CP v2

Tag: Etninė kultūra

  • Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija oficialiai įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Pripažinimą patvirtinantys sertifikatai įteikti iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje, kur pristatyta ir daugiau naujai į sąvadą įrašytų gyvojo paveldo reiškinių.

    Krikštų tradiciją renginyje pristatė Neringos muziejų atstovės Vitalija Teresa Jonušienė ir Edita Anglickaitė-Beržinskienė. Sertifikatas, liudijantis tradicijos išsaugojimo svarbą, įteiktas Neringos muziejams bei Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui.

    Šis įrašymas svarbus ne tik kaip formalus įvertinimas, bet ir kaip paskata tęsti paveldosaugos darbus Kuršių nerijoje ir Pamaryje. Nematerialaus paveldo sąvadas paprastai akcentuoja gyvas praktikas, žinias ir įgūdžius, todėl esminiu tampa tradicijos perdavimas bendruomenėse ir meistrystės tęstinumas.

    Pristatymo metu primintas Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo indėlis, atkuriant Nidos senąsias kapines ir į krašto gyvenimą sugrąžinant krikštus. Jo darbe svarbiu principu tapo autentiškumas: jei trūko duomenų apie konkrečius paminklus, jie nebuvo kuriami iš naujo, o atkūrimas rėmėsi turima istorine informacija.

    „Su pagarba ir dėkingumu prisimename Eduardą Jonušą, kurio neįkainojamas indėlis padėjo sugrąžinti krikštus ir kitus Kuršių nerijos simbolius į mūsų krašto gyvenimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Renginyje pristatytas ir autentiškas, Eduardo Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose. Tai antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth, gyvenusiai 1893–1937 metais.

    Į iškilmes taip pat atvyko Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas, etnografas Helmutas Lotužis bei tradiciją tęsiantys meistrai, kurių darbas leidžia krikštų gamybos žinias išlaikyti gyvas. Tokiose tradicijose svarbi ne tik estetika, bet ir technologiniai sprendimai, medžiagų parinkimas, regioninė ikonografija bei papročių laikymasis.

    Krikštai yra senieji Pamario krašto antkapiniai paminklai, kurių ankstyviausi paminėjimai siekia XVI amžių. Istoriškai jie paplitę Kuršių nerijoje, taip pat Melnragės, Karklės ir Bomelsvitės kapinėse, o jų pėdsakų randama ir dabartinių Kretingos, Tauragės bei Šilutės rajonų apylinkėse.

    Pagal konfesinius papročius krikštai statomi mirusiojo kojūgalyje, o jų stiebas dažniausiai siekia kapo dugną. Skirtingai nei įprasti kryžiai, krikštai išsiskiria savita forma ir ornamentika, kuri regionuose gali kisti, atspindėdama vietos tradicijas ir bendruomenių tapatybę.

    Įrašymas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paprastai sustiprina tradicijos matomumą ir palengvina jos pristatymą edukacijose, muziejų veiklose bei kultūriniuose projektuose. Tokie sprendimai taip pat padeda aiškiau įvardyti, kas būtina, kad tradicija išliktų gyva: nuo meistrų rengimo iki vietos bendruomenių įsitraukimo ir atsakingos kapinių priežiūros.

  • „Žemaitiu gīvastis 2026“ Telšiuose: penktą kartą suvienijo amatus, kulinarinį paveldą ir šokius

    Praėjusį savaitgalį Telšių rajone, Žemaičių kaimo muziejuje, penktą kartą surengta amatų ir kulinarinio paveldo šventė „Žemaitiu gīvastis 2026“. Į renginį gausiai rinkosi amatininkai, edukatoriai, folkloro kolektyvai ir lankytojai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

    Organizatoriai pabrėžia, kad „Žemaitiu gīvastis“ Telšių krašte išsiskiria kaip renginys, kuriame tradicijos ne tik pristatomos, bet ir praktiškai išbandomos. Lankytojai čia ragavo kulinarinio paveldo patiekalų, domėjosi amatais, dalyvavo edukacijose ir vakare įsitraukė į naktišokius.

    Šių metų akcentai ir dalyviai

    Šių metų tema „Žemaitiu gīvastie – vėsa Lietova!“ sujungė penkių regionų tradicijas vienoje erdvėje. Renginyje savo amatus demonstravo keramikai, kalviai, odininkai, vytelininkai, bitininkai ir kiti tautinio paveldo puoselėtojai.

    Šventės metu veikė amatininkų kiemeliai ir edukacinės erdvės, kur lankytojai galėjo ne tik stebėti, bet ir patys išmokti senųjų įgūdžių. Taip pat buvo galima įsigyti tautinio paveldo gaminių ir susipažinti su skirtingų regionų papročiais.

    Koncertai, kanklės ir svečiai

    Didelio dėmesio sulaukė koncertinė programa, kurioje pasirodė folkloro kolektyvai iš įvairių Lietuvos kraštų, o renginyje išskirtas ir Kanklių metų akcentas. Vakarinėje dalyje žiūrovus subūrė Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ koncertas.

    Ypatingais svečiais tapo kartvelų ansamblis „Riho“, įnešęs į programą kitos kultūros skambesį, o kartu pristatyti ir autentiški kalvio darbai. Vėliau šventė tradiciškai persikėlė į naktišokius, kuriuose grojo keli muzikos kolektyvai.

    Kodėl tokios šventės svarbios?

    Tokie renginiai tampa ne tik pramoga, bet ir praktiniu būdu perduoti tradicijas jaunajai kartai bei stiprinti regioninę tapatybę. Etninės kultūros puoselėjimas vis dažniau siejamas ir su vietos ekonomika, nes šventėse atsiranda reali erdvė smulkiesiems amatininkams bei gamintojams.

    Žemaičių muziejus „Alka“ primena, kad Žemaičių kaimo muziejus yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus Žemaitijoje po atviru dangumi. Autentiškos sodybos, amatininkystės erdvės ir istorinis kraštovaizdis leidžia lankytojams patirti XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios kaimo gyvenimo ritmą.

    Renginio svarbą jau ne vienerius metus pripažįsta ir Telšių rajono savivaldybė, o projektą iš dalies finansuoja Kultūros ministerija. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rėmėjai bei partneriai, tarp jų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Fotoera“.

  • Molėtų savivaldybė kviečia teikti kultūros projektus: kas gali pretenduoti ir iki kada?

    Molėtų rajono savivaldybė paskelbė kultūros projektų finansavimo konkursą ir kviečia teikti paraiškas organizacijas, planuojančias viešas, ne pelno siekiančias veiklas savivaldybės teritorijoje. Paraiškas gali teikti viešieji juridiniai asmenys, tačiau rajono biudžetinės įstaigos konkurse dalyvauti negali.

    Projektai turi būti skirti visuomenei ir atitikti bent tris savivaldybės nurodytas prioritetines kryptis. Tarp jų minimos iniciatyvos, skatinančios kūrybinę įvairovę, kuriančios naujas kultūros raiškas ir stiprinančios vietos kultūros pasiūlą skirtingoms auditorijoms.

    Taip pat laukiami projektai, kurie ugdo profesionaliojo ir mėgėjų meno partnerystę, stiprina pilietiškumą ir bendruomeniškumą. Savivaldybė akcentuoja ir kultūros paveldo aktualizavimą bei etninės kultūros plėtotę, ypač kai veiklos įtraukia vietos gyventojus ir lankytojus.

    Atskiras dėmesys skiriamas vaikų ir jaunimo kultūriniam bei meniniam ugdymui, edukacijoms ir prasmingam užimtumui. Prioritetu įvardijami ir rajono tapatumą kuriantys projektai, taip pat kultūrinių ir kūrybinių industrijų plėtra, kai ji siejama su inovacijomis ir šiuolaikiniais sprendimais.

    Paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 21 dienos. Dokumentai turi būti pildomi kompiuteriu lietuvių kalba, o pateikimo būdai apima atsiuntimą paštu, pateikimą elektroniniu paštu, pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba įteikimą savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriui Molėtuose.

  • Elektrėnų tautodailininkai grįžo iš jubiliejinės parodos Trakų Vokės dvare: kas sulaukė padėkų

    Balandžio pabaigoje uždaryta jubiliejinė tautodailės paroda „Metai įamžinti raštuose“, visą balandžio mėnesį veikusi Trakų Vokės dvaro sodybos erdvėse. Paroda subūrė daugiau kaip 220 kūrėjų iš įvairių savivaldybių ir regionų, tarp jų ir Elektrėnų krašto atstovus.

    Lankytojams pristatyta plati tradicinių amatų ir dailės darbų panorama: tapyba, grafika, medžio skulptūra, karpiniai, šiaudiniai sodai, verbos, margučiai, tradicinė keramika, kalviškos saulutės, muzikos instrumentai, juostos ir tautiniai kostiumai. Organizatorių teigimu, ekspozicija siekė parodyti, kaip tautodailė šiandien jungia skirtingas kartas ir išlaiko regionų savitumą.

    Lietuvos tautodailininkų sąjungos jubiliejus

    Balandžio 30 dieną Trakų Vokės dvaro sodyboje vyko Lietuvos tautodailininkų sąjungos 60-mečio minėjimas, į kurį pakviesti ir Elektrėnų krašto tautodailininkai. Renginyje dalyvavo mezgimo, skiautinių, tapybos, audimo, siuvinėjimo, veltos vilnos ir medžio drožybos kūrėjai, pristatę savo darbus ir bendravę su kolegomis iš kitų regionų.

    Elektrėnų kraštui atstovavo Regina Žvirblienė, Onutė Bagdonavičienė, Vida Vičkačkienė, Regina Norušienė, Orinta Diatlovienė, Angelė Gliaudelienė, Romaldas Skorupskas, Vida Juknelienė ir Zigmas Mažeika. Kūrybinių sričių įvairovė atspindėjo ne tik tradicinius amatus, bet ir šiuolaikiškesnes interpretacijas, kai tradicinės technikos pritaikomos šiandienos poreikiams.

    Padėkos ilgamečiams dalyviams

    Šventėje dalyvius pasveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, viceministrė Renata Kurmin, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Virginijus Jocys ir savivaldybių bei bendrijų atstovai. Renginio metu pabrėžta, kad tautodailė išlieka svarbi kultūrinės tapatybės dalis, o parodos ir bendruomenių veikla padeda palaikyti meistrystės perdavimą.

    Daugiau nei 30 metų parodose dalyvaujantys tautodailininkai buvo apdovanoti Kultūros ministerijos padėkomis. Dėmesio sulaukė ir pagrindinė parodos organizatorė Ramutė Kraujalienė, kuriai padėkota už nuoseklų darbą telkiant kūrėjus ir stiprinant tautodailės matomumą.

    Šventinę nuotaiką renginyje kūrė Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ programa, pristačiusi skirtingų Lietuvos regionų dainas ir šokius. Elektrėnų krašto tautodailininkai pabrėžė, kad dalyvavimas tokiame minėjime yra ne tik įvertinimas, bet ir paskata toliau puoselėti tradicijas bei dalintis jomis su jaunąja karta.

  • Ukmergės rajonas skelbia etninės kultūros projektų konkursą: paraiškos iki gegužės 26 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė Etninės kultūros globos programos projektų konkursą, į kurį kviečiamos teikti paraiškas nevyriausybinės organizacijos ir biudžetinės įstaigos. Savivaldybė nurodo, kad šia priemone siekiama nuosekliai stiprinti etninės kultūros veiklas rajone ir didinti bendruomenių įsitraukimą.

    Konkurso tikslas – skatinti etninės kultūros plėtotę, prisidėti prie tautinio tapatumo ir savimonės ugdymo bei etninio paveldo puoselėjimo Ukmergės rajone. Tokie konkursai paprastai orientuoti ne į vienkartinius renginius, o į aiškiai suplanuotas veiklas su apčiuopiamais rezultatais, pavyzdžiui, edukacijomis, praktiniais užsiėmimais ar tradicijų tęstinumu.

    2026 metų konkurso prioritetai

    Skelbiama, kad vienas svarbiausių 2026 metų prioritetų – tradicinių amatų ir senųjų technologijų puoselėjimas bei etninio paveldo išsaugojimas. Savivaldybė akcentuoja vietos meistrų ir organizacijų, perduodančių tradicinius amatus jaunajai kartai, rėmimą, taip pat edukacinių dirbtuvių ir stovyklų organizavimą.

    Kitas prioritetas – tradicinės muzikos, šokių ir dainavimo puoselėjimas, skatinant folkloro ansamblių veiklą ir įtraukiant jaunimą į mokymus. Taip pat numatytas tradicinių švenčių ir kalendorinių papročių atgaivinimas, rengiant vietos bendruomenėms aktualias šventes ir stiprinant gyvą tradicijų perdavimą.

    Terminai ir finansavimo ribos

    Paraiškas konkursui galima teikti nuo 2026 metų gegužės 4 dienos iki 2026 metų gegužės 26 dienos 17 valandos. Savivaldybė pabrėžia, kad pareiškėjas konkursui gali teikti tik vieną nustatytos formos paraišką su priedais.

    Nurodoma, kad minimali finansavimo suma vienam projektui – 300 eurų, o maksimali – 1 000 eurų. Praktikoje tai reiškia, kad paraiškose verta aiškiai pagrįsti planuojamų veiklų apimtį ir sąnaudas, kad biudžetas atitiktų realius įgyvendinimo poreikius bei numatytus rezultatus.

    Kaip pateikti paraišką?

    Projekto paraiška gali būti teikiama elektronine versija elektroniniu paštu, tačiau tik pasirašyta elektroniniu parašu. Taip pat numatyta galimybė paraišką pateikti kaip popierinį dokumentą Savivaldybės administracijos priimamajame, Kęstučio a. 3, Ukmergėje.

    Dėl konkurso sąlygų ir paraiškų teikimo tvarkos nurodytas kontaktinis asmuo – savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Butkutė. Daugiau informacijos suteikiama savivaldybės nurodytais kontaktais.

  • Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Mato Slančiausko premija atiteko Gediminui Andrašiūnui: už gyvą Joniškio etninę tradiciją

    Joniškio rajono savivaldybės taryba Mato Slančiausko premiją šiemet skyrė pedagogui ir kultūros darbuotojui Gediminui Andrašiūnui. Įvertintas jo ilgalaikis ir nuoseklus indėlis puoselėjant Joniškio krašto etninę kultūrą, tradicijų tęstinumą ir jų gyvą sklaidą bendruomenėje.

    G. Andrašiūnas dirba Joniškio rajono pagrindinėje mokykloje, taip pat yra Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius. Jis vadovauja daugiau nei du dešimtmečius veikiančiam mėgėjų meno kolektyvui „Klėčia“ ir aktyviai dalyvauja Aukštaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veikloje.

    Vienas ryškiausių jo darbų – nykstančių vietos papročių gaivinimas ir jų įtvirtinimas kaip kasmetinių bendruomenės tradicijų. Tęsiama ir atgaivinta mirusiųjų pagerbimo giedojimo tradicija Ropininkų kapinaitėse tapo pavyzdžiu, kaip nematerialusis paveldas gali išlikti ne muziejuje, o kasdienėje vietos žmonių praktikoje.

    Ne mažiau svarbi G. Andrašiūno veiklos kryptis – folkloro renginių organizavimas ir tradicijų perdavimas per bendrą patirtį, o ne vien pasakojimą. Jis yra ilgametis respublikinės folkloro šventės „Subatos vakarėly“ Kirnaičiuose organizatorius, suburiantis kolektyvus iš įvairių Lietuvos vietovių ir svečius iš užsienio.

    G. Andrašiūno iniciatyva puoselėjamos ir kitos kalendorinės šventės bei tradiciniai sambūriai, stiprinantys bendruomeniškumą ir vietos kultūrinę tapatybę. Tarp jų minimos Jurginės, Sekminės, armonikininkų susitikimai ir kiti gyvosios tradicijos renginiai, kuriuose etninė kultūra patiriama kaip dabarties, o ne vien praeities reiškinys.

    Didelę jo veiklos dalį sudaro senųjų giedojimo tradicijų, vadinamųjų kantičkų, išsaugojimas ir sklaida. Šios tradicijos pristatomos koncertuose, minėjimuose ir bendruomenės renginiuose, o autentiškas pasakojimo stilius, tarmės puoselėjimas ir gebėjimas telkti žmones ne kartą sulaukė platesnio pripažinimo įvairiuose konkursuose.

    Pedagoginėje veikloje G. Andrašiūnas daug dėmesio skiria jaunajai kartai, kad tradicijos nebūtų tik pristatomos, bet ir perimamos. Jo ugdytiniai dalyvauja respublikiniuose konkursuose, o pats mokytojas skatina mokinius domėtis krašto istorija, liaudies kūryba ir gyvuoju paveldu.

    Jo sodyba Kirnaičiuose taip pat tapo atvira kultūros erdve, kurioje vyksta edukacijos, stovyklos ir bendruomenės susibūrimai. Tokios vietos, paremtos asmenine iniciatyva, pastaraisiais metais vis dažniau tampa svarbiu regioninės kultūros varikliu, kai tradicijos perduodamos per praktiką ir bendrą veiklą.

    Mato Slančiausko premija skiriama už trejų praėjusių metų veiklą Joniškio krašto etninės kultūros paveldo rinkimo, puoselėjimo ir sklaidos srityse. Premijos dydis siekia 2 000 eurų, o ją planuojama įteikti birželio mėnesį amatų dienos proga vyksiančiame renginyje.