CP v2

Tag: Energijos kaupimas

  • Energetikoje baigiasi sena tvarka: kodėl lankstumas tampa būtinybe ir kas už jį sumokės?

    Tradicinis elektros sistemos veikimo modelis, kai gamyba nuolat prisitaiko prie vartojimo, sparčiai traukiasi į praeitį. Augant atsinaujinančių išteklių daliai ir daugėjant atvejų, kai naujiems projektams neleidžiama prisijungti prie tinklo, vis daugiau diskusijų sukasi apie vieną žodį – lankstumą.

    Ši tema pastaruoju metu vis dažniau keliama ir pramonės, ir tinklų operatorių, ir elektros biržų atstovų. Esminis klausimas paprastas: kokiomis priemonėmis bus užtikrintas sistemos balansas ir kas padengs lankstumo kainą.

    Kas yra lankstumas ir kodėl jo reikia

    Lankstumas energetikoje reiškia gebėjimą greitai reaguoti į gamybos ir vartojimo svyravimus: didinti ar mažinti generaciją, kaupti energiją, perkelti vartojimą į kitas valandas. Kai saulės ar vėjo elektrinių gamyba staigiai kinta, tinklui reikia priemonių, kurios kompensuotų šiuos šuolius.

    Ilgą laiką tokį stabilumą daugelyje šalių užtikrindavo keli dideli konvenciniai blokai, tačiau jie palaipsniui išjungiami arba dirba rečiau. Dėl to rinkai tenka iš naujo „susikurti“ balansavimo resursus: baterijų parkus, vartojimo valdymą, greitesnę prekybą trumpalaikėse rinkose ir išmanesnes prognozes.

    Pramonė: ne viską įmanoma sustabdyti

    Didžiajai pramonei lankstumo tema turi aiškias ribas, nes daugelio procesų negalima tiesiog sustabdyti valandai ar dviem. Chemijos pramonėje kai kurias linijas išjungus ir vėl paleidus, procesai gali užtrukti kelias dienas, o nuostoliai gali būti ypač dideli.

    Tokiose situacijose verslas dažniau renkasi kitus sprendimus: dalyvauja vartojimo mažinimo programose, kai tinklui kritišku metu laikinai sumažina apkrovas, arba optimizuoja savo vidinę generaciją ir garo bei šilumos poreikius. Tai leidžia prisidėti prie sistemos stabilumo negriaunant gamybos ciklų.

    „Anksčiau lankstumą garantuodavo keli centriniai blokai, dabar jį turime susikurti iš naujo“, – sakė vienos energijos kaupimo ir valdymo įmonės atstovas.

    Baterijos, dinaminiai tarifai ir reali lankstumo kaina

    Vis daugiau dėmesio skiriama didelio masto energijos kaupimui. Baterijų parkai gali sugerti perteklinę saulės ar vėjo gamybą, o vėliau ją grąžinti į sistemą tada, kai elektros trūksta, taip mažinant priverstinį atsinaujinančių elektrinių ribojimą ir brangių rezervų poreikį.

    Tačiau lankstumas reikalingas ne vien „didiesiems“ žaidėjams. Namų ūkiams ir smulkesniems vartotojams svarbus instrumentas tampa dinaminiai tarifai, kai elektros kaina kinta pagal rinkos situaciją. Tokiu atveju vartotojas gali sutaupyti, jei energijai imlius veiksmus, pavyzdžiui, elektromobilio krovimą, perkelia į valandas, kai elektra pigi.

    Kita medalio pusė – kas už tai moka. Lankstumas nėra vien technologija, tai ir rinkos produktas: kažkas turi finansuoti rezervų palaikymą, kaupimo įrenginių atsiperkamumą, vartojimo valdymo paslaugas, o taip pat sistemas, kurios leidžia greitai ir patikimai atsiskaityti už suteiktą paslaugą.

    „Lankstumas vartotojui turi būti paprastas ir duoti apčiuopiamą finansinę naudą“, – sakė energijos biržos atstovas.

    Kur stringa rinkos logika

    Viena opiausių temų – reguliavimo ir tarifų sistema. Kai kuriuose modeliuose tinklų operatoriams finansiškai patraukliau investuoti į naują infrastruktūrą, o ne pirkti lankstumo paslaugą rinkoje, nes grąža dažnai siejama su fiziniu turtu, o ne su paslaugomis.

    Dėl to rinkoje kyla klausimas, kaip sukurti aiškias taisykles, kad lankstumo paslaugos būtų perkamos skaidriai ir jas būtų galima įtraukti į pagrįstas sąnaudas. Būtent nuo šių sprendimų priklausys, ar vartojimo valdymas, baterijos ir kiti ištekliai taps masiniu reiškiniu, ar liks pavieniais projektais.

    Energetikos sektoriui pereinant prie vis labiau nepastovios generacijos, lankstumas iš papildomos opcijos virsta būtinybe. O galutinis atsakymas, kas už tai sumokės, dažniausiai vis tiek susives į vieną grandį: rinkos dalyvius ir vartotojus, kuriems reikės aiškiai suprasti, už ką mokama ir kokią naudą tai sukuria.

  • Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Italijoje prasidėjo baterijų aukso karštinė: paraiškų 300 GW, o tinkle – spūstys ir spekuliacija

    Kodėl baterijos staiga tapo auksu?

    Italijoje sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių gamybai, elektros sistema vis dažniau susiduria su paradoksu: gyventojų sąskaitos išlieka didelės, tačiau didmeninėje rinkoje kai kada atsiranda valandų, kai elektra atpinga iki itin žemų kainų ar net tampa neigiama.

    Tai lemia atsinaujinančių išteklių specifika: energija pagaminama tada, kai šviečia saulė ar pučia vėjas, o ne tada, kai jos labiausiai reikia tinklui. Tokiose situacijose vis didesnę vertę įgauna energijos kaupimas.

    Didelės baterijų sistemos, vadinamos BESS, leidžia sugerti perteklinę elektrą ir ją grąžinti į tinklą vėliau, kai kainos aukštesnės arba kai sistemoje trūksta galios. Dėl to baterijos tapo strateginiu infrastruktūros elementu, o investuotojų dėmesys joms primena aukso karštinę.

    Italija šiame procese išsiskiria itin didelėmis ambicijomis, tačiau kartu ryškėja ir kita medalio pusė: projektų paraiškų apimtys gerokai lenkia realias galimybes prisijungti prie tinklo.

    Italija: 300 GW paraiškų ir ribota pažanga

    Italijos perdavimo sistemos operatorė Terna iki 2025 metų pabaigos buvo gavusi apie 300 GW prašymų prijungti aukštos ir ypač aukštos įtampos kaupimo projektus. Vis dėlto leidimus buvo gavusi tik dalis projektų, o realiai statyboms pasirengusių baterijų apimtys buvo dar kuklesnės.

    Tuo pat metu šalyje jau įdiegti kaupimo pajėgumai augo, tačiau Terna vertinimu iki 2030 metų Italijai gali reikėti apie 72 GWh kaupimo talpos. Ilgesnėje perspektyvoje, ruošiantis 2040 metų scenarijams, šis poreikis gali dar didėti.

    Dideli paraiškų skaičiai nebūtinai reiškia, kad visi projektai bus pastatyti. Energetikos rinkoje vis dažniau kalbama apie išankstinę vietų tinkle rezervaciją, kai teisė prisijungti prie tinklo pati savaime tampa verte, kurią galima parduoti ar perleisti.

    Europos Komisija pastaraisiais metais ne kartą pabrėžė, kad prie tinklo laukimo eilės didėja visoje Europoje, o spartesnis atsinaujinančios energetikos diegimas be lygiagretaus tinklų ir kaupimo plėtros didina sistemos įtampas.

    Vokietija rodo dar didesnį mastą

    Panašios tendencijos ryškėja ir Vokietijoje, kur paraiškų mastas tapo dar įspūdingesnis. Tinklo operatoriai 2025 metais sulaukė dešimčių tūkstančių paraiškų didelėms baterijų sistemoms, tačiau realiai veikiančių projektų apimtys išliko palyginti nedidelės.

    Vokietijos reguliuotojai taip pat perspėjo, kad dalis paraiškų gali dubliuotis, kai tas pats vystytojas tą patį projektą registruoja skirtinguose tinklo taškuose ir tik vėliau apsisprendžia, kur statyti.

    Tokioje aplinkoje rinkoje atsiranda naujas reiškinys: prekiaujama ne pačiomis baterijomis, o galimybe ateityje turėti prijungimą. Tai leidžia anksti sukurti projekto vertę, net jei statybos dar neprasidėjo.

    Dėl to energijos kaupimas vis dažniau traktuojamas kaip atskira turto klasė, kurią aktyviai vertina fondai ir bankai, ieškantys ilgalaikių, prognozuojamų pajamų srautų.

    Kai atkeliauja bankai, keičiasi taisyklės

    Didėjantis finansuotojų aktyvumas siejamas su tuo, kad baterijų projektams lengviau pritaikyti struktūrizuotus pajamų modelius. Vienas dažniausių instrumentų yra tolling tipo sutartys, kai baterijos savininkas išnuomoja dalį pajėgumų už fiksuotą mokestį ir taip sumažina priklausomybę nuo rinkos svyravimų.

    Energetikos sandorių praktikoje tai reiškia, kad dalis pajamų tampa kontraktuota, o pinigų srautai labiau prognozuojami. Tokia struktūra paprastai padidina projektų patrauklumą skoliniam finansavimui.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad šis augimas turi ir šešėlinę pusę. Kadangi parengti projektą dokumentuose kainuoja gerokai mažiau nei jį pastatyti, vertė gali būti sukuriama dar iki realių investicijų į įrangą.

    „Tai didelis arbitražas: perki, kai pigiau, parduodi, kai brangiau. Net nekaldamas nė vienos vinies, viską išvystai popieriuje ir sukuri vertę“, – sakė finansų sandorių konsultantas Stefano Endrizzi.

    Italija pradeda stabdyti tariamus projektus

    Europos Komisija savo rekomendacijose dėl prijungimo prie tinklo yra pripažinusi spekuliacinių paraiškų problemą, kuri ilgina eiles ir mažina sistemos efektyvumą. Tarp minimų priežasčių įvardijamas tinklo pajėgumų kaupimas, kelios paraiškos tam pačiam projektui ir atvejai, kai prisijungimas blokuojamas siekiant vėliau parduoti teises.

    Kaip galimos priemonės minimi brandos kriterijai, terminai, sankcijos ir finansiniai užstatai, kurių netenkama, jei projektas neįgyvendinamas.

    Italija 2026 metais ėmėsi koreguoti taisykles, siekdama mažinti vadinamąjį virtualų tinklo užimtumą. Reformos logika paprasta: pajėgumai turi atitekti realiai pažengusiems ir leidimus turintiems projektams, o ankstyvose stadijose esantys planai gali prarasti rezervaciją.

    Tačiau rinkos dalyviai įspėja, kad griežtesnės garantijos gali netiesiogiai didinti rinkos koncentraciją, nes smulkesniems vystytojams tampa sunkiau ilgai išlaikyti projektą be didelio kapitalo.

    Brangsta žemė ir auga konkurencija

    Didėjant susidomėjimui baterijomis, saulės ir vėjo energetika, auga konkurencija dėl žemės ir tinklo prijungimų. Italijos žemės ūkio rinkos vertinimai rodo, kad atsinaujinančių projektų plėtra kai kuriose vietovėse pastebimai kelia žemės kainas.

    Energetikos projektų konsultantai teigia matantys atvejus, kai žemės vertė šiaurinėje Italijoje reikšmingai išauga vien dėl to, kad sklypas tampa patrauklus energijos infrastruktūrai.

    Šiandienos rinkoje žemės vertė vis dažniau priklauso ne vien nuo to, ką galima joje užauginti. Ji priklauso ir nuo to, ar šalia yra pajėgūs tinklai, ar įmanoma užsitikrinti prijungimą ir vietą ateities elektros sistemoje.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tolesnė atsinaujinančių išteklių plėtra Europoje vis labiau remsis dviem dalykais: tinklų modernizavimu ir kaupimo plėtra, nes be jų didelio masto žaliosios generacijos integracija tampa brangi ir neefektyvi.

  • Energy Days 2026 jau trečiadienį Katovicuose: paskutinės vietos diskusijoms apie energetikos ateitį

    Trečiadienį, 2026 metais rugsėjo 30 dieną, Katovicų Tarptautiniame kongresų centre prasideda Energy Days 2026 – dvi dienos diskusijų apie energetikos sektoriaus transformaciją, investicijų kryptis ir naujausias technologijas. Organizatoriai pabrėžia, kad tai paskutinis metas registruotis norintiems dalyvauti gyvai.

    Renginio darbotvarkėje numatyti pokalbiai apie elektros sistemų patikimumą, tinklų modernizavimą, atsinaujinančių išteklių plėtrą, energijos kaupimą ir pramonės dekarbonizaciją. Praktinis akcentas – kaip greitėjant pokyčiams planuojamos investicijos ir kokių sprendimų tikisi reguliuotojai bei verslas.

    Energy Days suburia didžiųjų energetikos įmonių vadovus, viešojo sektoriaus atstovus, rinkos ekspertus ir mokslininkus. Tokia sudėtis leidžia vienoje vietoje palyginti skirtingas perspektyvas: nuo infrastruktūros plėtros ir finansavimo iki vartotojų kainų bei sistemos saugumo.

    Apdovanojimai už proveržį

    Programos naujiena – Energy Days Awards ceremonija, kurioje bus įteikti apdovanojimai Nowy Impuls ir Człowiek z energią. Pirmasis skirtas projektams ir investicijoms, kurios pagreitina pokyčius sektoriuje, antrasis – asmenims, kurių sprendimai ir kompetencija lėmė apčiuopiamus rezultatus.

    Energetikos kontekstas šiemet itin aktualus: Europoje lygiagrečiai vyksta elektros tinklų atnaujinimo banga, spartėja atsinaujinančių išteklių integracija, o skaitmenizacija tampa būtina tiek tinklų valdymui, tiek prognozavimui. Vis dažniau aptariama ir DI rolė – nuo gedimų prevencijos iki paklausos valdymo, tačiau kartu keliami kibernetinio saugumo ir duomenų valdymo reikalavimai.

    Greta vyks Business PRECOP

    Lygiagrečiai su Energy Days organizuojama penktoji konferencijos Business PRECOP laida, orientuota į klimato ir aplinkos transformaciją. Ji skirta pasirengimui artėjantiems pasauliniams Jungtinių Tautų klimato derybų etapams, įskaitant COP31, kuris 2026 metais lapkričio 9–20 dienomis vyks Antalijoje, Turkijoje.

  • Lenkijoje startuoja 600 MW BESS statybos: 2,4 GWh projektas žada tapti didžiausiu šalyje

    Energetikos projektų plėtotoja „Greenvolt Power“ pradėjo didelio baterijų energijos kaupimo parko (BESS) statybas Mazovijos vaivadijoje, Zbuczyn valsčiuje, netoli Siedlcų. Bendrovė skelbia, kad objektas turės 600 MW galią ir 2,4 GWh naudingojo kaupimo talpą, o komercinį darbą planuojama pradėti iki 2027 metų pabaigos.

    Toks santykis reiškia, kad maksimalia galia įrenginys galėtų dirbti apie keturias valandas. Praktikoje tai leidžia kaupti elektrą tuomet, kai jos rinkoje daug ir ji pigesnė, o išleisti į tinklą – kai paklausa didesnė, taip stabilizuojant kainas ir mažinant svyravimus.

    Kaip bus prijungtas prie tinklo

    Projekto elektros tinklo infrastruktūrą įgyvendins rangovai P&Q ir Onde. P&Q atsakinga už prijungimą prie Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne tinklo 400 kV įtampos lygiu.

    Numatyta pastatyti 400/110 kV transformatorių pastotę ir pakloti 400 kV bei 110 kV kabelines linijas. Onde vykdys dalį pastotės statybos ir su ja susijusius statybos bei elektrotechnikos darbus, reikalingus BESS veiklai.

    Kokia technologija pasirinkta

    Baterijų technologiją tieks „BYD Energy Storage“. Projektas numato 210 baterijų konteinerių ir 105 transformatorių konteinerius su galios keitikliais, kurie užtikrina baterijų sąveiką su elektros tinklu ir leidžia greitai reaguoti į sistemos poreikius.

    Pagal projektinę informaciją, teritorija užims 5,23 hektaro. Apie 30 proc. ploto planuojama palikti biologiškai aktyvią, kad galėtų augti augalija ir būtų mažinamas poveikis aplinkai.

    Platesnis kaupimo bumas regione

    „Greenvolt Power“ Lenkijoje jau plečia energijos kaupimo portfelį: anksčiau pradėtas eksploatuoti 200 MW galios ir 800 MWh talpos projektas Turośń Kościelna vietovėje, o Ełko projekte, taip pat 200 MW ir 800 MWh, komercinis startas numatomas 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Bendrovei pradėjus eksploatuoti Siedlcų, Turośń Kościelna ir Ełko objektus, jų bendra galia siektų 1 GW, o talpa – 4 GWh. Įmonė taip pat nurodo, kad 2026 metų birželio pabaigoje jos projektų portfelis Lenkijoje apėmė apie 2,4 GW bendros galios energijos kaupimo projektus.

  • Po „Northvolt“ žlugimo išliko Gdansko gamykla: „Lyten“ įspėja, kad rinka netrukus pasikeis

    Švedijos akumuliatorių pramonės lyderiu laikytos „Northvolt“ finansiniai sunkumai supurtė Europos energijos kaupimo ir elektromobilumo rinką. Tačiau dalis grupės turto Lenkijoje išvengė bankroto, o Gdansko gamykla po sandorio atnaujino veiklą jau kitu vardu.

    Dalį buvusių „Northvolt“ aktyvų perėmė „Scania Industrial Batteries“, o kitą dalį, įskaitant gamyklą ir inžinerinį centrą, – JAV bendrovė „Lyten“, veikianti kaip „Lyten Poland“. Bendrovės vadovas Robertas Chryc-Gawrychowskis teigia, kad ši gamykla šiandien dirba jau kitame rinkos kontekste nei prieš kelerius metus.

    Kas nutiko „Northvolt“?

    Vadovo teigimu, bankrotas palietė būtent „Northvolt“ veiklą Švedijoje, o „Northvolt Poland“ formaliai nebankrutavo. Prie krizės prisidėjo pasikeitusi Europos automobilių pramonės dinamika, vėlavę gamybos apimčių didinimo planai ir tai, kad neįvyko dar viena kapitalo pritraukimo banga.

    „Pritrūko laiko ir paskutinio kapitalizavimo etapo, kad būtų galima grįžti į planuotą gamybos spartinimo trajektoriją ir vykdyti įsipareigojimus“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Lenkijos padalinio atvejis buvo kitoks ir dėl veiklos fokusavimo. Nuo 2018 metų čia daugiau dėmesio skirta ne automobilių gamintojams, o pramoniniams akumuliatorių sprendimams, energijos kaupimo sistemoms ir jų inžinerijai.

    2024 metais „Northvolt“, ieškodama partnerių, ėmėsi turto pardavimo, o sandoriai padalijo veiklą į dvi dalis. Pramoninių akumuliatorių sistemų verslas atiteko „Scania Industrial Batteries“, o energijos kaupimo gamykla ir inžinerinis centras – „Lyten“.

    Ką dabar gamina Gdansko gamykla?

    Gdansko gamykla buvo pastatyta ir eksploatacijai parengta 2023 metais, todėl pirkėjui tai buvo praktiškai naujas objektas su įranga ir gamybinėmis linijomis. Investicijos dar „Northvolt“ laikais, pasak vadovo, siekė šimtus milijonų eurų, tačiau tikslios sumos neatskleidžiamos.

    „Lyten Poland“ teigia, kad gamyba atnaujinta iš karto sandorio uždarymo dieną 2025 metų spalio 14 dieną. Šiuo metu baigiamas didesnės gamybinės linijos paleidimo etapas, o jos pajėgumas, kaip skelbiama, siekia apie 3 GWh per metus.

    Pagrindinis produktas – mobilūs, moduliniai energijos kaupimo sprendimai „Voltpack Mobile System“. Sistemą sudaro valdymo ir galios elektronikos mazgas bei akumuliatorių moduliai, kurių vieno nominali talpa siekia 290 kWh, o prireikus platforma gali būti plečiama iki megavatų klasės galios.

    Tokie sprendimai gali būti naudojami tinklo apkrovų pikinimui, laikiniems pajėgumų trūkumams kompensuoti, statybų aikštelėse ar bazėse, kur svarbu mažesnis triukšmas ir nulinės vietinės emisijos. Bendrovė atskirai išskiria ir duomenų centrų poreikius, ypač susijusius su DI apkrovų šuoliais.

    Technologijų kryptis ir konkurencijos spaudimas

    „Lyten“ save pozicionuoja kaip ličio sieros akumuliatorių technologijos vystytoją, kuri teoriškai gali sumažinti priklausomybę nuo kai kurių sunkiau prieinamų metalų ir pasiūlyti didesnį energijos tankį pagal svorį. Vis dėlto Europoje, pasak vadovo, šios technologijos komercinis tiekimas dar nėra įsibėgėjęs, todėl artimiausiu metu gamyba daugiausia remiasi ličio jonų sprendimais.

    Pasak vadovo, vienas didžiausių iššūkių Europoje išlieka pramonės konkurencingumas – ypač lyginant su Kinijos gamintojais, kurie siūlo ne tik komponentus, bet ir pilnai sukomplektuotus aukštos kokybės produktus. Tai, jo teigimu, reiškia ir investicijų bei darbo vietų nutekėjimą iš Europos.

    „Galime pabusti pasaulyje, kuriame būsime priklausomi ne tik nuo komponentų, bet ir nuo inovatyvių, galutinių produktų, kurių tiekimas koncentruosis vienoje kryptyje“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Kitas kertinis veiksnys – energijos kaina ir reguliavimo stabilumas. Vadovas pabrėžia, kad investuotojams svarbus prognozuojamas teisinis režimas ir konkurencinga elektra, nes baterijų pramonėje energija yra reikšminga savikainos dalis.

    Kaip vieną iš priemonių „Lyten Poland“ mini elektros pirkimo sutartis su atsinaujinančios energetikos tiekimu, kurios metinis padengimas, pasak įmonės, artėja prie 100 proc., nors valandiniu pjūviu siekia apie 80 proc. Bendrovė priduria, kad kol kas gamyba nevyksta 24 valandas per parą ir planuojama pereiti prie intensyvesnio darbo režimo.

    Tuo pat metu Gdansko gamykla plečia komandą: įmonė skelbia apie augantį inžinerijos ir gamybos specialistų poreikį. Pasak vadovo, per maždaug 10 mėnesių darbuotojų skaičius padidintas penkis kartus, o prioritetu išlieka inžinerinės kompetencijos ir praktiniai gamybos įgūdžiai.

  • MOL Vengrijoje įjungė 37,4 MW saulės elektrinę ir baterijas: kiek energijos tai duos pramonei

    MOL investicija Vengrijoje

    Vengrijos energetikos ir naftos chemijos grupė MOL pradėjo eksploatuoti naują saulės elektrinę Algyő vietovėje. Jos įrengtoji galia siekia 37,4 MWp, o kartu įdiegtas energijos kaupimo sprendimas – 20 MW galios baterijų sistema, kurios talpa 40 MWh.

    Pasak bendrovės, šis derinys leidžia stabiliau naudoti pačios pasigamintą elektrą ir mažina priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tokios investicijos pramonėje dažniausiai siejamos su elektros kainų svyravimų rizikos mažinimu ir veiklos kaštų optimizavimu.

    Ką reiškia 37,4 MWp ir 40 MWh?

    MOL skaičiuoja, kad metinė šios elektrinės generacija prilygsta maždaug 22 500 namų ūkių metiniam elektros suvartojimui regiono mastu. Praktikoje pramonei svarbiausia ne tik bendra pagaminama energija, bet ir tai, kiek jos galima sunaudoti vietoje, sumažinant pirkimą iš tinklo.

    40 MWh talpos baterijos leidžia sukaupti dalį dieną pagamintos energijos ir ją panaudoti vėliau, kai gamyba sumažėja arba kai elektros kaina rinkoje yra aukštesnė. 20 MW galia rodo, kokiu greičiu energija gali būti įkraunama ir iškraunama, tai ypač svarbu pikinėms apkrovoms ir momentiniams poreikiams.

    Platesnis saulės elektrinių ir baterijų portfelis

    MOL nurodo, kad šiuo metu Vengrijoje eksploatuoja 9 saulės elektrinių parkus, kurių bendra galia siekia 405 MW. Taip pat valdoma 80 MWh bendros talpos energijos kaupimo infrastruktūra.

    Iki 2030 metų bendrovė planuoja Vengrijoje išplėsti energijos kaupimą iki 500 MWh. Toks tikslas atitinka visame regione matomą tendenciją, kai saulės ir vėjo generacija vis dažniau papildoma baterijomis, kad būtų galima efektyviau valdyti gamybos nepastovumą ir vartojimo pikus.

    Be Vengrijos, MOL vykdo saulės energetikos projektus Kroatijoje, kur šiuo metu veikia 10 MW bendros galios elektrinės, o planuojama plėtra turėtų didinti portfelį iki 23 MW. Įmonė skelbia, kad bendras grupės fotovoltinių įrenginių pajėgumas regione jau pasiekė 415 MWp.

    Grupė taip pat veikia Lenkijoje – ten valdo apie 460 degalinių. MOL viešai deklaruoja siekį spartinti augimą, o energetikos projektai tampa viena iš priemonių didinti atsparumą kainų šuoliams ir stiprinti savarankiškumą energijos srityje.

  • Po „Northvolt“ bankroto Gdansko gamykla atgimė su „Lyten“: kokią žinią tai siunčia Europos baterijoms?

    Kas pasikeitė po „Northvolt“ bankroto?

    Švedijos baterijų gamintojos „Northvolt“ žlugimas tapo rimtu signalu visai Europos energijos kaupimo ir elektromobilumo grandinei. Vis dėlto dalis turto Lenkijoje nebuvo įtraukta į bankroto scenarijų, o Gdansko gamykla tęsia veiklą jau su nauju savininku – JAV bendrove „Lyten“, veikiančia kaip „Lyten Poland“.

    „Lyten Poland“ vadovas Robertas Chryc-Gawrychowskis teigia, kad Lenkijos padalinys nuo pat pradžių buvo orientuotas ne vien į automobilių sektorių, o į energijos kaupimo sprendimus ir pramonines baterijų sistemas. Tai, pasak jo, leido išlaikyti veiklą net ir pasikeitus rinkos sąlygoms Europoje.

    „Bankrutavo „Northvolt“ Švedijoje, bet „Northvolt Poland“ nebankrutavo – aplinkybės buvo kitokios, o mūsų veiklos fokusas skyrėsi“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Gdansko gamykla: gamyba atnaujinta ir plečiama

    „Lyten“ sandorį užbaigė 2025 metais spalio 14 dieną ir tą pačią dieną paleido gamybą bei projektavimo darbus. Įmonė akcentuoja, kad greitą startą užtikrino komanda, kuri liko gamykloje ir perėjo dirbti naujam savininkui.

    Anot vadovo, šiuo metu baigiamas didelės gamybos linijos pakartotinis paleidimas, o jos pajėgumas siekia 3 GWh. Per maždaug 10 mėnesių darbuotojų skaičius, kaip teigiama, išaugo penkis kartus, lygiagrečiai stiprinant inžinerijos ir tyrimų bei plėtros kompetencijas.

    „Gamybą atnaujinome iš karto, o per 10 mėnesių penkis kartus padidinome darbuotojų skaičių“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Kalbėdamas apie investicijas, jis nurodo, kad „Northvolt“ laikotarpiu į Gdansko projektą buvo investuota šimtai milijonų eurų. Konkrečios sandorio sumos „Lyten“ neatskleidžia, tačiau pabrėžia, kad perimti aktyvai buvo palyginti nauji, nes objektas leidimus eksploatacijai gavo 2023 metais.

    Ką gamina „Lyten Poland“ ir kur mato paklausą?

    Gdansko gamykla šiuo metu daugiausia remiasi ličio jonų baterijomis, paveldėtomis iš „Northvolt“ aktyvų, ir orientuojasi į mobilius, moduliškai plečiamus energijos kaupimo sprendimus. Vienas iš akcentuojamų produktų – „Voltpack Mobile System“, skirtas greitam laikinos galios ir energijos poreikių padengimui.

    Įmonė pabrėžia, kad sistema leidžia sustiprinti tinklą vietose, kur trūksta prijungimo galios, mažinti dyzelinių generatorių naudojimą bei aptarnauti elektrines statybų aikštelių mašinas ar laikiną infrastruktūrą. Taip pat minimos gynybos ir izoliuotų mikrogridų taikymo sritys, o didžiausiu potencialu įvardijami duomenų centrai, susiję su DI skaičiavimais.

    „DI duomenų centrai apkrauna tinklą kitaip: vartojimas gali kisti net milisekundėmis, o staigus atjungimas kelia riziką tinklo stabilumui“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Jo teigimu, tokiais atvejais energijos kaupimo sistema gali sušvelninti staigius svyravimus ir sumažinti grandininės reakcijos, galinčios baigtis plataus masto elektros tiekimo sutrikimu, tikimybę. Tai atspindi platesnę tendenciją: augant DI infrastruktūrai, energijos kaupimas tampa ne tik atsinaujinančios energetikos priedu, bet ir tinklo patikimumo priemone.

    Didžiausios rizikos: teisė, energijos kaina ir Kinijos konkurencija

    „Lyten Poland“ vadovas tarp didžiausių iššūkių Lenkijoje ir Europos Sąjungoje įvardija teisinio reguliavimo stabilumo stoką ir aukštas elektros kainas. Jo teigimu, pramonė Europoje veikia aplinkoje, kur elektra kainuoja kelis kartus brangiau nei Šiaurės Amerikoje, o tai tiesiogiai veikia konkurencingumą.

    Be to, rinkoje stiprėja Kinijos spaudimas: konkurencija vyksta ne vien dėl žaliavų ar komponentų, bet ir dėl aukštos kokybės galutinių produktų. Pasak pašnekovo, be nuoseklios pramonės politikos Europa rizikuoja prarasti darbo vietas ir investicijas, kurios galėtų likti regione.

    „Galime atsibusti pasaulyje, kuriame būsime priklausomi nuo Kinijos ne tik komponentų, bet ir inovatyvių galutinių produktų lygmeniu“, – sakė Robertas Chryc-Gawrychowskis.

    Tai ypač aktualu baterijų pramonei, kur svarbūs ne tik gamybos pajėgumai, bet ir visos vertės grandinės kontrolė – nuo medžiagų iki energijos elektronikos, programinės įrangos ir sistemų integravimo. Gdansko gamyklos atgaivinimas šioje aplinkoje tampa pavyzdžiu, kaip regioniniai aktyvai gali būti perorientuojami, tačiau kartu išryškina ir sistemines Europos rizikas.

  • Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Miuncheno „Furo“ pritraukė 3,44 mln. eurų: žada iki 40 proc. mažinti pramonės baterijų sąskaitas

    Investicija į baterijų valdymo programinę įrangą

    Miunchene įsikūrusi energetikos programinės įrangos bendrovė „Furo“ pranešė pritraukusi 3,44 mln. eurų investiciją. Lėšos bus skirtos platformos plėtrai, komandai auginti ir plėstis į daugiau Europos rinkų.

    Finansavimo etapui vadovavo JAV investuotojas TQ Ventures, taip pat prisidėjo Sandberg Bernthal Venture Partners, Neo ir CDTM Venture Capital. Įmonė siekia spręsti problemą, kurią aštrina atsinaujinančios energetikos plėtra ir itin svyruojančios elektros kainos.

    Kaip veikia „Furo“ sprendimas?

    „Furo“ kuria komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių valdymo bei optimizavimo programinę įrangą. Platforma prognozuoja elektros kainas ir orus iki 48 valandų į priekį, o remdamasi prognozėmis realiu laiku parenka, kada kaupti energiją, kada ją naudoti ir kada parduoti į tinklą.

    Įmonės teigimu, daug baterijų kaupiklių iki šiol valdomi pagal iš anksto nustatytas, nelanksčias taisykles, kurios neatsižvelgia į staigius kainų ir generacijos pokyčius. Tokiais atvejais dalis ekonominės naudos prarandama vien dėl netinkamai parinkto įkrovimo ar iškrovimo momento.

    „Mūsų klientai perka bateriją ne tam, kad turėtų technologiją, o tam, kad sumažintų elektros sąskaitą. Vienoje nepastoviausių elektros rinkų pasaulyje tai lemia programinė įranga, o ne įranga“, – sakė „Furo“ bendraįkūrėja Lena Sophia Voß.

    Kodėl pramonės baterijoms dabar tiek dėmesio?

    „Furo“ argumentuoja, kad spartėjantis energijos poreikio augimas, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir didesnį elektros vartojimą, ypač smarkiai veikia energijai imlias pramonės įmones. Tokiose rinkose kaip Vokietija svarbų vaidmenį vaidina ir kainų nepastovumas bei tinklo mokesčiai, o įmonėms tampa vis brangiau turėti didelius vartojimo pikus.

    Baterijų kaupikliai leidžia sugerti perteklinę saulės ar vėjo energiją ir ją panaudoti tada, kai elektros kaina didesnė arba kai gamyba mažesnė. Vis dėlto pagrindinė vertė atsiranda tik tada, kai kaupiklis valdomas lanksčiai, atsižvelgiant į dinamišką kainodarą ir prognozuojamą situaciją rinkoje.

    „Furo“ teigia, kad jų klientai, naudodami optimizavimo platformą, gali sumažinti elektros sąnaudas iki 40 proc. Sprendimas dažniausiai diegiamas ne tiesiogiai galutiniams vartotojams, o per montuotojus, projektų vystytojus, kaupiklių gamintojus ir energetikos įmones.

    Pasak bendrovės, platformą naudoja daugiau nei 800 įmonių, o sprendimas pritaikytas veikti daugiau nei 6 000 objektų Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Sistema apima skirtingus etapus nuo įrenginio parinkimo iki turto eksploatacijos ir laisvos galios panaudojimo energetikos prekyboje.

    „Lena, Leonie ir Simon išskirtinai giliai supranta Europos energetikos rinką. Tai retas komandos ir rinkos atitikimo pavyzdys“, – sakė TQ Ventures partneris Schuster Tanger.

    „Furo“ įkurta 2025 metais, kai Lena Sophia Voß, Leonie Wagner ir Simon Wittner susipažino studijuodami bendroje magistro programoje CDTM centre, bendradarbiaujant LMU Miunchenui ir Miuncheno technikos universitetui. 2026 metais įmonė persivadino iš „Lumera Energy“ į „Furo“.

    Rugsėjo pradžioje bendrovė taip pat paskelbė apie partnerystę su Berlyne įsikūrusia LUOX Energy, kuri pristatoma kaip „Lumenaza“ galutinių vartotojų prekės ženklas. Partneriai ketina rinkai siūlyti bendrą sprendimą, skirtą komercinių ir pramoninių baterijų kaupiklių optimizavimui.

  • Ukraina skelbia 850 MW atsinaujinančios energijos paramos aukcionus: ką siūlo vėjui ir saugykloms

    Ukrainoje pradedami nauji atsinaujinančios energijos paramos aukcionai, kuriuose bendra kvota siekia 850 megavatų. Juos paskelbė valstybės įmonė „Guaranteed Buyer“, o dalyviai varžysis dėl teisės gauti valstybės paramą naujiems projektams.

    Aukcionai vyks per elektroninę prekybos sistemą „Prozorro.Sale“ ir numatyti rugsėjį. Sprendimas skelbti šiuos konkursus siejamas su Vyriausybės žingsniu didinti 2026 metų metinę paramos kvotą iki 1 000 megavatų, taip siunčiant signalą investuotojams dėl didesnio projektų portfelio.

    Atskiri konkursai vėjui ir saulės elektrinėms

    Didžiausia dalis numatyta vėjo energetikai: 700 megavatų kvota bus aukcionuojama rugsėjo 30 dieną. Šiam konkursui nustatyta maksimali kaina siekia 0,08 euro už kilovatvalandę.

    Rugsėjo 25 dieną planuojamas atskiras 100 megavatų konkursas saulės elektrinėms, kurios būtų įgyvendinamos kartu su energijos kaupimo sprendimais. Šio aukciono kainos lubos siekia 0,12 euro už kilovatvalandę.

    Tą pačią dieną taip pat numatytas 50 megavatų saulės elektrinių konkursas be kaupimo, kuriam taikoma 0,08 euro už kilovatvalandę maksimali kaina. Toks skaidymas leidžia atskirai įvertinti skirtingų technologijų kaštus ir sistemos naudą.

    Kur galima vystyti projektus?

    Tinkamos teritorijos apima Kyjivą ir dar 13 Ukrainos regionų. Kartu nurodoma, kad aktyvių kovos veiksmų zonos ir okupuotos teritorijos į atranką neįtraukiamos, siekiant mažinti projektų įgyvendinimo riziką.

    Rinkos dalyviai šį paketą vertina kaip bandymą spartinti generacijos plėtrą ir kartu stiprinti sistemos lankstumą. Energijos kaupimas šiuo atveju tampa svarbiu elementu, nes padeda išlyginti gamybos svyravus ir efektyviau integruoti saulės bei vėjo elektrines į tinklą.

    Rinkos reakcija ir platesnis kontekstas

    Iniciatyvą palankiai įvertino Ukrainos vėjo energetikos asociacija. Organizacija pabrėžia, kad didesnės metinės kvotos ir atskiros paskatos kaupimo sprendimams yra tiesiogiai susijusios su elektros sistemos patikimumu.

    „Esame dėkingi Ukrainos energetikos ministerijai už metinių kvotų didinimą ir realių galimybių atvėrimą naujiems atsinaujinančių išteklių projektams“, – sakė Ukrainos vėjo energetikos asociacijos valdybos pirmininkas Andrijus Konečenkovas.

    Jo teigimu, 700 megavatų kvota vėjo energetikai ir paskatos energijos kaupimo sistemoms yra būtent tokie sprendimai, kurių šiuo metu reikia Ukrainos elektros sistemai saugiam ir patikimam darbui. Aukcionų rezultatai taps svarbiu indikatoriumi, kiek sparčiai šalis gali pritraukti kapitalą į naują generaciją esant padidintai rizikai ir tinklo iššūkiams.

  • Rumunijoje startavo GEN-I Sonce baterijų kaupiklio statybos: 55 MW galia ir 220 MWh talpa

    Slovėnijos įmonė „GEN-I Sonce“ Rumunijoje pradėjo Gheorgheni baterijų energijos kaupimo sistemos statybas. Projektas numatytas 55 MW galios ir 220 MWh talpos, o bendrovė skelbia jau turinti žemės bei prisijungimo prie tinklo teises.

    Tokio masto kaupikliai laikomi vienu svarbiausių sprendimų, padedančių elektros sistemai suvaldyti atsinaujinančių išteklių gamybos svyravimus. Kai saulės ar vėjo gamyba staiga krenta, baterijos gali greitai atiduoti energiją, o perteklių sukaupti tada, kai jos daug.

    Partnerystė statyboms Rumunijoje

    „GEN-I Sonce“ projektą įgyvendina kartu su regiono EPC rangovu WALDEVAR Energy. Įmonės teigimu, partneris yra įgyvendinęs daugiau nei 3,5 GW įvairių energetikos projektų, todėl tikimasi greitesnės statybų eigos ir sklandesnio darbų koordinavimo.

    EPC rangovai paprastai atsako už visą grandinę nuo inžinerinių sprendinių iki pirkimų ir statybos darbų, o tokia schema mažina rizikas, kai projektai dideli ir turi griežtus prijungimo prie tinklo terminus. Baterijų parkų atveju tai apima ir valdymo sistemas, transformatorines bei saugos sprendimus.

    Kodėl kaupikliai tampa būtini?

    Baterijų energijos kaupimas Europoje sparčiai plečiasi, nes elektros rinkos vis dažniau susiduria su kainų šuoliais ir trumpalaikiais disbalansais. Didelės talpos kaupikliai leidžia teikti sistemines paslaugas, stabilizuoti dažnį ir mažinti poreikį brangiai įjungti rezervines elektrines.

    Rumunija pastaraisiais metais įvardijama kaip vienas perspektyviausių kaupimo projektų rinkų regione dėl augančios atsinaujinančios generacijos ir poreikio stiprinti tinklo lankstumą. „GEN-I Sonce“ pabrėžia, kad būtent šie veiksniai lemia spartinamą plėtrą šalyje.