Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen artimiausiomis savaitėmis sieks politinio palaikymo griežtesnei ES prekybos gynybai prieš subsidijuotą Kinijos importą. Briuselyje bręsta sprendimai, kurie gali pakeisti požiūrį į pigių prekių srautą į bendrąją rinką ir sustiprinti pramonės apsaugą.
Šis posūkis atskleidžia ir augančią įtampą tarp valstybių narių: dalis sostinių, ypač suinteresuotų pramonės apsauga, ragina imtis ryžtingų priemonių, o kitos, kurių ekonomikai svarbi prieiga prie Kinijos rinkos, siūlo atsargiau vertinti galimą atsakomąją reakciją. Diskusijos Europos Komisijoje turėtų tapti atspirties tašku tolesniems sprendimams.
Kas stumia Briuselį griežtinti kursą?
Europos Komisijoje vis dažniau akcentuojama, kad Kinijos valstybės parama pramonei ir pertekliniai gamybos pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams. Dėl to, pasak pareigūnų ir analitikų, reikia ne tik reaguoti atskirais antidempingo ar antisubsidijų tyrimais, bet ir stiprinti prevencines priemones, kurios leistų greičiau stabdyti rinkos iškraipymus.
Diskusijų fone minima ir platesnė rizika: kai kurios Kinijos prekės gali būti perorientuojamos į Europą dėl ribojimų kitose rinkose. Tai didina tikimybę, kad kainų spaudimas ES viduje augs, o politinis poreikis demonstruoti apsaugą strateginėms šakoms tik stiprės.
Vokietija ir Prancūzija traukia į skirtingas puses
Prancūzija pastaruoju metu aktyviau kalba apie būtinybę ginti Europos pramonę nuo nesąžiningos konkurencijos ir siekia platesnių instrumentų, kurie turėtų didesnį atgrasomąjį poveikį nei vien pavieniai muitai. Tuo metu Vokietija tradiciškai laikėsi atsargesnės linijos, baimindamasi, kad griežtesni veiksmai pakenks eksportui ir tiekimo grandinėms.
Vis dėlto net ir Berlyne didėja nerimas dėl importo poveikio gamybos sektoriui, todėl anksčiau buvęs atsargumas, analitikų vertinimu, silpsta. Klausimas tampa ne vien ekonominis, bet ir politinis: ar didžiosios ES ekonomikos sugebės susitarti dėl bendros krypties, kai rizika ir nauda skirtingoms šalims pasiskirsto nevienodai.
Kokios priemonės svarstomos ir ko tikėtis toliau?
ES jau turi klasikinius prekybos gynybos instrumentus, tokius kaip antidempingo ir antisubsidijų muitai, tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama apie papildomas apsaugos priemones. Viena iš krypčių yra platesnio masto apsaugos tyrimai, kurie leistų reaguoti į staigų importo šuolį ir mažinti žalą vietos gamintojams.
Praktikoje diskusijos taip pat apima klausimą, kaip greitai ES geba pritaikyti jau turimus įrankius ir ar institucijos turi pakankamai politinės valios juos naudoti. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus siekiama politinio sutarimo aukščiausiu lygiu, o konkretesni pasiūlymai gali pasirodyti vėliau, kai Komisija apibendrins valstybių narių pozicijas ir įvertins galimas pasekmes.
Šiame etape svarbiausia įtampa išlieka tarp dviejų tikslų: apsaugoti ES pramonę nuo rinkos iškraipymų ir kartu išlaikyti galimybę prekiauti bei derėtis su Pekinu. Nuo to, ar pavyks suderinti šiuos interesus, priklausys ir tolesnis ES santykių su Kinija tonas.
Leave a Reply