Tag: ES plėtra

  • Serbijos „Studentų sąrašas“ žada spartinti stojimą į ES: prioritetas – teisinės valstybės reformos

    Serbijos „Studentų sąrašas“ žada spartinti stojimą į ES: prioritetas – teisinės valstybės reformos

    Serbijos politinis judėjimas „Studentų sąrašas“ tvirtina spartinsiantis šalies pasirengimą stojimui į Europos Sąjungą, pirmiausia – teisinės valstybės reformas.

    Apie tai Briuselyje vykusiame ES plėtros forume kalbėjo profesorius ir naujai išrinktas parlamento narys Aleksandaras Baucalas, rašo „Euronews“.

    Jo teigimu, „europinis kelias“ šiam judėjimui pirmiausia reiškia reformas: Europos vertybių stiprinimą, veikiančių institucijų kūrimą ir realų teisės viršenybės įtvirtinimą, taip pat tvaresnę ekonomiką, integruotą į Europos rinką.

    Briuselio forumas tapo pirmuoju atveju, kai „Studentų sąrašo“ atstovas kreipėsi į tarptautinę auditoriją – po kalbos dalis salės jam plojo atsistojusi.

    Fokusas – ES derybų „pagrindai“

    A. Baucalas pabrėžė, kad vienu strateginių tikslų bus paspartinti darbai dėl tarpinių rodiklių pagal stojimo derybų 23 ir 24 skyrius. Šie skyriai apima tokias sritis kaip teisingumas, pagrindinės teisės, laisvė, saugumas ir teisingumas.

    Parlamentaras tvirtino, kad judėjimas siekia, jog Serbija būtų patikimas partneris Europos Sąjungai ir jos valstybėms narėms, o pačios reformos esą svarbios ne tik dėl narystės perspektyvos, bet ir dėl Serbijos žmonių.

    Jis taip pat akcentavo, kad stojimo procesas, jo vertinimu, prisidėtų ir prie geresnių santykių su kaimynais, ir plačiau – prie demokratiškesnės visuomenės kūrimo.

    Po pergalės rinkimuose – lūkesčiai ir neaiškumai

    „Studentų sąrašas“ praėjusį mėnesį pasiekė istorinę pergalę rinkimuose. Judėjimas, išaugęs iš beveik dvejus metus trukusių masinių protestų, po 14 metų valdžioje išstūmė Aleksandro Vučičiaus partiją.

    Prieš dvi savaites ES plėtros komisarė Marta Kos Briuselyje susitiko su „Studentų sąrašo“ delegacija – tai buvo pirmasis formalus judėjimo kontaktas su aukšto rango ES pareigūne.

    A. Baucalas teigė, kad naujoji valdžia sieks išlikti atvira dialogui ir spręsti konkrečias problemas, o ne kurti naujas, taip žadėdamas judėti į priekį vadinamųjų stojimo „fundamentų“ srityje.

    Sunkiausi klausimai: Rusija ir Kosovas

    Vis dėlto dalis „Studentų sąrašo“ atstovų išlieka atsargūs dėl visiško susiderinimo su ES užsienio politika, ypač kalbant apie sankcijas Rusijai. Straipsnyje pažymima, kad Serbijoje jos yra nepopuliarios, o visuomenėje giliai įsirėžę prisiminimai apie Vakarų sankcijas, kurios palietė gyventojus Slobodano Miloševičiaus laikais.

    Kita galima kliūtis – Kosovo pripažinimo tema, kuri ir toliau išlieka jautri Serbijos bei ES valstybių santykiuose. Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama yra perspėjęs, kad naujoji Serbijos vyriausybė, tikėtina, šios pozicijos nekeis.

    „Studentų sąrašas“ augo kaip nevienalytis judėjimas be aiškiai apibrėžtos lyderystės, todėl Serbijos kryptis dėl stojimo ir užsienio politikos gali paaiškėti tik tuomet, kai parlamentarai apsispręs dėl naujos vyriausybės sudėties.

    Tuo metu A. Baucalas svarbiausiu artimiausiu iššūkiu laiko tai, kaip protestų metu atsiradusį solidarumą paversti ilgalaikiu pasitikėjimu valstybės institucijomis.

  • „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    „Euronews“ vadovas Briuselyje ragina plėsti ES dabar: palaikymas – 53 proc., bet žinių trūksta

    Briuselyje surengtame „Euronews“ plėtros viršūnių susitikime skambėjo aiški žinutė: Europos Sąjunga turėtų plėstis nedelsdama. „Euronews“ valdybos pirmininkas Pedro Vargas David ragino „užbaigti ir vėl suvienyti žemyną“, pabrėždamas, kad kandidačių šalių žmonės jaučiasi europiečiais.

    Jo teigimu, šiuo metu ES plėtrą remia 53 proc. Europos Sąjungos piliečių, tačiau palaikymas skirtingose šalyse labai nevienodas – nuo 79 proc. Švedijoje iki 35 proc. Prancūzijoje. Dar svarbiau, anot P. Vargaso Davido, daugiau nei du trečdaliai europiečių pripažįsta, kad apie plėtrą žino per mažai ir norėtų būti geriau informuoti.

    Kalbėdamas apie dabartinį kontekstą, jis akcentavo, kad Europa atsidūrė istoriniame lūžio taške: daugiau šalių nei bet kada anksčiau nori prisijungti prie ES, o karas sugrįžo į žemyną. Kartu Vakarų Europoje auga socialiniai protestai ir nepasitenkinimas institucijomis, todėl plėtros tema tampa ir politiniu, ir visuomeniniu iššūkiu.

    P. Vargaso Davido vertinimu, atsakomybė už informacijos trūkumą tenka ne tik politiniams lyderiams, bet ir žiniasklaidai. Jis teigė, kad visuomenės nuomonė gali keistis, jei žmonės gaus aiškų ir patikimą paaiškinimą, ką plėtra reiškia pačiai ES, kandidatėms ir jų piliečiams.

    Kaip kandidatai vertina narystę ES

    P. Vargas David priminė, kad liepą Europos Komisija paskelbė duomenis apie paramą stojimui kandidatėse. Skaičiai, pasak jo, rodo labai skirtingas realybes – kai kur visuomenės palaikymas yra itin aukštas, o kai kur akivaizdžiai kelia klausimų.

    Didžiausias palaikymas fiksuotas Albanijoje – daugiau nei 92 proc. Antroje vietoje, kaip pabrėžta kalboje, yra Sakartvelas su 71 proc. Toliau minimos Ukraina, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Bosnija ir Hercegovina – visos viršija 60 proc., o Moldova įvardijama turinti 58 proc. paramą.

    Tarp mažiausiai palaikančių šalių jis išskyrė Turkiją (46 proc.) ir Serbiją, kuri Komisijos ataskaitoje įvardyta su 31 proc. Vis dėlto, pasak jo, Serbijoje jaunimo iki 30 metų grupėje palaikymas siekia 63 proc., o kai kurios vietinės apklausos, jo teigimu, rodytų 50–55 proc. paramą referendumo atveju.

    Raginimas greitinti procesą ir ieškoti tarpinių sprendimų

    Kalboje keliami klausimai, ar ES daro pakankamai, kad atremtų priešiškus naratyvus ir išlaikytų „europietišką svajonę“ kandidatėse. P. Vargas David taip pat svarstė, ar Europos Sąjungos atstovai kandidatėse ne per dažnai tampa siejami su problemomis, o ne su nauda, kurią atneštų integracija.

    Jis ragino Vakarų Europos visuomenėms aiškiau parodyti, kad kandidatės esą yra „tikri europiečiai“ – ne vien politinės valios prasme, bet ir kultūriškai bei geografiškai. Jo žodžiais, Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės šalys dalijasi europinėmis tradicijomis ir vertybėmis.

    Vienas iš netradicinių pasiūlymų – diskusija apie tai, ar kandidatėms nereikėtų leisti anksčiau prisijungti prie tam tikrų ES programų, nelaukiant pilnos narystės. Jis taip pat paminėjo idėją svarstyti „Gibraltaro modelį“ greitesniam Šengeno taikymui Vakarų Balkanams, argumentuodamas, kad tai galėtų tapti įsipareigojimo simboliu ir, jo manymu, pagerinti bendrą saugumą bei migracijos kontrolę.

    Kalbos pabaigoje P. Vargas David teigė, kad Europa turi „galimybių langą“: jei jis bus praleistas, atsiras kitų veikėjų, kurie užpildys vakuumą. Jis taip pat išsakė asmeninį norą, kad ateityje „Jungtinė Karalystė sugrįžtų prie stalo“ Briuselyje, pabrėždamas, jog Europa esą silpnesnė be JK, o JK – be Europos.

  • ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    ES sausį svarstys naujas priemones prieš Sakartvelą: Kallas sako, kad „viskas ant stalo“

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai sausį rengia išsamią diskusiją dėl galimų naujų priemonių prieš Sakartvelą, siekiant stabdyti demokratijos standartų smukimą šalyje.

    Apie tai pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, kalbėdama po to, kai Europos Komisija paskelbė metines šalių kandidačių pažangos ataskaitas, rašo „Euronews“.

    Ataskaitoje dėl Sakartvelo nurodoma, kad demokratinis nuosmukis gilėja: minimi nauji pilietinės erdvės suvaržymai ir prastėjanti pagrindinių teisių padėtis.

    K. Kallas teigimu, dabartinė Sakartvelo valdžia yra pasirinkusi konfrontacinį kursą Europos Sąjungos atžvilgiu, o pastarieji sprendimai, anot jos, juda ne ta kryptimi.

    Sankcijos – dar ne sprendimas

    Paklausta, ar ketintų siūlyti naujas sankcijas Sakartvelo vyriausybei, K. Kallas sakė, kad kol kas per anksti tai vertinti, nes sausio diskusijos tikslas – suderinti skirtingas valstybių narių pozicijas.

    ES užsienio politikos vadovė pabrėžė, kad atsakas turi aiškiai parodyti paramą Sakartvelo žmonėms ir jų siekiui būti Europos Sąjungos dalimi, bet kartu siųsti aiškią žinią valdžiai, jog tokios politikos Briuselis neremia.

    „Šiuo metu viskas yra ant stalo“, – sakė K. Kallas.

    Kas jau buvo padaryta ir kokie terminai

    Dar 2024 metais ES diplomatinė tarnyba siūlė taikyti sankcijas pareigūnams, atsakingiems už smurtinį taikių protestų slopinimą, tačiau sprendimą tuomet blokavo Vengrija ir Slovakija.

    Vis dėlto Briuselis ėmėsi kito žingsnio – sustabdė bevizį režimą Sakartvelo diplomatinių pasų turėtojams. Tam užteko kvalifikuotos daugumos, priešingai nei sankcijoms, kurioms reikalingas vienbalsis pritarimas.

    Šis ribojimas įsigaliojo 2026 metų kovą vieniems metams. Jis gali būti pratęstas dar iki dvejų metų, tačiau tam Europos Komisija turėtų priimti antrinį teisės aktą ne vėliau kaip iki 2027 metų sausio 6 dienos.

    Derybos dėl narystės įšaldytos iki 2028 metų pabaigos

    Primename, kad 2024 metų lapkritį Tbilisis vienašališkai paskelbė nesieksiantis atverti stojimo į ES derybų iki 2028 metų pabaigos. Tai buvo padaryta po Komisijos vertinimo, kuriame fiksuotas rimtas demokratinis nuosmukis – nuo teismų sistemos iki žiniasklaidos laisvės.

    Tuo metu Sakartvelo premjeras Irakli Kobachidzė šią savaitę pareiškė esąs „labai įsipareigojęs“ šalies keliui į Europos Sąjungą, tačiau konkretaus plano, kaip atitirpdyti santykius su Briuseliu, nepateikė.

  • Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė: Bulgarijos reikalaujamos Konstitucijos pataisos „laiko įkaitais“ kelią į ES

    Šiaurės Makedonijos prezidentė Gordana Siljanovska-Davkova pareiškė, kad šalies siekius įstoti į Europos Sąjungą faktiškai blokuoja Bulgarijos reikalavimas keisti Konstituciją ir joje pripažinti Bulgarijos mažumą.

    Apie tai ji kalbėjo antradienį per „Euronews“ plėtros viršūnių susitikimą, pabrėždama, kad Skopjė nenori daryti naujų nuolaidų, jei tam nepritaria visuomenė.

    Pasak prezidentės, Šiaurės Makedonija Konstituciją jau keitė 26 kartus, o dalis pataisų, anot jos, buvo „primestos“ iš išorės.

    Ji taip pat teigė, kad jos politinis mandatas kyla iš piliečių, todėl ji negalinti žadėti dar vieno Konstitucijos keitimo, kai tam trūksta visuomenės palaikymo.

    Konstitucijos pataisos – kompromiso dalis

    Šiaurės Makedonijai siūloma aiškiai įtraukti bulgarus į šalies pripažįstamų bendruomenių sąrašą Konstitucijoje. Toks pakeitimas buvo numatytas kaip kompromisas, turintis atlaisvinti stojimo į ES procesą, tačiau Skopjė susiduria su vidaus pasipriešinimu.

    2022 metais ES pritarė Prancūzijos tarpininkautam susitarimui: Šiaurės Makedonija sutiko dėl konstitucinių pataisų, tačiau joms priimti būtina dviejų trečdalių parlamento dauguma, kurios valdantieji iki šiol neužsitikrino.

    Prezidentė nurodė, kad, jos vertinimu, 80 proc. gyventojų nepritaria siūlomiems pakeitimams, o pataisos net neperėjo pirmojo etapo parlamento konstitucinėje komisijoje.

    Ilgas kelias į ES ir ankstesnės nuolaidos

    Šiaurės Makedonija dėl narystės ES kreipėsi 2004 metais, o oficialia kandidate tapo 2005-aisiais, tačiau pažangą, pasak prezidentės, nuolat stabdė politiniai užkirtimai.

    Ji teigė, kad pagrindinė kliūtis Europos integracijai nėra reformų stoka ar ES reikalavimų nevykdymas, o politinės valios trūkumas kaimyninėse šalyse.

    Prezidentė priminė ir 2018 metų susitarimą su Graikija, po kurio valstybė pakeitė pavadinimą iš Makedonijos Respublikos į Šiaurės Makedoniją – taip buvo užbaigtas dešimtmečius trukęs ginčas, trukdęs ambicijoms NATO ir ES.

    Jos teigimu, dabartinis reikalavimas dėl Konstitucijos kelia platesnį klausimą: kiek kandidatė šalis turi nusileisti dėl dvišalių ginčų, kol galiausiai gali prisijungti prie bloko.

    Dialogas vietoj kaltinimų

    Nors prezidentė kalbėjo apie įtampą ir spaudimą, ji vengė tiesiogiai kaltinti Bulgariją sąmoningai blokuojant stojimą. Vietoje to ragino daugiau pragmatizmo ir didesnės politinės valios tarp kaimyninių valstybių.

    Ji teigė, kad ir toliau sieks sprendimų dialogo keliu, primindama, jog ne kartą yra susitikusi su buvusiais prezidentais ir dabartiniu premjeru.

  • ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    Montenegras tampa bandomuoju atveju

    Europos Sąjungos valstybių atstovai pradėjo pirmąsias diskusijas dėl naujų teisinių saugiklių, kurie būtų įrašomi į būsimų narių stojimo sutartis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad įstojusios šalys ilgą laiką nuosekliai laikytųsi teisės viršenybės ir ES vertybių.

    Kaip pirmasis realus šių priemonių išbandymas įvardijamas Montenegras – viena toliausiai pažengusių kandidačių Vakarų Balkanuose. Jei pasiūlymai bus suderinti, būtent ši šalis gali pirmoji savo stojimo sutartyje turėti naujos kartos saugiklių paketą.

    15 metų bandomasis laikotarpis ir griežtesnė kontrolė

    Europos Komisija siūlo po įstojimo taikyti iki 15 metų trunkantį bandomąjį laikotarpį, per kurį būtų galima aktyvuoti papildomas priemones, jei fiksuojami rimti nukrypimai. Diskusijose daugiausia ginčų kyla būtent dėl trukmės: dalis šalių mano, kad toks laikotarpis per ilgas ir politiškai atgrasantis, kitos – kad be jo neįmanoma patikimai užkirsti kelio demokratijos silpnėjimui.

    Pagal svarstomą modelį, suveikus saugikliui nauja valstybė turėtų trumpą terminą pateikti paaiškinimus ir argumentus. Tačiau kartu numatoma, kad sprendimų priėmimas būtų greitas, o priemonės – realiai veikiančios, kad būtų išvengta ilgų politinių ginčų, kurie anksčiau paralyžiuodavo reakciją.

    „Svarbu, kad saugiklių nuostatos būtų proporcingos, turėtų aiškų aktyvavimo pagrindą ir apibrėžtą taikymo laiką“, – teigiama diskusijoms parengtoje ES Tarybos gairių pastaboje.

    Balsavimo teisės – kraštutinė priemonė

    Daugiausia dėmesio sulaukė institucinis saugiklis, kuris leistų imtis veiksmų prieš naują narę, jei ji rimtai pažeistų esmines ES vertybes arba lojalaus bendradarbiavimo principą. Kraštutiniais atvejais svarstoma galimybė laikinai sustabdyti balsavimo teises ES sprendimų priėmime.

    Šis mechanizmas kelia klausimų, kaip jis derėtų su ES sutarties 7 straipsniu, kuris taip pat numato procedūras dėl rimtų vertybių pažeidimų. Diskusijose keliama ir rizika, kad naujas modelis gali suteikti Europos Komisijai per daug įgaliojimų, jei sprendimai būtų tvirtinami automatiškai, nebent juos blokuotų kvalifikuota valstybių dauguma.

    Stebėsena dar iki narystės ir galimas įstojimo atidėjimas

    Siūloma įtvirtinti bendrą stebėsenos nuostatą laikotarpiui nuo stojimo sutarties pasirašymo iki faktinio įstojimo. Praktikoje tai reikštų reguliarias ataskaitas, kitų ES šalių vertinimą ir ankstyvus perspėjimus, jei reformos stringa ar atsiranda korupcijos bei teisingumo sistemos nepriklausomumo problemų.

    Kaip paskutinė priemonė svarstoma galimybė atidėti įstojimą, jei būtų aiškių įrodymų, kad šalis nespės įvykdyti įsipareigojimų. Panašus principas anksčiau buvo taikytas Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procese, tačiau dabar dar svarstoma, ar sprendimui dėl atidėjimo pakaktų kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo.

    Lygiagrečiai aptariami ir kiti elementai: mažinti piktnaudžiavimą veto dėl dvišalių ginčų, numatyti papildomas sąlygas stojimui į Šengeno erdvę, taip pat laikinas priemones teismų bendradarbiavimo ir vidaus rinkos srityse. Tolesnis techninis darbas dėl formuluočių bus tęsiamas, o nauja diskusija tarp ES šalių atstovų numatoma lapkričio mėnesį.

  • Europos Komisija ir Ukraina kuria bendrą darbo grupę: tikslas – paspartinti narystės ES reformas

    Europos Komisija ir Ukraina kuria bendrą darbo grupę: tikslas – paspartinti narystės ES reformas

    Europos Komisija kartu su Ukraina pradeda naują bendrą darbo grupę, kurios tikslas – pagreitinti pasirengimą deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje. Šis žingsnis žengiamas po to, kai Vengrija atšaukė savo veto ir atsivėrė kelias tolesniam derybinių klasterių atvėrimui.

    Į darbo grupę bus įtraukti ir ES, ir Ukrainos pareigūnai, o susitikimai, kaip nurodoma, vyks du kartus per savaitę artimiausius kelis mėnesius. Pagrindinė užduotis bus padėti Kyjivui sparčiau įgyvendinti namų darbus, kurių reikalaujama stojimo procese.

    Kas bus spartinama?

    Darbo grupė koncentruosis į vadinamuosius tarpinius tikslus, kuriuos kandidatė turi pasiekti, kad galėtų pradėti uždarinėti derybų skyrius. Didžiausias dėmesys bus skiriamas pamatinėms sritims, ypač teisės viršenybei ir kovai su korupcija.

    „Tai svarbus žingsnis: bendra darbo grupė rinksis iš esmės du kartus per savaitę, kad per kelis ateinančius mėnesius realiai paspartintume darbą“, – sakė ES ambasadorė Ukrainoje Katarína Mathernová.

    Europos Komisija pabrėžia, kad tokia praktika nėra visiškai nauja ir remiasi ankstesniais modeliais, taikytais kitoms kandidatėms. Institucijų tikslas – išlaikyti nuolatinį techninį tempą ir greičiau spręsti įstrigusius klausimus, kol vyksta politiniai sprendimai dėl derybų klasterių.

    Vengrijos veto ir švietimo įstatymas

    Procesas pajudėjo po to, kai Vengrija atšaukė blokavimą, siejamą su vengrų mažumos Zakarpatsko srityje klausimais. Ukraina sutiko dėl švietimo įstatymo pakeitimų, kuriuos parlamentas priėmė plačia dauguma, o prezidentas Volodymyras Zelenskis operatyviai pasirašė.

    Toks balsavimas siunčia signalą Briuseliui, kad Ukrainos politinis elitas išlaiko pakankamai platų sutarimą reformoms, kurios būtinos siekiant narystės ES. Tačiau kartu tai parodo, kad derybų eiga išlieka jautri atskirų valstybių narių vidaus politikai ir dvišaliams ginčams.

    Ką tai gali reikšti toliau?

    Artimiausiu metu Ukrainai taip pat numatoma pateikti kelrodį dokumentą, kuriame būtų suskaidyti pagrindiniai stojimo proceso žingsniai ir pateiktas orientacinis terminas. Tokie planai paprastai tampa atskaitos tašku tiek reformų koordinavimui Kyjive, tiek politinėms diskusijoms ES sostinėse.

    „Šis žingsnis rodo mūsų įsipareigojimą remti Ukrainos kelią į narystę Europos Sąjungoje. Sėkmei reikės vienybės ir įsipareigojimo iš visų Ukrainos partnerių“, – sakė ES plėtros komisarė Marta Kos.

  • ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    ES plėtrai – 20 metų: kaip 2004 metais prisijungusios šalys užaugino naujus verslo lyderius

    2004 metų lūžis Europoje

    2004 metais į Europos Sąjungą įstojo dešimt valstybių, o Bendrija išsiplėtė iki 25 narių. Daugeliui jų tai reiškė ne tik politinį grįžimą į Vakarų erdvę, bet ir labai praktišką pokytį verslui: atviresnes rinkas, aiškesnes taisykles ir lengvesnę prekybą.

    Įstojimas suteikė prieigą prie bendrosios rinkos, kurioje veikia vienodi standartai ir laisvas prekių judėjimas. Įmonėms tai sumažino administracinę naštą ir leido greičiau plėstis į kitas šalis, o tiekimo grandinės tapo labiau integruotos.

    Kaip bendroji rinka augina įmones

    Latvijoje įsikūrusi „MADARA Cosmetics“ yra vienas pavyzdžių, kaip po įstojimo atsiradęs pasitikėjimas ir platesnė rinka padėjo galvoti tarptautiniu mastu. Įmonė pradėjo nuo nedidelės komandos ir vietinių žaliavų, o vėliau išsiplėtė į didžiąsias Europos rinkas.

    Verslui itin svarbu tai, kad kosmetikos sektoriuje galioja vienodesnis reguliavimas visoje ES. Tai reiškia mažiau skirtingų reikalavimų etiketėms, sudėčiai ir atitikčiai, todėl eksportas tampa paprastesnis, o įmonės gali daugiau investuoti į produktų kūrimą ir plėtrą.

    „Būdami ES dalimi nuo pirmos dienos, mes nuo pat pradžių kūrėme įmonę su globaliu mąstymu“, – sakė „MADARA Cosmetics“ vadovė Gunta Šulte.

    Prie augimo prisidėjo ir elektroninė prekyba, leidžianti mažesnėms įmonėms pasiekti pirkėjus be brangios fizinės plėtros. Pastaraisiais metais Vakarų Europoje ryškėja didesnė paklausa vadinamajai švariai kosmetikai, tačiau kartu vartotojai tikisi ir aiškiai pagrįsto veiksmingumo.

    Žalioji transformacija atvėrė naują nišą

    Čekijoje veikianti saulės energetikos produktų didmenininkė „Raylyst Solar“ rodo kitą tendenciją: augimą skatina žalioji ekonomika ir spartėjanti energetikos transformacija. Atsinaujinančios energetikos plėtra Europoje didina saulės modulių ir susijusios įrangos poreikį, o bendroji rinka palengvina prekių judėjimą.

    Įmonė pabrėžia, kad laisvas prekių judėjimas ir procedūrų supaprastinimas leidžia greičiau aptarnauti klientus skirtingose šalyse. Be to, bendra rinka didina darbo jėgos mobilumą, todėl įmonėms paprasčiau samdyti specialistus iš kitų ES valstybių.

    Praėjus 20 metų po didžiausios ES plėtros, matyti ilgalaikė kryptis: sumažėję prekybos kaštai, labiau susietos tiekimo grandinės ir didesnės galimybės mažesnėms šalims auginti tarptautinius prekės ženklus. Tuo pačiu ES plėtra tęsėsi ir vėliau, o diskusijos dėl naujų narių rodo, kad bendrosios rinkos patrauklumas išlieka didelis.

  • ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    ES vėl pasirinko tylą: Islandija referendume pasakė ne narystei – ir skamba Brexit aidas

    Europos Sąjunga dar kartą pasirinko itin santūrų toną, kai Islandijos rinkėjai referendume nusprendė neatnaujinti derybų dėl narystės ES. Balsai pasiskirstė beveik perpus: 52,8 proc. pasisakė prieš, 47,2 proc. – už, o kampanija šalyje paliko ryškų susiskaldymo pėdsaką.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai rezultato nekomentavo, o institucijos poziciją iš esmės apsiribojo formuluote, kad Briuselis „atsižvelgė“ į balsavimą. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko António Costa atstovas pabrėžė, jog ES gerbia demokratinį islandų pasirinkimą ir laiko Islandiją artima partnere.

    Tokia laikysena atgaivino seną diskusiją: ar institucinis neutralumas referendumuose, kurie tiesiogiai paliečia pačią ES, nėra politiškai žalingas. Kritikai teigia, kad tyla suteikia daugiau erdvės emociniams argumentams ir dezinformacijai, o šalininkai primena, jog aktyvi Briuselio kampanija lengvai gali būti išnaudota kaip spaudimo įrodymas.

    Vyriausybės prašymas nesikišti

    Islandijos valdžia Briuseliui aiškiai signalizavo, kad referendumas yra vidaus politikos klausimas. Premjerė Kristrún Frostadóttir dar prieš balsavimą pabrėžė, jog sprendimas pradėti derybas ar jų nepradėti priklauso tik islandams, todėl nereikalingas „neprotingas kišimasis“.

    Kartu ji pripažino, kad gyventojams kylant klausimų apie ES, natūralu tikėtis atsakymų iš pačių europinių institucijų. Ši taktika sutapo su proeuropietiškos stovyklos siekiu sumažinti įtampą ir akcentuoti, kad kalbama tik apie derybų atnaujinimą, o ne apie galutinę narystę.

    „Tai nėra balsavimas dėl narystės, nes jei derybos būtų atnaujintos ir pasiektas susitarimas, vėliau vis tiek vyktų atskiras referendumas“, – sakė Kristrún Frostadóttir.

    Žvejyba, ekonomika ir tapatybė

    Didžioji kampanijos dalis sukosi apie ekonomiką. Derybų šalininkai argumentavo, kad narystė galėtų sumažinti skolinimosi kainą, stabilizuoti valiutos svyravimus ir priartinti šalį prie euro įvedimo, kas, jų teigimu, sustiprintų finansinį saugumą.

    Priešininkai labiausiai akcentavo suverenumą ir praktines pasekmes žvejybai bei žemės ūkiui – sektoriams, kurie Islandijoje turi ne tik ekonominę, bet ir politinę reikšmę, ypač regionuose. Jie įspėjo, kad ES taisyklės galėtų pakeisti kvotų ir išteklių valdymo principus, o tai rinkėjams tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Tai buvo ne vien apie ekonominius interesus. Argumentai prieš derybas daugeliui pasirodė artimesni Islandijos tapatybei“, – sakė Huldа Þórisdóttir.

    Brexit šešėlis ir Briuselio pamokos

    ES atsargumas Islandijoje dažnai lyginamas su 2016 metų Jungtinės Karalystės referendumu dėl pasitraukimo iš ES. Tuomet Londonas taip pat ragino Bendrijos institucijas nesikišti, o Briuselis, vengdamas tiesioginės politinės konfrontacijos, iš esmės laikėsi atokiau nuo kampanijos.

    Kritikai primena, kad po Brexit ne kartą buvo pripažinta: melagingiems teiginiams ir manipuliacijoms viešojoje erdvėje dažnai nebuvo atsakyta laiku. Kita vertus, dalis ekspertų pabrėžia, kad bet kokia aktyvesnė ES pozicija galėjo sukelti priešingą efektą ir tapti papildomu argumentu euroskeptikams.

    Islandijos atvejis parodė, kaip greitai klausimas dėl derybų formato gali virsti principiniu ginču apie suverenumą. Šalies nepriklausomybė, įtvirtinta 1944 metais po atsiskyrimo nuo Danijos, ir šiandien išlieka stiprus politinis motyvas, kurį kampanijoje sėkmingai išnaudojo „ne“ stovykla.

  • Islandijos referendumas smogė Briuseliui: rinkėjai atkirto ES narystei, nugalėjo ekonomika

    Islandijos referendumas smogė Briuseliui: rinkėjai atkirto ES narystei, nugalėjo ekonomika

    Islandijos rinkėjai referendume atmetė siūlymą atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. „Ne“ stovyklai atiteko 52,8 proc. balsų, o tai tapo nemaloniu signalu Briuseliui, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia ES kaip saugumo ir gynybos ramsčio vaidmenį.

    Europos Komisijos ir dalies ES politikų akyse Islandija buvo laikoma pavyzdžiu, kaip auganti įtampa Europoje ir Arktyje galėtų priartinti turtingas Šiaurės valstybes prie Bendrijos. Tačiau balsavimas parodė, kad net ir permainingame geopolitiniame fone rinkėjams svarbiausios išlieka kasdienės ekonominės dilemos.

    Kas nulėmė balsavimą?

    Referendumo kampanijoje dominuojančia tema tapo ne gynyba, o ekonomika: valiuta, palūkanos, infliacija ir jautriausias klausimas Islandijai – žvejybos kontrolė. Pritariantys derybų atnaujinimui argumentavo, kad artimesnė integracija, įskaitant galimą prisijungimą prie euro zonos, ilgainiui galėtų sumažinti skolinimosi kainą ir stabilizuoti kainas.

    Priešininkai akcentavo suverenitetą ir sektorius, kurie šalies tapatybei yra esminiai: žuvininkystę ir žemės ūkį. Islandijoje žvejybos politika tradiciškai vertinama kaip viena kertinių valstybės ekonominio savarankiškumo atramų, todėl bet kokie pokyčiai, susiję su ES bendromis taisyklėmis, kampanijoje tapo lengvai mobilizuojamu argumentu.

    „Saugumo argumentas galėjo sustiprinti jau turėtas nuostatas, bet jis nebuvo lemiamas – kampanijoje jis skambėjo daug tyliau, nei tikėtasi“, – sakė Islandijos universiteto profesorė Hulda Þórisdóttir.

    Saugumas: ES ar NATO?

    Briuselis pastaruoju metu vis aktyviau siekia įrodyti, kad ES gali būti ne tik rinka, bet ir politinė bei saugumo sąjunga. Tačiau Islandijos sprendimas išryškino ribą: valstybė yra NATO narė, neturi nuolatinės kariuomenės, o jos visuomenėje gyvas įsitikinimas, kad esama saugumo architektūra jau dabar suteikia pakankamas garantijas.

    Diskusijose atsispindėjo ir platesnė Šiaurės regiono logika. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pasirinko NATO, bet tai automatiškai nesukėlė panašaus impulso dėl ES Islandijoje ar Norvegijoje. Abi šalys yra giliai įsitraukusios į Europos saugumo bendradarbiavimą, tačiau rinkėjų akimis pilna narystė ES dažnai vertinama kaip brangi kaina už ribotą papildomą naudą.

    „ES narystė nesiūlo išskirtinės teritorinės saugumo garantijos, todėl sprendimą nulėmė ekonominis sandoris – ypač žvejyba, valiuta ir suverenitetas“, – sakė Europos politikos centro patarėjas Chrisas Kremidasas-Courtney.

    Ką tai reiškia Briuseliui?

    Islandijos balsavimas Briuseliui yra perspėjimas, kad vien saugumo retorika nebūtinai įtikins net artimus, turtingus ir demokratiškai stabiliais laikomus partnerius. ES institucijoms tai gali reikšti poreikį aiškiau apibrėžti, kokią realią pridėtinę vertę kandidačių visuomenėms suteikia bendros gynybos iniciatyvos, o ne vien deklaracijos.

    Tuo pačiu rezultatas nereiškia santykių lūžio: Islandija ir toliau išlieka glaudžiai susieta su Europa per NATO, bendradarbiavimą Arkties klausimais ir ekonominius ryšius. Vis dėlto referendumas parodė, kad kalbant apie narystę ES lemiamas veiksnys dažniausiai yra ne tarptautinės grėsmės, o nacionalinio ūkio ir suvereniteto kaina.

    „Galų gale islandai ES pirmiausia mato kaip rinką, į kurią galima stoti – arba ne“, – sakė Chrisas Kremidasas-Courtney.

  • Islandija referendume atmetė stojimo derybas: ką Briuselis sako apie „artimą partnerę“?

    Islandija referendume atmetė stojimo derybas: ką Briuselis sako apie „artimą partnerę“?

    Europos Komisija santūriai sureagavo į Islandijos referendumo rezultatą, kuriuo rinkėjai nepritarė stojimo į Europos Sąjungą derybų atnaujinimui. Briuselis pabrėžė gerbiantis demokratinį sprendimą ir patikino, kad Islandija išlieka artima ES partnerė.

    Galutiniai balsavimo skaičiai parodė, kad sprendimas buvo itin apylygus: 52,8 proc. pasisakė prieš derybų atnaujinimą, 47,2 proc. pritarė. Toks nedidelis skirtumas rodo, kad visuomenėje išlieka ryški nuomonių takoskyra dėl šalies santykio su ES.

    „Europos Komisija atsižvelgia į Islandijos referendumo baigtį ir gerbia Islandijos žmonių pasirinkimą. Islandija išlieka artima Europos Sąjungos partnerė“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa taip pat akcentavo ryšio tęstinumą, po apsikeitimo žinutėmis su Islandijos ministre pirmininke Kristrún Frostadóttir. Pasak jo atstovo, abu lyderiai išreiškė norą toliau stiprinti ES ir Islandijos bendradarbiavimą, nepaisant referendumo baigties.

    „Prezidentas Costa pabrėžė, kad ES visiškai gerbia demokratinį Islandijos žmonių pasirinkimą. Islandija išlieka viena artimiausių ir patikimiausių ES partnerių“, – teigiama Europos Vadovų Tarybos atstovo komentare.

    Pati Frostadóttir dar iki balsavimo buvo pareiškusi, kad jei rinkėjai pasakys „ne“, ji šį klausimą atidės bent iki kadencijos pabaigos. Visgi po rezultatų ji pripažino, kad beveik pusė visuomenės tikėjosi kito sprendimo, todėl politinis ir visuomeninis dialogas dėl Europos krypties neišnyks.

    Islandija daugelį metų yra glaudžiai integruota į Europos ekonominę erdvę ir turi plačią prieigą prie bendrosios rinkos, nors nėra ES narė. Tokia padėtis leidžia šaliai dalyvauti didelėje dalyje ES vidaus rinkos taisyklių sistemos, tačiau kartu išlaikyti daugiau nacionalinio savarankiškumo jautriausiose srityse.

    Būtent žuvininkystė ir žemės ūkis ilgą laiką laikomi sudėtingiausiais klausimais, kai kalbama apie galimą stojimą. Islandija nėra įtraukta į ES bendrą žuvininkystės ir bendrą žemės ūkio politiką, o šios sritys tradiciškai kelia daugiausia politinių aistrų ir derybinių rizikų.

    Istoriškai stojimo procesas buvo sustabdytas 2013 metais, kai derybos faktiškai įšalo, o vėliau politinė valia grįžti prie jų šalyje ne kartą keitėsi. Šį kartą referendumas turėjo atsakyti, ar verta iš naujo atverti duris deryboms, tačiau dauguma pasirinko status quo.

    Sprendimas svarbus ir platesniame ES plėtros kontekste, kuris po Rusijos karo prieš Ukrainą vėl tapo vienu ryškiausių Europos darbotvarkės klausimų. Briuselis siekia išlaikyti patikimą plėtros perspektyvą valstybėms kandidatėms ir kartu ieško būdų, kaip suteikti joms apčiuopiamų naudų dar iki formalaus įstojimo.

    Šiuo metu pažangiausiai iš kandidatų į priekį juda Juodkalnija, kuri jau laikinai uždarė 18 iš 33 derybinių skyrių. ES viduje vis dažniau diskutuojama apie etapinės integracijos modelį, kai kai kurios programos ar priemonės kandidatėms atsiveria anksčiau, kad plėtros pažadai nevirstų vien politiniais pareiškimais.

    Islandijos referendumo baigtis gali sumažinti argumentų tiems, kurie tikėjosi matyti greitą ir „lengvesnį“ plėtros pavyzdį, galintį sustiprinti visuomenės pasitikėjimą plėtra. Tačiau Briuselis kol kas siunčia aiškų signalą: net ir be narystės derybų Islandija ES akyse išlieka strategiškai svarbi ir itin artima partnerė.