CP v2

Tag: Estija

  • Estija savivaldybėms prieš vėjo parkus skirs iki 5 mln. eurų: kaip veiks nauja premija

    Estija savivaldybėms prieš vėjo parkus skirs iki 5 mln. eurų: kaip veiks nauja premija

    Naujas skatinimas planavimo etape

    Estijos Vyriausybė pristatė naują finansinę paskatą savivaldybėms, kurios jų teritorijose planuoja sausumos vėjo elektrinių parkus. Priemonė pavadinta Vėjo greičio premija ir ja siekiama paspartinti projektus, suteikiant apčiuopiamą naudą vietos bendruomenėms dar iki statybų.

    Skirtingai nei įprastos įmokos ar rinkliavos, kurios dažniausiai atsiranda tik pradėjus gaminti elektrą, ši schema pinigus numato ankstyvesnėje stadijoje. Tai turėtų sumažinti įtampas dėl vėjo parkų ir padėti greičiau judėti per planavimo procedūras.

    Kiek pinigų ir kokiomis sąlygomis

    Pagal siūlomą modelį savivaldybė, priėmusi sprendimus dėl teritorijų planavimo, galės gauti iki 5 milijonų eurų vietos infrastruktūrai ir bendruomenės projektams. Tokios investicijos gali apimti kelius, viešąsias erdves ar kitus savivaldybės prioritetus, susijusius su vietos gyvenimo kokybe.

    Paramai gauti numatyta sąlyga: savivaldybė turi patvirtinti planavimo leidimą, apimantį mažiausiai aštuonias turbinų vietas. Lėšos būtų išmokamos dviem etapais: pirmoji dalis įsigaliojus vietos planui, antroji išdavus statybos leidimus.

    Kodėl Estija akcentuoja vėją

    Valdžios vertinimu, sausumos vėjo energetika išlieka vienas pigiausių būdų didinti vietinę elektros gamybą, stiprinti energetinį saugumą ir mažinti kainų svyravimų riziką iki 2030 metų. Pastaraisiais metais Estijoje sparčiau augo saulės elektrinių apimtys, o vėjo projektų tempas atsiliko.

    2025 metų pabaigoje Estijoje buvo apie 694 megavatų sausumos vėjo elektrinių pajėgumų ir kiek daugiau nei 200 turbinų. TalTech analizėje nurodoma, kad šalies poreikiams optimalu būtų maždaug 100–110 papildomų modernių turbinų, kad vėjas reikšmingiau prisidėtų prie sistemos balanso.

    Vyriausybės planai ir žinutė bendruomenėms

    Estijos Vyriausybė numato, kad per artimiausius trejus metus programai galėtų būti skirta iki 20 milijonų eurų. Toks finansavimas turėtų tapti argumentu savivaldybėms aktyviau įsitraukti į projektų derinimą ir greičiau priimti sprendimus.

    „Vietos bendruomenės yra neatsiejama būsimos energetikos dalis“, – sakė energetikos ir aplinkos ministras Andresas Suttas.

    „Vėjo greičio premijos tikslas – suteikti žmonėms aiškumą, kad jų gyvenimas gerės dar iki turbinų statybos. Tai padeda kurti pasitikėjimą ir užtikrina, kad nauji pajėgumai atsiras bendradarbiaujant, o ne konfrontuojant“, – pridūrė jis.

  • Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Estija stiprins elektros tinklą pagal Ukrainos patirtį: dėmesys dronams ir dispečerinei

    Ko Estija mokosi iš Ukrainos?

    Estijos pareigūnai susitiko su Ukrainos energetikos sektoriaus vadovais, kad perimtų praktikas, padedančias apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo oro atakų. Vizitas siejamas su augančiu Europos šalių poreikiu didinti elektros sistemų atsparumą, vertinant saugumo aplinką regione.

    Delegacijai vadovavo Estijos energetikos ministras Andres Sutt, o pagrindinis susitikimas vyko su Ukrainos perdavimo sistemos operatoriaus „Ukrenergo“ vadovu Vitalii Zaichenko. Derybose aptarta, kaip užtikrinamas dispečerinis valdymas karo sąlygomis ir kokie sprendimai leidžia greitai atkurti elektros tiekimą po smūgių.

    Didelė dalis pokalbių buvo skirta koordinavimui tarp energetikų ir kariuomenės, taip pat techninėms priemonėms, kurios mažina dronų keliamą riziką. Praktikoje tai apima tiek fizinę infrastruktūros apsaugą, tiek darbo procesų pertvarką, kad avarijų padariniai būtų lokalizuojami greičiau.

    Greitas remontas ir atsparumas atakoms

    Ukrainos energetikos sistema nuo plataus masto invazijos patiria pasikartojančius smūgius, todėl per kelerius metus sukaupta patirtis apima ne tik prevenciją, bet ir atstatymą. Prioritetu tapo atsarginių dalių logistika, modulinių sprendimų taikymas ir greitas pažeistos įrangos pakeitimas, kad sistema išliktų valdoma net po didelių incidentų.

    „Mūsų patirtis šioje srityje šiuo metu yra stipriausia pasaulyje“, – sakė Vitalii Zaichenko.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina turi unikalių praktinių žinių, kaip trumpu laiku pakeisti įrangą ir diegti plataus masto apsaugos priemones. Estija, anot susitikimo metu pristatytos informacijos, jau anksčiau rėmė Ukrainos energetikos paramos iniciatyvas, perduodama įrangą ir didelės galios generatorius.

    Estijos ministras patvirtino, kad Ukrainos rekomendacijos bus integruotos į šalies planus, skirtus sustiprinti elektros tinklo atsparumą. Tai reiškia, kad dėmesys bus skiriamas ne vien naujoms investicijoms, bet ir tinklo valdymo procedūroms bei pasirengimui ekstremalioms situacijoms.

    Lietuvos parama Ukrainos energetikai

    Tuo pat metu regione aktyviai veikia ir Lietuva: balandžio 23–26 dienomis Kyjive lankėsi Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Vizito metu buvo vertinama atsinaujinančios energetikos projektų pažanga ir aptartos tolesnės kryptys, kaip stiprinti ilgalaikį energetinį atsparumą.

    Anksčiau Lietuva skyrė 5 000 000 eurų saulės elektrinėms ir energijos kaupimo sistemoms įrengti 26 ligoninėse, mokyklose ir darželiuose. Tokie sprendimai tampa kritiškai svarbūs, nes leidžia įstaigoms tęsti veiklą net tada, kai dėl atakų sutrinka centralizuotas elektros tiekimas.

    Kaip pažymima Ukrainos patirties kontekste, energijos gamyba vietoje ir kaupimas mažina vieno gedimo taško riziką. Dėl to vis dažniau akcentuojama mišri strategija, kai derinamos tinklo apsaugos priemonės, rezervinė generacija ir energijos kaupimo sprendimai, o programos mastui didinti ieškoma papildomo finansavimo.