CP v2

Tag: EU ETS

  • Karas Ukrainoje ir brangūs degalai keičia ES žaliąją transformaciją: kas bus su pramone?

    Karas Ukrainoje ir įtampos pasaulinėse naftos bei dujų rinkose Europos Sąjungoje vis dažniau vertinami ne tik kaip kainų, bet ir kaip energetinio saugumo problema. Dėl to žalioji transformacija vis labiau grindžiama argumentu, kad mažesnė priklausomybė nuo importuojamų iškastinių išteklių mažina geopolitinę riziką.

    Tuo pat metu pramonė vis garsiau reikalauja, kad ES klimato politika taptų labiau prognozuojama ir suderinta su konkurencingumu. Diskusijos dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (EU ETS) ir anglies dioksido pasienio korekcinio mechanizmo (CBAM) vis dažniau sukasi apie tempą, technologijų kainą ir apsaugą nuo konkurentų už ES ribų.

    Saugumas ir importo kaina

    Lenkijoje vykusioje diskusijoje ministerijos atstovė Katarzyna Wrona atkreipė dėmesį, kad šalis kasmet išleidžia daugiau kaip 23 milijardus eurų iškastinio kuro importui. Jos teigimu, karo patirtis parodė, jog ištekliai gali tapti spaudimo priemone, todėl vien kainos faktorius nebėra pagrindinis.

    „Karas Ukrainoje parodė, kad iškastinio kuro tiekimas gali būti naudojamas kaip karo ir spaudimo priemonė“, – sakė Katarzyna Wrona.

    Ji pabrėžė, kad strateginė kryptis nesikeičia, tačiau svarstoma, kaip koreguoti tempą, kad dekarbonizacija nevirstų pramonės iškėlimu iš Europos. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį finansiniams instrumentams, tokiems kaip Modernizavimo fondas, ir realistiškesnį pereinamųjų laikotarpių planavimą.

    ETS neužtenka be pigių technologijų

    Energetikos sektoriaus atstovai akcentavo, kad vien tik aukšta anglies dioksido kaina nepadarys Europos konkurencingesnės, jei naujos technologijos išliks brangios ir sunkiai prieinamos. Vienas svarbiausių kelių į mažesnes emisijas įvardijamas spartesnis ekonomikos elektrifikavimas, tačiau jis reikalauja didelių tinklų, generacijos ir lankstumo investicijų.

    Diskusijoje priminta, kad ES tikslai numato reikšmingą elektrifikacijos šuolį iki 2040 metų, kai tuo tarpu kai kurios Azijos valstybės jau dabar yra pasiekusios aukštesnį elektrifikacijos lygį. Dėl to ES vis dažniau kalbama ne tik apie griežtesnius reikalavimus senoms technologijoms, bet ir apie paramą tam, kad naujos technologijos taptų pigesnės greičiau nei už ES ribų.

    Pramonė praranda dalį rinkos

    Pramonės atstovai, ypač chemijos sektoriuje, pabrėžė ilgalaikę konkurencingumo eroziją. Diskusijoje cituoti duomenys rodė, kad Europos chemijos pramonės dalis pasaulinėje prekyboje per maždaug du dešimtmečius smuko nuo apie 26,4 proc. iki 12,7 proc., o tai siejama ir su didesnėmis reguliacinėmis bei emisijų sąnaudomis.

    „Vis girdime, kad galima suderinti pramonės konkurencingumą su ETS, bet tada kyla paprastas klausimas: kodėl realybėje taip nėra?“ – sakė Piotr Mikusek.

    Jo argumentas – problema ne vien ETS, o visos reguliavimo sistemos nenuoseklumas, kai skirtingos klimato politikos priemonės persidengia ir siunčia įmonėms prieštaringus signalus. CBAM, kuris turėtų mažinti importo konkurencinį pranašumą, atsirado vėliau nei daugelis pramonės lūkesčių, todėl dalis sektorių teigia praradę laiką investicijoms.

    Neapibrėžtumas stabdo investicijas

    Energetikos bendrovės savo ruožtu įvardija kitą riziką – reguliacinį ir geopolitinį neapibrėžtumą, dėl kurio sunkiau sudaryti dešimtmečiams skirtus investicijų planus. Pabrėžiama, kad net jei bendras ES kursas aiškus, korekcijos dėl tempo ir parametrų gali iš esmės keisti projektų atsiperkamumą.

    Diskusijoje skambėjo ir užsienio investuotojų lūkestis: mažiau biurokratijos, daugiau stabilumo ir aiškesnės paskatos investuoti į švarią energiją bei pramonės dekarbonizaciją. Tai ypač svarbu šalims, kurios siekia pritraukti gamybą ir kartu mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

    Galiausiai dalis ekspertų primena, kad ETS strateginė logika lieka aktuali, nes Europa neturi struktūrinio pranašumo pigios naftos ar dujų prieigoje. Todėl transformacija, nors ir brangi, vertinama kaip būdas sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų ir ilgainiui sustiprinti ekonominį atsparumą.

  • Ar Lenkija gali pasitraukti iš EU ETS? Vyriausybė siekia stabdyti spekuliacijas CO2 leidimais

    EU ETS tema Lenkijoje kaista

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos pasitraukimo iš EU ETS neslūgsta ir vėl tapo viena karščiausių klimato politikos temų šalyje. Ji įgavo ir vidaus politikos atspalvį: dalis politikų kalba apie referendumus dėl Žaliojo kurso, kiti ragina grįžti prie anglies, o valdančiosios institucijos akcentuoja reformų siekį pačioje ES.

    Per Seimo komisijos posėdį klimato ir aplinkos viceministras Krzysztofas Bolesta teigė, kad pasitraukimas iš EU ETS Lenkijai yra realiai neįmanomas. Jo argumentas paprastas: EU ETS yra ES teisės dalis, o pasirinktinai taikyti tik patogias taisykles, pasak jo, reikštų griauti bendrą ES teisėkūros logiką.

    „Pasitraukimas iš ETS yra neįmanomas. Tai ES teisės dalis, o jei kiekviena valstybė galėtų rinktis, kas jai tinka, visa sistema subyrėtų“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Opozicija: sąskaita už Žaliąjį kursą

    Kitą poziciją išsakė parlamentaras Januszas Kowalskis, teigęs, kad ankstesnės derybos dėl Žaliojo kurso buvo pralaimėtos, o tai dabar esą virsta didelėmis sąnaudomis energetikai ir pramonei. Jis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos energetikos sistema ilgą laiką rėmėsi anglimi, todėl perėjimo kaštai, lyginant su kitomis šalimis, yra didesni.

    Pasak J. Kowalskio, per 2021–2027 metų laikotarpį EU ETS Lenkijai gali kainuoti apie 100 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 23 mlrd. eurų. Tuo metu viceministras pripažino, kad dabartinė padėtis iš dalies yra ankstesnių sprendimų pasekmė, tačiau ragino sprendimų ieškoti ne pasitraukiant, o derantis dėl palankesnių taisyklių ES viduje.

    „Turime būti Europos Sąjungoje ir joje kovoti dėl geresnių taisyklių. Jei kas siūlo nepriimti biudžeto ir išeiti iš ES, tegu tai pasako tiesiai“, – sakė Krzysztofas Bolesta.

    Vyriausybės tikslas – mažinti spekuliacijų įtaką

    Lenkijos vyriausybė, kalbėdama apie EU ETS peržiūrą, akcentuoja ne pasitraukimą, o sistemos koregavimą. Vienas iš ryškiausių Varšuvos siūlymų – riboti finansų institucijų dalyvavimą CO2 leidimų prekyboje, siekiant sumažinti spekuliacijų poveikį kainoms.

    CO2 leidimais prekiaujama biržose, o kritikai teigia, kad finansiniai žaidėjai sustiprino kainų šuolius ir taip padidino sąnaudas elektros gamintojams bei pramonei. Vis dėlto Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija anksčiau buvo viešai nurodžiusi, kad nemato pakankamai įrodymų, jog rinką sistemingai iškreiptų spekuliacija.

    Kainos šuolis po reformų ir naujas Briuselio planas

    Ilgą laiką, maždaug iki 2018 metų, vienos tonos CO2 emisijos kaina EU ETS sistemoje dažnai laikėsi žemiau 10 eurų. Vėliau, po reformų, kuriomis buvo sustiprintas rinkos stabilumo rezervas ir mažintas perteklinių leidimų kiekis, rinka pradėjo vertinti emisijų leidimus kaip vis labiau ribotą išteklių, o kainos reikšmingai pakilo.

    Svarbiu lūžiu tapo ir sprendimai dėl dalies leidimų anuliavimo nuo 2023 metų bei spartesnio bendro leidimų kiekio mažinimo. Tai padidino konkurenciją dėl leidimų ir sustiprino signalą, kad ateityje jų bus mažiau, todėl pramonė ir energetika turi greičiau investuoti į mažiau taršias technologijas.

    Tuo pat metu Europos Komisija neseniai pristatė naują EU ETS reformos projektą, kuriame numatomas švelnesnis kursas nei anksčiau. Tarp svarstomų krypčių – lėtesnis leidimų kiekio mažinimas dalyje laikotarpio, griežtesnės taisyklės rinkos stabilumo rezervui ir papildomi resursai Modernizavimo fondui.

    Vis dėlto nuo pasiūlymo iki realių teisės aktų pokyčių dar laukia ilgas derinimo kelias Europos Parlamente ir Taryboje. Net ir siekis susitarti iki 2027 metų pavasario, atsižvelgiant į politinius interesus ir didelį suinteresuotų šalių skaičių, gali pasirodyti pernelyg ambicingas.

  • Didžiausia Europoje aukštakrosnė sustabdyta remontui: „Thyssenkrupp“ ją žada grąžinti po 6 savaičių

    Vokietijos plieno gamintoja „Thyssenkrupp Steel“ laikinai sustabdė Duisburge veikiančią aukštakrosnę „Schwelgern 2“, laikomą didžiausia Europoje. Įmonė skelbia, kad sustabdymas planuotas: numatytas maždaug 6 savaičių remontas ir modernizacija, po kurių įrenginys turėtų grįžti į darbą.

    Šis sprendimas vyksta Europos plieno pramonei spaudžiant Europos Sąjungą peržiūrėti apyvartinių taršos leidimų sistemą EU ETS. Plieno koncernai įspėja, kad be pokyčių anglies dioksido kainos įtaka gali smarkiai kelti savikainą ir dar labiau silpninti Europos gamintojų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.

    Kas bus daroma per remontą?

    „Thyssenkrupp“ nurodo, kad pagrindiniai darbai sutelkti į aukštakrosnės centrines aušinimo sistemas ir apatinės dalies karščiui atsparų išklojimą. Bus keičiamos aušinimo sistemos dalys, atnaujinami ugniai atsparūs segmentai ir montuojami papildomi variniai aušinimo elementai, skirti geriau apsaugoti krosnies korpusą didžiausios apkrovos zonoje.

    Lygiagrečiai planuojami ir pagalbinių sistemų priežiūros darbai, įskaitant dujų valymą ir šlako granuliavimo įrangą. Bendrovės teigimu, tikslas – pagerinti techninį prieinamumą ir patikimumą, kad įrenginys galėtų stabiliai dirbti dar ne vienerius metus.

    „Schwelgern 2“ mastas ir reikšmė

    Aukštakrosnė „Schwelgern 2“ pradėjo veikti 1993 metais ir yra vienas svarbiausių integruotos plieno gamybos objektų Europoje. Viešai skelbiamais duomenimis, jos pajėgumai siekia apie 10 000–12 000 tonų ketaus per parą, o tokio masto gamyba kasdien reikalauja milžiniškų žaliavų srautų.

    Vienas iš įvardijamų rodiklių – iki maždaug 20 000 tonų rūdos, aglomerato, kokso ir anglies per dieną, kas logistiškai prilyginama dešimtims krovininių traukinių sąstatų. Tokie skaičiai parodo, kodėl net planuotas trumpalaikis sustabdymas turi reikšmę tiek žaliavų rinkoms, tiek tiekimo grandinėms.

    EU ETS spaudimas ir plieno ateitis

    „Thyssenkrupp Steel“, „ArcelorMittal Europe“ ir „Voestalpine“ pastaraisiais mėnesiais ragino skubiai reformuoti EU ETS, teigdami, kad esama sistema nepakankamai įvertina Europos pramonės realybę. Jų vertinimu, pagal dabartines taisykles iki 2030-ųjų pradžios plieno gamybos sąnaudos ES gali išaugti maždaug 50 proc.

    Koncernai taip pat akcentuoja konkurencijos problemą: importuojamas plienas dažnai nepatiria analogiškų emisijų kaštų, o eksportuojamam plienui nėra pilnai kompensuojama EU ETS našta. Pramonės atstovų skaičiavimais, be korekcijų ES plieno gamyba galėtų sumažėti 30–40 proc., o rizika paliestų iki 5 000 000 darbo vietų visoje vertės grandinėje.

    „Turime padaryti pertrauką įgyvendinant kaštus, kad EU ETS galėtų užtikrinti transformaciją ir nediskriminuoti tokių pionierių kaip mes“, – sakė „Thyssenkrupp Steel“ vadovė Marie Jaroni.

    Europos plieno sektoriui siekiant pereiti prie mažiau taršios gamybos, aukštakrosnių modernizavimas vis dažniau derinamas su ilgalaike strategija: investicijomis į naujas technologijas, energijos sąnaudų mažinimu ir politinėmis derybomis dėl reguliavimo. „Schwelgern 2“ atvejis rodo, kad net ir trumpas sustabdymas tampa platesnės kovos dėl konkurencingumo ir dekarbonizacijos tempo dalimi.

  • ES apyvartinių taršos leidimų prekyba (ETS) vėl peržiūrima: kokių sprendimų laukia pramonė?

    Europos Komisija artimiausiu metu planuoja pristatyti siūlymus, kaip koreguoti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ETS. Ši schema nuo 2005 metų yra vienas svarbiausių Europos klimato politikos instrumentų, tačiau dėl kainų svyravimų ir konkurencingumo klausimų ji vėl atsidūrė politinių derybų centre.

    ETS apima energetikos ir pramonės sektorius, taip pat aviaciją ir jūrų transportą, o iš viso – daugiau kaip 12 000 įrenginių visoje Europos Sąjungoje. Europos Komisijos vertinimu, per ETS reguliuojama iki 45 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, todėl net nedideli taisyklių pakeitimai turi plačias pasekmes ekonomikai ir kainoms.

    Kaip veikia ETS?

    ETS pagrindas yra cap-and-trade principas: ES nustato bendrą emisijų limitą, kuris kasmet mažėja, o įmonės privalo turėti leidimus, atitinkančius jų faktines emisijas. Vienas leidimas reiškia vieną toną anglies dioksido, o trūkstamus leidimus tenka pirkti aukcionuose arba antrinėje rinkoje.

    Limitas mažinamas pagal iš anksto nustatytą linijinį mažinimo koeficientą, kuris 2024–2027 metais siekia 4,3 proc., o 2028 metais turėtų didėti iki 4,4 proc. Dabartinė trajektorija reiškia, kad leidimų kiekis ilgainiui artėtų prie nulio apie 2039 metus, o tempą dar pagreitina vienkartiniai leidimų kiekio sumažinimai.

    Dalis leidimų į aukcionus patenka, o dalis tam tikriems pramonės sektoriams skiriama nemokamai, siekiant mažinti išmetimų nutekėjimo riziką, kai gamyba iškeliama už ES ribų. Pajamos iš aukcionų daugiausia keliauja į valstybių biudžetus ir turi būti nukreipiamos klimato ir energetikos tikslams, dalis lėšų per specialius fondus skiriama transformacijai mažesnes pajamas turinčiose šalyse.

    Kodėl vėl kalbama apie pakeitimus?

    Valstybių požiūriai į ETS išsiskiria, nes jų energetikos ir pramonės struktūra skirtinga, o dekarbonizacijos tempai nevienodi. Šalys, kurių elektra gaminama beveik be iškastinio kuro, sistemos kainos spaudimą jaučia kitaip nei tos, kuriose didelė dalis energijos ir pramonės vis dar remiasi anglimi ar dujomis.

    Diskusijas sustiprino ir klausimas, kiek ETS taisyklės turėtų prisidėti prie Europos pramonės konkurencingumo JAV ir Kinijos atžvilgiu. Pramonė siekia didesnio kainų stabilumo ir aiškesnių perspektyvų, nes dideli leidimų kainų šuoliai apsunkina investicijų planavimą, ypač energijai imliose šakose.

    Vienas iš svarbiausių rinkos stabilumo mechanizmų yra Rinkos stabilumo rezervas, kuris reguliuoja leidimų pasiūlą pagal bendrą leidimų perteklių rinkoje. Kai perteklius viršija 833 000 000 leidimų, dalis jų išimama iš rinkos, o kai perteklius nukrenta žemiau 400 000 000, rezervas gali grąžinti leidimų, kad būtų išvengta pasiūlos šoko.

    Nemokami leidimai, CBAM ir politinė įtampa

    Nemokami leidimai daugiausia skiriami energijai imlioms pramonės šakoms, tokioms kaip plieno, cemento, trąšų ar chemijos gamyba, o elektros gamybos sektorius apskritai nemokamų leidimų negauna. Nemokamų leidimų dydį lemia efektyviausių įrenginių rodikliai, todėl didesnes emisijas turintys fabrikai vis dažniau priversti dalį leidimų pirkti.

    Situaciją keičia ir anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje CBAM, kuriuo importui iš trečiųjų šalių palaipsniui taikoma CO2 kaina. Dėl to numatyta, kad pramonės sektoriuose, kuriems taikomas CBAM, nemokami ETS leidimai turėtų mažėti nuo 2026 metų, o 2034 metais būti visiškai panaikinti.

    Tarp svarstomų krypčių – didesnis lankstumas rinkos stabilumo rezervo taisyklėse ir etaloninių rodiklių koregavimas, kad nemokamų leidimų mažėjimas neprasidėtų per staigiai. Kita jautri tema yra siūlymai dalį ETS pajamų labiau centralizuoti ir nukreipti į ES biudžetą, kas daliai valstybių kelia pasipriešinimą.

    „Sistema, kuri pasiteisino mažinant CO2 emisijas, turi tapti besiformuojančios ES pramonės politikos dalimi“, – teigiama valstybių pozicijose dėl ETS ateities.

    Sprendimai, kuriuos pristatys Europos Komisija, dar nebus galutiniai: toliau vyks derybos Europos Parlamente ir Taryboje, todėl galutinis kompromisas gali užtrukti. Tačiau jau dabar aišku, kad ETS korekcijos taps vienu svarbiausių klausimų, lemiančių ir pramonės konkurencingumą, ir energijos kainų dinamiką artimiausiais metais.

  • Modernizavimo fondas iš ES taršos leidimų: Lenkijos energetikai ragina jį palikti ir po 2030 metų

    Kas yra Modernizavimo fondas?

    ES Modernizavimo fondas, finansuojamas iš dalies pajamų už taršos leidimų pardavimą pagal EU ETS, pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių energetikos pertvarkos finansavimo šaltinių Vidurio ir Rytų Europoje. Jis skirtas padėti valstybėms modernizuoti energetikos sistemas, mažinti emisijas ir spartinti perėjimą prie švaresnių technologijų.

    Fondas veikia nuo 2021 metų ir šiuo metu apima 13 ES valstybių, kurių pajamos ir ekonominiai rodikliai istoriškai lėmė didesnį transformacijos poreikį. Lėšos skiriamos projektams, kurie prisideda prie klimato tikslų, bet kartu didina sistemos patikimumą ir mažina energijos kainų spaudimą ilgesniu laikotarpiu.

    Kiek lėšų jau pasiekė projektus?

    Lenkijos Elektros energijos komitetas (PKEE) savo apžvalgoje pabrėžia, kad per pirmuosius penkerius veiklos metus fondas rėmė šimtus iniciatyvų. PKEE nurodo, kad 2021–2025 metais patvirtinta arba rekomenduota 294 projektai, o išmokėtų lėšų vertė viršijo 20 mlrd. eurų.

    Šios investicijos apima atsinaujinančių išteklių elektrines, perdavimo ir skirstymo tinklų modernizavimą, energijos kaupimo sprendimus, energijos vartojimo efektyvumą, centralizuotą šilumos ūkį ir mažo anglies intensyvumo transportą. Tokia kryptis atitinka bendrą ES liniją, kad vien generacijos plėtra be tinklų ir lankstumo priemonių nebeišsprendžia sistemos stabilumo klausimų.

    Kodėl Lenkija nori tęstinumo po 2030 metų?

    PKEE argumentas paprastas: dabartinis fondo veikimo langas susietas su šiuo EU ETS etapu, kuris apima 2021–2030 metus, tačiau realus investicijų poreikis po 2030 metų tik didės. Augant elektrifikacijai pramonėje, transporte ir šilumos ūkyje, papildomos tinklų, kaupimo ir naujų gamybos pajėgumų investicijos taps ne pasirinkimu, o būtinybe.

    PKEE taip pat pabrėžia, kad fondu remiami projektai leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų: apžvalgoje minimi 1,15 mlrd. MWh energijos sutaupymo, 837 mln. tonų CO2 emisijų sumažinimo ir 25 GW naujų atsinaujinančių išteklių pajėgumų potencialas. Tokie skaičiai naudojami kaip pagrindas teigti, kad priemonė veikia ir ją verta įtvirtinti ilgesniam laikui.

    „Dabartinės taisyklės baigiasi 2030 metais, tačiau ES klimato tikslai ir investicijų poreikis po 2030 metų tik augs“, – teigiama PKEE pozicijoje.

    Komitetas rekomenduoja po 2030 metų Modernizavimo fondą išlaikyti kaip nuolatinę EU ETS architektūros dalį, o taip pat svarstyti didesnį finansavimo mastą ir platesnį remiamų technologijų spektrą. Tai reikštų, kad diskusijos dėl EU ETS peržiūros turėtų apimti ne tik taršos leidimų pasiūlą ar kainodaros mechanizmus, bet ir aiškų, nuspėjamą investicijų finansavimo modelį šalims, kurios dar tik vejasi labiau pažengusias energetikos sistemas.

  • ES emisijos mažėja, bet pasaulinė kreivė kyla: Kinija ir Indija toliau didina CO2 išmetimus

    ES skaičiai gerėja, bet vaizdas nevienodas

    Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo tendencija išlieka, o tai ypač matyti europinėje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje EU ETS. Naujausiais duomenimis, 2025 metais patikrintos emisijos šiame mechanizme buvo maždaug 1,3 proc. mažesnės nei 2024 metais.

    EU ETS apima energetiką, energijai imlią pramonę, dalį aviacijos ir jūrų transportą, todėl šioje sistemoje fiksuojami pokyčiai laikomi vienu svarbiausių Europos klimato politikos termometrų. Vis dėlto net ir mažėjant ES emisijoms, pasaulinė tendencija išlieka priešinga.

    Kas stumia pokyčius energetikoje?

    2025 metais ES elektros gamybos iš iškastinio kuro emisijos mažėjo, nors bendra elektros gamyba augo. Tai rodo, kad dalis paklausos buvo patenkinta mažiau taršiais šaltiniais ir efektyvesne gamyba.

    Atsinaujinančios energijos dalis ES elektros balanse nežymiai didėjo, o ryškiausias pokytis fiksuotas saulės energetikoje: jos gamyba 2025 metais šoktelėjo apie 24,6 proc. per metus. Šis augimas kompensavo prastesnius vėjo ir hidroenergijos rezultatus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis.

    Vienas iš reikšmingesnių poslinkių – dujos vis dažniau pakeičia anglį. Anglimi kūrenamos gamybos emisijos ES mažėjo, tačiau gamyba iš gamtinių dujų augo, o tai trumpuoju laikotarpiu gali mažinti taršą, bet kartu kelia priklausomybės ir kainų rizikų klausimus.

    Pramonė traukiasi, aviacijoje – augimas

    Energetiškai imlioje pramonėje 2025 metais emisijos mažėjo apie 2,5 proc., labiausiai prisidėjo cemento bei geležies ir plieno sektoriai. Šį kritimą sieja tiek su mažesniu aktyvumu statybų grandinėje, tiek su pereinamuoju laikotarpiu, kai įmonės investuoja į švaresnes technologijas.

    Tuo pačiu aviacijoje EU ETS apimamos emisijos nežymiai augo dėl atsigaunančio skrydžių srauto. Jūrų transporte, remiantis preliminariais vertinimais, matytas maždaug 3 proc. mažėjimas, tačiau galutiniai skaičiai priklauso nuo ataskaitų užbaigimo.

    Pasaulinės emisijos auga: svarbiausi vaidmenys

    Globaliu mastu 2024 metais šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos didėjo apie 1,3 proc. ir pasiekė maždaug 53,2 gigatonos CO2 ekvivalento, neskaičiuojant žemės naudojimo ir miškininkystės sektoriaus. Didžiausi emitentai išlieka Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija, ES, Rusija ir Indonezija.

    Būtent kai kurios didžiosios ekonomikos, ypač Kinija ir Indija, prisideda prie bendro augimo, nes jų energijos poreikiai ir pramonės apimtys išlieka didelės, o dalis augimo vis dar tenkinama iškastiniu kuru. Dėl to ES mažinimo pastangos, nors ir reikšmingos, pasauliniu lygiu „neperlaužia“ kreivės.

    Lenkijoje 2025 metais emisijos smuko labiau

    Vertinant regiono kontekstą, 2025 metais Lenkijoje EU ETS apimamos emisijos, įskaitant aviacijos sektorių, siekė apie 145,35 mln. tonų CO2. Tai buvo daugiau nei 3 proc. mažiau nei 2024 metais.

    Skirtinguose sektoriuose situacija išsiskyrė: dalyje pramonės šakų emisijos augo, tačiau didesnė grupė sektorių fiksavo mažėjimą, įskaitant geležies ir plieno pramonę, chemiją bei popieriaus gamybą. Tai rodo, kad emisijų dinamika priklauso ne tik nuo energetikos, bet ir nuo konkrečių pramonės ciklų bei investicijų tempo.

    ES tikslas mažinti emisijas išlieka susietas su konkurencingumo klausimu: siekiant klimato neutralumo, būtina spartinti modernizaciją, bet kartu užtikrinti, kad energijos kainos ir reguliacinė našta neišstumtų gamybos už Europos ribų. Būtent ši įtampa vis dažniau tampa pagrindine diskusijų ašimi, vertinant klimato politikos kryptį artimiausiam dešimtmečiui.

  • EU apyvartinių taršos leidimų reforma: Šiaurės Europos gigantai ragina Briuselį nesilpninti ETS

    Ar ETS laukia esminiai pokyčiai?

    Europos Sąjungoje bręsta diskusija dėl EU ETS – apyvartinių taršos leidimų sistemos, kuri nustato kainą už išmetamą anglies dioksidą ir taip skatina mažinti emisijas. Artėjant planuojamoms politinėms deryboms dėl sistemos peržiūros, dalis valstybių ir pramonės atstovų siekia švelnesnių taisyklių, argumentuodami konkurencingumu ir energijos kainomis.

    Tačiau ryškėja priešinga stovykla. Daugiau nei 80 įmonių iš Šiaurės Europos, tarp jų „Volvo“, „Scania“, „Vattenfall“, „Ørsted“, „Fortum“, „Neste“ ir „Outokumpu“, kreipėsi į Europos Komisiją ir valstybių narių sprendimų priėmėjus ragindamos negriauti sistemos logikos ir apsiriboti tik tiksliniais patobulinimais.

    Šiaurės įmonių žinutė Briuseliui

    Šiaurės šalių verslas pabrėžia, kad EU ETS yra vienas svarbiausių instrumentų, suteikiantis rinkai aiškų investicinį signalą: taršai brangstant, apsimoka investuoti į elektrifikaciją, energijos efektyvumą ir mažai anglies dioksido išmetančias technologijas. Jų teigimu, staigūs ar politiniais sumetimais paremti sistemos pakeitimai sumažintų prognozuojamumą ir didintų riziką investuotojams.

    „Raginame valstybes apsaugoti ir sustiprinti EU ETS integralumą kaip Europos klimato strategijos ir konkurencingumo kertinį akmenį“, – sakoma bendrame įmonių kreipimesi.

    Pasirašiusieji akcentuoja ir tai, kad aukštų sąnaudų problema, apie kurią kalba dalis Europos pramonės, neapsiriboja vien taršos leidimų kaina. Šiaurės įmonių pozicija – didžiausias ilgalaikis kaštų šaltinis yra priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, o ne pati anglies dioksido kainodara.

    Kodėl Šiaurės šalys mato kitaip?

    Šiaurės Europos energetikos modelis dažnai remiasi ankstesnėmis investicijomis į mažai anglies dioksido išmetančius šaltinius ir regioninę elektros rinkų integraciją. Dėl to, įmonių teigimu, jų regionas gali turėti palyginti mažesnes energijos kainas ir žemesnes emisijas, o tai keičia požiūrį į ETS vaidmenį ekonomikoje.

    „Šiaurės šalių energetikos sistema užtikrina vienas mažiausių energijos sąnaudų Europoje ir mažiausias emisijas, o tai yra dešimtmečius trukusių investicijų į švarią energiją ir tarpvalstybinės rinkos integracijos rezultatas“, – teigiama kreipimesi.

    Šiame kontekste atsiranda ir politinė įtampa: valstybės, kurių pramonė labiau priklausoma nuo iškastinio kuro ir kurioms ETS kaštai juntamesni, dažniau reikalauja palengvinimų. Tuo metu Šiaurės šalys baiminasi, kad sušvelninus taisykles būtų suduotas smūgis tiems, kurie investavo anksčiau ir prisiėmė didesnę transformacijos kainą.

    Įmonės: problema – iškastinio kuro kaina

    Diskusijose su žiniasklaida įmonių atstovai pabrėžė, kad ES konkurencingumo dilema neturėtų būti sprendžiama silpninant klimato politiką. Jų argumentas paprastas: mažesnė priklausomybė nuo iškastinio kuro mažina ir ekonominį pažeidžiamumą, ir energijos kainų šokų riziką.

    „Sprendimas nėra silpninti mūsų klimato politiką. Sprendimas yra mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir spartinti elektrifikaciją“, – sakė „Outokumpu“ atstovas Matthieu Jehl.

    „Problema nėra kaina EU ETS sistemoje. Problema iš tiesų yra iškastinio kuro kaina“, – sakė „Vattenfall“ atstovas Oskar Ahnfelt.

    Šiaurės įmonės taip pat įspėja, kad dažni taisyklių pokyčiai silpnina pasitikėjimą rinka. Jų teigimu, 2022 metais energetikos krizės metu ES lygmens laikinos priemonės parodė, kaip greitai politiniai sprendimai gali pakeisti investicinius skaičiavimus, o tai ypač jautru kapitalui imliuose projektuose.

    Ko tikisi pasirašiusieji?

    Pasirašiusios bendrovės nesiekia visiško status quo, tačiau ragina apsiriboti „drobnomis korekcijomis“, kurios gerintų sistemos veikimą, bet nekeistų jos pagrindinės krypties. Vienas svarbiausių akcentų – kad pajamos iš ETS leidimų aukcionų būtų nukreipiamos į realią transformaciją: energetikos modernizavimą, pramonės dekarbonizaciją ir inovacijas.

    Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti politikos nuoseklumą platesniame ES reguliavimo kontekste, įskaitant anglies dioksido korekcinį mechanizmą pasienyje. Įmonių vertinimu, tokie instrumentai yra svarbūs siekiant, kad ES gamintojai nebūtų išstumiami rinkoje tų konkurentų, kurių produkcija pagaminta mažesnių aplinkosauginių reikalavimų sąlygomis.

    Artėjant sprendimams dėl ETS ateities, aiškėja, kad ES viduje formuojasi skirtingų interesų blokai. Šiaurės šalys, tikėtina, išliks tarp griežtesnį ir labiau prognozuojamą ETS palaikančių balsų, o derybos vasarą gali tapti vienu svarbiausių etapų nulemiant, ar Europa rinksis stabilumą, ar reikšmingesnį kurso koregavimą.