Tag: EU ETS

  • ES ir Jungtinė Karalystė arti susitarimo sujungti CO2 kvotų rinkas: ką tai keistų pramonei

    Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė priartėjo prie susitarimo, kuris sujungtų jų CO2 emisijų leidimų prekybos sistemas. Jei susitarimas įsigaliotų, įmonės galėtų naudoti vienos rinkos leidimus įsipareigojimams kitoje pusėje vykdyti.

    Kaip skelbia „Bloomberg“, po beveik šešerių metų nuo britiškos sistemos starto derybininkai jau suderino emisijų limitus, pasiūlos reguliavimo taisykles ir nemokamų leidimų skyrimo principus. Paskutinis ne iki galo išspręstas klausimas – kaip būtų traktuojamos išvestinės finansinės priemonės.

    Šiuo metu veikia dvi atskiros sistemos: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (EU ETS) ir po „Brexit“ sukurta Jungtinės Karalystės sistema (UK ETS). Dalis didžiųjų pramonės grupių dirba abiejose rinkose, todėl atskiri režimai reiškia daugiau administravimo ir sudėtingesnį planavimą.

    Pramonei toks žingsnis galėtų reikšti paprastesnį atsiskaitymą ir potencialiai mažesnes sąnaudas, tačiau kai kurios kliūtys prekybai tarp ES ir Jungtinės Karalystės neišnyktų automatiškai. Be to, galimas kainų suartėjimas vieniems būtų naudingas, kitiems – reikštų brangesnius leidimus.

    Susitarimas galėtų būti svarstomas lapkričio 20 dieną

    Planuojama, kad galimas susitarimas taps vienu svarbiausių ES ir Jungtinės Karalystės lyderių susitikimo, numatyto lapkričio 20 dieną, darbotvarkės klausimų. Galutiniam sprendimui vis tiek reikėtų politinio pritarimo ir vėlesnio formalaus ratifikavimo.

    EU ETS veikia nuo 2005 metų ir yra vienas pagrindinių ES klimato politikos įrankių. Sistema apima apie 10 tūkst. įrenginių ir subjektų, įskaitant energetiką, metalurgiją, cemento ir trąšų gamybą bei aviaciją, o mažinamas leidimų kiekis turėtų skatinti mažinti emisijas.

    Kainų skirtumas tarp rinkų išlieka, nors pastaruoju metu jis mažėjo. Tekste nurodoma, kad gruodžio kontraktas britiškiems leidimams penktadienį kainavo 64,81 svaro už toną, o ES orientyras buvo 86,55 euro.

    CBAM klausimas: automatinio palengvinimo nebus

    Rinkų sujungimas svarbus ir dėl anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM), kuris skirtas suvienodinti emisijų kainos naštą ES viduje ir už jos ribų. Teoriškai glaudesnis ETS sistemų ryšys galėtų mažinti išlaidas ir formalumus prekiaujant tarp Jungtinės Karalystės ir ES.

    Vis dėlto CBAM taikymas Jungtinei Karalystei nenutrūktų vien dėl politinės deklaracijos. ES teisė numato, kad reikalingas pilnas ETS rinkų susiejimas ir veiksmingas emisijų kainos nustatymas be preferencinių išimčių, o tik tuomet Europos Komisija galėtų atskiru sprendimu keisti JK statusą.

    Tekste taip pat pažymima, kad britiškas CBAM atitikmuo turėtų pradėti galioti nuo 2027 metų pradžios. Tai reiškia, kad net ir judant ETS susiejimo link, pereinamuoju laikotarpiu verslui gali tekti veikti dviejų skirtingų taisyklių aplinkoje.

    Kainos gali suartėti, bet tai reikštų ir riziką

    Vienas svarbiausių praktinių aspektų – galimas leidimų kainų suartėjimas. ABN Amro ekonomistas Moutazas Altaghlibis vertina, kad per artimiausius dvejus metus britiška rinka galėtų priartėti prie ES kainų, tačiau tai reikštų brangesnius leidimus daliai Jungtinės Karalystės įmonių.

    Pagal projektą numatoma ir didesnė taisyklių dermė. ES turėtų pripažinti JK emisijų limitus 2028–2030 metams, o nuo 2031 metų metinis UK ETS išduodamų leidimų kiekis negalėtų viršyti 7,1 proc. to, kas išduodama EU ETS.

    Taip pat numatyta, kad Jungtinė Karalystė turėtų derinti savo reguliavimą prie būsimų ES teisės aktų. Galutiniam susitarimui reikės ratifikavimo abiejose pusėse, įskaitant Europos Parlamentą ir valstybes nares Taryboje, o kai kurios nuostatos galėtų būti pradėtos taikyti laikinai.

  • Lenkijos Senatas perrašo 1,1 mlrd. eurų paramą energijai imliai pramonei: CIT kėlimas braukiamas

    Lenkijoje kilęs politinis ir ekonominis ginčas dėl paramos energijai imliai pramonei: Senatas netikėtai pateikė keliasdešimt pataisų įstatymui, kuriuo 2027–2030 metais numatyta apie 1,1 mlrd. eurų pagalba. Pataisos palankesnės pramonei, tačiau jų likimas dar neaiškus, nes galutinį sprendimą priims Seimas ir prezidentas.

    Iki šiol svarstytas modelis rėmėsi idėja dalį lėšų surinkti didinant pelno mokestį (CIT) kai kurioms kuro ir energetikos sektoriaus bendrovėms. Senatas šią nuostatą išbraukė, todėl keičiasi ir visa finansavimo logika, o kartu atsiranda daugiau neapibrėžtumo dėl galutinio biudžeto bei taisyklių.

    Finansavimas iš EU ETS, ne iš CIT

    Vietoje CIT didinimo Senatas siūlo paramą finansuoti iš Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos EU ETS pajamų. Tai reikštų, kad parama būtų siejama su taršos leidimų aukcionų įplaukomis, kurios gali svyruoti priklausomai nuo rinkos kainų ir aukcionų apimčių.

    Pačiame paramos modelyje numatyta galimybė kompensuoti iki 50 proc. elektros energijos sąnaudų, tačiau su saugikliu, kad kaina po paramos negali kristi žemiau 50 eurų už megavatvalandę. Taip pat nustatytas reikalavimas, kad bent pusė gautos paramos vertės būtų nukreipta į dekarbonizacijos projektus.

    Keičiamos taisyklės ir atsiranda apskundimai

    Viena reikšmingiausių pataisų susijusi su paramos skyrimo administravimu: Senatas išbraukė nuostatas dėl konkursinių komisijų ir taškinio paraiškų vertinimo. Pramonė dar rengimo etape kritikavo šį mechanizmą kaip perteklinį ir galintį lėtinti sprendimų priėmimą.

    Taip pat siūloma atsisakyti taisyklės, kuri būtų „užšaldžiusi“ paramos dydį antrais ir trečiais metais iki pirmųjų metų lygio. Vietoje to numatomas lankstesnis modelis, o jei paraiškų suma viršytų kvietimo biudžetą, parama visiems pareiškėjams būtų proporcingai mažinama vienodu koeficientu.

    Senatas įrašė ir aiškesnę apskundimo grandinę: įmonės galėtų teikti formalų protestą dėl neigiamo valstybės plėtros banko sprendimo, o vėliau kreiptis į vaivadijos administracinį teismą. Kartu būtų numatytas finansinio rezervo „įšaldymas“ ginčo nagrinėjimo laikotarpiui.

    Kiek pinigų ir kas spręs toliau

    Pagal dabartinę konstrukciją visas paketas 2027–2030 metais siekia apie 1,1 mlrd. eurų: 2027 metais planuojama apie 182 mln. eurų, 2028–2029 metais po maždaug 365 mln. eurų kasmet, o 2030 metais dar apie 182 mln. eurų. Šis mastas Lenkijai svarbus siekiant išlaikyti konkurencingumą, kai energijos kainos ir investicijų į mažesnę taršą poreikis išlieka dideli.

    Dabar pataisas svarstys Seimas, o vėliau sprendimas pasieks prezidentą. Politiniu požiūriu Senato versija gali sulaukti daugiau pramonės palaikymo, tačiau Seimas nebūtinai pritars tokiems plataus masto pakeitimams, ypač dėl atsisakymo kelti CIT ir priklausomybės nuo EU ETS pajamų.

    „Senatas iš esmės perrašė įstatymą taip, kad pramonės išsakyti siūlymai būtų įgyvendinti, tačiau galutinis sprendimas dar priklauso nuo Seimo ir prezidento“, – sakė proceso eigą stebintys politikos ir rinkos dalyviai.

  • Vokietija 2027 metais „įšaldo“ CO2 kainas: ką tai reiškia degalams ir šildymui iki ETS2 starto

    Vokietijos Bundestagas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis 2027 metais nacionalinėje CO2 emisijų prekybos sistemoje paliekamas dabartinis kainų koridorius. Tai reiškia, kad už toną CO2 ir toliau būtų taikomas 55–65 eurų intervalas, o ne leidžiama kainai šoktelėti pagal platesnius rinkos mechanizmus.

    Šis nacionalinis modelis taikomas sektoriams, kurie nepatenka į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (EU ETS). Pirmiausia tai yra transportas ir pastatų naudojimas, todėl sprendimas tiesiogiai siejasi su degalų ir šildymo kainų dinamika.

    Sprendimo priežastis – atidėtas ETS2

    Pataisos siejamos su tuo, kad ES mastu planuojamas ETS2 mechanizmas, apimantis būtent transportą ir pastatus, startuos vėliau nei anksčiau numatyta. Vokietija siekia išvengti situacijos, kai 2027 metais gyventojams ir verslui tektų papildomas kainų šuolis dėl „pereinamojo“ laikotarpio taisyklių.

    Nacionalinė sistema Vokietijoje buvo patvirtinta 2019 metais ir realiai pradėjo veikti po kelerių metų. Pirmaisiais etapais CO2 kaina buvo nustatoma administraciniu būdu, o vėliau palaipsniui didinama iki dabartinio lygio.

    Kaip CO2 mokestis atsispindi kainose

    Praktikoje, kai pasiūla neatitinka paklausos, kaina aukcionuose gali remtis viršutine nustatyto intervalo riba. Dėl to CO2 dedamoji jau dabar yra vienas veiksnių, keliančių degalų ir šildymo energijos kainas, nors galutinė suma priklauso ir nuo naftos, dujų bei rinkos maržų.

    Skaičiuojama, kad dabartinis CO2 mokestis Vokietijoje prisideda prie kelių proc. dydžio pabrangimo degalams ir šildymo kurui, o kai kuriais atvejais poveikis gali artėti prie dviženklio. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurie šildosi iškastiniu kuru, ir įmonėms, kurių logistika priklauso nuo dyzelino.

    Politinis ir socialinis jautrumas

    Vokietijos sprendimas rodo, kad klimato politikos priemonės vis dažniau vertinamos per socialinio priimtinumo prizmę. Nors Berlynas išlieka ETS2 šalininkas, politinėje darbotvarkėje ryškėja klausimas, kaip išvengti staigių kainų šuolių ir su tuo susijusio nepasitenkinimo.

    Artėjant ETS2 startui, pagrindinė įtampa gali kilti dėl to, kaip greitai kaštai bus perkelti vartotojams ir ar kompensavimo priemonės spės su poveikiu kainoms. Vokietijos pasirinktas „įšaldymo“ modelis signalizuoja siekį šį perėjimą padaryti labiau kontroliuojamą.

  • Lenkija per tris CO2 leidimų aukcionus surinko beveik 487 mln. eurų: kainos išlieka tvirtos

    Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemoje (EU ETS) 2026 metų rugsėjį CO2 emisijos leidimų (EUA) kainos išliko stabilios ir laikėsi palyginti siaurame intervale. Tai rodo Lenkijos Nacionalinio emisijų balansavimo ir valdymo centro (KOBiZE) parengta mėnesio apžvalga, kurioje įvertintos tiek biržos sandorių, tiek pirminės rinkos aukcionų tendencijos.

    Remiantis ataskaita, rugsėjį pirminėje rinkoje per EEX aukcionų platformą įvyko 20 EUA aukcionų. Jų metu parduota apie 48,32 mln. leidimų, o vidutinė svertinė aukcionų atsiskaitymo kaina siekė 84,64 euro už vienetą.

    Lenkija per rugsėjį surengė tris atskirus aukcionus ir pardavė 5,835 mln. EUA. Vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo 83,53 euro, o bendra gauta suma sudarė beveik 487,4 mln. eurų.

    Antrinė rinka išliko stabili

    KOBiZE nurodo, kad antrinėje ICE ir EEX rinkoje rugsėjo prekyba daugiausia vyko siaurame kainų koridoriuje. Vidutinė svertinė kaina per 22 prekybos dienas sudarė 84,49 euro, o bendras sandorių mastas siekė apie 65,7 mln. leidimų.

    Ataskaitoje taip pat pažymima, kad mėnesio pradžioje fiksuotas kainų kilimas iki maždaug 87,5 euro, o tai buvo aukščiausias lygis per beveik devynis mėnesius. Vėliau kainos koregavosi žemyn, rinkai reaguojant į pelnų realizavimą ir pasikeitusius lūkesčius dėl pasiūlos.

    Kas palaikė EUA kainas?

    Kaip vieną iš kainas palaikiusių veiksnių analitikai išskiria energijos ir dujų kainų dinamiką, kuri gali keisti elektros gamybos struktūrą ir didinti taršos leidimų paklausą. Kai rinkoje išauga paskatos dažniau naudoti anglimi kūrenamą generaciją, didėja ir poreikis EUA vienetams.

    Papildomą aktyvumą rugsėjį skatino ir artėjantys metiniai įsipareigojimų įvykdymo terminai, kai įrenginių bei aviacijos ir jūrų transporto operatoriai turi pateikti reikalingą leidimų kiekį už praėjusių metų emisijas. Tokiais laikotarpiais įprastai suintensyvėja pirkimai ir išauga trumpalaikiai kainų svyravimai.

    Rugsėjo viduryje fiksuota kainų korekcija siejama ir su lūkesčiais dėl didesnio nemokamų leidimų paskirstymo pramonei. Jei dalis sektorių gauna daugiau nemokamų EUA, jų poreikis pirkti leidimus rinkoje gali mažėti, o tai trumpuoju laikotarpiu daro spaudimą kainai.

    Aukcionų rezultatai ir paklausa

    KOBiZE duomenimis, Lenkijos aukcionai sulaukė vidutinio susidomėjimo, juose vidutiniškai dalyvavo po 21 rinkos dalyvį. Pateiktų pirkimo pasiūlymų apimtis siekė 8,27 mln. vienetų, o paklausos ir pasiūlos santykis sudarė 1,42.

    Tokia dinamika leidžia daryti išvadą, kad rinkoje išlieka pakankamas pirkėjų aktyvumas, tačiau kartu matomas jautrumas reguliaciniams signalams ir pasiūlos pokyčiams. Artimiausiais mėnesiais EUA kainų kryptį lems energijos išteklių kainos, pramonės aktyvumas, nemokamų leidimų paskirstymo tempas ir bendras ES klimato politikos sprendimų fonas.

  • ES svarsto ETS2 atidėjimą: Lenkija ir Italija buria koaliciją, sprendimas svarbus ir gyventojams

    Europos Vadovų Taryboje vėl iškilo klausimas, ar nereikėtų koreguoti antrosios ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalies, vadinamos ETS2. Nors pagrindinis dėmesys šiuo metu sutelktas į esamos EU ETS sistemos reformą, politinis spaudimas dėl galimų sąskaitų gyventojams grąžino ETS2 į darbotvarkę.

    EU ETS jau dabar apima elektros ir šilumos gamybą, daug taršius pramonės sektorius bei aviaciją. Europos Komisijos siūlomos korekcijos siejamos su energijos kainų mažinimu, didesniu sistemos nuspėjamumu ir paskatomis investuoti į mažesnę taršą.

    Kas yra ETS2 ir kodėl kelia įtampą?

    ETS2 numato anglies dioksido kainos signalą perkelti ir į sektorius, kurie iki šiol nebuvo apimti pagrindinės sistemos: kelių transportą ir pastatų šildymą. Praktikoje tai reikštų, kad į galutinę degalų ir šildymo kainą būtų įskaičiuojama papildoma išlaidų dalis, susijusi su išmetamu anglies dioksidu.

    Būtent šis poveikis buitiniams vartotojams ir kelia didžiausią politinę riziką, ypač šalyse, kuriose jautriai reaguojama į energijos ir degalų kainų šuolius. Nors ES numato apsaugos mechanizmus ir paramą pažeidžiamiems namų ūkiams, dalis sostinių baiminasi, kad realus kainų efektas vis tiek taps stipriu socialinės įtampos katalizatoriumi.

    Ko siekia Lenkija ir Italija?

    Lenkija ir Italija kartu su Čekija, Slovakija ir Vengrija ėmė formuoti poziciją, kad ETS2 įsigaliojimą reikėtų atidėti arba keisti jo modelį. Tarp svarstomų krypčių minima galimybė paversti sistemą lankstesne, o jos startą nukelti dar vėliau.

    ETS2 įgyvendinimas jau buvo kartą atidėtas: vietoje 2027 metų numatyta pradžia 2028 metais. Dabar, artėjant rinkimų ciklams kai kuriose ES valstybėse, atsiranda papildomas motyvas neatverti naujos fronto linijos dėl kasdienių išlaidų, kurias aiškiai pajustų rinkėjai.

    Ką signalizuoja Europos Vadovų Taryba?

    Europos Vadovų Tarybos išvadose akcentuotas siekis, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų nuspėjama, o jos poveikis energijos kainoms būtų sušvelnintas. Taip pat pabrėžta būtinybė mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, spartinant elektrifikaciją ir plėtojant mažai taršius energijos šaltinius.

    „Europos Vadovų Taryba ragina Komisiją atnaujinti visų ETS2 poveikių vertinimą, ypač dėl jo konstrukcijos ir apsaugos mechanizmų“, – sakoma oficialioje formuluotėje.

    Toks įrašas pats savaime dar nereiškia sprendimo atidėti ar perrašyti ETS2, tačiau jis rodo, kad politinė diskusija grįžo į aukščiausią lygmenį. Praktikoje tai gali reikšti naują derybų etapą, kuriame dalis valstybių bandys išsiderėti papildomas išimtis, saugiklius ar vėlesnę įsigaliojimo datą.

    Svarbu ir tai, kad EU ETS sistema laikoma vienu pagrindinių ES klimato politikos instrumentų, nes ji sukuria rinkos kainos signalą taršai ir taip skatina investicijas bei inovacijas. Dėl to dalis šalių, ypač jau daug investavusių į dekarbonizaciją, skeptiškai vertina pernelyg didelį švelninimą, argumentuodamos, kad tai iškreiptų konkurenciją.

    Artimiausiais mėnesiais sprendimai dėl ETS ir ETS2 priklausys nuo Komisijos siūlymų, Tarybos pozicijų ir politinių kompromisų paieškos. Gyventojams ir verslui tai aktualu dėl paprastos priežasties: kuo greičiau ir kokiomis sąlygomis bus taikomas ETS2, tuo tiesesnis gali būti jo poveikis degalų ir šildymo sąskaitoms.

  • Karas Ukrainoje ir brangūs degalai keičia ES žaliąją transformaciją: kas bus su pramone?

    Karas Ukrainoje ir įtampos pasaulinėse naftos bei dujų rinkose Europos Sąjungoje vis dažniau vertinami ne tik kaip kainų, bet ir kaip energetinio saugumo problema. Dėl to žalioji transformacija vis labiau grindžiama argumentu, kad mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių mažina geopolitinę riziką.

    Tuo pat metu pramonė vis garsiau reikalauja, kad ES klimato politika taptų labiau prognozuojama ir suderinta su konkurencingumu. Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) ir anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) vis dažniau sukasi apie tempą, technologijų kainą ir apsaugą nuo konkurentų už ES ribų.

    Saugumas ir importo kaina

    Lenkijoje vykusioje diskusijoje ministerijos atstovė Katarzyna Wrona atkreipė dėmesį, kad šalis kasmet išleidžia daugiau kaip 23 milijardus eurų iškastinio kuro importui. Jos teigimu, karo patirtis parodė, jog ištekliai gali tapti spaudimo priemone, todėl vien kainos faktorius nebėra pagrindinis.

    „Karas Ukrainoje parodė, kad iškastinio kuro tiekimas gali būti naudojamas kaip karo ir spaudimo priemonė“, – sakė Katarzyna Wrona.

    Ji pabrėžė, kad strateginė kryptis nesikeičia, tačiau svarstoma, kaip koreguoti tempą, kad dekarbonizacija nevirstų pramonės iškėlimu iš Europos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį finansiniams instrumentams, tokiems kaip Modernizavimo fondas, ir realistiškesnį pereinamųjų laikotarpių planavimą.

    ETS neužtenka be pigių technologijų

    Energetikos sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien tik aukšta anglies dioksido kaina nepadarys Europos konkurencingesnės, jei naujos technologijos išliks brangios ir sunkiai prieinamos. Vienas svarbiausių kelių į mažesnes emisijas įvardijamas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau jis reikalauja didelių tinklų, generacijos ir lankstumo investicijų.

    Diskusijoje priminta, kad ES tikslai numato reikšmingą elektrifikacijos šuolį iki 2040 metų, kai tuo tarpu kai kurios Azijos valstybės jau dabar yra pasiekusios aukštesnį elektrifikacijos lygį. Dėl to ES vis dažniau kalbama ne tik apie griežtesnius reikalavimus senoms technologijoms, bet ir apie paramą tam, kad naujos technologijos taptų pigesnės greičiau nei už ES ribų.

    Pramonė praranda dalį rinkos

    Pramonės atstovai, ypač chemijos sektoriuje, pabrėžė ilgalaikę konkurencingumo eroziją. Diskusijoje cituoti duomenys rodė, kad Europos chemijos pramonės dalis pasaulinėje prekyboje per maždaug du dešimtmečius smuko nuo apie 26,4 proc. iki 12,7 proc., o tai siejama ir su didesnėmis reguliacinėmis bei emisijų sąnaudomis.

    „Vis girdime, kad galima suderinti pramonės konkurencingumą su ETS, bet tada kyla paprastas klausimas: kodėl realybėje taip nėra?“ – sakė Piotr Mikusek.

    Jo argumentas – problema ne vien ETS, o visos reguliavimo sistemos nenuoseklumas, kai skirtingos klimato politikos priemonės persidengia ir siunčia įmonėms prieštaringus signalus. CBAM, kuris turėtų mažinti importo konkurencinį pranašumą, atsirado vėliau nei daugelis pramonės lūkesčių, todėl dalis sektorių teigia praradę laiką investicijoms.

    Neapibrėžtumas stabdo investicijas

    Energetikos bendrovės savo ruožtu įvardija kitą riziką – reguliacinį ir geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio sunkiau sudaryti dešimtmečiams skirtus investicijų planus. Pabrėžiama, kad net jei bendras ES kursas aiškus, korekcijos dėl tempo ir parametrų gali iš esmės keisti projektų atsiperkamumą.

    Diskusijoje skambėjo ir užsienio investuotojų lūkestis: mažiau biurokratijos, daugiau stabilumo ir aiškesnės paskatos investuoti į švarią energiją bei pramonės dekarbonizaciją. Tai ypač svarbu šalims, kurios siekia pritraukti gamybą ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Galiausiai dalis ekspertų primena, kad ETS strateginė logika lieka aktuali, nes Europa neturi struktūrinio pranašumo pigios naftos ar dujų prieigoje. Todėl transformacija, nors ir brangi, vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgainiui sustiprinti ekonominį atsparumą.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • Didžiausia Europoje aukštakrosnė sustabdyta remontui: „Thyssenkrupp“ ją žada grąžinti po 6 savaičių

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ laikinai sustabdė Duisburge veikiančią aukštakrosnę „Schwelgern 2“, laikomą didžiausia Europoje. Įmonė skelbia, kad sustabdymas planuotas: numatytas maždaug 6 savaičių remontas ir modernizacija, po kurių įrenginys turėtų grįžti į darbą.

    Šis sprendimas vyksta Europos plieno pramonei spaudžiant Europos Sąjungą peržiūrėti apyvartinių taršos leidimų sistemą EU ETS. Plieno koncernai įspėja, kad be pokyčių anglies dioksido kainos įtaka gali smarkiai kelti savikainą ir dar labiau silpninti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Kas bus daroma per remontą?

    „Thyssenkrupp“ nurodo, kad pagrindiniai darbai sutelkti į aukštakrosnės centrines aušinimo sistemas ir apatinės dalies karščiui atsparų išklojimą. Bus keičiamos aušinimo sistemos dalys, atnaujinami ugniai atsparūs segmentai ir montuojami papildomi variniai aušinimo elementai, skirti geriau apsaugoti krosnies korpusą didžiausios apkrovos zonoje.

    Lygiagrečiai planuojami ir pagalbinių sistemų priežiūros darbai, įskaitant dujų valymą ir šlako granuliavimo įrangą. Bendrovės teigimu, tikslas – pagerinti techninį prieinamumą ir patikimumą, kad įrenginys galėtų stabiliai dirbti dar ne vienerius metus.

    „Schwelgern 2“ mastas ir reikšmė

    Aukštakrosnė „Schwelgern 2“ pradėjo veikti 1993 metais ir yra vienas svarbiausių integruotos plieno gamybos objektų Europoje. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia apie 10 000–12 000 tonų ketaus per parą, o tokio masto gamyba kasdien reikalauja milžiniškų žaliavų srautų.

    Vienas iš įvardijamų rodiklių – iki maždaug 20 000 tonų rūdos, aglomerato, kokso ir anglies per dieną, kas logistiškai prilyginama dešimtims krovininių traukinių sąstatų. Tokie skaičiai parodo, kodėl net planuotas trumpalaikis sustabdymas turi reikšmę tiek žaliavų rinkoms, tiek tiekimo grandinėms.

    EU ETS spaudimas ir plieno ateitis

    „Thyssenkrupp Steel“, „ArcelorMittal Europe“ ir „Voestalpine“ pastaraisiais mėnesiais ragino skubiai reformuoti EU ETS, teigdami, kad esama sistema nepakankamai įvertina Europos pramonės realybę. Jų vertinimu, pagal dabartines taisykles iki 2030-ųjų pradžios plieno gamybos sąnaudos ES gali išaugti maždaug 50 proc.

    Koncernai taip pat akcentuoja konkurencijos problemą: importuojamas plienas dažnai nepatiria analogiškų emisijų kaštų, o eksportuojamam plienui nėra pilnai kompensuojama EU ETS našta. Pramonės atstovų skaičiavimais, be korekcijų ES plieno gamyba galėtų sumažėti 30–40 proc., o rizika paliestų iki 5 000 000 darbo vietų visoje vertės grandinėje.

    „Turime padaryti pertrauką įgyvendinant kaštus, kad EU ETS galėtų užtikrinti transformaciją ir nediskriminuoti tokių pionierių kaip mes“, – sakė „Thyssenkrupp Steel“ vadovė Marie Jaroni.

    Europos plieno sektoriui siekiant pereiti prie mažiau taršios gamybos, aukštakrosnių modernizavimas vis dažniau derinamas su ilgalaike strategija: investicijomis į naujas technologijas, energijos sąnaudų mažinimu ir politinėmis derybomis dėl reguliavimo. „Schwelgern 2“ atvejis rodo, kad net ir trumpas sustabdymas tampa platesnės kovos dėl konkurencingumo ir dekarbonizacijos tempo dalimi.

  • ES apyvartinių taršos leidimų prekyba (ETS) vėl peržiūrima: kokių sprendimų laukia pramonė?

    Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti siūlymus, kaip koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Ši schema nuo 2005 metų yra vienas svarbiausių Europos klimato politikos instrumentų, tačiau dėl kainų svyravimų ir konkurencingumo klausimų ji vėl atsidūrė politinių derybų centre.

    ETS apima energetikos ir pramonės sektorius, taip pat aviaciją ir jūrų transportą, o iš viso – daugiau kaip 12 000 įrenginių visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos vertinimu, per ETS reguliuojama iki 45 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl net nedideli taisyklių pakeitimai turi plačias pasekmes ekonomikai ir kainoms.

    Kaip veikia ETS?

    ETS pagrindas yra cap-and-trade principas: ES nustato bendrą emisijų limitą, kuris kasmet mažėja, o įmonės privalo turėti leidimus, atitinkančius jų faktines emisijas. Vienas leidimas reiškia vieną toną anglies dioksido, o trūkstamus leidimus tenka pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje.

    Limitas mažinamas pagal iš anksto nustatytą linijinį mažinimo koeficientą, kuris 2024–2027 metais siekia 4,3 proc., o 2028 metais turėtų didėti iki 4,4 proc. Dabartinė trajektorija reiškia, kad leidimų kiekis ilgainiui artėtų prie nulio apie 2039 metus, o tempą dar pagreitina vienkartiniai leidimų kiekio sumažinimai.

    Dalis leidimų į aukcionus patenka, o dalis tam tikriems pramonės sektoriams skiriama nemokamai, siekiant mažinti išmetimų nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliama už ES ribų. Pajamos iš aukcionų daugiausia keliauja į valstybių biudžetus ir turi būti nukreipiamos klimato ir energetikos tikslams, dalis lėšų per specialius fondus skiriama transformacijai mažesnes pajamas turinčiose šalyse.

    Kodėl vėl kalbama apie pakeitimus?

    Valstybių požiūriai į ETS išsiskiria, nes jų energetikos ir pramonės struktūra skirtinga, o dekarbonizacijos tempai nevienodi. Šalys, kurių elektra gaminama beveik be iškastinio kuro, sistemos kainos spaudimą jaučia kitaip nei tos, kuriose didelė dalis energijos ir pramonės vis dar remiasi anglimi ar dujomis.

    Diskusijas sustiprino ir klausimas, kiek ETS taisyklės turėtų prisidėti prie Europos pramonės konkurencingumo JAV ir Kinijos atžvilgiu. Pramonė siekia didesnio kainų stabilumo ir aiškesnių perspektyvų, nes dideli leidimų kainų šuoliai apsunkina investicijų planavimą, ypač energijai imliose šakose.

    Vienas iš svarbiausių rinkos stabilumo mechanizmų yra Rinkos stabilumo rezervas, kuris reguliuoja leidimų pasiūlą pagal bendrą leidimų perteklių rinkoje. Kai perteklius viršija 833 000 000 leidimų, dalis jų išimama iš rinkos, o kai perteklius nukrenta žemiau 400 000 000, rezervas gali grąžinti leidimų, kad būtų išvengta pasiūlos šoko.

    Nemokami leidimai, CBAM ir politinė įtampa

    Nemokami leidimai daugiausia skiriami energijai imlioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno, cemento, trąšų ar chemijos gamyba, o elektros gamybos sektorius apskritai nemokamų leidimų negauna. Nemokamų leidimų dydį lemia efektyviausių įrenginių rodikliai, todėl didesnes emisijas turintys fabrikai vis dažniau priversti dalį leidimų pirkti.

    Situaciją keičia ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje CBAM, kuriuo importui iš trečiųjų šalių palaipsniui taikoma CO2 kaina. Dėl to numatyta, kad pramonės sektoriuose, kuriems taikomas CBAM, nemokami ETS leidimai turėtų mažėti nuo 2026 metų, o 2034 metais būti visiškai panaikinti.

    Tarp svarstomų krypčių – didesnis lankstumas rinkos stabilumo rezervo taisyklėse ir etaloninių rodiklių koregavimas, kad nemokamų leidimų mažėjimas neprasidėtų per staigiai. Kita jautri tema yra siūlymai dalį ETS pajamų labiau centralizuoti ir nukreipti į ES biudžetą, kas daliai valstybių kelia pasipriešinimą.

    „Sistema, kuri pasiteisino mažinant CO2 emisijas, turi tapti besiformuojančios ES pramonės politikos dalimi“, – teigiama valstybių pozicijose dėl ETS ateities.

    Sprendimai, kuriuos pristatys Europos Komisija, dar nebus galutiniai: toliau vyks derybos Europos Parlamente ir Taryboje, todėl galutinis kompromisas gali užtrukti. Tačiau jau dabar aišku, kad ETS korekcijos taps vienu svarbiausių klausimų, lemiančių ir pramonės konkurencingumą, ir energijos kainų dinamiką artimiausiais metais.

  • Modernizavimo fondas iš ES taršos leidimų: Lenkijos energetikai ragina jį palikti ir po 2030 metų

    Kas yra Modernizavimo fondas?

    ES Modernizavimo fondas, finansuojamas iš dalies pajamų už taršos leidimų pardavimą pagal EU ETS, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetikos pertvarkos finansavimo šaltinių Vidurio ir Rytų Europoje. Jis skirtas padėti valstybėms modernizuoti energetikos sistemas, mažinti emisijas ir spartinti perėjimą prie švaresnių technologijų.

    Fondas veikia nuo 2021 metų ir šiuo metu apima 13 ES valstybių, kurių pajamos ir ekonominiai rodikliai istoriškai lėmė didesnį transformacijos poreikį. Lėšos skiriamos projektams, kurie prisideda prie klimato tikslų, bet kartu didina sistemos patikimumą ir mažina energijos kainų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Kiek lėšų jau pasiekė projektus?

    Lenkijos Elektros energijos komitetas (PKEE) savo apžvalgoje pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus fondas rėmė šimtus iniciatyvų. PKEE nurodo, kad 2021–2025 metais patvirtinta arba rekomenduota 294 projektai, o išmokėtų lėšų vertė viršijo 20 mlrd. eurų.

    Šios investicijos apima atsinaujinančių išteklių elektrines, perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, energijos kaupimo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą, centralizuotą šilumos ūkį ir mažo anglies intensyvumo transportą. Tokia kryptis atitinka bendrą ES liniją, kad vien generacijos plėtra be tinklų ir lankstumo priemonių nebeišsprendžia sistemos stabilumo klausimų.

    Kodėl Lenkija nori tęstinumo po 2030 metų?

    PKEE argumentas paprastas: dabartinis fondo veikimo langas susietas su šiuo EU ETS etapu, kuris apima 2021–2030 metus, tačiau realus investicijų poreikis po 2030 metų tik didės. Augant elektrifikacijai pramonėje, transporte ir šilumos ūkyje, papildomos tinklų, kaupimo ir naujų gamybos pajėgumų investicijos taps ne pasirinkimu, o būtinybe.

    PKEE taip pat pabrėžia, kad fondu remiami projektai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų: apžvalgoje minimi 1,15 mlrd. MWh energijos sutaupymo, 837 mln. tonų CO2 emisijų sumažinimo ir 25 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų potencialas. Tokie skaičiai naudojami kaip pagrindas teigti, kad priemonė veikia ir ją verta įtvirtinti ilgesniam laikui.

    „Dabartinės taisyklės baigiasi 2030 metais, tačiau ES klimato tikslai ir investicijų poreikis po 2030 metų tik augs“, – teigiama PKEE pozicijoje.

    Komitetas rekomenduoja po 2030 metų Modernizavimo fondą išlaikyti kaip nuolatinę EU ETS architektūros dalį, o taip pat svarstyti didesnį finansavimo mastą ir platesnį remiamų technologijų spektrą. Tai reikštų, kad diskusijos dėl EU ETS peržiūros turėtų apimti ne tik taršos leidimų pasiūlą ar kainodaros mechanizmus, bet ir aiškų, nuspėjamą investicijų finansavimo modelį šalims, kurios dar tik vejasi labiau pažengusias energetikos sistemas.