CP v2

Tag: ES fondai

  • Europos Komisija pritarė 7,9 mlrd. eurų išmokai Lenkijai iš KPO: kada pinigai pasieks šalį

    Europos Komisija pranešė teigiamai įvertinusi penktąjį Lenkijos mokėjimo prašymą pagal Krajowy Plan Odbudowy (KPO). Šis sprendimas atveria kelią 7,9 mlrd. eurų išmokai, kuri skiriama už įgyvendintas reformas ir investicijas.

    Komisijos vertinimas reiškia, kad Lenkija įvykdė su šia išmoka susietus rodiklius ir vadinamuosius etapus. Vis dėlto tai dar nėra galutinis pervedimo patvirtinimas, nes pagal ES tvarką sprendimas keliauja į kitą procedūros etapą.

    Kaip vyksta išmokėjimo procedūra?

    Po Europos Komisijos teigiamos išvados dokumentai perduodami valstybių narių atstovams, kurie per maždaug mėnesį pateikia vertinimą. Galutinėje stadijoje sprendimą dėl procedūrinio patvirtinimo nagrinėja Ekonomikos ir finansų komitetas, koordinuojantis ES ekonominę ir fiskalinę politiką.

    Tik užbaigus šiuos žingsnius lėšos gali būti pervestos Lenkijai. Nacionaliniai pareigūnai viešai nurodė, kad realus pinigų pervedimas gali įvykti rudenį, tačiau galutinis terminas priklauso nuo ES procedūrų eigos.

    Ką Lenkija finansuoja iš KPO?

    Europos Komisija pažymėjo, kad dalis KPO lėšų jau prisidėjo prie švietimo sistemos modernizavimo. Tarp akcentuojamų priemonių minimos mokytojų paramos schemos, leidusios įsigyti nešiojamuosius kompiuterius, taip pat mokyklų aprūpinimas skaitmeninei veiklai skirta įranga.

    Taip pat nurodoma, kad investicijos apima viešojo transporto atnaujinimą, įskaitant tramvajų įsigijimus keliuose didžiuosiuose miestuose. Be to, KPO pakete minimos teisėkūros iniciatyvos, susijusios su kosmoso veiklos reguliavimu ir palankesnėmis sąlygomis naudoti palydovinius duomenis.

    Energetikos tinklai ir skaitmeninimas

    Vienas iš svarbių penktojo mokėjimo prašymo elementų siejamas su energetikos sektoriaus pertvarka. Lenkija, anot Komisijos, atnaujino teisės aktus, kad visoje šalyje galiotų vienodesnės elektros tinklų prijungimo taisyklės ir būtų skelbiami duomenys apie prieinamą prijungimo pajėgumą.

    Įgyvendinamos ir priemonės, skirtos išmanesnei elektros perdavimo infrastruktūrai bei duomenų sprendimams energetikos rinkoje. Tai turėtų palengvinti projektų planavimą, sumažinti administracinę naštą ir pagreitinti prijungimo procesus, kurie pastaraisiais metais tapo kritiškai svarbūs dėl atsinaujinančios energetikos plėtros.

    „Po teigiamos Europos Komisijos išvados kitas etapas yra valstybių narių vertinimas, o tada galutinis procedūrinis sprendimas, nuo kurio priklauso pervedimo data“, – sakė už procesą atsakingi pareigūnai.

    Europos Komisija taip pat nurodė, kad patvirtinus šią išmoką didėtų bendra Lenkijai jau išmokėtų lėšų suma, o įgyvendintų etapų dalis KPO plane yra reikšminga. Visas KPO finansavimas Lenkijai numatytas tiek dotacijų, tiek paskolų forma, o lėšos išmokamos tik už realiai pasiektus reformų ir investicijų rezultatus.

    ES fondų terminai yra griežti, todėl šalys narės siekia reformas ir projektus įgyvendinti per nustatytus laikotarpius. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais Lenkijai svarbu ne tik gauti šią išmoką, bet ir išlaikyti tempą, kad būtų pateikti kiti mokėjimo prašymai ir užtikrintas viso plano įgyvendinimas.

  • „PGE“ grupei priklausanti „Bestgum Polska“ plečiasi: ES skiria apie 3,5 mln. eurų gamybai

    „PGE“ grupei priklausanti bendrovė „Bestgum Polska“ sulauks Europos Sąjungos paramos investicijoms į gamybą. Kaip pranešė PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna, projektui skiriama apie 3,5 mln. eurų dotacija, o bendra investicijų vertė siekia maždaug 7 mln. eurų.

    Finansavimas skiriamas pagal regioninę programą Fundusze Europejskie dla Łódzkiego 2021–2027, kuri orientuota į pramonės modernizavimą ir konkurencingumo didinimą. Įmonė už gautas lėšas planuoja įsigyti ir įdiegti dvi technologines linijas, kurios leis išplėsti produktų portfelį ir padidinti gamybos apimtis.

    Dvi naujos linijos ir skirtingos rinkos

    Pirmoji technologinė linija bus skirta gumos gaminių, naudojamų kelių ir geležinkelių infrastruktūroje, gamybai. Tokie sprendimai taikomi ir sporto bei rekreacijos objektuose, kur reikalingos atsparios, amortizuojančios dangos ar jų elementai.

    Ši linija taip pat numato gamybos atliekų perdirbimą, todėl investicija siejama ir su žiedinės ekonomikos kryptimi. Pastaraisiais metais ES ir nacionalinės programos vis dažniau remia projektus, kurie kartu didina gamybos pajėgumus ir mažina atliekų kiekį.

    Antroji linija turėtų sudaryti sąlygas gaminti specializuotus konvejerių juostų ritinėlius. Tokie komponentai plačiai naudojami logistikos centruose, sandėliuose, jūrų transporte, atliekų rūšiavimo įrenginiuose, taip pat kai kuriose pramonės šakose, įskaitant cukraus pramonę.

    Projektas iki 2028 metų pabaigos

    PGE Górnictwo i Energetyka Konwencjonalna nurodo, kad visas projektas bus įgyvendinamas iki 2028 metų pabaigos. Toks terminas įprastas didesnės apimties pramonės investicijoms, nes laiko reikalauja įrangos pirkimai, įdiegimas, darbuotojų apmokymai ir gamybos paleidimas.

    Įmonių investicijos į automatizavimą ir naujas linijas šiuo metu dažnai siejamos su keliais tikslais vienu metu: didesniu našumu, stabilesne kokybe ir mažesniais vieneto kaštais. Be to, gamybos modernizacija yra būdas sumažinti priklausomybę nuo importuojamų komponentų ir užsitikrinti patikimesnes tiekimo grandines.

    Nors PGE grupė plačiau žinoma kaip energetikos sektoriaus žaidėja, šis projektas rodo ir diversifikacijos kryptį, kai grupės valdomos bendrovės investuoja į pramoninius produktus, susijusius su infrastruktūra ir logistika. Tokie segmentai Europoje išlieka paklausūs dėl transporto tinklų atnaujinimo ir didėjančių logistikos srautų.

  • Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Startavo „Europos burės 2026“ konkursas: ieškomi ryškiausi ES fondų projektai, terminas artėja

    Lietuvoje prasidėjo paraiškų teikimas Finansų ministerijos inicijuotam konkursui „Europos burės 2026“. Juo siekiama atrinkti ryškiausius projektus, įgyvendintus naudojant Europos Sąjungos fondų ir programos „Naujos kartos Lietuva“ lėšas.

    Konkursas skirtas organizacijoms ir institucijoms, kurios gali parodyti apčiuopiamą investicijų poveikį žmonėms, bendruomenėms ir valstybei. Vertinant paprastai, ieškoma ne tik gerų idėjų, bet ir rezultatų, kuriuos galima pagrįsti pasiektais pokyčiais.

    Paraiškas kviečiama teikti savivaldybes, savivaldybių įmones, taip pat savivaldybėse veikiančius komercinius partnerius, prisidėjusius prie projektų įgyvendinimo. Konkurse laukiami jau įgyvendinti ar aiškiai pažengę projektai, kurių nauda matoma praktikoje.

    Paraiškų priėmimo terminas nustatytas iki liepos 20 dienos. Organizatoriai ragina nedelsti, nes dažniausiai daugiau laiko pareikalauja rezultatų suvedimas, poveikio aprašymas ir projekto duomenų sutvarkymas vienoje vietoje.

    Pastaraisiais metais ES investicijos Lietuvoje vis dažniau vertinamos per konkrečius rodiklius: paslaugų prieinamumą, infrastruktūros kokybę, energinį efektyvumą, skaitmenizavimą ar socialinę naudą. Tokie konkursai tampa būdu viešai palyginti, kur finansavimas davė didžiausią grąžą ir kokias praktikas verta kartoti kitur.

    „Konkursas kviečia pasidalyti sėkmės istorijomis ir parodyti, kokį poveikį iniciatyvos sukūrė žmonėms, bendruomenėms ir valstybei“, – sakė konkurso organizatoriai.

    Dalyviams rekomenduojama aiškiai aprašyti projekto tikslą, pasiektus rezultatus, naudą gyventojams ir ilgalaikį tvarumą. Praktikoje tai reiškia, kad stipriausiai atrodo paraiškos, kurios remiasi skaičiais, objektyviais įrodymais ir lengvai patikrinama informacija.

  • ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    ES vyriausioji prokurorė skundžiasi Europos Komisijai: Graikija riboja tyrimą dėl ūkių paramos sukčiavimo

    Europos prokurorė Laura Codruța Kövesi kreipėsi į Europos Komisiją, perspėdama dėl Graikijos žingsnių, kurie, jos teigimu, apsunkintų Europos prokuratūros darbą šalyje. Konfliktas kilo vykstant tyrimui dėl galimo plataus masto sukčiavimo, susijusio su žemės ūkio parama ir ES lėšų panaudojimu.

    Pasak Europos prokuratūros, Atėnai pateikė teisės aktų pataisą, kuri faktiškai galėtų užkirsti kelią Europos prokurorams tirti parlamento narių veiksmus. Tai ypač jautru, nes tyrime minimi politikai ir keli valdančiosios partijos atstovai jau siejami su byla.

    Kas kelia įtampą tarp Atėnų ir EPPO

    Europos prokuratūra pabrėžia, kad siūlomi pokyčiai buvo stumiami skubos tvarka, o tai, jos vertinimu, mažina galimybes efektyviai tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus, patenkančius į EPPO kompetenciją. EPPO tiria įtariamą neteisėtą ES biudžeto lėšų panaudojimą, įskaitant sukčiavimą subsidijomis.

    „Skubotas sprendimas daro neigiamą poveikį EPPO galimybėms veiksmingai tirti ir persekioti nusikaltimus Graikijoje“, – sakė Laura Codruța Kövesi.

    Ji taip pat oficialiai kreipėsi į Graikijos teisingumo ministrą Giorgos Floridis, prašydama įvertinti, kaip pataisa atsilieps tyrimų nepriklausomumui ir bendradarbiavimui su Europos institucijomis. EPPO akcentuoja, kad valstybės narės privalo užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo principą.

    Deleguotų prokurorų kadencijos ir nepriklausomumo klausimas

    EPPO laiške Europos Komisijai atkreipė dėmesį ir į deleguotų Europos prokurorų kadencijų pratęsimą. Teigiama, kad Graikijos Aukščiausioji teisėjų taryba atsisakė pratęsti trijų deleguotų prokurorų įgaliojimus penkeriems metams, kaip buvo prašoma, ir tai gali kelti abejonių dėl nepriklausomumo garantijų.

    Minėti prokurorai dirba su byla, kurioje tiriamas galimas piktnaudžiavimas žemės ūkio paramos mechanizmais ir įtariamas neteisėtas lėšų pasisavinimas. EPPO jau yra perdavusi bylų medžiagą Graikijos parlamentui, prašydama svarstyti kai kurių parlamentarų neliečiamybės panaikinimą.

    Ką tai gali reikšti Graikijai ir ES lėšų kontrolei

    Šis ginčas didina spaudimą Graikijos vyriausybei, nes tyrimas tiesiogiai susijęs su ES pinigų apsauga ir paramos sistemos patikimumu. Tokie tyrimai paprastai apima ne tik galimą sukčiavimo schemų organizavimą, bet ir kontrolės spragas, kurios leidžia neteisėtai gauti išmokas.

    Europos Komisija, gavusi skundą, gali prašyti paaiškinimų ir vertinti, ar nacionaliniai sprendimai neprieštarauja ES teisei bei EPPO veiklos principams. EPPO savo ruožtu signalizuoja, kad bet koks politinis ar teisinis barjeras tiriant ES lėšų panaudojimą gali turėti platesnių pasekmių pasitikėjimui bendra finansine sistema.

  • Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisija svarsto pertvarkyti ES fondus valdančius departamentus: kas keistųsi?

    Europos Komisijoje svarstoma plataus masto pertvarka, kuri galėtų paliesti beveik visus padalinius, administruojančius Europos Sąjungos lėšas. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, tikslas būtų labiau suvienodinti ir centralizuoti finansavimo valdymą, kad programos veiktų paprasčiau ir greičiau.

    Žvilgsnis pirmiausia krypsta į Regioninės ir miestų politikos generalinį direktoratatą, dažnai siejamą su sanglaudos politika. Šis padalinys prižiūri reikšmingą bendro ES biudžeto dalį, todėl bet kokie pokyčiai galėtų turėti tiesioginių pasekmių valstybėms narėms, savivaldybėms ir projektų vykdytojams.

    Galimas vienas modelis visiems fondams

    Diskusijose minima, kad pertvarkos logika būtų artima Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės principui. Tai reikštų daugiau dėmesio nacionaliniams planams, aiškiai apibrėžtiems rodikliams ir etapams, o lėšų išmokėjimas labiau priklausytų nuo sutartų rezultatų pasiekimo.

    Tokiu atveju svarstoma ir idėja apie labiau centralizuotą paslaugą ar struktūrą, kuri koordinuotų įvairių programų finansus vieningais standartais. Šalininkų teigimu, tai galėtų sumažinti dubliavimąsi, suvienodinti taisykles ir palengvinti kontrolę, o kritikai įžvelgia riziką, kad sprendimų priėmimas dar labiau koncentruotųsi Briuselyje.

    Kokie padaliniai galėtų būti paliesti

    Be regioninės politikos, pareigūnų minimuose scenarijuose figūruoja ir kiti su dideliais finansavimo srautais susiję generaliniai direktoratai. Tarp jų yra žemės ūkio ir kaimo plėtros sritis, užimtumo ir socialinės politikos kryptis, jūrų reikalai bei žuvininkystė, taip pat moksliniai tyrimai ir inovacijos.

    Tai svarbu todėl, kad šios sritys apima tiek ilgalaikes išmokas, tiek konkurencinius kvietimus, tiek bendras europines programas. Jei būtų pereita prie labiau suvienodinto modelio, keistųsi ne tik administravimo grandinės, bet ir projektų planavimo ritmas, atsiskaitymo logika bei kontrolės procedūros.

    Terminai ir politinės rizikos

    Pertvarkos procesas, kaip nurodoma, jau juda į priekį: Komisijos viduje buriamos darbo grupės, kurios vertina, kaip generalinių direktoratų struktūra galėtų geriau atitikti politinius prioritetus ir būsimą daugiametį ES biudžetą. Galutiniai siūlymai politiniam sprendimui numatomi vėlesniame etape, siejant juos su nauju biudžeto laikotarpiu.

    Europos Parlamente ir tarp suinteresuotų sektorių jau girdisi perspėjimai, kad supaprastinimas netaptų pertekliniu galių sutelkimu. Praktikoje daug kas priklausytų nuo to, ar centralizacija reikštų tik bendras taisykles ir IT sistemas, ar ir realų sprendimų perkėlimą iš teminių padalinių į vieną centrą.

    Valstybėms narėms tai būtų signalas atidžiai sekti diskusijas: sanglaudos, žemės ūkio, socialinių ir inovacijų programų administravimo pokyčiai gali paveikti finansavimo greitį, reikalavimus projektų vykdytojams ir derybų dėl prioritetų pusiausvyrą.

  • Klaipėdos regionas koreguoja 2023–2029 metų strategiją: ką siūlo keisti gyventojams iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regionas koreguoja 2023–2029 metų strategiją: ką siūlo keisti gyventojams iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regione pradedamas 2023–2029 metų funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano koregavimo procesas. Gyventojai ir suinteresuotos organizacijos kviečiami susipažinti su pakeitimų projektu ir teikti pastabas iki 2026 metais gegužės 27 dienos.

    Pasiūlymai priimami el. paštu, nurodytu Klaipėdos regiono savivaldybių bendradarbiavimo platformoje. Savivaldybių atstovai pabrėžia, kad šis etapas svarbus tam, kad planuojami sprendimai kuo tiksliau atlieptų realius susisiekimo, investicijų ir turizmo poreikius.

    Kas numatyta strategijoje

    Įgyvendinant strategiją, Klaipėdos regione numatoma kurti integruotą viešojo transporto sistemą. Praktikoje tai paprastai reiškia geresnį maršrutų suderinimą tarp savivaldybių, patogesnius persėdimus ir labiau vieningą paslaugų organizavimą visame regione.

    Taip pat planuojama atskirose savivaldybėse įrengti infrastruktūrą, reikalingą investicijoms pritraukti. Tokie sprendimai dažniausiai apima pramonės ar paslaugų teritorijų parengimą, susisiekimo ir inžinerinių tinklų pritaikymą, kad projektai galėtų startuoti greičiau.

    Turizmas ir atvykstamasis srautas

    Kitas svarbus strategijos akcentas yra Klaipėdos regiono patrauklumo, kaip turistinės krypties, didinimas. Pakeitimų projekte išlaikomas siekis stiprinti regiono įvaizdį ir skatinti atvykstamąjį turizmą, ypač išplečiant paslaugų pasiūlą bei gerinant pasiekiamumą.

    Tokios kryptys siejamos ir su platesniu regionų konkurencingumu: augant turistų srautams, didėja vietos verslų pajamos, atsiranda daugiau sezoninių ir nuolatinių darbo vietų, o savivaldybės gauna papildomų argumentų investuoti į viešąją infrastruktūrą.

    Ryšys su ES investicijomis

    Strategijoje numatomi veiksmai siejami su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos prioritetais, orientuotais į vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę plėtrą. Tai reiškia, kad dalis priemonių gali būti planuojamos taip, kad atitiktų finansavimo kryptis, susijusias su darnumu, kultūra, gamtos paveldu ir saugumu.

    Gyventojų pastabos šiame etape aktualios ne tik dėl konkrečių projektų, bet ir dėl prioritetų pasirinkimo. Kuo aiškiau įvardijami poreikiai, tuo didesnė tikimybė, kad planuojamos priemonės bus tikslingos ir duos apčiuopiamą naudą kasdieniam judėjimui, paslaugų prieinamumui ir regiono plėtrai.

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Klaipėdos regiono 2023–2029 strategija atnaujinama: gyventojai kviečiami teikti pastabas iki gegužės 27 dienos

    Klaipėdos regiono plėtros taryba pradėjo viešą konsultaciją dėl 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano pakeitimų. Gyventojai, verslo ir nevyriausybinės organizacijos kviečiami susipažinti su projektais ir iki 2026 metų gegužės 27 dienos pateikti pastabas bei pasiūlymus.

    Teikiami du dokumentai: atnaujinamas strategijos tekstas ir koreguojamas veiksmų planas, kuriame numatytos konkrečios priemonės bei jų įgyvendinimo eiga. Pastabas siūloma siųsti elektroniniu paštu, nurodytu Klaipėdos regiono plėtros tarybos pranešime.

    Kas numatyta strategijoje?

    Strategijos tikslas išlieka orientuotas į integruotą regiono vystymą: didesnį savivaldybių veiksmų suderinamumą, patogesnį susisiekimą ir geresnes sąlygas investicijoms. Dokumentuose akcentuojama, kad planuojama kurti integruotą viešojo transporto sistemą ir spręsti infrastruktūros poreikius atskirose savivaldybėse.

    Taip pat numatyta stiprinti Klaipėdos regiono, kaip turistinės vietovės, patrauklumą ir skatinti atvykstamąjį turizmą. Tokie sprendimai paprastai apima ne vien rinkodarą, bet ir paslaugų prieinamumą, susisiekimą, lankytinų objektų infrastruktūrą bei sezoninių srautų valdymą.

    Kaip tai siejasi su ES investicijomis?

    Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategija siejama su 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos kryptimis. Dokumente nurodoma, kad suplanuoti veiksmai prisideda prie 5-ojo prioriteto Piliečiams artimesnė Lietuva ir tikslo skatinti integruotą vietos lygmens socialinę, ekonominę ir aplinkosaugos plėtrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad strategijoje numatyti projektai gali būti derinami su finansavimo galimybėmis, o pokyčiai strategijoje dažnai daromi tam, kad priemonės tiksliau atitiktų aktualius poreikius, pasikeitusias sąlygas ar programos įgyvendinimo reikalavimus.

    Kodėl svarbios gyventojų pastabos?

    Viešos konsultacijos leidžia anksti identifikuoti problemas, kurias geriausiai mato kasdieniai paslaugų naudotojai: maršrutų patogumą, jungčių trūkumus, investicijoms reikalingos infrastruktūros spragas ar turizmo plėtros poveikį gyvenamajai aplinkai. Pateikti pasiūlymai gali padėti patikslinti veiksmų planą taip, kad numatomi projektai duotų apčiuopiamesnį rezultatą savivaldybėms ir gyventojams.

    Strategijos ir veiksmų plano pakeitimų projektai skelbiami Klaipėdos regiono plėtros tarybos kanaluose, o pastabos priimamos iki 2026 metų gegužės 27 dienos. Pateikiant pasiūlymus rekomenduojama aiškiai įvardyti siūlomą pakeitimą, jo motyvą ir laukiamą naudą.

  • Kelmės savivaldybės delegacija Kroatijoje: kokias ES investicijų pamokas parsivežė iš Zadaro?

    Vizitas Zadaro regione

    2026 metų gegužės 11–15 dienomis Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius ir mero patarėjas ryšiams su visuomene bei žiniasklaida Justinas Drapanauskas dalyvavo oficialiame darbo vizite Kroatijoje, Zadaro regione. Vizitą organizavo Šiaulių regiono plėtros taryba.

    Delegacijos darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirta regioninei plėtrai, ES fondų investicijoms ir infrastruktūros projektų įgyvendinimui. Kartu su kitų Šiaulių regiono savivaldybių atstovais siekta praktiškai įvertinti, kaip Kroatijos regionai planuoja ir administruoja ES lėšomis finansuojamas programas.

    Vizito metu delegaciją lydėjo Lietuvos ambasadorius Kroatijoje Eduardas Borisovas ir Lietuvos garbės konsulė Zadaro apskrityje Marija Koić Pašić. Tokia diplomatinių atstovų įtrauktis paprastai padeda atverti daugiau institucinių kontaktų ir pagreitina galimų bendrų iniciatyvų derinimą.

    Susitikimai su savivalda

    Gegužės 12 dieną Lietuvos savivaldybių atstovai lankėsi Zadaro miesto savivaldybėje. Ten jie susitiko su Zadaro meru Šime Erlić ir Miesto tarybos pirmininku Ivica Žuvela.

    Susitikimuose aptartos miesto vystymo kryptys, tvarios infrastruktūros plėtra ir tai, kaip ES finansavimas padeda sparčiau įgyvendinti strateginius projektus. Taip pat nagrinėta, kaip savivaldybės stiprina viešųjų paslaugų kokybę ir ilgalaikį planavimą, kai projektai apima kelių metų ar net dešimtmečio horizontą.

    Delegacija lankėsi ir Višnjik sporto centre, kur pristatyti sporto infrastruktūros vystymo sprendimai bei objektų valdymo modeliai. Tokie pavyzdžiai aktualūs savivaldybėms, ieškančioms būdų suderinti viešąją naudą, finansinį tvarumą ir lankytojų srautų valdymą.

    ES fondų administravimas ir ateities planai

    Gegužės 13 dieną vyko susitikimai su Zadaro apskrities administracijos atstovais, tarp jų su apskrities viršininko pavaduotoju Robertino Dujela ir atsakingais specialistais, dirbančiais su ES fondais. Daug dėmesio skirta praktiniams administravimo klausimams: projektų parengčiai, atsiskaitymui už pasiektus rodiklius ir rizikų valdymui.

    Aptarta ir tai, kaip viešosios investicijos siejamos su turizmo, vietos ekonomikos bei infrastruktūros modernizavimo tikslais. Lietuvos savivaldybėms tai ypač aktualu ruošiantis ateinantiems ES finansavimo ciklams, kai vis svarbesnės tampa žaliosios transformacijos, atsparumo ir regionų konkurencingumo priemonės.

    Delegacija taip pat apžiūrėjo ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotus objektus ir susipažino su tvarios infrastruktūros iniciatyvomis. Praktinės patirtys vietoje leidžia tiksliau įvertinti, kurie sprendimai realiai pasiteisina, o kurie reikalauja korekcijų jau planavimo etape.

    Kultūrinėje programoje vizito dalyviai apsilankė Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines, skirtoje parodoje Zadaro nacionaliniame muziejuje. Taip pat lankytasi Tarptautiniame povandeninės archeologijos centre, kur pristatytos paveldo išsaugojimo ir tarptautinio bendradarbiavimo praktikos.

    Kelmės rajono savivaldybė teigia, kad tokie vizitai prisideda prie gerosios praktikos perėmimo ir naujų partnerystės ryšių kūrimo. Pasak savivaldybės atstovų, būtent tiesioginiai kontaktai ir realių projektų analizė padeda greičiau rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti infrastruktūros ir viešųjų paslaugų plėtros planus.

  • Via Carpatia kelyje į priekį: Lenkija iki 2026 metų žada atidaryti keturis S19 ruožus

    Lenkijoje tęsiami tarptautinio koridoriaus Via Carpatia dalies, greitkelio S19, darbai, nors viename Podkarpatės vaivadijos ruože Domaradz–Iskrzynia sutartis su rangovu buvo galutinai nutraukta. Kelių direkcija GDDKiA teigia, kad kituose etapuose statybos vyksta, o šiaurės rytuose planuojami konkretūs atidarymo terminai.

    Didžiausi pokyčiai artimiausiu metu numatomi Palenkės vaivadijoje, kur vairuotojams žadama atverti keturias šiuo metu statomas atkarpas. Įgyvendinus planus, S19 ilgis šiame regione turėtų priartėti prie 90 kilometrų, o tai reikšmingai sustiprintų jungtį tarp sienos ruožo ir Balstogės apylinkių.

    Atidarymai planuojami 2026 metais

    GDDKiA nurodo, kad 2026 metų gegužės ir birželio sandūroje turėtų būti baigtas dviejų važiuojamųjų dalių kelio fragmentas nuo pasienio iki Kuźnicos mazgo. Bendrai kalbama apie 15,8 kilometro ruožą iki Sokółkos Šiaurės mazgo, iš kurių 10,6 kilometro turėtų atitikti greitkelio standartą.

    2026 metų birželį planuojama užbaigti ir atkarpą nuo Boćki mazgo iki Malewicų gyvenvietės, kurios ilgis siekia 15,9 kilometro. Šiame ruože darbų pažanga įvardijama kaip 98 proc., tačiau eismą ketinama paleisti tik tada, kai bus parengta jungtis su kitu etapu Malewice–Chlebczyn.

    „Mobilizuojame rangovą, kad paspartintų darbus nuo Malewicų iki Siemiatycze Šiaurės mazgo. Tai leis atidaryti ir Boćki–Malewice, ir pusę Malewice–Chlebczyn, o visa atkarpa turėtų būti parengta 2026 metų rudenį“, – rašė GDDKiA.

    Kiek kainuos ir kas ruošiama toliau

    Boćki–Malewice–Chlebczyn statybos finansuojamos ir iš ES programos FEnIKS. Nurodoma, kad bendras šio projekto įgyvendinimo kaštas siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, o ES parama sudaro apie 788 mln. zlotų, tai yra apytikriai 350 mln. eurų.

    Dar vienas terminas susijęs su 6,5 kilometro Deniski–Haćki ruožu, kurio parengtis planuojama 2026 metų spalį. Čia numatytas Deniski mazgas, taip pat dvi keliautojų aptarnavimo aikštelės, o darbų pažanga vertinama kaip daugiau nei 65 proc.

    2026 metų rudenį planuojama užbaigti ir 10,2 kilometro Krynice–Dobrzyniewo–Balstogė Vakarai atkarpą, kuri yra Balstogės aplinkkelio dalis. Ši atkarpa turėtų sujungti S19 su planuojamu S16 ruožu ties Krynice bei su jau veikiančiu S8 per Balstogė Vakarai mazgą.

    Tuo pat metu GDDKiA ruošia naujus S19 etapus į šiaurę nuo Balstogės. Skelbiama, kad 2025 metais pateikti trys prašymai statybos leidimams gauti dėl 45,2 kilometro ruožų, kurių vertė siekia apie 1,5 mlrd. zlotų, arba maždaug 350 mln. eurų.

    Dar vienas projektas – vadinamoji pietinė Balstogės aplinkkelio dalis Choroszcz–Ploski – yra teisinėje stadijoje. Aplinkosauginis sprendimas paskelbtas galutinis, tačiau neįsiteisėjęs, nes dėl jo pateiktas skundas Varšuvos vaivadijos administraciniam teismui, o posėdžio data dar nepaskirta.