CP v2

Tag: Energijos kaupimas

  • Šveicarijoje statoma milžiniška redokso baterija: energija 210 000 namų ir 2,1 GWh atsarga

    Šveicarijos Laufenburge pradedamas vienas ambicingiausių energijos kaupimo projektų Europoje – čia statoma didelio masto redokso srauto baterija, skirta subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybą. Projekto tikslas – sukauptą energiją atiduoti į tinklą tada, kai gamyba krenta, o vartojimas išauga.

    Technologijos esmė skiriasi nuo įprastų ličio jonų baterijų: energija kaupiama ne kietuose elektroduose, o dviejuose skystuose, vandens pagrindo elektrolituose, laikomuose atskiruose rezervuaruose. Skysčiai per siurblius cirkuliuoja per centrinę membraną, o jonų judėjimas leidžia bateriją įkrauti arba iškrauti.

    Tokios sistemos dažnai laikomos patraukliomis dideliems energijos kiekiams saugoti dėl saugos ir ilgaamžiškumo: vandens pagrindo elektrolitai paprastai nėra lengvai užsiliepsnojantys, o pati schema geriau tinka daugkartiniams ciklams. Dėl to redokso srauto baterijos vis dažniau minimos kaip sprendimas tinklams, kuriuose sparčiai daugėja atsinaujinančios energijos.

    Numatoma, kad Laufenburge įrengta sistema turės apie 2,1 GWh talpą. Skaičiuojama, jog to pakaktų maždaug 210 000 namų ūkių elektrai užtikrinti 24 valandas, o didesniam vartotojų skaičiui – kelioms valandoms, kai tinkle prireikia papildomos galios.

    Statyboms planuojama iškasti apie 27 metrų gylio iškasą, kurioje ir būtų įrengta pagrindinė infrastruktūra. Projektą vystanti Šveicarijos bendrovė „FlexBase“ teigia, kad statybas ketinama užbaigti iki 2029 metų.

    Finansinė projekto apimtis taip pat įspūdinga: bendra vertė įvardijama 1,1–1,5 milijardo eurų. Tokios investicijos atspindi bendrą Europos kryptį – stiprinti energijos kaupimą, nes vien saulės ir vėjo generacijos augimo nepakanka patikimam tiekimui be papildomų balansavimo priemonių.

    Pastaraisiais metais energijos kaupimo tema tapo viena svarbiausių elektros sektoriaus darbotvarkėje: didelės talpos baterijos, hidroakumuliacinės elektrinės ir kitos technologijos vertinamos kaip būdas mažinti kainų šuolius bei priklausomybę nuo greitai įjungiamų iškastinių rezervų. Laufenburgo projektas rodo, kad nišinė anksčiau laikyta redokso srauto technologija grįžta į dėmesio centrą ten, kur svarbiausia – mastelis, sauga ir ilgas tarnavimo laikas.

  • Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanija pritarė 930 mln. eurų žaliajam amoniako projektui Akaboje: ką tai pakeis eksportui

    Jordanijos Ministrų Taryba pritarė pirmajam šalies žaliajam vandenilio ir žaliojo amoniako projektui: Akabos uosto mieste planuojama maždaug 930 mln. eurų vertės gamykla. Projektą vysto bendra įmonė, kurioje dalyvauja su Japonija siejama „Hynfra Group“ ir regioninė pramonės bendrovė „Fidelity Group“.

    Numatoma, kad objektas veiks visiškai nepriklausomai nuo nacionalinio elektros tinklo, naudodamas nuosavą saulės elektrinių parką ir energijos kaupimą. Jordanijai, ilgą laiką priklausomai nuo energijos importo, tai reikšmingas signalas apie siekį kurti eksportui skirtą švarių energijos išteklių pramonę.

    Kaip veiks off-grid gamykla

    Pagal pristatytą koncepciją gamykla elektrą gamins iš maždaug 550 megavatų saulės elektrinių, o sistemos stabilumui numatytas apie 500 megavatvalandžių energijos kaupiklis. Vietoje elektros energija būtų naudojama vandens elektrolizei, taip gaminant žaliąjį vandenilį.

    Vėliau vandenilis būtų paverčiamas žaliuoju amoniaku, kurį lengviau sandėliuoti ir transportuoti nei vandenilį. Projektiniu pajėgumu planuojama pagaminti apie 100 000 tonų žaliojo amoniako per metus, o didžioji dalis produkcijos būtų skirta eksportui.

    Kodėl pasirinktas amoniakas

    Amoniakas pasaulyje laikomas vienu praktiškiausių būdų perkelti žaliąjį vandenilį į tarptautinę prekybą, nes jis turi išvystytą logistiką ir gali būti gabenamas jūrų keliais. Be to, amoniakas yra pagrindinė trąšų pramonės žaliava, todėl paklausa išlieka didelė net ekonomikai svyruojant.

    Kita kryptis, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga, yra laivybos siekis mažinti taršą: amoniakas vertinamas kaip potencialus mažesnių emisijų kuras arba kurą pakeičianti žaliava. Būtent šie du sektoriai dažnai įvardijami kaip sritys, kuriose šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas yra sudėtingas, o alternatyvų reikia kuo greičiau.

    Terminai ir svarbiausias testas

    Skelbiama, kad finansinį projekto užbaigimą tikimasi pasiekti 2027 metų rugsėjį, o komercinė veikla galėtų startuoti 2030 metų lapkritį. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais svarbiausias rodiklis bus investuotojų ir kreditorių pasiryžimas finansuoti didelės apimties pramoninį objektą, kurio pajamos priklausys nuo būsimų ilgalaikių sutarčių.

    Projektas išsiskiria tuo, kad numato nuosavą energijos gamybą ir kaupimą, todėl kritiškai svarbu užtikrinti stabilų elektrolizės ir visos chemijos grandinės darbą. Jei deklaruojami terminai bus išlaikyti, Jordanija galėtų sustiprinti Akabos uosto vaidmenį kaip energijos produktų eksporto vartus ir papildyti tradicinį eksportą naujos kartos pramonine produkcija.

    „Šis sprendimas žymi naują etapą, kuriame Jordanija gali tapti reikšminga žaliojo vandenilio ir žaliojo amoniako tiekimo grandinės dalimi“, – sakė projekto atstovai, pristatydami vyriausybės pritarimą.

    Valstybės lygmens patvirtinimas dar nereiškia, kad gamykla bus pastatyta, tačiau jis sukuria aiškesnį teisinį ir institucinį kelią. Jei finansavimas bus užtikrintas, iki dešimtmečio pabaigos Jordanija galėtų pradėti eksportuoti žaliąjį amoniaką į tarptautines rinkas ir taip keisti šalies ekonominį profilį nuo energijos importuotojo link švarios pramonės eksportuotojo.

  • Lenkijoje daugėja didelių OZE projektų: ZE PAK ruošia 500 MW vėjo parką ir plečia planus

    Lenkijoje sparčiai daugėja didelės apimties atsinaujinančios energetikos projektų, o viena ryškiausių krypčių – buvusių iškastinio kuro gamintojų persiorientavimas. Energetikos grupė ZE PAK, ilgą laiką siejama su rudosios anglies elektrinėmis, pastaraisiais metais vis aktyviau dėlioja OZE portfelį.

    Bendrovė skelbia vystanti vėjo elektrinių parką Opolės regione, kurio planuojama galia siektų apie 500 MW. Tai reikštų maždaug 130 turbinų projektą, o jo įgyvendinimas būtų vienas didesnių sausumos vėjo iniciatyvų šalyje.

    500 MW vėjo parkas Opolėje

    Pasak ZE PAK valdybos vicepirmininko Maciejaus Końskio, artimiausias etapas – poveikio aplinkai ir leidimų procedūros. Bendrovė tikisi, kad reikiami aplinkosauginiai leidimai būtų gauti kitais metais, o tai leistų projektą iki statybų parengties atvesti 2028–2029 metais.

    Vėjo parko įjungimas į tinklą šiuo metu planuojamas 2031 metais. ZE PAK duomenimis, 2025 metais šiam projektui išleista apie 5 600 000 eurų, o visos sukauptos išlaidos nuo projekto pradžios iki 2025 metų pabaigos siekė apie 56 600 000 eurų, įskaitant įsigijimo kaštus.

    „2025 metais išlaidos buvo palyginti nedidelės, nes daugiausia dirbome su aplinkosaugine dokumentacija“, – sakė Maciejus Końskis.

    Dėl projekto masto ZE PAK nurodo svarstysianti pritraukti išorinį partnerį, kuris padėtų finansuoti ir įgyvendinti statybas. Tokia praktika Lenkijos rinkoje įprasta: dideliems OZE projektams dažnai ieškoma finansinių ar technologinių partnerių, kad būtų mažinama rizika ir spartinamas įgyvendinimas.

    Saulė, kaupimas ir dujos

    Be vėjo, ZE PAK portfelyje yra ir didelės saulės elektrinės projektas Przykonoje, kuriam suteiktas statyboms parengto projekto statusas. Bendrovė teigia turinti užtikrintas prijungimo sąlygas 287 MW galiai ir vertina, kaip projektą padaryti komerciškai patrauklesnį, įskaitant galimą energijos kaupimo sprendimų integravimą.

    Lygiagrečiai ZE PAK tęsia ir dujinės generacijos plėtrą – pažangiausias grupės projektas yra kombinuoto ciklo dujų bloko (CCGT) statyba Turke. Bendrovė nurodo, kad 2025 metų pabaigoje darbų įgyvendinimas siekė 83 proc., o komercinis paleidimas numatytas 2027 metų trečiąjį ketvirtį.

    Finansine prasme tai yra didžiausias ZE PAK vykdomas projektas: 2025 metais investicijos siekė apie 232 000 000 eurų, o sukauptos išlaidos iki 2025 metų pabaigos – apie 394 000 000 eurų. Bendra projekto vertė vertinama maždaug 765 000 000 eurų, iš kurių didžiausią dalį sudaro EPC rangos sutartis, siekianti apie 556 000 000 eurų.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę regiono energetikos kryptį: sparčiau vystoma vėjo ir saulės generacija, o energijos kaupimas ir lanksti dujinė generacija vis dažniau pristatomi kaip priemonės stabilumui užtikrinti, kai OZE dalis sistemoje auga. ZE PAK atvejis rodo, kad net tradicinės energetikos grupės, spaudžiamos ekonomikos, reguliavimo ir rinkos kainų signalų, siekia užsitikrinti vietą naujoje energetikos struktūroje.

  • „ALTEO“ pajamos šoktelėjo iki 100 mln. eurų, bet pelningumą sumažino vienkartinis mokestis

    Augimas, kurį prislopino mokestis

    Vengrijos atsinaujinančios energetikos bendrovė „ALTEO“ 2026 metų pirmąjį ketvirtį padidino pajamas 24 proc. iki maždaug 100 mln. eurų. Rezultatą, kaip skelbia įmonė, daugiausia lėmė plėtra žiedinės ekonomikos paslaugose ir saulės energetikos projektai.

    Vis dėlto įmonės EBITDA per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc. iki maždaug 7,7 mln. eurų. Pagrindinė kritimo priežastis – vienkartinis vadinamasis netikėtų pajamų mokestis energijos tiekėjams, apskaičiuotas kaip 0,5 proc. nuo 2025 metų pajamų ir sumokėtas per pirmąjį ketvirtį.

    Kas dar spaudė rezultatus

    „ALTEO“ nurodė, kad ketvirčio rodiklius papildomai apsunkino mažesnės maržos sisteminių paslaugų rinkoje ir mažesnė nuo oro sąlygų priklausomų elektrinių generacija. Tai tipinė rizika atsinaujinančios energetikos portfeliui, ypač kai vėjo ir saulės ištekliai svyruoja sezoniškai.

    Pajamos iš atsinaujinančių išteklių taip pat traukėsi dėl to, kad „Pannon Szélerőmű“ pasitraukė iš Vengrijos privalomo supirkimo tarifo sistemos KÁT, kuri rinkos dalyviams įprastai užtikrina palankesnes kainodaros sąlygas. Tokie perėjimai dažnai reiškia didesnę priklausomybę nuo rinkos kainų ir didesnį rezultatų nepastovumą.

    Žiedinė ekonomika ir saulės projektai amortizavo smūgį

    Įmonė pabrėžė, kad žiedinės ekonomikos segmentas padėjo kompensuoti dalį neigiamų veiksnių. Tam įtakos turėjo „ALTEO Circular“ įsigijimas ir praėjusių metų birželį pradėjusio veikti atliekų tvarkymo padalinio veiklos įsibėgėjimas.

    Reikšmingu indėliu tapo ir didelis saulės energetikos projektas, įgyvendintas „MOL“ užsakymu Algyő vietovėje. „MOL“ yra didžiausia Vengrijos naftos bendrovė, valdanti šalies naftos perdirbimo gamyklą, be to, ji yra ir viena „ALTEO“ akcininkių.

    „Nepaisant sudėtingesnių išorinių aplinkybių, daug dėmesio skiriame strategijos įgyvendinimui, kad užtikrintume ilgalaikį augimą ir kompensuotume mažiau palankias rinkos sąlygas“, – sakė „ALTEO“ vadovas Attila Chikán Jr.

    Jis teigė, kad 2026 metų pirmosiomis savaitėmis bendrovė trijose vietose pradėjo eksploatuoti elektros energijos kaupimo įrenginius, kurių bendra galia siekia 70 megavatų. Pasak vadovo, šių pajėgumų uždarbio potencialas reikšmingiau turėtų atsispindėti nuo antrojo ketvirčio, kai įrenginiai pilnu pajėgumu dalyvaus rinkoje.

    „ALTEO“ taip pat pranešė, kad plėtė dujinių variklių pajėgumus per naują įsigijimą ir sėkmingai praėjo perdavimo sistemos operatoriaus MAVIR aFRR akreditacijos bandymus. Įmonė sieja šį žingsnį su Vengrijos prisijungimu prie PICASSO platformos, kuri atveria galimybes teikti balansavimo paslaugas platesnėje Europos rinkoje.

    Papildomu stabilumo signalu įmonė įvardijo pratęstas ilgalaikes sutartis: su Ózdi Távhőtermelő és Szolgáltató Kft. šilumos tiekimo susitarimas pratęstas iki 2040 metų, o su „Heineken Hungária Sörgyárak“ – iki 2029 metų pabaigos. Tokios sutartys paprastai padeda mažinti pajamų svyravimus, ypač kai rinkoje didėja kainų nepastovumas.

  • Jordanija patvirtino žaliojo amoniako projektą: 550 MW saulės parkas ir 1 mlrd. eurų investicija

    Kas patvirtinta ir kas tai įgyvendins

    Jordanijos Vyriausybė patvirtino žaliojo amoniako ir žaliojo vandenilio gamybos projektą, kurį įgyvendins „Jordan Green Ammonia“ (JGA) – projektinė bendrovė, susijusi su „Hynfra“ ir „Fidelity Group“.

    Susitarimas suderintas su Energetikos ir mineralinių išteklių ministerija, o pats sprendimas įvardijamas kaip pirmasis viešai paskelbtas tokio tipo projektas šalyje, gavęs Ministrų Tarybos pritarimą.

    Apimtis: saulės elektrinės, kaupimas, gamyba

    Projektas planuojamas kaip nepriklausomas nuo nacionalinio elektros tinklo, todėl energija gamybai bus užtikrinama vietoje. Numatyta įrengti apie 550 MW instaliuotos saulės energetikos galios.

    Stabilumui užtikrinti projekte suplanuota 500 MWh energijos kaupimo sistema. Tikslinė gamybos apimtis – apie 100 000 tonų žaliojo amoniako per metus, orientuojantis į neteršiančių produktų eksportą.

    Kaina, terminai ir kodėl tai svarbu regionui

    Skelbiama, kad investicijos vertė siekia apie 1 000 000 000 eurų. Tokie projektai paprastai apima ne tik gamybos įrenginius, bet ir didelės galios atsinaujinančios energijos parkus, kaupimo infrastruktūrą, vandens paruošimą bei logistiką.

    Planuojama, kad projekto finansinis uždarymas įvyks 2027 metų rugsėjį, o komercinės veiklos pradžia numatyta 2030 metų lapkritį. Terminai rodo, kad iniciatyva projektuojama kaip ilgalaikė pramoninė platforma, o ne trumpalaikė pilotinė investicija.

    „Jordanijos vyriausybės sprendimas yra lūžio momentas, kuris pozicionuoja karalystę kaip vieną svarbių žaliųjų vandenilio ir amoniako ekosistemos dalyvių“, – sakė „Hynfra“ vadovas Tomoho Umeda.

    Žaliasis amoniakas laikomas vienu praktiškiausių būdų transportuoti ir kaupti atsinaujinančios kilmės vandenilį, todėl jis vis dažniau įvardijamas kaip strateginė žaliava pramonei ir laivybai. Jordanijai tai taip pat reiškia galimybę didinti mažo anglies pėdsako eksporto portfelį, pasitelkiant saulės energetikos potencialą.

  • Lenkijoje per šventinį savaitgalį elektra atpigo iki minusinių kainų: kodėl tai kartojasi ir ką keičia

    Per šventinį gegužės pradžios savaitgalį Lenkijos didmeninė elektros rinka užfiksavo dar vieną istorinį epizodą: dalį dienos kainos tapo neigiamos. Tai reiškia, kad tam tikrais 15 minučių intervalais gamintojai faktiškai primokėjo už tai, jog energija būtų paimta iš tinklo, nes pasiūla viršijo paklausą.

    Pagal viešai skelbiamus Lenkijos operatoriaus ir rinkos duomenis, gegužės 1 dieną apie 14.15–14.30 valandą vidutinė rinkos kaina krito iki maždaug minus 340 eurų už megavatvalandę. Neigiamos kainos tą dieną išsilaikė iki vėlyvos popietės, kol ėmė mažėti saulės elektrinių generacija.

    Kodėl kainos tapo neigiamos?

    Pagrindinė priežastis buvo tipiška ilgojo savaitgalio kombinacija: sumažėjęs vartojimas ir labai didelė saulės elektrinių gamyba dienos metu. Kai pramonė ir dalis paslaugų sektoriaus dirba mažesniais pajėgumais, elektros sistemoje staiga atsiranda perteklius, kurį ne visada pavyksta greitai „sugerti“.

    Tuo pat metu vėjo energetika šįkart nebuvo pagrindinis pertekliaus šaltinis, nes vėjo sąlygos buvo prastesnės. Galia iš vėjo elektrinių krito iki kelių šimtų megavatų, nors šalyje įrengta vėjo elektrinių galia siekia daugiau nei 11 gigavatų.

    Saulės elektrines teko riboti

    Didžiausias spaudimas teko fotovoltikai: piko metu saulės elektrinės generavo daugiau nei 10 gigavatų, tačiau operatoriui dalį gamybos teko riboti ne rinkos būdu. Tokie sprendimai taikomi siekiant išlaikyti sistemos balansą ir tinklo saugą, kai vien kainos signalo nepakanka.

    Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus duomenys rodo, kad gegužės 1 dieną saulės generacijos ribojimas kai kuriais momentais viršijo 3 gigavatus. Praktikoje tai reiškia, kad dalis elektrinių buvo priverstinai sumažinusios galią, nors techniškai galėjo gaminti daugiau.

    Ką tai reiškia vartotojams ir rinkai?

    Neigiamos kainos labiausiai aktualios tiems, kurie elektrą perka pagal rinkos kainą, pavyzdžiui, turi dinaminius tarifus. Vis dėlto galutinėje sąskaitoje lemia ne vien energijos komponentas, todėl net ir esant neigiamai biržos kainai vartotojas nebūtinai gaus „minusinę“ sąskaitą, nes išlieka tinklo mokesčiai ir kiti priedai.

    Gamintojams ir investuotojams tai signalas, kad sparčiai augant atsinaujinančiai energetikai vien generacijos plėtra nebėra pakankama. Vis dažniau prireikia lankstumo: energijos kaupimo sprendimų, paklausos valdymo, lankstesnio vartojimo ir platesnio dinaminių tarifų taikymo, kad perteklius būtų panaudojamas, o ne gesinamas ribojimais.

    Lenkijos patirtis rodo tendenciją, kuri ryškėja daugelyje Europos rinkų: saulėtą dieną, kai paklausa maža, kainos gali kristi iki nulio ar žemiau, o vakare, sumažėjus saulės gamybai, vėl šokti aukštyn. Tokie svyravimai skatina rinką ieškoti sprendimų, kurie leistų perkelti vartojimą į dienos piką ir kaupti energiją vakarui.

  • Įsigalioja energetikos įstatymo pataisos: greitesnis OZE prijungimas ir daugiau apsaugų vartotojams

    Įsigalioja energetikos teisės pakeitimai, kuriais siekiama supaprastinti naujų elektros gamybos šaltinių prijungimą prie tinklo ir padidinti vartotojų apsaugą. Pokyčius pristatanti Energetikos ministerija pabrėžia, kad taip kuriama lankstesnė ir atsparesnė sistema, geriau pasirengusi augančiai atsinaujinančių išteklių generacijai.

    Pagrindinis tikslas – sumažinti biurokratiją ir sutrumpinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais daugelyje rinkų tapo vienu didžiausių OZE plėtros „kamščių“. Kuo daugiau projektų realiai pasiekia statybų ir gamybos etapą, tuo lengviau subalansuoti gamybą, investuoti į kaupimą ir mažinti kainų svyravimus.

    Kas keičiasi tinklų prijungimuose?

    Numatomi aiškesni projekto įgyvendinimo terminai ir vadinamieji tarpiniai įsipareigojimai, susiejantys rezervuotus pajėgumus su realia pažanga. Tai turėtų sumažinti situacijų, kai prieigos prie tinklo galios ilgą laiką „įšaldomos“ neįgyvendinamais arba nejudančiais projektais.

    Taip pat įtvirtinamos priemonės, kurios didina investuotojų atsakomybę: jei projektas nevykdomas, galima netekti prijungimo galimybės, o papildomi mokesčiai ar finansiniai užtikrinimai turėtų riboti spekuliacinį pajėgumų rezervavimą. Ministerijos logika paprasta – prioritetas turi tekti tiems, kurie iš tiesų stato ir gamina.

    Pokyčiai aktualūs ne tik saulės ar vėjo projektams: numatomi ir procedūriniai patikslinimai, skirti energijos kaupimo sprendimams bei biogazui. Pastaraisiais metais būtent kaupimo technologijos vis dažniau laikomos būtina sąlyga patikimam tinklų darbui, kai OZE dalis sistemoje didėja.

    Ką tai reiškia vartotojams?

    Vartotojų apsaugos dalyje numatoma galimybė sudaryti terminuotas sutartis su fiksuota kaina, kad būtų daugiau aiškumo planuojant išlaidas. Pardavėjams taip pat keliami reikalavimai pateikti paprastesnę ir lengviau palyginamą informaciją apie kainą, naudą ir galimas rizikas.

    Socialiai jautresnėms grupėms numatomi instrumentai, susiję su skolų valdymu: galimybė įsiskolinimą išdėstyti dalimis, o tam tikrais atvejais taikyti dalinį palengvinimą, jei nustatoma energetinio skurdo rizika. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su tikslu sumažinti staigių mokėjimų šokų pasekmes ir išvengti konfliktinių situacijų.

    Kodėl tai svarbu energetikos transformacijai?

    Ministerija pataisas sieja su priemonėmis, skirtomis sistemos patikimumui didinti ir išjungimų rizikai mažinti, taip pat su dereguliavimo kryptimi. Praktikoje tai reiškia bandymą vienu metu spręsti du uždavinius: paspartinti OZE prijungimus ir sutvarkyti taisykles taip, kad tinklo pajėgumai būtų naudojami efektyviai.

    Didžiausia šių pakeitimų sėkmės sąlyga bus įgyvendinimas: kaip greitai tinklų operatoriai ir rinka prisitaikys prie naujų terminų, užtikrinimų ir informavimo standartų. Jei mechanizmai veiks taip, kaip numatyta, jie turėtų sumažinti laukimo laiką, pagerinti prognozuojamumą investuotojams ir suteikti daugiau aiškumo vartotojams.

  • PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    PGE stato didžiausią Lenkijoje baterijų energijos saugyklą: 400 MW projektas startuos iki 2028 metų

    Investicija prie Gryfino

    Lenkijos energetikos grupė PGE pranešė pasirašiusi sutartį dėl baterijų energijos kaupimo sistemos Magazyn Energii Gryfino statybos. Projektą įgyvendins dviejų Lenkijos įmonių konsorciumas: „SPEC BAU Polska“ ir „El Professional“, o paleidimas numatytas 2028 metų pabaigoje.

    Sutarties vertė viršija 1,14 mlrd. zlotų bruto, tai yra apie 260 mln. eurų. Už projekto įgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga PGE dukterinė bendrovė PGE Energia Odnawialna.

    Galia, talpa ir ką tai keičia

    PGE nurodo, kad planuojamos sistemos galia sieks iki 400 MW, o minimali energijos talpa sudarys 800 MWh. Tai reikštų, kad įrenginys galėtų tiekti maksimalią galią maždaug 2 valandas, o pagrindinis tikslas būtų tinklo balansavimas ir greitas reagavimas į paklausos bei generacijos svyravimus.

    PGE teigimu, ši baterijų saugykla pagal įrengtą galią turėtų tapti didžiausia tokio tipo Lenkijoje ir būti svarbi nacionalinės elektroenergetikos sistemos saugumo dalis. Tokie projektai tampa itin aktualūs augant vėjo ir saulės elektrinių daliai, kai generacija labiau priklauso nuo oro sąlygų.

    „Žengiame į kitą baterijų energijos kaupimo plėtros etapą PGE grupėje. Gryfino energijos saugykla bus vienas iš svarbiausių elementų, didinančių Lenkijos elektros sistemos saugumą“, – sakė PGE vadovas Dariusz Lubera.

    Statyba ir vieta

    Skelbiama, kad objektas bus statomas Naujajame Čarnove (Nowe Czarnowo), šalia jau veikiančių PGE grupės energetikos aktyvų. Tokia lokacija paprastai leidžia greičiau prijungti įrenginius prie tinklo ir efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą.

    Užsakymas apima projektavimą, įrangos tiekimą, statybą, montavimą, paleidimą ir perdavimą eksploatacijai iki raktų. Taip pat numatytas 36 mėnesių garantinis aptarnavimas, kuris baterijų saugykloms svarbus dėl ilgaamžiškumo, valdymo sistemų patikimumo ir eksploatacinių rodiklių užtikrinimo.

    Pastaraisiais metais baterijų energijos kaupimo projektai Europoje sparčiai daugėja, nes jie padeda mažinti elektros kainų svyravimus piko metu ir mažina poreikį dažniau įjungti lanksčias, bet brangesnes rezervines elektrines. PGE atvejis taip pat pabrėžia siekį daugiau darbų patikėti vietos rangovams ir kurti kompetencijas regiono rinkoje.

  • Energetika pereina į realizmo epochą: saugumas ir tinklai ima diktuoti transformacijos tempą

    Energetikos transformacija Europoje ir Lenkijoje vis dažniau apibūdinama kaip įžengusi į realizmo etapą, kuriame pirmiausia vertinamas tiekimo saugumas, sistemos patikimumas ir kaina. Tokia žinutė nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese, kur diskusijų centre atsidūrė ne tik atsinaujinančių išteklių plėtra, bet ir tai, kas trukdo ją paversti stabilia energijos sistema.

    Diskusijos dalyviai sutiko, kad atsinaujinantys energijos ištekliai toliau augs, tačiau vien jų nepakanka, jei tinklai ir energijos kaupimas nespėja su naujomis generacijos apimtimis. Dėl geopolitinės įtampos ir energijos kainų svyravimų vis dažniau akcentuojama, kad transformacija turi būti pragmatiška, o ne vien paremta klimato tikslais.

    Kas stabdo transformaciją?

    „PGE“ atstovė Katarzyna Rozenfeld teigė, kad elektros gamybos pokyčių tempas yra greitas žvelgiant per istorijos prizmę, tačiau Europos mastu jis labiau vidutinis. Pasak jos, bendrovė strategijoje iki 2035 metų numato atsinaujinančių energijos išteklių dalį gamyboje didinti nuo 4 proc. iki 45 proc.

    Ji taip pat pabrėžė, kad ilgus metus vienas pagrindinių stabdžių elektros skirstymo sektoriuje buvo finansavimo trūkumas. Situaciją, pasak jos, pagerino investicijos į tinklų modernizavimą, tačiau darbų mastas išlieka didelis, o tinklų kokybė ir pralaidumas tampa kritiniu klausimu.

    „Uruchomienie KPO labai padėjo, bet euforijai nėra pagrindo, nes tinkluose dar turime milžinišką darbų apimtį“, – sakė Katarzyna Rozenfeld.

    „Tauron“ atstovas Krzysztof Zawadzki atkreipė dėmesį į vadinamąją dviejų greičių transformaciją: atsinaujinančių išteklių galia auga sparčiai, tačiau tinklų infrastruktūra ir sistemos lankstumas atsilieka. Jo vertinimu, vienas iš didžiausių ribojimų yra per menki energijos kaupimo pajėgumai ir nepakankami įrankiai prognozuoti bei valdyti išskaidytą generaciją.

    Skaitmeninimas ir elektrifikacija

    „Enea Nowa Energia“ vadovas Tomasz Szamocki sakė, kad transformacija pasiekė etapą, kai reikia daugiau profesionalizacijos ir gilesnių pokyčių operaciniuose procesuose. Jo teigimu, sektoriui tenka ne tik statyti naujus pajėgumus, bet ir išmokti tiksliau derinti gamybą, tinklų galimybes ir klientų poreikius.

    Jis išskyrė energetikos skaitmeninimą kaip būtinybę, jei norima išlaikyti transformacijos tempą ir patikimai integruoti kintančią generaciją. Praktikoje tai reiškia pažangesnį tinklų valdymą, duomenų analitiką, automatizavimą ir efektyvesnį vartotojų įtraukimą į sistemos balansavimą.

    „E.ON Polska“ vadovas Andrzej Modzelewski pabrėžė, kad jau dabar problema tampa ne vien atsinaujinančių išteklių įrengimas, bet ir jų energijos panaudojimas, kai tinklų operatoriai priversti riboti gamybą. Jis nurodė, kad sistemoje sparčiai daugėja įrengtos galios, todėl svarbi kryptis tampa elektrifikacija, kad paklausa vytųsi pasiūlą ir mažėtų priverstinio ribojimo mastas.

    Efektyvumas, dujinė rizika ir SMR

    „Veolia“ grupės Lenkijoje vadovas Luiz Hanania akcentavo, kad transformacijos centre turi išlikti energijos vartojimo efektyvumas. Jo teigimu, mažesnis energijos poreikis reiškia ir mažesnį spaudimą infrastruktūrai, ir lengviau pasiekiamą tiekimo saugumą, ypač kai investicijos į naujus pajėgumus ir tinklus užtrunka.

    Orlen Synthos Green Energy vadovas Rafał Kasprów ragino kritiškai įvertinti transformacijos kryptį ir priminė, kad sparčiai augant įrengtai galiai kartu nyksta stabilūs baziniai šaltiniai. Jo pozicija – kad energetika globaliai pereina į realizmo epochą, kurioje pirmiausia vertinama ne deklaruojama kryptis, o realus sistemos saugumas ir gebėjimas užtikrinti energijos tiekimą bet kuriuo metu.

    „Ne esmė bėgti greitai, esmė bėgti teisinga kryptimi“, – sakė Rafał Kasprów.

    Jis taip pat teigė, kad mažieji moduliniai reaktoriai gali pretenduoti į svarbių, valdomų pajėgumų vaidmenį ir padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro, ypač dujų. Diskusijoje nuskambėjo ir platesnis argumentas: transformacija nėra linijinė, todėl šalys dažnai renkasi mišrų energijos krepšelį, derindamos atsinaujinančius išteklius, reguliuojamus pajėgumus, kaupimą ir paklausos valdymą.

    Lenkijos energetikos viceministras Wojciech Wrochna pristatė, kad artimiausiu metu numatomas svarbių strateginių dokumentų paketas, susijęs su energijos ir klimato planavimu bei branduolinės energetikos kryptimi. Pasak jo, valstybės planavimo dokumentai turėtų padėti suderinti investicijas į gamybą, tinklus ir sisteminį patikimumą, kurio reikšmė po pastarųjų metų sukrėtimų tik išaugo.

    Diskusijos kontekstas rodo bendrą tendenciją Europoje: klimato tikslai išlieka, bet sprendimų atranka vis dažniau remiasi trimis kriterijais vienu metu: kaina, saugumu ir įgyvendinamumu. Dėl to tinklų plėtra, energijos kaupimas, efektyvumas ir elektrifikacija tampa nebe papildomomis priemonėmis, o būtina transformacijos sąlyga.