Europoje sparčiai augantis dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sektorius didina elektros poreikį, o energetikos bendrovės perspėja: tai gali atsispindėti sąskaitose vartotojams. Didžiausia rizika siejama ne vien su papildomomis gamybos galiomis, bet ir su tinklų pralaidumu bei prijungimo terminais.
Energetikos asociacija Eurelectric, vienijanti Europos elektros sektoriaus įmones, skelbia sieksianti iki 2026 metų pabaigos parengti bendras gaires, kaip derinti energetikos investicijas su DI ir duomenų centrų plėtra. Toks koordinavimas, pasak sektoriaus, reikalingas tam, kad nauji dideli vartotojai būtų prijungiami sparčiau ir nuspėjamiau.
Paklausa auga greičiau nei tinklai
Eurelectric vertinimu, iki 2030 metų duomenų centrai gali sudaryti reikšmingą dalį augančio elektros poreikio Europoje. Asociacijos analizėje minimas scenarijų intervalas siekia nuo 149 iki 287 TWh per metus, o tai prilygsta didelės valstybės metiniam suvartojimui.
Problema ta, kad tinklų projektai juda lėčiau nei duomenų centrų statybos. Europos šalyse prijungimo ar tinklo modernizavimo laukimas kai kur gali trukti 7–10 metų, kai patys duomenų centrai įprastai pastatomi per 18–24 mėnesius.
Kainų rizika ir kas už tai mokės
Dideli, stabiliai elektrą vartojantys objektai energetikai yra patrauklūs, nes didina investicijų į generaciją ir tinklus atsiperkamumą. Savivaldybėms tai dažnai reiškia ir didesnes įplaukas iš nekilnojamojo turto mokesčių bei naujas investicijas regione.
Tačiau sektorius atkreipia dėmesį į kitą pusę: tinklų plėtra, naujos pastotės, prijungimo sprendimai ir sistemos patikimumo užtikrinimas kainuoja, o šios sąnaudos gali būti perkeltos į tarifus. Dėl to augant duomenų centrų koncentracijai tam tikruose regionuose gali didėti spaudimas galutinėms elektros kainoms.
„Tai nėra nauja religija, tai verslo sprendimas“, – sakė energetikos sektoriaus atstovas, aiškindamas, kodėl įmonės DI plėtrą vertina kaip naują paklausos variklį.
Eurelectric pabrėžia, kad aiškios taisyklės, kas ir kokia apimtimi finansuoja prijungimą bei tinklo stiprinimą, tampa kritiškai svarbios. Priešingu atveju, vartotojų interesų apsauga gali reikalauti aktyvesnio reguliuotojų ir viešojo sektoriaus įsitraukimo.
Ko tikisi Europa ir verslas
Diskusijos dėl energetikos ir DI sąveikos stiprėja ir dėl Europos Komisijos iniciatyvų, orientuotų į technologinį konkurencingumą, debesijos infrastruktūrą bei DI. Nors politiniuose dokumentuose daug dėmesio skiriama DI pritaikymui pačiuose elektros tinkluose, verslas pasigenda lygiagrečiai apibrėžtų principų, kaip praktiškai planuoti duomenų centrų plėtrą kartu su energetika.
Energetikos įmonės tikisi, kad suderintos rekomendacijos padės sudaryti „matomumo“ principą: duomenų centrų vystytojai anksčiau atskleis planuojamas apkrovas, o tinklų operatoriai ir gamintojai galės tiksliau planuoti investicijas. Tai, sektoriaus vertinimu, būtų viena realiausių priemonių sumažinti kainų šuolių riziką ir trumpinti prijungimo eiles.
Leave a Reply