Tag: Energijos efektyvumas

  • „Orlen“ ir „Veolia“ sutaria dėl bendrų projektų: dėmesys pramonei, energetikai ir savivaldai

    Lenkijos energetikos ir komunalinių paslaugų rinkoje bręsta nauja partnerystė: „Orlen“ ir „Veolia“ grupė Lenkijoje pasirašė memorandumą, kuriuo susitarė ieškoti bendrų projektų pramonėje, energetikoje bei miestuose. Įmonės teigia matančios didžiausią sinergiją ten, kur susikerta energijos efektyvumas, atliekų tvarkymas ir vandens ūkis.

    Pagal susitarimą abi pusės pirmiausia atliks galimų iniciatyvų peržiūrą ir atrinks projektus, kuriuos realu įgyvendinti Lenkijoje. Memorandumas taip pat palieka galimybę vertinti pasirinktas idėjas ir užsienio rinkose, kuriose „Orlen“ ir „Veolia“ jau veikia arba planuoja plėtrą.

    Sritys: nuo perdirbimo iki biometano

    Įvardijamos bendradarbiavimo kryptys apima mechaninį ir cheminį perdirbimą, taip pat biogazo ir biometano plėtrą. Kartu akcentuojamas energijos efektyvumas pramonėje, kur didžiausią poveikį paprastai duoda procesų modernizavimas, šilumos atgavimas ir pažangesnis vartojimo valdymas.

    Susitarime minimos ir vandentvarkos temos: vandens tiekimo bei nuotekų ūkio sprendimai, kurie pramonei ir savivaldybėms tampa vis aktualesni dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir didėjančių kaštų. Atskirai įvardijama geotermija bei sprendimai atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

    Kas svarbu miestams ir pramonei?

    „Veolia“ pabrėžia patirtį dirbant su savivaldybėmis, ypač šilumos ūkyje, vandentvarkoje ir aplinkosaugos paslaugose. „Orlen“ savo ruožtu išskiria investicinius pajėgumus ir veiklą, susijusią su energijos tiekimo saugumu bei transformacija, įskaitant paslaugas transportui ir pastatams.

    Įmonės tikisi, kad bendri projektai galėtų padėti miestams efektyviau naudoti energiją ir žaliavas, geriau panaudoti atliekas bei šalutinius produktus, o kartu mažinti emisijas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas savivaldybėms ir pramonei, stabilesnį energijos tiekimą ir aiškesnį investicijų atsiperkamumą.

    „Didžiausi iššūkiai, susiję su energetikos transformacija, reikalauja bendradarbiavimo ir potencialo sujungimo. Norime kartu ieškoti iniciatyvų, kurios duotų apčiuopiamą naudą gyventojams, ekonomikai ir aplinkai“, – sakė „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania.

    „Orlen“ vadovybė savo ruožtu akcentuoja, kad partnerystė siejama su projektais, kurie didina energijos ir žaliavų panaudojimo efektyvumą bei prisideda prie modernios infrastruktūros vystymo. Abi bendrovės pabrėžia, jog dabar, kai energijos kainų svyravimai ir reguliaciniai pokyčiai išlieka reikšmingi, bendri sprendimai gali tapti konkurenciniu pranašumu.

  • Padarykite tai su radiatorium dar rugpjūtį: žiemą nustebins, kiek šilumos prarasite

    Padarykite tai su radiatorium dar rugpjūtį: žiemą nustebins, kiek šilumos prarasite

    Šildymo sezonas artėja, todėl dar vasaros pabaigoje verta skirti kelias minutes radiatorių patikrai. Laiku atlikti paprasti veiksmai padeda išvengti situacijų, kai namuose vėsu, nors šildymas jau įjungtas. Be to, tvarkinga sistema šilumą paskirsto tolygiau ir komfortas juntamas greičiau.

    Vienas dažniausių signalų, kad radiatoriui reikia dėmesio, yra netolygus įšilimas. Jei viršus išlieka vėsus, o apačia šilta, sistemoje gali būti susikaupusio oro, trukdančio vandens cirkuliacijai. Kartais tai lydi šnypštimas, ūžesys ar gurguliavimas.

    Kaip suprasti, kad oras viduje?

    Užsiorinęs radiatorius dažniausiai šyla dalimis, todėl patalpoje temperatūra pasiekiama lėčiau. Tokiu atveju termostatas gali „prašyti“ daugiau šildymo, nors reali problema yra ne katilo galia, o prastesnis šilumos atidavimas. Dėl to verta reaguoti dar iki pirmųjų šaltesnių naktų.

    Jei pastebite drėgmę prie sujungimų, korozijos pėdsakus ar menką nuotėkį, delsti nereikėtų. Net nedidelis pratekėjimas laikui bėgant gali virsti rimtesne avarija, ypač pradėjus sistemai dirbti reguliariai. Tokiais atvejais saugiausia kreiptis į meistrą.

    Radiatoriaus nuorinimas: ką daryti

    Prieš nuorinant šildymą reikia išjungti ir palaukti, kol radiatorius atvės. Tuomet termostatinę galvutę patartina nustatyti į uždarytą padėtį, o po nuorinimo vožtuvu pasidėti indą ar šluostę, nes kartu su oru gali pasirodyti vanduo.

    Nuorinimo vožtuvą reikia atlaisvinti lėtai, jo neišsukant iki galo. Iš pradžių paprastai girdisi išeinantis oras, o kai šnypštimas baigiasi ir pasirodo pastovi vandens srovė, vožtuvą galima užsukti. Po to verta patikrinti, ar radiatorius šyla tolygiai per visą plotą.

    Jei šildymo sistema turi nuosavą katilą, po nuorinimo pravartu pasižiūrėti sistemos slėgį. Vienos universalios reikšmės nėra, nes ji priklauso nuo konkretaus įrenginio ir sistemos tipo. Patikimiausia vadovautis katilo gamintojo instrukcija.

    Ne tik nuorinimas: kas dar svarbu

    Per vasarą ant radiatorių ir tarpeliuose susikaupia dulkės, kurios šildymo pradžioje gali būti pakeliamos į orą. Todėl verta kruopščiai išsiurbti radiatoriaus paviršių, plyšius ir erdvę už jo. Tai paprasta priemonė, kuri dažnai pagerina ir oro kokybę patalpoje.

    Taip pat svarbu, kad šilumos srauto neužstotų baldai ar storos užuolaidos. Kai radiatorius „paslėptas“, šiltas oras sunkiau cirkuliuoja, o patalpa šyla lėčiau. Prieš sezoną verta patikrinti ir termostato veikimą: reguliatorius turi suktis sklandžiai, o nustatymai turi realiai keisti šilumos atidavimą.

    Vien nuorinimas nebūtinai automatiškai sumažins sąskaitas, tačiau jis atkuria normalų šilumos paskirstymą, jei problema buvo oras sistemoje. Rugpjūčio pabaiga tam ypač patogi, nes dar yra laiko pastebėtus gedimus pašalinti be skubos. Jei po nuorinimo radiatorius vis tiek šyla prastai, girdisi neįprasti garsai ar matomas nuotėkis, reikėtų kviesti specialistą.

  • Vėsinantis lubų sprendimas vietoj kondicionieriaus: tylu, nematyti, bet montavimas kainuoja

    Karščių bangoms tampant vis dažnesnėms, namų vėsinimas vis dažniau sprendžiamas ne vien kondicionieriais. Pastaraisiais metais Europoje sparčiau plinta lubinis vėsinimas, dar vadinamas spinduliniu vėsinimu, kai patalpos temperatūra mažinama be triukšmo, skersvėjų ir intensyvaus oro pūtimo.

    Tokios sistemos esmė paprasta: po lubų apdaila įrengiami ploni vamzdeliai ar kilimėliai, kuriais cirkuliuoja vėsus vanduo. Šiluma iš patalpos į lubas perduodama palaipsniui, todėl vėsinama tolygiai, o sprendimas praktiškai „dingsta“ interjere.

    Kaip veikia lubinis vėsinimas

    Skirtingai nei įprastas kondicionierius, lubinis vėsinimas patalpos nešaldo stipria oro srove. Didžioji dalis komforto pasiekiama per šilumos spinduliavimą ir natūralią konvekciją, todėl nejaučiamas skersvėjis ir rečiau keliamos dulkės, kas aktualu alergiškiems žmonėms.

    Vis dėlto tai nėra sprendimas, skirtas „greitam atvėsinimui“. Praktikoje efektas dažniau juntamas po kelių valandų, nes sistema veikia stabiliai ir lėtai, palaikydama pasirinktą temperatūrą, o ne staigiai ją „numušdama“.

    Projektuojant būtina įvertinti rasos taško riziką: jei lubų paviršius per daug atšaldomas, gali kondensuotis drėgmė. Dėl to tokios sistemos paprastai komplektuojamos su automatiniais valdikliais ir drėgmės stebėsena, o kai kuriuose būstuose papildomai prireikia vėdinimo su sausinimo funkcija.

    Vienas sprendimas ir vasarai, ir žiemai

    Lubinė sistema gali būti naudojama ir šildymui, jei per kontūrą leidžiamas šiltas vanduo. Toks derinys ypač dažnai minimas kartu su šilumos siurbliu, nes tiek vėsinimui, tiek šildymui galima naudoti žemesnių temperatūrų vandenį, lyginant su dalimi tradicinių sprendimų.

    Privalumas tas, kad namuose išlieka vientisa estetika: nereikia matomų vidinių kondicionieriaus blokų, mažiau triukšmo, o sistema neužima vietos ant sienų. Tai ypač aktualu naujos statybos būstuose arba atliekant kapitalinį remontą, kai lubas vis tiek planuojama ardyti.

    Kaina ir kada apsimoka

    Didžiausias trūkumas dažniausiai yra įrengimo kaina ir darbų apimtis. Kadangi vamzdeliai įrengiami lubose, patogiausia tai planuoti statybų metu arba prieš galutinę apdailą, o įrengiant jau įrengtame būste gali tekti demontuoti lubų konstrukcijas.

    Ilgaamžiškumas ir mažesnė priežiūros būtinybė dažnai įvardijami kaip argumentai už. Tačiau galutinį atsakymą, ar sprendimas finansiškai naudingas, lemia konkreti situacija: namo šiluminės savybės, vėdinimo sistema, drėgmės režimas, pasirinkta automatikos kokybė ir tai, ar vėsinimas bus derinamas su šilumos siurbliu.

    Specialistai pabrėžia, kad prieš renkantis lubinį vėsinimą verta pasidaryti skaičiavimus ir projektą, o ne vadovautis vien reklaminiais pažadais. Tinkamai suprojektuota sistema gali duoti labai aukštą komfortą, bet klaidos parinkime dažniausiai kainuoja brangiai ir vėliau sunkiai pataisomos.

  • Lenkija keičia „Švaraus oro“ programą: nuo liepos 20 dienos didesnės išmokos ir daugiau išimčių

    Lenkijoje nuo liepos 20 dienos įsigalios pirmieji vadinamosios mažos reformos pakeitimai programoje „Švarus oras“, kuri finansuoja būsto termomodernizaciją ir taršą mažinančius sprendimus. Apie tai pranešė Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondo vadovybė.

    Fondo teigimu, pakeitimų tikslas yra supaprastinti paramos gavimo tvarką ir išplėsti galimų pareiškėjų ratą, kartu sustiprinant viešųjų lėšų panaudojimo kontrolę. Programa Lenkijoje yra viena svarbiausių priemonių mažinant namų ūkių šildymo taršą ir energijos vartojimą.

    Kas keičiasi nuo liepos 20 dienos?

    Nuo liepos numatoma didesnė parama termomodernizacijai: daliai darbų parama bus padidinta papildomais 10 proc. Taip pat atsiras naujų išimčių taisyklei, pagal kurią paramai gauti iki šiol dažnai buvo vertinamas ne trumpesnis kaip 3 metų nuosavybės laikotarpis.

    Dar viena svarbi naujovė susijusi su išankstinių mokėjimų atsiskaitymu: laikas pateikti dokumentus ir pagrįsti avansų panaudojimą bus pailgintas iki 180 dienų vietoje 120 dienų. Praktikoje tai turėtų sumažinti riziką, kad projektai strigs dėl terminų ar rangos darbų vėlavimo.

    Mažiau paramos elektriniam šildymui

    Fondas taip pat planuoja palaipsniui atsitraukti nuo paramos elektriniam šildymui, jei tai nėra šilumos siurbliai. Numatyta pereinamoji tvarka galios iki 2026 metų pabaigos, kad gyventojai ir rinka spėtų prisitaikyti.

    Antroje metų pusėje dar ketinama įdiegti auditui skirtą kuponą, kuris turėtų paskatinti gyventojus sprendimus grįsti energinio efektyvumo vertinimu. Rudenį planuojamos derybos su Europos investicijų banku dėl platesnių programos pakeitimų, kurie galėtų startuoti nuo 2027 metų.

  • Įmontuojamas orkaitės pasirinkimas: 7 detalės, kurios sutaupo nervų ir mažina sąskaitas

    Įmontuojamas orkaitės pasirinkimas: 7 detalės, kurios sutaupo nervų ir mažina sąskaitas

    Vienas pirkinys ilgam laikui

    Įmontuojama orkaitė dažniausiai perkama daugeliui metų, todėl verta vertinti ne vien kainą, bet ir ilgalaikes eksploatacijos išlaidas. Daugiausia skirtumų atsiranda dėl talpos, energijos vartojimo, valymo sistemų ir papildomų technologijų.

    Renkantis pirmiausia svarbu atsakyti, kaip dažnai gaminate ir kiek žmonių maitinate kasdien. Nuo to priklauso, ar reikalinga bazinė orkaitė, ar modelis, leidžiantis vienu metu ruošti kelis patiekalus skirtinguose lygiuose.

    Talpa ir energijos sąnaudos

    Mažesniam namų ūkiui dažnai pakanka apie 60 litrų talpos orkaitės, o didesnei šeimai patogesni modeliai, kurių talpa viršija 70 litrų. Didesnė kamera suteikia daugiau lankstumo, tačiau kartu gali reikšti didesnes sąnaudas, jei orkaitė dažnai kaitinama iki aukštos temperatūros.

    Ne mažiau svarbi energinio efektyvumo klasė, nes orkaitė – vienas dažniausiai naudojamų virtuvės prietaisų. Efektyvesnis modelis per kelerius metus gali apčiuopiamai sumažinti elektros sąskaitas, ypač jei kepate beveik kasdien.

    Funkcijos, kurios keičia rezultatą

    Šiuolaikinėje orkaitėje termoapytaka tapo praktiškai standartu: ventiliatorius paskirsto karštį tolygiau, todėl patiekalai mažiau perdžiūsta ir vienodžiau iškepa. Tai ypač praverčia kepant keliuose lygiuose arba ruošiant kelis patiekalus vienu metu.

    Vis dažniau pasirenkami ir garo režimai arba garo papildymas, nes jie padeda išlaikyti mėsą sultingesnę, o kepiniams suteikia traškesnę plutą. Patogumą didina termometras zondas, rodantis temperatūrą patiekalo viduje ir leidžiantis tiksliau pagauti norimą iškepimo lygį.

    Valymas: kur slypi didžiausias skirtumas

    Vienas svarbiausių, bet dažnai pamirštamų kriterijų – kaip bus valoma orkaitė. Nuo to priklauso, ar valymas bus greitas įprotis, ar nuolatinė kova su pridegusiais riebalais ir kvapais.

    Katalitinis valymas remiasi specialiais paviršiais, sugeriančiais riebalus kepimo metu, o garinis valymas suminkština nešvarumus, kad juos būtų lengviau nuvalyti šluoste. Efektyviausia laikoma pirolizė, kai aukštoje temperatūroje likučiai paverčiami pelenais, tačiau tokie modeliai paprastai kainuoja daugiau.

    Detalės, kurios kasdien gelbsti

    Kasdieniam patogumui daug reiškia aiškus ekranas, logiškas valdymas ir geras kameros apšvietimas. Taip pat verta pasidomėti durelių konstrukcija: kelių stiklų sprendimas geriau sulaiko šilumą viduje ir mažina įkaitimą išorėje.

    Prie saugumo ir komforto prisideda teleskopiniai bėgeliai, leidžiantys stabiliai ištraukti karštą skardą. Prieš perkant pravartu pasitikrinti komplektaciją, nes papildomos skardos, grotelės ar bėgeliai vėliau gali kainuoti brangiau nei iškart pasirinktas tinkamas rinkinys.

  • „GreenYellow“ per trejus metus Lenkijoje žada 100 mln eurų: saulė, baterijos ir taupymas verslui

    Prancūzijos energetikos grupė „GreenYellow“ pranešė per artimiausius trejus metus Lenkijoje ketinanti investuoti apie 100 mln eurų į energetikos transformaciją. Lėšos būtų nukreiptos į saulės elektrines, energijos kaupimo sistemas ir energijos vartojimo efektyvumo projektus.

    Bendrovė skelbia, kad Lenkijoje jau valdo arba įgyvendina projektus, kurių bendra galia siekia 145 MWp. Tarp klientų minimi didieji prekybos ir paslaugų tinklai, įskaitant Biedronka, Decathlon ir Orange, taip pat pramonės įmonės.

    Modelis be pradinio kapitalo

    Plėtra daugiausia remiama paslaugų modeliu, kai įrangą finansuoja, įrengia ir prižiūri paslaugos teikėjas, o klientas moka sutartą mokestį už naudojimąsi sistema. Tokia schema leidžia įmonėms greičiau diegti saulės elektrines ar efektyvumo sprendimus neįšaldant nuosavų investicijų.

    „GreenYellow“ teigimu, būtent mažmeninės prekybos sektorius Lenkijoje tapo vienu aktyviausių energijos projektų užsakovų, nes standartizuoti sprendimai gali būti kartojami šimtuose vietų. Augant elektros kainų ir sąnaudų svyravimų rizikai, verslui tampa svarbu turėti labiau prognozuojamą energijos savikainą.

    Kodėl auga baterijų reikšmė

    Įmonė pabrėžia, kad vis dažniau saulės elektrinės jungiamos su baterijomis, nes tai padeda didinti vietoje suvartojamos energijos dalį ir valdyti apkrovas piko metu. Energijos kaupimo sistemos taip pat padeda sumažinti priklausomybę nuo tinklo apribojimų, kurie daugelyje rinkų tampa vis aktualesni.

    Lygiagrečiai planuojami ir efektyvumo projektai, apimantys pastatų inžinerines sistemas, vėdinimą, vėsinimą bei kitus sprendimus, mažinančius energijos poreikį. „GreenYellow“ nurodo, kad šios krypties įgyvendinamų ir vertinamų projektų vertė sudaro dešimtis milijonų eurų.

    Galimi įsigijimai ir platesnis regionas

    Be organinės plėtros, bendrovė neatmeta įsigijimų galimybės, kuri galėtų paspartinti mastą ir portfelio augimą. Tokia strategija atitinka platesnę Europos tendenciją, kai energetikos paslaugų rinka konsoliduojasi, o tarptautiniai žaidėjai ieško didesnio projektų kiekio vienoje šalyje.

    „GreenYellow“ įkurta 2007 metais, veikia keliuose žemynuose, o pagrindinis akcininkas yra investicijų fondas Ardian. Įmonė orientuojasi į atsinaujinančios energetikos, energijos kaupimo ir efektyvumo sprendimus verslui.

  • Grindinis šildymas turi silpną vietą: kodėl pavasarį ir rudenį namuose lengva perkaisti

    Grindinis šildymas iš prabangos sprendimo daugelyje naujų ar renovuotų būstų tapo beveik standartu. Jį renkasi dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo ir komforto, ypač kai šiluma tiekiama žemos temperatūros režimu.

    Skirtingai nei sieniniai radiatoriai, grindinis šildymas šilumą atiduoda per didelį plotą, todėl patalpose dažnai juntama stabilesnė temperatūra. Toks sprendimas ypač gerai dera su šilumos siurbliais, kurie efektyviausiai dirba tada, kai nereikia labai karšto šilumnešio.

    Didžiausia bėda – šiluminė inercija

    Pagrindinis grindinio šildymo trūkumas siejamas su vadinamąja šilumine inercija. Vamzdžiai ar kabeliai yra po grindų sluoksniais, o betonas ar išlyginamasis sluoksnis sukaupia šilumą ir ją atiduoda lėtai.

    Dėl to sistema ne visada greitai reaguoja į termostato pakeitimus. Net sumažinus nustatytą temperatūrą, grindys kurį laiką dar šildo, nes sukaupta šiluma nedingsta iš karto.

    Kodėl problema ryškiausia pereinamaisiais sezonais?

    Pavasarį ir rudenį orai dažnai keičiasi per kelias valandas: ryte būna vėsu, o dieną, išlindus saulei, patalpos pradeda šilti natūraliai. Jei ryte grindinis šildymas buvo įjungtas intensyviau, iki vidurdienio jis gali „nebespėti“ sustoti, todėl namuose atsiranda perkaitimo pojūtis.

    Panaši situacija ir atvirkščiai: staiga atvėsus, grindiniam šildymui prireikia daugiau laiko vėl „įsibėgėti“. Radiatoriai įšilti gali greičiau, o grindims dažnai reikia valandų, kol temperatūra taps komfortiška.

    Ką verta įvertinti planuojant ir valdant sistemą

    Norint sumažinti šiuos svyravimus, itin svarbus tinkamas valdymas ir automatika, ypač jei namai turi didelius langus ir saulėtomis dienomis greitai įkaista. Praktikoje padeda laipsniškas temperatūros koregavimas, o ne staigūs termostato šuoliai.

    Taip pat reikšmę turi pastato šiluminės savybės, grindų konstrukcija ir pasirinkti reguliavimo sprendimai. Kuo didesnė masė ir storesni sluoksniai virš šildymo kontūrų, tuo ilgesnis sistemos reakcijos laikas pereinamaisiais sezonais.

  • Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna per langą: kada gelbsti per karščius, o kada tik ryja elektrą?

    Nešiojamas kondicionierius su žarna, išvesta per langą ar balkono duris, vasarą daugeliui atrodo greičiausias būdas atvėsinti kambarį. Jo veikimo principas panašus į šaldytuvo ar įprasto kondicionieriaus: įrenginys paima šilumą iš patalpos oro ir ją turi išmesti į lauką per lankstų ortakį.

    Viduje kompresorius ir šilumokaičiai atlieka pagrindinį darbą: šiltas patalpos oras atvėsinamas ir grąžinamas atgal į kambarį, o susikaupusi šiluma nukreipiama į išmetimo žarną. Būtent todėl tokio tipo kondicionierius be žarnos praktiškai neveiktų, o netinkamas žarnos išvedimas gali greitai „suvalgyti“ didelę dalį naudos.

    Didžiausia problema prasideda tada, kai langas paliekamas praviras, o aplink žarną lieka tarpai. Karštas oras išmetamas lauk, bet pro nesandarumus į kambarį nuolat grįžta nauja karščio porcija, todėl įrenginys dirba ilgiau, garsiau ir sunaudoja daugiau elektros energijos.

    Vienos žarnos trūkumas

    Daugiausia klausimų kelia populiariausi vienos žarnos modeliai. Jie dalį patalpos oro naudoja įrenginio „karštajai“ daliai vėsinti, o vėliau tą įkaitusį orą išpučia į lauką, todėl kambaryje susidaro nedidelis neigiamas slėgis.

    Trūkstamas oras tuomet pradedamas traukti iš laiptinės, kitų kambarių ar lauko per langų ir durų tarpus, ventiliacijos angas bei įvairius pralaidumus. Kuo lauke karščiau ir kuo būstas mažiau sandarus, tuo labiau kondicionierius kovoja ne tik su esama šiluma, bet ir su ta, kurią pats netiesiogiai įsiurbia atgal.

    Kodėl verta svarstyti dvi žarnas

    Dėl to vis dažniau pasirenkami dviejų žarnų įrenginiai, kuriuose viena žarna įtraukia orą iš lauko į kondicionieriaus aušinimą, o kita išmeta įkaitusį srautą lauk. Taip patalpa nepraranda tiek oro, todėl sumažėja karšto oro pritekėjimas per nesandarumus.

    Praktikoje tai dažnai reiškia stabilesnę temperatūrą ir mažesnes sąnaudas, ypač per ilgus karščio periodus. Vis dėlto efektyvumas vis tiek labiausiai priklauso nuo to, ar teisingai įrengtas išmetimas ir ar patalpa nėra nuolat „maitinama“ karščiu iš lauko.

    Kaip išvengti dažniausių klaidų

    Žarna montuojama tam, kad šiluma paliktų būstą, todėl pats blogiausias sprendimas yra tiesiog praverti langą ir iškišti ortakį. Tokiu atveju kondicionierius atvėsina orą, bet tuo pat metu pro atvirą ertmę į patalpą nuolat plūsta karštis, o dalis elektros tiesiog iššvaistoma.

    Gamintojai ir HVAC specialistai paprastai rekomenduoja naudoti specialius lango sandarinimo komplektus, skirtus būtent nešiojamam kondicionieriui. Idealu, kai langas aplink sandarinimą lieka kuo labiau uždarytas, o žarnos antgalis įstatomas į tam skirtą angą, kad karštas oras nepatektų atgal į vidų.

    Dar vienas svarbus niuansas yra žarnos ilgis ir trajektorija. Kuo ji ilgesnė ir kuo daugiau staigių posūkių, tuo didesnis pasipriešinimas oro srautui, kompresorius dirba sunkiau, o pati žarna įkaista ir dalį šilumos atiduoda atgal į kambarį.

    Įrenginį verta statyti stabiliai, paliekant atstumą nuo sienų, baldų ir užuolaidų, kad oro įsiurbimas nebūtų ribojamas. Taip pat svarbu reguliariai prižiūrėti filtrus ir pasirūpinti kondensato surinkimu ar nuvedimu, nes užsikimšę filtrai pastebimai mažina vėsinimo efektyvumą.

    Nešiojamas kondicionierius su žarna dažniausiai geriausiai pasiteisina kaip sezoninis sprendimas vienam kambariui, pavyzdžiui, miegamajam ar darbo kambariui. Jei tikslas yra vėsinti visą butą, o patalpos nesandarios, realus rezultatas gali nuvilti, nes įrenginys nuolat kovos su į vidų grįžtančiu karščiu.

    Renkantis verta vertinti ne vien tik vardinę galią, bet ir tai, ar įmanoma sandariai išvesti žarną, kokio tipo modelis pasirenkamas ir kokiomis sąlygomis jis veiks. Tokiu atveju nešiojamas kondicionierius gali tapti realia pagalba per karščius, o ne brangiu, bet menkai efektyviu kompromisu.

  • Lenkijos pramonė atsigauna: 49 proc. įmonių tikisi pagerėjimo, labiausiai optimistiškos mažosios

    Lenkijos gamybos sektoriuje ryškėja atsargus optimizmas: beveik pusė pramonės įmonių tikisi, kad per artimiausius 18 mėnesių jų veiklos aplinka gerės. Tokias nuotaikas fiksuoja „ABB“ tyrimas ir „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita, apžvelgianti pramonės lūkesčius 2026–2027 metų laikotarpiui.

    Apklausoje nurodoma, kad 49 proc. gamybos įmonių prognozuoja situacijos pagerėjimą savo šakoje, o 17 proc. tikisi blogėjimo. Dabartinę padėtį teigiamai vertina daugiau nei 43 proc. respondentų, todėl rinkoje matomas ne tik lūkestis, bet ir realus stabilizacijos pojūtis.

    Tyrimo autoriai šias nuotaikas sieja ir su pamažu kylančiais pramonės aktyvumo signalais, įskaitant PMI rodiklio judėjimą į viršų po ilgesnio laikotarpio žemiau 50 punktų ribos. Nors vienas rodiklis neapibrėžia visos ekonomikos, jis dažnai atspindi užsakymų, gamybos apimčių ir verslo lūkesčių kryptį.

    Dvi pramonės nuotaikų kryptys

    Didžiausias optimizmas fiksuojamas tarp mažųjų gamybos įmonių: 52 proc. jų savo šakos būklę vertina kaip gerą arba labai gerą. Recesijos požymius šioje grupėje įžvelgia tik 11 proc. apklaustųjų, todėl mažesnės organizacijos šiame cikle jaučiasi tvirčiau.

    Vidutinės ir didelės bendrovės dažniau išlieka atsargesnės, tačiau ir čia nemaža dalis situaciją vertina bent jau neblogai. „ABB“ teigimu, stambesnės įmonės labiau pajunta energijos sąnaudų šuolius, reguliacinį spaudimą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir pasaulinių tiekimo grandinių svyravimus.

    „Didžiausios organizacijos šiandien veikia vienu metu patirdamos daugelio veiksnių spaudimą, nuo energijos kaštų ir didelio masto technologinės transformacijos iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tačiau platesnėje perspektyvoje dominuoja optimizmas, nepriklausomai nuo įmonių dydžio“, – sakė Krzysztofas Žurekas iš „ABB“ elektrifikacijos verslo Lenkijoje.

    Investicijų planai: prioritetas energijai

    Verslo planuose ryškėja noras investuoti: 35 proc. gamybos įmonių ketina didinti išlaidas plėtrai 2026–2027 metais, palyginti su 2025 metais. Maždaug trečdalis planuoja išlaikyti investicijas tame pačiame lygyje, o 20 proc. svarsto mažinimą.

    Pagrindinis investicijų motyvas išlieka energijos kaina ir jos nepastovumas. Net 68 proc. pramonės atstovų aukštas energijos kainas įvardija kaip grėsmę pelningumui, todėl dažniausiai minimas prioritetas yra energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir energijos sąnaudų mažinimas, taip atsakė 40 proc. respondentų.

    Be energijos taupymo, įmonės ketina daugiau dėmesio skirti techninės komandos kompetencijų stiprinimui (38 proc.) ir elektros ūkio infrastruktūros modernizavimui (36 proc.). Toliau rikiuojasi gamybos procesų automatizavimas (24 proc.) ir OT infrastruktūros kibernetinis saugumas (23 proc.), o dekarbonizaciją kaip artimiausią prioritetą nurodė 9 proc. apklaustųjų.

    Tyrimo išvadose pabrėžiama, kad daugelis gamintojų pirmiausia siekia sustiprinti veiklos pagrindus: sumažinti energijos kaštus, užtikrinti patikimą infrastruktūrą ir turėti pakankamai kvalifikuotų specialistų. Tik po to dažniau planuojami sudėtingesni skaitmeniniai projektai, įskaitant automatizaciją ir DI sprendimus.

    „ABB Trends 2026/2027“ ataskaita taip pat rodo, kad 46 proc. įmonių mato teigiamą automatizacijos, skaitmenizacijos, elektrifikacijos ir DI poveikį verslui. Sektoriui svarbūs išlieka kaštų optimizavimas, produktų inovacijos, pokyčių valdymas, technologijų integracija ir investicijų finansavimo prieinamumas.

  • Kondicionierius gali vėsinti prasčiau: ekspertas įspėja, kokią klaidą vasarą daro daugelis

    Karščio bangų metu kondicionieriai dažnai dirba beveik be perstojo, o žmonės ieško būdų, kaip sumažinti elektros sąnaudas. Vienas populiariausių „taupymo“ sprendimų yra uždaryti ventiliacijos angas nenaudojamuose kambariuose, tikintis daugiau vėsos ten, kur būnama dažniausiai. Tačiau šis įprotis, pasak ŠVOK specialistų, neretai duoda priešingą rezultatą.

    Ekspertai pabrėžia, kad uždarant ventiliacijos angas sutrikdomas visos vėdinimo ir vėsinimo sistemos balansas. Dauguma namų ŠVOK sistemų suprojektuotos taip, kad oras cirkuliuotų tam tikru, iš anksto apskaičiuotu srautu per visus ortakius. Kai dalis angų uždaroma, pasikeičia slėgiai ir sistema pradeda veikti mažiau efektyviai.

    Uždarius ventiliacijos angas, ortakiuose gali didėti statinis slėgis. Dėl to oras sunkiau pasišalina, o ventiliatorius ir kitos mechaninės dalys priverstos dirbti didesne apkrova. Ilgainiui tai gali didinti gedimų riziką, ypač jei sistema jau yra senesnė arba ortakiuose yra nesandarumų.

    ŠVOK serviso vadovas Bradas Martinas aiškina, kad oro srauto ribojimas vienoje vietoje dažnai sukelia grandininę reakciją kitur.

    „Ne, niekada nereikėtų uždaryti ventiliacijos angų atskirose patalpose. Tai gali padidinti slėgį ortakiuose ir sutrikdyti sistemos darbą“, – sakė Bradas Martinas.

    Specialistai lygina situaciją su užspaudimu sistemoje: oras vis tiek bando judėti tais pačiais ortakiais, bet nebeturi kur išeiti. Tokiu atveju vėsumos pojūtis namuose gali net suprastėti, nes kondicionierius priverstas dirbti ilgiau, kad pasiektų termostate nustatytą temperatūrą.

    Nors logika atrodo paprasta, praktikoje uždarytos angos dažnai ne mažina, o didina sąnaudas. Kai sistema dirba su per dideliu slėgiu, gali kaisti ventiliatoriaus variklis ir kompresorius, o tai reiškia didesnę elektros apkrovą. Be to, prastesnė oro cirkuliacija gali lemti netolygią temperatūrą namuose ir dažnesnį kondicionieriaus įsijungimą.

    Šilumos siurbliai ir kondicionieriai efektyviausiai veikia tada, kai oras teka laisvai, o grįžtamojo oro srautas ir tiekimas yra subalansuoti. Dėl to kai kuriais atvejais uždarytos angos tampa viena iš priežasčių, kodėl patalpos vėsta lėčiau, o sąskaitos auga.

    Jei norisi geriau sureguliuoti temperatūrą skirtinguose kambariuose, specialistai pataria ne „smaugti“ patalpų angas, o sprendimą perkelti į pagrindinę ortakių liniją. Tam gali būti naudojamos sklendės, kurios leidžia tiksliau subalansuoti oro paskirstymą ir neperkrauti sistemos.

    Jeigu nėra patirties dirbant su ŠVOK įranga, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą meistrą. Net ir nedideli oro srauto reguliavimo darbai, atlikti netinkamai, gali sukelti daugiau problemų nei naudos, ypač karščiausiu sezono metu.