Europos pramonės elektrifikacija vėl atsidūrė darbotvarkės viršuje, o šįkart ją į priekį stumia ne tik klimato tikslai. Ekspertai vis dažniau pabrėžia energetinio saugumo, nepriklausomybės ir konkurencingumo argumentus, kurie ypač išryškėja kainų šokų laikotarpiais.
Paneuropinė elektros sektorių vienijanti organizacija Eurelectric kartu su konsultacijų bendrove „Accenture“ siūlo modelį, kuris elektrifikaciją siūlo spartinti per glaudesnį pramonės ir energetikos bendradarbiavimą. Jų siūloma kryptis vadinama „Power Couples“ ir iš esmės remiasi bendrai valdomomis investicijomis bei rizikų pasidalijimu.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad didžiausia problema šiandien nebėra technologijų trūkumas. Daugelyje sričių elektrifikacijai reikalingos technologijos jau prieinamos ir komerciškai taikomos, tačiau pažangą stabdo ekonominiai ir instituciniai veiksniai.
Tarp pagrindinių kliūčių įvardijamas elektros kainų neprognozuojamumas, kuris pramonei dažnai yra didesnis iššūkis nei pati kainų reikšmė. Taip pat minimos ribotos elektros tinklų galimybės, nevieninga politika ir praktiniai diegimo sunkumai, kai reikia keisti procesus, valdymą bei tiekimo grandines.
„Power Couples“ idėja siūlo pereiti nuo situacijos, kai atskira gamykla ar įmonė elektrifikaciją planuoja viena, prie partnerystės, kurioje dalyvauja energijos gamintojai, tinklų operatoriai, technologijų tiekėjai ir pramonės vartotojai. Tokios partnerystės galėtų kartu planuoti projektus, dalytis infrastruktūra ir suderinti ilgalaikį energijos poreikį.
Vienas iš praktinių pavyzdžių – bendros investicijos į saulės elektrinę ir energijos kaupimo sistemas. Skaičiuojama, kad kai tokius projektus įgyvendina du skirtingi dalyviai, investicijų grąža gali didėti nuo kelių iki keliolikos proc., nes geriau išnaudojama įrenginių galia ir sumažinamos sistemos sąnaudos.
Ataskaitoje taip pat akcentuojama, kad daliai įmonių sunkiausia yra didelės pradinės investicijos. Todėl siūloma dažniau naudoti paslaugų modelius, kai energijos sprendimai perkami kaip paslauga, o ne statomi nuosavomis lėšomis, taip pat sudaryti ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, kurios padeda stabilizuoti kainą.
Didelė atsakomybė, pasak ekspertų, tenka valstybės institucijoms ir reguliuotojams. Pirmas signalas pramonei turi būti aiškus – Europa siekia mažiau taršios pramonės, tačiau kartu būtinos ir saugiklius primenančios priemonės, kurios padėtų, kai elektros kainos staiga šokteli.
Antrasis signalas yra sudėtingesnis: siūloma kurti zonas, kuriose būtų sudarytos palankiausios sąlygos sparčiai elektrifikuoti pramonę. Tai reikštų kryptingą planavimą, kur tinklai turi pakankamai pajėgumų, kur galima greičiau prijungti naujus vartotojus ir gamybos šaltinius, o projektai nebūtų įstrigę dėl ilgų procedūrų.
Šioje vietoje svarbus vaidmuo numatomas elektros tinklų operatoriams, kuriems rekomenduojama rengti aiškius tinklo pajėgumų žemėlapius. Tokie žemėlapiai padėtų pramonei ir investuotojams matyti, kur realiai įmanoma plėtra, ir sumažintų riziką, kad projektai bus sustabdyti dėl prijungimo apribojimų.
Kartu keičiama ir energetikos įmonių rolė: jos raginamos tapti ne vien elektros pardavėjomis, o kompleksinių sprendimų koordinatorėmis. Tai reikštų daugiau atsakomybės už planavimą, lankstumo paslaugas, balansavimą bei sprendimų paketą, kurį pramonės įmonė galėtų gauti iš vienų rankų.
„Europos konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo elektrifikaciją sisteminti dideliu mastu, o ne vien nuo pavienių įdiegimų“, – teigiama ataskaitoje.
Artimiausiu metu daugiau aiškumo turėtų suteikti Europos Komisijos planuojamas Electrification Action Plan, kurį numatyta pristatyti antroje birželio pusėje. Nors strategijos gali nubrėžti kryptį, ataskaitos autoriai pabrėžia, kad lemiamas veiksnys bus reali koordinacija tarp sektorių ir greitesnis projektų įgyvendinimas.