Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis kreipėsi į Senatą, siūlydamas surengti referendumą dėl Europos Sąjungos klimato politikos krypties. Referendumo klausimas formuluojamas taip, kad rinkėjai įvertintų, ar pritaria ES politikai, kuri, prezidento teigimu, didina pragyvenimo kaštus, energijos kainas ir spaudžia verslą bei žemės ūkį.
Pagal Lenkijos procedūras sprendimą dėl referendumo turi priimti Senatas, o balsavimui reikalinga absoliuti dauguma dalyvaujant bent pusei statutinių senatorų. Kaip siūloma data įvardijama 2026 metų rugsėjo 27 diena, tačiau galutinis terminas priklausytų nuo politinio sprendimo ir teisinių veiksmų grafiko.
Ką prezidentas nori paklausti?
Prezidento komanda pabrėžia, kad klausimas esą nėra apie klimato kaitos realumą ar aplinkosaugos svarbą. Akcentuojama, kad tai turėtų būti balsavimas apie konkrečių ES priemonių socialinių ir ekonominių kaštų proporcingumą bei tai, ar piliečiai sutinka toliau juos prisiimti.
Prie argumentų minimas Europos žaliasis kursas ir ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ETS). Prezidento aplinka teigia, jog šios priemonės, ypač plečiamos į naujas sritis, gali turėti apčiuopiamą kainų poveikį energijai, gamybai ir daliai namų ūkių išlaidų.
ETS2, pastatai ir transportas
Diskusijos centre atsiduria ETS2, kuris numato atskirą emisijų prekybos mechanizmą degalams ir pastatų šildymui. Europos Sąjungoje ši reforma siejama su tikslu sparčiau mažinti emisijas sektoriuose, kuriuose pažanga iki šiol buvo lėtesnė, tačiau kartu keliami klausimai dėl poveikio kainoms ir socialinio teisingumo.
Lenkijos prezidento kanceliarijos pateikiama interpretacija tokia: balsas už reikštų pritarimą tolesniam politikos įgyvendinimui, įskaitant ETS2 plėtrą, pastatų energetinio efektyvumo reikalavimus ir kitus transporto bei energetikos pokyčius. Balsas prieš, jų teigimu, turėtų tapti politiniu įpareigojimu aktyviai siekti atidėjimų, išimčių arba reguliavimo korekcijų ES lygmeniu.
Ekonominė kaina ir konkurencingumas
Prezidento atstovai argumentuoja, kad Europa, palyginti su kai kuriais pasaulio regionais, susiduria su didesnėmis energijos kainomis, o tai mažina pramonės konkurencingumą. Viešojoje erdvėje ši tema nuolat grįžta per plieno, chemijos ir kitų energijai imlių sektorių spaudimą bei investicijų migracijos riziką.
Lenkijos prezidento kanceliarija taip pat pateikia bendrą kaštų projekciją 2026–2040 metų laikotarpiui, kurią sieja su ambicingesniais ES tikslais. Lenkijoje ši diskusija persipina su vidaus politika, pramonės struktūra ir šalies energetikos transformacijos tempu, kuriam didelę įtaką daro anglies dalis energijos balanse.
„Tai klausimas apie klimato politikos veiksmingumą, o ne apie pasitraukimą iš Europos Sąjungos“, – sakė prezidento kanceliarijos atstovas.
ES klimato politika remiasi ilgalaike trajektorija: 2030 metais numatyta reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o 2050 metais pasiekti klimatui neutralios ekonomikos tikslą. Tačiau priemonių kaina ir naudos pasidalijimas tarp valstybių, sektorių ir gyventojų grupių lieka vienu jautriausių klausimų, kurį tokio tipo referendumas galėtų dar labiau politizuoti.
Leave a Reply