Londono vertybinių popierių biržoje pradėtas kotiruoti fondas, skirtas Ukrainos atstatymui, pirmą kartą įtraukė pačios Ukrainos įmonių akcijas. Tai reikšmingas posūkis investuotojams, kurie iki šiol dažniau rinkosi tarptautines bendroves, tik netiesiogiai susijusias su šalies ekonomika.
Į „HANetf“ valdomą „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ įtrauktos trys bendrovės: dronų programinės įrangos įmonė „Swarmer“, telekomunikacijų bendrovė „Kyivstar“ ir geležies rūdos gamintoja „Ferrexpo“. Fondo tikslas – sudaryti paprastesnį ir reguliuojamą kelią investuoti į verslus, kurie gali atlikti svarbų vaidmenį šalies atsigavime.
Šis žingsnis svarbus ir dėl karo ekonomikos realijų: Ukrainos įmonėms trūksta užsienio kapitalo, o rizikos vertinimas išlieka aukštas. Tuo pat metu atstatymo sąnaudos tarptautiniuose vertinimuose jau siekia daugiau kaip 420 mlrd. eurų ir toliau didėja, todėl Kijevas pabrėžia, kad vien valstybės ir Vakarų parama ilgainiui gali būti nepakankama.
Kaip veikia atstatymo ETF?
ETF yra biržoje prekiaujamas fondas, leidžiantis investuotojams vienu sandoriu įsigyti kelių įmonių akcijų krepšelį. „Ukraine Reconstruction UCITS ETF“ veikia pagal UCITS taisykles, kurios Europoje laikomos vienu griežčiausių standartų dėl rizikų valdymo, skaidrumo ir investuotojų apsaugos.
Fondo bazinis indeksas buvo perbalansuotas taip, kad dalis Ukrainos įmonių atitiktų likvidumo ir rinkos kapitalizacijos reikalavimus, būtinus UCITS produktui. Praktikoje tai reiškia, kad investuotojams atsiranda daugiau aiškumo dėl prekybos sąlygų, o įmonėms – didesnė galimybė būti pastebėtoms institucinių investuotojų.
„Ukrainos poreikiams patenkinti reikės sutelkti ir viešąjį, ir privatų kapitalą“, – sakė „HANetf“ bendraįkūrėjas Hectoras McNeilas.
Kodėl tai gali pakeisti žaidimo taisykles?
Iki šiol daugelis atstatymo tematikos produktų rėmėsi įmonėmis, kurių ryšys su Ukraina buvo ribotas, pavyzdžiui, per projektus regione ar tiekimo grandines. Vietinių bendrovių įtraukimas leidžia fondui tiksliau atspindėti realius ekonomikos variklius, kurie išliks ir po karo.
Tokio tipo fondai sukuria kitokią logiką nei dvišalė parama: investuotojas prisiima riziką, tačiau gauna ir finansinį interesą, jei įmonių veikla atsigauna. Vis dėlto rizikos išlieka didelės – nuo karo eigos ir infrastruktūros pažeidimų iki reguliavimo, valiutos ir likvidumo iššūkių, todėl tokios investicijos paprastai vertinamos kaip didesnės rizikos kategorija.
„Swarmer“ tuo pačiu įtraukta ir į kitą „HANetf“ produktą – „Drone UCITS ETF“, kurio rinkos vertė, kaip skelbiama, yra kiek daugiau nei 15 mln. eurų. Tai rodo, kad su gynybos technologijomis susiję sprendimai Europos rinkose tampa atskira investavimo tema, ypač augant dronų vaidmeniui moderniuose konfliktuose ir saugumo politikoje.
Rinkos dalyviai šį sprendimą vertina kaip signalą, kad didėja pasitikėjimas Ukrainos verslų integracija į platesnę Europos finansų ekosistemą. Tačiau fondo sėkmė priklausys ne tik nuo emocinio palaikymo, bet ir nuo įmonių gebėjimo užtikrinti veiklos tęstinumą, finansinę drausmę ir skaidrumą karo sąlygomis.
Leave a Reply