CP v2

Tag: ES plėtra

  • ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    ES galimybių langas iki Prancūzijos rinkimų: ar Airija per pusmetį pajėgs pastumėti plėtrą ir biudžetą?

    Airija nuo liepos 1 dienos perima rotacinį ES Tarybos pirmininkavimą tuo metu, kai Briuselyje juntamas retas politinis pagreitis, bet laiko itin mažai. Dublinas siekia per šešis mėnesius pajudinti įstrigusius klausimus, tačiau Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijai įsibėgėjant sprendimų erdvė gali greitai susiaurėti.

    Airijos tikslas ambicingas: derinti kompromisus dėl ES plėtros, Ukrainos integracijos tempo ir būsimo ilgalaikio biudžeto, kuris turėtų įsigalioti nuo 2028 metų. Diplomatų vertinimu, būtent artėjantys rinkimai Prancūzijoje gali tapti riba, po kurios Paryžius taps atsargesnis dėl politiškai jautrių sprendimų.

    „Matome, kaip veikia rinkimų ciklai, todėl aiškiai suprantame, kad šis laikas yra ribotas“, – sakė Airijos Europos reikalų ministras Thomas Byrne.

    Plėtra grįžta į darbotvarkę

    Airija pirmininkavimą pradeda tuo metu, kai ES institucijose vėl stiprėja noras judėti į priekį su plėtros darbotvarke. Po ilgesnės pauzės, kai naujų narių priėmimas strigo dėl politinių veto ir reformų reikalavimų, Dublinas siekia išnaudoti momentą ir sutelkti valstybes nares į konkrečius žingsnius.

    Tarp pažangiausių kandidačių dažniausiai minima Juodkalnija, kuri dėl dydžio ir derybų pažangos laikoma realiausia artimiausių metų sėkmės istorija. Tuo pat metu daug daugiau politinio ir finansinio svorio turintis Ukrainos kelias kelia sudėtingesnių klausimų dėl vieningo pritarimo, ES biudžeto perskirstymo ir karo sąlygų.

    „Dabar yra momentas, ir mes tikimės, kad pirmininkaujanti Airija darys viską, kad stojimas išliktų darbotvarkės viršuje“, – sakė Ukrainos ambasadorius ES Vsevolod Chentsov.

    Kyjivas nori kuo greičiau atverti likusius derybų teminius blokus, nes derybų tempas tiesiogiai veikia ir vidaus reformų motyvaciją. Ukrainos argumentas paprastas: jei procesas stringa, politinis kapitalas reformoms Radoje senka, o tai ilgainiui silpnina ir ES reikalaujamų pokyčių įgyvendinimą.

    Biudžetas: ambicijos prieš taupumą

    Ne mažiau svarbi Airijos užduotis bus tarpininkauti diskusijose dėl naujo daugiamečio ES biudžeto. Briuselis vis garsiau kalba, kad vienu metu teks finansuoti gynybos stiprinimą, konkurencingumo programas, paramą Ukrainai ir pasirengimą plėtrai, tačiau tarp valstybių narių auga įtampa dėl to, kas už tai mokės.

    Šioje diskusijoje išryškėja dvi stovyklos: šalys, siekiančios didesnio bendro finansavimo, ir vadinamosios taupiosios valstybės, kurios nori riboti išlaidas. Airija mėgina išlaikyti neutralumo reputaciją ir veikti kaip sąžiningas tarpininkas, kad pirmininkavimo metu nebūtų įsprausta į vienos stovyklos rėmus.

    Diplomatai įspėja, kad Prancūzijos vidaus politika gali tapti lemiamu veiksniu: kuo arčiau rinkimų, tuo sunkiau Paryžiui remti sprendimus, kuriuos oponentai galėtų pateikti kaip per didelį Briuselio įtakos ar išlaidų augimą. Dėl to Airijai teks suderinti du tikslus: palaikyti ambiciją ir kartu neperžengti ribos, kuri išprovokuotų politinę reakciją svarbiausiose sostinėse.

    Airijos pirmininkavimas taip tampa lenktynėmis su laiku: jei kompromisai nebus pasiekti greitai, sprendimų priėmimas ES gali pereiti į atsargumo režimą. Tai ypač aktualu plėtrai ir biudžetui, kuriems reikalingas valstybių narių vieningumas ir jautrus politinis balansas.

  • Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanija ramina ES: „Kushner“ susijęs 1,4 mlrd. eurų kurorto projektas atitiks aplinkosaugą

    Albanijos vyriausybė Europos Komisijai patikino, kad prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio siejamas prabangus turizmo projektas bus įgyvendinamas laikantis Europos aplinkosaugos teisės. Tai pirmadienį spaudos konferencijoje teigė ES plėtros komisarė Marta Kos.

    Pasak jos, Briuselis sulaukė patvirtinimo, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas, o sprendimai dėl statybų ir infrastruktūros bus derinami su europiniais standartais. Tai ypač aktualu todėl, kad planuojama plėtra paliestų saugomą teritoriją prie Adrijos jūros.

    Projektas tapo protestų židiniu

    Maždaug 1,4 mlrd. eurų vertės planas pastarosiomis savaitėmis išprovokavo masines demonstracijas Albanijoje. Protestuotojai teigia, kad projektas gali pakenkti ekosistemoms, o sprendimai dėl žemės naudojimo esą priimami pernelyg skubotai ir su išimtimis investuotojams.

    Komisarė pabrėžė, kad teisė protestuoti yra pamatinė laisvė, kurios tikimasi laikytis tiek ES valstybėse, tiek šalyse kandidatėse. Anot jos, būtent stojimo procesas su nuolatine stebėsena suteikia papildomą garantiją, kad gamta ir aplinka bus saugomos pagal ES reikalavimus.

    Stojimo į ES kontekstas ir Briuselio signalai

    Albanija laikoma viena pažangiausių kandidačių į ES tarp Vakarų Balkanų valstybių, dažnai minima iškart po Juodkalnijos. Vis dėlto, kad stojimo derybos judėtų pirmyn, Tirana turi suderinti nacionalinę teisę su ES teisynu, įskaitant aplinkosaugos, viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisykles.

    Pastaruoju metu Europos Komisija viešai rodė susirūpinimą dėl projekto ir ragino Albanijos institucijas veikti nedelsiant, kad nebūtų pakenkta stojimo perspektyvai. Tirana į šiuos pareiškimus reagavo jautriai, nes, jos vertinimu, poveikio aplinkai vertinimas dar vyksta ir iš anksto daryti išvadų nereikėtų.

    Investicijos ir teisės viršenybė

    Diskusijas kaitina ir ankstesni Europos Komisijos signalai dėl teisinės bazės pokyčių: buvo atkreiptas dėmesys į 2025 metų vasarį pakeistą įstatymą, kuriame numatytos specialios išimtys didelėms investicijoms, viršijančioms 50 mln. eurų. Tokios nuostatos, pasak kritikų, gali sudaryti prielaidas nevienodam taisyklių taikymui.

    Projektas siejamas su investicijų bendrove „Affinity Partners“, kuri, kaip skelbta viešojoje erdvėje, turi sąsajų su J. Kushneriu. Albanijos institucijos investuotojams suteikė išskirtines galimybes, todėl Briuselis siekia aiškaus atsakymo, ar procedūros bus skaidrios ir suderinamos su ES aplinkosaugos bei viešojo valdymo standartais.

    „Gavome Albanijos vyriausybės patikinimą, kad bus atliktas pilnas poveikio aplinkai vertinimas ir bus laikomasi Europos aplinkosaugos standartų“, – sakė Marta Kos.

    „Mums svarbiausia ne tai, iš kur ateina investicijos, o ar jos vykdomos pagal ES teisę“, – sakė Marta Kos.

  • ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    ES plėtra ir Balkanų užkulisiai Tivato viršūnių susitikime: kas keičiasi Ukrainai ir Serbijai

    Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas Tivatyje, Juodkalnijoje, šįkart tapo ne vien protokoline stotele. ES vadovai ir regiono lyderiai kalbėjo apie plėtrą, saugumą ir ekonominę integraciją, o užkulisiuose ryškėjo, kad taisyklės ir tempai gali keistis dėl karo Ukrainoje ir didėjančios geopolitinės įtampos.

    Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa teigė matantis realų pagreitį ES plėtros procese, o nuotaikos Briuselyje, anot diplomatų, suaktyvėjo po Vengrijos sprendimo atitraukti blokavimą, leidusį formaliai judėti stojimo deryboms su Ukraina ir Moldova. Vis dėlto dalis susitarimo detalių, susijusių su Vengrijos mažumos teisėmis Ukrainoje, tebėra neaiškios ir gali tapti naujų politinių derybų objektu.

    Ukrainai artimiausiu metu numatomas pirmųjų derybinių etapų startas, tačiau realus grafikas, kaip teigiama užkulisinėse diskusijose, gali išsitempti. Nors Europos Komisija siekia greitesnio tempo, keli reformų paketai gali nusikelti, nes dalis valstybių narių reikalauja aiškesnio įgyvendinimo ir politinių garantijų.

    Juodkalnija susitikime išsiskyrė kaip šalis, kuri, ES vertinimu, yra arčiausiai finišo tiesiosios ir galėtų tapti plėtros sėkmės istorija dar iki dešimtmečio pabaigos. Mažesnė ekonomika, narystė NATO ir nuoseklus proeuropinis kursas leidžia Briuseliui šį kandidatą matyti kaip politiškai „lengviau suvaldomą“ žingsnį, kuris parodytų, kad plėtra nėra sustojusi.

    Tuo pat metu aiškiai skambėjo žinutė Serbijai: balansuoti tarp ES, Kinijos ir Rusijos ilgainiui nebepavyks. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Belgradas turi apsispręsti dėl strateginės krypties, o ES pusėje kartojama, kad pažanga derybose priklausys nuo teisės viršenybės, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės rodiklių.

    „Serbija turi aiškiai apibrėžti, kur ši šalis mato savo ateitį“, – sakė Friedrichas Merzas.

    „Serbija žino, ką turi padaryti: jei padarys, judėsime pirmyn, jei ne, liksime užblokuoti“, – sakė António Costa.

    Susitikimo fone įtampų nestigo ir Albanijoje, kur protestai kilo dėl planuojamo prabangaus kurorto projekto Adrijos pakrantėje. Ministras pirmininkas Edi Rama tikino girdintis visuomenės nuogąstavimus, tačiau kartu kalbėjo apie išorinių jėgų įtaką, dezinformaciją ir koordinuotą spaudimą, kuris, jo teigimu, primena hibridines atakas.

    Lygiagrečiai Briuselyje augo kita svarbi darbotvarkė, glaudžiai susijusi su plėtra ir saugumu: technologinis suverenitetas. Europos Komisija pristatė planą stiprinti europines technologijas debesijos, pažangių lustų ir DI srityse, nes priklausomybės nuo trečiųjų šalių vis dažniau vertinamos kaip strateginis pažeidžiamumas.

    Paketo ašimi įvardijamas „Cloud and AI Development Act“ projektas, kuriuo siekiama paskatinti europinės debesijos infrastruktūros plėtrą ir sudaryti sąlygas naujos kartos DI sprendimams. Kartu minimas ir „Chips Act 2“, orientuotas į didesnę europinių lustų paklausą ir tiekimo grandinių diversifikavimą jautriuose sektoriuose, įskaitant automobilių pramonę.

    Ši kryptis atspindi platesnę ES pamoką: ekonominė konkurencija vis labiau priklauso nuo technologinių pajėgumų, o geopolitika verčia spartinti sprendimus, kuriuos anksčiau stabdė skirtingi valstybių narių interesai. Tivato susitikimas parodė, kad plėtra ir technologinis savarankiškumas ES akyse tampa vienos strategijos dalimis, o artimiausi mėnesiai išryškins, kiek greitai blokas sugebės paversti deklaracijas realiais sprendimais.

  • Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Ukraina ragina spartinti stojimą į ES: viceministras teigia, kad kitų alternatyvų nėra

    Kyjivo žinutė Briuseliui

    Ukrainos vicepremjeras europinei ir euroatlantinei integracijai Tarasas Kačka teigia, kad Kyjivui nėra priimtinos tarpinės ar pakaitinės narystės Europos Sąjungoje formos. Pasak jo, vienintelis kelias yra greitas, pagal nuopelnus vykstantis, bet į visavertę narystę vedantis procesas.

    Interviu „Euronews“ politikas pabrėžė, kad Ukrainai reikalinga įprasta stojimo procedūra, kuri baigtųsi stojimo sutartimi pagal Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį. Jo vertinimu, bet kokie kiti modeliai nėra sprendimas, jei jie siūlomi kaip alternatyva pilnavertei narystei.

    „Ukrainai nėra alternatyvų greitam, pagal nuopelnus vykstančiam, bet visavertės narystės Europos Sąjungoje siekiančiam keliui“, – sakė Tarasas Kačka.

    Šie pasisakymai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas viešai svarstė, kad Ukraina prieš pilną narystę galėtų gauti asocijuoto nario statusą. Kačka tokią idėją atmetė, pabrėždamas, kad kompromisiniai statusai neturėtų stabdyti pagrindinio tikslo.

    Stojimo derybų grafikas ir derybų klasteriai

    Kyjivas ragina Europos Komisiją ir valstybes nares spartinti techninę stojimo derybų dalį ir jau birželio mėnesį atverti visus šešis derybų klasterius. Tai reikštų, kad Ukraina prie derybų stalo vienu metu galėtų aptarti pagrindines reformų sritis, nuo teisės viršenybės iki viešojo administravimo.

    Europos Komisijos plėtros komisarė Marta Kos anksčiau yra sakiusi, kad pirmąjį derybų klasterį būtų galima atverti birželio mėnesį, o likusius penkis perkelti į vėlesnį laiką. Ukrainos pusė tvirtina, kad šis grafikas per lėtas, nes dalis pasirengimo darbų, jų vertinimu, buvo atlikta dar prieš oficialų kandidato statuso suteikimą.

    „Viskas jau padaryta, todėl mes jau atsiliekame nuo grafiko“, – sakė Tarasas Kačka.

    Derybų klasterių atvėrimas yra vienas svarbiausių stojimo proceso etapų, tačiau sprendimams reikalingas vienbalsis visų 27 ES valstybių narių pritarimas. Praktikoje tai reiškia, kad techninis reformų vertinimas persipina su politiniais interesais, dvišaliais ginčais ir vidaus politikos spaudimu įvairiose sostinėse.

    Vengrijos veto ir mažumų klausimas

    Ilgą laiką Ukrainos derybų pažangą stabdė Vengrijos veto, siejamas su Budapešto keliamais reikalavimais dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje. Pastaruoju metu abi šalys atnaujino konsultacijas, o Kyjivas tikisi, kad politinė įtampa mažės ir blokavimo praktika bus nutraukta.

    Kačka teigia, kad Ukrainos valstybė su vengrų bendruomene elgiasi pagarbiai ir laiko ją integralia šalies visuomenės dalimi. Jo teigimu, švietimo galimybės vengrų kalba Ukrainoje išlieka, o teisės aktai gali būti tikslinami taip, kad būtų aiškios ir stabilios garantijos.

    „Vengrų bendruomenę Ukrainoje gerbiame visapusiškai, ji yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis“, – sakė Tarasas Kačka.

    Politikas kartu pabrėžė, kad dialogas dėl tautinių mažumų teisių yra nuolatinis procesas, todėl, jo vertinimu, jis neturėtų tapti argumentu vilkinti stojimo etapų. Kyjivo tikslas yra atskirti dvišales derybas nuo bendro ES plėtros sprendimų priėmimo.

    Ar gali atsirasti naujų blokavimų?

    Nors Vengrijos pozicija dažnai įvardijama kaip pagrindinis stabdis, Kyjivas pripažįsta, kad ateityje jautrių klausimų gali kelti ir kitos valstybės narės. Viena dažniausiai minimų rizikų yra Lenkijos nuogąstavimai dėl konkurencijos žemės ūkio sektoriuje ir prekybos srautų poveikio vidaus rinkai.

    Kačka teigia, kad Ukraina jau tariasi su Varšuva ir kitomis sostinėmis dėl sektorinių sprendimų, kurie leistų sumažinti įtampą, ypač jautriose srityse. Jo teigimu, kol kas nematyti aiškaus ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau derybose reikės daug politinio kruopštumo.

    „Nematau ketinimo blokuoti klasterių atvėrimą, tačiau su Lenkija tai bus jautriausia ir delikačiausia tema“, – sakė Tarasas Kačka.

    Platesniame kontekste Ukrainos stojimo klausimas ES darbotvarkėje siejamas ne tik su reformomis, bet ir su saugumo situacija bei Bendrijos politiniu pasirengimu plėtrai. Net ir atvėrus klasterius, derybos paprastai trunka ne vienerius metus, o kiekvienas žingsnis priklauso nuo įgyvendintų kriterijų ir valstybių narių politinės valios.

  • Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Zelenskis atmeta Merzo idėją: Ukraina siekia visateisės narystės ES, o ne „asocijuoto“ statuso

    Ginčas dėl Ukrainos vietos ES

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina siekia visateisės narystės Europos Sąjungoje, o ne tarpinio, balsavimo teisės nesuteikiančio „asocijuoto“ statuso. Taip jis reagavo į Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymą laikinai suteikti Kyjivui ribotą dalyvavimą ES sprendimų priėmime.

    Pasak Zelenskio, Ukrainos vaidmuo Europos saugume ir atsparume Rusijos agresijai lemia, kad šalies dalyvavimas europiniame projekte turi būti pilnavertis. Jis ragino ES šalis nevilkinti derybų ir ieškoti sprendimų, kurie spartintų integraciją, o ne kurtų naują tarpinę kategoriją.

    „Be Ukrainos negali būti visaverčio Europos projekto, o Ukrainos buvimas ES turi būti pilnas, su visomis teisėmis“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką reikštų „asocijuota narystė“?

    Merzo idėja, aptarta laiške ES vadovybei, siejama su ilgu stojimo procesu: „asocijuotas“ statusas galėtų galioti derybų laikotarpiu, kol būtų užbaigtos visos stojimo procedūros. Tokiu atveju Ukraina galėtų dalyvauti ES viršūnių susitikimuose, turėti atstovą Europos Komisijoje ir gauti dalį ES biudžeto priemonių naudos, bet neturėtų balsavimo teisių.

    Kritikai pažymi, kad toks modelis gali sukurti politinę „pilkąją zoną“, kai šalis formaliai dalyvauja, tačiau neturi esminės įtakos sprendimams. Dėl to Kyjivas baiminasi ilgalaikio „laikino sprendimo“ scenarijaus, kuris iš esmės pakeistų pažadą dėl visateisės narystės.

    Stojimo derybos: kodėl procesas stringa?

    Ukraina paraišką dėl narystės ES pateikė 2022 metais, praėjus kelioms dienoms po plataus masto Rusijos invazijos. Tais pačiais metais šalis gavo kandidatės statusą, o 2024 metais oficialiai startavo stojimo derybų etapas, kuris įprastai trunka ne vienus metus.

    Derybos apima plačias reformas ir sudėtingus suderinimus nuo žemės ūkio ir konkurencijos iki teisinės valstybės, viešųjų pirkimų bei institucijų nepriklausomumo. Praktikoje pažangą dažnai lėtina politiniai nesutarimai ES viduje, nes daugeliui sprendimų reikia vieningo visų valstybių narių pritarimo.

    Pastaruoju metu procesą papildomai apsunkino veto ir derybų blokavimo taktika, kurią ES yra patyrusi ir ankstesnėse plėtros bangose. Kyjive tikimasi, kad politinė dinamika Bendrijoje gali keistis, tačiau Ukraina pabrėžia, kad bet koks „tarpinis statusas“ neturi pakeisti galutinio tikslo.

    Korupcija ir teisės viršenybė išlieka esminės sąlygos

    ES institucijos Ukrainai nuolat kartoja, kad pažanga stojimo procese tiesiogiai priklauso nuo reformų, ypač antikorupcinių priemonių, teisėsaugos nepriklausomumo ir skaidrumo. Ukrainoje periodiškai kylantys korupcijos skandalai tampa rimtu argumentu skeptikams, raginantiems narystės klausimą sieti su aiškiais ir patikrinamais rezultatais.

    Ukrainos vadovybė pabrėžia, kad karo sąlygomis reformos yra sudėtingesnės, tačiau jos tęsiamos, nes narystė ES laikoma strateginiu saugumo ir ekonomikos modernizavimo pasirinkimu. Tuo pat metu Zelenskis signalizuoja, kad Ukrainai svarbiausia išsaugoti narystės perspektyvos aiškumą ir pilną teisių paketą, o ne kompromisinį modelį be realios įtakos.

  • Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Merzo siūloma Ukrainos asocijuota narystė ES kelia abejonių Briuselyje: kas pasikeistų?

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo idėja suteikti Ukrainai asocijuotos narystės Europos Sąjungoje statusą Briuselyje sutikta nevienareikšmiškai. Diplomatai kelia klausimus, ar toks modelis būtų teisėtas pagal galiojančias ES sutartis ir ar jis realiai paspartintų Ukrainos kelią į narystę.

    Pasak su siūlymu susipažinusių pareigūnų, kalbama apie specialiai Ukrainai pritaikytą statusą, kuris leistų palaipsniui plėsti dalyvavimą ES formatuose. Tarp svarstomų elementų minimas priėjimas prie dalies ES finansuojamų programų ir dalyvavimas sprendimų priėmimo struktūrose be balsavimo teisės.

    Kas yra asocijuota narystė?

    Merzas siūlo tarpinį etapą tarp kandidatės statuso ir pilnateisės narystės, kad Ukraina greičiau integruotųsi į ES politinį ir ekonominį gyvenimą. Tokia schema iš esmės primintų laipsnišką įtraukimą į atskiras ES politikos sritis, tačiau formali narystė būtų pasiekiama tik proceso pabaigoje.

    Siūlymo šalininkai akcentuoja praktinę naudą: dalyvavimas programose, glaudesnė koordinacija ir aiškesnis politinis signalas dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Kritikai savo ruožtu įspėja, kad „tarpinių statusų“ kūrimas gali sukurti naujų pilkųjų zonų ir atitolinti momentą, kai šalis gauna visas narystės teises.

    Teisinės ir politinės kliūtys

    Diplomatiniai šaltiniai Briuselyje abejoja Merzo argumentu, kad tokią konstrukciją būtų galima įgyvendinti vien politine valia, nekeičiant ES sutarčių. Jų vertinimu, suteikti prieigą prie institucinių procesų ir kartu sukurti naują statusą be aiškaus teisinio pagrindo būtų sudėtinga, o kai kuriais atvejais galėtų reikalauti sutarčių pakeitimų.

    Laikas, kada pateiktas siūlymas, taip pat kelia klausimų: ES jau ieško būdų pajudinti stojimo derybas, kurios strigo dėl Vengrijos blokuojamų sprendimų. Briuselyje tikimasi, kad artimiausiu metu galėtų būti atvertas pirmasis derybų etapas, susijęs su vadinamaisiais pagrindais, o vėliau per metus judėtų ir kiti derybų skyriai.

    Ką sako Europos Komisija ir Ukraina

    Europos Komisija Merzo idėją vertina atsargiai, bet palankiau nei dalis valstybių narių diplomatų. Komisija pabrėžia, kad ES plėtra laikoma geostrategine investicija į žemyno saugumą, o Ukrainos narystė siejama su platesniu Europos stabilumu.

    Vis dėlto Komisija primena, kad bet kokie „kūrybiški“ sprendimai turi išlaikyti nuopelnais grindžiamą principą, kuriuo remiasi stojimo procesas. Tai reiškia, kad pažanga priklauso nuo reformų ir atitikties ES teisynui, o ne nuo politinių išimčių, kurios galėtų pakeisti vienodas taisykles visoms kandidatėms.

    Neaišku, kaip į Merzo siūlomą modelį sureaguos Ukrainos vadovybė. Prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra aiškiai signalizavęs, kad Ukrainai reikia pilnos, o ne simbolinės narystės, pabrėždamas, jog šalis gindamasi moka realią kainą ir tikisi atitinkamų politinių sprendimų.

    Artimiausios diskusijos tarp ES valstybių narių turėtų parodyti, ar „asocijuotos narystės“ idėja taps derybiniu instrumentu siekiant apeiti politinius blokavimus, ar liks tik viena iš daugelio alternatyvų. Kol kas Briuselyje vyrauja nuostata, kad bet koks naujas formatas neturėtų susilpninti pačios stojimo procedūros logikos ir jos patikimumo.

  • Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrijos naujoji vyriausybė signalizuoja didesnį atvirumą dialogui su Ukraina dėl jos stojimo į Europos Sąjungą, teigia keli diplomatiniai šaltiniai. Briuselis tai vertina kaip galimą lūžį po ilgo laikotarpio, kai Budapeštas blokavo pirmuosius procedūrinius žingsnius.

    Praėjusią savaitę ES valstybių ambasadorių susitikime Vengrijos atstovas pareiškė, kad Budapeštas pasirengęs įsitraukti siekiant konkrečių rezultatų. Kartu akcentuota, kad toliau turi būti taikoma nuopelnais grįsta plėtros metodika ir ypatingas dėmesys mažumų teisėms.

    Kas stabdė derybas iki šiol?

    Viktoro Orbáno vadovaujama Vengrija buvo sustabdžiusi pirmojo derybų paketo, apimančio pamatines reformas, atvėrimą Ukrainai. Šis paketas laikomas kertiniu, nes apima teisinės valstybės principus, institucijų atsparumą ir finansų kontrolę.

    Įtampa tarp Budapešto ir Kyjivo daug metų sukosi apie Užkarpatėje gyvenančią vengrų mažumą. Vengrijoje ši tema išlieka politiškai jautri, todėl naujoji valdžia, nors ir keičia toną, nenori atsisakyti ankstesnių reikalavimų.

    Ankstesnė vyriausybė buvo suformulavusi 11 punktų planą, kurį Vengrija sieja su pažanga atveriant pirmąjį svarbų derybų etapą. Diplomatiniai pašnekovai nurodo, kad dalis punktų gali būti sukonstruoti taip, jog jų įgyvendinimas būtų sudėtingas ir politiškai kontroversiškas.

    Techninės konsultacijos ir birželio susitikimo planas

    Premjeras Péteris Magyaras balandžio 28 dieną pareiškė norintis birželio pradžioje susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip viena galimų vietų įvardytas Berehovė miestas Užkarpatėje, laikomas vietos vengrų bendruomenės centru.

    Prezidentas V. Zelenskis su vengrų bendruomene buvo susitikęs balandžio 9 dieną, likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų. Kyjivas tuo metu pabrėžė, kad vengrų kilmės gyventojai yra Ukrainos piliečiai, o klausimai dėl jų teisių, Ukrainos vertinimu, yra sprendžiami.

    Pasak P. Magyaro, po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa Vengrija inicijavo technines konsultacijas su Ukraina. Jų tikslas – susitarti dėl kalbinių, švietimo ir kultūrinių garantijų vengrų mažumai Užkarpatėje.

    „António Costa man aiškiai pasakė, kad tolesni žingsniai įmanomi tik gerbiant Ukrainoje gyvenančių vengrų mažumos teises“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Mártonas Hajdu pabrėžė, kad Budapešto sąlyga išlieka konkreti ir teisinė: kuo greičiau užtikrinti aiškiai įtvirtintas kalbos, švietimo ir kultūros teises. Jo teigimu, būtent šių garantijų apimtis ir įgyvendinimo mechanizmai taps svarbiausiu derybų matu.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir ES?

    ES institucijos Ukrainai kelia reikalavimą priimti ir veiksmingai įgyvendinti mažumų politikos veiksmų planą, apimantį ne tik vengrų, bet ir rumunų, lenkų bei bulgarų bendruomenes. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ėmėsi papildomų simbolinių ir praktinių žingsnių santykiams su kaimynais gerinti, siekdama mažinti plėtros procesą stabdančių veto riziką.

    Ukrainos stojimo klausimas gali atsidurti artimiausio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkėje, tačiau tai priklausys nuo apčiuopiamos pažangos. Briuselyje pabrėžiama, kad be formalaus Vengrijos veto atšaukimo viešai skelbti proveržį būtų per anksti.

    Net jei Budapeštas atšauktų blokavimą, tai būtų tik pirmas žingsnis. Stojimo derybos yra ilgas, etapais grindžiamas procesas, kuriame sprendimai priimami vienbalsiai, o kiekvieno skyriaus atidarymui ir uždarymui reikalingas visų valstybių narių pritarimas.