Bruklino Sunset Park rajone esantis South Brooklyn Marine Terminal, ilgus metus laikytas pramonės reliktu, dabar ruošiamas vienam ambicingiausių JAV jūrinio vėjo projektų. Apie 73 akrų, tai yra maždaug 30 hektarų, teritorija, kurioje dominavo apleisti sandėliai ir senas dokas, per artimiausius metus turėtų tapti vienu didžiausių tokio tipo uostų šalyje.
Idėja paprasta, bet mastas įspūdingas: šalia vandens reikia bazės, kur būtų galima priimti, sandėliuoti, surinkti ir išgabenti milžiniškas jūrinio vėjo elektrinių dalis. JAV rytinė pakrantė pasižymi palankiomis vėjo sąlygomis, todėl logistikos grandinė nuo uosto iki jūros čia tampa kritiškai svarbi.
Investicijos ir projekto apimtis
Terminalo atnaujinimą vykdo „Skanska“, gavusi maždaug 796 mln. eurų vertės sutartį. Rekonstrukcija apima dalies esamų pastatų griovimą, požeminių komunikacijų atnaujinimą ir naujos infrastruktūros įrengimą, kad teritorija atlaikytų itin dideles apkrovas bei specializuotą krovą.
Numatyta statyti apie 7 900 kvadratinių metrų eksploatavimo ir priežiūros pastatą su sandėliavimo, biurų ir aptarnavimo erdvėmis. Taip pat planuojamos masyvios kranų aikštelės, reikalingos kelti bokštams ir kitoms dalims, kurios savo gabaritais prilygsta daugiaaukščiams pastatams.
54 turbinos ir 810 MW tikslas
Atnaujintas uostas turėtų aptarnauti „Equinor“ vystomą jūrinio vėjo parką Empire Wind 1, planuojamą netoli Long Island. Projekte numatytos 54 turbinos, o bendra instaliuota galia siektų 810 megavatų, tai yra kiekis, dažnai įvardijamas kaip pakankamas aprūpinti elektra daugiau nei 500 000 namų ūkių.
Jūroje turbinos paprastai įrengiamos 24–48 kilometrų atstumu nuo kranto, todėl dauguma gyventojų jų net nematytų iš paplūdimių. Tačiau didžiausi pokyčiai vyksta ne virš vandens, o po juo, kur į jūros dugną įtvirtinamos pamatinės konstrukcijos.
Netikėtas efektas jūros dugne
Mokslininkai vis dažniau fiksuoja vadinamąjį rifo efektą, kai jūrinio vėjo turbinų povandeninės konstrukcijos tampa tvirtu pagrindu organizmams, kuriems reikia kieto paviršiaus. Ant polių ir pamatų per palyginti trumpą laiką gali atsirasti dumbliai, moliuskai, o kartu atplaukia ir žuvys, ieškančios maisto bei slėptuvių.
Tyrimai rodo, kad tokios dirbtinės struktūros kai kuriose vietose gali padidinti vietinę biologinę įvairovę ir sukurti naujas buveines rifams būdingoms rūšims. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad poveikis nėra vien teigiamas: statybos triukšmas, vibracijos, jūrų žinduolių trikdymas ir buveinių pokyčiai išlieka svarbiais klausimais, kuriuos projektai privalo valdyti.
Vis labiau ryškėja tendencija jūrinio vėjo infrastruktūrą projektuoti taip, kad ji būtų kuo draugiškesnė ekosistemoms, pavyzdžiui, parenkant medžiagas ir paviršius, skatinančius tam tikrų rūšių įsikūrimą. Bruklino uosto transformacija tuo pat metu tampa ir energetikos, ir aplinkosaugos istorija, kurioje logistika krante netikėtai susijungia su pokyčiais Atlanto jūros dugne.
Leave a Reply