Tag: ES klimato politika

  • ES metano taisyklių terminas gali nusikelti metams: importuotojams nauji reikalavimai nuo 2028-ųjų

    Komisija svarsto atidėjimą

    Europos Komisija ruošiasi atsižvelgti į dalies valstybių narių prašymus ir metams atidėti metano reglamento importo dalies taikymą. Tai reikštų, kad nauji reikalavimai importuojamiems energijos ištekliams realiai pradėtų galioti 2028 metais, o ne 2027 metais.

    Apie planuojamą sprendimą Europos Parlamente kalbėjo už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jorgensenas. Jis pabrėžė, kad Komisija pavedė įvertinti atidėjimo galimybę, tačiau ilgesnis nei 12 mėnesių nukėlimas, jo teigimu, šiuo metu nenumatomas.

    Ką keičia metano reglamentas?

    Metano reglamentas įsigaliojo 2024 metų rugpjūčio 4 dieną ir yra dalis platesnių ES klimato tikslų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimu. Metanas laikomas viena sparčiausiai klimatą veikiančių dujų, o didelė jo dalis siejama su naftos ir dujų gavyba, transportavimu bei nuotėkiais tiekimo grandinėje.

    Pagal numatytą tvarką nuo 2027 metų sausio 1 dienos ES importuotojai turėtų įrodyti, kad jų sudaromos sutartys dėl žaliavų, tokių kaip nafta ar dujos, apima degalus, pagamintus laikantis griežtesnių metano emisijų matavimo ir ataskaitų teikimo standartų. Praktikoje tai reiškia papildomą administracinę ir techninę naštą tiek ES įmonėms, tiek tiekėjams už ES ribų.

    Kodėl prašoma daugiau laiko?

    Diskusijas dėl atidėjimo paskatino valstybių narių argumentai, kad per trumpą laiką sudėtinga parengti kontrolės ir atitikties sistemas, ypač importo grandyje. Lietuviškame ir europiniame kontekste tai siejama ir su energetinio saugumo klausimais: rinkos dalyviai baiminasi, kad nepasiruošus reglamento įgyvendinimui gali kilti tiekimo trikdžių ar padidėti kaštai.

    Lenkija kartu su dar 17 valstybių narių jau 2026 metų birželį kreipėsi į Komisiją prašydamos importo reikalavimų taikymą atidėti trejiems metams. Vis dėlto Komisijos signalai rodo kompromisinį variantą: vienerių metų atidėjimą, kad šalys ir verslas spėtų pasiruošti be didesnės rizikos energijos tiekimui.

    Komisaras: atidėjimas bus ribotas

    Eurokomisaras akcentavo, kad Komisija siekia išsklaidyti abejones dėl pasirengimo, tačiau nenori susilpninti bendro reglamento efekto. Jo teigimu, per papildomus metus valstybės narės privalėtų užtikrinti visišką pasirengimą ir sudaryti sąlygas sklandžiam reikalavimų taikymui.

    „Išklausėme pastabas, todėl pavedžiau savo tarnyboms įvertinti galimybę atidėti importo reikalavimų taikymą, kad valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų juos veiksmingai įgyvendinti“, – sakė Danas Jorgensenas.

    „Nenumatome, kad šis laikotarpis viršytų vienerius metus“, – pridūrė jis.

    Komisijos pozicija signalizuoja, kad ES ir toliau laikysis metano emisijų mažinimo krypties, bet kartu ieškos sprendimo, kaip išvengti nereikalingos įtampos energijos rinkose. Galutinis sprendimas dėl atidėjimo turėtų paaiškėti po Komisijos atliktos analizės ir politinių diskusijų dėl įgyvendinimo rizikų.

  • Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas siūlo referendumą dėl ES klimato politikos: ką tai reikštų kainoms ir verslui?

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.

    Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.

    Ką prezidentas nori paklausti?

    Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.

    Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.

    ETS2, pastatai ir transportas

    Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.

    Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.

    Ekonominė kaina ir konkurencingumas

    Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.

    Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.

    „Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.

    ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.