.

    Jo teigimu, sprendimai, susiję su debesija, DI ar mašininiu mokymusi, gali naudoti procesinius duomenis, tačiau turi būti tinkamai atskirti nuo kritinio valdymo. Tokia architektūra padeda suderinti inovacijas su saugumu ir patikimumu, kurie pramonėje yra lemiami.

    Kiek pažengusi Lenkijos pramonė?

    Vertinant technologinę brandą, vieno balo visai rinkai nėra: dideli ir maži gamintojai veikia skirtingoje rizikos, investicijų ir atsakomybės skalėje. ABB atstovo vertinimu, didelės Lenkijos gamyklos, turinčios gamybos, logistikos ir planavimo sistemas bei diegiančios optimizavimo priemones, dažnai pasiekia 7–8 lygį dešimties balų skalėje.

    Aukščiausias lygis reikštų situaciją, kai didžioji dalis sistemų yra sujungtos tiek, kad autonominės operacijos gali apimti visą grandinę nuo įeinančios logistikos iki gamybos, kokybės kontrolės ir išsiuntimo. Mažesnėms įmonėms, anot pašnekovo, reikšmingą vaidmenį gali atlikti inovacijų ekosistemos, kompetencijos ir finansavimas, nes vien technologijos neužtenka.

  • „GreenYellow“ ir „STX Group“ telkia jėgas: įmonėms žada greitesnes energijos taupymo investicijas

    Atsinaujinančios energetikos ir energijos sprendimų bendrovė „GreenYellow“ kartu su aplinkosauginių produktų rinkoje veikiančia „STX Group“ pradeda partnerystę, skirtą įmonių energijos vartojimo efektyvumui didinti Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Šalys siekia, kad energijos taupymo projektai verslui būtų įgyvendinami greičiau, o jų finansinė nauda būtų aiškesnė dar prieš priimant investicinį sprendimą.

    Tokie susitarimai rinkoje daugėja dėl kelių priežasčių: išaugusių energijos kainų svyravimų, griežtėjančių reikalavimų mažinti emisijas ir spaudimo didinti veiklos efektyvumą. Praktikoje tai reiškia, kad modernizuojant šildymo, vėdinimo, vėsinimo ar apšvietimo sistemas įmonės nori ne tik mažesnių sąskaitų, bet ir papildomų mechanizmų, kurie pagerintų projektų atsiperkamumą.

    Baltieji sertifikatai kaip paskata

    Pagal planuojamą modelį „GreenYellow“ imtųsi viso projekto ciklo: įvertintų taupymo potencialą, parengtų techninius sprendinius, organizuotų finansavimą ir įgyvendintų diegimą kliento objekte. Toks požiūris artimas ESCO modeliui, kai investicijos gali būti vykdomos neįšaldant įmonės nuosavų lėšų, o sutaupymas tampa pagrindiniu grąžos šaltiniu.

    „STX Group“ vaidmuo būtų susijęs su sutaupytos energijos vertės monetizavimu ir administracine dalimi, kuri ypač svarbi taikant vadinamuosius baltuosius sertifikatus. Šis mechanizmas, taikomas energijos taupymo rezultatams patvirtinti, gali suteikti papildomą finansinę naudą, tačiau dažnai reikalauja techninių skaičiavimų, dokumentacijos ir procedūrų išmanymo.

    Kokiems projektams tai aktualu

    Partneriai pabrėžia, kad baltieji sertifikatai paprastai siejami su priemonėmis, kurios duoda ilgalaikį ir patikrinamą energijos sutaupymą. Dažniausiai tai būna šildymo sistemų atnaujinimas, vėdinimo ir vėsinimo optimizavimas, pastatų atnaujinimo projektai ar apšvietimo modernizavimas.

    Tokių sprendimų nauda paprastai apima kelis sluoksnius: mažesnį energijos vartojimą, mažesnes su tuo susijusias emisijas ir stabilesnes veiklos sąnaudas. Verslui tai svarbu ne tik dėl sąskaitų, bet ir dėl tiekimo grandinių reikalavimų, klientų lūkesčių bei vidinių dekarbonizacijos tikslų.

    „Baltieji sertifikatai yra patrauklus instrumentas, tačiau pilnam jo panaudojimui reikia techninių ir reguliacinių žinių bei praktinės patirties procese“, – sakė „STX Group“ atstovas Wojciechas Domagała.

    „Įtraukdami baltuosius sertifikatus į pasiūlą, siekiame sujungti projektavimą, finansavimą ir diegimą su galimybe gauti papildomų pajamų už pasiektą energijos sutaupymą“, – sakė „GreenYellow“ atstovas Piotr Kolasiński.

    Abiejų įmonių teigimu, sutaupymas, kuris yra patvirtinamas reguliuotojo, tampa apčiuopiama finansine verte ir sumažina investicinės rizikos dalį. Tai ypač aktualu įmonėms, kurios energijos vartojimo efektyvumo projektus vertina kaip priemonę išlaikyti konkurencingumą ir įgyvendinti emisijų mažinimo strategijas.

  • Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyno „Nanolope“ pritraukė 800 000 eurų: pastatų paviršius pavers šilumos kaupikliais

    Berlyne įsikūręs „Nanolope“ užsitikrino 800 000 eurų ankstyvosios stadijos investiciją, kurią skirs šilumos energijos kaupimo sprendimams pastatuose vystyti. Startuolis kuria didelės talpos šilumos kaupimo medžiagas, leidžiančias sienas, lubas ar grindis paversti pasyviais šilumos akumuliatoriais.

    Finansavimo raunde dalyvavo IBB Ventures per savo ikiseed fondą, taip pat keli verslo angelai ir energetikos, nekilnojamojo turto bei medžiagų technologijų sričių ekspertai. Bendrovė teigia, kad gautos lėšos padės didinti gamybos apimtis, įgyvendinti pirmuosius bandomuosius projektus ir plėsti komandą.

    Sprendimas senam fondui

    „Nanolope“ pabrėžia, kad tvaraus šildymo proveržis daugiausia priklausys nuo esamų pastatų, kuriuose dažnai veikia pasenusios šildymo sistemos ir trūksta energinio efektyvumo. Dėl to didėja sąnaudos, o reikalavimai efektyvumui griežtėja, tačiau kapitalinis atnaujinimas daugeliui savininkų išlieka per brangus ir užtrunkantis.

    Startuolio kuriami skydai skirti spręsti būtent šią problemą: jie projektuojami taip, kad būtų galima diegti modernizuojant pastatus be didelių konstrukcinių intervencijų. Tokiu būdu siekiama sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį, stabilizuoti vidaus temperatūrą ir mažinti piko apkrovas, kurios ypač svarbios energijos sistemoms.

    „Perėjimą prie tvaraus šildymo lems esami pastatai. Daugeliui jų reikia sprendimų, kuriuos būtų galima įdiegti greitai ir ekonomiškai, be didelių statybinių intervencijų. Būtent tai kuriame su savo šilumos kaupimo skydais“, – sakė „Nanolope“ vadovas ir vienas įkūrėjų Felixas Marske.

    Kaip veikia šilumos kaupimo skydai

    Pasak bendrovės, jos technologija leidžia pastato apdailos elementus paversti šilumos ir vėsos kaupikliais, kurie sugeria energijos perteklių ir vėliau ją atiduoda, kai jos reikia. Praktikoje tai reiškia mažesnius temperatūros svyravimus patalpose tiek žiemą, tiek vasarą ir efektyvesnį šildymo bei vėsinimo sistemų darbą.

    Tokie sprendimai tampa aktualūs ir dėl rinkos tendencijų: Europoje daugėja šilumos siurblių diegimo atvejų, o elektros tinklams vis svarbiau valdyti vartojimo pikus. Šilumos energijos kaupimas pastatuose gali tapti papildomu įrankiu, kuris leidžia geriau suderinti šildymo poreikius su energijos kainų svyravimais ir tinklo apkrovomis.

    Žaliosios chemijos kryptis

    „Nanolope“ teigia medžiagas kurianti pagal žaliosios chemijos principus: skydams naudojamos atsinaujinančios augalinės kilmės žaliavos, gaunamos Europos Sąjungoje. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad gamyboje nenaudojami retieji žemės elementai, o produktai numatomi perdirbti pasibaigus jų eksploatacijos laikui.

    Startuolis orientuojasi į būsto bendroves ir komercinio nekilnojamojo turto valdytojus, tarp kurių minimi viešbučiai, biurai ir maitinimo įstaigos. Tikslas – didinti pastatų energinį efektyvumą ir gerinti šiluminį komfortą, kartu mažinant sąnaudas ir emisijas.

    „Komanda mus įtikino savo kompetencija, patirtimi ir ambicija, klimato kaitos kontekste nustatant naujus standartus statybų sektoriuje su patentuotomis energijos kaupimo medžiagomis“, – sakė IBB Ventures atstovė Sabine Wolff.

    „Nanolope“ įkurta 2025 metais, o jos technologija, pasak įmonės, yra apsaugota patentais. Artimiausias etapas – pilotiniai diegimai realiuose objektuose, kurie turėtų parodyti, kiek praktikoje galima sumažinti šildymo ir vėsinimo poreikį bei pagerinti vidaus mikroklimatą.