CP v2

Tag: Etninė kultūra

  • Lazdijuose nuaidėjo „Piemenėlių Sekminės“: kaip vaikai atgaivino senąsias dainas ir amatus

    Lazdijuose nuaidėjo „Piemenėlių Sekminės“: kaip vaikai atgaivino senąsias dainas ir amatus

    Šiandien Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje Lazdijuose surengta tradicinė vaikų ir jaunimo folkloro bei amatų šventė „Piemenėlių Sekminės“. Renginyje skambėjo dainos, netrūko šokių, ratelių ir tradicinių žaidimų, o pagrindiniu šventės akcentu tapo gyvas etninės kultūros patyrimas.

    Šventės dalyvius pasveikino Lazdijų rajono savivaldybės atstovai, sveikinimus perdavė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklų koordinatorė Angelė Mizerienė. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie renginiai ugdo vaikų smalsumą, bendruomeniškumą ir padeda natūraliai perduoti tradicijas.

    Sekminių papročiai gyvai

    Sekminės lietuvių tradicijoje siejamos su pavasario darbų pabaigtuvėmis, gyvulių ganiavos pradžia ir bendruomenės sambūriais. „Piemenėlių Sekminės“ primena laikus, kai piemenavimas buvo svarbi kaimo kasdienybės dalis, o dainos ir žaidimai atliko ne tik pramoginę, bet ir ugdomąją funkciją.

    Renginyje vaikai ir jaunimas dalyvavo folkloro kolektyvų pasirodymuose, mokėsi ratelių, išbandė tradicinius žaidimus, susipažino su senaisiais amatais. Pasak renginio organizatorių, praktinis prisilietimas prie amatų ir dainavimo kartu padeda etninei kultūrai išlikti ne kaip muziejinei vertybei, o kaip gyvai patirčiai.

    Nuo amatų iki bendro stalo

    Šventėje netrūko ir Sekminėms būdingų vaišių: dalyviai ragavo tradicinę Sekminių kiaušinienę. Bendras stalas, kaip ir dainos ar žaidimai, tapo proga bendrauti skirtingų kartų žmonėms, pasidalyti istorijomis ir prisiminimais.

    Už iniciatyvą, puoselėjančią krašto tradicijas ir etninę kultūrą, padėkota Etninės kultūros ir saviraiškos klubui „Bitinė“ bei Lazdijų krašto muziejaus komandai. Jų pastangomis jaunajai kartai perduodami papročiai, dainos, žaidimai ir amatų pažinimas, kurie šiandien vis dažniau tampa ne tik šventės dalimi, bet ir ugdymo bei bendruomeninių veiklų pagrindu.

  • Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Druskininkuose ieškota sprendimų Dzūkijos etninės kultūros tęstinumui: nuo edukacijų iki heraldikos

    Posėdis Leipalingio dvare

    Leipalingio dvare Druskininkų savivaldybėje į posėdį susirinko Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos taryba. Susitikime aptarta, kaip užtikrinti etninės kultūros puoselėjimo tęstinumą ir sklaidą ne tik Druskininkuose, bet ir visame Dzūkijos regione.

    Posėdyje dalyvavo Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys, tarybos atstovai, Druskininkų savivaldybės specialistai, etninės kultūros puoselėtojai, tautodailininkai ir kūrėjai. Daug dėmesio skirta tam, kaip tradicijas išlaikyti gyvas kasdienybėje, o ne vien šventiniuose renginiuose.

    Kokios priemonės veikia, o kur stringa?

    Susitikimo metu pristatyta etninės kultūros situacija Druskininkų savivaldybėje, apžvelgtos vykdomos edukacijos ir renginiai, taip pat tradicijų išsaugojimo iniciatyvos. Aptarti iššūkiai, su kuriais dažniausiai susiduria bendruomenės ir organizatoriai: kartų kaita, mažėjantis nuoseklus įsitraukimas ir riboti žmogiškieji ištekliai.

    Diskusijose pabrėžta, kad etninės kultūros sklaidą vis dažniau lemia praktiniai sprendimai: aiškus edukacijų turinys, bendradarbiavimas su mokyklomis, muziejais ir vietos bendruomenėmis, taip pat tradicijų pateikimas šiuolaikiškai, neprarandant autentiškumo. Dalyviai akcentavo, jog svarbu ne tik renginių gausa, bet ir jų kokybė bei tęstinumas.

    Heraldika ir regiono tapatybė

    Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų buvo Dzūkijos etnografinio regiono heraldikos simbolių įteisinimas. Tokie sprendimai, pasak posėdžio dalyvių, prisideda prie aiškesnės regiono tapatybės ir atpažįstamumo, o simboliai tampa ne vien formalumu, bet ir edukacine priemone.

    Taip pat aptarti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurso prioritetai bei Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados rezultatai. Šios iniciatyvos vertintos kaip svarbūs būdai įtraukti tiek jaunimą, tiek turizmo sektorių, kad tradicijos būtų ne tik saugomos, bet ir taptų vietos ekonomikos bei švietimo dalimi.

    Posėdžio dalyviai susipažino su Leipalingio dvaro istorija ir aplankė A. Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Susitikimą užbaigė pažintinė edukacija Druskininkuose, kurios metu gilintasi į vietos kultūros ir istorijos paveldą.

  • Ukmergėje 60-mečio parodoje – 108 tautodailininkų darbai: ką šiemet išryškino jubiliejus

    Ukmergės kultūros centro dailės galerijoje 2026 metų gegužės 4–29 dienomis surengta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečiui skirta jubiliejinė paroda. Ji tapo proga ne tik apžvelgti tradicinio meno įvairovę, bet ir pasikalbėti, kaip tautodailė šiandien randa vietą šiuolaikiniame kultūros gyvenime.

    1966 metais įkurta Lietuvos tautodailininkų sąjunga šiuo metu vienija apie 2 500 kūrėjų ir veikia per 7 skyrius: Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių, Šiaulių, Dzūkijos ir Žemaitijos. Organizacijos veikla apima parodų rengimą, kūrėjų telkimą, edukacines iniciatyvas ir tradicijų perdavimą jaunajai kartai.

    Uždarymo vakaras ir svečių žinutės

    Parodos uždarymo renginys įvyko 2026 metų gegužės 29 dieną, į jį susirinko tautodailininkų bendruomenė, miesto gyventojai ir tradicine kultūra besidomintys lankytojai. Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos gimnazistai, vadovaujami Jūratės Martinkutės, pasveikinę aukštaitiškomis sutartinėmis ir kanklių bei skudučių skambesiu.

    Renginyje dalyvavo laikinasis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Sakalauskas, pristatęs susirinkusius svečius ir parodos reikšmę jubiliejinių metų kontekste. Taip pat perskaitytas Lietuvos Respublikos Prezidento sveikinimas, skirtas sąjungos sukakčiai.

    „Tautodailė yra gyvas ryšys su bendruomenės atmintimi, todėl ją svarbu matyti ne tik muziejuje, bet ir šiandienos žmogaus kasdienybėje“, – sakė menotyrininkas ir etnologas Vytautas Tumėnas.

    Renginio metu tylos minute pagerbtas ilgametis Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas (1956–2026). Įžvalgomis apie tradicijų tęstinumą ir jų pritaikymą šiuolaikiniame kultūros lauke dalijosi ir kiti svečiai, pabrėžę, kad tautodailė išlieka svarbi tapatybės dalis.

    Apdovanojimai ir kūrėjų įvertinimas

    Uždarymo vakarą įteiktos padėkos labiausiai nusipelniusiems kūrėjams, o Ukmergės rajono savivaldybės atstovai akcentavo vietos tautodailininkų aktyvumą ir jų indėlį garsinant kraštą. Dėmesys kūrėjams šiuo atveju tapo ir simboliniu signalu, kad tradicinis menas vertinamas kaip gyva kultūros dalis, o ne tik paveldas.

    Padėkomis apdovanoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Ukmergės tautodailininkų draugijos nariai: Vytautas Mackevičius, Anelė Stancikienė, Daiva Malinauskienė, Valentas Butkus, Rimantas Zinkevičius, Stanislovas Zinkevičius, Vaiva Žakavičienė, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė. Organizatoriai pabrėžė, kad padėkos skirtos ir visiems parodos dalyviams.

    Ką parodė 108 autorių ekspozicija

    Jubiliejinėje parodoje savo kūrinius pristatė 108 autoriai iš visų sąjungos skyrių, o darbų geografija apėmė skirtingus Lietuvos regionus. Toks mastas leido vienoje erdvėje pamatyti, kuo šiandien gyvena skirtingų tradicijų ir mokyklų kūrėjai bei kaip regioniniai bruožai atsispindi darbuose.

    Lankytojams pristatytas platus tautodailės spektras: medžio ir akmens skulptūros, audiniai, juostos, lovatiesės, tautinių kostiumų elementai, metalinės saulutės, keramika, šiaudiniai sodai, tapybos darbai. Ekspozicija išryškino ne tik meistriškumą, bet ir tai, kad tradicinės technikos vis dažniau derinamos su šiuolaikiškesniu pateikimu, ypač parodose ir edukacijose.

    Ukmergei parodoje atstovavo 9 autoriai: Rimantas Zinkevičius ir Valentas Butkus pristatė medžio skulptūras, Stanislovas Zinkevičius – rankšluostines, Vytautas Mackevičius ir Anelė Stancikienė – tapybą, Daiva Malinauskienė – laikraštines, Vaiva Žakavičienė – keramiką, Janė Giedraitienė ir Rasa Laskauskienė – šiaudinius sodus.

    Parodos rengėjai dėkojo Ukmergės kultūros centro direktorei Rasai Graužinienei už nuoseklų palaikymą ir sąlygas eksponuoti darbus erdviose, šviesiose galerijos patalpose. Anot organizatorių, tokios erdvės svarbios ne tik estetikai, bet ir tam, kad tradiciniai darbai būtų matomi kaip šiuolaikinio kultūros gyvenimo dalis.

  • Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Folkloro ansamblis „Lankupa“ švenčia 20-metį: kaip per du dešimtmečius išaugo Vilkaviškio scena

    Jubiliejus Vilkaviškio kultūros centre

    Vilkaviškio kultūros centre šeštadienį nuaidėjo folkloro ansamblio „Lankupa“ 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Renginyje skambėjo liaudies dainos, sukosi šokiai, o kolektyvą sveikino žiūrovai ir krašto atstovai.

    Per du dešimtmečius ansamblis tapo ryškia Vilkaviškio kultūrinio gyvenimo dalimi, o jo koncertai dažnai siejami su Suvalkijos tradicijų puoselėjimu. Kolektyvą subūrė bendras noras saugoti folklorą ir nuosekliai jį pristatyti platesnei auditorijai.

    Kelias nuo vietos renginių iki gastrolų

    „Lankupa“ per veiklos metus formavo dainų ir šokių repertuarą, rėmėsi autentiško folkloro skambesiu ir suvalkietiška tarme. Tokia kryptis padėjo ansambliui išlaikyti atpažįstamą stilių ir sustiprinti ryšį su gimtojo krašto tradicijomis.

    Kolektyvas aktyviai dalyvauja etninės kultūros renginiuose, koncertuoja Lietuvoje ir už jos ribų, taip prisidėdamas prie regiono kultūros sklaidos. Jubiliejiniame koncerte žiūrovai buvo pakviesti prisiminti ryškiausius ansamblio kūrybinio kelio momentus.

    Sveikinimai ir padėka už tradicijų puoselėjimą

    Jubiliejaus proga ansamblį ir vadovę Daivą Ambrasaitę pasveikino Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka bei Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas. Jie dėkojo už ilgametį atsidavimą ir indėlį saugant krašto kultūros tradicijas.

    „Dvidešimt metų trunkantis folkloro ansamblio „Lankupa“ kelias liudija ne tik meilę liaudies muzikai, bet ir didžiulį atsidavimą mūsų krašto kultūrai. Jūsų veikla padeda išsaugoti tai, kas brangiausia – mūsų tradicijas, papročius ir suvalkietiškos dainos skambesį“, – sakė Algirdas Neiberka.

    Šventės metu meras ansamblį ir jo vadovę apdovanojo Mero padėkos raštu už 20 metų kūrybinę ir koncertinę veiklą bei suvalkietiškos dainos populiarinimą. Pasak organizatorių, šis įvertinimas atspindi nuoseklų kolektyvo darbą ir jo reikšmę bendruomenei.

    „Lankupa“ ir šiandien išlieka gyva tradicijų puoselėtoja, jungianti skirtingų kartų žmones ir perduodanti kultūrinį paveldą ateičiai. Jubiliejus tapo ne tik švente, bet ir priminimu, kad regioninė kultūra stiprėja tada, kai ją kasdien kuria ir saugo patys bendruomenės nariai.

  • Mažeikių krašto kultūros premija atiteko Augustui Petkui: už ką įvertintas jo darbas ir idėjos

    Gegužės 29 dieną Mažeikių kultūros centro Pramogų salėje įteikta Mažeikių krašto kultūros premija. Šiemet ji skirta Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcio centro direktoriui Augustui Petkui už Mažeikių krašto kultūros garsinimą, etninės kultūros puoselėjimą ir naujų kultūrinių formų įgyvendinimą.

    Laureatą pasveikino Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė, taip pat savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narė Ingrida Braziulienė, kolegos ir artimieji. Ceremonijoje akcentuota A. Petkaus nuosekli organizacinė veikla ir gebėjimas burti bendruomenę.

    „Ši premija yra padėka už darbą, kuris kasdien kuria Mažeikių kultūrinį veidą ir atveria naujas galimybes jaunimui“, – sakė Mažeikių rajono savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.

    Prieš apdovanojimą vyko vienas iš renginių ciklo „InterAkcija 2026“ pasirodymų: senosios muzikos trupė „Camerata dei Folli“ pristatė muzikos ir šokio spektaklį Šv. Genezijaus trupė pristato Vaclovą Agripą Lietuvį… ir Jus. Renginio programa papildė ceremoniją menine dalimi ir pabrėžė šiuolaikišką požiūrį į kultūros sklaidą regione.

    Ilgametė patirtis kultūroje ir švietime

    A. Petkus yra kultūros ir švietimo srities profesionalas, dirbantis ir kaip kultūros vadybininkas, ir kaip pedagogas. 1985 metais jis baigė Šiaulių aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo muzikos mokytojo, meno vadovo ir orkestro dirigento kvalifikaciją.

    Vėliau A. Petkus gilino vadybos kompetencijas, 2003–2007 metais studijavo verslo vadybą Žemaitijos kolegijoje. 2022 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo magistro laipsnį, sustiprindamas profesinį pagrindą kultūros projektų ir įstaigų valdymui.

    1993–2016 metais A. Petkus dirbo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centre, kur ėjo meno padalinio vadovo ir kultūros vadybininko pareigas. Šiuo laikotarpiu jis organizavo ir koordinavo svarbiausius miesto viešus kultūrinius renginius ir tradicines šventes.

    Greta organizacinio darbo jis aktyviai dalyvavo koncertinėje veikloje: 1992–1999 metais vadovavo linksmosios muzikos orkestrui „7 širdys“. Su šiuo kolektyvu buvo reprezentuojamas Mažeikių miestas užsienyje, koncertuota Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje ir Graikijoje.

    Projektai jaunimui ir kultūros sklaida

    2016–2021 metais A. Petkus dirbo Mažeikių choreografijos mokykloje, kur ėjo direktoriaus pavaduotojo ugdymui pareigas. Tuo pačiu laikotarpiu jis dirbo koncertmeisteriu Vaikų ir jaunimo tautinių šokių studijoje „Kauškutis“, prisidėdamas prie kolektyvo meninės veiklos ir Dainų šventės tradicijos tęstinumo.

    Nuo 2021 metų A. Petkus vadovauja Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkciam centrui. Vadovaujant jam, centro veikla plėtėsi: įsteigtas Atviras jaunimo centras „Rifas“, išplėstos jaunimui skirtos iniciatyvos, pradėtos teikti Kultūros paso paslaugos ir stiprinta šiuolaikinės kultūros bei meno sklaida.

    A. Petkus taip pat aktyviai veikia už savo įstaigos ribų: dalyvauja konkursų vertinimo komisijose, prisideda prie jaunųjų atlikėjų ugdymo ir regioninių iniciatyvų. Tarp ryškesnių darbų minimas tarptautinio jaunųjų atlikėjų festivalio-konkurso „Baltijos balsas“, rengiamo nuo 2013 metų, inicijavimas ir organizavimas.

    Už nuopelnus kultūros srityje A. Petkus yra pelnęs Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos padėkos raštą, Mažeikių rajono savivaldybės mero padėkas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro padėką bei Neringos savivaldybės įvertinimus. Šie apdovanojimai rodo ilgalaikį indėlį ir veiklos tęstinumą skirtinguose kultūros laukuose.

    Mažeikių krašto kultūros premija skiriama kultūros ir meno kūrėjams už aukštus pasiekimus respublikiniuose ar tarptautiniuose konkursuose, novatoriškas idėjas ir jų įgyvendinimą Mažeikių krašte, taip pat už ilgametę reikšmingą kultūrinę veiklą ir etnokultūros puoselėjimą. Premijos dydis siekia 1 500 eurų, ji finansuojama iš savivaldybės biudžeto asignavimų.

    Numatyta, kad ta pati premija tam pačiam asmeniui antrą kartą neskiriama. Savivaldybės teigimu, tai padeda užtikrinti, kad įvertinimai pasiektų kuo platesnį aktyvių kultūros kūrėjų ir organizatorių ratą.

  • Kretingos rajone išdalytos kultūros ir meno premijos: kas šiemet tapo laureatais

    Kretingos rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną patvirtino šių metų kultūros ir meno premijų laureatus. Apdovanojimai skirti dviem asmenims ir vienam kolektyvui už reikšmingą indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą.

    Šiemet premijomis įvertinti tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Inga Mažeikienė ir Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvas „Žemčiūga“.

    Aleksui Eugenijui Kulviečiui ir Ingai Mažeikienei premijos skirtos už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę bei mokslinę veiklą. Folkloro kolektyvas „Žemčiūga“ įvertintas už nuoseklų etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą bei sklaidą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kultūros ir meno premijos skiriamos už pasiekimus nacionalinių kultūros ir meno organizacijų rengiamuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ar parodose. Taip pat vertinama ilgalaikė, bendruomenei reikšminga kūrybinė, kultūrinė ar mokslinė veikla bei išskirtinis scenos meno sričių puoselėjimas ir pristatymas.

    Premijų laureatai bus pagerbti per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę „Susapnuok Kretinga 773“. Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 13 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

  • Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija oficialiai įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Pripažinimą patvirtinantys sertifikatai įteikti iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje, kur pristatyta ir daugiau naujai į sąvadą įrašytų gyvojo paveldo reiškinių.

    Krikštų tradiciją renginyje pristatė Neringos muziejų atstovės Vitalija Teresa Jonušienė ir Edita Anglickaitė-Beržinskienė. Sertifikatas, liudijantis tradicijos išsaugojimo svarbą, įteiktas Neringos muziejams bei Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui.

    Šis įrašymas svarbus ne tik kaip formalus įvertinimas, bet ir kaip paskata tęsti paveldosaugos darbus Kuršių nerijoje ir Pamaryje. Nematerialaus paveldo sąvadas paprastai akcentuoja gyvas praktikas, žinias ir įgūdžius, todėl esminiu tampa tradicijos perdavimas bendruomenėse ir meistrystės tęstinumas.

    Pristatymo metu primintas Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo indėlis, atkuriant Nidos senąsias kapines ir į krašto gyvenimą sugrąžinant krikštus. Jo darbe svarbiu principu tapo autentiškumas: jei trūko duomenų apie konkrečius paminklus, jie nebuvo kuriami iš naujo, o atkūrimas rėmėsi turima istorine informacija.

    „Su pagarba ir dėkingumu prisimename Eduardą Jonušą, kurio neįkainojamas indėlis padėjo sugrąžinti krikštus ir kitus Kuršių nerijos simbolius į mūsų krašto gyvenimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Renginyje pristatytas ir autentiškas, Eduardo Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose. Tai antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth, gyvenusiai 1893–1937 metais.

    Į iškilmes taip pat atvyko Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas, etnografas Helmutas Lotužis bei tradiciją tęsiantys meistrai, kurių darbas leidžia krikštų gamybos žinias išlaikyti gyvas. Tokiose tradicijose svarbi ne tik estetika, bet ir technologiniai sprendimai, medžiagų parinkimas, regioninė ikonografija bei papročių laikymasis.

    Krikštai yra senieji Pamario krašto antkapiniai paminklai, kurių ankstyviausi paminėjimai siekia XVI amžių. Istoriškai jie paplitę Kuršių nerijoje, taip pat Melnragės, Karklės ir Bomelsvitės kapinėse, o jų pėdsakų randama ir dabartinių Kretingos, Tauragės bei Šilutės rajonų apylinkėse.

    Pagal konfesinius papročius krikštai statomi mirusiojo kojūgalyje, o jų stiebas dažniausiai siekia kapo dugną. Skirtingai nei įprasti kryžiai, krikštai išsiskiria savita forma ir ornamentika, kuri regionuose gali kisti, atspindėdama vietos tradicijas ir bendruomenių tapatybę.

    Įrašymas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paprastai sustiprina tradicijos matomumą ir palengvina jos pristatymą edukacijose, muziejų veiklose bei kultūriniuose projektuose. Tokie sprendimai taip pat padeda aiškiau įvardyti, kas būtina, kad tradicija išliktų gyva: nuo meistrų rengimo iki vietos bendruomenių įsitraukimo ir atsakingos kapinių priežiūros.

  • „Žemaitiu gīvastis 2026“ Telšiuose: penktą kartą suvienijo amatus, kulinarinį paveldą ir šokius

    Praėjusį savaitgalį Telšių rajone, Žemaičių kaimo muziejuje, penktą kartą surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis 2026“. Į renginį gausiai rinkosi amatininkai, edukatoriai, folkloro kolektyvai ir lankytojai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Žemaitiu gīvastis“ Telšių krašte išsiskiria kaip renginys, kuriame tradicijos ne tik pristatomos, bet ir praktiškai išbandomos. Lankytojai čia ragavo kulinarinio paveldo patiekalų, domėjosi amatais, dalyvavo edukacijose ir vakare įsitraukė į naktišokius.

    Šių metų akcentai ir dalyviai

    Šių metų tema „Žemaitiu gīvastie – vėsa Lietova!“ sujungė penkių regionų tradicijas vienoje erdvėje. Renginyje savo amatus demonstravo keramikai, kalviai, odininkai, vytelininkai, bitininkai ir kiti tautinio paveldo puoselėtojai.

    Šventės metu veikė amatininkų kiemeliai ir edukacinės erdvės, kur lankytojai galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išmokti senųjų įgūdžių. Taip pat buvo galima įsigyti tautinio paveldo gaminių ir susipažinti su skirtingų regionų papročiais.

    Koncertai, kanklės ir svečiai

    Didelio dėmesio sulaukė koncertinė programa, kurioje pasirodė folkloro kolektyvai iš įvairių Lietuvos kraštų, o renginyje išskirtas ir Kanklių metų akcentas. Vakarinėje dalyje žiūrovus subūrė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

    Ypatingais svečiais tapo kartvelų ansamblis „Riho“, įnešęs į programą kitos kultūros skambesį, o kartu pristatyti ir autentiški kalvio darbai. Vėliau šventė tradiciškai persikėlė į naktišokius, kuriuose grojo keli muzikos kolektyvai.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tokie renginiai tampa ne tik pramoga, bet ir praktiniu būdu perduoti tradicijas jaunajai kartai bei stiprinti regioninę tapatybę. Etninės kultūros puoselėjimas vis dažniau siejamas ir su vietos ekonomika, nes šventėse atsiranda reali erdvė smulkiesiems amatininkams bei gamintojams.

    Žemaičių muziejus „Alka“ primena, kad Žemaičių kaimo muziejus yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje po atviru dangumi. Autentiškos sodybos, amatininkystės erdvės ir istorinis kraštovaizdis leidžia lankytojams patirti XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kaimo gyvenimo ritmą.

    Renginio svarbą jau ne vienerius metus pripažįsta ir Telšių rajono savivaldybė, o projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai bei partneriai, tarp jų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Fotoera“.

  • Molėtų savivaldybė kviečia teikti kultūros projektus: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė kultūros projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas organizacijas, planuojančias viešas, ne pelno siekiančias veiklas savivaldybės teritorijoje. Paraiškas gali teikti viešieji juridiniai asmenys, tačiau rajono biudžetinės įstaigos konkurse dalyvauti negali.

    Projektai turi būti skirti visuomenei ir atitikti bent tris savivaldybės nurodytas prioritetines kryptis. Tarp jų minimos iniciatyvos, skatinančios kūrybinę įvairovę, kuriančios naujas kultūros raiškas ir stiprinančios vietos kultūros pasiūlą skirtingoms auditorijoms.

    Taip pat laukiami projektai, kurie ugdo profesionaliojo ir mėgėjų meno partnerystę, stiprina pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Savivaldybė akcentuoja ir kultūros paveldo aktualizavimą bei etninės kultūros plėtotę, ypač kai veiklos įtraukia vietos gyventojus ir lankytojus.

    Atskiras dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo kultūriniam bei meniniam ugdymui, edukacijoms ir prasmingam užimtumui. Prioritetu įvardijami ir rajono tapatumą kuriantys projektai, taip pat kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtra, kai ji siejama su inovacijomis ir šiuolaikiniais sprendimais.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 21 dienos. Dokumentai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba, o pateikimo būdai apima atsiuntimą paštu, pateikimą elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba įteikimą savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriui Molėtuose.

  • Elektrėnų tautodailininkai grįžo iš jubiliejinės parodos Trakų Vokės dvare: kas sulaukė padėkų

    Balandžio pabaigoje uždaryta jubiliejinė tautodailės paroda „Metai įamžinti raštuose“, visą balandžio mėnesį veikusi Trakų Vokės dvaro sodybos erdvėse. Paroda subūrė daugiau kaip 220 kūrėjų iš įvairių savivaldybių ir regionų, tarp jų ir Elektrėnų krašto atstovus.

    Lankytojams pristatyta plati tradicinių amatų ir dailės darbų panorama: tapyba, grafika, medžio skulptūra, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai, tradicinė keramika, kalviškos saulutės, muzikos instrumentai, juostos ir tautiniai kostiumai. Organizatorių teigimu, ekspozicija siekė parodyti, kaip tautodailė šiandien jungia skirtingas kartas ir išlaiko regionų savitumą.

    Lietuvos tautodailininkų sąjungos jubiliejus

    Balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvaro sodyboje vyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas, į kurį pakviesti ir Elektrėnų krašto tautodailininkai. Renginyje dalyvavo mezgimo, skiautinių, tapybos, audimo, siuvinėjimo, veltos vilnos ir medžio drožybos kūrėjai, pristatę savo darbus ir bendravę su kolegomis iš kitų regionų.

    Elektrėnų kraštui atstovavo Regina Žvirblienė, Onutė Bagdonavičienė, Vida Vičkačkienė, Regina Norušienė, Orinta Diatlovienė, Angelė Gliaudelienė, Romaldas Skorupskas, Vida Juknelienė ir Zigmas Mažeika. Kūrybinių sričių įvairovė atspindėjo ne tik tradicinius amatus, bet ir šiuolaikiškesnes interpretacijas, kai tradicinės technikos pritaikomos šiandienos poreikiams.

    Padėkos ilgamečiams dalyviams

    Šventėje dalyvius pasveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys ir savivaldybių bei bendrijų atstovai. Renginio metu pabrėžta, kad tautodailė išlieka svarbi kultūrinės tapatybės dalis, o parodos ir bendruomenių veikla padeda palaikyti meistrystės perdavimą.

    Daugiau nei 30 metų parodose dalyvaujantys tautodailininkai buvo apdovanoti Kultūros ministerijos padėkomis. Dėmesio sulaukė ir pagrindinė parodos organizatorė Ramutė Kraujalienė, kuriai padėkota už nuoseklų darbą telkiant kūrėjus ir stiprinant tautodailės matomumą.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ programa, pristačiusi skirtingų Lietuvos regionų dainas ir šokius. Elektrėnų krašto tautodailininkai pabrėžė, kad dalyvavimas tokiame minėjime yra ne tik įvertinimas, bet ir paskata toliau puoselėti tradicijas bei dalintis jomis su jaunąja karta.