CP v2

Tag: ES fondai

  • Lenkijos POLREGIO perka naujus traukinius: laimėtoja „PESA“, sandoris siekia apie 227 mln. eurų

    Lenkijos POLREGIO perka naujus traukinius: laimėtoja „PESA“, sandoris siekia apie 227 mln. eurų

    Lenkijos regioninių geležinkelio vežėja POLREGIO paskelbė pasirinkusi naujų elektrinių traukinių tiekėją. Konkursą laimėjo gamintoja „PESA Bydgoszcz“, kuri turėtų pagaminti pirmąją šešių elektrinių traukinių partiją ir, esant poreikiui, pasiūlyti papildomų sąstatų.

    Viešai skelbiama, kad sutarties vertė siekia 968 748 000 Lenkijos zlotų su mokesčiais, tai yra maždaug 227 000 000 eurų. Galutiniai įsipareigojimai įsigalios užbaigus formalias procedūras ir pasirašius sutartį.

    Pagrindinis užsakymas apima šešias elektrinių traukinių komplektacijas, o pristatymo terminas numatytas per 35 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo. Tai reikštų, kad pirmieji sąstatai turėtų pasiekti vežėją iki 2029 metų pabaigos.

    POLREGIO nurodo ir papildomą pirkimo galimybę: opcijoje numatyta įsigyti dar 16 elektrinių traukinių. Tokia schema leidžia vežėjui greičiau didinti parką, jei keleivių srautai auga arba jei atsiranda papildomas finansavimas.

    Techniniai reikalavimai naujiesiems traukiniams taip pat ambicingi: minimalus projektinis greitis turi siekti ne mažiau kaip 160 kilometrų per valandą. Vežėjas akcentuoja ir keleiviams svarbias funkcijas, tarp jų kondicionavimą, USB jungtis, interneto ryšį, dviračių vietas bei pritaikymą žmonėms su negalia.

    Projektą planuojama finansuoti ir Europos Sąjungos lėšomis, pasitelkiant programą FEnIKS, orientuotą į infrastruktūrą, klimatą ir aplinkosaugą. Tokios investicijos paprastai siejamos su tikslu perkelti dalį kelionių nuo automobilių prie mažiau taršaus viešojo transporto.

    POLREGIO naujus elektrinius traukinius planuoja naudoti tiek aglomeraciniuose, tiek tarpregioniniuose maršrutuose. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kai regioniniai vežėjai modernizuoja parką, kad galėtų pasiūlyti dažnesnius reisus, geresnį komfortą ir patikimesnį tvarkaraščių laikymąsi.

    Vežėjas pastaraisiais metais pabrėžia augančius keleivių srautus: 2025 metais POLREGIO skelbė pervežusi daugiau nei 102 000 000 keleivių. Tokie skaičiai stiprina argumentą, kad nauji elektriniai sąstatai reikalingi ne tik pasenusių traukinių keitimui, bet ir maršrutų plėtrai.

  • S&P paliko Lenkijos reitingą A- su stabilia perspektyva: kas gali pakeisti sprendimą?

    S&P paliko Lenkijos reitingą A- su stabilia perspektyva: kas gali pakeisti sprendimą?

    Tarptautinė reitingų agentūra S&P patvirtino Lenkijos ilgalaikį kredito reitingą A- ir paliko stabilią perspektyvą. Tai vienas pirmųjų tokio lygio vertinimų po įtampos Artimuosiuose Rytuose suintensyvėjimo ir tuo metu, kai viešųjų finansų rodikliai rodo didesnį biudžeto deficito spaudimą.

    S&P aiškina, kad stabili perspektyva atspindi pusiausvyrą tarp gana tvirtų ekonomikos augimo galimybių artimiausiais metais ir rizikos, jog augantis valstybės įsiskolinimas didins ekonomikos pažeidžiamumą. Agentūra pabrėžia, kad reitingas remiasi ir instituciniu stabilumu bei ekonomikos atsparumo vertinimu.

    Agentūra taip pat įspėjo, kad reitingas galėtų būti mažinamas, jei vidutinės trukmės augimo perspektyvos reikšmingai suprastėtų. Tokį scenarijų, pasak S&P, gali lydėti didėjančios makroekonominės pusiausvyros problemos arba išoriniai sukrėtimai, įskaitant ilgalaikes geopolitinių konfliktų pasekmes.

    „Reitingas galėtų būti sumažintas, jei pablogėtų augimo perspektyvos ir didėtų ekonomikos disbalansai arba sugrįžtų stiprūs išoriniai šokai“, – nurodė S&P.

    Atskirai pažymima ir saugumo rizika: reitingo spaudimą galėtų didinti Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacija, jei tai turėtų didesnį poveikį viešiesiems finansams, investicijoms ar ekonomikos augimui. Tokiu atveju, S&P vertinimu, išaugtų ir papildomos rizikos nacionaliniam bei regioniniam saugumui.

    Kartu S&P paliko atviras duris ir teigiamam scenarijui. Reitingo kilimas būtų labiau tikėtinas, jei valdžia imtųsi nuoseklių veiksmų mažinti didelį biudžeto deficitą, o tai vidutiniu laikotarpiu stabilizuotų arba mažintų valstybės skolą.

    „Tvari institucinė pažanga, apdairesnė fiskalinė politika, kartu su ES lėšų srautų ir tiesioginių užsienio investicijų išlaikymu galėtų teigiamai paveikti reitingą“, – teigiama S&P vertinime.

    Ką rodo kitų agentūrų signalai

    Lenkijos reitingus vertina ir kitos vadinamosios didžiojo trejeto agentūros, tačiau jų perspektyvos pastaruoju metu buvo atsargesnės. „Moody’s“ buvo palikusi šalies reitingą A2 su neigiama perspektyva, nurodydama pablogėjusias viešųjų finansų perspektyvas.

    Tuo metu „Fitch“ yra patvirtinusi A- reitingą su neigiama perspektyva. Agentūra akcentavo patikimą pinigų ir valiutos kurso politiką, tačiau neigiama perspektyva siejama su užsitęsiančiais aukštais fiskaliniais deficitais, kurie didina skolos augimo tempą.

    Rizika: deficitas ir energijos kainos

    Rinkos dalyviai prieš S&P peržiūrą buvo atkreipę dėmesį, kad S&P ilgą laiką išsiskyrė neutralesne laikysena nei kitos agentūros. Dėl to buvo nemažai svarstymų, ar ji nepakeis perspektyvos į neigiamą, net ir palikdama patį reitingą nepakeistą.

    Platesniame regiono kontekste reitingų agentūros dažnai pabrėžia energijos kainų šokų riziką, ypač jei geopolitinė įtampa ilgina aukštų kainų periodą. Tokie veiksniai gali veikti infliaciją, ekonomikos augimą ir biudžetą, o per juos ir skolinimosi kainą valstybės finansams.

    Praktiškai investuotojams reitingas ir jo perspektyva yra vienas svarbių orientyrų, vertinant valstybės skolos riziką. Stabilios perspektyvos išlaikymas paprastai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu agentūra nemato pakankamai priežasčių keisti reitingą, tačiau akcentuojamos sąlygos rodo, kur bus nukreiptas dėmesys per būsimus vertinimus.

  • Bulgarijos kova su korupcija: ministras paviešino schemas, o Radevo valdžiai tai pirmas rimtas testas

    Bulgarijos kova su korupcija: ministras paviešino schemas, o Radevo valdžiai tai pirmas rimtas testas

    Bulgarijoje laikinasis žemės ūkio ministras Ivanas Hristanovas per kelis mėnesius pavertė kovą su korupcija viešu procesu: transliavo policijos reidus, grąžino į stalčių nugrimzdusias bylas ir kreipėsi į prokurorus bei ES institucijas. Artėjant valdžios perdavimui naujai Vyriausybei, klausimas tampa paprastas: ar paviešinti įtarimai bus realiai ištirti, ar ir vėl įstrigs sistemoje.

    Šis momentas laikomas pirmuoju rimtu išbandymu Rumenui Radevui, buvusiam prezidentui, kurio politinė jėga rinkimus laimėjo žadėdama ardyti oligarchinį valdymo modelį. Hristanovo surinkti dokumentai ir perduotos medžiagos dabar tampa naujos daugumos patikimumo matu, ypač kai visuomenė tikisi ne demonstracijų, o teismo salę pasiekiančių bylų.

    Viešinami įtarimai ir skaičiai

    Ministras tvirtina fiksavęs atvejus, kai ES lėšomis finansuojamuose konkursuose sąmatos galėjo būti dirbtinai išpūstos keliasdešimt kartų. Pasak jo, kai kurie darbai, kurių reali kaina turėjo siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų, dokumentuose galėjo virsti iki maždaug 1 000 000 eurų sąnaudomis.

    Hristanovas taip pat teigė aptikęs situaciją, kai ankstesnis jo pranešimas apie galimą sukčiavimą, susijusį su gyvulių utilizavimu, esą buvo ištrintas iš kelių institucijų registrų. Tokie kaltinimai rodo ne vien atskiras problemas, bet ir galimai koordinuotą bandymą naikinti pėdsakus, jei tai pasitvirtintų tyrimuose.

    „Mano vaidmuo yra dvejopas: vienas kaip ministro, kitas kaip pranešėjo. Iš Vyriausybės mane galima pašalinti, bet pranešėjo vaidmuo gyvuos ir po to“, – sakė Ivanas Hristanovas.

    Silpnoji grandis – prokuratūra

    Bulgarija ES kontekste nuolat minima tarp prasčiausiai korupciją kontroliuojančių valstybių, o kritika dažnai nukreipiama į tai, kaip baigiasi tyrimai. Ekspertai ir pilietinės visuomenės organizacijos ne kartą pabrėžė modelį, kai ikiteisminiai tyrimai vilkinami, bylos nutraukiamos, o iki teismo pasiekia tik nedidelė dalis rezonansinių atvejų.

    Todėl Hristanovo perduotos bylos naujai valdžiai yra ne tik politinė, bet ir institucinė užduotis. Jei prokuratūra nesugebės parodyti realios pažangos, pažadai apie permainas rizikuoja tapti dar viena kampanijos retorika, o visuomenės pasitikėjimas valstybės institucijomis toliau silps.

    Simbolinė istorija apie valstybės turtą

    Vienu ryškiausių epizodų tapo istorija apie valstybei priklausantį poilsio kompleksą prie Sofijos, kurio vertę Hristanovas viešai vertino apie 10 000 000 eurų. Pasak jo, ankstesnė administracija buvo sutikusi objektą parduoti su verslo interesais siejamai bendrovei už maždaug 500 000 eurų, nors sandoris dar nebuvo galutinai užbaigtas.

    Ministro teigimu, ministerija sandorį sustabdė ir pasiūlė turtą perduoti švietimo reikmėms, kad jis būtų naudojamas vaikų stovykloms ar edukacijai. Tačiau pirkėjo pusė, kaip skelbta, gali reikalauti maždaug 1 000 000 eurų kompensacijos, o tai reiškia potencialų ilgą ginčą, kuriame spręsis ne tik dėl konkretaus pastato, bet ir dėl principo, kaip valstybė valdo savo turtą.

    Politiniu lygmeniu Radevo stovyklai palanki aplinkybė tapo laikinojo generalinio prokuroro atsistatydinimas iškart po rinkimų. Nors tai pristatoma kaip pokyčių signalas, analitikai perspėja: vienas ryškus sprendimas dar nereiškia sisteminės reformos, jei nebus pakeistos skyrimo procedūros, atsakomybės mechanizmai ir reali kontrolė.

    Artimiausiais mėnesiais Radevo valdžiai teks parodyti, ar antikorupcinė darbotvarkė virs nuosekliu teisėsaugos darbu. Būtent tai lems, ar Hristanovo paviešintos schemos bus tik trumpalaikė politinė audra, ar pradžia ilgesnių pokyčių Bulgarijoje.

  • 22 metai ES narystėje: kiek Lenkija gavo ir sumokėjo, ir kaip tai pakeitė atlyginimus bei PKB

    Per 22 metus narystės Europos Sąjungoje Lenkija iš ES biudžeto gavo apie 277 milijardus eurų, o į bendrą Sąjungos biudžetą sumokėjo maždaug 101 milijardą eurų. Tai reiškia, kad grynasis finansinis balansas Lenkijai siekia apie 174 milijardus eurų.

    Tokius suvestinius skaičius viešai skelbia Lenkijos Finansų ministerija, reguliariai atnaujinanti įmokų ir gautų lėšų statistiką. Duomenys apima laikotarpį nuo įstojimo į ES 2004 metų gegužės 1 dieną.

    Iš kur atėjo didžiausios sumos

    Didžiausia ES lėšų dalis Lenkiją pasiekė per sanglaudos politiką, kurios tikslas yra mažinti regionų ekonominius skirtumus. Per šią kryptį šaliai teko apie 176 milijardus eurų, finansavusius infrastruktūros, aplinkosaugos, viešųjų paslaugų ir verslo modernizavimo projektus.

    Kita svarbi dalis buvo Bendra žemės ūkio politika: per 22 metus Lenkija gavo daugiau nei 89 milijardus eurų. Iš jų apie 58 milijardus eurų sudarė tiesioginės išmokos ūkininkams, kurios stabilizuoja pajamas ir mažina žemės ūkio veiklos svyravimus.

    Ekonominis pokytis per narystę

    Finansinės įplaukos iš ES dažnai vertinamos kartu su platesniais ekonominiais rodikliais. Lenkijos užsienio reikalų ministerija yra nurodžiusi, kad 2003–2025 metų laikotarpiu sukauptas Lenkijos BVP augimas siekė beveik 130 proc., o tai buvo vienas sparčiausių rezultatų ES.

    Darbo rinkoje pokyčiai taip pat ryškūs: vidutinis atlyginimas per narystės laikotarpį augo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. 2004 metais iki maždaug 3 proc. 2025 metais. Šie rodikliai siejami ne tik su ES investicijomis, bet ir su eksporto plėtra bei vieningos rinkos teikiamomis galimybėmis.

    „Vidutinis atlyginimas Lenkijoje per 22 metus išaugo daugiau nei 180 proc., o nedarbas sumažėjo nuo 19 proc. iki apie 3 proc.“, – teigiama Lenkijos užsienio reikalų ministerijos apžvalgoje.

    Ministerija taip pat akcentuoja vieningos ES rinkos poveikį užimtumui: skaičiuojama, kad milijonai darbo vietų Lenkijoje yra susijusios su prekyba ir tiekimo grandinėmis bendroje ES rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnę paklausą pramonei, transportui, logistikai ir paslaugų sektoriui, taip pat lengvesnes sąlygas investicijoms.

    Vis dėlto pats finansinis balansas nėra vienintelis narystės matas: įmokos į ES biudžetą ilgainiui natūraliai didėja augant ekonomikai, o dalis ES paramos reikalauja nacionalinio prisidėjimo. Nepaisant to, iki šiol Lenkija išlieka tarp daugiausia grynųjų ES lėšų gaunančių valstybių, o ES fondai laikomi vienu reikšmingiausių modernizacijos finansavimo šaltinių po 2004 metų.