Tag: Energijos vartojimas

  • Europoje rengiami protestai: daugiau nei 100 organizacijų ragina stabdyti naujus duomenų centrus

    Europoje rengiami protestai: daugiau nei 100 organizacijų ragina stabdyti naujus duomenų centrus

    Daugiau nei 100 pilietinių ir teisių organizacijų 15 Europos šalių rengiasi protestams prieš sparčią didelių, daug energijos vartojančių duomenų centrų plėtrą ir ragina skelbti moratoriumą naujiems projektams.

    Akcijos, kaip skelbia „Euronews“, numatytos penktadienį ir šeštadienį, lapkričio 6–7 dienomis, o veiksmai planuojami Airijoje, Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

    Organizatoriai teigia, kad nerimą kelia galimas duomenų centrų plėtros poveikis vietos bendruomenėms ir viešajai infrastruktūrai, taip pat žemės, vandens ir energijos naudojimui.

    Pasak jų, ginčai dėl tokių projektų siejami ir su būsto, darbo vietų tema bei pragyvenimo kaštų augimu, o dalis gyventojų baiminasi, kad intensyvūs duomenų centrų poreikiai gali didinti spaudimą ištekliams.

    Ko siekia protestuotojai

    Protestų tinklas „Stop Dirty Data Centres“ nurodo, kad reikalaujama nedelsiant stabdyti naujus didelio masto projektus, kol nebus aiškesnių taisyklių, apibrėžiančių, kaip tokie objektai turėtų būti planuojami ir vertinami.

    Koordinatorius Owenas Espley sako, kad bendruomenės, kurios iki šiol priešinasi duomenų centrų atsiradimui jų gyvenamojoje aplinkoje, dabar „ateina į Europos politinę sceną“ ir siekia, kad sprendimų priėmėjai į jų argumentus žiūrėtų rimtai.

    Jo teigimu, kampanijos ragina politinius lyderius taikyti moratoriumus Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis, kad būtų galima tinkamai išnagrinėti galimą poveikį ir atsakyti į bendruomenių klausimus.

    Kokios grėsmės įvardijamos vietos gyventojams

    Akcijų organizatoriai akcentuoja, kad duomenų centrai yra itin imlūs energijai, o tai, gyventojų nuomone, gali atsiliepti sąskaitoms už elektrą.

    Taip pat minima vandens tema – dalis rinkėjų ir aktyvistų baiminasi, jog dideli projektai gali dar labiau apkrauti ir taip kai kuriose vietovėse ribotus vandens išteklius.

    Be to, kritikuojamas ir aplinkosauginis bei kasdienio gyvenimo aspektas: minimas oro užterštumas nuo atsarginių generatorių, intensyvus statybų transporto judėjimas, pastatų estetika ir nuolatinis 24/7 veikiančios įrangos keliamas triukšmas.

    Duomenų centrų plėtra Europoje spartėja

    Straipsnyje pažymima, kad Europoje duomenų centrų plėtra spartinama siekiant pasivyti JAV ir Kiniją dirbtinio intelekto technologijų kūrimo ir diegimo varžybose.

    Remiantis „PwC Global Data Centre Outlook 2026-2050“, metinės investicijos į duomenų centrų projektus Europoje nuo 12 mlrd. eurų 2020 metais išaugo iki 25–26 mlrd. eurų šiais metais.

    Toje pačioje apžvalgoje nurodoma, kad bendrai 2026–2031 metais išlaidos Europoje galėtų pasiekti 176 mlrd. eurų.

  • „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: plės energijos valdymo platformą ir DI sprendimus

    „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų: plės energijos valdymo platformą ir DI sprendimus

    Ispanijoje veikiantis energetikos technologijų startuolis „Linkener“ pritraukė 7,5 mln. eurų investiciją, kurią vedė Klima Energy Transition Fund, priklausantis „Alantra“ energetikos transformacijos fondui. Prie finansavimo etapo prisidėjo ir esamas akcininkas GoHub Ventures.

    Bendrovė kuria išmanią energijos valdymo sistemą SIGE, kuri, pasitelkdama nuotolinio skaitiklių nuskaitymo technologiją, leidžia įmonėms stebėti ir analizuoti suvartojimą. Tikslas – suteikti daugiau aiškumo, kur ir kada „dingsta“ energija, bei padėti priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus.

    Platforma klientams padeda sujungti suvartojimo duomenis, skaitmeninti ir tikrinti sąskaitas, vertinti tiekimo sutarčių sąlygas bei gauti įspėjimus apie nukrypimus. Tokie įrankiai ypač aktualūs, kai kainos svyruoja, o sutarčių ir reguliavimo reikalavimai tampa vis sudėtingesni.

    Greta programinės įrangos „Linkener“ vykdo ir energijos taupymo projektus: įmonė skelbia įgyvendinusi daugiau nei 400 saulės elektrinių ir baterijų kaupiklių diegimų Ispanijoje. Pasak bendrovės, ji aptarnauja daugiau kaip 2 000 klientų ir valdo apie 10 000 energijos tiekimo taškų, apimančių 1,7 TWh metinį suvartojimą.

    Kas keisis po investicijos

    „Linkener“ teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas produkto plėtrai ir DI taikymui energijos duomenų valdyme. Įmonė planuoja automatizuoti energijos informacijos ir sąskaitų apdorojimą, greičiau aptikti anomalijas bei identifikuoti sąnaudų optimizavimo galimybes.

    „Šis finansavimo etapas leis mums paspartinti labai suskaidyto sektoriaus transformaciją, kuriame energijos valdymas vis dar remiasi prieš 40 metų įprastomis praktikomis“, – sakė „Linkener“ vadovas José Ignacio Ruiz.

    „Norime, kad įmonės turėtų patikimus duomenis ir technologijas, padedančias suprasti, kiek jos išleidžia energijai, numatyti kaštus ir priimti geresnius sprendimus“, – pridūrė jis.

    Rinka, kurią stumia kainos ir skaitmenizacija

    Bendrovė mato didžiausią potencialą paslaugų sektoriuje, kur suvartojimo stebėsena ir kontrolė, jos vertinimu, gali generuoti iki 20 proc. sutaupymą. Praktikoje tai dažnai reiškia greitesnį nuokrypių pastebėjimą, tiksliau parinktą tarifą ir mažesnius nuostolius dėl neefektyvių procesų.

    Investicija taip pat skirta augimui per įsigijimus: „Linkener“ planuoja įsigyti ir integruoti papildančius verslus, produktus ar kompetencijas. Taip įmonė sieks praplėsti sprendimų portfelį ir sustiprinti technologinę bei komercinę plėtrą.

  • DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    DARPA pila milijonus: nauji lustai žada 100 kartų mažesnes energijos sąnaudas DI darbams

    JAV gynybos pažangiųjų tyrimų agentūra DARPA skiria milijonus dolerių projektui, kuriuo siekiama sukurti loginius lustus, galinčius vartoti iki 100 kartų mažiau energijos nei dabartiniai sprendimai. Postūmį tam duoda sparčiai augantys DI skaičiavimai ir didėjantis duomenų centrų elektros poreikis.

    Tradiciniai lustai dešimtmečius rėmėsi tuo pačiu principu: elektriniai krūviai keliauja per milijardus tranzistorių, o dalis energijos neišvengiamai virsta šiluma. Didėjant apkrovoms, ribojančiais veiksniais tampa tiek fizinės, tiek šiluminės ribos, kurios apsunkina tolesnį efektyvumo augimą.

    Kas yra MEFA technologija

    Naujajame DARPA finansuojamame projekte, kurį koordinuoja Džordžijos valstijos technologijos instituto profesorius Asifas Khanas, kuriama vadinamoji MEFA logika. Jos esmė yra derinti elektrinius signalus su nanometrinio mastelio mechaniniais deformavimais, kad skaičiavimams reikėtų mažiau energijos.

    MEFA remiasi ferroinėmis medžiagomis, kurios, pritaikius įtampą, mikroskopiškai plečiasi arba traukiasi. Šis judesys sustiprinamas ir perduodamas greta esančiam puslaidininkio kanalui, taip valdant elektronų srautą ir sumažinant nuostolius, kurie įprastai virsta šiluma.

    Kodėl tai svarbu duomenų centrams

    Duomenų centrų elektros sąnaudos auga dėl didelės galios reikalaujančių mokymo ir inferencijos užduočių, o kartu didėja ir aušinimo kaštai. Jei loginių vartų veikimui reikėtų mažiau energijos, tai reikštų mažesnę šiluminę apkrovą ir didesnį skaičiavimo tankį tame pačiame plote.

    Tokio tipo proveržiai vertinami kaip vienas realiausių būdų pristabdyti energijos poreikio šuolį, nes vien aušinimo ar programinės optimizacijos nebeužtenka. Taip pat tai galėtų sumažinti infrastruktūros ribojimus, kai naujų duomenų centrų plėtrą stabdo elektros įvado ar tinklo galios trūkumas.

    Didžiausias iššūkis – gamyba

    Tyrėjai pabrėžia, kad tikslas nėra vien laboratorinis demonstravimas su pavieniais elementais. Prioritetu laikomas suderinamumas su esama pasauline puslaidininkių pramonės gamybos infrastruktūra, kad technologiją būtų įmanoma perkelti į sudėtingus integrinius grandynus.

    Jei šis etapas pavyktų, MEFA galėtų tapti nauju keliu kuriant energiją taupančius lustus, išlaikant didelį greitį ir sprendžiant šilumos problemą pačiame skaičiavimo pagrinde. Tokiu atveju 100 kartų efektyvumo tikslas reikštų ne kosmetinį patobulinimą, o galimą architektūrinį lūžį.

  • Klimatyzacija veikia, bet vagone vis tiek karšta: kodėl per karščius traukiniai nebespėja vėsinti

    Kodėl vagone tvanku, nors vėsina?

    Per karščio bangas keleiviai dažnai stebisi: kondicionierius įjungtas, tačiau vagone vis tiek tvanku. Esminė priežastis paprasta – dalis traukinių klimato sistemų suprojektuotos taip, kad efektyviausiai veiktų iki tam tikros lauko temperatūros ribos, o pastarųjų metų karščiai ją vis dažniau viršija.

    Kai lauke temperatūra perkopia apie 35 laipsnius, įranga paprastai nenustoja veikti, bet jos pajėgumas mažėja. Praktikoje tai reiškia, kad viduje gali būti juntamai vėsiau nei lauke, tačiau ne tiek, kiek žmonės tikisi iš klimatyzacijos biure ar namuose.

    Ką iš tikrųjų įpareigoja taisyklės?

    Europos geležinkelių riedmenims taikomuose techniniuose reikalavimuose numatytos skirtingos temperatūrinės klasės, pagal kurias projektuojamas traukinio funkcionalumas. Plačiai taikoma T2 klasė siejama su eksploatavimu, kai lauko temperatūra gali siekti iki 35 laipsnių, o kitos klasės leidžia platesnį intervalą.

    Svarbus niuansas tas, kad taisyklės dažnai nenumato konkrečios maksimalios temperatūros vagone. Vietoje to akcentuojamas principas, kad sistema turi sumažinti temperatūrą viduje maždaug 6–8 laipsniais, palyginti su lauko sąlygomis, todėl per didelius karščius komfortas gali likti ribotas.

    Karštį didina ne vien klimato sistema

    Net ir tvarkingai veikianti klimatyzacija susiduria su fizika: vagonas yra metalinė konstrukcija, kuri įkaista saulėje, o šiluma kaupiasi per stiklą, stogą ir sienas. Kuo didesnis keleivių skaičius, tuo daugiau papildomos šilumos atsiranda vien nuo žmonių, jų kvėpavimo ir įrenginių.

    Situaciją paaštrina ir intensyvesnė saulės spinduliuotė. Pastaraisiais metais fiksuojami atvejai, kai saulės spinduliuotės intensyvumas pasiekia gerokai didesnes reikšmes, nei tradiciškai naudotos projektavimo prielaidos, todėl vagonas įkaista greičiau, o vėsinimo sistemai tenka didesnė apkrova.

    Gedimų būna, bet ne visada jie kalti

    Keleiviams karšta dažnai asocijuojasi su gedimu, tačiau ne visais atvejais tai tiesa. Net kai techninė dalis veikia, ribotas temperatūros skirtumas tarp lauko ir vidaus gali sudaryti įspūdį, kad klimatyzacija „neveikia“, ypač jei lauke tvyro alinantis karštis.

    Tiesa, prie komforto prisideda ir eksploataciniai veiksniai: ilgesnis stovėjimas stotyse, dažnai atsidarančios durys, vėdinimo režimų parinkimas, taip pat skirtingas vagonų sandarumas ir šiluminė izoliacija.

    Prisitaikymas prie klimato kaitos kainuos

    Geležinkelių sektoriui Europoje klimato kaitos kontekstas tampa vis aktualesnis, nes ekstremalios karščio bangos išimtimis jau nebelaikomos. Gamintojai siūlo sprendimus, leidžiančius traukiniams patikimai veikti platesniame temperatūrų intervale, tačiau tai reiškia galingesnes sistemas, didesnį energijos poreikį ir didesnes eksploatacijos sąnaudas.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos gali sudaryti reikšmingą traukinio energijos poreikio dalį. Dėl to daug dėmesio skiriama išmanesniam valdymui, kai vėsinimas reguliuojamas pagal realias sąlygas, maršrutą ir keleivių apkrovą, siekiant išlaikyti komfortą ir kartu mažinti energijos sąnaudas.

    „Kai lauke temperatūra viršija projektines ribas, klimato sistema dažniausiai ne sustoja, o tiesiog nebegali užtikrinti tokio vėsinimo, kokio tikisi keleiviai“, – pabrėžia geležinkelių inžinerijos praktikai.

    Keleiviams tai reiškia vieną dalyką: per didžiausius karščius net ir moderniame traukinyje gali būti šilta, o sprendimas ilgainiui priklausys nuo to, kokias temperatūrines klases riedmenims rinksis užsakovai ir kiek bus investuojama į energiją taupančias, bet galingesnes vėsinimo technologijas.

  • Pamirkote lentynas, bet pamiršote šį vieną dalyką: dėl jo šaldiklis ima prarasti šaltį

    Pamirkote lentynas, bet pamiršote šį vieną dalyką: dėl jo šaldiklis ima prarasti šaltį

    Valant šaldiklį dažniausiai apsiribojama stalčių ir lentynų nuplovimu bei šerkšno pašalinimu. Tačiau viena detalė, kurią daugelis praleidžia, gali lemti, kad prietaisas prasčiau laiko šaltį ir dirba ilgiau.

    Kalba apie durų guminę tarpinę. Ji užtikrina sandarų užsidarymą, todėl net smulkūs trupiniai, drėgmė ar riebalų apnašos jos grioveliuose ilgainiui gali sutrikdyti prigludimą prie korpuso.

    Kaip nešvarumai didina šerkšną

    Gumos klostėse susikaupusios apnašos ir nešvarumai sukuria mikrotarpelius, per kuriuos į vidų patenka šiltesnis oras. Dėl to dažniau formuojasi šerkšnas, o šaldiklis, siekdamas palaikyti nustatytą temperatūrą, gali veikti ilgiau nei įprastai.

    Iš pirmo žvilgsnio durys gali atrodyti uždarytos, tačiau vienoje vietoje likusi vos juntama „skylutė“ jau kenkia sandarumui. Tai ypač aktualu vasarą, kai virtuvėje šilčiau, o drėgmės ore daugiau.

    Kada įtarti, kad tarpinė jau susidėvėjusi?

    Didžiojo atitirpinimo metu verta apžiūrėti visą tarpinės perimetrą. Įtrūkimai, įplyšimai, kietėjanti guma ar vietos, kur tarpinė akivaizdžiai „atsikėlusi“, dažnai rodo ne vien nešvarumus, bet ir nusidėvėjimą.

    Tokiais atvejais vien valymo gali nepakakti. Jei guma deformuota ar įplyšusi, realus sprendimas dažniausiai yra tarpinės keitimas pagal konkretaus modelio gamintojo rekomendacijas.

    Kaip išvalyti tarpinę, kad jos nepažeistumėte?

    Kasdieniams nešvarumams paprastai užtenka minkštos šluostės ir šilto vandens. Tarpinę reikėtų švelniai atlenkti ir nuvalyti ne tik išorinę briauną, bet ir vidinius griovelius, neplėšiant ir netampant gumos.

    Jei apnašos įsisenėjusios, galima naudoti lašą švelnaus indų ploviklio, o po to būtinai pervalyti švaria drėgna šluoste, kad neliktų priemonės likučių. Šiurkščios kempinės ir aštrūs įrankiai gali subraižyti ar pažeisti paviršių, todėl jų geriau vengti.

    Po valymo tarpinę būtina kruopščiai nusausinti. Palikta drėgmė grioveliuose gali užšalti, o tuomet durys vėl gali nepriglusti taip, kaip turėtų.

    Kai kurie meistrai pataria labai plonai patepti tarpinę vazelinu, kad guma išliktų elastingesnė, tačiau prieš tai verta pasitikrinti gamintojo instrukciją. Skirtingos medžiagos ir priežiūros rekomendacijos gali skirtis, o per storas riebus sluoksnis tik pritrauks dulkes ir trupinius.

    Baigus valymą, stalčius ir produktus geriausia dėti tik tuomet, kai vidus, bėgeliai ir tarpinė visiškai sausi. Užvėrus duris verta įsitikinti, kad jos priglunda per visą ilgį, nes tai tiesiogiai lemia, kaip efektyviai šaldiklis išlaikys šaltį.

  • Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Saulės tvora vietoj įprastos tvoros: kodėl vertikalūs bifacial moduliai Europoje sparčiai populiarėja

    Vertikaliai įrengtos saulės elektrinės, montuojamos ties sklypo riba kaip tvora, Europoje tampa vis realesne alternatyva stogo moduliams. Tokia sistema ne tik atlieka įprastą tvoros funkciją, bet ir gamina elektrą, o kai kuriais paros laikais gali būti naudingesnė už tradiciškai ant stogo montuojamus sprendimus.

    Esminė stogo saulės elektrinių problema susijusi su gamybos piku dienos viduryje. Daugiausia energijos pagaminama tada, kai daliai vartotojų jos labiausiai nereikia, o tinklams tai gali reikšti didesnį apkrovos svyravimą ir sudėtingesnį balansavimą rytais bei vakarais.

    Kodėl vertikali kryptis svarbi?

    Saulės tvora dažniausiai projektuojama taip, kad moduliai būtų orientuoti rytų ir vakarų kryptimis. Tuomet viena pusė efektyviau surenka ryto saulę, o kita pusė daugiau generuoja vakare, kai namų ūkiuose paprastai auga vartojimas dėl maisto gaminimo, apšvietimo ar įkrovimo įrenginių.

    Vertikalus montavimas turi ir praktinių privalumų: moduliai natūraliai geriau vėdinami, todėl karštomis dienomis lėčiau praranda efektyvumą. Be to, ant jų paprastai kaupiasi mažiau purvo, o žiemą sniegas dažniau nuslysta, užuot ilgesniam laikui uždengęs aktyvų paviršių.

    Bifacial moduliai ir atspindėta šviesa

    Dauguma saulės tvorų remiasi bifacial moduliais, kurie elektrą gamina abiem pusėmis. Tai reiškia, kad energija išgaunama ne tik iš tiesioginės saulės šviesos, bet ir iš nuo žemės paviršiaus atspindėtos spinduliuotės.

    Gamybą gali padidinti skirtingas pagrindas: šviesesnė skalda, betonas ar net sniegas, kuris žiemą dažnai veikia kaip stiprus atspindintis sluoksnis. Tyrimai, vertinantys vertikaliai montuotus bifacial sprendimus, rodo, kad ryto ir vakaro valandomis jie gali generuoti pastebimai daugiau nei įprastai pakreipti moduliai.

    Kaina, ribojimai ir ką įvertinti

    Rinkoje jau siūlomi ir mažesni, moduliniai sprendimai, kurių kaina prasideda maždaug nuo 250 eurų, tačiau galutinė suma dažniausiai priklauso nuo galingumo, montavimo ir elektros instaliacijos paruošimo. Gamintojai taip pat akcentuoja, kad atsipirkimas priklauso nuo elektros kainų, suvartojimo profilio ir vietos sąlygų.

    Prieš įsirengiant saulės tvorą svarbu įvertinti sklypo šešėliavimą, tvoros kryptį ir kliūtis, kurios gali mesti šešėlį ryto ar vakaro metu. Ne mažiau svarbus ir teisinis aspektas: skirtingose savivaldybėse gali galioti skirtingi reikalavimai tvoroms ir ant jų montuojamai įrangai, todėl verta iš anksto pasitikslinti leidimų ir atstumų nuo sklypo ribos taisykles.

    Vis dėlto namams, kurių stogas netinkamas dėl krypties, užtamsinimo ar konstrukcinių apribojimų, saulės tvora tampa praktišku būdu išnaudoti iki šiol „neuždirbantį“ sklypo perimetrą. Tokie sprendimai ypač patrauklūs tiems, kas nori didesnės gamybos rytais ir vakarais bei paprastesnės priežiūros per žiemą.

  • Kondicionieriai gelbsti per karščius, bet įstumia į spąstus: mokslininkai ragina keisti įpročius

    Kondicionieriai gelbsti per karščius, bet įstumia į spąstus: mokslininkai ragina keisti įpročius

    Karščio bangoms dažnėjant, kondicionieriai daugelyje šalių tapo gyvybiškai svarbia priemone, ypač vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Tačiau mokslininkai įspėja apie paradoksą: masiškai didėjantis vėsinimo poreikis gali pats paspartinti atšilimą ir dar labiau kaitinti miestus.

    Naujausių tyrimų apžvalga Nature Reviews Clean Technology pabrėžia, kad pastatų vėsinimas jau dabar sudaro apie 10 proc. pasaulinio elektros suvartojimo. Be to, pasaulyje kas sekundę nuperkama maždaug po dešimt naujų kondicionierių, o iki 2050 metų jų skaičius namų ūkiuose gali išaugti iki maždaug 5,6 milijardo.

    „Negalime vien kondicionieriais išspręsti karštesnės ateities problemos“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje profesorius Mat Santamouris.

    Problema, anot ekspertų, nėra pati technologija, o per didelė priklausomybė nuo jos. Karščių piko metu kondicionieriai smarkiai padidina elektros paklausą, todėl tinklai patiria maksimalias apkrovas, o jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, auga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

    Prie to prisideda ir fizika: kondicionierius šilumą iš patalpų išstumia į lauką, todėl tankiai užstatytose teritorijose stiprėja miesto šilumos salos efektas. Tai reiškia, kad aplinka įkaista dar labiau, o gyventojams reikia dar daugiau vėsinimo, taip sukuriant uždarą ratą.

    Pirmoji gynyba turi būti pasyvi

    Mokslininkai ragina pirmiausia mažinti pastatų įkaitimą dar iki įjungiant vėsinimą. Tarp perspektyviausių sprendimų minimos saulės spinduliuotę geriau atspindinčios dangos, pažangios žaliuzės ir kitos šešėliavimo sistemos, efektyvesnė natūrali ir mechaninė ventiliacija, radiacinis bei garinimo vėsinimas.

    Apžvalgoje teigiama, kad tinkamai suderintos pasyvios priemonės gali sumažinti patalpų temperatūrą daugiau nei 4 laipsniais Celsijaus. Karštame klimate jos gali apkarpyti kondicionavimo poreikį iki 80 proc., o tai reikštų mažesnes sąskaitas, mažesnį tinklų apkrovimą ir didesnį saugumą elektros tiekimo sutrikimų metu.

    Pastatus reikia projektuoti karštesniam klimatui

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad šiandien statomi pastatai bus naudojami ir po 2050 metų, todėl turi būti pritaikyti gerokai aukštesnėms temperatūroms nei dabartinės. Tai reiškia, kad energijos taupymas ir perkaitimo prevencija turi tapti projektavimo standartu, o ne papildoma opcija, kurią vėliau bandoma kompensuoti galingesniais kondicionieriais.

    Socialinis aspektas taip pat tampa vis svarbesnis: vėsinimas karščių metu iš prabangos virsta sveikatos apsaugos priemone. Vis dėlto didelės energijos kainos ir būsto kokybė lemia, kad dalis žmonių negali sau leisti efektyviai vėsintis, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimai turi apimti ir efektyvumą, ir prieinamumą.

    Kas laukia toliau

    Tarptautinės energetikos prognozės rodo, kad didžiausias vėsinimo paklausos augimas vyks karščiausiuose regionuose, kuriuose gyventojų daugėja sparčiausiai. Dėl to, pasak mokslininkų, būtina vienu metu judėti dviem kryptimis: didinti kondicionavimo efektyvumą ir švarios elektros dalį, bet kartu agresyviai plėsti pasyvią pastatų ir miestų apsaugą nuo kaitros.

    Priešingu atveju rizikuojama įstrigti situacijoje, kai vėsinimas trumpuoju laikotarpiu gelbsti gyvybes, bet ilgainiui didina energijos poreikį, emisijas ir miestų perkaitimą. Todėl sprendimas, anot ekspertų, turi būti platesnis nei vien dar vienas įrenginys ant sienos.

  • Šią mikrobangų krosnelę renkasi dauguma: 5 parametrai svarbiau už dešimtis funkcijų

    Šią mikrobangų krosnelę renkasi dauguma: 5 parametrai svarbiau už dešimtis funkcijų

    Mikrobangų krosnelė daugelyje namų tapo kasdieniu prietaisu: ji praverčia ne tik pašildant pietus, bet ir atitirpinant produktus ar greitai sušildant gėrimus. Vis dėlto parduotuvėse modelių gausa dažnai klaidina, nes vien popieriniai skaičiai ne visada parodo, ar įrenginys bus patogus kasdien.

    Renkantis verta įsivertinti, kam krosnelė bus naudojama dažniausiai. Jei pagrindinė užduotis yra pašildymas, svarbiausi tampa talpa, galia, patogus valdymas ir paprasta priežiūra, o ne įspūdingas funkcijų sąrašas.

    Talpa ir vidiniai matmenys

    Pirmas žingsnis yra krosnelės dydis ir talpa, kuri turėtų atitikti namų ūkio įpročius. Vienam ar dviem žmonėms dažnai pakanka apie 20–23 litrų talpos, o šeimoms patogesni 25–30 litrų modeliai, į kuriuos telpa didesni indai.

    Tačiau vien litrų skaičiaus neužtenka, nes svarbūs ir vidiniai matmenys. Praktikoje dažnai lemia sukamojo padėklo skersmuo ir kameros aukštis, nes nuo to priklauso, ar tilps didesnė lėkštė, dubuo ar aukštesnis indas.

    Galia ir jos reguliavimas

    Galia tiesiogiai veikia, kaip greitai krosnelė pašildys ar atitirpins maistą. Daugeliui namų ūkių pakanka 700–900 W, nes tokia galia leidžia dirbti sparčiai ir kartu išvengti perteklinio energijos vartojimo kasdieniams poreikiams.

    Ne mažiau svarbu, kad būtų keli galios lygiai. Žemesnė galia padeda švelniau atitirpinti ar pašildyti jautresnius produktus, o aukštesnė tinka sriuboms, troškiniams ar paruoštiems patiekalams, kai reikia greičio.

    Grilis, karštas oras ir automatinės programos

    Dalis mikrobangų krosnelių turi grilio funkciją, kuri praverčia norint apskrudinti užkepėles ar greitai parudinti paviršių. Kai kurie modeliai siūlo ir karšto oro režimą, todėl iš dalies gali pakeisti mažą orkaitę, tačiau tokie sprendimai dažniausiai didina kainą ir užima daugiau vietos.

    Automatinės programos patogios tiems, kurie nenori kiekvieną kartą ranka nustatinėti laiko ir galios, nes krosnelė pati parenka režimą pagal pasirinktą patiekalo tipą. Vis dėlto, jei prietaisas bus naudojamas beveik vien pašildymui, už pažangias programas ne visada apsimoka permokėti.

    Kasdienę patirtį dažnai nulemia smulkmenos: aiškus valdymas, greito paleidimo mygtukas, durų rankenos patogumas ir lengvai valomas vidus. Ilgainiui daugiau naudos duoda paprastai prižiūrimas, patikimai surinktas modelis, o ne tas, kuris turi daug režimų, bet nėra naudojami.

  • Elektros kainos Europoje vėl kyla: birželį 17 šalių vidurkis viršijo 100 eurų už MWh

    Europos elektros rinka birželį vėl patyrė spaudimą: vidutinės „spot“ kainos kilo antrą mėnesį iš eilės, o kai kuriose šalyse perkopė psichologiškai svarbią 100 eurų už MWh ribą. Analitikų vertinimu, kainas labiausiai stūmė karščio banga, padidinusi vartojimą dėl vėsinimo, ir dėl to išaugusi apkrova elektros sistemoms.

    Remiantis „Energy Solution“ analize, visoje jų aprašomoje Europos zonoje vidutinė kaina birželį siekė 98,81 euro už MWh. Tai yra 8,4 proc. daugiau nei gegužę, todėl „spot“ segmente padėtis prastėjo jau antrą mėnesį iš eilės.

    Kas kėlė kainas birželį

    Rinkos dalyviai birželį susidūrė su keliomis vienu metu veikusiomis rizikomis. Karšti orai ypač išryškėjo Šiaurės Vakarų Europoje ir padidino elektros poreikį vėsinimui, o didesnis vartojimas paprastai kelia „spot“ kainas net ir trumpais laikotarpiais.

    Prie kainų svyravimų prisidėjo ir techniniai veiksniai: kai kuriose šalyse fiksuoti tinklų sutrikimai bei generacijos ribojimai. Analitikų vertinimu, tokios situacijos ypač jautrios vasarą, kai paklausa šokteli, o dalis elektrinių dėl temperatūrų ar planinių darbų gali dirbti ne maksimalia galia.

    „Aukštesnėms birželio kainoms didžiausią įtaką turėjo sudėtingos oro sąlygos antroje mėnesio pusėje“, – teigiama „Energy Solution“ komentare.

    Lenkijoje augimas buvo ryškesnis

    „Energy Solution“ duomenimis, Lenkijos „spot“ rinkoje kainos birželį kilo 15,8 proc., arba 15,58 euro už MWh. Tai beveik dvigubai spartesnis šuolis nei vidutiniškai Europoje, ir, pasak analitikų, jį sustiprino vietinės sąlygos.

    Vienas svarbiausių veiksnių buvo silpnesnis vėjas: nurodoma, kad vėjuotumas buvo daugiau nei 50 proc. mažesnis nei prieš metus. Dėl to didesnė dalis gamybos teko konvenciniams šaltiniams, kurių kintami kaštai paprastai aukštesni, o tai greitai persiduoda į biržos kainas.

    Analitikai pabrėžia, kad virš 100 eurų už MWh ribos birželį atsidūrė ne viena ar dvi rinkos: tokią kainų kartelę peržengė 17 šalių. Tai rodo, kad kainų spaudimas nebuvo vien lokali anomalija, o platesnio masto reiškinys, susijęs su paklausos šuoliais ir pasiūlos jautrumu.

    Ilgesnio laikotarpio kontraktai beveik nejudėjo

    Nors „spot“ kainos kilo, išankstinėje rinkoje vaizdas buvo ramesnis. „Energy Solution“ nurodo, kad metinis bazinis kontraktas su tiekimu 2027 metais aprašomoje zonoje vidutiniškai kainavo 88 eurus už MWh, t. y. buvo tik 0,5 proc. aukščiau nei gegužę.

    Anot analitikų, ši dinamika rodo, kad trumpalaikė įtampa „spot“ rinkoje dar nevirto tvariu lūkesčiu dėl ilgalaikio kainų šuolio. Kita vertus, net ir nedidelis išankstinių kontraktų brangimas, kai dalis energetinių žaliavų pigo, gali signalizuoti, jog rinkoje išlieka atsargumas dėl vasaros ir rudens rizikų.

    Birželį palyginti stabiliai judėjo ir taršos leidimų rinka: „Energy Solution“ vertinimu, kainos svyravo šoniniame intervale apie 79–82 eurus už toną. Tuo metu anglies rinkoje metinis ARA API2 kontraktas birželį krito apie 10 proc., o mėnesio pabaigoje pasiekė žemiausią lygį nuo vasario vidurio.

    Rinkų stebėtojai atkreipia dėmesį, kad vasaros laikotarpis Europoje vis dažniau tampa kainų nepastovumo testu: karščio bangos didina vartojimą, o vėjo ir hidro generacijos svyravimai gali greitai pakeisti pasiūlos ir paklausos balansą. Tokiose sąlygose net trumpi sutrikimai tinkle ar elektrinėse turi didesnį kainų efektą nei įprastai.

  • Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Karščio bangos ilgėja

    Vakarų ir Vidurio Europoje karščio bangos vis dažniau atneša rekordines temperatūras, o karšti laikotarpiai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Vis dėlto buitinė oro kondicionavimo įranga daugelyje šalių vis dar nėra tokia įprasta kaip, pavyzdžiui, JAV.

    Ekspertai šią situaciją aiškina istorine patirtimi: ilgą laiką daugumai Europos regionų tiesiog nereikėjo intensyvaus pastatų vėsinimo. Gyventojai buvo įpratę gelbėtis ventiliatoriais, vėsiais dušais ir naktiniu patalpų vėdinimu.

    Kodėl Europa atsiliko?

    Skirtumas nuo JAV išlieka ryškus: ten oro kondicionierius turi beveik devyni iš dešimties namų ūkių, o Europoje vėsinimo įranga dažniau sutinkama viešbučiuose ir restoranuose nei butuose. Dalis gyventojų iki šiol vertina kondicionavimą kaip nebūtiną komforto prekę, o ne sveikatos apsaugos priemonę.

    Svarbūs ir kaštai: įrangos įsigijimas, montavimas ir eksploatacija brangsta, o elektros kainos daugelyje Europos valstybių yra aukštos. Kai karščiai trukdavo trumpiau, investicija daugeliui atrodė neatsiperkanti.

    Didelę įtaką daro ir pastatų tipas. Pietų Europoje nemažai senesnių namų statyti prisitaikant prie karščio: storesnės sienos, mažesni langai, geresnis natūralus šešėliavimas ir skersvėjis padeda lėčiau įkaisti patalpoms.

    Kituose regionuose daug gyvenamųjų namų pastatyta dar iki oro kondicionavimo paplitimo, todėl modernių sistemų įrengimas tampa sudėtingas. Daugiabučiuose tai dažnai reiškia papildomus derinimus, inžinerinius sprendimus ir didesnes sąnaudas.

    Nauja banga kelia naujų problemų

    Kliūtimi kartais tampa ir taisyklės, ypač istoriniuose centruose, kur ribojamas išorinių įrenginių montavimas dėl pastatų išvaizdos. Dėl to gyventojai renkasi mažiau efektyvius sprendimus arba vėsinimo apskritai atsisako.

    Tačiau augančios temperatūros keičia įpročius: prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio oro kondicionierių skaičius Europos Sąjungoje gali viršyti 275 000 000. Tai reikštų daugiau nei dvigubą augimą, palyginti su 2019 metais.

    Spartesnė plėtra turi ir kainą: kondicionieriai naudoja daug elektros, o veikdami šilumą išmeta į lauką, todėl tankiai užstatytuose miestuose gali stiprinti šilumos salos efektą. Jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

    Europa atsiduria dilemoje: reikia apsaugoti gyventojus nuo pavojingo karščio, bet kartu mažinti poveikį klimatui. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniems šilumos siurbliams su vėsinimo funkcija, pastatų renovacijai, šešėliavimui ir geresnei ventiliacijai.