CP v2

Tag: Energijos vartojimas

  • Kiek iš tikrųjų kainuoja vėsinti butą? Šios klaidos su kondicionieriumi brangiai atsieina

    Kiek iš tikrųjų kainuoja vėsinti butą? Šios klaidos su kondicionieriumi brangiai atsieina

    Karštis bute skatina investuoti

    Vasaros karščiai vis dažniau paverčia daugiabučių butus tvankiais šiltnamiais, todėl kondicionierių įsirengia vis daugiau gyventojų. Tačiau prieš kviečiant montuotojus dažnai kyla klausimas, ar vėsinimas neišpūs elektros sąskaitos.

    Tipiniam 40–50 kvadratinių metrų butui dažniausiai pasirenkamas maždaug 3,5 kilovato vėsinimo galios įrenginys. Tokia galia paprastai laikoma universaliu sprendimu, bet realus rezultatas priklauso nuo būsto įkaitimo, langų orientacijos ir izoliacijos.

    Kiek kainuoja įranga ir montavimas?

    Pats kondicionierius gali kainuoti nuo maždaug 600 iki apie 2 300 eurų. Kainų skirtumą dažniausiai lemia triukšmo lygis, energinis efektyvumas, oro filtravimo sprendimai ir valdymas telefonu.

    Prie įrangos kainos prisideda montavimas, kuris dažniausiai kainuoja apie 230–700 eurų, priklausomai nuo trasų ilgio, gręžimo sudėtingumo ir lauko bloko vietos. Daugiabutyje svarbu įvertinti ir pastato taisykles, nes lauko blokui kartais reikalingi papildomi suderinimai.

    Eksploatacija: elektros sąnaudos ir priežiūra

    Be vienkartinių išlaidų, reikia planuoti ir reguliarią priežiūrą, nes nevalytas įrenginys gali vėsinti prasčiau ir suvartoti daugiau elektros. Filtrų valymas ir profilaktika paprastai rekomenduojama bent kartą per metus, o paslaugos kaina dažniausiai siekia apie 25–70 eurų.

    Dažnas mitas, kad kondicionierius nuolat ima maksimalią galią, tačiau šiuolaikiniai inverteriniai įrenginiai ją reguliuoja pagal poreikį. Nors piko metu 3,5 kilovato klasės įrenginys gali imti apie 1,1 kilovato per valandą, realiame naudojime vidurkis dažniau svyruoja maždaug 0,3–0,8 kilovatvalandės.

    Jei kondicionierių įjungiate tik po darbo ir naudojate apie 40–60 valandų per mėnesį, papildoma suma sąskaitoje dažniausiai būna ribota. Vis dėlto sąnaudos smarkiai šokteli, jei vėsinama beveik nuolat, pavyzdžiui, paliekant veikti per naktį ir susidarant apie 240 darbo valandų per mėnesį.

    Brangiausios klaidos, dėl kurių permokama

    Didžiausia klaida yra vėsinant laikyti pravirus langus ar dažnai varstyti duris, nes taip į patalpą nuolat patenka karštas oras, o kompresorius dirba intensyviau. Kita dažna klaida yra temperatūros nustatymas į 16 laipsnių tikintis greitesnio efekto, nors tai paprastai tik didina energijos sąnaudas.

    „Norint komforto ir mažesnių sąnaudų, svarbiausia ne ekstremaliai žema temperatūra, o stabilus režimas ir kuo mažesni šilumos pritekėjimai“, – sako pastatų inžinerijos sprendimus diegiantys specialistai.

    Ekspertai dažnai rekomenduoja taikyti apie 20–22 laipsnių temperatūrą, o skirtumo su lauko karščiu nedidinti daugiau nei 5–10 laipsnių. Taip mažėja ir peršalimo rizika, ir apkrova įrenginiui, ypač per kaitros bangas.

    Praktinis būdas taupyti yra naudoti laikmačius ar valdymą telefonu ir įjungti vėsinimą prieš grįžtant namo, o ne šaldyti tuščią butą visą dieną. Taip pat verta pasirūpinti šešėliavimu, sandariomis užuolaidomis ar žaliuzėmis, nes mažesnis patalpų įkaitimas tiesiogiai mažina ir kondicionieriaus darbą.

  • Įmonės gali sumažinti energijos sąnaudas bent 15 proc.: nuo ko pradėti ir ką rodo „Schneider Electric“ duomenys

    Energetika daugeliui – tik sąskaita

    Beveik pusė įmonių energijos vartojimo realiai nestebi ir jo aktyviai nevaldo, todėl vienintelis atskaitos taškas lieka mėnesinė sąskaita. Tokią situaciją fiksuoja „Schneider Electric“ atlikta įmonių praktikos apžvalga apie energijos vartojimo valdymą.

    Duomenys rodo, kad dažniausiai pasirenkami paprasčiausi sprendimai, pavyzdžiui, LED apšvietimas ar pastatų šiltinimas. Tuo metu pažangesnės energijos valdymo sistemos ir nuoseklus vartojimo optimizavimas vis dar yra mažumos įmonių darbotvarkėje.

    Kur dingsta pinigai už elektrą?

    „Schneider Electric“ duomenimis, LED apšvietimą diegia apie 38 proc. įmonių, o pastatų šiltinimą renkasi apie 30 proc. Tačiau tik maždaug 10–12 proc. įmonių investuoja į labiau pažangius sprendimus, kurie leidžia automatizuotai stebėti ir reguliuoti vartojimą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugelyje organizacijų nėra tikslaus vaizdo, kas, kada ir kiek energijos sunaudoja, todėl sunku rasti prioritetines taupymo vietas. Be matavimo ir aiškių rodiklių energijos efektyvumas dažnai lieka vienkartinių iniciatyvų lygyje.

    „Neturime technologijų trūkumo, jos yra prieinamos. Didžiausias iššūkis yra sąmoningumo ir žinių didinimas“, – sakė „Schneider Electric“ atstovė Anna Nowak-Jaworska.

    Trys pagrindinės kliūtys verslui

    Ataskaitoje išskiriamos trys priežastys, dėl kurių įmonės dažniau delsia investuoti į energijos efektyvumą: per ilgas investicijų atsipirkimo laikotarpis, finansavimo stoka arba didelė kaina, taip pat reguliacinis neapibrėžtumas dėl dažnų teisės aktų pokyčių.

    Prie to prisideda ir žinių trūkumas: dalis įmonių neseka energijos rinkos ir prasčiau orientuojasi energetinės transformacijos sąvokose. Tai mažina motyvaciją diegti sprendimus, kurie leidžia lanksčiau reaguoti į kainų svyravimus ir geriau planuoti vartojimą.

    Mikroverslas atsilieka, pramonė – aktyvesnė

    Skirtumai ryškūs pagal įmonių dydį ir veiklos pobūdį. Energijai imlioms įmonėms, kur energija sudaro daugiau nei 20 proc. veiklos sąnaudų, vartojimo optimizavimas dažniau tampa kasdiene praktika.

    Tuo metu mikroįmonės dažniau lieka nuošalyje: dvi iš trijų, kaip nurodoma „Schneider Electric“ apžvalgoje, apskritai nesiima investicijų į energijos vartojimo valdymą. Pramonėje rinką reguliariau seka apie 32 proc. įmonių, o prekybos ir paslaugų sektoriuje šis rodiklis siekia tik apie 9–12 proc.

    Kodėl auditas tampa geriausiu startu

    Vienas dažniausiai minimų pirmų žingsnių yra energijos auditas ir vartojimo apskaita, nes be jų neįmanoma tiksliai nustatyti, kur realiai prarandama daugiausia energijos. Auditas padeda susidėlioti prioritetus ir pasirinkti sprendimus pagal didžiausią poveikį, o ne pagal nuojautą.

    „Schneider Electric“ atstovų teigimu, vien auditas ir vartojimo matavimas gali sudaryti prielaidas sumažinti energijos suvartojimą bent 15 proc. Tolimesni veiksmai paprastai priklauso nuo audito rezultatų: nuo greitų eksploatacinių pakeitimų iki automatizuoto energijos valdymo ir investicijų į vietinę generaciją.

    „Energijos valdymo pamatas yra auditas ir suvartojimo apskaita. Ši investicija leidžia sumažinti bent penkiolika procentų suvartojamos energijos, o ką daryti toliau, parodo audito rezultatai“, – sakė Anna Nowak-Jaworska.

    Finansines kliūtis daliai įmonių gali mažinti paslaugų modeliai, kai energijos valdymo technologijos diegiamos be didelių pradinių investicijų, o mokama periodinė įmoka. Tokie sprendimai paprastai siejami su įsipareigojimais pasiekti sutartą taupymo rezultatą ir dalį rizikos perkelia paslaugos teikėjui.