CP v2

Tag: EU-OSHA

  • Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Karščio bangos smogia darbui: šios profesijos Europoje labiausiai rizikuoja sveikata ir alga

    Ekstremalus karštis Europoje vis dažniau tampa ne tik nepatogumu, bet ir realia profesine rizika: pasak Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, didelėje temperatūroje dirba maždaug kas penktas ES darbuotojas. Augant karščio bangų dažniui, nukenčia ir žmonių sveikata, ir bendras ekonomikos produktyvumas.

    Daugiausia rizikuoja tie, kurie dirba lauke arba prastai vėdinamose, įkaitusiose patalpose. Žemės ūkis ir statybos dažniausiai įvardijami kaip labiausiai karščiui pažeidžiami sektoriai, tačiau vis dažniau sutrikimai paliečia ir transportą, gamybą, energetiką, turizmą bei skubiosios pagalbos tarnybas.

    Kas labiausiai atsiduria karščio zonoje

    Eurofound 2024 metų Europos darbo sąlygų tyrimas rodo, kad su aukšta temperatūra bent ketvirtį darbo laiko susiduria 68 proc. žemės ūkio darbuotojų ir 52 proc. statybininkų. Panašūs rodikliai fiksuojami ir pramonėje bei transporte, kur tokią riziką nurodo apie trečdalis darbuotojų.

    Tyrimas taip pat atskleidžia ilgalaikę tendenciją: darbuotojų, kurie karštyje praleidžia nuo ketvirčio iki trijų ketvirčių darbo laiko, dalis išaugo nuo 13 proc. 1995 metais iki 21 proc. 2024 metais. Tai rodo, kad karštis iš epizodinės problemos tampa vis labiau įprastu darbo aplinkos veiksniu.

    Pagal profesijas labiausiai išsiskiria kvalifikuoti žemės ūkio darbuotojai: 72 proc. jų teigia dažnai dirbantys aukštoje temperatūroje. Po jų seka amatininkai ir statybų specialistai, taip pat įrenginių ir mašinų operatoriai bei nekvalifikuotą darbą dirbantys žmonės, kurių darbas neretai susijęs su fiziniu krūviu ir ribotomis galimybėmis vėsintis.

    Kodėl karštis pavojingas sveikatai

    EU-OSHA pabrėžia, kad ilgalaikis darbas karštyje didina dehidratacijos, šilumos išsekimo ir šilumos smūgio riziką, o kartu gali paaštrinti širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligas. Aukšta temperatūra mažina dėmesio koncentraciją ir pailgina reakcijos laiką, todėl didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.

    Rizikos pobūdis skiriasi pagal veiklą. Žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojams papildomą grėsmę kelia su klimato kaita siejamas didėjantis erkių platinamų ligų paplitimas, alergenai ir oro tarša, o statybose karštį sustiprina miestų šilumos salų efektas, kai asfaltas ir betonas temperatūrą pakelia aukščiau nei aplinkinėse teritorijose.

    Skubiosios pagalbos darbuotojai dažnai dirba sudėtingiausiomis sąlygomis tada, kai rizika didžiausia: karščio bangų metu išauga iškvietimų skaičius, o gelbėjimo darbai neretai atliekami su apsaugine apranga, kuri riboja natūralų kūno vėsinimą.

    Kaina ekonomikai ir ką daro valstybės

    „Allianz Trade“ analizė teigia, kad temperatūrai perkopus apie 30 laipsnių ribą, produktyvumo nuostoliai ima augti gerokai sparčiau ir tampa struktūriniu ekonomikos augimo stabdžiu. Praktikoje tai reiškia, kad kai kuriuos darbus tenka lėtinti ar stabdyti karščiausiomis valandomis, keisti pamainų grafikus ir didinti pertraukas.

    Šiluma trikdo ir platesnę ekonomiką: gamyboje auga vėsinimo sąnaudos, transporte galimi vėlavimai dėl įkaitusios infrastruktūros, o energetikoje didėja elektros paklausa vėsinimui tuo metu, kai dalies elektrinių efektyvumas mažėja dėl šiltesnio aušinimo vandens. Žemės ūkyje karštis ir sausros didina prastesnio derliaus tikimybę, o tai gali kelti spaudimą maisto kainoms.

    Eurostato duomenimis, žemės ūkis 2024 metais sudarė apie 1,2 proc. ES bendrojo vidaus produkto, tačiau kai kuriose šalyse jo svoris didesnis. Europos Komisija nurodo, kad statybų sektorius sukuria apie 9 proc. ES bendrojo vidaus produkto ir įdarbina apie 18 mln. žmonių, todėl bet koks veiklos ribojimas dėl karščio turi apčiuopiamą poveikį.

    Pastarosios karščio bangos Europoje vėl suaktyvino diskusijas dėl aiškesnių darbuotojų apsaugos taisyklių. Kai kurios valstybės taiko arba aktyvuoja priemones, ribojančias darbą lauke karščiausiomis valandomis, trumpina pamainas ir įpareigoja darbdavius užtikrinti vandenį, pavėsį bei papildomas poilsio pertraukas.

    Europos profesinių sąjungų konfederacija ragina Europos Komisiją svarstyti privalomas ES masto taisykles, kurios apimtų darbo temperatūros ribas, apmokamas vėsinimosi pertraukas ir garantuotą prieigą prie geriamojo vandens. Tokie siūlymai grindžiami argumentu, kad skirtingos nacionalinės praktikos palieka dalį darbuotojų nepakankamai apsaugotus.

  • Karščio stresas darbe gresia 130 mln. europiečių: profsąjungų institutas siūlo ES taisykles

    Karščio stresas darbe gresia 130 mln. europiečių: profsąjungų institutas siūlo ES taisykles

    Europoje daugėjant karščio bangų, vis dažniau keliami klausimai ne tik apie sveikatą namuose, bet ir apie saugias darbo sąlygas. Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) pristatytoje analizėje teigiama, kad karščio stresas darbo vietoje gali paveikti apie 130 mln. darbuotojų visame žemyne.

    ETUI skaičiuoja, kad su karščiu siejami sužalojimai ir sveikatos sutrikimai kasmet lemia apie 277 000 nelaimingų atsitikimų darbe ir maždaug 230 mirčių. Institutas pabrėžia, kad rizika nebėra vien pietų Europos problema: sparčiausi nelaimingų atsitikimų augimo tempai fiksuojami ir Vidurio bei Šiaurės Europoje.

    Kodėl rizika auga ir šiaurėje?

    „Problema didžiausia pietuose, nes ten matome daugiausia nelaimingų atsitikimų. Tačiau didžiausias nelaimingų atsitikimų augimas fiksuojamas Vidurio ir Šiaurės Europoje“, – sakė Tesalijos universiteto fiziologijos profesorius Andreas Flouris.

    Anot jo, regionai, kuriuose istoriškai vasaros buvo vėsesnės, greitai „vejasi“ pietus, o darbuotojai ir darbdaviai dažnai neturi įpročių bei infrastruktūros prisitaikymui. Tai ypač aktualu lauko darbams, logistikai, statyboms, žemės ūkiui, taip pat prastai vėdinamoms vidaus patalpoms.

    Produktyvumas krenta, pavojai didėja

    ETUI remiasi tyrimais, rodančiais, kad kylant temperatūrai mažėja darbingumas ir didėja klaidų bei traumų rizika. Pasak A. Flourio, optimali temperatūra darbui yra apie 16 laipsnių, o kiekvienas papildomas 1 laipsnis vidutiniškai mažina produktyvumą maždaug 2 proc.

    Jo vertinimu, per įprastą karščio bangą Pietų Europoje produktyvumo nuostoliai gali siekti 20–25 proc., Vidurio Europoje – 8–14 proc., o Skandinavijoje per metus dėl karščio bangų fiksuojami 3–6 proc. nuostoliai. Tai reiškia ne tik mažesnį darbo našumą, bet ir didesnę riziką perkaisti, dehidratuoti ar patirti šilumos smūgį.

    2025 metais Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) apklausa parodė, kad maždaug kas penktas ES darbuotojas per pastaruosius 12 mėnesių darbe susidūrė su ekstremaliu karščiu. Klimato kaita, mokslininkų vertinimu, didina karščio bangų dažnį ir intensyvumą, todėl darbo aplinkos rizikos tampa labiau nuspėjamos, bet kartu ir aktualesnės.

    ETUI siūlo privalomas taisykles ES mastu

    Institutas ragina Europos Sąjungą imtis specialaus reguliavimo, nukreipto į karščio riziką darbo vietoje. Vienas pagrindinių siūlymų – privalomas karščio rizikos vertinimas, kuris įpareigotų darbdavius identifikuoti, kada ir kokiose veiklose darbuotojai patiria pavojingą poveikį.

    „Siūlome privalomą karščio rizikos vertinimą, kad darbdaviai būtų įpareigoti įvertinti ir nustatyti su karščiu susijusias rizikas darbo vietoje. Tik žinodami, su kuo susiduriame, galime apsaugoti darbuotojus ir užkirsti kelią rizikoms“, – sakė ETUI tyrėjas Marouane Laabbas-el-Guennouni.

    Kartu siūloma plačiau vertinti karščio stresą, neapsiribojant vien oro temperatūra. ETUI akcentuoja, kad drėgmė ir vėjo greitis gali reikšmingai pakeisti realiai patiriamą apkrovą organizmui, todėl vertinimo rodikliai turėtų atspindėti faktinį šiluminį stresą.

    ETUI teigimu, karščio bangos yra išmatuojamas ir prognozuojamas reiškinys, todėl didelė dalis rizikų gali būti valdoma iš anksto. Praktikoje tai paprastai reiškia darbo organizavimo korekcijas, poilsio pertraukas, geriamojo vandens prieinamumą, pavėsį ar vėsinimą ir aiškias taisykles, kada darbas turi būti ribojamas.

  • Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Tyrimas: beveik trečdalis Europos sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų darbe patiria vėžio riziką

    Ką parodė EU-OSHA apklausa?

    Europos sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriaus darbuotojai darbe dažnai susiduria su veiksniais, didinančiais vėžio riziką, rodo Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta Darbuotojų poveikio apklausa.

    Joje nustatyta, kad 29,5 proc. šio sektoriaus darbuotojų per paskutinę darbo savaitę patyrė bent vieno su vėžiu siejamo rizikos veiksnio poveikį, o 7,8 proc. nurodė susidūrę su dviem ar daugiau rizikų.

    EU-OSHA primena, kad vėžys išlieka pagrindine su darbu susijusių mirčių priežastimi Europos Sąjungoje. Skaičiuojama, jog kasmet tai lemia apie 100 000 mirčių, o milijonai žmonių kasdien dirba aplinkoje, kurioje galimas kancerogenų poveikis.

    Apklausa vykdyta 2022–2023 metais, telefonu apklausiant 24 402 darbuotojus Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje ir Ispanijoje. Vertintas kontaktas su 24 žinomais vėžio rizikos veiksniais, aktualiais ES darbo aplinkai.

    Dažniausios rizikos sveikatos sektoriuje

    Tyrimo duomenimis, sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojai dažniausiai minėjo jonizuojančiąją spinduliuotę (7,4 proc.). Toliau rikiuojasi dyzelinių variklių išmetamosios dujos (6,2 proc.) ir saulės ultravioletinė spinduliuotė (6,1 proc.).

    Tarp dažniau pasitaikančių cheminių veiksnių išskirtas formaldehidas (5,2 proc.) ir benzenas (4,8 proc.). Tyrime pažymėta, kad formaldehidas ir etileno oksidas dažniau buvo siejami su didesnio intensyvumo poveikiu, nes šios medžiagos naudojamos dezinfekcijai ir sterilizacijai.

    „Nepaisant reikšmės, rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu sveikatos ir socialinės priežiūros sektoriuje, istoriškai buvo mažiau matomos nei kituose ekonomikos sektoriuose“, – sakė Barselonos pasaulinės sveikatos instituto (ISGlobal) tyrimo bendraautorė Michelle Turner.

    „Šis tyrimas parodo, kad reikia prevencijos strategijų, pritaikytų realioms darbo sąlygoms šiame sektoriuje“, – pridūrė ji.

    Kaip susidaro poveikis?

    Specialistai pabrėžia, kad per karjerą darbuotojai gali patirti kelių rizikos veiksnių poveikį, o būtent darbo vieta dažnai lemia ilgesnį kontaktą su pavojingomis medžiagomis. Tai svarbi vėžio prevencijos kryptis, nes kolektyvai gali būti veikiami didesnių koncentracijų ir ilgesnį laiką.

    Sveikatos priežiūroje poveikio šaltiniai įvairūs: nuo valymo chemikalų iki procedūrų, kuriose naudojamos pavojingos medžiagos. Pavyzdžiui, darbas su rentgeno įranga ar radioizotopais didina jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio tikimybę, o nepakankamos apsaugos atveju tai siejama su ląstelių pažeidimų rizika.

    Apklausoje įvardytos ir konkrečios situacijos, kuriose rizikos išryškėja labiausiai. Dyzelinių transporto priemonių vairuotojai ir mechanikai dažniau susiduria su dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, o anatomijos laboratorijose dirbantys žmonės gali patirti didesnį formaldehido poveikį.

    Taip pat paminėti dantų technikai, gaminantys vainikėlius, protezus ar tiltus, kurių darbe gali pasitaikyti įkvepiamų kristalinio silicio dalelių. Tyrėjai akcentuoja, kad prevencijos priemonės turi atitikti konkrečias darbo užduotis, o ne būti vien formalus reikalavimas.

    Sveikatos ir socialinės priežiūros sektorius yra vienas didžiausių Europoje ir apima apie 11 proc. visos darbo jėgos, tai yra daugiau nei 21,6 mln. žmonių. Dėl to net ir santykinai nedidelis rizikų paplitimas gali reikšti didelį paveiktų darbuotojų skaičių.