Tag: ES plėtra

  • Islandija referendume pasakė ne ES: 4 svarbiausios priežastys – viena nustebins daugelį

    Islandija referendume pasakė ne ES: 4 svarbiausios priežastys – viena nustebins daugelį

    Referendumas baigėsi ne ES

    Islandijoje įvykęs referendumas dėl stojimo derybų su Europos Sąjunga atnaujinimo baigėsi „ne“ stovyklos pergale. Už derybų atnaujinimą balsavo 47,2 proc. rinkėjų, prieš – 52,8 proc., tad šalis faktiškai uždarė duris narystės scenarijui artimiausiu metu.

    Balsavimas buvo itin aktyvus: dalyvavo 82,5 proc. rinkėjų. Iš viso suskaičiuota 225 031 balsų, iš jų 1 652 buvo negaliojantys arba tušti.

    Žuvininkystė tapo lemiamu faktoriumi

    Nors iš šalies referendumas galėjo atrodyti kaip geopolitinis sprendimas, Islandijoje svarstyklės daugiausia krypo dėl žuvininkystės. Šis sektorius šaliai yra ypač jautrus: jis sudaro apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto ir beveik 40 proc. eksporto.

    ES narystė reikštų įsitraukimą į Bendrą žuvininkystės politiką, kuri nustato kvotas, žvejybos taisykles ir leidimų režimus. Apklausos rodė, kad apie 90 proc. su žuvininkyste susijusių Islandijos įmonių nepritarė stojimui į ES.

    Ryškus sostinės ir regionų skilimas

    Rezultatai parodė aiškią takoskyrą tarp Reikjaviko ir regionų. Iš šešių apygardų tik dvi, abi sostinėje, pasisakė už derybų atnaujinimą: Reikjaviko pietuose „taip“ rinkosi 54,5 proc., o Reikjaviko šiaurėje – 57,5 proc. rinkėjų.

    Tuo metu šiaurės vakarų, šiaurės rytų ir pietų apygardose „ne“ viršijo 60 proc. Tokiose vietovėse žuvininkystė dažniau yra tiesioginis pragyvenimo šaltinis, todėl jautrumas galimiems pokyčiams didesnis.

    Status quo pasirodė patogus ir saugus

    Islandija jau turi plačią prieigą prie ES bendrosios rinkos per Europos ekonominės erdvės susitarimą kartu su Norvegija ir Lichtenšteinu, nors žuvininkystė ir žemės ūkis į šią schemą neįtraukiami. Šalis taip pat priklauso Šengeno erdvei, dalyvauja ES apyvartinių taršos leidimų sistemoje ir tokiose programose kaip „Erasmus“ bei „Horizon“.

    Šis modelis reiškia reikšmingą ES teisės aktų perėmimą be balsavimo teisės Briuselyje, tačiau daugeliui rinkėjų jis pasirodė pakankamas. Kampanijos metu premjerė Kristrún Frostadóttir pabrėžė, kad žmonės jaučiasi patenkinti dabartiniu susitarimų paketu su ES.

    Klausimas ES plėtrai: ar ji patraukli turtingoms šalims?

    Jei Islandija būtų atnaujinusi stojimo procesą, Briuselyje ji greičiausiai būtų tapusi viena realiausių kandidačių dėl aukštų ekonominių rodiklių ir labai didelės atsinaujinančios elektros dalies. Tačiau kartu tai būtų sukėlę politinių nepatogumų, nes kitos kandidatės, ypač Vakarų Balkanų šalys, narystės siekia jau daugiau nei dešimtmetį.

    Referendumo baigtis sustiprino platesnę diskusiją, ar ES plėtra gali pritraukti turtingas, aukštą gyvenimo lygį turinčias valstybes. Panašus modelis jau matytas Europoje: Norvegija į ES stoti atsisakė du kartus, o Jungtinė Karalystė 2016 metais nubalsavo už pasitraukimą.

    Islandijos rezultatas savo balsų santykiu primena „Brexit“ – tuomet už pasitraukimą balsavo 51,89 proc., o už pasilikimą – 48,11 proc. Islandijos referendumas parodė, kad net labai glaudžiai su ES integruota valstybė gali rinktis ribotą bendradarbiavimą, jei bijo prarasti strateginę kontrolę jautriausiose srityse.

  • Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijos referendumas dėl ES: Rekjavike iki vidurdienio balsavo daugiau, apklausos rodo lygią kovą

    Islandijoje šeštadienį vyksta referendumas, kuris spręs, ar šalis turėtų atnaujinti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Pirmieji duomenys rodo didesnį rinkėjų aktyvumą sostinėje Rekjavike, o galutinė baigtis, remiantis naujausiomis apklausomis, žadama itin įtempta.

    Iki vidurdienio Rekjaviko šiaurės apygardoje balsavo 13,7 proc. rinkėjų, kai per 2024 metais vykusius parlamento rinkimus tuo pačiu metu jų buvo kiek daugiau nei 10 proc. Rekjaviko pietų apygardoje aktyvumas siekė kiek daugiau nei 14 proc., palyginti su kiek daugiau nei 11 proc. per 2024 metų balsavimą.

    Dar prieš pagrindinę balsavimo dieną išankstiniuose balsavimuose dalyvavo daugiau nei 20 proc. rinkėjų. Tokie skaičiai paprastai laikomi signalu, kad visuomenė klausimą vertina kaip strategiškai svarbų ir tikisi aiškaus politinio mandato, nes sprendimas apimtų ne tik užsienio politiką, bet ir ekonomikos bei saugumo kryptį.

    Paskutinė prieš referendumą skelbta apklausa rodė minimalų persvaros pranašumą stovyklai, remiančiai derybų atnaujinimą: už tai ketino balsuoti 50,4 proc., prieš buvo nusiteikę 49,6 proc. Tai reiškia, kad rezultatą gali nulemti keli tūkstančiai balsų ir tai, kuri pusė sėkmingiau mobilizuos svyruojančius rinkėjus.

    Kas būtų po teigiamo balsavimo

    Jei dauguma pasisakytų už, Islandija grįžtų prie stojimo proceso, kuris reikštų derybas su Europos Komisija dėl 35 politikos sričių. Jos apima ekonomikos reguliavimą, teisingumą, žmogaus teises, vidaus rinką, taip pat aplinkosaugą ir klimato politiką, kurioje ES pastaraisiais metais kelia vis griežtesnius tikslus.

    Viena jautriausių temų išliktų žuvininkystė, laikoma vienu svarbiausių Islandijos ekonomikos ramščių. Rekjavikas siekia išlaikyti išskirtinę kontrolę šioje srityje, o ankstesniais etapais būtent žvejybos kvotų ir prieigos klausimai buvo vieni didžiausių politinių barjerų kelyje į narystę.

    Argumentai už ir prieš

    ES šalininkai teigia, kad glaudesnė integracija suteiktų daugiau politinio svorio sprendžiant tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, migracija ar energetinis saugumas. Jie taip pat pabrėžia valiutos stabilumo argumentą ir tvirtina, kad euras būtų atsparesnis svyravimams nei Islandijos krona.

    Priešininkai sako, kad dabartinis modelis esą jau suteikia daug integracijos privalumų, tačiau leidžia išlaikyti daugiau suvereniteto. Jie akcentuoja, kad šalis gali savarankiškiau derėtis dėl prekybos susitarimų, o stojimas, jų vertinimu, neišvengiamai reikštų kompromisus dėl vidaus politikos ir strateginių ekonomikos sektorių.

    „Manau, turėtume būti didesnės bendrijos dalis. Verta į tai rimtai pasižiūrėti“, – sakė 71 metų pensininkė Unnur Jokulsdottir.

    „Anksčiau man patiko Europos Sąjunga, kai tai buvo geras dalykas. Dabar ji tapo savotišku dideliu ekonominiu kalėjimu“, – sakė 53 metų žuvų prekybininkas Olafur Thorsson.

    Kodėl šis balsavimas svarbus Europai

    Islandija, kurioje gyvena kiek mažiau nei 400 000 žmonių, dėl stojimo į ES kreipėsi po 2009 metais šalį smarkiai sukrėtusios finansų krizės. Derybos vėliau buvo sustabdytos 2013 metais, kai į valdžią atėjo euroskeptiškesnė politinė dauguma, o nuo tada klausimas periodiškai grįždavo į viešą darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Europoje pasikeitęs saugumo kontekstas, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, iš naujo iškėlė mažų valstybių atsparumo ir partnerystės klausimus. Islandija neturi savo kariuomenės, o gynyba remiasi NATO ir 1951 metais sudarytu dvišaliu susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis, todėl visuomenės diskusijoje dažnai susipina ekonominiai ir saugumo argumentai.

    Referendumo rezultatą atidžiai stebi ir ES, nes ji seniai nėra priėmusi naujos turtingos valstybės, kuri potencialiai būtų grynoji įmokų į bendrą biudžetą mokėtoja. Balsavimas Islandijoje gali tapti svarbiu signalu tiek apie ES plėtros perspektyvas, tiek apie tai, kaip keičiasi visuomenių požiūris į integraciją geopolitinio neapibrėžtumo laikotarpiu.

  • Maia Sandu siūlo verslininką Vasile Tofan į Moldovos premjerus: ar tai paspartins kelią į ES?

    Maia Sandu siūlo verslininką Vasile Tofan į Moldovos premjerus: ar tai paspartins kelią į ES?

    Moldovos prezidentė Maia Sandu šeštadienį pateikė parlamento svarstymui kandidatą į ministrus pirmininkus – proeuropietiškai nusiteikusį verslininką Vasile Tofan. Jis turėtų pakeisti Alexandru Munteanu, kuris liepos pradžioje atsistatydino po nesutarimų su valdančiąja dauguma.

    Prezidentė socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad pagrindinė būsimo premjero užduotis būtų stumti šalį toliau europinės integracijos kryptimi. Kartu ji akcentavo poreikį stiprinti valstybės institucijų ir visuomenės atsparumą bei gaivinti ekonomiką.

    „Pagrindinis naujos Vyriausybės uždavinys – priartinti Moldovą prie Europos Sąjungos ir sustiprinti mūsų institucijų atsparumą“, – sakė Maia Sandu.

    Kas laukia kandidato parlamente

    Pagal Moldovos procedūras V. Tofan turi ribotą laiką suburti politinę paramą ir pateikti parlamento daugumai savo Vyriausybės programą bei ministrų kandidatūras. Jei Seimo dauguma jo nepalaikytų, politinis procesas gali užsitęsti, o tai didintų neapibrėžtumą šaliai jautriu laikotarpiu.

    V. Tofanas viešojoje erdvėje kaip galimas premjeras minėtas dar pernai, dar prieš A. Munteanu paskyrimą. Valdančiosios Veiksmų ir solidarumo partijos lyderis Igor Grosu penktadienį patvirtino, kad pasirinko jį kandidatu, pabrėždamas sutampančius tikslus dėl narystės ES, institucinių reformų ir ekonomikos augimo.

    Verslo patirtis ir reformų lūkesčiai

    44-erių V. Tofanas yra baigęs „Harvard Business School“, taip pat studijavęs viešąjį valdymą Nyderlanduose. Jis dirba vadovaujančiu partneriu „Horizon Capital“ – privataus kapitalo fonde, kurio investicijos daugiausia susijusios su Ukraina ir Moldova.

    Jis taip pat yra vadovavęs Moldovos vyno gamintojos „Purcari“ valdybai – įmonei, dažnai įvardijamai kaip vienai svarbiausių šalies vyno sektoriaus eksporto istorijų. Tokia biografija leidžia tikėtis akcento ekonominei politikai, investicijų pritraukimui ir viešojo sektoriaus efektyvinimui, tačiau politinė realybė priklausys nuo koalicinių susitarimų parlamente.

    ES derybos ir politinė turbulencija

    A. Munteanu, taip pat verslo atstovas, buvo pasirinktas siekiant sustiprinti ekonomikos kryptį ir priartinti šalį prie Europos Sąjungos, tačiau jo Vyriausybė išsilaikė trumpiau nei metus. Atsistatydindamas liepos 3 dieną jis teigė nebegalįs vykdyti mandato pagal savo principus ir įsitikinimus.

    Ši kaita vyksta Moldovai pradėjus naują etapą santykiuose su ES: Europos Sąjunga neseniai oficialiai pradėjo pirmąjį stojimo derybų etapą su Ukraina ir Moldova. Abi šalys oficialiomis kandidatėmis tapo 2022 metais birželio 23 dieną, o derybų progresas glaudžiai siejamas su teismų, antikorupcinėmis ir viešojo administravimo reformomis.

  • ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    ES žengė dar vieną žingsnį: Ukrainai ir Moldovai atveriamas naujas stojimo derybų blokas

    Vienbalsis sprendimas dėl naujo bloko

    Visos 27 Europos Sąjungos valstybės narės vienbalsiai sutarė atverti naują stojimo derybų bloką Ukrainai ir Moldovai. Tai dar vienas etapas sudėtingame kelyje į narystę, kuriame lemiamą vaidmenį dažnai vaidina ne techniniai, o politiniai sprendimai.

    Sprendimą patvirtino ES šalių ambasadoriai, susitikę Briuselyje. Skelbiama, kad šį kartą atblokuotas šeštasis derybų klasteris, apimantis išorės santykius, o formalus jo atidarymas numatytas liepos 14 dieną.

    Kas yra klasteriai ir kodėl jie svarbūs?

    Stojimo į ES derybos vyksta pagal teminius paketus, vadinamus klasteriais, kurie apima konkrečias politikos sritis ir jų teisės aktų suderinimą su ES teise. Atidarius klasterį, kandidatuojanti šalis gali pradėti detalias derybas dėl atskirų skyrių, o pažanga vertinama pagal konkrečius įsipareigojimus ir reformų įgyvendinimą.

    Šeštasis klasteris laikomas vienu paprastesnių, nes jo apimtis siauresnė nei, pavyzdžiui, vidaus rinkos ar žemės ūkio taisyklių suderinimas. Vis dėlto ir čia taikomi aiškūs reikalavimai dėl užsienio politikos nuoseklumo, sankcijų režimų laikymosi ir institucinių gebėjimų.

    Kas dar blokuojama ir ko tikėtis toliau?

    Po šio sprendimo Ukrainai ir Moldovai dar lieka neatverti keturi klasteriai: vidaus rinka, konkurencingumas ir įtraukus augimas, žalioji darbotvarkė bei tvarus susisiekimas, taip pat ištekliai, žemės ūkis ir sanglauda. Europos Komisija yra nurodžiusi, kad abi šalys techniniu požiūriu yra pasirengusios judėti plačiau, tačiau galutiniai žingsniai priklauso nuo valstybių narių politinės valios.

    Kijevas viešai siekė, kad svarbiausi sprendimai būtų priimti iki vasaros pertraukos, tokį tempą palaikė ir Europos Komisija bei dalis valstybių narių. Tačiau ES viduje išlieka jautrumas dėl derybų tempo, nes kai kurios šalys akcentuoja, kad plėtra turi išlaikyti vienodus kriterijus ir nepakenkti jau seniai laukiančių Vakarų Balkanų valstybių procesui.

    „Svarbu išlaikyti pagreitį“, – sakė diplomatas.

    Pranešama, kad tikėtina, jog likę klasteriai bus sprendžiami palaipsniui nuo rudens, po vieną, ieškant plataus sutarimo tarp visų ES narių. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais pagrindinė kova vyks ne dėl procedūrų, o dėl politinių kompromisų, nuo kurių priklauso derybų grafikas.

  • Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Europos Komisija vėl spaudžia dėl Serbijos narystės: kodėl derybų 3 klasteris stringa iki šiol

    Komisija ragina judėti pirmyn

    Europos Komisija atnaujino pastangas įtikinti ES valstybes nares pritarti Serbijos stojimo derybose naujam žingsniui ir atverti vadinamąjį 3 klasterį. Briuselis teigia, kad Belgradas pastaruoju metu padarė pakankamai pažangos, kad procesas galėtų pajudėti iš vietos.

    Šis klausimas vėl keliamas prieš ES ambasadorių diskusijas, kuriose Komisija pateikė argumentus, kodėl sprendimą būtų galima priimti 2026 metų liepą. Vis dėlto realus proveržis priklausys ne nuo Komisijos, o nuo vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Kodėl 3 klasteris buvo įšaldytas?

    Komisijos siūlymas atverti 3 klasterį pirmą kartą nuskambėjo dar 2021 metais, tačiau nuo tada jis įstrigęs dėl nuolat kartojamų abejonių. Tarp pagrindinių priežasčių nurodomi teisės viršenybės, žiniasklaidos laisvės, teismų nepriklausomumo ir demokratinių standartų klausimai.

    Prie jų prisideda ir Serbijos užsienio bei saugumo politikos suderinamumas su ES, taip pat santykių su Kosovu normalizavimo tema, kuri daugelio sostinių akimis išlieka kertine. Dėl to net ir fiksuojant pavienius patobulinimus, kai kurios šalys nenori skubėti.

    Kokius pokyčius akcentuoja Briuselis?

    Komisijos vertinime pabrėžiama, kad Serbija atsisakė dalies prieštaringai vertintų teismų sistemos pakeitimų ir ėmėsi žingsnių, kurie, Briuselio vertinimu, mažina ankstesnį nuosmukį šioje srityje. Taip pat išskiriami tam tikri judesiai dėl rinkimų teisės aktų ir žiniasklaidos reguliavimo.

    Dokumente nurodoma, kad Serbija esą įgyvendino reikšmingą dalį įsipareigojimų, kuriais siekta atsakyti į valstybių narių keliamas pastabas. Kartu pabrėžiama, kad dar reikalingas papildomas darbas tiek teismų reformos, tiek prokuratūros sistemos stiprinimo srityse.

    „Komisijos vertinimu, 2026 metų liepą 3 klasteris turėtų būti atvertas, nes šiuo metu užtikrinama bendra pusiausvyra, būtina šiam žingsniui“, – teigiama Komisijos informaciniame dokumente.

    Rusijos sankcijos ir politiniai signalai

    Vienas jautriausių klausimų išlieka Serbijos pozicija Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste. Komisija pažymi, kad Serbija iki šiol nėra suderinusi savo politikos su ES sankcijomis Rusijai, tačiau akcentuoja bendradarbiavimą užkardant sankcijų apėjimą ir tam tikrą paramą Ukrainai.

    Ši tema daugeliui ES šalių yra lakmuso popierėlis, rodantis, kiek kandidatė realiai artėja prie Bendrijos užsienio ir saugumo politikos. Papildomų klausimų kelia ir Belgrado ryšiai su Kinija, kuriuos Serbijos vadovybė viešai gynė aukšto lygio vizitų metu.

    Sprendimas priklausys nuo vienybės

    Nors Komisija bando suteikti politinį postūmį, ji negali apeiti taisyklės, kad stojimo derybų etapams reikalingas vieningas valstybių narių sprendimas. Dalis sostinių skeptiškai vertina, ar paskutiniai Serbijos žingsniai iš tiesų atsveria platesnes pastabas dėl demokratijos ir teisės viršenybės.

    Komisija signalizuoja, kad ir toliau aktyviai spaustų dėl reformų įgyvendinimo, tačiau kartu pripažįsta, kad nebaigtų darbų sąrašas išlieka. Tai reiškia, kad 3 klasterio atvėrimas gali tapti ne tik techniniu, bet ir aiškiu politiniu testu ES viduje.

  • ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    Airija nuo liepos 1 dienos perima rotacinį ES Tarybos pirmininkavimą tuo metu, kai Briuselyje juntamas retas politinis pagreitis, bet laiko itin mažai. Dublinas siekia per šešis mėnesius pajudinti įstrigusius klausimus, tačiau Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijai įsibėgėjant sprendimų erdvė gali greitai susiaurėti.

    Airijos tikslas ambicingas: derinti kompromisus dėl ES plėtros, Ukrainos integracijos tempo ir būsimo ilgalaikio biudžeto, kuris turėtų įsigalioti nuo 2028 metų. Diplomatų vertinimu, būtent artėjantys rinkimai Prancūzijoje gali tapti riba, po kurios Paryžius taps atsargesnis dėl politiškai jautrių sprendimų.

    „Matome, kaip veikia rinkimų ciklai, todėl aiškiai suprantame, kad šis laikas yra ribotas“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne.

    Plėtra grįžta į darbotvarkę

    Airija pirmininkavimą pradeda tuo metu, kai ES institucijose vėl stiprėja noras judėti į priekį su plėtros darbotvarke. Po ilgesnės pauzės, kai naujų narių priėmimas strigo dėl politinių veto ir reformų reikalavimų, Dublinas siekia išnaudoti momentą ir sutelkti valstybes nares į konkrečius žingsnius.

    Tarp pažangiausių kandidačių dažniausiai minima Juodkalnija, kuri dėl dydžio ir derybų pažangos laikoma realiausia artimiausių metų sėkmės istorija. Tuo pat metu daug daugiau politinio ir finansinio svorio turintis Ukrainos kelias kelia sudėtingesnių klausimų dėl vieningo pritarimo, ES biudžeto perskirstymo ir karo sąlygų.

    „Dabar yra momentas, ir mes tikimės, kad pirmininkaujanti Airija darys viską, kad stojimas išliktų darbotvarkės viršuje“, – sakė Ukrainos ambasadorius ES Vsevolod Chentsov.

    Kyjivas nori kuo greičiau atverti likusius derybų teminius blokus, nes derybų tempas tiesiogiai veikia ir vidaus reformų motyvaciją. Ukrainos argumentas paprastas: jei procesas stringa, politinis kapitalas reformoms Radoje senka, o tai ilgainiui silpnina ir ES reikalaujamų pokyčių įgyvendinimą.

    Biudžetas: ambicijos prieš taupumą

    Ne mažiau svarbi Airijos užduotis bus tarpininkauti diskusijose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Briuselis vis garsiau kalba, kad vienu metu teks finansuoti gynybos stiprinimą, konkurencingumo programas, paramą Ukrainai ir pasirengimą plėtrai, tačiau tarp valstybių narių auga įtampa dėl to, kas už tai mokės.

    Šioje diskusijoje išryškėja dvi stovyklos: šalys, siekiančios didesnio bendro finansavimo, ir vadinamosios taupiosios valstybės, kurios nori riboti išlaidas. Airija mėgina išlaikyti neutralumo reputaciją ir veikti kaip sąžiningas tarpininkas, kad pirmininkavimo metu nebūtų įsprausta į vienos stovyklos rėmus.

    Diplomatai įspėja, kad Prancūzijos vidaus politika gali tapti lemiamu veiksniu: kuo arčiau rinkimų, tuo sunkiau Paryžiui remti sprendimus, kuriuos oponentai galėtų pateikti kaip per didelį Briuselio įtakos ar išlaidų augimą. Dėl to Airijai teks suderinti du tikslus: palaikyti ambiciją ir kartu neperžengti ribos, kuri išprovokuotų politinę reakciją svarbiausiose sostinėse.

    Airijos pirmininkavimas taip tampa lenktynėmis su laiku: jei kompromisai nebus pasiekti greitai, sprendimų priėmimas ES gali pereiti į atsargumo režimą. Tai ypač aktualu plėtrai ir biudžetui, kuriems reikalingas valstybių narių vieningumas ir jautrus politinis balansas.

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.

  • Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Kyjivo žinutė Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad Kyjivui nėra priimtinos tarpinės ar pakaitinės narystės Europos Sąjungoje formos. Pasak jo, vienintelis kelias yra greitas, pagal nuopelnus vykstantis, bet į visavertę narystę vedantis procesas.

    Interviu „Euronews“ politikas pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga įprasta stojimo procedūra, kuri baigtųsi stojimo sutartimi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį. Jo vertinimu, bet kokie kiti modeliai nėra sprendimas, jei jie siūlomi kaip alternatyva pilnavertei narystei.

    „Ukrainai nėra alternatyvų greitam, pagal nuopelnus vykstančiam, bet visavertės narystės Europos Sąjungoje siekiančiam keliui“, – sakė Tarasas Kačka.

    Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai svarstė, kad Ukraina prieš pilną narystę galėtų gauti asocijuoto nario statusą. Kačka tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad kompromisiniai statusai neturėtų stabdyti pagrindinio tikslo.

    Stojimo derybų grafikas ir derybų klasteriai

    Kyjivas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spartinti techninę stojimo derybų dalį ir jau birželio mėnesį atverti visus šešis derybų klasterius. Tai reikštų, kad Ukraina prie derybų stalo vienu metu galėtų aptarti pagrindines reformų sritis, nuo teisės viršenybės iki viešojo administravimo.

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį derybų klasterį būtų galima atverti birželio mėnesį, o likusius penkis perkelti į vėlesnį laiką. Ukrainos pusė tvirtina, kad šis grafikas per lėtas, nes dalis pasirengimo darbų, jų vertinimu, buvo atlikta dar prieš oficialų kandidato statuso suteikimą.

    „Viskas jau padaryta, todėl mes jau atsiliekame nuo grafiko“, – sakė Tarasas Kačka.

    Derybų klasterių atvėrimas yra vienas svarbiausių stojimo proceso etapų, tačiau sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Praktikoje tai reiškia, kad techninis reformų vertinimas persipina su politiniais interesais, dvišaliais ginčais ir vidaus politikos spaudimu įvairiose sostinėse.

    Vengrijos veto ir mažumų klausimas

    Ilgą laiką Ukrainos derybų pažangą stabdė Vengrijos veto, siejamas su Budapešto keliamais reikalavimais dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Pastaruoju metu abi šalys atnaujino konsultacijas, o Kyjivas tikisi, kad politinė įtampa mažės ir blokavimo praktika bus nutraukta.

    Kačka teigia, kad Ukrainos valstybė su vengrų bendruomene elgiasi pagarbiai ir laiko ją integralia šalies visuomenės dalimi. Jo teigimu, švietimo galimybės vengrų kalba Ukrainoje išlieka, o teisės aktai gali būti tikslinami taip, kad būtų aiškios ir stabilios garantijos.

    „Vengrų bendruomenę Ukrainoje gerbiame visapusiškai, ji yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis“, – sakė Tarasas Kačka.

    Politikas kartu pabrėžė, kad dialogas dėl tautinių mažumų teisių yra nuolatinis procesas, todėl, jo vertinimu, jis neturėtų tapti argumentu vilkinti stojimo etapų. Kyjivo tikslas yra atskirti dvišales derybas nuo bendro ES plėtros sprendimų priėmimo.

    Ar gali atsirasti naujų blokavimų?

    Nors Vengrijos pozicija dažnai įvardijama kaip pagrindinis stabdis, Kyjivas pripažįsta, kad ateityje jautrių klausimų gali kelti ir kitos valstybės narės. Viena dažniausiai minimų rizikų yra Lenkijos nuogąstavimai dėl konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir prekybos srautų poveikio vidaus rinkai.

    Kačka teigia, kad Ukraina jau tariasi su Varšuva ir kitomis sostinėmis dėl sektorinių sprendimų, kurie leistų sumažinti įtampą, ypač jautriose srityse. Jo teigimu, kol kas nematyti aiškaus ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau derybose reikės daug politinio kruopštumo.

    „Nematau ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau su Lenkija tai bus jautriausia ir delikačiausia tema“, – sakė Tarasas Kačka.

    Platesniame kontekste Ukrainos stojimo klausimas ES darbotvarkėje siejamas ne tik su reformomis, bet ir su saugumo situacija bei Bendrijos politiniu pasirengimu plėtrai. Net ir atvėrus klasterius, derybos paprastai trunka ne vienerius metus, o kiekvienas žingsnis priklauso nuo įgyvendintų kriterijų ir valstybių narių politinės valios.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.