CP v2

Tag: Energijos transformacija

  • Energetikos užsakymai klimpsta ne teisėje: rangovai įvardijo, kas labiausiai stabdo investicijas

    Didelės energetikos investicijos teoriškai turėtų reikšti aukso laikus rangovams ir tiekėjams, tačiau praktikoje procesai ne visada juda taip sparčiai, kaip planuojama. Energetikos transformacijai reikalingi tinklai, generacijos pajėgumai ir infrastruktūra, bet užsakymų grandinėje vis dar daug trinties.

    Rangovų atstovai sako, kad vien nacionalinės taisyklės ir strategijos problemos neišsprendžia, ypač kai kalbama apie vietos pramonės įtraukimą į projektus. Nors formaliai siekiama stiprinti vadinamąjį vietinį turinį, realūs sprendimai dažnai stringa kasdieniuose santykiuose tarp valstybės valdomų užsakovų ir privačių vykdytojų.

    Victor Energy vadovas Lenkijoje Błażejus Madejskis, taip pat sektoriaus darbdavių asociacijoje dirbantis ekspertas, pabrėžia, kad konservatyvus energetikos sektoriaus požiūris kai kuriais atvejais stabdo investicijas net labiau nei teisinės spragos. Pasak jo, svarbiausia kliūtis yra ne strategijų trūkumas, o verslo kultūros stoka ir per menkas konstruktyvus dialogas.

    „Lenkijoje labai daug kalbame apie reguliavimą ir strategiją. Tačiau bet kuri strategija pralaimi kultūrai. Mums trūksta verslo kultūros: susitikimų, pokalbių, išvadų ir rūpesčio bendru interesu“, – sakė Błażejus Madejskis.

    Eksperto teigimu, rinkai reikia aiškesnių darbo organizavimo standartų ir labiau prognozuojamo bendradarbiavimo, kad investicijos būtų įgyvendinamos laiku, o rizikos nebūtų perkeliamos vien rangovams. Energetikos projektuose tai ypač svarbu dėl ilgo planavimo ciklo, griežtų techninių reikalavimų ir ribotų pajėgumų tiekimo grandinėse.

    Kartu akcentuojama, kad pokyčių ženklų atsiranda. Pasak Madejskio, dalis valstybės valdomų bendrovių jau mokosi dirbti kitaip, atverdamos daugiau erdvės dialogui su rinka ir bandydamos anksčiau identifikuoti projekto rizikas, terminų realumą bei tiekėjų galimybes.

    Kaip vienas pavyzdžių minimi Lenkijos perdavimo tinklų operatoriaus veiksmai, kai daugiau dėmesio skiriama konstruktyvioms konsultacijoms su sektoriumi. Panašia kryptimi, jo vertinimu, juda ir kiti didieji energetikos rinkos dalyviai, nors bendras sektoriaus konservatyvumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių.

    Rangovų žinutė paprasta: strategijos ir vietinio turinio gairės veiks tik tada, kai kartu keisis praktika, sprendimų priėmimo tempas ir kasdienė projektų valdymo kultūra. Be šio pokyčio energetikos transformacijos planai rizikuoja atsiremti į organizacines, o ne technologines ribas.

  • Europos Komisija skiria per 1 mlrd. eurų vandenilio projektams: kas laimėjo ir kokie terminai

    Kas finansuojama ir kodėl

    Europos Komisija atrinko devynis atsinaujinančio vandenilio gamybos projektus, kuriems numatyta daugiau kaip 1,09 mlrd. eurų parama. Lėšos skiriamos per Europos vandenilio banko trečiąjį aukcioną, o finansavimo šaltinis – ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema.

    Šių projektų tikslas – paspartinti vandenilio gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Komisija pabrėžia, kad vandenilis ypač svarbus ten, kur tiesioginė elektrifikacija sudėtinga, pavyzdžiui, dalyje pramonės procesų ir transporto segmentų.

    Skaičiai: pajėgumai, apimtys ir išmokos

    Komisijos vertinimu, per pirmąjį dešimtmetį atrinkti projektai turėtų pagaminti apie 1,3 mln. tonų švaresnio vandenilio. Bendra planuojama elektrolizės įrenginių galia siekia maždaug 1,1 gigavato.

    Taip pat numatoma, kad iniciatyvos padės išvengti apie 9 mln. tonų anglies dioksido emisijų. Parama bus mokama kaip fiksuota priemoka, skirta sumažinti kainų skirtumą tarp brangesnės švarios gamybos ir pigesnių iškastinio kuro alternatyvų.

    Komisija nurodo, kad laimėtojams numatytos išmokos už sertifikuotą vandenilį svyruoja nuo 0,44 iki 3,49 euro už kilogramą. Tokia kainodara atspindi skirtingas gamybos sąnaudas ir projektų konkurencingumą, priklausantį nuo elektros kainų, technologinių sprendimų ir vietos infrastruktūros.

    Papildomi nacionaliniai pinigai ir terminai

    Be bendro ES finansavimo, Vokietija ir Ispanija papildomai skiria dar apie 1,7 mlrd. eurų nacionalinių lėšų, pasitelkdamos mechanizmą, leidžiantį remti projektus, kurie įveikė techninius kriterijus, tačiau netilpo į pagrindinį biudžetą. Tokia schema leidžia valstybėms greičiau „pratęsti“ aukciono rezultatus į savo rinkas.

    Projektų vystytojai privalės pasiekti finansinį uždarymą per 30 mėnesių, o veiklą pradėti per penkerius metus. Komisija prognozuoja, kad dotacijų sutartys turėtų būti galutinai suderintos iki 2026 metų pabaigos.

    „Investuodama daugiau kaip vieną milijardą eurų į vandenilio inovacijas, ES dar kartą nukreipia pajamas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos į Europos pramonės konkurencingumo stiprinimą“, – sakė už klimatą, grynąjį nulį ir švarią plėtrą atsakingas eurokomisaras Wopke Hoekstra.

    Į atrinktų projektų geografiją patenka septynios šalys, tarp jų ir Graikija, kur numatytas bendros įmonės „Hellenic Hydrogen“ projektas. Toks paskirstymas rodo, kad vandenilio plėtra ES vis labiau siejama ne tik su technologijomis, bet ir su regioniniu energetiniu saugumu bei pramonės transformacija.