Didelės energetikos investicijos teoriškai turėtų reikšti aukso laikus rangovams ir tiekėjams, tačiau praktikoje procesai ne visada juda taip sparčiai, kaip planuojama. Energetikos transformacijai reikalingi tinklai, generacijos pajėgumai ir infrastruktūra, bet užsakymų grandinėje vis dar daug trinties.
Rangovų atstovai sako, kad vien nacionalinės taisyklės ir strategijos problemos neišsprendžia, ypač kai kalbama apie vietos pramonės įtraukimą į projektus. Nors formaliai siekiama stiprinti vadinamąjį vietinį turinį, realūs sprendimai dažnai stringa kasdieniuose santykiuose tarp valstybės valdomų užsakovų ir privačių vykdytojų.
Victor Energy vadovas Lenkijoje Błażejus Madejskis, taip pat sektoriaus darbdavių asociacijoje dirbantis ekspertas, pabrėžia, kad konservatyvus energetikos sektoriaus požiūris kai kuriais atvejais stabdo investicijas net labiau nei teisinės spragos. Pasak jo, svarbiausia kliūtis yra ne strategijų trūkumas, o verslo kultūros stoka ir per menkas konstruktyvus dialogas.
„Lenkijoje labai daug kalbame apie reguliavimą ir strategiją. Tačiau bet kuri strategija pralaimi kultūrai. Mums trūksta verslo kultūros: susitikimų, pokalbių, išvadų ir rūpesčio bendru interesu“, – sakė Błażejus Madejskis.
Eksperto teigimu, rinkai reikia aiškesnių darbo organizavimo standartų ir labiau prognozuojamo bendradarbiavimo, kad investicijos būtų įgyvendinamos laiku, o rizikos nebūtų perkeliamos vien rangovams. Energetikos projektuose tai ypač svarbu dėl ilgo planavimo ciklo, griežtų techninių reikalavimų ir ribotų pajėgumų tiekimo grandinėse.
Kartu akcentuojama, kad pokyčių ženklų atsiranda. Pasak Madejskio, dalis valstybės valdomų bendrovių jau mokosi dirbti kitaip, atverdamos daugiau erdvės dialogui su rinka ir bandydamos anksčiau identifikuoti projekto rizikas, terminų realumą bei tiekėjų galimybes.
Kaip vienas pavyzdžių minimi Lenkijos perdavimo tinklų operatoriaus veiksmai, kai daugiau dėmesio skiriama konstruktyvioms konsultacijoms su sektoriumi. Panašia kryptimi, jo vertinimu, juda ir kiti didieji energetikos rinkos dalyviai, nors bendras sektoriaus konservatyvumas vis dar išlieka viena didžiausių kliūčių.
Rangovų žinutė paprasta: strategijos ir vietinio turinio gairės veiks tik tada, kai kartu keisis praktika, sprendimų priėmimo tempas ir kasdienė projektų valdymo kultūra. Be šio pokyčio energetikos transformacijos planai rizikuoja atsiremti į organizacines, o ne technologines ribas.
Leave a Reply