CP v2

Tag: Energijos kaupimas

  • „Siemens Energy“ skelbia rekordines 11,4 mlrd. eurų ketvirčio pajamas: užsakymų portfelis toliau auga

    Vokietijos energetikos technologijų grupė „Siemens Energy“ paskelbė pasiekusi didžiausias istorijoje ketvirčio pajamas. Per trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, kuris apėmė laikotarpį nuo balandžio pradžios iki birželio pabaigos, bendrovės pajamos siekė 11,4 mlrd. eurų.

    Įmonė nurodo, kad pajamų augimas, įvertinus valiutų kursų ir kainų svyravimų poveikį, sudarė 18,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Prie geresnių rezultatų prisidėjo visos veiklos kryptys – nuo dujinių ir garo turbinų iki energijos kaupimo sprendimų, transformatorių bei elektros tinklų perdavimo infrastruktūros.

    Užsakymų portfelis – 162 mlrd. eurų

    „Siemens Energy“ taip pat akcentuoja itin didelę paklausą, atsispindinčią užsakymų portfelyje. Birželio pabaigoje jis siekė 162 mlrd. eurų ir per ketvirtį padidėjo 17,9 mlrd. eurų.

    Toks rodiklis paprastai vertinamas kaip vienas svarbiausių signalų investuotojams ir rinkai: jis rodo, kad bendrovė turi ilgalaikį darbų „rezervą“, kuris gali stabilizuoti pajamas ir amortizuoti ciklinius svyravimus energetikos įrangos rinkoje.

    „Siemens Gamesa“ situacija gerėja

    Pranešime pabrėžiama, kad geresnius rezultatus demonstruoja ir vėjo energetikos segmentas, ypač „Siemens Gamesa“. Bendrovė skelbia, kad didžioji dalis procedūrų, susijusių su būtinybe keisti ar remontuoti vėjo turbinų mentes sausumoje ir jūroje, jau beveik baigtos.

    Įmonės teigimu, tai prisidėjo prie tvirtesnių veiklos rezultatų, o ketvirčio EBIT pasiekė 1,62 mlrd. eurų. Energetikos sektoriuje tai vertinama kaip reikšmingas rodiklis, nes vėjo turbinų gamintojams pastaraisiais metais teko susidurti su sąnaudų spaudimu, tiekimo grandinių trikdžiais ir kokybės problemomis.

    Strategija iki 2030 metų

    „Siemens Energy“ praneša, kad po metinių 2025–2026 finansinių metų rezultatų paskelbimo, numatyto lapkritį, ketina pateikti vidutinės trukmės grupės strategiją iki 2030 metų. Tokie planai dažniausiai apima investicijų kryptis, gamybos pajėgumų plėtrą, pelningumo tikslus ir prioritetus skirtinguose energetikos segmentuose.

    Rinkoje dėmesys šiai strategijai paprastai būna didelis, nes Europoje spartėja elektros tinklų modernizavimas, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, o kartu auga ir poreikis balansavimo sprendimams bei energijos kaupimo technologijoms.

  • „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    „TotalEnergies“ perima „Shell“ žaliąjį portfelį Europoje: sandoris už šimtus milijonų eurų

    Sandoris, stiprinantis pozicijas Europoje

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė pasirašiusi susitarimą su „Shell“ dėl šios įmonės Europos sausumos atsinaujinančios energetikos verslų įsigijimo. Sandorio suma oficialiai neatskleidžiama, tačiau su transakcija susijęs šaltinis ją vertino kaip siekiančią kelis šimtus milijonų eurų.

    Įsigijimas apima tiek jau veikiančius, tiek statomus saulės ir vėjo projektus, taip pat vystomą projektų portfelį keliuose svarbiausiuose Europos rinkose. Tokie aktyvai energetikos bendrovėms leidžia greičiau didinti žaliosios elektros gamybą, nelaukiant ilgų naujų leidimų ir plėtros ciklų.

    Ką „TotalEnergies“ perka iš „Shell“

    „TotalEnergies“ skelbia įsigysianti apie 4 gigavatų elektros gamybos pajėgumų portfelį, daugiausia saulės ir vėjo elektrinių, kurios jau veikia arba yra statomos Italijoje ir Nyderlanduose. Be to, į sandorį įtraukti saulės, vėjo ir baterijų kaupimo projektai Italijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje.

    Rinkoje tokie portfeliai paprastai vertinami kaip ypač patrauklūs dėl prognozuojamų pinigų srautų, ypač kai dalis projektų jau veikia ar yra arti komercinės eksploatacijos pradžios. Baterijų kaupimo projektai taip pat svarbūs, nes padeda mažinti vėjo ir saulės generacijos nepastovumą bei stabilizuoja tinklą.

    Lygiagrečiai – dalies turto pardavimas „KKR“

    Kartu „TotalEnergies“ pranešė sudariusi dar vieną sandorį: 50 proc. dalį vėjo ir saulės aktyvų portfelyje Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Lenkijoje ji parduos JAV investicijų bendrovei „KKR“. Šis sandoris visą portfelį įvertina maždaug 1,8 milijardo eurų.

    Parduodamas portfelis sudaro apie 1,2 gigavato elektros gamybos pajėgumų. Tokia struktūra leidžia energetikos grupei iš dalies susigrąžinti kapitalą ir finansuoti naujus projektus, kartu išlaikant dalyvavimą ir būsimą grąžą iš veikiančių aktyvų.

    „Šie du sandoriai leidžia mums optimizuoti kapitalo paskirstymą atsinaujinančioje energetikoje, tuo pat metu tęsiant integruotos elektros strategijos įgyvendinimą“, – sakė „TotalEnergies“ dujų, atsinaujinančios energetikos ir elektros padalinio vadovas Stephane Michel.

    Platesnė tendencija: naftos milžinės persitvarko

    „TotalEnergies“ teigia, kad sandoris su „Shell“ sustiprins jos atsinaujinančios energetikos veiklą Europoje. Bendrovės vertinimu, regione ji jau turi beveik 10 gigavatų pastatytų arba vystomų gamybos pajėgumų, o dar apie 27 gigavatus yra plėtros stadijoje.

    Pastaraisiais metais Europos energetikos rinkoje ryškėja tendencija, kai didžiosios naftos ir dujų bendrovės peržiūri atsinaujinančios energetikos portfelius, siekdamos didesnio efektyvumo, mažesnės rizikos ir aiškesnės grąžos. Dalis grupių renkasi aktyvų rotaciją: įsigyja brandesnius projektus, o dalį veikiančių portfelių parduoda finansiniams investuotojams.

    Tokia dinamika ypač suaktyvėja dėl Europoje augančių tinklo pajėgumų, spartėjančios elektrifikacijos ir didėjančio poreikio lanksčioms sistemoms, kurias papildo energijos kaupimas. Dėl to atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau vertinami ne kaip pavienės elektrinės, o kaip integruoti portfeliai, leidžiantys stabiliai tiekti elektrą skirtingomis rinkos sąlygomis.

  • „Enea“ stiprina OZE ir energijos kaupimo valdymą: „Energy Link“ realiu laiku padės spręsti, kada parduoti

    Skaitmeninis impulsas OZE portfeliui

    Lenkijos energetikos grupė „Enea“ kartu su „Transition Technologies-Systems“ plečia informacinių technologijų aplinką, skirtą valdyti atsinaujinančios energijos šaltinių ir energijos kaupimo įrenginių portfelį. Projektas įvardijamas kaip vienas didžiausių tokio pobūdžio IT sprendimų šalyje, orientuotas į sparčiai augantį OZE segmentą.

    Tokie sprendimai tampa vis svarbesni dėl didėjančios gamybos iš vėjo ir saulės dalies bei kintančių elektros kainų rinkoje. Kuo labiau išauga nepastovios generacijos svoris, tuo daugiau vertės sukuria tikslesnės prognozės, operatyvus balansavimas ir automatizuoti prekybos sprendimai.

    Platforma, kuri mato viską realiu laiku

    Pagrindiniu projekto elementu tampa platforma „Energy Link“, kuri rinks duomenis iš visų „Enea“ valdomų įrenginių realiu laiku. Ji turėtų prognozuoti OZE gamybą ir padėti optimizuoti įrenginių darbą, remiantis tiek operaciniais rodikliais, tiek rinkos kainų signalais.

    Numatoma, kad platforma teiks rekomendacijas, kada ekonomiškai naudingiausia energiją kaupti, pirkti ar parduoti. Taip pat ji perduos informaciją apie stebimos infrastruktūros būklę, kad sprendimus būtų galima priimti greičiau ir su mažesne rizika.

    Nuo valdymo iki prekybos automatizavimo

    Kartu vystomas ir „LUXtrade“ sprendimas, priskiriamas prekybos ir rizikos valdymo sistemoms, kuris bus papildytas OZE bei energijos kaupimo portfelio funkcijomis. Praktikoje tai reiškia didesnį prekybos procesų automatizavimą, algoritminės prekybos pritaikymą ir tikslesnius atsiskaitymus rinkos dalyviams.

    Tokios sistemos tampa ypač aktualios, kai portfelyje daugėja skirtingų technologijų ir lokacijų, o sprendimus reikia priimti beveik realiu laiku. Energijos kaupimas šiame modelyje įgauna papildomą vertę, nes leidžia perkelti pardavimą į palankesnius kainų laikotarpius ir teikti lankstumo paslaugas.

    „Šiuolaikinės sistemos šiandien yra energetikos transformacijos pamatas ir būtinas elastingos, skaitmeninės elektros rinkos elementas“, – sakė „Transition Technologies-Systems“ viceprezidentė Ewa Kwapis.

    „Sparčiai augantis OZE ir energijos kaupimo mastas reikalauja įrankių, kurie leidžia efektyviai valdyti vis labiau išskaidytą ir įvairų aktyvų portfelį“, – sakė „Enea Trading“ vadovas Rafał Soja.

    „Kuriame skaitmeninę aplinką, kuri leidžia integruoti operacinius ir rinkos duomenis bei remti sprendimų priėmimą beveik realiu laiku“, – sakė „Enea“ IT padalinio direktorius Sebastianas Gajeckis.

    Ką tai keičia energetikos rinkoje

    Rinkai vis labiau pereinant prie nepastovios generacijos, laimi tie dalyviai, kurie greičiausiai sujungia duomenis, prognozes ir prekybą į vieną procesą. Integruotos platformos leidžia mažinti neapibrėžtumą, geriau išnaudoti gamybos langus ir mažinti nuostolius, kai gamyba nesutampa su paklausa.

    „Enea“ atveju projektas signalizuoja kryptį, kuria juda regiono energetikos grupės: daugiau skaitmenizacijos, daugiau automatizavimo ir vis glaudesnė OZE bei energijos kaupimo integracija. Tai turėtų padėti greičiau reaguoti į kainų svyravimus ir efektyviau monetizuoti žaliąją generaciją.

  • Lenkija rengia papildomą galios rinkos aukciją 2028 metams: kiek galios pirks ir kokios kainų lubos

    Lenkijos Energetikos ministerija pateikė nutarimo projektą, kuriuo nustatomi papildomų ir išankstinių galios rinkos aukcijų parametrai 2028 metų pristatymo laikotarpiui. Ministerija numato, kad papildomos aukcijos rezultatai turėtų paaiškėti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Papildomos aukcijos galios rinkoje rengiamos tuomet, kai po pagrindinių aukcionų atsiranda poreikis tiksliau subalansuoti rezervus ir užtikrinti sistemos patikimumą. 2028 metams pagrindinė aukcija Lenkijoje buvo užbaigta 2023 metais, o papildomas mechanizmas laikomas „draudimu“, jei prielaidos apie paklausą ar pasiūlą pasikeistų.

    Kiek galios bus perkama

    Projektas numato keturias atskiras papildomas aukcijas, po vieną kiekvienam 2028 metų ketvirčiui. Nustatytas minimalus poreikis svyruoja nuo 100 megavatų iki 500 megavatų, daugiausia galios planuojama įsigyti metų pradžioje ir pabaigoje.

    Pagal projektą 2028 metų pirmąjį ketvirtį būtų perkama 500 megavatų, antrąjį ketvirtį 100 megavatų, trečiąjį ketvirtį 100 megavatų, ketvirtąjį ketvirtį 500 megavatų. Nurodoma, kad tai yra įstatymu numatyti minimumai, nors perdavimo sistemos operatoriaus vertinimu papildomas poreikis, įvertinus jau sukontraktuotus pajėgumus, gali būti ir neigiamas.

    Kainų ribos ir kas gali laimėti

    Ministerija siūlo nustatyti įėjimo kainą naujam pajėgumui – 583 zlotus už kilovatą per metus, tai sudaro apie 135 eurus už kilovatą per metus. Tuo metu jau veikiančioms elektrinėms ar kitiems dalyviams būtų taikoma viršutinė kainos riba – 189 zlotai už kilovatą per metus, arba apie 44 eurai už kilovatą per metus.

    Taip pat numatoma taikyti technologijoms skirtingus korekcinius prieinamumo koeficientus, kurie lemia, už kokią „efektyviai pripažįstamą“ galią dalyvis gauna atlygį. Ši logika reiškia, kad, pavyzdžiui, jei įrenginys deklaruoja 100 megavatų, bet jo koeficientas yra 95 proc., mokėjimai būtų skaičiuojami tarsi už 95 megavatus.

    Projektas rodo, kad palankesnė situacija gali būti energijos kaupimo sprendimams, nes jų koeficientai istoriniuose palyginimuose buvo mažinami vėlesnėse aukcijose, o 2028 metų laikotarpis išsiskiria aukštesniais parametrais. Tai gali didinti paskatas daliai projektų dalyvauti būtent šiame aukcionų lange, jei finansavimo sąlygos bus palankios.

    Kam reikalinga galios rinka

    Galios rinka yra mechanizmas, kuriuo sistemos operatorius iš anksto perka pasirengimą užtikrinti elektros tiekimą, kai sistemoje atsiranda pajėgumų trūkumo rizika. Dalyviai gali būti tiek gamybos šaltiniai ir energijos kaupimas, tiek dideli vartotojai, galintys laikinai sumažinti vartojimą ir taip „atlaisvinti“ galią tinklui.

    Tokie įsipareigojimai aktyvuojami retai, tačiau laikomi kritiškai svarbiais ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, karščio bangų ar netikėtų elektrinių gedimų metu. Galios rinkos kaštai paprastai dengiami per atskirą dedamąją vartotojų sąskaitose, todėl aukcionų parametrai turi tiesioginę reikšmę tiek elektros sistemos patikimumui, tiek galutinei kainai vartotojams.

  • „Varta“ prašo nemokumo: kas slypi už krizės ir ar tai smūgis baterijų rinkai Europoje

    „Varta“ prašo nemokumo: kas slypi už krizės ir ar tai smūgis baterijų rinkai Europoje

    Vokietijos baterijų gamintoja „Varta“ pranešė kreipusis į Štutgarto apylinkės teismą dėl nemokumo proceso pradžios savivaldos režimu. Įmonė pabrėžė, kad šiuo metu nėra skubios grėsmės nevykdyti mokėjimų, o gamyba tęsiama.

    Pasak bendrovės, sprendimą lėmė ne staigus pinigų trūkumas, o struktūrinė finansavimo spraga, kuri, kaip prognozuojama, ryškėtų nuo 2027 metų. „Varta“ teigimu, tam įtakos turėjo pablogėjusios rinkos sąlygos, silpnesnė paklausa ir nepalankūs valiutų kursų svyravimai.

    Įmonė taip pat nurodė, kad situaciją paaštrino vieno svarbaus kliento sprendimas nutraukti partnerystę. Žiniasklaidoje skelbta, kad šiuo klientu galėjo būti „Apple“, kuri esą pasirinko mygtukinių įkraunamų elementų tiekimą perkelti į Kiniją.

    „Pastaraisiais ketvirčiais „Varta“ susidūrė su rimtais iššūkiais. Siekiame išsaugoti kuo daugiau darbo vietų, užtikrinti veiklos tęstinumą ir tvarumą“, – sakė įmonės vadovas Michaelis Ostermannas.

    „Varta“ nurodė, kad darbuotojams ir toliau bus mokami atlyginimai, o veikla nebus stabdoma. Tokia nemokumo procedūros forma reiškia, kad įmonės vadovybė išlieka prie vairo, tačiau procesą prižiūri teismo paskirtas kreditorių interesams atstovaujantis prižiūrėtojas.

    Kurios veiklos patenka į procesą?

    Bendrovė paaiškino, kad pelninga buitinė baterijų veikla „Varta Consumer Batteries“ yra teisiškai atskirta ir į nemokumo procedūrą neįtraukta. Tai svarbi detalė, nes būtent vartotojams skirtos baterijos iki šiol buvo vienas stabiliausių įmonės segmentų.

    Tuo metu atskiromis paraiškomis kartu su patronuojančia įmone apimamos trys veiklos bendrovės: „Varta Microbattery“, „Varta Micro Production“ ir „Varta Storage“. Pastaroji kryptis susijusi su energijos kaupimo sprendimais, kuriuos įmonė įvardija kaip perspektyvią ateities rinką.

    Kontekstas: spaudimas visai Europos baterijų grandinei

    „Varta“ atvejis išryškina platesnes Europos baterijų pramonės problemas: kintančią paklausą, kainų spaudimą, investicijų poreikį ir globalią konkurenciją. Energijos kaupimo ir elektronikos komponentų segmentuose ypač svarbūs masto ekonomijos pranašumai, o tiekimo grandinės sprendimai vis dažniau priimami atsižvelgiant į kaštus ir geopolitines rizikas.

    Įmonė priminė, kad jau buvo praėjusi ankstesnį restruktūrizavimo etapą, po kurio 2025 metais pasitraukė iš Frankfurto ir Vienos biržų. Vis dėlto, kaip skelbiama, papildomo finansavimo suteikti atsisakė dalis akcininkų, todėl dabar ieškoma sprendimų per teismo prižiūrimą procesą.

    Štutgarto apylinkės teismas laikinuoju prižiūrėtoju paskyrė restruktūrizavimo specializuotos bendrovės „Anchor“ teisininką Tobiasą Wahlį. Jo vaidmuo bus stebėti, kad pertvarkos vyktų laikantis procedūrų ir kreditorių interesai būtų tinkamai atstovaujami.

  • Kinija iki 2030 metų didins vėjo ir saulės galią: planas su baterijomis, hidroakumuliacija ir vandeniliu

    Kinija paskelbė naują energetikos planą iki 2030 metų, kuriuo siekia sparčiai didinti atsinaujinančių išteklių dalį ir padaryti vėjo bei saulės elektrą patikimesnę, ypač piko metu. Plane pirmą kartą įtvirtinami privalomi tikslai žaliajai energijai, o tai signalizuoja griežtesnį politinį įsipareigojimą.

    Pagal planą bendra atsinaujinančios energijos gamyba turėtų augti nuo maždaug 1,18 mlrd. tonų anglies ekvivalento iki 1,8 mlrd. tonų anglies ekvivalento 2030 metais. Toks augimas reikštų, kad vėjas, saulė, hidroenergija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai dar labiau stumtų į šalį iškastinio kuro generaciją.

    Patikimumo testas piko metu

    Didžiausias planų akcentas – ne vien naujų pajėgumų statyba, bet ir jų naudingumas tada, kai elektros labiausiai reikia. Numatyta, kad iki 2030 metų vėjo ir saulės elektrinės, paremtos energijos kaupimu, turėtų galėti piko laikotarpiais tiekti apie 8 proc. savo instaliuotos galios ir padengti apie 20 proc. pikinio vartojimo.

    Tai reiškia, kad Kinija atsinaujinančius išteklius vis labiau vertina kaip sisteminį sprendimą, o ne tik papildomą generaciją geru oru. Praktikoje tam reikės baterijų parkų, tinklo modernizavimo, paklausos valdymo ir lankstesnių balansavimo pajėgumų.

    Plane taip pat numatyta iki 2030 metų pridėti daugiau nei 300 gigavatų vadinamosios pikinės atsinaujinančios galios, kuri gali būti panaudota didesnio poreikio metu. Ši formuluotė rodo kryptį į projektus, kurių gamyba yra labiau valdoma arba kuriuos galima paremti kaupimu ir greitu dispečerizavimu.

    Vandenilis, šildymas ir pramonė

    Kinija planuoja didinti vėjo ir saulės energijos panaudojimą ne tik elektros sektoriuje. Iki 2030 metų numatoma apie 150 mln. tonų anglies ekvivalento atsinaujinančios energijos nukreipti į šildymo ir vėsinimo sprendimus bei pramonę.

    Atskirai įvardijama ir žaliojo vandenilio gamyba, kuri, pagal planą, turėtų pasiekti apie 2 mln. tonų per metus 2030 metais. Tokia apimtis vandenilį paverstų vienu iš įrankių mažinant emisijas sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sunkiausia, pavyzdžiui, dalyje chemijos ar metalurgijos procesų.

    Hidroenergija ir jūrinis vėjas

    Hidroenergetikai plane numatomi ambicingi tikslai: iki 2030 metų bendri pajėgumai turėtų pasiekti apie 570 gigavatų, palyginti su 450 gigavatų tikslu 2025 metams. Ypatingas dėmesys skiriamas hidroakumuliacinėms elektrinėms, kurių galia iki 2030 metų turėtų augti iki maždaug 160 gigavatų.

    Hidroakumuliacija yra vienas efektyviausių būdų kaupti energiją dideliu mastu, todėl ji tiesiogiai susijusi su siekiu sustiprinti tiekimo patikimumą piko metu. Kuo daugiau kintamos generacijos, tuo vertingesnės tampa greitai reaguojančios balansavimo priemonės.

    Plane minimos ir giliavandenės jūrinio vėjo bazės, leidžiančios vystymą perkelti į tolesnes jūrines zonas, kur vėjo sąlygos stabilesnės. Taip pat numatoma idėja integruoti jūrinį vėją su povandeniniais duomenų centrais, o tai atspindi augantį elektros poreikį skaitmeninei infrastruktūrai.

    Be to, Pekinas planuoja bandomuosius projektus, kai didelės atsinaujinančios energijos bazės perduotų šimtaprocentę žalią elektros energiją. Tokie sprendimai gali tapti svarbūs tiek pramonei, tiek regionams, norintiems mažinti emisijas ir tuo pačiu stabilizuoti tiekimą.

  • „PGE“ su KPO parama atnaujina strateginę Porąbka-Žar elektrinę: 540 MW energijos kaupimo mazgas

    Strateginis energijos kaupimo mazgas

    „PGE Energia Odnawialna“ pasirašė sutartį su Nacionaliniu aplinkos apsaugos ir vandens ūkio fondu dėl paskolos iš Lenkijos nacionalinio atkūrimo plano (KPO). Finansavimas skirtas Porąbka-Žar hidroakumuliacinės elektrinės modernizacijai, kurios galia siekia 540 MW.

    Hidroakumuliacinės elektrinės laikomos vienu patikimiausių didelio masto energijos kaupimo sprendimų, leidžiančių subalansuoti elektros sistemą, kai sparčiai auga vėjo ir saulės generacija. Tokie objektai suteikia sistemos operatoriui lankstumo ir padeda išlaikyti stabilų tinklo darbą piko valandomis.

    Kiek kainuoja ir kas modernizuojama

    Numatoma projekto vertė siekia apie 47,5 mln. eurų, o paskolos dydis sudaro maždaug 35,7 mln. eurų. Modernizacija apima viršutinį rezervuarą, viršutinį ir apatinį vandens paėmimą, vamzdynus bei derivacines štolnes, taip pat susijusius papildomus darbus.

    Atnaujinimo tikslas – atkurti ir pagerinti eksploatacines kritinių infrastruktūros elementų savybes, kurie buvo naudojami daugiau nei 40 metų. Praktikoje tai reiškia didesnį patikimumą, mažesnę avarijų riziką ir ilgesnį saugaus darbo laikotarpį, kuris dažnai skaičiuojamas dešimtmečiais.

    „Energetikos transformacija – tai ne tik mažai taršių šaltinių plėtra, bet ir stiprių vietinių technologinių kompetencijų kūrimas. Modernizavome viršutinį rezervuarą ir vandens kelią viename didžiausių energijos kaupimo objektų Lenkijoje“, – sakė Dariusz Lubera.

    Kodėl šios investicijos svarbios dabar

    Europoje didėjant atsinaujinančios energetikos daliai, vis svarbesnės tampa priemonės, galinčios greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo svyravimus. Hidroakumuliacinės elektrinės čia išsiskiria tuo, kad gali tiek „sugerti“ perteklinę energiją, tiek ją grąžinti į tinklą, kai jos labiausiai reikia.

    Porąbka-Žar atlieka reikšmingą vaidmenį nacionalinės elektros sistemos balansavime ir padeda integruoti atsinaujinančius išteklius. Modernizacija turi sustiprinti objekto patikimumą bei prisidėti prie tiekimo saugumo, ypač situacijose, kai sistemoje trūksta lankstumo.

    „Šis objektas daugelį dešimtmečių yra vienas iš nacionalinės elektros sistemos saugumo ramsčių. Po modernizacijos atkūrėme pilną kritinių elementų funkcionalumą ir prailginome saugios eksploatacijos laikotarpį ateinantiems dešimtmečiams“, – sakė Krzysztof Müller.

    Vietinių rangovų vaidmuo

    Projektas įgyvendinamas per atskiras investicines dalis, o darbus vykdo generaliniai rangovai, kurių lyderiais įvardijamos Lenkijos įmonės. Toks modelis leidžia dalį transformacijos lėšų nukreipti į vietos pramonę ir kompetencijų stiprinimą, kas ypač aktualu dideliuose infrastruktūros projektuose.

    Pranešime pabrėžiama, kad modernizacija apima ir hidrotechninę infrastruktūrą: vandens paėmimo mazgus, derivacinius vamzdynus, nuvedimo štolnę bei kitus elementus. Įgyvendinti sprendimai turi padidinti viso komplekso darbo stabilumą ir sumažinti eksploatacines rizikas.

  • Lenkijos energijos birža „TGE“ kuria lankstumo paslaugų platformą: bandomieji testai dar šiemet

    Nauja rinka skirstomiesiems tinklams

    Lenkijos energijos birža „TGE“ kartu su keturiais skirstomųjų tinklų operatoriais ir perdavimo sistemos operatoriumi susitarė dėl bendros lankstumo paslaugų platformos kūrimo. Tikslas – sukurti vieną nacionalinį mechanizmą, kuris leistų skaidriai pirkti ir parduoti tinklui reikalingą lankstumą.

    Pagal pasiektus susitarimus „TGE“ platforma turėtų tapti vieta, kur skirstomųjų tinklų operatoriai galėtų greičiau spręsti vietinius tinklo pralaidumo, įtampos ir perkrovų klausimus. Pagrindinė idėja – ne vien investuoti į tinklo plėtrą, bet ir išnaudoti vartojimo ar gamybos pokyčius kaip paslaugą.

    Kas yra lankstumo paslaugos?

    Lankstumo paslaugos energetikoje – tai apmokamas laikinas elektros vartojimo arba gamybos pakeitimas, kai tinklui to reikia konkrečioje vietoje ir konkrečiu metu. Praktikoje tai gali reikšti, kad vartotojai sumažina apkrovą piko metu, o gamintojai ar kaupikliai pakeičia tiekimą pagal operatoriaus signalą.

    Tokios paslaugos laikomos vienu svarbiausių įrankių, kai sparčiai auga atsinaujinančios energetikos dalis ir daugėja decentralizuotų šaltinių. Skirstomuosiuose tinkluose būtent vietiniai „butelio kakliukai“ vis dažniau tampa riba, kodėl ribojama saulės ar vėjo elektrinių generacija arba vėluoja naujų vartotojų prijungimas.

    Reguliavimas lems, kokie produktai atsiras

    „TGE“ atstovai nurodo, kad šiuo metu apibrėžiami produktai, kurie galėtų būti siūlomi platformoje, tačiau galutinis sąrašas priklausys nuo atnaujinamo energetikos sistemos veikimo reguliavimo. Būtent taisyklės turėtų nustatyti, kaip apibrėžiamas paslaugos teikimas, aktyvavimas ir atsiskaitymas.

    Planuojama, kad pasiūlymai platformoje būtų palyginami, o visas procesas nuo pasiūlymo pateikimo iki aktyvavimo ir apmokėjimo – aiškus bei audituojamas. Tai svarbu, kad operatoriai galėtų pasirinkti ekonomiškai naudingiausią sprendimą, o rinkos dalyviai gautų prognozuojamas pajamas už suteiktą lankstumą.

    „Manau, kad iki metų pabaigos galime atlikti lankstumo platformos testus ir įvertinti, kurie produktai bus patrauklūs skirstomųjų tinklų operatoriams“, – sakė „TGE“ viceprezidentas Mariusz Buraczyński.

    Jo teigimu, pradžioje platformoje gali būti diegiami tik tie produktai, kuriuos paprasčiausia standartizuoti ir kuriuos realiai gali pateikti rinka. Tai turėtų leisti greičiau startuoti su pilotu ir tik po to plėsti pasiūlą pagal realius operatorių poreikius.

    Platformoje paslaugų teikėjais galėtų tapti elektros vartotojai, gamintojai, energijos kaupimo sistemų savininkai ir agregatoriai, o pirkėjais – skirstomųjų tinklų operatoriai. Tokia schema leidžia sujungti daug smulkių resursų į vieną pasiūlymą ir sumažinti barjerus patekti į rinką.

    Jei bandomasis etapas pasiteisins, tokia prekybos infrastruktūra gali tapti papildomu įrankiu integruojant atsinaujinančią energetiką ir mažinant poreikį brangiems, tik piko valandomis reikalingiems tinklo pajėgumams. Rinkos dalyviams tai reikštų naują pajamų šaltinį, o operatoriams – daugiau pasirinkimų valdant tinklo patikimumą.

  • Kalifornijoje saulės moduliais dengia drėkinimo kanalus: mažėja vandens nuostoliai ir auga elektros gamyba

    Kalifornijoje saulės moduliais dengia drėkinimo kanalus: mažėja vandens nuostoliai ir auga elektros gamyba

    Kalifornijoje pradėtas taikyti sprendimas, kuris saulės energetiką perkelia į netikėtą vietą – virš atvirų drėkinimo kanalų. Ant kanalų įrengiamos saulės modulių stoginės, o nauda, kaip rodo pirmieji rezultatai, neapsiriboja vien elektros gamyba.

    Idėja paprasta: vietoje to, kad būtų užimami papildomi žemės plotai saulės parkams, pasitelkiama jau esama infrastruktūra. Toks modelis ypač svarbus regionams, kur žemė brangi, o dėl karščio ir sausrų vandens tiekimas tampa strateginiu klausimu.

    Pilotinis projektas įgyvendintas Turlock drėkinimo apygardos kanaluose, o jo vertė siekė apie 18 milijonų eurų. Projektas siejamas su Kalifornijos iniciatyva „Project Nexus“, kurią paskatino ir akademinių tyrimų išvados apie galimą vandens taupymą bei energetinę grąžą.

    Saulės moduliai virš vandens keičia pačią kanalų eksploataciją. Sumažinus tiesioginę saulės spinduliuotę, lėčiau auga vandens augalija ir dumbliai, todėl gerėja vandens kokybė, o priežiūrai reikia mažiau išteklių.

    Dar vienas efektas – mažesnis vandens garavimas. Kanalams esant atviriems, karštis ir vėjas spartina nuostolius, todėl uždengimas gali tapti papildomu įrankiu kovojant su vandens trūkumu, ypač žemdirbystei svarbiuose regionuose.

    Ši infrastruktūros ir energetikos sinergija veikia abiem kryptimis: ne tik saulės moduliai saugo vandenį, bet ir pats vanduo padeda moduliams. Saulės elektrinių efektyvumas krenta, kai moduliai įkaista, todėl judantis vėsesnis oras virš kanalo ir arti esantis vanduo gali mažinti perkaitimą ir stabilizuoti gamybą karščiausiomis dienomis.

    Kalifornijos vertinimu, plačiau pritaikius kanalų dengimą, tokie sprendimai galėtų reikšmingai prisidėti prie elektros sistemos tikslų. Skaičiuojama, kad teoriškai kanalų saulės sistemos galėtų pasiekti iki 13 gigavatų galios, o tai būtų svarbi dalis naujų saulės pajėgumų, reikalingų siekiant 2030 metų dekarbonizacijos uždavinių.

    Projekte taip pat išbandomi tinklo stabilumui svarbūs sprendimai, įskaitant energijos kaupimą. Įdiegti keli 75 kilovatų geležies srauto tipo akumuliatoriai, kurie padeda subalansuoti tiekimą, kai saulės generacija svyruoja.

    Ekspertų vertinimu, būtent kelių problemų sprendimas vienu metu ir daro šį modelį patrauklų: mažiau žemės konfliktų, mažesni vandens nuostoliai, paprastesnė kanalų priežiūra ir geresnės sąlygos saulės modulių darbui. Jei pilotiniai rezultatai pasitvirtins ilguoju laikotarpiu, panašūs projektai gali tapti pavyzdžiu regionams, kuriuose vanduo ir elektra tampa vienodai kritiniais ištekliais.

  • Vėjo jėgainė be menčių: 3 metrų stulpas virpėjimu gamina elektrą ir žada mažesnes sąnaudas

    Vėjo jėgainė be menčių: 3 metrų stulpas virpėjimu gamina elektrą ir žada mažesnes sąnaudas

    Tradicinės trijų menčių vėjo jėgainės jau dešimtmečius laikomos patikimu atsinaujinančios energetikos standartu, tačiau smulkesniems vartotojams jos dažnai lieka nepraktiškos. Įrengimas, priežiūra, triukšmas ir mechaninių dalių dėvėjimasis ypač skaudžiai atsiranda tada, kai elektros reikia tik namui, sodybai ar nedidelei sodo bendrijos pastogei.

    Šią nišą bando užpildyti neįprasta idėja: vėjo generatorius be besisukančių menčių, kuris energiją ima ne iš rotoriaus, o iš pačio virpėjimo. Tokios technologijos principas siejamas su aerodinaminiu reiškiniu, dėl kurio konstrukcijos kartais ima svyruoti taip stipriai, kad inžinieriams tai tampa rimta problema.

    Kaip virpesiai virsta elektra

    Kai vėjas apteka liekną vertikalią konstrukciją, už jos susidaro sūkuriai, periodiškai stumiantys stulpą į skirtingas puses. Šis reiškinys vadinamas sūkurių sukelta vibracija, o kraštutiniais atvejais jis gali sukelti rezonansą, kai svyravimai stiprėja ir tampa pavojingi.

    Būtent šią „problemą“ kai kurie kūrėjai mėgina paversti privalumu: stulpas sąmoningai suprojektuojamas taip, kad vėjyje virpėtų, o jo judėjimas per mechaninę jungtį ar generatoriaus mazgą būtų paverčiamas elektra. Kadangi nėra sparnų, pavarų dėžių ir sudėtingų besisukančių mazgų, teoriškai mažėja priežiūros poreikis ir triukšmas.

    „Vortex Bladeless“ sprendimas

    Ispanijos startuolis „Vortex Bladeless“ kuria vadinamąją be menčių vėjo jėgainę, kuri išoriškai primena vertikalų stulpą. Bendrovės pristatomame namų modeliui dažnai priskiriamas apie 3 metrų aukštis, o tikslinė galia siejama su maždaug 100 vatų lygiu, todėl tai būtų labiau pagalbinis, o ne pagrindinis elektros šaltinis.

    Įmonė teigia, kad tokio tipo konstrukcija gali būti pigesnė pagaminti ir pigiau eksploatuojama už įprastas mažas vėjo turbinas, nes paprasčiau mechanika ir mažiau dėvinčiųsi dalių. Taip pat akcentuojama, kad be menčių įrenginiai turėtų kelti mažiau rizikos paukščiams ir gali būti tinkamesni tankesnėms vietovėms, pavyzdžiui, ant stogų ar mažesniuose sklypuose.

    Kur slypi ribojimai

    Didžiausias tokios technologijos „kabliukas“ yra galia: 100 vatų lygio įrenginys vienas pats nepajėgtų patikimai aprūpinti vidutinio namų ūkio, ypač šildymo sezono metu. Realistiškesnis scenarijus būtų mažų vartotojų maitinimas, akumuliatorių įkrovimas, apšvietimas, maršrutizatorius ar kitos nedidelės galios apkrovos.

    Kitas klausimas yra faktinė išeiga realiomis sąlygomis, nes vėjo krypties kaita, gūsiai ir turbulencija miestuose gali mažinti stabilumą bei efektyvumą. Todėl tokie sprendimai dažniau vertinami kaip papildymas saulės elektrinei, kai dieną energiją duoda saulė, o vakare ar naktį, sustiprėjus vėjui, dalį poreikio padengtų vibracinis generatorius.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja diskusijų apie smulkiosios generacijos plėtrą, energijos kaupimą ir vartotojų norą mažinti sąskaitas ne tik dideliais projektais, bet ir mažais, moduliniais sprendimais. Jei be menčių technologijoms pavyktų įrodyti stabilų našumą ir patikimumą, jos galėtų tapti dar viena alternatyva ten, kur klasikinė turbina per brangi, per triukšminga ar tiesiog netelpa.