CP v2

Tag: Energijos kaupikliai

  • „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    „OMV Petrom“ sudarė didžiausią Rumunijos saulės PPA: nuo 2027 metų pirks pusę Văcărești parko gamybos

    Ukrainos energetikos grupės DTEK atsinaujinančios energetikos padalinys Europos Sąjungoje DRI gavo komercinės veiklos licenciją 126 megavatų piko galios Văcărești saulės elektrinių parkui Rumunijoje.

    Parkas, įrengtas Dâmbovița apskrityje, per metus turėtų pagaminti tiek elektros, kad jos pakaktų maždaug 50 000 namų ūkių poreikiui. Skaičiuojama, kad tai leistų kasmet išvengti apie 48 600 tonų anglies dioksido emisijų.

    Šis projektas taip pat tapo pagrindu vienam didžiausių iki šiol Rumunijoje sudarytų fizinių saulės energijos pirkimo–pardavimo susitarimų, dar vadinamų PPA. Nuo 2027 metų sausio 50 proc. Văcărești parke pagamintos elektros DRI parduos „OMV Petrom“.

    Văcărești parkui finansuoti buvo suformuotas iki 60 000 000 eurų negrąžintinio reikalavimo finansavimo paketas, kurį suteikė „UniCredit“ ir „Garanti BBVA“. Tokia struktūra paprastai leidžia projektą grįsti pačio objekto pinigų srautais ir aiškesne ilgalaike pajamų perspektyva.

    Pastaraisiais metais DRI Rumunijoje įjungė keturis atsinaujinančios energetikos projektus ir šalyje jau yra sukaupusi 299 megavatų veikiančių pajėgumų. Be Văcărești saulės parko, portfelyje minimi Glodeni I ir Glodeni II saulės parkai, taip pat Ruginoasa sausumos vėjo jėgainių parkas.

    Ruginoasa projektas išsiskiria tuo, kad tai vienas pirmųjų naujų vėjo projektų Rumunijoje per maždaug dešimtmetį. Tokie projektai pastaruoju metu dažnai siejami su didėjančiu poreikiu spartinti tinklų plėtrą ir balansavimo sprendimus, kad nepastovios generacijos dalis sistemoje galėtų augti.

    DRI skelbia planuojanti toliau plėsti veiklą Europoje, o Rumunijoje taip pat numato diegti baterijų energijos kaupimo sprendimus. Baterijų kaupikliai paprastai padeda efektyviau išnaudoti saulės ir vėjo gamybą, mažinti kainų svyravimų poveikį ir didinti sistemos lankstumą.

    PPA sandoriai regione vis dažniau vertinami kaip būdas stambioms įmonėms užsitikrinti prognozuojamas elektros sąnaudas, o projektų vystytojams suteikti bankams patrauklesnį, ilgalaikėmis pajamomis paremtą modelį. „OMV Petrom“ susitarimas su DRI išryškina, kad saulės energetika Rumunijoje pereina į didesnio masto, įmonių paklausos skatinamą etapą.

  • Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Investuotojai stato ant prenumeratos

    Stokholme įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Elvy“ užbaigė 5,9 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo siekia paspartinti augimą ir įtvirtinti prenumeratos modelį Europos namų ūkiuose. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas bus naudojamas plėtrai ir didesniam įrangos diegimo mastui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondai Essential Capital ir Daft Capital, taip pat prisidėjo investuotojas Mathias Kamprad ir kiti verslo angelai. Kartu su investicija „Elvy“ stiprina valdymą: valdybos pirmininku paskirtas investuotojas Knut Frängsmyr, anksčiau dirbęs keliuose finansų ir technologijų sektoriaus versluose.

    500 mln. eurų kredito linija

    Dar prieš šį investicijų etapą „Elvy“ buvo užsitikrinusi 500 mln. eurų kredito liniją iš Švedijos skolos finansavimo platformos Scayl. Bendrovės teigimu, ši priemonė jau yra aktyvi, o lėšos numatytos aparatinei įrangai diegti dideliu mastu, kad būtų galima greitai didinti klientų skaičių.

    Tokio dydžio kredito linija energijos sprendimų verslams paprastai reiškia aiškų planą, kaip finansuoti brangius fizinius įrenginius ir jų įrengimą, neatidedant plėtros iki naujų nuosavo kapitalo etapų. Praktikoje tai leidžia iš karto didinti diegimo apimtis, o pajamas generuoti per ilgalaikes sutartis.

    „Švedija susiduria su elektros krizės rizika, o naujos branduolinės elektrinės yra daugiau nei po dešimtmečio. „Elvy“ jau sukūrė technologiją, reikalingą stabilesnei energijos sistemai ir mažesnėms namų ūkių sąskaitoms“, – sakė bendrovės vadovas Johan Outinen.

    Saulė, šilumos siurbliai ir baterijos

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, siūlo integruotą namų energijos paketą, į kurį įeina saulės elektrinė, šilumos siurblys, baterijų sistema, įrengimas, priežiūra ir elektros poreikio užtikrinimas. Klientui tai pateikiama kaip fiksuota mėnesinė prenumerata, o įmonė išlaiko įrangos nuosavybę ir prisiima eksploatavimo atsakomybę per visą sutarties laikotarpį.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimų valdymui naudoja DI pagrįstą sistemą, kuri optimizuoja energijos gamybą ir vartojimą namų ūkyje. Tokie valdymo algoritmai paprastai padeda didinti savos energijos suvartojimą, mažinti piko valandų vartojimą ir efektyviau išnaudoti baterijas.

    „Elvy“ teigia, kad prenumeratos modelis 2025 metais augo dešimt kartų, o per kiek daugiau nei 18 mėnesių įmonė Švedijoje sukūrė 23 MW paskirstytos energijos parko pajėgumų. Artimiausiu laikotarpiu bendrovės dėmesys krypsta į mastelio didinimą ir plėtrą, siekiant, kad modelis būtų lengvai pritaikomas skirtingose Europos rinkose.

  • PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį: kaip jis padės tiksliau prognozuoti elektros kainas

    Lenkijos energetikos grupė PGE planuoja įsigyti kvantinį kompiuterį ir jį pasitelkti elektros sistemos valdymo uždaviniams, pirmiausia – tiksliau prognozuoti paklausos lankstumą ir geriau išnaudoti tinklo resursus. Bendrovės atstovai apie tai kalbėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, aptardami, kaip keičiasi energetikos investicijų logika ir technologijų vaidmuo.

    Pagrindinė mintis, kurią pabrėžė diskusijos dalyviai, yra energijos sistemos decentralizacija: nuo kelių didelių gamintojų modelio ji juda link situacijos, kai elektrą gali gaminti ir kaupti verslas, savivaldybės ar net namų ūkiai. Kartu daugėja duomenų, o sprendimai turi būti priimami greičiau, nes kainas vis labiau veikia trumpalaikiai svyravimai ir balansavimo poreikiai.

    Kas yra paklausos lankstumas?

    Paklausos lankstumas – tai vartotojų (ar jų agregatorių) galimybė trumpam sumažinti, perkelti ar padidinti elektros vartojimą pagal sistemos poreikius. Tokie sprendimai padeda išvengti brangių pikinių pajėgumų įjungimo, mažina avarinių režimų riziką ir leidžia efektyviau integruoti nepastovius atsinaujinančius išteklius.

    Kuo tiksliau prognozuojama, kada ir kiek vartotojai gali reaguoti į kainų signalus ar tinklo apkrovas, tuo lengviau planuoti tinklo darbą ir investicijas. Praktikoje tam reikia pažangių modelių, kurie apjungia meteorologinius duomenis, vartojimo istoriją, pramonės ciklus, baterijų ir elektromobilių įkrovimo elgseną.

    Kvantinis skaičiavimas energetikoje

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai minimi tada, kai reikia spręsti labai sudėtingus optimizavimo uždavinius, kuriuose yra milžiniškas galimų kombinacijų skaičius. Energetikoje tai gali būti tinklo režimų optimizavimas, gamybos ir vartojimo balansavimas, apkrovų valdymas, kaupiklių darbo grafikai ar sudėtingas logistikos planavimas.

    Vis dėlto kvantinis skaičiavimas daugeliu atvejų dar yra ankstyvoje stadijoje: reali nauda priklauso nuo konkretaus uždavinio, algoritmo ir to, ar sprendimas gali būti efektyviai suformuluotas kvantiniam įrenginiui. Dėl to energetikos įmonės dažnai renkasi hibridinį kelią, kai kvantiniai metodai bandomi kartu su įprastais superkompiuteriniais ir DI modeliais.

    „Priėmėme sprendimą pasitelkti kvantinį kompiuterį, kad galėtume prognozuoti paklausos lankstumą“, – sakė PGE Dystrybucja strategijos viceprezidentas Tomasz Małecki.

    Transformacijos kaina ir praktiniai iššūkiai

    Diskusijoje akcentuota, kad Lenkijos energetikos pertvarka reikalauja milžiniškų investicijų per artimiausią dešimtmetį – nuo tinklų modernizavimo iki naujų generacijos šaltinių, kaupimo ir skaitmenizavimo. Kuo labiau sistema remiasi atsinaujinančiais ištekliais, tuo svarbesni tampa lankstumo sprendimai: baterijos, balansavimo paslaugos, išmanieji skaitikliai ir vartojimo valdymas.

    Kalbėta ir apie tai, kad projektų įgyvendinimo modeliai keičiasi: dalis didelių projektų skaidomi į mažesnes dalis, kad atsirastų daugiau konkurencijos ir būtų lengviau įsitraukti specializuotoms įmonėms. Tuo pat metu statybų ir energetikos sektorius susiduria su inžinerinių kompetencijų trūkumu, o tai gali tapti vienu didžiausių „butelio kaklelių“ didelio masto modernizacijoje.

    Atskirai paminėta, kad dujos dažnai įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau technologijų tiekimo terminai ir ribota tiekėjų pasiūla apsunkina greitą naujų projektų startą. Todėl energetikos įmonės vis dažniau ieško alternatyvų – nuo kaupimo iki paklausos valdymo – kurios gali duoti efektą greičiau nei stambūs generacijos projektai.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į vartotojų edukaciją: kai kainos rinkoje smarkiai svyruoja, finansinė nauda atsiranda ne tik gamyboje, bet ir vartojimo elgsenoje. Vartotojui tai reiškia paprastą dalyką – daugiau informacijos realiu laiku ir galimybę automatizuotai perkelti dalį vartojimo į pigesnes valandas.

    Jei PGE kvantinio kompiuterio projektas pasiteisins, jis galėtų tapti vienu iš įrankių, padedančių tiksliau „nuspėti“ sistemos elgesį ir sumažinti brangiausius balansavimo kaštus. Galutinis poveikis kainoms priklausys nuo to, kiek plačiai lankstumo paslaugos bus įdiegtos ir kaip greitai modernizuosis tinklai bei rinkos taisyklės.

  • Be investicijų į elektros tinklus transformacija neįvyks: kodėl svarbūs kaupikliai ir lankstumas

    Energetikos transformacija dažniausiai siejama su naujomis vėjo ir saulės elektrinėmis, tačiau vis dažniau akcentuojama kita grandis – perdavimo ir skirstomieji elektros tinklai. Be jų modernizacijos auganti atsinaujinančios energijos gamyba susiduria su ribojimais, o sistemos valdymas tampa brangesnis ir sudėtingesnis.

    Šią problemą aptarė energetikos sektoriaus atstovai Europos ekonomikos kongrese Katovicuose. Pagrindinė mintis – į sistemą ateina vis daugiau nepastovių šaltinių, todėl vien papildomų generacijos pajėgumų nepakanka: reikia lankstumo, išmanių tinklų ir energijos kaupimo sprendimų.

    Augant OI, auga ir atsakomybė

    Perdavimo sistemos operatoriai pabrėžia, kad didėjant atsinaujinančių išteklių gamybai daugėja rinkos dalyvių, kurie anksčiau su energetikos sistema tiesiogiai nedirbo. Dėl to išauga reikalavimas, kad gamyba būtų derinama su vartojimu, o energija būtų patiekiama tada, kai jos realiai reikia.

    Didžiausiu lūžiu laikomi energijos kaupikliai, kurie leidžia sugerti perteklinę gamybą ir ją atiduoti piko metu. Atskirai akcentuojami šilumos kaupikliai, nes jie gali būti pigesnis būdas didinti sistemos lankstumą, ypač ten, kur veikia centralizuotas šilumos tiekimas.

    Tinklų skaitmenizacija ir dinaminės kainos

    Skirstomųjų tinklų operatoriai akcentuoja, kad didžioji dalis atsinaujinančių išteklių pajėgumų prijungiama būtent prie skirstomųjų tinklų, todėl tikrasis transformacijos „mūšio laukas“ yra arčiau vartotojo. Tam reikia automatizacijos, duomenų ir realaus laiko valdymo sprendimų, ypač vidutinės įtampos tinkle.

    Viena iš priemonių mažinti sistemos sąnaudas yra vartojimo elgsenos pokyčiai, kuriuos gali skatinti dinaminiai tarifai. Tačiau praktikoje tokiomis kainodaromis dar nesinaudoja masiškai, todėl potencialas išlieka didelis, ypač pramonėje ir energijai imliuose sektoriuose.

    Kodėl atsiranda OI gamybos ribojimai?

    Augant vėjo ir saulės generacijai dažnėja situacijos, kai dalį pagamintos elektros tenka riboti. Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad ribojimus ne visada lemia „siauri“ tinklai – neretai problema yra balansavimas: tuo metu pagaminama daugiau, nei sistema gali suvartoti ar sukaupti.

    Todėl energijos kaupikliai tampa ne tik investicija į vartotojo savarankiškumą, bet ir į visos sistemos stabilumą. Kartu keliami klausimai, kaip turėtų būti reglamentuotas kaupiklių darbas, kad jis padėtų tinklui, o ne kurtų papildomų kaštų, kurie vėliau atsispindėtų tarifuose.

    Diskusijose pabrėžta ir viešųjų lėšų tema: jei kaupikliai įsigyjami su parama, operatoriams turėtų būti sudarytos sąlygos tam tikrais atvejais koordinuoti jų naudojimą sistemos poreikiams. Tai siejama su tikslu, kad visuomenės investicijos grįžtų per mažesnes sistemos sąnaudas ir patikimesnį tiekimą.

    Galiausiai akcentuojamas finansavimo klausimas: didelio masto tinklų ir kaupimo plėtra reikalauja ilgalaikio prognozuojamumo. Bankams ir investuotojams svarbu aiškūs pajamų modeliai, o rinkos taisyklių kaita ar neapibrėžtumas apsunkina projektų planavimą ilgesniam laikotarpiui.

    Be techninių sprendimų aptarta ir pramonės nauda: tinklų modernizacija gali tapti reikšmingu impulsu vietos gamintojams, inžinerinėms kompetencijoms ir tiekimo grandinėms. Sektorius siekia, kad investicijų banga būtų tolygi, o ne trumpalaikė, nes tik taip galima stabiliai auginti pajėgumus ir darbuotojų kvalifikaciją.

  • „PGE“ pasirašė sutartį dėl 800 MWh energijos kaupiklio: projektas Gryfine startuos iki 2028 metų

    Lenkijos energetikos grupė „PGE“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl didelio masto baterijų energijos kaupiklio statybos Gryfine, šalia esamų grupės aktyvų Nowe Czarnowo teritorijoje. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos bendrovių konsorciumas „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“.

    Planuojama, kad energijos kaupiklis, pavadintas Gryfino projektu, turės iki 400 MW galią ir ne mažesnę kaip 800 MWh talpą. „PGE“ teigimu, objektas turėtų būti pradėtas eksploatuoti 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1 mlrd. zlotų; konvertuojant į eurus tai sudaro apie 270 mln. eurų. Projekto apimtis apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai „iki rakto“, taip pat 36 mėnesių garantinį aptarnavimą.

    Kam reikalingas toks energijos kaupiklis?

    Didelio masto energijos kaupimo sistemos yra vienas svarbiausių sprendimų, padedančių elektros tinklams prisitaikyti prie augančios vėjo ir saulės elektrinių dalies. Kai gamyba iš atsinaujinančių išteklių viršija paklausą, energija gali būti sukaupta, o vėliau atiduota į tinklą piko valandomis ar trūkumo metu.

    400 MW galia reiškia, kad kaupiklis galėtų tiekti į tinklą elektros srautą, prilygstantį stambiai elektrinei, o 800 MWh talpa rodo, kiek energijos jis gali sukaupti. Paprastai tariant, toks pajėgumas leistų, esant maksimaliam iškrovimui, veikti maždaug 2 valandas, o tai ypač svarbu trumpalaikiams sistemos disbalansams ir kainų šuoliams amortizuoti.

    Tokie objektai taip pat prisideda prie elektros sistemos stabilumo, nes gali teikti dažnio reguliavimo ir rezervų paslaugas. Praktikoje tai reiškia greitesnį reagavimą į staigius gamybos ar vartojimo pokyčius ir mažesnę riziką, kad tinklui prireiks brangesnių avarinių sprendimų.

    Kas statys ir kaip vyks įgyvendinimas?

    „PGE“ nurodo, kad generalinį rangovą atrinko konkurso būdu, o pasirinktas konsorciumas sudarytas iš „Spec Bau Polska“ ir „El Professional“. Bendrovės akcentuoja, kad tai vienas didžiausių jų projektų, o pasirinkimas esą rodo augančias vietos rinkos kompetencijas įgyvendinant sudėtingą energetikos infrastruktūrą.

    Projektas numatytas kaip kompleksinis „iki rakto“ sprendimas, todėl rangovų atsakomybė apima ne tik statybą, bet ir visą technologinį parengimą, integraciją bei paleidimo darbus. Už investicijos įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga „PGE Energia Odnawialna“.

    Nors „PGE“ detaliai neįvardija naudojamos baterijų chemijos ar tiekėjų, Europoje didelio masto kaupikliams dažniausiai pasirenkamos ličio jonų technologijos dėl brandos, efektyvumo ir greito reagavimo. Pastaraisiais metais rinkoje stiprėja ir alternatyvūs sprendimai, tačiau didžiausi projektai iki šiol dažniausiai remiasi ličio jonų platformomis.

    Platesnis kontekstas: investicijos į tinklų lankstumą

    Didelio masto energijos kaupikliai Europoje sparčiai daugėja dėl kelių priežasčių: augančios atsinaujinančios generacijos, didėjančio poreikio balansuoti sistemą ir siekio mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro rezervų. Energetikos sektoriuje vis dažniau pabrėžiama, kad vien tik naujų vėjo ar saulės elektrinių nepakanka, jei lygiagrečiai neinvestuojama į tinklų pralaidumą ir lankstumą.

    „PGE“ Gryfino kaupiklis, sprendžiant iš planuojamos galios ir talpos, būtų vienas didesnių tokio tipo projektų regione. Tokios investicijos paprastai vertinamos kaip infrastruktūra, kuri leidžia efektyviau išnaudoti jau pastatytus atsinaujinančios energijos pajėgumus ir sumažinti energijos „išmetimą“ tada, kai tinklas nebesugeba priimti perteklinės gamybos.

    Eksploatacijos pradžia numatyta 2028 metų pabaigoje, todėl artimiausiais metais rinka stebės, kaip bus sprendžiami tiekimo grandinės, prijungimo prie tinklo ir reguliaciniai klausimai. Būtent jie dažnai lemia, ar ambicingi energijos kaupimo projektai įgyvendinami pagal grafiką.

  • 69 MW saulės parką Skarszevuose perėmė vokiečių investuotojai: plėtra ir 30 MWh baterija

    Lenkijos Pomeranijos vaivadijoje, Skarszevų savivaldybėje, vystomas fotovoltinės elektrinės projektas „Skarszewy I“ pakeitė savininką. Projektą „ready-to-build“ stadijoje bendrovė „Greenvolt“ pardavė Vokietijos investuotojui The Dillinger Group.

    Pagal pateiktą informaciją, planuojama įrengtoji saulės parko galia sieks 69 MW nuolatinės srovės (MWdc), o prijungimo prie tinklo galia – 56 MW kintamosios srovės (MWac). Skaičiuojama, kad pradiniu etapu parkas kasmet galėtų pagaminti apie 73,8 GWh elektros energijos.

    Numatyta plėtra ir energijos kaupimas

    Sandoris apima ir tolesnį projekto vystymą: „Greenvolt“ įsipareigojo teikti vystymo paslaugas pagal naują sutartį. Joje numatyta papildomai įrengti dar 20 MW saulės elektrinės galios ir baterijų energijos kaupimo sistemą.

    Planuojamas kaupiklis turėtų siekti 15 MW galios ir 30 MWh talpos, o išplėsta projekto dalis „ready-to-build“ etapą turėtų pasiekti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Įgyvendinus plėtrą, prognozuojama metinė gamyba didėtų iki 93,8 GWh.

    Kada parkas turėtų pradėti veikti?

    Skarszevų projektui numatoma komercinės eksploatacijos pradžia 2028 metų pirmąjį ketvirtį. Tai atitinka bendrą tendenciją Europos rinkoje, kur nauji didesni saulės parkai vis dažniau planuojami kartu su baterijomis, kad būtų lengviau valdyti generacijos svyravimus ir didinti tinklo lankstumą.

    Energetikos rinkoje baterijų diegimas greta saulės elektrinių vertinamas kaip būdas didinti projekto vertę ir pajamų stabilumą: kaupimas leidžia dalį elektros patiekti tada, kai ji brangesnė, taip pat dalyvauti balansavimo ir kitose lankstumo paslaugų rinkose, jei tai leidžia reguliavimas.

    „Šis sandoris yra dar vienas žingsnis įgyvendinant mūsų turto rotacijos strategiją ir parodo mūsų gebėjimą nuosekliai atvesti aukštos kokybės projektus iki pažengusių etapų“, – sakė „Greenvolt“ vadovas João Manso Neto.

    „Džiaugiamės užbaigę teisių į 69 MW saulės parko projektą įsigijimą, su galimybe jį plėsti ir saulės, ir baterijų komponentais. Tai dera su mūsų plėtros Europoje kryptimi“, – sakė The Dillinger Group vadovas Simon Dillinger.