Tag: Etf Fondai

  • Po rekordinio „Binance“ įsilaužimo JAV bitkoino ETF per dieną neteko 643 mln. dolerių

    Po rekordinio „Binance“ įsilaužimo JAV bitkoino ETF per dieną neteko 643 mln. dolerių

    JAV biržose prekiaujami spot bitkoino ETF penktadienį fiksavo didžiausią vienos dienos lėšų nutekėjimą per keturis mėnesius – iš jų pasitraukė 643,3 mln. JAV dolerių.

    Šis judėjimas rinkoje įvyko netrukus po to, kai „Binance“ pranešta apie rekordinio masto įsilaužimą, per kurį iš biržos „karštųjų“ piniginių buvo išviliota apie 6,3 mlrd. JAV dolerių.

    SoSoValue duomenimis, tai didžiausias vienos dienos nutekėjimas iš spot bitkoino ETF nuo birželio 25 dienos. Visą savaitę iki spalio 30 dienos šie fondai bendrai prarado 202,6 mln. JAV dolerių.

    Kartu spaudimą pajuto ir spot „Ethereum“ ETF: penktadienį iš jų pasitraukė 155,9 mln. JAV dolerių – daugiausia nuo spalio 7 dienos, o savaitės nutekėjimas siekė 431,5 mln. JAV dolerių.

    Kas nutiko „Binance“ ir kaip reagavo rinka

    Įsilaužimas į „Binance“ įvardijamas kaip didžiausias iki šiol kriptovaliutų istorijoje. JAV Federalinis tyrimų biuras (FBI) nurodė, kad už atakos stovi Šiaurės Korėjos įsilaužėliai.

    Pati kriptovaliutų birža skelbė, kad pradėjusi atkurti lėšų išėmimą sekmadienį per pirmąsias 9,5 valandos užfiksavo apie 3,64 mlrd. JAV dolerių grynąjį nutekėjimą.

    Nepaisant sukrėtimo, kainų reakcija buvo santykinai nuosaiki: bitkoinas per 24 valandas kilo 1 proc. iki 78 491 JAV dolerio, o „ether“ brango 1,3 proc. iki 2 296 JAV dolerių.

    Analitikų vertinimai: „nuotaikų šokas“, o ne institucijų pasitraukimas

    „ViaBTC“ vyriausiasis analitikas Jeffas Ko portalui „The Block“ sakė, kad ETF nutekėjimą labiau vertina kaip „nuotaikų šoką“. Jo teigimu, spot ETF investuotojai neturi tiesioginės sąsajos su „Binance“, nes realus bitkoinas laikomas pas reguliuojamus saugotojus.

    „Laevitas“ rinkų vadovas Rickas Maeda laikėsi panašios pozicijos ir atkreipė dėmesį, kad 643 mln. JAV dolerių nutekėjimas yra santykinai nedidelis, palyginti su bendra spot bitkoino ETF turto verte – 98,14 mlrd. JAV dolerių.

    Anot jo, masto prasme tai vis dar mažiau nei 1 proc. viso spot bitkoino ETF turto, todėl situacija labiau primena rizikos mažinimo dieną, o ne masinę kapituliaciją ar institucinio pasitikėjimo praradimą.

    Kodėl atsargumas gali užsitęsti

    Maeda teigė, kad, vertinant panašų precedentą po „Bybit“ įsilaužimo 2025 metų pirmąjį ketvirtį, artimiausiu metu labiau tikėtina stabilizacija arba nedideli nutekėjimai, jei incidento padariniai bus suvaldyti dabartiniame lygyje.

    „Zeus Research“ analitikas Dominickas Johnas taip pat prognozavo atsargesnę trumpalaikę paklausą, o tvaresnis grįžimas prie įplaukų, jo vertinimu, priklausys nuo didesnio rinkos stabilumo, atstatyto likvidumo ir stipresnio investuotojų pasitikėjimo.

    Tuo metu „Crypto Fear and Greed Index“ sekmadienį siekė 37 ir rodė „baimės“ zoną. Maeda pabrėžė, kad nuotaika labiau panaši į atsargumą nei paniką, tačiau rinkos gali būti itin jautrios naujienoms, kol pasirodys daugiau informacijos apie įsilaužimą.

    Analitikų teigimu, dalies investuotojų dėmesys taip pat krypsta į JAV vidurio kadencijos rinkimus, nes galimas jėgų balanso pasikeitimas Kongrese gali turėti reikšmės kriptovaliutų rinkos reguliavimui.

  • „Bitwise“ kelia bitcoin tikslą iki 1,6 mln. eurų 2036 metais: ar įmanoma 34,3 proc. metinė grąža?

    „Bitwise“ kelia bitcoin tikslą iki 1,6 mln. eurų 2036 metais: ar įmanoma 34,3 proc. metinė grąža?

    Kriptoturto valdytoja „Bitwise“ atnaujino ilgalaikę bitcoin prognozę ir padidino 10 metų kainos tikslą iki 1,6 mln. eurų 2036 metais. Įmonė skaičiuoja, kad tai reikštų apie 34,3 proc. metinę sudėtinę grąžą per visą laikotarpį.

    „Bitwise“ argumentuoja, kad prognozę kelti leidžia didėjantis institucinis įsitraukimas ir ribota naujos pasiūlos dinamika. Pasak bendrovės, didžioji dalis bitcoin emisijos jau yra rinkoje, todėl pasiūlos augimas išlieka struktūriškai ribotas.

    Kas pasikeitė prognozėje?

    Šį kartą „Bitwise“ teigia nekeičiančios prielaidų, kokią rinkos dalį bitcoin galėtų užimti skirtinguose segmentuose. Esminis pokytis, anot bendrovės, yra pačių „baseinų“, su kuriais lyginamas bitcoin potencialas, dydis: pervertintos globalios vertės saugojimo ir institucinių investicijų rinkos.

    Remdamasi šiuo scenarijumi, „Bitwise“ nurodo bazinę prielaidą, kad bitcoin galėtų pasiekti reikšmingą vertės saugojimo rinkos dalį, o instituciniuose portfeliuose užimti nedidelę, bet materialią vietą. Tokia kombinacija, bendrovės vertinimu, ir atveda prie 1,6 mln. eurų tikslo 2036 metais.

    Trys scenarijai: nuo atsargaus iki itin optimistinio

    Be bazinio scenarijaus, „Bitwise“ pateikia ir mažiau palankų vertinimą, kuriame bitcoin kaina 2036 metais būtų 130 686 eurai. Šiame variante daroma prielaida, kad bitcoin užimtų tik nedidelę vertės saugojimo rinkos dalį.

    Optimistiniame scenarijuje įmonė modeliuoja dar spartesnį pritaikymą, kai bitcoin užima gerokai didesnę rinkos dalį. Tokiu atveju kainos tikslas siektų apie 3,67 mln. eurų 2036 metais.

    Institucinė paklausa ir pasiūlos ribotumas

    „Bitwise“ prognozėje daug dėmesio skiriama instituciniams investuotojams, kurie, pasak bendrovės, per artimiausią dešimtmetį galėtų skirti bitcoin nuo 1 iki 5 proc. portfelio dalį. Toks pokytis, vertinant pagal institucinių aktyvų mastą, reikštų trilijoninės paklausos potencialą.

    Tuo metu nauja pasiūla per kasimą, kaip teigiama ataskaitoje, yra palyginti nedidelė, o didžioji dalis maksimalaus 21 mln. bitcoin kiekio jau yra apyvartoje. „Bitwise“ šią asimetriją įvardija kaip vieną pagrindinių ilgalaikį kainos augimą palaikančių veiksnių.

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad per pastaruosius metus rinkoje matyti didesnis reguliacinis aiškumas ir kryptis, o korekcijos, palyginti su ankstesniais ciklais, buvo santykinai mažesnės. Vis dėlto „Bitwise“ akcentuoja, kad bitcoin ir toliau išliks nepastovus turtas, nors prognozuoja, jog ilgainiui svyravimai turėtų mažėti augant institucinei daliai.

    „Šiandien esame labiau optimistiški dėl bitcoin nei prieš metus“, – sakė „Bitwise“ investicijų vadovas Mattas Houganas.

    Rinkos dalyviai tokius tikslus paprastai vertina kaip scenarijų analizę, o ne garantiją, todėl trumpuoju laikotarpiu bitcoin kainą toliau lems likvidumo sąlygos, reguliacinės naujienos ir investuotojų rizikos apetitas. Ilguoju laikotarpiu, jei institucinis pritaikymas iš tiesų didėtų, bitcoin galėtų labiau panašėti į įsitvirtinusį vertės saugojimo instrumentą, tačiau rizika ir cikliškumas išliktų esminiai veiksniai.

  • Bitkoino svyravimai artėja prie 2026 metų žemumų: investuotojai laukia FED sprendimo

    Bitkoino svyravimai artėja prie 2026 metų žemumų: investuotojai laukia FED sprendimo

    Bitkoino kainos svyravimai pastarosiomis savaitėmis pastebimai sumažėjo ir artėja prie žemiausių 2026 metų lygių. Rinkos dalyviai kol kas vengia prisiimti papildomą riziką, nes artėja svarbūs įvykiai JAV: Federalinio rezervo palūkanų normų sprendimas ir kadencijos vidurio rinkimai.

    Brokerių ir tyrimų bendrovė K33 nurodo, kad 28 dienų realizuotas bitkoino nepastovumas nusileido iki maždaug 1,2 proc. Tuo metu kaina didžiąją dalį pastarosios savaitės judėjo gana siaurame 80 000–84 000 JAV dolerių intervale, o tai rodo aiškų konsolidacijos etapą.

    Prekybos aktyvumas taip pat išlieka santūrus: vidutinė dienos neatidėliotinų sandorių apyvarta siekė apie 2,5 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 2,3 mlrd. eurų. Lyginant su ankstesne savaite, tai sudaro apie 1 proc. mažėjimą, o rinkoje juntamas atsargumas prieš didesnius makroekonominius sprendimus.

    K33 analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie užsitęsę kainos „susispaudimai“ dažnai baigiasi staigesniu judesiu, kai rinkai atsiranda aiškesnė kryptis. Jų vertinimu, dabartinis ramybės laikotarpis labiau primena ankstesnius epizodus, kai po menko dalyvių aktyvumo sekdavo ryškesnės kainos bangos.

    Įdomu tai, kad net ir esant mažesniems svyravimams, institucinis susidomėjimas išlieka. K33 duomenimis, „BlackRock“ valdomas neatidėliotinas bitkoino ETF fondas IBIT spalio 19 dieną fiksavo didžiausią dienos įplaukų kiekį bitkoinais nuo 2025 metų balandžio, o bendrai JAV neatidėliotinių bitkoino ETF srautuose tą dieną vyravo teigiama kryptis.

    Kodėl bitkoinas vėl „seka“ Nasdaq?

    Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad bitkoino koreliacija su Nasdaq indeksu vėl sustiprėjo po laikino susilpnėjimo rugpjūtį ir rugsėjį. Pastarosiomis savaitėmis abiejų aktyvų grąžos rodikliai buvo labai panašūs, o tai rodo, kad kriptoturtas bent trumpuoju laikotarpiu vėl elgiasi kaip rizikingesnių investicijų krepšelio dalis.

    Praėjusią savaitę akcijų rinkoms smukus, bitkoinas laikėsi santykinai tvirčiau ir krito apie 2 proc., kai Nasdaq patyrė didžiausią savaitinį nuosmukį nuo 2025 metų balandžio pradžios. Vis dėlto K33 perspėja, kad tai dar nėra įrodymas, jog bitkoinas vėl atsiskiria nuo akcijų rinkų dinamikos.

    Akcijų korekcija siejama su aukštesne, nei tikėtasi, rugsėjo infliacija JAV ir sukrėtimais puslaidininkių sektoriuje, kuriuos paskatino pranešimai apie Kinijos atminties lustų proveržį. Tokie veiksniai didina rizikos vengimą, o kriptoturto rinkoje tai dažnai pasireiškia mažesnėmis apyvartomis ir laukimo režimu.

    Ko tikisi rinka iš FED?

    Rinkos dalyviai šiuo metu, remiantis K33 vertinimu, daugiausia tikisi, kad per artimiausią FED posėdį palūkanų normos nebus keičiamos. Toks laukimas paprastai mažina norą atidarinėti dideles kryptines pozicijas, todėl trumpuoju laikotarpiu svyravimai gali išlikti riboti.

    Papildomas neapibrėžtumas kyla ir dėl JAV kadencijos vidurio rinkimų, kurie neretai turi įtakos tiek fiskalinės politikos lūkesčiams, tiek rinkų rizikos nuotaikoms. Analitikų teigimu, būtent šių dviejų veiksnių kombinacija yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl bitkoino kaina pastaruoju metu juda siaurame intervale.

    Tuo metu rinkos strategai pabrėžia, kad kriptoturtas vis dar ieško krypties po stipresnio atšokimo rugpjūtį ir rugsėjį. Jei JAV obligacijų pajamingumai ir doleris išliks sustiprėję, tai gali išlaikyti spaudimą rizikingesniems aktyvams, tačiau metų pabaigos laikotarpis dažnai atneša ir priešingą efektą, kai investuotojai grįžta ieškoti augimo.

  • „JPMorgan“: į kriptoturtą šiemet įplaukė apie 50 mlrd. eurų, prieš ketvirtą ketvirtį auga impulsas

    „JPMorgan“: į kriptoturtą šiemet įplaukė apie 50 mlrd. eurų, prieš ketvirtą ketvirtį auga impulsas

    „JPMorgan“ analitikai skaičiuoja, kad šiemet į kriptoturto rinką jau galėjo įplaukti apie 50 mlrd. eurų. Banko teigimu, trečią ketvirtį ryškėjo atsigavimo ženklai, o į ketvirtą ketvirtį rinka įžengia su sustiprėjusiu pagreičiu.

    Ataskaitoje pažymima, kad tempas prilygtų maždaug 66 mlrd. eurų metiniam įplaukų dydžiui. Tai daugiau nei pavasario pabaigoje fiksuotas įvertis, tačiau vis dar maždaug perpus mažiau nei praėjusių metų dinamika.

    Bankas tokius srautus vertina apjungdamas kelis rodiklius: kripto fondų ir biržoje prekiaujamų fondų (ETF) pinigų srautus, ateities sandorių pozicionavimą, rizikos kapitalo finansavimą ir kai kurių įmonių pirkimus. Šį kartą metodika papildyta ir privačių bendrovių, privačių kasėjų bei su valstybėmis siejamų dalyvių pirkimais.

    Kas pasikeitė trečią ketvirtį

    „JPMorgan“ teigimu, metų pradžioje srautus labiausiai formavo įmonių iždo pirkimai ir rizikos kapitalo finansavimas. Tuo metu ETF segmentas buvo labiau neigiamas, nes pavasarį fiksuotos reikšmingos išpirkimo bangos.

    Situacija, pasak analitikų, ėmė gerėti nuo rugpjūčio, o ETF srautai metų eigoje tapo teigiami. Vis dėlto, vertinant nuo ankstesnio platesnio rinkos nuosmukio, sukauptas ETF balansas išlieka neigiamas.

    Kartu bankas fiksuoja suaktyvėjusį institucinių dalyvių pozicionavimą reguliuojamoje JAV CME ateities sandorių rinkoje. „JPMorgan“ duomenimis, bitkoino pozicijos pastaraisiais mėnesiais perkopė ankstesnį piką, o eterio pozicionavimas priartėjo prie ankstesnių aukštumų.

    Svertas, rizikos kapitalas ir kasėjų elgsena

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad sverto rodikliai nuolatinių ateities sandorių rinkoje po ankstesnės korekcijos sumažėjo, tačiau vis dar išlieka aukštesni už istorinius vidurkius. Tai reiškia, kad dalis rizikos rinkoje išlieka, net jei euforija nėra tokia, kokia būdavo ciklo viršūnėse.

    Rizikos kapitalo finansavimas kriptose, „JPMorgan“ vertinimu, gerėja nuo 2024 metų, tačiau kapitalas vis labiau koncentruojasi į mažesnį didesnių sandorių skaičių. Taip pat ryškėja poslinkis nuo nuosavybės finansavimo prie skolos, kai infrastruktūros bendrovės turi aiškesnius pinigų srautus.

    Kasėjų elgsena šiemet, banko teigimu, labiau primena grynąjį pardavimą, nors bendras mastas išlieka santykinai nedidelis. Ataskaitoje išskiriama, kad dalis viešai listinguojamų kasėjų pereina nuo kaupimo prie pardavimo ir kai kuriais atvejais mažina turimus rezervus, kad finansuotų investicijas į didelio našumo skaičiavimus ir DI infrastruktūrą.

    Ko tikisi rinka ketvirtą ketvirtį

    „JPMorgan“ apibendrina, kad trečią ketvirtį matomas ir mažmeninių, ir institucinių investuotojų aktyvumo augimas, o tai stiprina srautų impulsą prieš metų pabaigą. Bankas kartu pabrėžia, kad bendras įplaukų tempas dar nepasiekia praėjusių metų lygio, todėl rinkos atsparumas bus tikrinamas, jei padidėtų kainų svyravimai.

    „Nors pirmą metų pusmetį vaizdą dominavo įmonių iždo pirkimai ir rizikos kapitalo finansavimas, trečią ketvirtį augo ir ETF srautai, ir ateities sandorių pozicionavimas, o tai rodo platesnį dalyvavimą prieš ketvirtą ketvirtį“, – teigiama „JPMorgan“ analitikų išvadoje.

  • Bitcoin kaina traukiasi nuo 87 000: analitikų prognozė ketvirtam ketvirčiui ir ETF srautų reikšmė

    Bitcoin kaina traukiasi nuo 87 000: analitikų prognozė ketvirtam ketvirčiui ir ETF srautų reikšmė

    Bitcoin kaina ketvirtadienį smuko iki maždaug 82 000 JAV dolerių, atsitraukdama nuo praėjusią savaitę pasiekto apie 87 000 JAV dolerių lygio. Toks judėjimas sutapo su rinkos dalyvių vertinimu, kad artimiausiais mėnesiais prekyba gali vykti aiškiame kainų intervale, o pagrindiniu katalizatoriumi išliks ETF fondų kapitalo srautai.

    Singapūre veikianti prekybos bendrovė QCP Capital savo ketvirto ketvirčio apžvalgoje baziniu scenarijumi numato 80 000–90 000 JAV dolerių prekybos rėžį. Analitikai 80 000–82 000 JAV dolerių zoną įvardija kaip pirkėjams patrauklią sritį, o priartėjus prie 88 000–90 000 JAV dolerių siūlo mažinti riziką, jei ETF įplaukos neparodys tvaresnio pagyvėjimo.

    Šios prognozės esmė – ne vien techniniai lygiai, o likvidumo dinamika. Spot bitcoin ETF pastaruoju metu demonstravo nepastovius srautus: po įplaukų dienų gali sekti reikšmingi išėmimai, o tai trumpuoju laikotarpiu didina kainos svyravimus ir apsunkina kryptingą kilimą.

    Kas gali išjudinti kainą?

    QCP Capital optimistiniame scenarijuje bitcoin galėtų perkopti 100 000 JAV dolerių ribą, jei susidėtų keli veiksniai. Tarp jų minimos nuoseklios ETF įplaukos, didėjanti stabilios vertės kriptovaliutų pasiūla, JAV Federalinio rezervo pauzė, silpnesnis doleris ir mažesnės realios palūkanos.

    Svarbi ir reguliacinė darbotvarkė Jungtinėse Valstijose, kuri daro įtaką institucinių investuotojų apetitui rizikai. Rinkos dalyviai į tokius procesus dažnai reaguoja iš anksto, todėl vien signalai apie galimą aiškesnį reguliavimą gali veikti lūkesčius, net jei sprendimai dar nepriimti.

    Neigiamas scenarijus: geopolitika ir palūkanos

    Neigiamu atveju QCP Capital mato riziką, kad kaina galėtų kristi žemiau 68 000–70 000 JAV dolerių zonos. Pagrindiniai rizikos veiksniai įvardijami geopolitinės įtampos eskalacija, galinti kelti naftos kainas, ir scenarijus, kai dėl atsinaujinusios infliacijos JAV Federalinis rezervas būtų priverstas dar labiau griežtinti pinigų politiką.

    Tokiu atveju kriptoturtui ypač nepalankios būtų ir atsinaujinusios ETF išplaukos, nes jos reikštų mažėjantį institucinių investuotojų susidomėjimą. Papildomu spaudimu galėtų tapti ir priverstinis didelių rinkos dalyvių pardavimas, kai likvidumas tampa brangesnis.

    Rinkos struktūra ir pirkėjų elgsena

    Blockchain analizės bendrovė Glassnode atkreipė dėmesį, kad kaina atsitraukė nuo pardavėjų sienos apie 86 500 JAV dolerių ir judėjo link zonų, kuriose matyti stambūs pirkimo pavedimai. Tokių pavedimų telkiniai dažnai veikia kaip trumpalaikė atrama, nors jų patvarumas priklauso nuo bendro rinkos sentimentų fono.

    Kraken vyriausiasis ekonomistas Thomas Perfumo yra pažymėjęs, kad istoriniuose cikluose dugnas dažnai pasiekiamas per 12–13 mėnesių nuo piko. Vis dėlto šįkart kainos kritimas nuo aukštumų buvo gerokai mažesnis nei ankstesniuose cikluose, o tai gali reikšti, kad pardavimo spaudimas labiau ribotas ir rinka turi stipresnį ilgalaikių pirkėjų pagrindą.

    „Spot ETF atsiradimas pritraukė naują investuotojų klasę, o palankesnė reguliacinė aplinka ir kriptovaliutų naudojimo augimas tradicinėse finansų paslaugose sustiprino rinkos fundamentą“, – sakė Thomas Perfumo.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojai toliau seks ilgo termino obligacijų pajamingumus ir centrinio banko komunikaciją, nes būtent finansinių sąlygų griežtumas ar švelnėjimas dažnai lemia rizikingo turto paklausą. Jei likvidumo sąlygos palengvėtų, bitcoin būtų lengviau grįžti prie aukštesnių kainų zonų, tačiau esant nepastoviems ETF srautams, tikėtini staigesni svyravimai.

  • Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotikos bumas pasaulyje įgauna pagreitį, tačiau daugeliui smulkiųjų investuotojų jis lieka sunkiai pasiekiamas. Priežastis paprasta: dauguma sparčiausiai augančių robotikos startuolių vis dar yra privačios bendrovės, kurių akcijų biržoje nenusipirksi.

    Todėl viešose rinkose dažniausiai tenka rinktis kompromisus: pirkti automobilių gamintoją, kuris tik žada robotus, investuoti į pramonės konglomeratus, kur robotika tėra dalis pajamų, arba mokėti brangiai už fondus, suteikiančius netiesioginę prieigą.

    Tesla kelias į robotiką

    Vienas garsiausių pasirinkimų išlieka „Tesla“, nes bendrovė viešai vysto humanoidinį robotą „Optimus“ ir lygiagrečiai kuria robotaksių viziją. Pats Elonas Muskas yra teigęs, kad ateityje didelė bendrovės vertės dalis gali būti susieta būtent su robotika, tačiau tai kol kas labiau pažadas nei įrodytas verslas.

    Realybėje „Tesla“ šiandien daugiausia išlieka automobilių gamintoja: 2026 metų antrąjį ketvirtį apie tris ketvirtadalius pajamų ji gavo iš automobilių verslo, o „Optimus“ pardavimų dar nefiksuoja. Tai reiškia, kad investuotojas perka dabartinį automobilių ciklą ir kartu apmoka rizikingą ateities statymą.

    „Iki kitų metų pabaigos, manau, pardavinėsime humanoidinius robotus visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

    Vis dėlto gamybos startas gali būti lėtas: humanoidiniai robotai reikalauja naujų tiekimo grandinių, saugos sprendimų ir patikimumo bandymų. Tokios rizikos tiesiogiai atsispindi ir rinkos kainodaroje, nes investuotojai už augimo istoriją neretai moka gerokai iš anksto.

    Humanoidų triukšmas ir pramonės realybė

    Nors viešojoje erdvėje dominuoja humanoidiniai robotai, pramonės robotikos rinka daug labiau remiasi klasikiniais sprendimais: manipuliatoriais, sandėlių automatizacija, suvirinimo, surinkimo ir logistikos robotais. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pramonėje ir profesionaliam naudojimui visame pasaulyje parduota apie 7 000 humanoidinių robotų, kai pramoninių robotų įdiegta apie 603 000.

    Didžiausi pramonės žaidėjai dažnai nėra „gryna“ robotikos investicija. Pavyzdžiui, Japonijos „Fanuc“ robotikos segmentas sudaro reikšmingą pardavimų dalį, tačiau kitose grupėse robotika konkuruoja su energetikos, elektros įrangos ar automatizavimo sprendimais, todėl investuotojas gauna išskaidytą, o ne vien robotikai skirtą rezultatą.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad kai kurie stiprūs robotikos vardai pasitraukė iš biržos. Vokietijos „KUKA“ nebeliko listinguojama po kontrolės perėmimo, o kai kurios korporacijos vietoje atskiro robotikos verslo listingo renkasi pardavimo ar restruktūrizavimo scenarijus.

    Fondai, žadantys prieigą prie privačių startuolių

    Nauja kryptis investuotojams tapo fondai, kurie perka privačių robotikos įmonių dalis, o patys yra listinguojami biržoje. Vienas tokių pavyzdžių yra „RoboStrategy“, Nasdaq biržoje prekiaujamas fondas, deklaruojantis investicijas į privačius robotikos startuolius.

    Tačiau už tokią prieigą dažnai mokama dvigubai: per metinius mokesčius ir per vadinamąją deficito priemoką, kai fondo akcijos biržoje kainuoja gerokai daugiau nei jo turto vertė. 2026 metų spalio pradžioje „RoboStrategy“ akcijos kainavo apie 24 eurus, nors grynoji turto vertė rugpjūčio pabaigoje siekė maždaug 10 eurų už akciją, tad priemoka viršijo du kartus.

    Tokios priemokos gali greitai išnykti, net jei fondo turimų aktyvų vertė auga, todėl investuotojas rizikuoja prarasti dalį pinigų vien dėl kainos ir turto vertės suartėjimo. Situaciją apsunkina ir tai, kad privačių įmonių vertinimai remiasi modeliais bei prielaidomis, o ne kasdieniu rinkos sandorių kainodaros mechanizmu.

    „Svarbu suprasti, ką tiksliai investuotojas gauna už savo pinigus, ir įvertinti, ar nemoka daugiau, nei reali turto vertė“, – sakė AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas.

    ETF: paprasčiau, bet ne visada tiksliai

    Kita alternatyva yra robotikos ir automatizavimo ETF, kurie paprastai prekiauja arčiau grynosios turto vertės. Vis dėlto jų sudėtis dažnai reiškia, kad portfelyje dominuoja didelės listinguojamos bendrovės, kur robotika persipina su kitomis veiklomis, o „grynų“ robotikos startuolių ekspozicija lieka ribota.

    Dar viena kliūtis yra regioniniai apribojimai. Net kai robotikos gamintojai listinguojami, dalis jų gali debiutuoti biržose, kur užsienio investuotojams taikomi papildomi reikalavimai ar prieigos ribojimai, todėl reali galimybė pirkti akcijas priklauso nuo investuotojo tarpininko ir licencijų.

    Kol daugiau robotikos lyderių nepasieks viešųjų rinkų, smulkiesiems investuotojams dažniausiai teks rinktis tarp netiesioginių statymų, aukštų įkainių ir padidintos kainos rizikos. Robotikos istorija gali būti įspūdinga, tačiau kelias į ją biržoje dažnai būna brangesnis ir labiau vingiuotas, nei tikisi daugelis.

    Ši informacija nėra finansinė konsultacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, mokesčius ir tai, ar investicijos kaina neatsiplėšusi nuo realios turto vertės.

  • „Ark Invest“ įsigijo „Block“ akcijų už 32 mln. eurų: ką signalizuoja Cathie Wood statymas?

    „Ark Invest“ įsigijo „Block“ akcijų už 32 mln. eurų: ką signalizuoja Cathie Wood statymas?

    Investicijų valdytoja „Ark Invest“ pranešė nupirkusi „Block“ akcijų už maždaug 32 mln. eurų, pasinaudodama kainos smuktelėjimu prekybos sesijos pradžioje. Pirkimas atliktas keliuose bendrovės valdomuose biržoje prekiaujamuose fonduose (ETF), kurie orientuojasi į inovacijas ir skaitmeninę ekonomiką.

    Pagal viešai skelbiamus prekybos duomenis, „Ark Invest“ įsigijo 456 059 „Block“ akcijas per „Ark Innovation ETF“, „Ark Next Generation Internet ETF“ ir „Ark Blockchain & Fintech Innovation ETF“. „Block“ vadovauja Jackas Dorsey, o pati bendrovė veikia mokėjimų, finansinių paslaugų ir prekybininkų sprendimų sektoriuje.

    ETF portfeliuose „Ark Invest“ taiko diversifikavimo taisyklę: atskira pozicija negali viršyti 10 proc. fondo portfelio vertės. Tokia praktika padeda riboti riziką, kai vienos įmonės akcijų kainos svyravimai galėtų neproporcingai paveikti viso fondo rezultatą.

    Kodėl pirkimas patraukė dėmesį?

    Rinka į šį žingsnį sureagavo kaip į dar vieną signalą, kad „Ark Invest“ išlaiko pasitikėjimą „Block“ strategija, nepaisant trumpalaikių svyravimų. „Block“ akcijos sesijos metu smuko 1,85 proc., todėl pirkimas sutapo su kainos korekcija, kuri dažnai išnaudojama pozicijoms didinti.

    Šis sandoris nėra pirmas tokio tipo: „Ark Invest“ anksčiau taip pat didino „Block“ poziciją po bendrovės ketvirčio rezultatų, kai buvo pakoreguotos metinės prognozės. Tokie pirkimai paprastai vertinami kaip ilgalaikio požiūrio demonstravimas, o ne trumpalaikė spekuliacija.

    Pelningumo lūkesčiai ir išlaidų spaudimas

    Nors bendrovė buvo paskelbusi geresnes nei dalies analitikų lauktas pajamas, rinkoje išlieka diskusija dėl kaštų kontrolės. Analitikai yra atkreipę dėmesį, kad veiklos sąnaudos gali augti net ir po reikšmingų darbuotojų skaičiaus mažinimo anksčiau šiais metais.

    „Block“ pastaruoju metu akcentuoja kryptį į DI sprendimus, o tokia transformacija dažnai reiškia didesnes investicijas į infrastruktūrą, produktų kūrimą ir talentus. Investuotojams tai kelia klausimą, ar didesnės išlaidos atsipirks per spartesnį augimą ir efektyvesnes maržas artimiausiais ketvirčiais.

    „Ark Invest“ papildomai pirko ir „Circle“

    Kartu „Ark Invest“ įsigijo ir 35 192 „Circle Internet Group“ akcijas, kurių vertė siekė apie 2,9 mln. eurų. „Circle“ akcijų kaina tą pačią dieną kilo 9,65 proc., taip atšokdama po ankstesnio kritimo, o per pastarąjį mėnesį bendrovės akcijos buvo stipriai pabrangusios.

    Analitikų vertinimuose „Circle“ dažniau minima dėl stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų panaudojimo plėtros ir platesnių skaitmeninių atsiskaitymų scenarijų. Vis dėlto tiek „Circle“, tiek „Block“ atveju investuotojai išlieka jautrūs reguliacinei aplinkai, palūkanų normų lūkesčiams ir rizikos apetito pokyčiams rinkose.

    Pastaba: ši informacija yra žurnalistinio pobūdžio ir nėra investavimo rekomendacija. Investuojant vertybinių popierių rinkose svarbu įvertinti riziką, tikslus ir galimus kainų svyravimus.

  • Bitcoin ir auksas juda koja kojon: ką investuotojams signalizuoja rekordinė koreliacija

    Bitcoin ir aukso kainų judėjimas pastaruoju metu vis dažniau sutampa, o kai kurie rodikliai rodo itin stiprų šių dviejų aktyvų ryšį. Analitikai tai sieja su vadinamąja pinigų nuvertėjimo strategija, kai investuotojai ieško prieglobsčio ribotos pasiūlos ar realiu turtu paremtuose aktyvuose.

    Vienas dažniausiai minimų matų yra Pearsono koreliacijos koeficientas, parodantis, kiek panašiai juda dviejų aktyvų kainos. Skelbiama, kad 90 dienų bitcoin ir aukso koreliacija pasiekė rekordines aukštumas, o 30 dienų rodiklis pakilo iki maždaug 0,8, kas rinkose laikoma labai aukšta reikšme.

    Šis pokytis svarbus ir dėl to, kaip bitcoin elgėsi didžiąją metų dalį. Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad kriptovaliuta kurį laiką buvo linkusi kristi kartu su akcijų rinka, tačiau kylant akcijoms ne visada augdavo taip pat užtikrintai, todėl investuotojai ieškojo aiškesnių signalų.

    Kodėl stiprėja pinigų nuvertėjimo idėja?

    Pasakojimas apie pinigų nuvertėjimą remiasi prielaida, kad ilgainiui valiutos ir dalis vyriausybių išleidžiamų finansinių priemonių gali prarasti perkamąją galią. Tokiose aplinkybėse tradicinis pasirinkimas yra auksas, tačiau pastaraisiais metais prie šio „apsidraudimo“ vis dažniau priskiriamas ir bitcoin.

    Šį poslinkį sustiprino ir biržoje prekiaujami fondai, nes tiek aukso, tiek bitcoin fondai pritraukia didelį investuotojų dėmesį. Skaičiuojama, kad per vieną savaitę bitcoin ETF įplaukos siekė beveik 1 milijardą eurų, o metų pradžios įplaukos iš viso sudarė apie 1,74 milijardo eurų.

    Tarp atskirų fondų išsiskiria „BlackRock“ valdomas produktas, kurio metų įplaukos, remiantis viešai aptariamais skaičiais, siekia maždaug 1,10 milijardo eurų. Tokie srautai paprastai rodo, kad didesni investuotojai nori turėti reguliuojamą, biržoje prekiaujamą priėjimą prie bitcoin, o tai gali veikti ir kainą, ir rinkos nuotaikas.

    Ar tai ankstyvas bulių rinkos signalas?

    Istoriškai panašūs koreliacijos šuoliai buvo fiksuoti 2020 metų pabaigoje ir 2022 metų pabaigoje. Tuomet po koreliacijos sustiprėjimo bitcoin vėliau sekė reikšmingesnis kainos kilimas, todėl dalis analitikų tokius epizodus laiko galimu ankstyvu bulių rinkos indikatoriumi.

    Skaičiai, kuriuos cituoja rinkos apžvalgininkai, rodo, kad 2020 metais bitcoin po tokio epizodo buvo paaugęs apie 172 proc., o po 2022 metų pabaigos koreliacijos šuolio per maždaug 14 mėnesių fiksuotas beveik 350 proc. kilimas. Vis dėlto tai nėra garantija, nes koreliacija gali greitai keistis, o kriptovaliutų rinkoje kainoms įtaką daro ir reguliavimo sprendimai, ir likvidumo sąlygos, ir investuotojų rizikos apetitas.

    Nuotaikų foną papildo ir vadinamasis baimės ir godumo indeksas, vertinantis rinkos sentimentą 0–100 skalėje. Šiuo metu jis siekia apie 68 ir laikomas godumo zona, nors metų eigoje buvo pasiektas ir itin žemas, apie 5, lygis.

    Rinkos dalyviai pastebi, kad nors sentimentas pastebimai pagerėjo, tai nebūtinai primena euforiją, būdingą staigiems viršūnių periodams. Tai leidžia daliai investuotojų manyti, kad ciklas gali būti ankstyvesnėje fazėje, tačiau rizika išlieka didelė, ypač jei keistųsi palūkanų normų lūkesčiai ar pablogėtų makroekonominės prognozės.

  • „BlackRock“ atstovas: bitcoin ilgainiui labiau panašus į saugų prieglobstį nei rizikingą turtą

    „BlackRock“ atstovas: bitcoin ilgainiui labiau panašus į saugų prieglobstį nei rizikingą turtą

    „BlackRock“ skaitmeninio turto padalinio vadovas Robbie Mitchnick teigia, kad pastarasis bitkoino brangimas sustiprino jo, kaip portfelio diversifikatoriaus, argumentą. Jo vertinimu, rinkai konsoliduojantis ties maždaug 80 000 JAV dolerių riba, ilgalaikėje perspektyvoje verta labiau akcentuoti bitkoino „rizikos mažinimo“ istoriją.

    Mitchnick aiškino, kad trumpuoju laikotarpiu bitkoinas gali elgtis kaip rizikingas aktyvas dėl didelio kainos svyravimo, naujumo efekto ir spekuliacinės prekybos, įskaitant svertą. Vis dėlto, pasak jo, esminiai bitkoino grąžos ir rizikos veiksniai nebūtinai sutampa su akcijų ar kitų tradicinių finansų instrumentų dinamika.

    „Pastarosiomis savaitėmis į pirmą planą sugrįžo mintis, kad bitkoinas gali veikti kaip rizikos mažinimo priemonė. Ilguoju laikotarpiu būtent tai yra pasakojimas, į kurį verta statyti“, – sakė Robbie Mitchnick.

    Jis pabrėžė, kad taip šį turtą neretai vertina ir ilgalaikiai instituciniai investuotojai, su kuriais dirba „BlackRock“. Mitchnick bitkoiną apibūdino kaip globaliai ribotą, decentralizuotą ir kaip alternatyvą besiformuojančiam piniginiam modeliui, o pastarojo meto aukso bei bitkoino stiprėjimą akcijoms patiriant spaudimą siejo su šia logika.

    Rinkoje svarbus vaidmuo tenka ir biržoje prekiaujamiems fondams, kurie investuoja į bitkoiną. „BlackRock“ valdoma „iShares Bitcoin Trust“ (IBIT) yra didžiausias neatidėliotinas bitkoino ETF pagal valdomą turtą, o jo mastas dažnai įvardijamas kaip vienas iš institucinio susidomėjimo indikatorių.

    Bitkoino kaina pastaruoju metu buvo staigiai atšokusi nuo maždaug 60 000 JAV dolerių zonos ir trumpam buvo peržengusi 81 000 JAV dolerių lygį. Pasak Mitchnick, investuotojų nerimas dėl augančios valstybių skolos ir deficito temų niekur nedingsta, o joms sugrįžus į antraštes dažniau laimi tokie aktyvai kaip auksas ir bitkoinas.

    Šią kryptį papildo ir platesnės rinkos tendencijos: dalis analitikų pažymi stiprėjančius grynuosius įplaukimus į neatidėliotinus bitkoino ETF, kurie gali prisidėti prie paklausos stabilizavimo. Kartu pabrėžiama, kad vadinamoji manijos fazė, būdinga vėlyvam bulių ciklo etapui, dar gali būti nepasiekta, todėl svyravimai išlieka tikėtini.

    Trumpuoju laikotarpiu rinkos dalyviai dažnai stebi 80 000–83 000 JAV dolerių zoną kaip svarbų techninį intervalą. Jei kainai nepavyktų išsilaikyti aukščiau, dėmesys galėtų persikelti į žemesnius palaikymo lygius, o tolesnį toną diktuotų palūkanų normų lūkesčiai, JAV dolerio kryptis ir institucinė paklausa.

    Mitchnick taip pat atkreipė dėmesį, kad reguliavimo pokyčiai, jo manymu, bitkoinui yra mažiau kritiški nei platesnei kriptoturto rinkai. Vis dėlto rinkos nuotaikos dėl reguliavimo aiškumo dažnai vertinamos kaip galimas papildomas teigiamas veiksnys, o ne tai, į ką investuotojai jau būtų pilnai „įskaičiavę“ baziniuose scenarijuose.

    Investuotojams tai reiškia, kad bitkoino vaidmuo portfelyje vis dažniau aptariamas ne tik kaip spekuliacinė pozicija, bet ir kaip galimas apsidraudimo nuo makroekonominių rizikų instrumentas. Tačiau dėl išskirtinio kintamumo ir cikliškumo sprendimai paprastai priimami vertinant rizikos toleranciją ir laiko horizontą.

  • Nauja OKI schema Lenkijoje: iki 23 000 eurų be kapitalo prieaugio mokesčio, bet yra svarbi sąlyga

    Lenkijos valdžia siekia pakeisti gyventojų taupymo įpročius ir didesnę santaupų dalį nukreipti į kapitalo rinką. Tam kuriama nauja priemonė – Asmeninė investavimo sąskaita (OKI), kuri turėtų skatinti investuoti ne tik į indėlius, bet ir į akcijas, ETF fondus bei obligacijas.

    Finansų ministerija skaičiuoja, kad per kelerius metus į biržą galėtų būti nukreipta iki maždaug 23 000 000 000 eurų vertės gyventojų lėšų. Vis dėlto pabrėžiama, kad tai daugiausia būtų ne naujai sutaupyti pinigai, o perkelta dalis jau esamų indėlių ir santaupų.

    Kaip veiktų OKI

    Pagrindinė OKI idėja – investicijoms suteikti mokesčių lengvatą iki 100 000 Lenkijos zlotų, tai yra apie 23 000 eurų, jei tai būtų naujai įneštos lėšos. Tokiu atveju investicijų pelnas iki šios ribos būtų atleidžiamas nuo kapitalo prieaugio apmokestinimo, kuris Lenkijoje dažniausiai siejamas su vadinamuoju Belkos mokesčiu.

    OKI būtų kuriama kaip lanksti sąskaita, leidžianti įmokas ir išmokas atlikti bet kada, nelaukiant pensinio amžiaus. Tokia struktūra išskirtų ją iš seniau veikiančių ilgalaikių taupymo ir kaupimo priemonių, kurios dažnai turi griežtesnes išėmimo taisykles.

    Per OKI planuojama sudaryti galimybę įsigyti akcijų, ETF fondų, investicinių fondų bei obligacijų. Taip pat numatoma atskira taupymo dalis, kurioje galėtų atsirasti indėliai ar taupymo obligacijos, tačiau jai būtų taikoma mažesnė riba.

    Esminė sąlyga – tik naujos lėšos

    Didžiausias praktinis ribojimas atsiranda iš karto: lengvata būtų taikoma tik naujai įneštoms lėšoms. Tai reiškia, kad žmogus, kuris jau turi akcijų ar ETF fondų įprastoje brokerio sąskaitoje, jų paprastai negalėtų paprastai perkelti į OKI.

    Kad seniau įsigyti vertybiniai popieriai atsidurtų OKI, investuotojui tektų juos parduoti ir vėl įsigyti jau per naują sąskaitą. Tai gali reikšti, kad daliai žmonių tektų iš anksto susimokėti mokestį už anksčiau sukauptą pelną, jei jis būtų realizuojamas pardavimo metu.

    Tokiu būdu OKI labiau skatina naują investavimą ar santaupų perkėlimą iš indėlių, o ne esamų portfelių perkrovimą be pasekmių. Būtent todėl valdžia ir kalba apie galimą indėlių dalies migraciją į kapitalo rinką.

    Kada OKI gali būti naudingiausia

    Didžiausią naudą iš mokesčio netaikymo paprastai gauna ilgalaikiai investuotojai, ypač tie, kurie reinvestuoja uždirbtą grąžą. Ilguoju laikotarpiu tai leidžia didesnei kapitalo daliai dirbti rinkoje ir sustiprina sudėtinių palūkanų efektą.

    Kartu OKI nėra automatiškai geriausias pasirinkimas visiems. Riba iki maždaug 23 000 eurų yra aiški, tačiau viršijus ją būtų numatoma papildoma įmoka ar mokestis, kurio dydis siejamas su Lenkijos centrinio banko bazine palūkanų norma, todėl bendra nauda priklausytų ir nuo palūkanų aplinkos.

    Tokios konstrukcijos pasekmė – investuotojui reikėtų vertinti ne tik savo portfelio grąžą, bet ir tai, kiek kainuoja laikyti didesnę sumą OKI. Esant mažesnei rinkos grąžai, papildomas mokestis už viršytą ribą teoriškai gali sumažinti OKI patrauklumą, lyginant su įprastu apmokestinimu nuo realiai uždirbto pelno.

    Kodėl tai svarbu kapitalo rinkai

    Lenkijos kapitalo rinka ilgą laiką susiduria su iššūkiu pritraukti daugiau vietinio, smulkiųjų investuotojų kapitalo. Didelė namų ūkių santaupų dalis iki šiol laikoma bankuose, todėl verslui ir biržai trūksta vietinių pinigų, kurie galėtų finansuoti augimą per akcijas ir obligacijas.

    Jei OKI paskatintų platesnį investavimą, biržai tai reikštų didesnį likvidumą, o įmonėms – potencialiai lengvesnį priėjimą prie kapitalo. Valdžios tikslas šiuo atveju nėra vien mokesčių lengvata – siekiama ilgainiui pakeisti visuomenės požiūrį į investavimo riziką ir diversifikaciją.

    Vis dėlto galutinis OKI efektyvumas priklausys nuo to, ar gyventojai bus pasirengę prisiimti didesnius kainų svyravimus nei laikant pinigus indėlyje. Praktikoje tai lems ne tik mokesčių paskata, bet ir rinkų situacija, palūkanų normos, finansinis raštingumas bei pasitikėjimas kapitalo rinkos taisyklėmis.