CP v2

Tag: Equinor

  • Bruklino uostas virsta milžinišku jūrinio vėjo centru: 54 turbinos netikėtai keičia Atlanto dugną

    Bruklino uostas virsta milžinišku jūrinio vėjo centru: 54 turbinos netikėtai keičia Atlanto dugną

    Bruklino Sunset Park rajone esantis South Brooklyn Marine Terminal, ilgus metus laikytas pramonės reliktu, dabar ruošiamas vienam ambicingiausių JAV jūrinio vėjo projektų. Apie 73 akrų, tai yra maždaug 30 hektarų, teritorija, kurioje dominavo apleisti sandėliai ir senas dokas, per artimiausius metus turėtų tapti vienu didžiausių tokio tipo uostų šalyje.

    Idėja paprasta, bet mastas įspūdingas: šalia vandens reikia bazės, kur būtų galima priimti, sandėliuoti, surinkti ir išgabenti milžiniškas jūrinio vėjo elektrinių dalis. JAV rytinė pakrantė pasižymi palankiomis vėjo sąlygomis, todėl logistikos grandinė nuo uosto iki jūros čia tampa kritiškai svarbi.

    Investicijos ir projekto apimtis

    Terminalo atnaujinimą vykdo „Skanska“, gavusi maždaug 796 mln. eurų vertės sutartį. Rekonstrukcija apima dalies esamų pastatų griovimą, požeminių komunikacijų atnaujinimą ir naujos infrastruktūros įrengimą, kad teritorija atlaikytų itin dideles apkrovas bei specializuotą krovą.

    Numatyta statyti apie 7 900 kvadratinių metrų eksploatavimo ir priežiūros pastatą su sandėliavimo, biurų ir aptarnavimo erdvėmis. Taip pat planuojamos masyvios kranų aikštelės, reikalingos kelti bokštams ir kitoms dalims, kurios savo gabaritais prilygsta daugiaaukščiams pastatams.

    54 turbinos ir 810 MW tikslas

    Atnaujintas uostas turėtų aptarnauti „Equinor“ vystomą jūrinio vėjo parką Empire Wind 1, planuojamą netoli Long Island. Projekte numatytos 54 turbinos, o bendra instaliuota galia siektų 810 megavatų, tai yra kiekis, dažnai įvardijamas kaip pakankamas aprūpinti elektra daugiau nei 500 000 namų ūkių.

    Jūroje turbinos paprastai įrengiamos 24–48 kilometrų atstumu nuo kranto, todėl dauguma gyventojų jų net nematytų iš paplūdimių. Tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne virš vandens, o po juo, kur į jūros dugną įtvirtinamos pamatinės konstrukcijos.

    Netikėtas efektas jūros dugne

    Mokslininkai vis dažniau fiksuoja vadinamąjį rifo efektą, kai jūrinio vėjo turbinų povandeninės konstrukcijos tampa tvirtu pagrindu organizmams, kuriems reikia kieto paviršiaus. Ant polių ir pamatų per palyginti trumpą laiką gali atsirasti dumbliai, moliuskai, o kartu atplaukia ir žuvys, ieškančios maisto bei slėptuvių.

    Tyrimai rodo, kad tokios dirbtinės struktūros kai kuriose vietose gali padidinti vietinę biologinę įvairovę ir sukurti naujas buveines rifams būdingoms rūšims. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis nėra vien teigiamas: statybos triukšmas, vibracijos, jūrų žinduolių trikdymas ir buveinių pokyčiai išlieka svarbiais klausimais, kuriuos projektai privalo valdyti.

    Vis labiau ryškėja tendencija jūrinio vėjo infrastruktūrą projektuoti taip, kad ji būtų kuo draugiškesnė ekosistemoms, pavyzdžiui, parenkant medžiagas ir paviršius, skatinančius tam tikrų rūšių įsikūrimą. Bruklino uosto transformacija tuo pat metu tampa ir energetikos, ir aplinkosaugos istorija, kurioje logistika krante netikėtai susijungia su pokyčiais Atlanto jūros dugne.

  • Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Šiaurės šalių koalicija ragina ES nešvelninti draudimo gręžti Arkties naftą ir dujas

    Ragina išlaikyti Arkties draudimą

    Šiaurės šalių finansų institucijų, profesinių sąjungų ir klimato mokslininkų koalicija kreipėsi į Europos Komisiją, ragindama nekeisti ES pozicijos dėl naujų naftos ir dujų gręžinių Arkties regione. Atvirame laiške pabrėžiama, kad bet koks draudimo švelninimas didintų tiek aplinkosaugines, tiek saugumo rizikas.

    Koalicija kreipėsi į penkis eurokomisarus, teigdama, kad Briuselis šiuo metu peržiūri Arkties politiką. Pasak autorių, būtent ši peržiūra kelia nerimą, nes gali atverti kelią didesniam iškastinio kuro vaidmeniui jautriausiuose šiauriniuose vandenyse.

    „Jei iš Norvegijos Arkties į Europą tiekiamos naftos ir dujų srautai taptų svarbūs energetiniam saugumui, infrastruktūra būtų patrauklesnis sabotažo taikinys“, – rašoma laiške.

    Aplinkos ir saugumo argumentai

    Laiško autoriai primena, kad ES 2021 metais savo Arkties strategijoje rėmė plataus masto kryptį atsisakyti naujų naftos ir dujų projektų, motyvuodama klimato ir ekosistemų apsauga. Koalicija tvirtina, kad Arktis šyla kelis kartus greičiau nei pasaulio vidurkis, todėl bet koks papildomas pramoninis spaudimas regione didina ilgalaikės žalos tikimybę.

    Ypatingas dėmesys skiriamas Barenco jūrai, kuri laikoma tiek biologiškai svarbia, tiek geopolitiškai jautria. Pasak signatarų, didesnė energetikos infrastruktūros koncentracija šalia Rusijos teritorijos ir Šiaurės jūrų kelio padidintų hibridinių grėsmių scenarijus.

    Arkties gręžiniai neatsakytų į šiandienos krizę

    Koalicija ginčija argumentą, kad Arkties ištekliai galėtų greitai sustiprinti Europos energetinį stabilumą. Laiške teigiama, kad naujų projektų vystymas Norvegijos kontinentiniame šelfe užtrunka apie 13 metų, todėl šiandien patvirtinti telkiniai realiai reikšmingiau prisidėtų tik apie 2040 metus.

    Taip pat keliama ekonominė rizika: laiške remiamasi vertinimais, jog ekonomiškai išgaunamų išteklių Barenco jūroje gali būti gerokai mažiau, nei prognozuojama oficialiai. Be to, pabrėžiama, kad nauji suskystintų gamtinių dujų projektai dažniausiai remiasi ilgalaikėmis, 20–25 metų trukmės pirkimo sutartimis, kurios galėtų stabdyti perėjimą prie klimatui neutralaus ūkio.

    „Efektyviausias būdas stiprinti ilgalaikį ES energetinį saugumą yra spartinti elektrifikaciją ir vietinę atsinaujinančią energiją bei efektyvumą, o ne gilinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro“, – teigiama laiške.

    Tuo metu Norvegijos energetikos bendrovė „Equinor“ viešai palaiko ES Arkties strategijos atnaujinimą ir ragina neįvesti bendro moratoriumo žvalgybai šiaurėje. Europos Komisija savo ruožtu nurodo, kad strategijos atnaujinimas dar ankstyvoje stadijoje, o klimato kaitos ir aplinkos apsaugos tikslai išlieka nepakitę.

  • Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Iranas supurtė energetiką: „Vestas“ ir „Orsted“ pelnai šoktelėjo, Europa keičia kursą

    Karas su Iranu išjudino ne tik naftos ir dujų rinkas. Kartu jis sustiprino argumentą, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas su atsinaujinančiais ištekliais, o tai vėl kelia vėjo energetikos bendrovių lūkesčius.

    Pastarosiomis savaitėmis dalis valstybių ir investuotojų iš naujo vertina rizikas, susijusias su importuojamu iškastiniu kuru ir svarbiais jūrų maršrutais. Dėl to vėjo energetika, ypač jūrinė, dažniau pristatoma kaip strateginė infrastruktūra, o ne vien klimato politikos priemonė.

    Netikėtas pelnų šuolis

    Danijos vėjo turbinų gamintoja „Vestas“ paskelbė apie didesnį nei tikėtasi pirmojo ketvirčio pelno augimą. Bendrovė tai siejo su geresniu projektų įgyvendinimu tiek sausumoje, tiek jūroje, nors politinis neapibrėžtumas rinkose išliko.

    Dar viena Danijos energetikos grupė „Orsted“ taip pat pranešė apie geresnius nei prognozuota rezultatus per pirmuosius tris metų mėnesius. Bendrovė pastaraisiais metais patyrė spaudimą dėl išaugusių sąnaudų ir tiekimo grandinių sutrikimų, tačiau dabar akcentuoja stabilėjančią veiklą Europoje.

    Norvegijos „Equinor“, kuri tradiciškai siejama su nafta ir dujomis, teigia, kad Artimųjų Rytų krizė gali pagerinti grąžą jos švariosios energetikos padalinyje. Bendrovė nurodo, kad energetikos transformacijos motyvai pasislinko nuo vien dekarbonizacijos link savarankiškumo ir tiekimo patikimumo.

    Europa ieško mažesnės priklausomybės

    „Orsted“ vadovybė teigia, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose dar kartą patvirtino poreikį spartinti Europos energetikos transformaciją. Ypač išskiriama jūrinė vėjo energetika, kuri gali tiekti vietinę elektros gamybą ir mažinti importo rizikas.

    „Kai matome, kas vyksta pasaulyje, nėra priežasties nestiprinti energetikos transformacijos Europoje. Atsinaujinantys ištekliai gali suteikti saugią, žalesnę energiją ir sumažinti bendras sistemos sąnaudas, kai sprendimai diegiami mastu“, – sakė „Orsted“ vadovas Rasmus Errboe.

    Tuo pat metu bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria Europai ir peržiūri prioritetus už Atlanto, kur vėjo energetika susiduria su politiniu pasipriešinimu. Europos Komisija viešai atmeta kritiką vėjo energetikai ir pabrėžia, kad regionas laikosi kitokio požiūrio į perėjimą nuo iškastinio kuro.

    DI bumas kelia naują paklausą

    „Vestas“ vadovas Henrikas Andersenas pabrėžė, kad geriausi pirmojo ketvirčio rezultatai per kelerius metus gerina visų metų perspektyvą. Jo teigimu, svarbiausia kryptis išlieka elektros tinklų plėtra ir didesnė elektrifikacija.

    Ši tema rinkoje tampa dar aktualesnė dėl sparčiai augančių duomenų centrų poreikių, kuriuos skatina DI plėtra. Vėjo energija ir kiti atsinaujinantys šaltiniai vis dažniau aptariami kaip vienas realiausių būdų užtikrinti didelius, ilgalaikius elektros tiekimo kiekius, tačiau tam reikia ir tinklų pajėgumų, ir aiškių leidimų procedūrų.

    Vis dėlto dalis analitikų ragina neskubėti daryti išvadų, kad geopolitinė įtampa savaime sukels staigų naujų projektų bumą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad trumpuoju laikotarpiu vėjo energetikos plėtrą vis dar riboja finansavimo kaina, rangovų pajėgumai, leidimų terminai ir elektros tinklų pralaidumas.

    Investuotojams tai reiškia, kad artimiausiais ketvirčiais didžiausią vertę turės ne vien geopolitinės antraštės, o konkreti projektų vykdymo drausmė, rizikų valdymas ir gebėjimas stabiliai tiekti įrangą bei paslaugas. Būtent tai šiuo metu ir leidžia „Vestas“ bei „Orsted“ rezultatams išsiskirti iš ankstesnių metų nuotaikų.