CP v2

Tag: EPR2

  • Prancūzija grįžta prie branduolinės plėtros: EDF ruošia du EPR2 reaktorius, projektas – apie 17 mlrd. eurų

    Prancūzijos vyriausybė suteikė valstybės kontroliuojamai energetikos bendrovei EDF teisę pradėti parengiamuosius darbus dviem naujiems EPR2 tipo branduoliniams reaktoriams. Jie planuojami Gravelines atominėje elektrinėje prie Lamanšo, netoli Diunkerko, kur jau veikia šeši reaktoriai.

    Kaip skelbiama, kiekvieno EPR2 reaktoriaus galia turėtų siekti apie 1 600 megavatų, o preliminari kaina, vertinant dabartinėmis kainomis, siekia maždaug 8,5 mlrd. eurų. Tai reikštų, kad dviejų naujų blokų projektas bendrai galėtų kainuoti apie 17 mlrd. eurų.

    „Galutinis investicinis sprendimas turėtų būti priimtas iki 2026 metų pabaigos, o dabar siekiama kuo greičiau pradėti teritorijų paruošimo darbus būsimoms naujoms branduolinėms jėgainės dalims“, – teigiama pranešime.

    Branduolinė energetika ir sistemos rizikos

    Prancūzija yra didžiausia branduolinės energetikos šalis Europoje: šalyje veikia dešimtys reaktorių, o elektra iš atomo vidutiniškai patenkina apie 70 proc. vidaus poreikio. Toks modelis ilgą laiką leido užtikrinti santykinai mažesnes emisijas ir stabilesnę elektros gamybą, tačiau pastaraisiais metais išryškėjo ir pažeidžiamumai.

    Karščio bangos ir sausros periodai tapo realiu iššūkiu jėgainėms, kurioms reikia vandens aušinimui. Kai upių vandens lygis krinta, o temperatūra kyla, dalis elektrinių, įsikūrusių prie didžiųjų upių, būna priverstos laikinai riboti generaciją, kad būtų laikomasi aplinkosaugos ir techninių reikalavimų.

    Šiame kontekste Gravelines vieta laikoma strategiškai patrauklia, nes aušinimui gali būti naudojamas jūros vanduo. Tai padeda mažinti priklausomybę nuo hidrologinių sąlygų žemyninėje dalyje ir didina sistemos atsparumą ekstremaliems orams, kurie dėl klimato kaitos tampa dažnesni.

    Macrono planas ir kainos klausimas

    Parengiamųjų darbų startas siejamas su prezidento Emmanuelio Macrono paskelbta branduolinės energetikos atnaujinimo kryptimi. Joje numatoma reikšminga plėtra ir investicijos, kurios bendrai gali viršyti 72 mlrd. eurų, siekiant išlaikyti Prancūzijos branduolinį pajėgumą ir atnaujinti senstančią infrastruktūrą.

    Vis dėlto didelės apimties branduoliniai projektai Europoje dažnai susiduria su pabrangimo ir terminų nukėlimo rizika, todėl rinkos ir politikos dėmesys krypsta į tai, kaip EDF suvaldys biudžetą ir grafikus. Galutinis investicinis sprendimas, planuojamas iki 2026 metų pabaigos, turėtų parodyti, ar dabartinės sąmatos atlaikys realybės testą.

    Kartu Prancūzija ieško ir kitų sistemos stabilumo priemonių, nes laikini generacijos apribojimai ar netikėti sustojimai gali išauginti kainų svyravimus. Todėl šalia branduolinės plėtros diskutuojama ir apie papildomus lanksčius pajėgumus, kurie galėtų amortizuoti pikus ir užtikrinti patikimą tiekimą.

  • „EDF“ gavo leidimą ruoštis dviem naujiems EPR2 reaktoriams Gravelines – kas keičiasi?

    „EDF“ gavo leidimą ruoštis dviem naujiems EPR2 reaktoriams Gravelines – kas keičiasi?

    Prancūzijos valdžia suteikė valstybės valdomai energetikos grupei „EDF“ aplinkosauginį leidimą pradėti parengiamuosius darbus planuojamiems dviem EPR2 branduoliniams reaktoriams Gravelines atominėje elektrinėje šalies šiaurėje.

    Leidimas reiškia, kad bendrovė gali pradėti aikštelės paruošimą, tačiau tai dar nėra galutinis sprendimas dėl pačių reaktorių statybos. „EDF“ pabrėžia, kad šis etapas nesuteikia teisės statyti pastatų, kuriuose būtų laikomos branduolinės medžiagos ar įranga, susijusi su branduoline sauga.

    Pagal dekretą leidžiama vykdyti infrastruktūros ir statybvietės parengimo darbus, įskaitant aikštelių aptarnavimą, statybinių bazių įrengimą, dalies geležinkelio terminalo perkėlimą, žemės darbus ir grunto sutvirtinimą. Taip pat numatyta įrengti vandens paėmimo kanalą ir sandarų barjerą po būsimo pramoninio bloko pastatais.

    Dalis numatytų veiksmų susiję su poveikio aplinkai mažinimu: planuojamas saugomų augalų ir gyvūnų perkėlimas tam palankiu metu bei naujo visuomenės informavimo centro įrengimas. „EDF“ nurodo, kad viso proceso metu bus vykdoma aplinkos stebėsena, prižiūrint atsakingoms institucijoms.

    Kur vyks darbai ir ką planuoja statyti

    Parengiamieji darbai numatyti Gravelines ir Longs-Plage teritorijose, o atskiras automobilių stovėjimo aikštelės objektas patenka į Craivic ir Bourbourg savivaldybių ribas. Tai yra didelis infrastruktūrinis projektas šalia Diunkerko uosto, kur veikia viena svarbiausių Prancūzijos energetikos grandžių.

    Gravelines aikštelėje planuojami du 1 600 megavatų galios EPR tipo reaktoriai, kurie papildytų jau veikiančius šešis 900 megavatų reaktorius. Plėtra siejama ir su Diunkerko regiono pramonės dekarbonizacijos tikslais, nes dalis vietos ūkio vis dar priklausoma nuo iškastinio kuro.

    Platesnis Prancūzijos branduolinis planas

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas 2022 metais paskelbė planą statyti šešis naujos kartos slėginio vandens reaktorius, paliekant galimybę vėliau pridėti dar aštuonis. Pirmosios trys poros numatytos Penly, Gravelines ir Bugey aikštelėse.

    Skelbiama, kad pirmoji naujų reaktorių pora Normandijoje turėtų pradėti veikti apie 2038 metus. Tuo pat metu tikimasi, kad galutinis investicinis sprendimas dėl šešių EPR2 reaktorių statybų gali būti priimtas iki 2026 metų pabaigos.

    Medūzos ir karščiai priminė rizikas

    Gravelines elektrinė pastaraisiais metais atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl plėtros, bet ir dėl incidentų, susijusių su gamtinėmis sąlygomis. Rugpjūčio pradžioje, kai prie Diunkerko uosto buvo užfiksuotas didelis medūzų kiekis, keli elektrinės blokai buvo laikinai sustabdyti automatiškai, nes medūzos pateko į vandens siurblines.

    Tuo metu branduolinės saugos priežiūros institucija buvo nurodžiusi, kad incidentas nepaveikė įrangos aušinimo. Panašių atvejų dėl biologinių ar aplinkos veiksnių anksčiau yra patyrusios ir kitos šalys, kur elektrinės naudoja jūros ar upių vandenį aušinimui.

    Ši istorija sutapo su platesnėmis problemomis, kurias branduolinei energetikai kelia karščio bangos ir sausros: esant aukštai vandens temperatūrai ir mažesniam debitui, elektrinių darbą kartais tenka riboti dėl aplinkosauginių reikalavimų. Prancūzijoje branduolinė energetika tradiciškai sudaro apie 70 proc. elektros gamybos, todėl gamtiniai trikdžiai tampa jautrūs visai sistemai.