Tag: Estija

  • Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija ruošiasi blogiausiam scenarijui: valdžią okupacijos atveju valdytų iš „debesies“

    Estija kuria planą, kaip užsienyje išlaikyti veikiančią valstybės skaitmeninę sistemą net ir tuo atveju, jei jos teritorija būtų okupuota. Strategijos esmė – kritines viešąsias paslaugas ir valdžios darbą perkelti taip, kad jos galėtų būti valdomos nuotoliniu būdu „iš debesies“.

    Apie šį pasirengimą Taline rašo „POLITICO“: Estijos pareigūnai kuria vadinamąją „dienos X“ atsparumo strategiją, kuri leistų tęsti valstybės funkcijas, jei vietiniai duomenų centrai būtų sunaikinti arba jei šalyje atsirastų priešiškos pajėgos ir įprastai dirbti nebeliktų galimybių.

    Estija, turinti apie 1,3 mln. gyventojų ir 294 kilometrų sieną su Rusija, jau ne vienerius metus viešai kalba apie saugumo rizikas regione. Šalies saugumo tarnybos yra įspėjusios dėl Rusijos vykdomo hibridinio karo Europoje, o Talinas Maskvai priskyrė įvairius incidentus – nuo kibernetinių atakų iki diversijų.

    Tokia skaitmeninės valstybės koncepcija estams nėra vien teorija: 2007 metais šalis patyrė 22 dienas trukusią kibernetinių atakų bangą, sutrikdžiusią dalį valstybės ir komercinių paslaugų. Būtent po šio sukrėtimo Estija nuosekliai stiprino infrastruktūrą ir tapo viena labiausiai skaitmenizuotų valstybių pasaulyje.

    „Skaitmeninė ambasada“ ir valstybės kopija

    Estija jau dabar turi atsarginę valstybės duomenų kopiją vadinamojoje „skaitmeninėje ambasadoje“ Liuksemburge. Joje saugoma esminė informacija – nuo gyventojų registrų iki žemės registrų ir teisinės bazės.

    Tačiau naujasis etapas – ne vien duomenų išsaugojimas. Estijos tikslas – užtikrinti, kad krizės metu valstybė galėtų ne tik „atkurti“ informaciją, bet ir realiai tęsti darbą, teikti paslaugas, priimti sprendimus ir išlaikyti veikiančias pagrindines sistemas.

    Strategijos architektas Tõnu Grünberg teigė, kad siekiama būti „prisijungus“ bet kokiomis aplinkybėmis: kritinės paslaugos turi likti pasiekiamos, o valstybė neturėtų būti priversta pradėti iš naujo „nuo nulio“.

    Kaip tai būtų įgyvendinama

    Pasak Estijos pareigūnų, kuriamos saugios programos ir aplinkos, kurios galėtų veikti pasitelkiant kelis skirtingus sprendimus: „Microsoft Azure“, „Amazon Web Services“ ir pačios Estijos valstybinę debesijos platformą. Sistema būtų „išsiunčiama“ į „skaitmeninę ambasadą“ ir kitas vietas Europoje.

    Teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministerijos patarėjas IT architektūros ir infrastruktūros klausimais Allan Allmere pabrėžė, kad nė viena šalis negali numatyti ar panaikinti visų rizikų. Todėl, anot jo, svarbu išsaugoti patikimą pagrindą, nuo kurio būtų galima atkurti Estijos skaitmeninę valstybę net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

    Šis požiūris rodo platesnę tendenciją Europoje: iki šiol diskusijos apie skaitmeninį saugumą dažnai sukosi apie duomenų laikymą šalies viduje, tačiau didėjant konfliktų ir sabotažo rizikai vis daugiau valstybių svarsto rizikų „išskaidymą“ – dalį infrastruktūros ir kritinių sistemų laikant saugiose trečiosiose šalyse.

    Rizikos debesijai ir pamokos iš sutrikimų

    Svarbus šio modelio aspektas – priklausomybės nuo tiekėjų valdymas. Pastaruoju metu pasaulyje įvykę dideli debesijos ir technologijų sutrikimai, įskaitant globalų „Microsoft“ paslaugų sutrikimą, vėl priminė, kad valstybės ir institucijos turi diversifikuoti tiekėjus ir numatyti atsarginius scenarijus.

    Estija savo plane akcentuoja ne tik veikimą krizės metu, bet ir ilgesnę perspektyvą: Allmere teigimu, būtina užtikrinti, kad tie patys duomenys ir sistemos išliktų suprantami bei naudojami ir po dešimtmečių.

    Talino žinia paprasta: skaitmeninė valstybė turi būti atspari ne tik kasdieniams trikdžiams, bet ir ekstremaliems scenarijams, kai sprendimus gali tekti priimti ir paslaugas teikti nebe iš šalies teritorijos.

  • Estijos premjeras: dronų gamintoja „Threod Systems“ tapo GRU užsakytos diversijos taikiniu

    Estijos premjeras: dronų gamintoja „Threod Systems“ tapo GRU užsakytos diversijos taikiniu

    By&nbspNathan Rennolds
    Published on •Updated

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    Prime Minister Kristen Michal said Estonia was preparing to potentially close its border with Russia to “reduce the risks to our people and national security.”

    Estonian drone manufacturer Threod Systems was the target of a Russian intelligence-ordered sabotage attack on Saturday, Prime Minister Kristen Michal said.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The attempted attack, which took place in the early hours of Saturday morning, aimed to cause an explosion and set fire to Threod’s premises, according to Estonia’s Internal Security Service.

    In a post on social media on Sunday, Michal said “extensive damage” had been averted thanks to “heightened security measures and a swift reaction by law enforcement.”

    The alleged attackers have been detained, he added. Local media outlets are reporting that eight people were taken into custody in relation to the incident.

    “This is part of Russia’s broader hybrid war against Europe, with the aim of decreasing support to Ukraine and pressure on Russia,” Michal wrote.

    Founded in 2012, Threod develops and manufactures unmanned aircraft and surveillance systems such as its Eos drones and eOpic electro-optical units. The company is based in Viimsi Parish, near the Estonian capital, Tallinn.

    The Main Directorate of the General Staff of the Armed Forces of the Russian Federation, or GRU, is Russia’s military intelligence agency, and it is suspected of being behind numerous hybrid attacks on European territory in recent years.

    It is believed that the agency, along with other intelligence bodies in Russia, often attempts to recruit local assets to carry out sabotage missions.

    Michal said Estonia was now preparing to potentially close its border with Russia to “reduce the risks to our people and national security.”

    It comes after Milrem Robotics, another Estonian defence firm, was hit by an arson attack in August. Estonian officials have said that attack was ordered by Russian special services.

    Sitting on NATO’s eastern flank, Estonia and its Baltic neighbours have been particularly exposed to security consequences believed to stem from Russia’s full-scale invasion of Ukraine, and there have been rapidly increasing reports of cyberattacks, drone incursions and sabotage attempts targeting the region.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Can a European Security Council help the EU fight Russia’s hybrid attacks?


    Țoiu: NATO and EU must boost response to hybrid attacks


    NATO’s deterrence increasingly undermined by lack of response to Russian ‘hybrid’ attacks

  • Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina ES kurti sistemą rimtiems DI incidentams suvaldyti

    Suomija ir Estija ragina Europos Sąjungą sukurti bendrą sistemą, kuri leistų greitai reaguoti į rimtus dirbtinio intelekto (DI) incidentus. Tokį siūlymą šalys pateikė prieš ES lyderių susitikimą, kuriame DI klausimai pirmą kartą aptariami Europos Vadovų Tarybos lygmeniu.

    Kaip matyti iš „POLITICO“ matyto laiško, abi šalys teigia, kad Europa dar gali konkuruoti DI priešakyje – tam esą reikia sutelkti kapitalą ir didinti skaičiavimo pajėgumus. Tačiau kartu pabrėžiama, kad technologijų plėtra turi vykti atsakingai, užtikrinant saugų valdymą.

    Laiške akcentuojama būtinybė sukurti „ES lygmens susitarimus“ ir praktines priemones, kaip reaguoti į rimtus DI incidentus. Suomija ir Estija laikomos vienomis pažangiausių Europos skaitmenizacijos lyderių, todėl jų raginimas atkreipė didesnį dėmesį.

    Susirūpinimas dėl pasirengimo DI keliamoms grėsmėms Europoje pastaruoju metu auga: vasarą nuskambėjo incidentai, kai DI agentai „išėjo iš kontrolės“ ir įsilaužė į kitas įmones. Papildomų klausimų kelia ir pastarieji kibernetiniai išpuoliai bei atskleistos programavimo spragos, rodančios, kad saugumo sistemos turi prisitaikyti prie DI eros.

    DI saugumas – ES lyderių darbotvarkėje

    DI sauga ir saugumas numatyti penktadienį vyksiančio susitikimo darbotvarkėje. Tai pirmasis kartas, kai Europos Vadovų Taryba atskirą dėmesį skiria būtent šiai technologijai, kuri pastaraisiais metais sparčiai keičia tiek verslą, tiek viešąjį sektorių.

    Finlandija ir Estija savo laiške pabrėžia, kad būtina turėti pajėgumus nepriklausomai vertinti pažangiausius DI modelius bei jų keliamas saugos ir saugumo rizikas. Kitaip tariant, kalbama ne tik apie taisykles, bet ir apie realius įrankius bei kompetencijas, leidžiančias įvertinti pačias sudėtingiausias sistemas.

    Siūlymai: kontaktiniai taškai ir iš anksto patikrinti vertintojai

    Diskusijos dėl pasirengimo DI incidentams vyksta ne vienoje ES sostinėje. Pavyzdžiui, Vengrija anksčiau siūlė kurti nacionalinių kontaktinių taškų tinklą atvejams, kai DI modelių tiekėjai praranda savo modelių kontrolę.

    Taip pat buvo keliama idėja turėti nepriklausomų vertintojų komandą, kuri būtų iš anksto patikrinta ir galėtų veikti greičiau dar iki incidentams įsibėgėjant. Tokie pasiūlymai rodo, kad ES viduje vis aktyviau ieškoma praktinio „incidentų valdymo“ modelio.

    Investicijos į pažangiausius modelius – ir ekonomika, ir įtaka

    Suomija ir Estija taip pat ragina investuoti į pažangiausius Europoje kuriamus DI modelius, tai įvardydamos ne tik ekonominiu prioritetu, bet ir Europos įtakos ateities DI kryptims pagrindu. Jų teigimu, konkurencingumas turi būti derinamas su gebėjimu valdyti rizikas.

    Politiniuose debatuose paraleliai skamba ir jautrių pramonės šakų apsaugos tema – pabrėžiama, kad Europa nori išlaikyti verslo paslaptis žemyne. Tai siejama ir su platesniu klausimu, kaip užtikrinti strateginę autonomiją, kai kritinėms DI technologijoms reikalinga infrastruktūra ir lustai dažnai priklauso nuo ne Europos tiekėjų.

  • Estija pritarė 24/7 robotinėms vaistinėms: vaistus išduotų nuotoliniu būdu, startas planuojamas 2027-aisiais

    Estija pritarė 24/7 robotinėms vaistinėms: vaistus išduotų nuotoliniu būdu, startas planuojamas 2027-aisiais

    Estija žengia link 24 valandas per parą veikiančių robotinių vaistinių – šalies Vyriausybė pritarė įstatymo pataisų projektui, kuris leistų įsigyti receptinius ir nereceptinius vaistus vaistinėje, fiziškai joje nedirbant vaistininkui.

    Numatoma, kad tokiose savitarnos vaistinėse būtų naudojamas skaitmeninės tapatybės patvirtinimas, nuotolinės vaizdo konsultacijos su licencijuotu vaistininku ir robotizuotas vaistų išdavimas.

    Vis dėlto tai dar nėra galutinis sprendimas: projektas turi pereiti parlamentinę procedūrą. Jei pakeitimai būtų priimti, jų įgyvendinimas numatomas nuo 2027 metų kovo 1 dienos.

    Įsigaliojus pataisoms Estija galėtų tapti pirmąja Europos šalimi, leidžiančia nuotoliniu būdu išduoti receptinius vaistus per automatizuotas vaistines, o ne tik per atsiėmimo spinteles ar sprendimus, taikomus nereceptiniams produktams.

    Kaip veiktų robotinė vaistinė

    Siūlomas modelis numato, kad pacientas vaistus pasirinktų savitarnos ekrane, o tuomet susisiektų su vaistininku vaizdo ryšiu. Vaistininkas įvertintų užklausą ir, jei viskas tvarkoje, patvirtintų vaistų išdavimą.

    Tapatybė būtų patvirtinama naudojant skaitmeninius identifikavimo sprendimus, o vaistai laikomi ir išduodami saugioje metalinėje kapsulėje, prieinamoje tik įgaliotiems asmenims.

    Pasak projekto autorių, didžiausia tokio sprendimo nauda – prieinamumas ne darbo valandomis, kai vaistinės būna uždarytos: vėlai vakare, anksti ryte ar savaitgaliais.

    Toks modelis taip pat vertinamas kaip galimas atsakas į situacijas, kai vaistų reikia čia ir dabar, o pristatymas iš internetinių vaistinių gali užtrukti dieną ar dvi.

    Kodėl prireikė keisti taisykles

    Iniciatyvos centre – Estijos technologijų bendrovė „Grab2Go“. Jos bendraįkūrėjai Martas Viilipus ir Reio Orasmäe susidūrė su reikalavimu, kad vaistų išdavimo metu vaistininkas privalo būti fiziškai vietoje.

    Sprendimo ieškota kartu su valstybės remiama inovacijų programa „Accelerate Estonia“, kuri veikia Ekonomikos reikalų ir komunikacijų ministerijoje. Į procesą buvo įtraukti ir Estijos Vaistų valdyba bei Socialinių reikalų ministerija.

    Šio darbo tikslas – rasti, kokių reguliavimo pakeitimų reikia, kad technologija galėtų atsirasti rinkoje išlaikant pacientų saugumo reikalavimus.

    Kartu išryškėjo platesnė problema: reguliuotojams dažnai reikia realių duomenų prieš keičiant įstatymus, tačiau įmonės tų duomenų negali surinkti, jei testuoti sprendimo teisiškai neleidžiama.

    Galimas poveikis vaistininkų trūkumui ir paslaugų prieinamumui

    Automatizuotos vaistinės pristatomos ne tik kaip patogumo priemonė, bet ir kaip būdas geriau paskirstyti vaistininkų darbą – vienas specialistas galėtų konsultuoti nuotoliniu būdu kelias vietas.

    Estijoje taip pat akcentuojamas prieinamumo klausimas regionuose, kur vaistinių paslaugas užtikrinti sudėtingiau – pavyzdžiui, kaimo vietovėse ar salose.

    „Accelerate Estonia“ ir „PwC“ atliktoje poveikio analizėje atkreiptas dėmesys į senėjančią darbo jėgą: 53 proc. vaistininkų ir 43 proc. farmacinės veiklos specialistų yra vyresni nei 50 metų.

    Šalia to minimas ir potencialus netiesioginis poveikis sveikatos sistemai: galimybė greičiau gauti vaistų ir vaistininko konsultaciją galėtų sumažinti atvejų, kai dėl palyginti nedidelių problemų kreipiamasi į skubią pagalbą.

    Kas dar numatyta ir kada sprendimas galėtų startuoti

    Siūlomas reguliavimas apibūdinamas kaip technologiškai neutralus – tai reiškia, kad teoriškai galėtų atsirasti ir kitų automatizuotų vaistinių sprendimų kūrėjų, ne tik „Grab2Go“.

    Jei parlamentas pritartų pataisoms, Socialinių reikalų ministerijai dar reikėtų kelių mėnesių parengti skaitmenines ir administracines sistemas bei informuoti vaistinių operatorius apie naują tvarką.

    Įgyvendinimo data numatyta 2027 metų kovo 1 dieną. Buvo svarstoma galimybė pradėti anksčiau, tačiau galiausiai nuspręsta neskubėti, kad pasiruošimui pakaktų laiko tiek reguliuotojams, tiek rinkos dalyviams.

    Projekte pabrėžiama, kad galutinis sprendimas dėl vaistų išdavimo vis tiek liktų vaistininkui – būtent tai turėtų užtikrinti, kad automatizavimas nepažeistų pacientų saugumo.

  • Nauja rudens manija Europoje: turistai plūsta ne į kurortus, o į miškus grybų

    Rudens kelionės Europoje keičiasi: vis daugiau žmonių renkasi ne saulės paieškas ar miestų turus, o miškus ir grybavimą. Ši kryptis vadinama mykoturizmu ir vis dažniau tampa aiškia priežastimi planuoti kelių dienų išvyką. Specialistai sako, kad tam palankios ir regiono tradicijos, ir gausūs miškų masyvai.

    Mykoturizmas remiasi paprasta idėja: kelionė planuojama taip, kad jos centru taptų grybavimas, o kartu derinami nakvynės, vietinės virtuvės ir gamtos maršrutai. Dėl klimato ir miškų įvairovės Vidurio ir Šiaurės Europoje sezonas dažnai tęsiasi nuo vasaros pabaigos iki lapkričio vidurio. Tikslios datos kasmet kinta, nes grybų derlių labiausiai lemia kritulių ir temperatūros režimas.

    Kur grybauti traukia labiausiai

    Kelionių organizatoriai ir rezervacijų platformos pastebi augantį susidomėjimą šalimis, kur grybavimas yra įprasta laisvalaikio kultūros dalis. Tarp dažniausiai minimų krypčių atsiduria Čekija, Lietuva, Latvija, Estija, taip pat Suomija ir Švedija. Šiose šalyse keliautojai viliojami ne tik miškų plotais, bet ir patogiu susisiekimu bei galimybe suderinti grybavimą su pirtimis, SPA ar gastronominėmis patirtimis.

    Viešojoje erdvėje daugėja ir praktinių patarimų keliaujantiems grybauti: nuo tinkamos aprangos bei navigacijos miške iki rūšių atpažinimo. Ekspertai primena, kad svarbiausia yra sauga ir teisingas identifikavimas, nes nuodingų rūšių yra visur, o klaidos kaina gali būti labai didelė. Dėl to populiarėja edukacinės ekskursijos su vietiniais gidais ir mikologais.

    Skaičiai rodo augantį susidomėjimą

    Mykoturizmo augimą patvirtina ir kelionių rinkos duomenys. Internetinė kelionių agentūra „eSky“ skelbė, kad ankstesnį sezoną, lyginant su metais prieš tai, kelionių paketų Lotas ir viešbutis rezervacijos į Čekiją šoktelėjo apie 79 proc., o į Lietuvą augo apie 60 proc. Tai rodo, kad rudens kelionė vis dažniau planuojama ne pagal muziejų sąrašą, o pagal miškų kryptį.

    Pasak rinkos atstovų, ryškėja ir dar viena tendencija: Baltijos šalys tampa patrauklesnės trumpoms savaitgalio išvykoms, nes keliautojai ieško artimų, bet kitokių patirčių. Estija kai kuriais laikotarpiais išsiskiria sparčiu populiarėjimu, nes siūlo platų gamtos turizmo spektrą nuo nacionalinių parkų iki pajūrio maršrutų. Toks derinys mykoturizmui suteikia papildomos vertės.

    Socialiniai tinklai kuria naują madą

    Mykoturizmą stiprina ir socialinių tinklų dinamika: turinio kūrėjai dalijasi miško maršrutais, laimikiais ir receptais, o grybavimas iš kasdienio hobio virsta kelionės idėja. Populiarėja trumpi vaizdo įrašai su patarimais, kaip atpažinti valgomas rūšis, kaip tvarkyti derlių ir ką gaminti vietoje. Tai skatina žmones keliauti ne tik į pažįstamas vietas, bet ir ieškoti naujų regionų.

    Vis dėlto keliautojams patariama prieš vykstant pasitikrinti vietos taisykles. Skirtingose šalyse gali skirtis reikalavimai dėl saugomų teritorijų, grybavimo ribojimų ar transporto priemonių statymo miško prieigose. Atsakingas pasiruošimas leidžia išvengti baudų ir padeda saugoti gamtą, kuri ir yra pagrindinė šio kelionių tipo vertė.

  • Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo „Blackwall“ vertė per metus išaugo 368 proc.: Estija turi naują vienaragį

    Kibernetinio saugumo bendrovė „Blackwall“ pasiekė vieno milijardo eurų vertinimą ir tapo naujausiu Estijos vadinamuoju vienaragiu. Metiniame Estijos technologijų įmonių reitinge „TopTech 2026“ ji pakilo į penktą vietą, o jos vertė per metus šoktelėjo nuo maždaug 221 milijono iki 1,03 milijardo eurų.

    „TopTech“ reitingą sudaro susijungimų ir įsigijimų konsultacijų bendrovė „Prudentia Tallinn“ kartu su investiciniu fondu „Siena Secondary Fund“. Vertinimai remiasi rinkos kapitalizacija, naujausiais finansavimo etapais, investuotojų tikrosios vertės įverčiais ir dalimi finansinių duomenų, kurie dažnai viešai neskelbiami.

    Pasak reitingo sudarytojų, „Blackwall“ šuolį lėmė ne vien optimizmas rinkoje, o keli sutampantys veiksniai: sparčiai augančios pajamos ir aukšti panašių kibernetinio saugumo įmonių įverčiai tarptautinėse rinkose. Tokiais atvejais dažnai taikomi pajamų daugikliai, palyginami su listinguojamomis ar neseniai finansavimą pritraukusiomis bendrovėmis.

    „Blackwall“ kuria saugumo infrastruktūrą, o jos sprendimas „GateKeeper“ filtruoja kenkėjišką srautą dar prieš jam pasiekiant klientų sistemas ir programėles. Tai leidžia mažinti incidentų riziką, o įmonėms – išvengti dalies nuostolių dėl prastovų, duomenų nutekėjimų ar sukčiavimo atakų.

    „Blackwall pajamos augo itin sparčiai, o jos kibernetinio saugumo segmento vertinimai rinkoje išlieka aukšti, todėl tai pagrindžia didesnį įvertį“, – sakė „Siena Secondary Fund“ partneris Rando Rannus.

    Reitingo duomenimis, bendra 30 vertingiausių Estijos technologijų įmonių vertė per metus šiek tiek sumažėjo iki 26,4 milijardo eurų nuo 27,7 milijardo eurų. Didžiausią įtaką bendram pokyčiui darė dvi milžinės: „Wise“ šiemet vertinama 10,98 milijardo eurų, o „Bolt“ – 7,09 milijardo eurų, kartu jos sudaro 68,3 proc. viso trisdešimtuko.

    R. Rannus pabrėžia, kad toks susikoncentravimas reiškia: kelių didžiųjų įmonių pervertinimas gali „nugesinti“ bendrą antraštinį augimo vaizdą, net jei dauguma kitų bendrovių kyla. Todėl po reitingo viršūne matomas gyvybingesnis paveikslas, ypač gynybos, kibernetinio saugumo ir DI srityse.

    Gynybos technologijos įsitvirtina

    „TopTech 2026“ reitinge gynybos technologijų sektorius tapo didžiausiu pagal įmonių skaičių: į trisdešimtuką pateko septynios šios krypties bendrovės, kurių bendra vertė siekia 1,07 milijardo eurų. Greta jau matytų pavadinimų minimos ir naujesnės įmonės, tarp jų „KrattWorks“ bei „Ark Robotics“.

    „KrattWorks“ bendraįkūrėjas ir vadovas Tõnis Voitka augimą sieja su nuosekliu darbu ir gebėjimu neapsiriboti prototipais. Jo teigimu, kritinis momentas gynybos technologijose yra perėjimas prie serijinės gamybos, kur daug jaunų įmonių sustoja.

    „Šiame sektoriuje reikia būti matomiems. Prototipą sukurti gali daugelis, bet serijinė gamyba yra vieta, kurioje dauguma įmonių užstringa“, – sakė T. Voitka.

    Jis taip pat išskiria vertikalų technologijų valdymą, kai įmonė kuria pagrindinius komponentus pati: nuo optikos ir ryšio sprendimų iki autopiloto ir valdymo programinės įrangos. Toks modelis, pasak vadovo, leidžia greičiau prisitaikyti prie konkrečių užsakovo reikalavimų, pavyzdžiui, dėl dažnių juostų ar šifravimo.

    Nauja steigėjų karta ir DI

    Reitingo bendraautoriai pažymi ir kitą tendenciją: dalis jaunesnės kartos steigėjų kuria produktus vis labiau remdamiesi DI ir automatizacija. Tai keičia požiūrį į komandos dydį ir kaštus, nes prioritetu tampa ne agresyvus plėtimosi tempas, o efektyvumas ir ankstyvas realių pajamų pasiekimas.

    „Jaunesni steigėjai klausia ne kiek žmonių reikia, o kiek jų galima apsieiti. Naujas darbuotojas dažnai samdomas tik tada, kai įrankiai ir automatizacija nebespėja“, – sakė R. Rannus.

    „TopTech“ metodika numato, kad vertinami sparčiai augantys technologijų verslai, turintys bent vieną Estijos įkūrėją arba registraciją Estijoje, jei jų būstinė yra šalyje arba bent 20 proc. darbuotojų dirba Estijoje. Kai nėra patikimų viešų duomenų, vertė gali būti skaičiuojama pagal palyginamų įmonių rodiklius, tačiau ne ilgiau nei ribotą laikotarpį, kol atsiranda naujesnė informacija.

    „Blackwall“ atvejis rodo, kad net ir santykinai nedidelėje rinkoje kibernetinis saugumas išlieka viena sparčiausiai bręstančių krypčių. Tokios bendrovės gali pasiekti milijardinį vertinimą ne tik dėl kapitalo gausos, bet ir dėl aiškiai išmatuojamos vertės klientams bei augančios paklausos apsaugai nuo kibernetinių grėsmių.

  • Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Ar JAV balsuos telefonu?

    Išmaniųjų telefonų vaidmuo kasdienybėje auga, tačiau vienas jautriausių procesų – balsavimas rinkimuose – daugelyje šalių vis dar vyksta tradiciškai. JAV verslininkas ir buvęs kandidatas į prezidentus Andrew Yangas teigia, kad tai gali pasikeisti greičiau, nei daugelis tikisi.

    Interviu apie technologijų ateitį Yangas prognozavo, kad per artimiausius aštuonerius metus JAV rinkėjai turės galimybę balsuoti išmaniaisiais telefonais. Jo teigimu, tai būtų ne privalomas, o papildomas būdas šalia balsavimo apylinkėse ar paštu.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Pasak Yango, modelis galėtų būti mišrus: žmogus pasirinktų, ar balsuoti fiziškai, ar skaitmeniniu būdu. Tokiu atveju mobilus balsas būtų apdorojamas taip, kad rinkimų administravimui liktų patikrinamas pėdsakas.

    Jis rėmėsi JAV nevyriausybinių iniciatyvų bandymais, kuriuose numatomas ir popierinis atsarginis patvirtinimas, kai skaitmeninis biuletenis pasiekia rinkimų institucijas. Tai, anot jo, suteiktų papildomą tikrinimo sluoksnį ir mažintų ginčų dėl rezultatų riziką.

    Pažadai ir baimės

    Diskusijos dėl elektroninio balsavimo vyksta ne vien JAV. Po to, kai Estija 2005 metais pirmoji pasaulyje įdiegė internetinį balsavimą savivaldos rinkimuose, tema tapo nuolatiniu technologijų ir demokratijos ginčų objektu.

    Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, balsavimo slaptumo ir kibernetinio saugumo rizikas: nuo galimo duomenų perėmimo iki sudėtingai aptinkamų pažeidžiamumų. Taip pat keliami klausimai dėl rinkėjo aplinkos kontrolės, nes balsuojant namuose sunkiau užtikrinti, kad sprendimas priimtas be spaudimo.

    Tuo metu šalininkai pabrėžia kitą pusę: patogesnis balsavimas gali didinti rinkėjų aktyvumą, ypač tarp jaunų, dažnai persikeliančių ar dėl darbo grafiko ribojamų žmonių. Yangas laikosi būtent šios pozicijos ir sako, kad technologijos pagaliau galėtų prisidėti prie demokratijos stiprinimo, o ne tik prie visuomenės susipriešinimo.

    „Išmanieji telefonai demokratijos veikimui dažnai buvo labiau minusas, todėl laikas, kad jie padarytų ką nors gero“, – sakė Andrew Yangas.

    Kodėl tai gali pakeisti JAV politiką?

    Yangas teigia, kad patogesnis balsavimas ypač paveiktų pirminius rinkimus, kuriuose tradiciškai dalyvauja mažesnė rinkėjų dalis. Jo argumentas paprastas: kai kandidatus realiai išrenka palyginti siauras elektoratas, į viršų dažniau prasimuša labiausiai mobilizuojantys, o ne plačiausiai priimtini politikai.

    Jis taip pat sieja mobilų balsavimą su mažesne poliarizacija ir didesne erdve alternatyvoms šalia dviejų dominuojančių partijų. Yangas, vienas Forward Party įkūrėjų, tvirtina, kad platesnis dalyvavimas galėtų paskatinti JAV politinę sistemą tapti labiau atstovaujančia skirtingoms visuomenės grupėms.

    Kartu jis perspėja, kad be struktūrinių pokyčių ir didesnio piliečių įsitraukimo socialinė bei ekonominė nelygybė gali tik gilėti. Jo vertinimu, visuomenė pernelyg dažnai ieško vieno gelbėtojo ar kaltininko, kai iš tiesų sprendimų reikia pačioje sistemoje.

    „Mes ieškome herojaus ar piktadario, kuris viską pakeistų, bet iš tikrųjų reikia keisti pačią sistemą“, – sakė Andrew Yangas.

    Nors Yango vizija skamba ambicingai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo dviejų dalykų: technologinio patikimumo ir visuomenės pasitikėjimo. Būtent pastarasis JAV rinkimų kontekste dažnai tampa lemiamu barjeru, todėl mobilus balsavimas greičiausiai pirmiausia būtų diegiamas etapais ir ribotu mastu.

  • Lukaš Mincevič nustebino Estijoje: pritrūko nedaug iki Baltijos biatlono taurės šešetuko

    Lukaš Mincevič nustebino Estijoje: pritrūko nedaug iki Baltijos biatlono taurės šešetuko

    Rugsėjo 5 ir 6 dienomis Estijoje surengtose Baltijos šalių biatlono taurės varžybose beveik 300 sportininkų iš kelių Europos valstybių kovojo dėl apdovanojimų riedslidžių trasoje. Lietuvai atstovavo ir septyni Vilniaus rajono sporto centro biatlonininkai, o ryškiausiai iš jų išsiskyrė Lukaš Mincevič.

    Varžybų programa buvo sudaryta taip, kad sportininkai turėjo spręsti dvi pagrindines užduotis: greitį distancijoje ir tikslumą šaudykloje. Pirmąją dieną vyko sprintas 3–10 km distancijose, šaudant po kartą gulint ir stovint, todėl kiekviena klaida galėjo kainuoti kelias pozicijas.

    Sprinto rungtyje Lukaš Mincevič 7,5 km distanciją įveikė per 26 minutes 59,3 sekundės ir užėmė 7 vietą. Dominik Novickas finišavo 24-as (33 minutės 51,9 sekundės), o tarp kitų Vilniaus rajono sporto centro sportininkų buvo ir Antoni Butkevič bei Radoslav Gužauskas.

    Moterų grupėje geriausius komandos rezultatus fiksavo Ekaterina Litvinova, Eveta Šidlauskaitė ir Gabrielė Buchovskaja. Sportininkės varžėsi 3–6 km distancijose, kuriose tempą tiesiogiai lemia ne tik fizinis pasirengimas, bet ir greitas perėjimas į šaudymo ritmą.

    Antrąją dieną sportininkai startavo masinio starto lenktynėse 4–10 km distancijose, kuriose šaudoma keturis kartus: du kartus gulint ir du kartus stovint. Tokio formato varžybose svarbi ne tik šaudymo statistika, bet ir gebėjimas laikytis grupėje bei laiku didinti tempą prieš įbėgant į šaudyklą.

    Lukaš Mincevič 10 km masinio starto lenktynėse padarė keturias klaidas šaudykloje ir finišavo 7-as tarp 20 dalyvių, jo laikas – 33 minutės 22,5 sekundės. Antoni Butkevič 7,5 km nuotolį įveikė per 29 minutes 53,8 sekundės ir liko 18-as, o Radoslav Gužauskas finišavo 27-as (33 minutės 5,2 sekundės).

    Šios varžybos laikomos svarbiu ankstyvo sezono indikatoriumi: riedslidžių startai padeda tiksliai įvertinti sportininkų formą iki sniego sezono, o šaudymo klaidos dažnai atskleidžia, kur dar trūksta stabilumo. Lietuvos biatlonininkams tokie tarptautiniai startai taip pat yra proga kaupti patirtį varžantis didesniame tempe ir su platesne konkurencija.

    „Tokiose varžybose rezultatą dažnai nulemia ne vien greitis, o tai, kaip sportininkas susitvarko šaudykloje, kai pulsas didžiausias“, – sakė Vilniaus rajono sporto centro direktorius Marijan Kačanovski.

  • Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją rugpjūčio pabaigoje atvyko Ispanijos karinių oro pajėgų ir kosmoso kontingentas, sustiprinęs NATO oro policijos ir integruotos oro bei priešraketinės gynybos užduotis Baltijos šalyse. Taktinis oro vienetas „Bursztyn“ Ämari bazėje dislokuotas iki spalio vidurio.

    Kontingentą sudaro apie 110 karių ir keturi modernizuoti naikintuvai EF-18M, Ispanijoje žymimi C.15M. Pagrindinė jų užduotis yra greitojo reagavimo budėjimas ir oro erdvės stebėsena, kai nežinomi orlaiviai priartėja prie NATO oro erdvės ar nesilaiko skrydžių taisyklių.

    Misija Baltijos šalyse

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis ir neturėjo savo naikintuvų pajėgumų. Rotacijos principu sąjungininkai dislokuoja orlaivius ir personalą, kad užtikrintų nuolatinį oro erdvės saugumą.

    Ämari bazėje Estijoje ispanai dirba kartu su Turkijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvais, kurie taip pat vykdo budėjimą tame pačiame regione. Ispanijos gynybos institucijos skelbė, kad pirmieji pažintiniai skrydžiai ir procedūrų derinimas vyko būtent bendradarbiaujant su turkų įgulomis.

    Kodėl akcentuojama kryptis

    Pastaraisiais metais NATO stiprina budrumą rytiniame flange, nes saugumo aplinka Europoje išlieka įtempta, o Rusijos karinė veikla regione nuolat stebima. Oro policijos užduotys dažnai apima identifikavimo skrydžius, kai virš Baltijos jūros ar prie regiono sienų pasirodo kariniai orlaiviai.

    Lygiagrečiai NATO pajėgos Baltijos valstybėse veikia iš kelių bazių, o Lietuvoje, Šiauliuose, rotaciniu principu dislokuojami kitų sąjungininkų naikintuvai. Šiuo metu čia užduotis atlieka Italijos karinės oro pajėgos su „Eurofighter Typhoon“.

    Kokie tai orlaiviai

    EF-18M yra Ispanijos poreikiams pritaikyta ir vėliau modernizuota „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“ versija. Šie orlaiviai į Ispaniją buvo tiekti 1986–1992 metais, o vėliau perėjo atnaujinimų programą, kuri pagerino avioniką, programinę įrangą ir sąveikumą su sąjungininkais.

    Skelbiama, kad tarp svarbių atnaujinimų yra šalmo taikiklio tipo sprendimai ir duomenų perdavimo ryšiai, leidžiantys efektyviau keistis informacija vykdant užduotis. Į Estiją didžioji dalis personalo ir įrangos buvo permesta transporto orlaiviais A400M ir C-295, o patys keturi naikintuvai į Ämari atskrido tiesiogiai iš Saragosos.

  • „Enefit Industry“ atidarė naują skalūnų naftos gamyklą Auverėje: ką keičia 380 mln. eurų projektas

    „Enefit Industry“ atidarė naują skalūnų naftos gamyklą Auverėje: ką keičia 380 mln. eurų projektas

    Naujas etapas Auverėje

    Estijos valstybei priklausanti energetikos bendrovė „Enefit Industry“ Auverėje pradėjo eksploatuoti naują skalūnų naftos gamyklą „Enefit 280-2“. Įmonė pranešė, kad objektas po pradinių bandymų pasiekė projektinį pajėgumą ir dėl to laikomas oficialiai atidarytu.

    Gamyklos statybos startavo 2021 metais, o investicinis sprendimas priimtas dar 2020 metais, patvirtinus maždaug 380 mln. eurų vertės projektą. Pasak bendrovės, gamykloje dirbs apie 150 darbuotojų.

    Gamyba ir pajėgumai

    Pirmoji skalūnų naftos partija pagaminta balandį, o iki rugpjūčio pabaigos pagaminta apie 15 000 tonų produkcijos. Bendrovė nurodo, kad stabilus darbas visu pajėgumu numatomas rudenį, kai bus užbaigti įvedimo į eksploataciją etapai.

    „Enefit 280-2“ pagrindinis produktas yra mažo sieringumo nafta, orientuota į tarptautinę jūrinio kuro rinką. Stabiliai veikiant, gamykla turėtų pagaminti apie 250 000 tonų skalūnų naftos per metus.

    Technologija ir platesnis kontekstas

    „Enefit 280“ technologija suprojektuota taip, kad apdorotų visą išgaunamą naftingąjį skalūną, įskaitant smulkias frakcijas. Procesas taip pat sukuria didelio kaloringumo pirolizės dujas, kurios gali būti panaudotos elektros gamybai.

    Naujasis įrenginys papildė Auverėje jau veikiančius „Enefit 140“ ir „Enefit 280-1“ blokus. Bendrovės skaičiavimu, bendra trijų gamyklų maksimali metinė gamyba dabar siekia iki 700 000 tonų, o vien iš naujojo objekto iki metų pabaigos tikimasi apie 100 000 tonų.

    „Vietinė skystojo kuro gamyba turi vertę tiek įprastomis sąlygomis, tiek krizėse“, – sakė „Enefit Industry“ valdybos pirmininkas Lauri Karp.

    „Mūsų naftos gamyklose pagamintas skalūnų aliejus yra vertinamas produktas pasaulinėje rinkoje, padedantis išlaikyti Estijos poziciją kaip Europos Sąjungos valstybės su mažiausia priklausomybe nuo energijos importo ir geriau pasirengti krizėms vis labiau nestabiliame pasaulyje“, – sakė Lauri Karp.