CP v2

Tag: ES prekyba

  • Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Von der Leyen siekia griežtesnių priemonių prieš Kinijos importą: ES šalys dėl atsako skilsta

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.

    Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.

    Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?

    Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.

    Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.

    Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses

    Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.

    Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.

    Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?

    ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.

    Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.

    Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.

  • Vašingtonas žada 25 proc. muitus ES automobiliams: Europos Komisija atmeta kaltinimus

    JAV administracija pareiškė ketinanti didinti muitus automobiliams ir lengviesiems sunkvežimiams iš Europos Sąjungos iki 25 proc., argumentuodama, kad Briuselis esą neįgyvendino anksčiau suderintų prekybos įsipareigojimų. Apie tai viešai kalbėjo JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras, pabrėžęs, jog sprendimas susijęs su derybose pasiektu, tačiau, Vašingtono vertinimu, stringančiu susitarimu.

    Pasak J. Greero, planuota, kad JAV sumažins tarifus europietiškiems automobiliams, o ES savo ruožtu priims sprendimus, kurie palengvintų prekybą ir sumažintų kliūtis amerikietiškam eksportui. JAV pusė teigia nematanti pakankamos pažangos, o Europos Parlamento teisėkūros tempą įvardija kaip pernelyg lėtą.

    „Europos pusė iš esmės neįgyvendino to, dėl ko buvo sutarta, todėl prezidentas nusprendė, kad JAV taip pat neprivalo vykdyti susitarimo visa apimtimi“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas anksčiau užsiminė, kad naujieji tarifai galėtų įsigalioti artimiausiomis dienomis, nors viešojoje erdvėje akcentuojama, kad formalūs sprendimai dar turi būti įtvirtinti dokumentais. Neapibrėžtumas dėl įsigaliojimo datos kelia papildomą įtampą rinkoms ir automobilių tiekimo grandinėms, kuriose kainodara dažnai planuojama mėnesiams į priekį.

    Vašingtonas taip pat signalizuoja, kad automobilių muitai yra tik dalis platesnio prekybinio konflikto su ES. JAV prekybos atstovo biuro komunikacijoje pabrėžiama, kad vykdomi tyrimai dėl galimai nesąžiningų prekybos praktikų, o jų išvados galėtų tapti pagrindu platesniems tarifų paketams vėlesniu laikotarpiu.

    Į šiuos pareiškimus sureagavo Europos Komisija, atmesdama kaltinimus, jog ES nevykdo įsipareigojimų. Briuselio pozicija išlieka tokia, kad ES yra patikimas prekybos partneris, o įgyvendinant bendrus susitarimus laikomasi nuoseklumo ir teisinio tikrumo principų.

    „Kai pasirašai susitarimą su Europos Sąjunga, žinai, kad gausi būtent tai, dėl ko sutarei, todėl nuo pirmos dienos įgyvendiname bendrą pareiškimą“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Europos Komisija taip pat pabrėžia turinti priemonių ginti ES interesus, jei JAV žingsniai virs realiais tarifais. Praktikoje tai gali reikšti atsakomąsias priemones, derybų intensyvinimą arba ginčų sprendimo mechanizmų taikymą pagal tarptautines taisykles, priklausomai nuo to, kokios apimties ir kokioms prekių grupėms muitai būtų pritaikyti.

    Tokie pareiškimai ypač jautrūs Europos automobilių sektoriui, kuris yra vienas didžiausių ES eksportuotojų ir darbdavių, o JAV rinka daugeliui gamintojų išlieka strategiškai svarbi. Net ir be galutinio sprendimo dėl įsigaliojimo, vien tarifų grėsmė paprastai didina verslo kaštus, nes įmonės pradeda perskaičiuoti kainas, peržiūri tiekimo maršrutus ir atsargų planavimą.

    Artimiausiomis dienomis dėmesys kryps į tai, ar Vašingtonas pateiks galutinius dokumentus dėl 25 proc. muitų ir kokią konkrečią apimtį jie turės. Ne mažiau svarbu ir tai, ar pavyks atnaujinti derybas taip, kad būtų išvengta platesnio masto tarifų spiralės, kuri galėtų paveikti tiek gamintojus, tiek vartotojus abipus Atlanto.

  • ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    ES metalų eksportui į JAV – nauja tarifų rizika: Europos Komisija įvardijo 23 mlrd. eurų

    Beveik pusė Europos Sąjungos eksporto į JAV, kuriame yra plieno ar aliuminio, gali susidurti su didesniais muitais po naujausių JAV administracijos tarifų pakeitimų. Tokį vertinimą, remdamasi preliminaria analize, ES šalims ir Europos Parlamentui pristatė Europos Komisija.

    Komisija skaičiuoja, kad iš viso pagal atnaujintas taisykles į tarifų taikymo lauką patenka apie 52 mlrd. eurų vertės ES prekių per metus. Vis dėlto didžiausią nerimą kelia maždaug 23 mlrd. eurų vertės eksportas, kuriam nauja struktūra gali reikšti aukštesnius tarifus nei anksčiau.

    Kas pasikeitė JAV tarifų schemoje

    JAV balandžio pradžioje pertvarkė plieno, aliuminio ir vario muitus, pakeisdama skaičiavimo logiką: tarifai labiau siejami su visa produkto verte, o ne vien metalo dalimi gaminyje. Dėl to daliai prekių apskaita supaprastėja, tačiau kai kurioms – ypač mišrios sudėties – gali pabrangti prieiga prie JAV rinkos.

    Pagal preliminarius duomenis, apie 28,3 mlrd. eurų vertės ES eksportas turėtų atsidurti palankesnėje situacijoje. Į šią dalį patenka maždaug 17,6 mlrd. eurų vertės prekių, kurios išvis išbrauktos iš sąrašo, ir apie 10,7 mlrd. eurų vertės prekių, kurioms taikoma 15 proc. tarifų riba.

    Trys tarifų lygiai ir išimtys

    Naujojoje JAV schemoje įtvirtinti trys pagrindiniai tarifų lygiai. Aukščiausias lygis numato 50 proc. muitą žaliaviniam plienui, aliuminiui, variui ir produktams, pagamintiems iš esmės vien iš šių metalų.

    Kitas lygis numato 25 proc. tarifą vadinamiesiems išvestiniams gaminiams, kurie reikšmingai pagaminti iš metalo, tačiau nėra vien metalas. Trečiasis lygis siejamas su 10 proc. tarifu prekėms, pagamintoms užsienyje, bet turinčioms JAV kilmės metalo, taip skatinant tiekimo grandines labiau remtis JAV žaliavomis.

    Numatyta ir aiški išimtis: jei gaminyje plieno, aliuminio ar vario yra mažiau nei 15 proc., tokioms prekėms šie muitai neturėtų būti taikomi. Tačiau praktikoje eksportuotojams tai reiškia papildomą pareigą tiksliai dokumentuoti sudėtį ir pasirengti muitinės patikroms.

    Derybos dėl 15 proc. ribos

    ES siekia, kad daliai plieno ir su juo susijusių produktų muitai būtų sumažinti arba apskritai netaikomi, o platesniam prekių krepšeliui būtų užtikrinta 15 proc. riba. Šią poziciją Vašingtone kėlė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su JAV pareigūnais.

    „Buvau patikintas, kad susitarimas yra susitarimas abiem pusėms“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Europos institucijose vis dar vyksta diskusijos, kaip užtikrinti, kad ankstesni transatlantiniai įsipareigojimai realiai įsigaliotų ir apimtų kuo daugiau jautrių prekių kategorijų. Europos Parlamento dalis politikų ragina numatyti papildomas saugiklines nuostatas, kurios susietų susitarimo įgyvendinimą su faktiniu tarifų sumažinimu.

    Europos Komisija viešų komentarų apie preliminarią analizę kol kas pateikia minimaliai, tačiau signalas rinkai aiškus: net ir sumažinus bendrą apimtį, kuriai taikomi muitai, daliai ES eksportuotojų rizika didėja. Įmonėms tai reiškia būtinybę peržiūrėti kainodarą, tiekimo grandines ir muitinės atitikties procesus, ypač toms prekėms, kurios patenka į mišrios sudėties kategoriją.