CP v2

Tag: Estija

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Ar JAV balsuos telefonu?

    Išmaniųjų telefonų vaidmuo kasdienybėje auga, tačiau vienas jautriausių procesų – balsavimas rinkimuose – daugelyje šalių vis dar vyksta tradiciškai. JAV verslininkas ir buvęs kandidatas į prezidentus Andrew Yangas teigia, kad tai gali pasikeisti greičiau, nei daugelis tikisi.

    Interviu apie technologijų ateitį Yangas prognozavo, kad per artimiausius aštuonerius metus JAV rinkėjai turės galimybę balsuoti išmaniaisiais telefonais. Jo teigimu, tai būtų ne privalomas, o papildomas būdas šalia balsavimo apylinkėse ar paštu.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Pasak Yango, modelis galėtų būti mišrus: žmogus pasirinktų, ar balsuoti fiziškai, ar skaitmeniniu būdu. Tokiu atveju mobilus balsas būtų apdorojamas taip, kad rinkimų administravimui liktų patikrinamas pėdsakas.

    Jis rėmėsi JAV nevyriausybinių iniciatyvų bandymais, kuriuose numatomas ir popierinis atsarginis patvirtinimas, kai skaitmeninis biuletenis pasiekia rinkimų institucijas. Tai, anot jo, suteiktų papildomą tikrinimo sluoksnį ir mažintų ginčų dėl rezultatų riziką.

    Pažadai ir baimės

    Diskusijos dėl elektroninio balsavimo vyksta ne vien JAV. Po to, kai Estija 2005 metais pirmoji pasaulyje įdiegė internetinį balsavimą savivaldos rinkimuose, tema tapo nuolatiniu technologijų ir demokratijos ginčų objektu.

    Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, balsavimo slaptumo ir kibernetinio saugumo rizikas: nuo galimo duomenų perėmimo iki sudėtingai aptinkamų pažeidžiamumų. Taip pat keliami klausimai dėl rinkėjo aplinkos kontrolės, nes balsuojant namuose sunkiau užtikrinti, kad sprendimas priimtas be spaudimo.

    Tuo metu šalininkai pabrėžia kitą pusę: patogesnis balsavimas gali didinti rinkėjų aktyvumą, ypač tarp jaunų, dažnai persikeliančių ar dėl darbo grafiko ribojamų žmonių. Yangas laikosi būtent šios pozicijos ir sako, kad technologijos pagaliau galėtų prisidėti prie demokratijos stiprinimo, o ne tik prie visuomenės susipriešinimo.

    „Išmanieji telefonai demokratijos veikimui dažnai buvo labiau minusas, todėl laikas, kad jie padarytų ką nors gero“, – sakė Andrew Yangas.

    Kodėl tai gali pakeisti JAV politiką?

    Yangas teigia, kad patogesnis balsavimas ypač paveiktų pirminius rinkimus, kuriuose tradiciškai dalyvauja mažesnė rinkėjų dalis. Jo argumentas paprastas: kai kandidatus realiai išrenka palyginti siauras elektoratas, į viršų dažniau prasimuša labiausiai mobilizuojantys, o ne plačiausiai priimtini politikai.

    Jis taip pat sieja mobilų balsavimą su mažesne poliarizacija ir didesne erdve alternatyvoms šalia dviejų dominuojančių partijų. Yangas, vienas Forward Party įkūrėjų, tvirtina, kad platesnis dalyvavimas galėtų paskatinti JAV politinę sistemą tapti labiau atstovaujančia skirtingoms visuomenės grupėms.

    Kartu jis perspėja, kad be struktūrinių pokyčių ir didesnio piliečių įsitraukimo socialinė bei ekonominė nelygybė gali tik gilėti. Jo vertinimu, visuomenė pernelyg dažnai ieško vieno gelbėtojo ar kaltininko, kai iš tiesų sprendimų reikia pačioje sistemoje.

    „Mes ieškome herojaus ar piktadario, kuris viską pakeistų, bet iš tikrųjų reikia keisti pačią sistemą“, – sakė Andrew Yangas.

    Nors Yango vizija skamba ambicingai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo dviejų dalykų: technologinio patikimumo ir visuomenės pasitikėjimo. Būtent pastarasis JAV rinkimų kontekste dažnai tampa lemiamu barjeru, todėl mobilus balsavimas greičiausiai pirmiausia būtų diegiamas etapais ir ribotu mastu.

  • Lukaš Mincevič nustebino Estijoje: pritrūko nedaug iki Baltijos biatlono taurės šešetuko

    Lukaš Mincevič nustebino Estijoje: pritrūko nedaug iki Baltijos biatlono taurės šešetuko

    Rugsėjo 5 ir 6 dienomis Estijoje surengtose Baltijos šalių biatlono taurės varžybose beveik 300 sportininkų iš kelių Europos valstybių kovojo dėl apdovanojimų riedslidžių trasoje. Lietuvai atstovavo ir septyni Vilniaus rajono sporto centro biatlonininkai, o ryškiausiai iš jų išsiskyrė Lukaš Mincevič.

    Varžybų programa buvo sudaryta taip, kad sportininkai turėjo spręsti dvi pagrindines užduotis: greitį distancijoje ir tikslumą šaudykloje. Pirmąją dieną vyko sprintas 3–10 km distancijose, šaudant po kartą gulint ir stovint, todėl kiekviena klaida galėjo kainuoti kelias pozicijas.

    Sprinto rungtyje Lukaš Mincevič 7,5 km distanciją įveikė per 26 minutes 59,3 sekundės ir užėmė 7 vietą. Dominik Novickas finišavo 24-as (33 minutės 51,9 sekundės), o tarp kitų Vilniaus rajono sporto centro sportininkų buvo ir Antoni Butkevič bei Radoslav Gužauskas.

    Moterų grupėje geriausius komandos rezultatus fiksavo Ekaterina Litvinova, Eveta Šidlauskaitė ir Gabrielė Buchovskaja. Sportininkės varžėsi 3–6 km distancijose, kuriose tempą tiesiogiai lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir greitas perėjimas į šaudymo ritmą.

    Antrąją dieną sportininkai startavo masinio starto lenktynėse 4–10 km distancijose, kuriose šaudoma keturis kartus: du kartus gulint ir du kartus stovint. Tokio formato varžybose svarbi ne tik šaudymo statistika, bet ir gebėjimas laikytis grupėje bei laiku didinti tempą prieš įbėgant į šaudyklą.

    Lukaš Mincevič 10 km masinio starto lenktynėse padarė keturias klaidas šaudykloje ir finišavo 7-as tarp 20 dalyvių, jo laikas – 33 minutės 22,5 sekundės. Antoni Butkevič 7,5 km nuotolį įveikė per 29 minutes 53,8 sekundės ir liko 18-as, o Radoslav Gužauskas finišavo 27-as (33 minutės 5,2 sekundės).

    Šios varžybos laikomos svarbiu ankstyvo sezono indikatoriumi: riedslidžių startai padeda tiksliai įvertinti sportininkų formą iki sniego sezono, o šaudymo klaidos dažnai atskleidžia, kur dar trūksta stabilumo. Lietuvos biatlonininkams tokie tarptautiniai startai taip pat yra proga kaupti patirtį varžantis didesniame tempe ir su platesne konkurencija.

    „Tokiose varžybose rezultatą dažnai nulemia ne vien greitis, o tai, kaip sportininkas susitvarko šaudykloje, kai pulsas didžiausias“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją rugpjūčio pabaigoje atvyko Ispanijos karinių oro pajėgų ir kosmoso kontingentas, sustiprinęs NATO oro policijos ir integruotos oro bei priešraketinės gynybos užduotis Baltijos šalyse. Taktinis oro vienetas „Bursztyn“ Ämari bazėje dislokuotas iki spalio vidurio.

    Kontingentą sudaro apie 110 karių ir keturi modernizuoti naikintuvai EF-18M, Ispanijoje žymimi C.15M. Pagrindinė jų užduotis yra greitojo reagavimo budėjimas ir oro erdvės stebėsena, kai nežinomi orlaiviai priartėja prie NATO oro erdvės ar nesilaiko skrydžių taisyklių.

    Misija Baltijos šalyse

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis ir neturėjo savo naikintuvų pajėgumų. Rotacijos principu sąjungininkai dislokuoja orlaivius ir personalą, kad užtikrintų nuolatinį oro erdvės saugumą.

    Ämari bazėje Estijoje ispanai dirba kartu su Turkijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvais, kurie taip pat vykdo budėjimą tame pačiame regione. Ispanijos gynybos institucijos skelbė, kad pirmieji pažintiniai skrydžiai ir procedūrų derinimas vyko būtent bendradarbiaujant su turkų įgulomis.

    Kodėl akcentuojama kryptis

    Pastaraisiais metais NATO stiprina budrumą rytiniame flange, nes saugumo aplinka Europoje išlieka įtempta, o Rusijos karinė veikla regione nuolat stebima. Oro policijos užduotys dažnai apima identifikavimo skrydžius, kai virš Baltijos jūros ar prie regiono sienų pasirodo kariniai orlaiviai.

    Lygiagrečiai NATO pajėgos Baltijos valstybėse veikia iš kelių bazių, o Lietuvoje, Šiauliuose, rotaciniu principu dislokuojami kitų sąjungininkų naikintuvai. Šiuo metu čia užduotis atlieka Italijos karinės oro pajėgos su „Eurofighter Typhoon“.

    Kokie tai orlaiviai

    EF-18M yra Ispanijos poreikiams pritaikyta ir vėliau modernizuota „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“ versija. Šie orlaiviai į Ispaniją buvo tiekti 1986–1992 metais, o vėliau perėjo atnaujinimų programą, kuri pagerino avioniką, programinę įrangą ir sąveikumą su sąjungininkais.

    Skelbiama, kad tarp svarbių atnaujinimų yra šalmo taikiklio tipo sprendimai ir duomenų perdavimo ryšiai, leidžiantys efektyviau keistis informacija vykdant užduotis. Į Estiją didžioji dalis personalo ir įrangos buvo permesta transporto orlaiviais A400M ir C-295, o patys keturi naikintuvai į Ämari atskrido tiesiogiai iš Saragosos.

  • „Enefit Industry“ atidarė naują skalūnų naftos gamyklą Auverėje: ką keičia 380 mln. eurų projektas

    „Enefit Industry“ atidarė naują skalūnų naftos gamyklą Auverėje: ką keičia 380 mln. eurų projektas

    Naujas etapas Auverėje

    Estijos valstybei priklausanti energetikos bendrovė „Enefit Industry“ Auverėje pradėjo eksploatuoti naują skalūnų naftos gamyklą „Enefit 280-2“. Įmonė pranešė, kad objektas po pradinių bandymų pasiekė projektinį pajėgumą ir dėl to laikomas oficialiai atidarytu.

    Gamyklos statybos startavo 2021 metais, o investicinis sprendimas priimtas dar 2020 metais, patvirtinus maždaug 380 mln. eurų vertės projektą. Pasak bendrovės, gamykloje dirbs apie 150 darbuotojų.

    Gamyba ir pajėgumai

    Pirmoji skalūnų naftos partija pagaminta balandį, o iki rugpjūčio pabaigos pagaminta apie 15 000 tonų produkcijos. Bendrovė nurodo, kad stabilus darbas visu pajėgumu numatomas rudenį, kai bus užbaigti įvedimo į eksploataciją etapai.

    „Enefit 280-2“ pagrindinis produktas yra mažo sieringumo nafta, orientuota į tarptautinę jūrinio kuro rinką. Stabiliai veikiant, gamykla turėtų pagaminti apie 250 000 tonų skalūnų naftos per metus.

    Technologija ir platesnis kontekstas

    „Enefit 280“ technologija suprojektuota taip, kad apdorotų visą išgaunamą naftingąjį skalūną, įskaitant smulkias frakcijas. Procesas taip pat sukuria didelio kaloringumo pirolizės dujas, kurios gali būti panaudotos elektros gamybai.

    Naujasis įrenginys papildė Auverėje jau veikiančius „Enefit 140“ ir „Enefit 280-1“ blokus. Bendrovės skaičiavimu, bendra trijų gamyklų maksimali metinė gamyba dabar siekia iki 700 000 tonų, o vien iš naujojo objekto iki metų pabaigos tikimasi apie 100 000 tonų.

    „Vietinė skystojo kuro gamyba turi vertę tiek įprastomis sąlygomis, tiek krizėse“, – sakė „Enefit Industry“ valdybos pirmininkas Lauri Karp.

    „Mūsų naftos gamyklose pagamintas skalūnų aliejus yra vertinamas produktas pasaulinėje rinkoje, padedantis išlaikyti Estijos poziciją kaip Europos Sąjungos valstybės su mažiausia priklausomybe nuo energijos importo ir geriau pasirengti krizėms vis labiau nestabiliame pasaulyje“, – sakė Lauri Karp.

  • Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė dar 125 000 eurų Ukrainos energetikos fondui: ką tai keičia prieš žiemą

    Estija skyrė papildomus 125 000 eurų Ukrainos energetikos paramos fondui, o bendras šalies indėlis jau viršija 2 700 000 eurų. Ši parama skiriama tuo metu, kai Ukrainos energetikos sistema ir toliau patiria nuolatinius karo smūgius, ypač taikantis į gamybos ir perdavimo infrastruktūrą.

    Europos institucijų vertinimu, maždaug 70 proc. Ukrainos iki karo turėtų elektros gamybos pajėgumų buvo sunaikinta arba tapo nepasiekiami. Artėjant dar vienam šaltajam sezonui, energetikos įmonėms ypač svarbus greitas įrangos ir medžiagų tiekimas, kad būtų galima operatyviai šalinti gedimus po atakų.

    Ukrainos energetikos paramos fondas laikomas pagrindiniu tarptautinės pagalbos kanalu energetikos sektoriui. Fondo lėšomis finansuojami būtini pirkimai, padedantys atkurti pažeistus objektus, palaikyti kritines paslaugas ir mažinti riziką, kad atskirose teritorijose sutriks elektros ar šilumos tiekimas.

    Birželio mėnesį Ukrainos energetikos ministerija kartu su Europos Komisija ir Energetikos bendrijos sekretoriatu paragino mobilizuoti dar 650 000 000 eurų papildomos paramos, apie tai kalbėta Ukrainos atkūrimo konferencijoje. Skelbiama, kad prioritetiniams šalies energetikos poreikiams padengti vis dar trūksta maždaug 443 800 000 eurų.

    Iki šiol per fondą pasirašyta daugiau kaip 1 000 000 000 eurų vertės tiekimo ir viešųjų pirkimų sutarčių. Iš jų daugiau nei 770 000 000 eurų vertės parama jau pristatyta Ukrainos energetikos įmonėms 23 regionuose, siekiant užtikrinti sistemos atsparumą ir pasirengimą galimiems naujiems smūgiams.

  • Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje mergaičių technologijų stovyklos fenomenas: „HK Unicorn Squad“ keičia taisykles

    Estijoje, šalia Talino esančioje Viimsi mokykloje, vasaros stovyklos klasės kelioms dienoms virto robotikos laboratorijomis, dronų bandymų aikštelėmis ir dirbtinio intelekto dirbtuvėmis. Čia susirinko šimtai mergaičių, kurios mokėsi ne tik programuoti, bet ir praktiškai spręsti inžinerines užduotis.

    Stovykla yra nevyriausybinės organizacijos „HK Unicorn Squad“ veiklos kulminacija. Iniciatyvą 2018 metais įkūrė Estijos skaitmeninės valstybės kūrime dalyvavęs technologijų verslininkas Taavi Kotka kartu su žmona Kerstin, siekdami suteikti nemokamą technologinį ugdymą mergaitėms visoje šalyje.

    Per užsiėmimus dalyvės konstruoja ir programuoja robotus, mokosi valdyti dronus, susipažįsta su DI taikymo principais. Praktinis formatas parinktas taip, kad mergaitės kuo daugiau išsiaiškintų pačios, o mentoriai tik nukreiptų ir padėtų, kai užduotis „užstringa“.

    Kaip gimė idėja mergaitėms

    „HK Unicorn Squad“ idėja kilo iš asmeninės patirties. Taavi Kotka pasakoja, kad jo dukra Helena kartu su dar viena mergaite dalyvavo pradinės mokyklos robotikos būrelyje, tačiau sumažinus grupę jos buvo iš jo pašalintos.

    Tuomet šeima nusprendė sukurti erdvę, kurioje mergaitės galėtų mokytis technologijų be papildomų barjerų ir išankstinių nuostatų. Helena pati baigė programą ir vėliau prisijungė prie jaunesnių dalyvių mokymo, taip stiprindama bendruomenės tęstinumą.

    Kodėl tai svarbu valstybei

    Taavi Kotka pabrėžia, kad didesnis merginų įsitraukimas į inžineriją ir technologijas yra ne tik lygių galimybių klausimas, bet ir šalies konkurencingumo tema. Mažoms valstybėms ypač svarbu didinti talentų bazę, nes technologijų sektorius tiesiogiai veikia produktyvumą ir inovacijų spartą.

    „Daugiau merginų inžinerijoje yra nacionalinis klausimas“, – sakė Taavi Kotka.

    Organizacijos teigimu, programą jau yra baigusios apie 5 000 mergaičių, tai sudaro reikšmingą dalį Estijos 8–14 metų amžiaus grupėje. Tikrasis poveikis, pasak iniciatorių, labiausiai atsiskleis po maždaug dešimtmečio, kai dabartinės dalyvės rinksis studijas ir profesijas.

    Technologijos persikelia į visas profesijas

    Dalyvių istorijos rodo, kad technologinis raštingumas tampa privalumu net ir planuojant karjerą už IT ribų. Helena, planuojanti studijuoti mediciną, stovyklos metu aiškino, jog technologijos vis labiau persmelkia įvairius sektorius, o robotika ir DI jau keičia ir gydymo procesus.

    „Jei tapsiu chirurge, vis daugiau operacijų atliekama su robotų ar DI pagalba, todėl tai bus mano pranašumas“, – sakė Helena Kotka.

    „HK Unicorn Squad“ iniciatoriai pabrėžia, kad jų tikslas ilgainiui turėtų tapti platesniu valstybės prioritetu, kad modernių technologijų pagrindų mokytųsi kiekvienas vaikas. Estijos pavyzdys rodo, kaip nevyriausybinės iniciatyvos gali greitai užpildyti spragas ir tapti modeliu, kurį vėliau perima viešasis sektorius.

    Šiandien, kai darbo rinką sparčiai keičia automatizacija, DI sprendimai ir duomenų ekonomika, ankstyvas praktinis technologijų mokymas vis dažniau laikomas strategine investicija. Estijos stovyklos formatas atspindi tendenciją, kad technologinis ugdymas efektyviausias tada, kai jis siejamas su realiais projektais, komandinėmis užduotimis ir aiškiai matomu rezultatu.

  • Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Diplomatinis protestas dėl dezinformacijos

    Lietuva, Latvija ir Estija išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus, kaltindamos Maskvą skleidžiant melagingus teiginius apie tariamai planuojamas masines rusakalbių deportacijas Baltijos šalyse. Šalių teigimu, tokia retorika yra Kremliaus dezinformacijos modelio dalis ir naudojama politiniam spaudimui didinti.

    Pasak Baltijos valstybių, melagingi naratyvai viešinami tuo metu, kai Rusija intensyvina raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus ir kitus civilinius taikinius. Todėl, anot jų, informacinės atakos esą nukreiptos į dėmesio nukreipimą nuo pačios Rusijos veiksmų kare.

    Ką tiksliai neigia Lietuva, Latvija ir Estija

    Lietuva pabrėžė, kad kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų deportacijų yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realybės. Latvija savo ruožtu akcentavo, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, o gyventojų teisės saugomos nepriklausomai nuo tautybės.

    Estija taip pat atmetė Rusijos pareiškimus ir nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka demokratinės valstybės, valdomos pagal įstatymus, realybės. Šalies atstovai pabrėžė, kad dezinformacija kuriama siekiant formuoti klaidingą įspūdį tarptautinei auditorijai.

    „Rusija desperatiškai siekia nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą, vaizduoti save auka ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

    Prie naratyvų pridedami ir kaltinimai dėl oro erdvės

    Diplomatinę įtampą dar labiau kaitino ir kitas Maskvos skleidžiamas teiginys, esą Baltijos šalys suteikė vadinamuosius oro koridorius ukrainietiškiems dronams atakuoti Rusijos infrastruktūrą. Latvija pareiškė, kad tokia informacija yra akivaizdžiai klaidinga ir pareikalavo ją nedelsiant paneigti.

    Lietuva ir Estija taip pat nurodė niekada nesuteikusios savo teritorijos ar oro erdvės smūgiams Rusijos viduje. Šalių teigimu, tokie kaltinimai skirti kurstyti įtampą ir pateisinti agresyvesnę Rusijos laikyseną regione.

    Kontekstas: informacinis spaudimas ir karas Ukrainoje

    Estijos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva mėgina nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportacijas. Baltijos šalys priminė, kad dezinformacinės kampanijos dažnai suaktyvėja paraleliai kariniams veiksmams ir siekia silpninti paramą Ukrainai.

    Diplomatiniuose pranešimuose Maskvai Baltijos valstybės taip pat pasmerkė naujausius Rusijos smūgius Ukrainai, pabrėždamos, kad civilių ir civilinės infrastruktūros taikymas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Lietuva nurodė ir toliau sieksianti, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

  • Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Pensininkai Europoje vėl dirba: Lietuva – tarp lyderių, o vienoje šalyje skaičius stulbina

    Europoje į pensiją išėję žmonės vis dažniau pasilieka darbo rinkoje: 2023 metais Europos Sąjungoje dirbo 12,9 proc. gyventojų per pirmuosius šešis mėnesius nuo senatvės pensijos gavimo pradžios. „Eurostat“ duomenys rodo, kad tokį sprendimą lemia ne vien pinigai, bet ir noras išlikti aktyviems bei socialiai įsitraukusiems.

    Finansinis aspektas vis dėlto išlieka svarbus, nes pensijos daugelyje šalių akivaizdžiai mažesnės nei vėlyvos karjeros pajamos. ES vidutiniškai žmogus, 50–59 metų amžiuje uždirbdavęs 100 eurų, 65–74 metų amžiuje pensijoje gauna apie 58 eurus, o maždaug kas šeštas pensininkas patiria skurdo riziką.

    Kur dirbančių pensininkų daugiausia?

    Skirtumai tarp šalių – milžiniški. Mažiausia dalis dirbančių po pensijos fiksuota Rumunijoje, kur tokių buvo 1,7 proc., o didžiausia – Estijoje, kur per pusmetį po pensijos skyrimo dirbo net 54,9 proc. žmonių.

    Į aukščiausių rodiklių grupę patenka ir Baltijos šalys: Latvijoje dirbo 44,2 proc., Lietuvoje – 43,7 proc. naujų pensininkų. Švedijoje šis rodiklis siekė 41,7 proc., taip pat išsiskyrė Norvegija (37,7 proc.) ir Suomija (28,5 proc.), o Kipras atsidūrė per vidurį su 29,7 proc.

    Kitoje skalės pusėje – šalys, kuriose po pensijos dirbančiųjų mažai: Graikijoje jų buvo 4,2 proc., Ispanijoje – 4,5 proc., Kroatijoje – 5 proc. Ekspertai pabrėžia, kad skirtumus lemia tiek pensijų sistemos, tiek darbo rinkos taisyklės ir istorinė politika pensininkų darbo atžvilgiu.

    Kai dirbti verčia finansai

    Vertinant tik tuos, kurie po pensijos vis tiek dirbo, pagrindinė priežastis ES buvo ne pinigai, o pasitenkinimas darbu ir noras išlikti produktyviems: taip atsakė 36,3 proc. respondentų. Finansinę būtinybę kaip svarbiausią motyvą nurodė 28,6 proc. dirbančių pensininkų.

    Tačiau ir čia matyti ryškūs skirtumai: Švedijoje finansinę būtinybę minėjo 9,4 proc. dirbančių pensininkų, o Kipre – net 68,5 proc. Tai rodo, kad kai kuriose šalyse darbas po pensijos tampa ne pasirinkimu, o būtinybe kompensuoti nepakankamas pajamas.

    Rumunijoje 54,3 proc. dirbančių pensininkų nurodė, kad dirba dėl finansinių priežasčių, Bulgarijoje – 53,6 proc., Kroatijoje – 48,2 proc., Latvijoje – 47,9 proc. Didesnė nei trečdalio dalis fiksuota Portugalijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, o Ispanijoje šis rodiklis buvo 19,6 proc.

    Ne tik skaičiai, bet ir tendencijos

    Kai dirbančių po pensijos dalis sujungiama su finansinės būtinybės atsakymais, gaunamas bendras vaizdas, kiek pensininkų iš tiesų dirba todėl, kad privalo. ES vidurkis siekė 3,7 proc., o kai kuriose šalyse rodikliai išsiskyrė ypač: Latvijoje jis siekė 21,2 proc., Kipre – 20,3 proc., Estijoje – 17,3 proc.

    „Ten, kur žmonės sako, kad dirba dėl finansinės būtinybės, tai reiškia, kad jie jaučia, jog pensijos pajamos yra nepakankamos“, – sakė Rygos Stradinio universiteto atstovė Olga Rajevska.

    Pasak jos, aukšta tokių atsakymų dalis dažnai signalizuoja, kad pensijų sistema neužtikrina pakankamo pajamų lygio, todėl žmonės, kol leidžia sveikata, renkasi toliau dirbti, kad išlaikytų įprastą gyvenimo standartą.

    Vis dėlto demografijos ir darbo rinkos pokyčiai reiškia, kad dirbančių pensininkų daugėja ir turtingesnėse šalyse. Nyderlandų tarpdisciplininio demografijos instituto profesorius Kène Henkensas pabrėžia, kad ši karta yra sveikesnė ir labiau išsilavinusi, todėl jos ryšys su darbo rinka išlieka stipresnis.

    „Darbdaviai tampa vis palankesni darbuotojams, kurie dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, o tam įtakos turi demografiniai pokyčiai ir užsitęsiantis darbuotojų trūkumas“, – sakė Kène Henkensas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad statistika fiksuoja tik tuos, kurie rado darbą, todėl kai kuriose šalyse reali situacija gali būti sudėtingesnė: dalis pensininkų norėtų dirbti, bet neturi galimybių. Kita vertus, aktyvaus senėjimo politika ir lankstesnis perėjimas iš pilno etato į pensiją vis dažniau įvardijami kaip priemonės, padedančios ir žmonėms, ir darbo rinkai.

    Galiausiai, kaip pabrėžia Talino universiteto profesorius Lauri Leppikas, finansinė būtinybė yra santykinė sąvoka: ją lemia ne vien pensijos dydis, bet ir gyvenimo kaina, ankstesnis pragyvenimo lygis bei lūkesčiai. Dėl to ryšys tarp pensijų adekvatumo ir darbo po pensijos skirtingose šalyse gali būti gerokai sudėtingesnis, nei iš pirmo žvilgsnio rodo skaičiai.

  • JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės generolas Christopheris Donahue Estijoje, Valgos mieste, pareiškė, kad JAV ir toliau rems Europos sąjungininkus gindamos Baltijos šalis nuo Rusijos grėsmės. Kalbėdamas per vadovybės perdavimo ceremoniją jis akcentavo, kad atgrasymas kuriamas ne deklaracijomis, o realiu karių buvimu ir praktiniais veiksmais.

    „Jūs esate pasirengę daryti daugiau ir pagrįsti žodžius darbais, o Jungtinės Valstijos bus šalia. Taip kuriamas atgrasymas – ne kalbomis nuo tribūnos, o karių batais, klimpstančiais purve“, – sakė Christopheris Donahue.

    JAV karinis buvimas Europoje išlieka vienas didžiausių už šalies ribų ir yra svarbi NATO rytinio flango saugumo architektūros dalis. Pastaraisiais metais, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje ir didėjantį spaudimą regione, JAV stiprino rotacines pajėgas, oro gynybos elementus ir pratybų mastą.

    Įvairiais vertinimais, Europoje šiuo metu dislokuota apie 80 000–100 000 JAV karių, įskaitant rotacinius vienetus. Didžiausia koncentracija tradiciškai išlieka Vokietijoje, kur veikia pagrindiniai JAV karinio valdymo ir logistikos mazgai, leidžiantys greitai perdislokuoti pajėgas į rytines NATO valstybes.

    JAV pajėgų struktūra Europoje apima sausumos vienetus, oro pajėgas, logistikos grandis ir oro bei priešraketinės gynybos komponentus. NATO požiūriu, būtent toks derinys yra kritiškai svarbus Baltijos regionui, kur geografinė padėtis ir ribota strateginė gelmė reikalauja greitos pastiprinimo grandinės ir iš anksto parengtų planų.

    Kas keičiasi NATO rytiniame flange?

    Valgoje vykusi ceremonija buvo susijusi su dalies vadovavimo atsakomybių perdavimu NATO rytiniame flange. Pranešta, kad dvi daugianacionalinės divizijos, veikiančios Estijoje ir Latvijoje, pereina po I Vokietijos ir Nyderlandų korpuso iš Miunsterio vadovavimu, siekiant užtikrinti aiškesnę komandų grandinę ir spartesnį sprendimų priėmimą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiuos pokyčius įvertino kaip matomą NATO vienybės ir pasirengimo demonstraciją. Tokie sprendimai atliepia platesnę Aljanso kryptį: sutrumpinti laiką nuo politinio sprendimo iki realaus pajėgų atvykimo į regioną.

    Kodėl akcentuojamas atgrasymas?

    NATO pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad Rusija sparčiai didina karinius pajėgumus ir gali mėginti išbandyti Aljanso ryžtą. Aljanso vertinimuose viešai aptariama prielaida, jog Maskva, išlaikiusi dabartinį ginklavimosi tempą, gali būti pasirengusi platesnio masto agresijai prieš NATO teritoriją šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to JAV generolo žinutė Baltijos šalims svarbi ne tik simboliškai. Ji sustiprina signalą, kad JAV įsipareigojimai kolektyvinei gynybai išlieka, o NATO vadovavimo ir pajėgų planavimo pertvarkos skirtos tam, kad reali parama krizės atveju pasiektų regioną kuo greičiau.